Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 278, 282, 415 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-216

Tipas Nutarimas
Publikavimas 2026-09-02
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Šaltinis TAR
straipsniai Not indexed
Pakeitimų istorija JSON API

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL Lietuvos Respublikos

administracinių nusižengimų kodekso 12, 278, 282, 415 IR 589 STRAIPSNIų PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-216

2026 m. rugsėjo 2 d. Nr. 637

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, 2026 m. liepos 8 d. Vyriausybės kanclerio rezoliucija Nr. S-2191 ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2026 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. SV-S-750 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.1 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 278, 282, 415 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-216 (toliau – Įstatymo projektas) keliamiems tikslams, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:

1.

Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamoje Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 12 straipsnio 1 dalyje siūloma iš mažai pavojingų veikų sąrašo išbraukti ANK 278 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte neargumentuota, kodėl ANK 278 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių turinčios veikos, kurios yra mažai pavojingų veikų sąraše (kaip ir kiti ANK straipsniai, pvz., 108, 228, 283, 346 straipsnio 1 dalis, 373 straipsnio 1 dalis, 492 straipsnio 1 dalis, 528 straipsnio 1 dalis), iš šio sąrašo išbraukiamos. Manoma, kad šio straipsnio visų dalių išbraukimas iš ANK 12 straipsnio 1 dalies neatitinka ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos administracinių nuobaudų paskirties. Lankymąsi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas tam tikrais atvejais gali būti mažai pavojinga veika, todėl teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turinčiam pareigūnui turėtų būti paliekama teisė jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Atsižvelgiant į tai ir į 2026 m. birželio 25 d. priimtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 53, 113, 256, 276, 334, 357-1, 364, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 334-1, 369-1 straipsniais įstatymą Nr. XV-1071 (toliau – Įstatymas Nr. XV-1071), siūloma tikslinti Įstatymo Nr. XV-1071 nuostatas vietoj „278 straipsnyje“ įrašant „278 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse“.

2.

Pritariama Įstatymo projekto 2 straipsniu siūlomam ANK 278 straipsnio pakeitimui siekiant suskirstyti administracinių nusižengimų požymius turinčias veikas, tačiau nepritariama šiame ir ANK 282 straipsniuose siūlomiems baudų dydžiams. Įstatymo projektu ANK 278 ir 282 straipsniuose numatyti nauji baudų dydžiai pažeidžia administracinės atsakomybės proporcingumo ir sistemiškumo principus, kad už panašaus pavojingumo administracinius nusižengimus turi būti numatytos panašaus griežtumo sankcijos. Šiuo atveju Įstatymo projektu ANK 278 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir ANK 282 straipsnio 3 ir 4 dalyse siūlomi baudų dydžiai neproporcingai didesni už numatytus ANK 278 ir ANK 282 straipsnių 1 ir 2 dalyse, nors savo pobūdžiu tai yra panašaus pavojingumo administraciniai nusižengimai, kurių metu nebuvo padaryta žala asmenų ar gyvūnų sveikatai. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte neatskleista, kokiais kriterijais remiantis siūloma nustatyti tokio dydžio baudas. Be to, Įstatymo projekte siūlomi baudų dydžiai nedera ir su kituose ANK straipsniuose numatytomis sankcijomis už važiavimą transporto priemonėmis ten, kur draudžiama. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūlomo keisti ANK 278 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodyti baudų dydžiai ir reikalavimas privalomai konfiskuoti transporto priemones yra akivaizdžiai neproporcingi ir kuria didelę disproporciją ANK sistemoje. Galiojančioje ANK 278 straipsnio 2 dalyje už važiavimą transporto priemonėmis miškais ten, kur tai daryti draudžiama, numatyta bauda nuo dvidešimt iki penkiasdešimt eurų. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūlomo keisti ANK 278 straipsnio 3 dalyje siūlomas penkių šimtų eurų minimumas yra 25 kartus didesnis už dabartinį. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūlomo keisti ANK 278 straipsnio 3 dalyje siūloma penkių šimtų – vieno tūkstančio penkių šimtų eurų bauda už važiavimą transporto priemonėmis miškais ten, kur tai daryti draudžiama, yra didesnė nei bauda už miško naikinimą jį padegant (asmenims – penki šimtai šešiasdešimt–vienas tūkstantis du šimtai eurų pagal ANK 279 straipsnio 2 dalį). Sistemiškai vertinant, važiavimas miško keliuku negali būti laikomas pavojingesniu už visos ekosistemos sunaikinimą ugnimi.

