Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas

Kai asmuo vengia administracinės atsakomybės, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, yra ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, paskelbiama jo paieška arba kai dėl administracinio nusižengimo tyrimo arba kitų objektyvių priežasčių per nustatytus terminus neįmanoma išnagrinėti administracinio nusižengimo bylos, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas pratęsiamas, bet ne ilgiau, negu nustatyta šio kodekso 39 straipsnyje.

Prieš pradedant teismo posėdį patikrinama į teismo posėdį šauktų atvykusių asmenų tapatybė pagal pateiktus asmens dokumentus, iš atstovų, jeigu jie dalyvauja byloje, pareikalaujama atstovavimo sutarčių ar atstovų pagal įstatymą dokumentų, patvirtinančių atstovavimą.

Nagrinėjantis bylą teisėjas paskelbia, kokia administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama, praneša administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vardą ir pavardę, nukentėjusiojo vardą ir pavardę ir tyrimą atlikusio institucijos pareigūno vardą ir pavardę.

Teisėjas ar teismo posėdžių sekretorius, jeigu šis dalyvauja, praneša, kas iš kviestų asmenų atvyko, kas neatvyko ir kokios neatvykimo priežastys, ir nurodo, ar neatvykusiems asmenims buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką.

Bylą nagrinėjantis teisėjas išaiškina į teismo posėdį atvykusiems administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims šiame kodekse nustatytas jų teises ir pareigas, išsiaiškina, ar nėra pareikšta nušalinimų, išklauso administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų prašymus, paskelbia iki teismo posėdžio pateiktus prašymus, kurie nebuvo apsvarstyti rengiantis nagrinėti bylą, išsiaiškina, ar galima nagrinėti bylą be kurio nors neatvykusio kviesto asmens, ir priima sprendimus pareikštais klausimais. Administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys vertėjai, specialistai, ekspertai, liudytojai pasirašytinai, išskyrus atvejus, kai jų dalyvavimas teismo posėdyje užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), įspėjami dėl vertimo ar išvados, žinant, kad jie melagingi, davimo, liudytojai iki apklausos pašalinami iš teismo posėdžių salės.

Bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas trumpu teisėjo pranešimu, už kokį administracinį nusižengimą asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, ir išsiaiškinama, ar šis asmuo pripažįsta kaltę. Po to suteikiamas žodis dalyvaujantiems teismo posėdyje institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam. Paaiškinimus žodžiu duodantys asmenys neturi nukrypti nuo nagrinėjamos bylos esmės. Teisėjas turi teisę nutraukti kalbantįjį, jeigu jis kartojasi ar nukrypsta nuo bylos esmės. Pasisakiusiems asmenims klausimus pirmiausia užduoda teisėjas, paskui – priešinga šalis ir šios atstovai. Pasisakius šalims, apklausiami liudytojai, išklausomi specialistai, ekspertai, paskelbiami byloje surinkti duomenys, su kuriais iki teismo posėdžio administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys nebuvo susipažinę. Nagrinėdamas bylą iš esmės, teismas turi teisę atlikti bet kokį Baudžiamojo proceso kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Atliekant šiuos veiksmus, mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Prieš baigiant bylą nagrinėti išsprendžiami nauji prašymai.

Baigiant bylą nagrinėti teisme, pradedama klausyti baigiamųjų kalbų. Baigiamosiose kalbose pirmas kalba institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas, po jo – nukentėjusysis ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens prašymu jam gali būti suteikta replikos teisė. Po šių kalbų laikoma, kad bylos nagrinėjimas baigtas, ir nauji įrodymai, kuriais būtų galima remtis priimant sprendimą, nebepriimami.

Kai bylos nagrinėjimas baigtas, teisėjas paskelbia, kokią dieną ir valandą bus paskelbtas nutarimas ar nutartis administracinio nusižengimo byloje.

Jeigu baigus nagrinėti bylą, tačiau nepaskelbus nutarimo ar nutarties, paaiškėjo aplinkybių, kurios nebuvo tirtos nagrinėjant bylą, teisėjas nutartimi gali atnaujinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. Atnaujinus administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, jos nagrinėjimas tęsiamas nuo to veiksmo, kuriuo jis buvo baigtas, tačiau, ištyrus naujas aplinkybes, teismas vėl išklauso baigiamųjų kalbų bendra tvarka.

Kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas.

