LegalizeLietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2021-12-31
Įstatymas paskelbtas: TAR 2021-01-07, i. k. 2021-00255
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-907 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2020 m. gruodžio 23 d. Nr. XIV-135
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymą Nr. I-907 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS KONTROLĖS
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Atitikties auditas – valstybinio audito tipas, kai vertinama audituojamo subjekto veiklos atitiktis teisės aktų ir (ar) kitiems reikalavimams ir gali būti pareiškiama nepriklausoma auditoriaus nuomonė.
Biudžeto politikos kontrolė – Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių laikymosi ir užduočių vykdymo stebėsena, išvadų rengimas, teikimas Lietuvos Respublikos Seimui ir viešas šių išvadų skelbimas.
Finansinis auditas – valstybinio audito tipas, kai vertinami audituojamo subjekto metinių (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių duomenys ir pareiškiama nepriklausoma auditoriaus nuomonė.
Metinis veiklos planas – tam tikrų vienų biudžetinių metų Valstybės kontrolės veiklos planavimo dokumentas, kuriame nustatoma veiklos apimtis.
Subjektas – viešojo sektoriaus subjektas arba kitas juridinis asmuo, kuriam suteiktas ar perduotas valstybės turtas ir (ar) kuriam viešojo sektoriaus subjektas daro lemiamą poveikį, kuriuose Valstybės kontrolė atlieka valstybinį auditą, biudžeto politikos kontrolę ir kitą veiklą, įgyvendindama šiame įstatyme nustatytus uždavinius.
Valstybės kontrolės darbuotojas – Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius, valstybės kontrolieriaus pavaduotojai, administracijos vadovas, valstybiniai auditoriai, darbuotojai, atliekantys kitus vertinimus, taip pat darbuotojai, padedantys įgyvendinti Valstybės kontrolės uždavinius ir (ar) vykdantys vidaus administravimą, įskaitant ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas.
Valstybinio audito ataskaita – valstybinio audito dokumentas, kuriame pateikiami atlikto valstybinio audito rezultatai.
Valstybinio audito išvada – valstybinio audito dokumentas, kuriame atlikus finansinį ir (ar) atitikties auditą pareiškiama nepriklausoma auditoriaus nuomonė.
Valstybinio audito rekomendacijos – valstybinio audito rezultatų pagrindu suformuluoti siūlymai, skirti valstybinio audito metu nustatytoms problemoms išspręsti, siekiant audituojamo subjekto (audituojamų subjektų) veiklos gerinimo ir naudos visuomenei didinimo.
Valstybinis auditas – nepriklausomas ir objektyvus vertinimas, atliekamas aukščiausiosios audito institucijos audituojamuose subjektuose.
Valstybinis auditorius – Valstybės kontrolės darbuotojas, atliekantis valstybinį auditą ir (arba) dalyvaujantis valstybinio audito procese, ir (arba) vykdantis valstybinio audito rekomendacijų stebėseną, ir (arba) atliekantis vertinimus, prisiekęs Lietuvos Respublikai ir turintis šio įstatymo nustatytas teises ir pareigas.
Veiklos auditas – valstybinio audito tipas, kai vertinama audituojamo subjekto veikla ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos arba vartojamos Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme ir Lietuvos Respublikos darbo kodekse.
II SKYRIUS
VALSTYBĖS KONTROLĖS STATUSAS
3 straipsnis. Valstybės kontrolės teisinis statusas
Valstybės kontrolė yra Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga aukščiausioji audito institucija.
Valstybės kontrolė yra biudžetinė įstaiga, turinti sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublika. Valstybės kontrolė“, simboliką ir atributiką.
Valstybės kontrolės buveinė yra Vilniuje.
4 straipsnis. Institucijos veiklos teisiniai pagrindai ir principai
Valstybės kontrolė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais.
Valstybės kontrolės veikla grindžiama nepriklausomumo, skaidrumo, teisėtumo ir profesionalumo principais.
Įgyvendindama uždavinius ir vykdydama tam reikalingą veiklą, Valstybės kontrolė, valstybės kontrolierius, valstybės kontrolieriaus pavaduotojai ir kiti Valstybės kontrolės darbuotojai neturi siekti nurodymų ir jų nepriimti iš jokios institucijos ar asmens. Institucijos ir kiti asmenys privalo gerbti Valstybės kontrolės nepriklausomumą, nesiekti daryti ir nedaryti įtakos Valstybės kontrolei ir Valstybės kontrolės darbuotojams, kai jie atlieka savo pareigas.
Valstybės kontrolės struktūra nustatoma vadovaujantis šiuo įstatymu ir atsižvelgiant į Valstybės kontrolės uždavinius ir kompetenciją. Valstybės kontrolės struktūrai netaikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos dėl viešojo administravimo subjekto vidaus administravimo.
5 straipsnis. Taryba
Institucijoje sudaroma taryba, valstybės kontrolieriaus patariamoji institucija.