ANK 282 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė sužalojama ar sunaikinama, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Įstatymo projekto 3 straipsniu siūlomo keisti ANK 282 straipsnio 3 dalyje siūloma, kad už važiavimą per miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to nebuvo sužalota ar sunaikinta miško paklotė, būtų baudžiama griežčiau (siūloma nuo penkių šimtų iki tūkstančio penkių šimtų eurų) nei už žolinės dangos niokojimą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant išlaikyti atgrasymo efektą, bet nepažeisti teisingumo principo, siūloma Įstatymo projekto 2 straipsniu siūlomo keisti ANK 278 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti baudas nuo devyniasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. Tai būtų apie 4,5 karto daugiau nei dabartinė bauda (dvidešimt eurų). Šis dydis derėtų su Įstatymo projekto 3 straipsniu siūlomo keisti ANK 282 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija už važiavimą per žolinę dangą (iki vieno šimto keturiasdešimt eurų). Pakartotinai padarius pažeidimą (Įstatymo projekto 2 straipsniu siūlomo keisti ANK 278 straipsnio 4 dalis), siūlomi baudų dydžiai nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Šis intervalas atitiktų ANK būdingą pakartotinumo principą. Jis būtų sistemiškai suderintas su griežčiausiomis baudomis už nusižengimus gamtiniuose rezervatuose (asmenims – du šimtai trisdešimt–keturi šimtai trisdešimt eurų pagal ANK 305 straipsnio 9 dalį). Jeigu siekiama griežtesnės atsakomybės už pavojingiausius pažeidimus, galima svarstyti ir galimybę formuluoti atskirą administracinio nusižengimo sudėtį, numatant ją kvalifikuojančius požymius ir reikšmingai dideles baudas, o ne tiesiog didinti  baudas straipsnių dalyse.

Reikalavimas privalomai skirti transporto priemonės konfiskavimą už pirmą nusižengimą yra išskirtinai griežta priemonė (Įstatymo projekto 3 straipsniu siūlomo keisti ANK 282 straipsnio 5 dalis). ANK sistemoje konfiskavimas paprastai nėra privalomas net už neteisėtą saugomų rūšių gyvūnų gaudymą (ANK 285 straipsnio 9 dalis) ar jų buveinių naikinimą (ANK 285 straipsnio 13 ir 15 dalys). Konfiskavus transporto priemones (Įstatymo projekto 2 straipsniu siūlomo keisti ANK 278 straipsnio 5 dalis), siūloma vietoje žodžių „privaloma skirti“ įrašyti žodžius „gali būti skiriamas“. Tai leistų teismui ar pareigūnui įvertinti kiekvieną atvejį individualiai. Privalomas konfiskavimas už pažeidimą, padarytą pirmą kartą, neatitiktų protingumo principo.

3.

Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projektu keičiant ANK 278 straipsnį turi būti keičiama ir ANK 611 straipsnio 1 dalis, kurioje pateikta nuoroda į ANK 278 straipsnio 2 dalį.

4.

Reikėtų tikslinti Įstatymo projekto 2 straipsniu siūlomo keisti ANK 278 straipsnio 2 dalį neišbraukiant žodžių „ten, kur tai daryti draudžiama“ ir numatant, kad administracinė atsakomybė būtų taikoma už transporto priemonių statymą miške tik ten, kur tai daryti draudžiama, nes pagal siūlomą formuluotę bet koks transporto priemonės pastatymas miške, net ir ten, kur to nedraudžia teisės aktai, užtrauktų administracinę atsakomybę.

5.

Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo ANK 282 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti administracinę atsakomybę tik už neteisėtą važiavimą per miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, nepriklausomai nuo to, ar buvo sužalota ar sunaikinta miško paklotė, ar ne, kai Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo ANK 282 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta administracinė atsakomybė diferencijuojama (sužalota ar sunaikinta žolinė danga ar ne). Siekiant ANK nuostatų sistemiškumo, Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamą ANK 282 straipsnį siūloma tikslinti ir jame diferencijuoti administracinę atsakomybę ir už Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo ANK 282 straipsnio 3 dalyje siūlomą nustatyti administracinį nusižengimą, jei dėl jo kyla žala miško paklotei.

6.

Įstatymo projekto 2 straipsniu siūlomo keisti ANK 278 straipsnio 5 dalyje ir Įstatymo projekto 3 straipsniu siūlomo keisti ANK 282 straipsnio 5 dalyje numatoma skirti privalomą transporto priemonės konfiskavimą už važiavimą miškais ten, kur tai daryti draudžiama, ar važiavimą miško paklote. Vadovaujantis proporcingumo principu, toks teisinis reguliavimas būtų nepagrįstas siekiant konfiskuoti ir motorinę, ir nemotorinę transporto priemonę, atsižvelgiant į tai, kad tam tikrais atvejais administracinio nusižengimo sunkumas gali būti neproporcingas skiriamai administracinei nuobaudai. Siūloma Įstatymo projektu siūlomo ANK 278 straipsnio 5 dalyje ir 282 straipsnio 5 dalyje numatyti, kad tik už ANK 278 straipsnio 4 dalyje ir 282 straipsnio 4 dalyje numatytus pakartotinius administracinius nusižengimus gali būti skiriamas motorinių transporto priemonių konfiskavimas, tačiau jis nebūtų privalomas. Atsižvelgiant į siūlomus ANK 278 ir 282 straipsnių pakeitimus, Įstatymo projektu turi būti keičiama ir ANK 29 straipsnio 4 dalis, kurioje numatoma galimybė konfiskuoti ir ne pažeidėjui priklausančią motorinę transporto priemonę už ANK 278 straipsnio 4 dalyje ir 282 straipsnio 4 dalyje numatytus pakartotinius administracinius nusižengimus.

7.

Galiojančio ANK 282 straipsnio pavadinime ir jo dalyse bei Įstatymo projekto 3 straipsniu siūlomame keisti ANK 282 straipsnyje numatyta, kad atsakomybė taikoma, kai nusižengimas padarytas vairuojant motorinę transporto priemonę. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje nustatyta, kad motorinė transporto priemonė – variklį turinti transporto priemonė, išskyrus skirtas judėti ne keliais bėgines transporto priemones, traktorius ir savaeiges mašinas. Atsižvelgus į tai, siūloma Įstatymo projektu keičiamame ANK 282 straipsnyje prie žodžių „motorinėmis transporto priemonėmis“ rašyti žodžius „traktoriais ar savaeigėmis mašinomis“.

8.

Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo ANK 589 straipsnio 49 ir 55 punktuose siūloma pagal ANK 278 straipsnį administracinių nusižengimų teiseną pradėti, administracinių nusižengimų tyrimą atlikti ir administracinių nusižengimų protokolus surašyti policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams. Įstatymo projektu numatoma Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos pavesti naują funkciją, tačiau Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymui įgyvendinti nereikės valstybės biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad naujos funkcijos policijai pavedamos tik užtikrinus jų finansavimą iš valstybės biudžeto. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, naujų funkcijų priskyrimas Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos būtų galimas tik įvertinus joms atlikti reikalingų lėšų poreikį ir užtikrinus atitinkamus asignavimus iš valstybės biudžeto.

Atsižvelgiant į tai, kad lankymąsi miške reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai laikytini aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais, kurių pažeidimų prevencija patenka į aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros sąvoką pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatymą, siūloma ANK 589 straipsnio nekeisti. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą vykdo tik aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290, 426, 589 ir 604 straipsnių pakeitimo įstatymo (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3197 redakcija), įsigaliojusio 2021 m. liepos 1 d., 589 straipsnyje nustatyta, kad pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus pagal ANK 278 straipsnį priskirta aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnams (31 punktas) ir valstybinių miškų apsaugos pareigūnams (43 punktas).