Teismo posėdžių eigai fiksuoti naudojamoms informacinėms ir elektroninių ryšių technologijoms taikomus reikalavimus nustato teisingumo ministras.

Administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys gali naudoti garso įrašymo priemones, kurios netrukdo teismo posėdžiui. Naudoti garso įrašą galima tik savo procesinių teisių įgyvendinimo tikslais. Apie garso įrašymo priemonių naudojimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys privalo pranešti bylą nagrinėjančiam teismui.

Asmens prašymu teismas leidžia visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo skelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones laikantis šiame straipsnyje ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Teismas neleidžia naudoti techninių priemonių, kai tai gali sutrikdyti teismo darbą, parodyti nepagarbą teismui arba yra būtina apsaugoti kitų asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus. Teismo leidimo nereikia, kai teismo sprendimo skelbimo garso įrašas daromas pagal šio straipsnio 3 dalį. Teisėjų taryba nustato asmenų prašymų leisti teismo sprendimo skelbimo metu naudoti technines priemones pateikimo ir nagrinėjimo, taip pat šių techninių priemonių naudojimo tvarką ir sąlygas ir  teismo leidimų naudoti techninių priemonių panaudojimo rezultatus išdavimo tvarką.

Techninių priemonių panaudojimo rezultatus gali naudoti tik teismo leidime nurodytas asmuo teismo leidime nurodytais tikslais, būdais ir sąlygomis. Teismo leidime nurodytas asmuo, pageidaujantis techninių priemonių panaudojimo rezultatus leisti naudoti kitam asmeniui arba naudoti kitais tikslais, būdais ir sąlygomis, negu nurodyta teismo leidime, privalo Teisėjų tarybos nustatyta tvarka gauti naują teismo leidimą. Techninių priemonių panaudojimo rezultatai negali būti naudojami taip, kad būtų pažeistos kitų asmenų teisės ar kiti įstatymų saugomi interesai arba būtų iškraipytas teismo sprendimo turinys ir esmė, taip pat negali būti naudojami politinės ar kitokios reklamos, satyros, pramogų ir kitais su pagarba teismui nesuderinamais tikslais. Techninių priemonių panaudojimo rezultatams ir jų naudojimui taip pat taikomi kituose įstatymuose nustatyti visuomenės informavimo, asmens duomenų apsaugos, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą bei asmens garbės ir orumo apsaugos reikalavimai.

Kitais, negu nurodyta šiame straipsnyje, atvejais draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus, transliuoti posėdį bei naudoti kitas technines priemones.

Asmenys, teismo posėdžio metu pažeidę techninių priemonių naudojimo reikalavimus, atsako šio kodekso 634 straipsnyje nustatyta tvarka. Asmenims, pažeidusiems reikalavimus, taikomus techninių priemonių panaudojimo teismo posėdyje rezultatų naudojimui, taikoma šio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta atsakomybė.

Teismas turi teisę skirti baudas, jeigu:

Bauda už teisėjo reikalavimų nevykdymą skiriama teismo nutartimi fiziniams asmenims iki trijų šimtų eurų, institucijų atstovams – iki šešių šimtų eurų. Nutartis skirti baudą įteikiama asmeniui, kuriam paskirta bauda, nurodant ją sumokėti per penkiolika kalendorinių dienų nuo nutarties įsiteisėjimo.

Dėl teismo nutarties skirti baudą gali būti duodamas atskirasis skundas. Atskirasis skundas gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo teismo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo.

Baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas priima vieną iš šių sprendimų:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais teismas priima nutarimą.

Jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą.

Pirmosios instancijos teismo priimti nutarimai įsiteisėja per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jų paskelbimo dienos, jeigu nebuvo apskųsti apeliacinės instancijos teismui. Nutarimas skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą įsiteisėja jo paskelbimo momentu, tačiau tai neužkerta kelio asmeniui skųsti nutarimą skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje susideda iš įžanginės, aprašomosios, motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių.

Nutarimo (nutarties) įžanginėje dalyje nurodoma: nutarimo (nutarties) priėmimo vieta ir laikas, teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, bylą nagrinėjusio teisėjo vardas ir pavardė, teismo posėdžių sekretorius, jei jis dalyvavo, kiti nagrinėjant bylą dalyvavę asmenys ir dėl kokio administracinio nusižengimo padarymo asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Nutarimo (nutarties) aprašomojoje dalyje aprašoma veika, kurią padarė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nurodoma, kaip nusižengimo faktą ir aplinkybes aiškina administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis.

Nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje nurodoma: teismo nustatytos aplinkybės ir išvada, ar jos atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes ir protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką; įrodymai, kurie patvirtina padarytą veiką, argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai, nusižengimą atitinkanti kvalifikacija ar argumentai, kodėl padaryta veika nelaikytina administraciniu nusižengimu. Jei padaroma išvada, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą, tačiau yra kitų aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima ar nutrauktina, nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje išdėstomos šios aplinkybės. Skiriant nuobaudą, išdėstomos nustatytos lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės ir argumentai dėl nuobaudos dydžio parinkimo; jei buvo pareikštas prašymas priteisti turtinės žalos atlyginimą, – išvados dėl turtinės žalos padarymo, padarytos turtinės žalos dydžio arba argumentai dėl turtinės žalos nenagrinėjimo administracinių nusižengimų teisenoje; jei prie bylos pridėti daiktiniai įrodymai ar dokumentai, kurie negali būti laikomi teismo archyve kartu su byla, aptariamas jų likimo klausimas.

Nutarimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodoma, kokiam asmeniui, už kokį administracinį nusižengimą, nurodytą šio kodekso specialiosios dalies konkrečiame straipsnyje ar straipsnio dalyje, ir kokia skiriama nuobauda, koks jos dydis, taip pat administracinio poveikio priemonė (kai skiriama); iš kokio asmens, kokiam asmeniui ir kokio dydžio priteisiamas turtinės žalos atlyginimas; sprendimas dėl daiktinių įrodymų ar dokumentų; teismo nutarimo (nutarties) apskundimo terminas ir tvarka.

Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, apylinkės teismas nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje paskelbia paprastai tą pačią teismo posėdžio dieną, o sudėtingų bylų atvejais – ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo teismo posėdžio dienos, pranešęs nutarimo (nutarties) paskelbimo laiką.

Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą žodinio proceso tvarka, nutarimo (nutarties) rezoliucinė dalis paskelbiama žodžiu, taip pat trumpai išdėstomi sprendimo motyvai; institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui, asmeniui, dėl kurio šis nutarimas (nutartis) priimtas, ir nukentėjusiajam išduodamos nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašai). Jeigu šie asmenys nedalyvavo skelbiant nutarimą (nutartį), nutarimo (nutarties) kopijos (nuorašai) jiems išsiunčiamos šio kodekso 573 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka per tris darbo dienas nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo.

Rašytinio proceso tvarka priimti nutarimai ir nutartys administracinių nusižengimų bylose laikomi paskelbtais jų priėmimo dieną.

Kai teismas nutarimą (nutartį) paskelbia ne tą pačią teismo posėdžio dieną, kai buvo priimtas nutarimas (nutartis) ir į nutarimo (nutarties) paskelbimą neatvyko asmuo, dėl kurio priimtas šis nutarimas (nutartis), institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas ir nukentėjusysis (ar šio atstovai), nutarimo (nutarties) paskelbimui yra prilyginamas bylą išnagrinėjusio teisėjo pasirašyto nutarimo (nutarties) pateikimas teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos paskirtas teisėjas išnagrinėjo bylą, raštinei teismo nurodytą nutarimo (nutarties) paskelbimo dieną.

Teismas gali savo iniciatyva ar pagal administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų prašymus ištaisyti nutarime (nutartyje) administracinio nusižengimo byloje esančius rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nutarimo (nutarties) esmės.

Klaidų nutarime (nutartyje) administracinio nusižengimo byloje ištaisymo klausimui nagrinėti gali būti rengiamas posėdis, apie kurį pranešama administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims.

Klaidų nutarime (nutartyje) administracinio nusižengimo byloje ištaisymo klausimu priimtos nutarties kopija (nuorašas) turi būti šio kodekso 637 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išsiųsta administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims.

Prieštaravimai šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtoms nutartims dėl neįsiteisėjusio nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje gali būti nurodyti apeliaciniame skunde dėl šio nutarimo (nutarties).

Apylinkės teismas, priėmęs skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, išsprendžia šiuos būtinus pasirengimo teisme nagrinėti bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje klausimus:

Teisėjas, skirdamas ekspertizę pasirengimo teisme nagrinėti bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje metu, priima nutartį prieš tai pranešęs administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims.