Tarybos personalinę sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina valstybės kontrolierius.
6 straipsnis. Finansavimo tvarka, auditas ir veiklos vertinimas
Valstybės kontrolei skiriamų valstybės biudžeto asignavimų dydį tvirtina Seimas Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Valstybės kontrolė, įsivertinusi valstybės biudžeto asignavimų poreikį ateinančiais biudžetiniais metais, teikia siūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei biudžetų rengimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Seimo Audito komitetas vertina Vyriausybės Seimui pateiktame valstybės biudžeto projekte Valstybės kontrolei siūlomų valstybės biudžeto asignavimų atitiktį Valstybės kontrolės poreikiams pateikdamas išvadą ir prireikus šią išvadą pristato Seimo posėdžiuose svarstant ir priimant Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.
Valstybės kontrolieriui atstovavimo Lietuvos Respublikoje ir užsienyje išlaidoms finansuoti atsiskaitytinai kas mėnesį skiriama paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma. Šių lėšų naudojimo tvarką nustato valstybės kontrolierius.
Valstybės kontrolės praėjusių metų finansinių ataskaitų auditą kiekvienais metais atlieka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka Valstybės kontrolės parinkta audito įmonė. Ta pati audito įmonė Valstybės kontrolės finansinių ataskaitų auditą gali atlikti ne ilgiau kaip 5 finansinius metus iš eilės. Valstybės kontrolės finansinių ataskaitų rinkinys kartu su auditoriaus išvada, finansinių ataskaitų audito ataskaita ir institucijos veiklos ataskaita pateikiamas Seimui iki einamųjų metų gegužės 1 dienos.
Valstybės kontrolės vidaus auditą atlieka šioje institucijoje įsteigta vidaus audito tarnyba.
Valstybės kontrolės veiklos išorinį vertinimą ne rečiau kaip kartą per 5 metus atlieka nepriklausomi išorės vertintojai tarptautinių organizacijų nustatyta tvarka. Išorinio vertinimo rezultatai pateikiami Seimui.
III SKYRIUS
VALSTYBĖS KONTROLĖS UŽDAVINIAI IR KOMPETENCIJA
7 straipsnis. Valstybės kontrolės uždaviniai
Valstybės kontrolės uždaviniai yra:
1) prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas;
2) skatinti teigiamą ir veiksmingą valstybinio audito poveikį valstybės finansų valdymo ir kontrolės sistemai bei į rezultatus ir visuomenės poreikius orientuotam viešajam valdymui;
3) stebėti, kaip laikomasi Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių ir kaip vykdomos užduotys, užtikrinti viešųjų finansų skaidrumą ir atskaitomybę.
8 straipsnis. Valstybės kontrolės kompetencija
Valstybės kontrolė atlieka valstybinį auditą, biudžeto politikos kontrolę ir kitą veiklą įgyvendinant šiame įstatyme nustatytus uždavinius.
Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji audito institucija, kiekvienais metais teikia Seimui:
1) valstybinio audito išvadą ir valstybinio audito ataskaitą dėl valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio;
2) valstybinio audito išvadą ir valstybinio audito ataskaitą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio;
3) valstybinio audito išvadą ir valstybinio audito ataskaitą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio;
4) valstybinio audito išvadas ir valstybinio audito ataskaitas dėl valstybės išteklių fondų, kurių lėšų sąmatas tvirtina Seimas, ataskaitų rinkinių;
5) valstybinio audito išvadą ir valstybinio audito ataskaitą dėl nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio.
Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji audito institucija, audituoja valstybės biudžeto lėšų, skiriamų savivaldybių biudžetams, naudojimą. Savivaldybių biudžetų vykdymą ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji audito institucija, audituoja tiek, kiek nustatyta šio įstatymo 13 straipsnyje.
Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji audito institucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kituose teisės aktuose nustatyta tvarka atlieka Lietuvos Respublikoje gaunamos Europos Sąjungos finansinės paramos auditus ir teikia atitinkamoms institucijoms šių auditų dokumentus.
Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji audito institucija, gali atlikti Lietuvos banko veiklos auditą, išskyrus Europos centrinių bankų sistemos ir Eurosistemos uždavinių vykdymą, nepažeisdama Lietuvos banko nepriklausomų išorės auditorių veiklos. Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji audito institucija, atsižvelgia į Lietuvos banko nepriklausomumą ir neduoda nurodymų Lietuvos bankui, Lietuvos banko valdybai, valdybos nariams, kai šie atlieka funkcijas, susijusias su Europos centrinių bankų sistemos ir Eurosistemos uždaviniais.
Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji audito institucija, valstybės kontrolieriaus nustatyta tvarka atlieka savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atlikto audito išorinę peržiūrą.