9.

Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymas Nr. XV-1071, keičiantis ANK 12 straipsnį, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad Įstatymo projektui įgyvendinti reikės parengti įgyvendinamuosius teisės aktus, siūloma Įstatymo projektą papildyti nuostatomis, nustatančiomis Įstatymo projekto vėlesnį įsigaliojimą ir įgyvendinimą. Siūlomas įsigaliojimo terminas galėtų būti 2027 m. sausio arba vasario mėn.

10.

Siūloma iš esmės pritarti Seimo nario Lino Jonausko 2026 m. gegužės 12 d. pateiktam pasiūlymui (Įstatymo projektas Nr. XIVP-216) dėl Įstatymo projekto papildymo straipsniu, kuriuo būtų keičiamas ANK 305 straipsnis (toliau – pasiūlymas), tačiau pasiūlyti tobulinti pasiūlymą atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:

10.1. pasiūlyme siūloma ANK 305 straipsnį papildyti 10–15 dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad galiojančiame ANK 305 straipsnyje jau yra 10 ir 11 dalys, turi būti keičiama siūlomų papildyti dalių numeracija;

10.2. siūloma pasiūlymo 305 straipsnio 10 dalyje vietoje žodžių „nemotorinėmis transporto priemonėmis“ įrašyti žodžius „transporto priemonėmis, išskyrus motorines transporto priemones, traktorius ir savaeiges mašinas“, o 305 straipsnio 12 ir 15 dalyse prie žodžių „motorinėmis transporto priemonėmis“ rašyti žodžius „traktoriais ar savaeigėmis mašinomis“;

10.3. atsižvelgiant į administracinės atsakomybės proporcingumo ir sistemiškumo principus, kad už panašaus pavojingumo administracinius nusižengimus turi būti numatytos panašaus griežtumo sankcijos, nepritariama pasiūlyme siūlomiems ANK 305 straipsnio baudų dydžiams.

Vadovaujantis sisteminiu ANK vertinimu, proporcingumo ir teisingumo principais, pasiūlyme siūlomos baudos (ANK 305 straipsnio 12–15 dalys) yra neproporcingai didelės, o tai pažeidžia teisingumo principą. Pasiūlyme siūloma už važiavimą  motorine priemone bausti griežčiau (nuo dviejų šimtų penkiasdešimt eurų pagal ANK 305 straipsnio 12 dalį), nei šiuo metu baudžiama už žolinės dangos, miško paklotės sužalojimą ar sunaikinimą (vienas šimtas keturiasdešimt–trys šimtai eurų pagal ANK 282 straipsnio 2 dalį). Pasiūlyme siūloma ANK 305 straipsnio 13 dalyje penkių šimtų eurų pradinė bauda už pakartotinį važiavimą viršija šiuo metu galiojančias sankcijas už pakartotinius nusižengimus gamtiniuose rezervatuose (pagal ANK 305 straipsnio 9 dalį – nuo dviejų šimtų trisdešimt iki keturių šimtų trisdešimt eurų). Pasiūlyme siūloma šešių šimtų–vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų bauda (ANK 305 straipsnio 13 dalis) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims sutampa su šiuo metu galiojančiomis sankcijomis už potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros pažeidimus, keliančius grėsmę žmonių gyvybei (ANK 471 straipsnio 8 dalis), o tai rodo nusižengimų pavojingumo vertinimo disbalansą.

Atsižvelgiant į tai, kas išvardyta, ir siekiant užtikrinti ANK sistemiškumą ir pakankamą atgrasymo efektą, siūlomi mažesni baudų dydžiai.

Pasiūlymo ANK 305 straipsnio 12 dalyje siūlomi baudų dydžiai asmenims – nuo devyniasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. Tai būtų ženklus padidinimas nuo dabartinių ANK 278 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų dvidešimtiems–penkiasdešimties eurų, tačiau išlaikytų sistemiškumą lyginant su sankcijomis už miško paklotės, žolinės dangos sužalojimą (pagal galiojančio ANK 282 straipsnio 2 dalį – vienas šimtas keturiasdešimt–trys šimtai eurų). Juridinių asmenų vadovams siūlomos baudos nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Tai atitiktų kitus nusižengimus (pvz., ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų statybą ir naudojimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus pagal ANK 235 straipsnio 1 dalį).