Kitais, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, atvejais pasirengimo teisme nagrinėti bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje klausimai išsprendžiami teisėjo rezoliucija.

Išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš šių sprendimų:

Pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma skunde.

Apylinkės teismas, nustatęs, kad nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmė institucija, neturinti teisės nagrinėti tokią bylą, šį nutarimą panaikina ir perduoda bylą institucijai, turinčiai teisę nagrinėti tokių administracinių nusižengimų bylas.

Šio straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose ir 3 dalyje nurodytais atvejais teismas priima nutarimus, 1 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nutartis.

Nutarimo (nutarties) kopija (nuorašas) per tris darbo dienas nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo išduodama arba išsiunčiama asmeniui, dėl kurio šis nutarimas (nutartis) priimtas, nutarimą priėmusiai institucijai ir nukentėjusiajam. Nutarimo (nutarties) kopijos (nuorašai) įteikiamos pasirašytinai. Kai nutarimo (nutarties) kopija (nuorašas) išsiunčiama, tai pažymima byloje.

Apylinkių teismų nutarimai ir nutartys, kuriais baigiamos nagrinėti administracinio nusižengimo bylos, įsiteisėja per dvidešimt kalendorinių dienų nuo atitinkamo nutarimo ar nutarties paskelbimo, jeigu jie nebuvo apskųsti apeliacine tvarka. Nutarimas skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą įsiteisėja jo paskelbimo momentu. Apeliacine tvarka apskųstas apylinkės teismo nutarimas ar nutartis, jeigu jie nepanaikinti, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą.

Apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje (toliau – apeliacinis skundas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta arba tiesiogiai apygardos teismui per nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje priėmusį apylinkės teismą. Kai apylinkės teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, yra sudarytas iš teismo rūmų, apeliacinis skundas gali būti paduodamas bet kuriems to teismo rūmams.

Apeliacinis skundas gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apeliacinio skundo padavimo terminą, turi teisę prašyti apylinkės teismo atnaujinti praleistą terminą. Dėl praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo apylinkės teismas nusprendžia rašytinio proceso tvarka.

Apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, gali būti skundžiama atskiruoju skundu apygardos teismui. Šis teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą arba palikti apylinkės teismo nutartį nepakeistą.

Prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jei nuo apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje paskelbimo praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai.

Apeliacinis skundas paduodamas raštu, pasirašytas skundą paduodančio asmens (ar jo atstovo). Apeliacinis skundas, paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, laikomas pasirašytu. Apeliacinių skundų padavimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

Apeliaciniame skunde turi būti nurodyta: apygardos teismo pavadinimas; administracinio nusižengimo byla, kurioje paduodamas apeliacinis skundas; skundžiamo apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje ar jo (jos) dalies esmė; nutarimo (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai; apeliacinį skundą padavusio asmens prašymai; taip pat pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) arba reikalavimas užtikrinti jam ir (ar) jo atstovui galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis, telekonferencijomis ir kita) teismo patalpose. Apeliacinį skundą padavęs asmuo pateikia tiek skundo ir jo priedų kopijų (nuorašų), kad po vieną tektų visiems šio kodekso 644 straipsnyje nurodytiems asmenims, išskyrus atvejus, kai šiems asmenims procesiniai dokumentai įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis.

Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia apylinkės teismas.

Teismas apeliacinio skundo priėmimo klausimą išsprendžia rezoliucija ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.

Teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti apeliacinį skundą, kai:

Atsisakymas priimti apeliacinį skundą nekliudo, nepažeidžiant apeliacinio skundo padavimo termino, vėl kreiptis su apeliaciniu skundu, jeigu trūkumai bus pašalinti.

Dėl apylinkės teismo nutarties atsisakyti priimti apeliacinį skundą gali būti paduotas atskirasis skundas.

Jeigu apeliacinis skundas neatitinka jo turiniui ir formai keliamų reikalavimų ir dėl to neįmanoma suprasti, koks apylinkės teismo nutarimas (nutartis) skundžiamas, kokiomis aplinkybėmis grindžiamas apeliacinis skundas, arba jeigu apeliacinis skundas nepasirašytas, apylinkės teismas priima nutartį ir nustato pakankamą, tačiau ne trumpesnį kaip septynių kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, terminą šiems trūkumams pašalinti. Ši nutartis išsiunčiama ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo dienos.