Valstybės kontrolė, atlikdama Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytas biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, teikia Seimui:
1) per 30 darbo dienų po to, kai Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Seimui pateikia praėjusių metų struktūrinio postūmio užduoties įvykdymo ir struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio ataskaitą, išvadą dėl praėjusių metų struktūrinio postūmio užduoties neįvykdymo priežasčių pagrįstumo ir priemonių šiai užduočiai įvykdyti tinkamumo;
2) per 15 darbo dienų kiekvieną kartą po to, kai Vyriausybė pateikia Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo (jo pakeitimo įstatymo) projektą Seimui, išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir šiai užduočiai įvykdyti reikalingų papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio;
3) per 7 darbo dienas nuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ekonominės raidos scenarijaus viešo paskelbimo išvadą dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo;
4) per 7 darbo dienas nuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ekonominės raidos scenarijaus viešo paskelbimo išvadą dėl susidariusios arba numatomos padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai pagal 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1175/2011, nuostatas;
5) per 15 darbo dienų po to, kai Vyriausybė pateikia Seimui struktūrinio postūmio užduočių ir priemonių šioms užduotims įvykdyti gairių pasiūlymą, išvadą dėl Vyriausybės pasiūlytų tvirtinti Seimui struktūrinio postūmio užduočių ir priemonių šioms užduotims įvykdyti gairių atitikties Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytiems reikalavimams dėl vidutinio laikotarpio tikslo pasiekimo laiko;
6) per 7 darbo dienas nuo Lietuvos stabilumo tam tikrų metų programos viešo paskelbimo Lietuvos stabilumo programos vertinimo ataskaitą.
IV SKYRIUS
VALSTYBĖS KONTROLIERIAUS, VALSTYBĖS KONTROLIERIAUS PAVADUOTOJŲ, ADMINISTRACIJOS VADOVO IR DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJA
9 straipsnis. Valstybės kontrolieriaus kompetencija
Valstybės kontrolierius:
1) vadovauja institucijai;
2) atstovauja pats ar įgalioja kitą asmenį atstovauti Valstybės kontrolei valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, teisme ir tarptautinėse organizacijose;
3) tvirtina institucijos tarybos narių personalinę sudėtį ir darbo reglamentą;
4) nustato Valstybės kontrolės struktūrą, valstybės kontrolieriaus pavaduotojų kompetenciją, nenumatytą šio įstatymo 10 straipsnyje, darbuotojų pareigybių skaičių, pareigybių sąrašą, struktūrinių padalinių nuostatus;
5) teisės aktų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš pareigų Valstybės kontrolės darbuotojus, išskyrus valstybės kontrolieriaus pavaduotojus;
6) teikia Respublikos Prezidentui valstybės kontrolieriaus pavaduotojų kandidatūras ir šio įstatymo nustatytais atvejais siūlymus atleisti valstybės kontrolieriaus pavaduotojus iš pareigų;
7) teikia Seimui Valstybės kontrolės veiklos ataskaitą;
8) teikia Seimui šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytas valstybinio audito ataskaitas ir išvadas;
9) turi teisę dalyvauti Seimo posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę, kai svarstomi su Valstybės kontrolės veikla susiję klausimai;
10) turi teisę teikti siūlymus Seimui, Respublikos Prezidentui arba Vyriausybei dėl teisės aktų tobulinimo, kiek tai susiję su Valstybės kontrolės veiklos reglamentavimu ar (ir) veiklos rezultatais;
11) turi teisę pats dalyvauti ar įgalioti kitą asmenį dalyvauti Vyriausybės posėdžiuose;
12) turi teisę pareikšti atskirąją nuomonę dėl Vyriausybės nutarimų, kiek tai susiję su institucijos veiklos rezultatais. Apie šią nuomonę jis per 3 darbo dienas po Vyriausybės posėdžio raštu praneša Seimui ir Vyriausybei;
13) nustato asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo Valstybės kontrolėje tvarką;
14) turi teisę spręsti su juo pačiu susijusius einamuosius vidaus administravimo klausimus.
Kai valstybės kontrolieriaus nėra, įskaitant šio įstatymo 20 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus, valstybės kontrolieriaus pavedimu jį pavaduoja vienas iš valstybės kontrolieriaus pavaduotojų, tačiau jis neturi šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytų įgaliojimų. Kai nėra valstybės kontrolieriaus pavedimo, jį pavaduoja vyriausias pagal amžių valstybės kontrolieriaus pavaduotojas.
10 straipsnis. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojų ir administracijos vadovo kompetencija
Valstybės kontrolieriaus pavaduotojai:
1) pavaduoja valstybės kontrolierių;
2) koordinuoja ir kontroliuoja valstybinį auditą atliekančių padalinių veiklą;
3) užtikrina valstybinio audito kokybę;
4) atlieka kitus valstybės kontrolieriaus pavedimus.
Valstybės kontrolė turi savo administraciją. Jai vadovauja administracijos vadovas. Administracijos vadovas yra pavaldus valstybės kontrolieriui.
Administracijos vadovas:
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.