Pasiūlymo ANK 305 straipsnio 13 dalyje asmenims siūlomos baudos galėtų būti nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Šie dydžiai būtų sistemiškai suderinti su griežčiausia ANK 305 straipsnio 9 dalyje numatyta sankcija už nusižengimus rezervatuose (keturi šimtai trisdešimt eurų). Juridinių asmenų vadovams siūlomi baudų dydžiai – nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Taip būtų išlaikoma ANK įprasta 2 kartus didesnė atsakomybė vadovams, neperžengiant protingumo ribų lyginant su nusižengimo pavojingumu.

Pasiūlymo ANK 305 straipsnio 15 dalyje asmenims siūlomos baudos – nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. Tokie baudų dydžiai asmenims būtų dvigubai didesni nei dabartinė atsakomybė už žalos padarymą rezervatuose (pagal ANK 305 straipsnio 8 dalį – vienas šimtas penkiasdešimt–du šimtai trisdešimt eurų). Juridinių asmenų vadovams siūlomi baudų dydžiai – nuo penkių šimtų iki devynių šimtų eurų. Dabartinė maksimali bauda juridinių asmenų vadovui už gamtinių rezervatų, draustinių, gamtos paveldo objektų teritorijų arba valstybinių parkų ar biosferos rezervatų ir jų ribų planuose išskirtų gamtinių rezervatų ar draustinių, valstybiniuose parkuose ar biosferos rezervatuose esančių gamtos paveldo objektų teritorijų, privačių saugomų vietovių apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimus, kai padaroma žalos aplinkai, yra keturi šimtai trisdešimt eurų (ANK 305 straipsnio 8 dalis). Pasiūlyme siūloma vieno tūkstančio–dviejų tūkstančių eurų bauda juridinių asmenų vadovams yra neproporcinga ir artėja prie baudų už nelegalų darbą (pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų eurų), o tai neatitinka nusižengimo pobūdžio;

10.4. pasiūlyme siūloma papildyti ANK 305 straipsnį 14 dalimi, numatančia, kad už šio straipsnio 13 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, tačiau tokio lygmens atsakomybė nenumatyta už pasiūlyme siūlomoje papildyti ANK 305 straipsnio 15 dalyje numatytus sunkesnius, lyginant su 13 dalimi, nusižengimus. Atsižvelgiant į tai ir laikantis sistemiškumo principo, siūloma papildyti ANK 305 straipsnį dalimi, numatančia galimybę ir už šio straipsnio 15 dalyje numatytą administracinį nusižengimą skirti transporto priemonės konfiskavimą. Atsižvelgiant į siūlomus ANK 305 straipsnio papildymus, Įstatymo projektu turi būti keičiama ir ANK 29 straipsnio 4 dalis, numatanti galimybę konfiskuoti ir ne pažeidėjui priklausančią motorinę transporto priemonę už ANK 305 straipsnyje numatytus pakartotinius administracinius nusižengimus;

10.5. pasiūlyme siūloma papildyti ANK 305 straipsnį 15 dalimi, numatančia atsakomybę už važiavimą motorinėmis transporto priemonėmis saugomose teritorijose, kai dėl to buvo pažeista miško paklotė, žolinė danga, sunaikintos buveinės ar padaryta kita žala aplinkai, tačiau, skirtingai nei pasiūlyme siūlomoje papildyti ANK 305 straipsnio 12 dalyje, nenumatyta atsakomybė už šio administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai. Atsižvelgiant į tai ir laikantis sistemiškumo principo, siūloma papildyti ANK 305 straipsnį dalimi, numatančia atsakomybę už pakartotinį administracinį nusižengimą, padarytą asmens, kuriam jau buvo paskirta administracinė nuobauda už šio straipsnio 15 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos.

Ministras Pirmininkas                                                                          Mindaugas Sinkevičius

Aplinkos ministrė                                                                                Ieva Andriulaitytė

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).