Jeigu apeliacinį skundą padavęs asmuo pagal teismo nurodymus per nustatytą terminą trūkumus pašalina, laikoma, kad apeliacinis skundas paduotas pirminio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju laikoma, kad apeliacinis skundas nepaduotas, ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Teismo nutartis dėl apeliacinio skundo trūkumų pašalinimo įteikiama tik apeliacinį skundą padavusiam asmeniui. Ši nutartis neskundžiama. Teismo nutartis, kuria apeliacinis skundas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Šiame straipsnyje nurodytos teismo nutartys priimamos rašytinio proceso tvarka.

Priėmęs apeliacinį skundą, apylinkės teismas per tris darbo dienas išsiunčia jo kopijas (nuorašus) šio kodekso 644 straipsnyje nurodytiems asmenims, išskyrus apeliacinį skundą padavusį asmenį. Šie asmenys turi teisę, o valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo per keturiolika kalendorinių dienų nuo apeliacinio skundo kopijų (nuorašų) išsiuntimo dienos pateikti apygardos teismui atsiliepimus į apeliacinį skundą ir išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo. Nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, privalo pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą tokios formos, kokios pageidauja skundą padavęs asmuo, o jei jis pageidavimo dėl procesinių dokumentų formos nepareiškė, – tokios formos, kokios buvo paduotas apeliacinis skundas. Atsiliepimai į apeliacinį skundą paduodami per apylinkės teismą, o pasibaigus apeliacinių skundų padavimo terminui – tiesiogiai apygardos teismui.

Apylinkės teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos išsiunčia administracinio nusižengimo bylą su apeliaciniu skundu apygardos teismui.

Paskirtasis teisėjas, gavęs apeliacinį skundą ir administracinio nusižengimo bylą bei atsiliepimus į apeliacinį skundą, su jais susipažįsta.

Bylas dėl apeliacinių skundų nagrinėja vienas teisėjas, išskyrus atvejus, kai bylai nagrinėti teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sudaro trijų teisėjų kolegiją.

Apie bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimą šalims pranešama specialiame interneto tinklalapyje ir teismo skelbimų lentoje.

Kai rengiamas žodinis bylos nagrinėjimas, apie jo laiką ir vietą pranešama šio kodekso 644 straipsnyje nurodytiems asmenims. Prireikus į teismo posėdį šaukiami liudytojai, ekspertai, specialistai, pareikalaujama pateikti papildomą medžiagą.

Bylas dėl apeliacinių skundų apygardos teismas išnagrinėja per trisdešimt darbo dienų nuo administracinio nusižengimo bylos gavimo dienos.

Bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus.

Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir įgaliotos institucijos nutarimą nutraukti šio kodekso 592 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pradėtą administracinio nusižengimo teiseną apskundęs prokuroras gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Šį klausimą teismas išsprendžia nutartimi. Ši nutartis yra neskundžiama.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos ar institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

Išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, apygardos teismas priima vieną iš šių sprendimų:

Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju apygardos teismas priima nutarimus, 1, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais – nutartis, 3 punkte nurodytu atveju – nutarimus arba nutartis.

Apylinkės teismo nutartis administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujantys asmenys šiame kodekse nustatytais atvejais gali apskųsti atskiruoju skundu apygardos teismui.

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis.

Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Gavęs atskirąjį skundą, apylinkės teismas per tris darbo dienas nuo jo gavimo:

Apygardos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Prireikus teisėjų kolegija gali atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apygardos teismo sprendimas dėl atskirojo skundo yra galutinis ir neskundžiamas.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi:

Administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta šiais pagrindais:

Kai šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytiems asmenims negalima priimti nuosprendžio, nutarimo ar nutarties, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo miręs arba suėjo baudžiamosios ar administracinės atsakomybės senaties terminai, paaiškėjusios naujos aplinkybės nustatomos atliekant šio kodekso 661 straipsnyje nurodytą tyrimą.

Teisę paduoti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi:

Pakartotiniai prašymai atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nepriimami ir nenagrinėjami.

Prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių (šio kodekso 658 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktai) paduodamas institucijai, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinota ar turėjo būti sužinota apie šias aplinkybes. Ši institucija, gavusi prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių arba pati sužinojusi apie šias aplinkybes, prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą padavimo klausimą turi išspręsti per kiek įmanoma trumpiausią laiką.

Prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą šio kodekso 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais paduodamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui per tris mėnesius nuo nutarimo ar nutarties administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos. Asmenims, praleidusiems šį prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Prašymas atnaujinti praleistą prašymo padavimo terminą negali būti paduodamas praėjus daugiau kaip vieniems metams nuo nutarimo ar nutarties administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo. Dėl šio termino atnaujinimo sprendžia šio kodekso 662 straipsnio 4 dalyje nurodyta teisėjų kolegija.

Prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą šio kodekso 658 straipsnio 1 dalies 6 ar 7 punkte nurodytais pagrindais paduodamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią priimtas Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimas arba Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, arba Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas yra ar tapo galutinis.

Klinikinių vaistinių preparatų tyrimų atlikimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, išskyrus pažeidimus, dėl kurių klinikinis vaistinio preparato tyrimas sustabdomas ar panaikinamas leidimas atlikti klinikinį vaistinio preparato tyrimą,

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,

Prašymus atnaujinti administracinio nusižengimo bylą šio kodekso 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais nagrinėja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Šie prašymai paduodami tiesiogiai šiam teismui.

Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą šio kodekso 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais turi būti nurodyta: teismo, kuriam paduodamas prašymas, pavadinimas; pareiškėjo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; teismas ar institucija, kurių įsiteisėję nutarimas ar nutartis administracinio nusižengimo byloje ginčijami, ginčijamų nutarimo ar nutarties priėmimo data ir esmė, jais nustatytos bylos aplinkybės; šio kodekso 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą; pareiškėjo prašymas, atitinkantis šio straipsnio 14 dalyje nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įgaliojimus; pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) arba reikalavimas užtikrinti jam ir (ar) jo atstovui galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis, telekonferencijomis ir kita) teismo patalpose. Prašymas turi būti jį paduodančio asmens pasirašytas. Prie prašymo turi būti pridėti ginčijamų nutarimo ar nutarties ir su ginčijamu sprendimu susijusių nutarimų ar nutarčių kopijos (nuorašai).

Pareiškėjas turi teisę iki prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėjimo teismo posėdyje dienos šį prašymą atšaukti. Šiuo atveju prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą paliekamas nenagrinėtas, jeigu tai neprieštarauja viešajam interesui.

Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą priėmimo klausimą rašytinio proceso tvarka sprendžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko iš trijų teisėjų sudaryta atrankos kolegija. Laikoma, kad prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą priimtas, jeigu už tai balsavo bent vienas iš šios kolegijos narių.

Prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakoma priimti, kai jis:

Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą priėmimo klausimas išsprendžiamas nutartimi. Jeigu prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakoma priimti, nutartyje išdėstomi šio sprendimo motyvai. Nepriimtas prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Atrankos kolegija, nusprendusi priimti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, ta pačia nutartimi administracinio nusižengimo bylą atnaujina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, laikydamiesi nustatytos bylų paskirstymo tvarkos, atnaujintai administracinio nusižengimo bylai nagrinėti sudaro trijų teisėjų kolegiją, paskiria šios kolegijos pirmininką ir pranešėją, nustato bylos parengimo nagrinėti terminą ir paskiria jos nagrinėjimo datą. Atrankos kolegijos ar bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nutartimi prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą gali būti perduotas nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinei septynių teisėjų kolegijai arba šio skyriaus plenarinei sesijai.

Atrankos kolegija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti kolegija gali sustabdyti toje byloje priimtų nutarimų ir nutarčių vykdymą.

Atnaujinta administracinio nusižengimo byla Lietuvos Aukščiausiajame Teisme paprastai nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Tokiais atvejais teisėjas pranešėjas praneša pareiškėjui, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusiai institucijai ar institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, kitiems asmenims, su kurių teisėtais interesais susijęs prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nurodo bylą nagrinėsiančios teisėjų kolegijos sudėtį, pasiūlo pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą (išskyrus siūlymą pareiškėjui) ir išaiškina teisę raštu pareikšti nušalinimus ir prašymus. Atsiliepimai į prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, pareiškimai dėl nušalinimo ir prašymai turi būti pateikti per trisdešimt kalendorinių dienų nuo pranešimo apie atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka išsiuntimo dienos. Institucija privalo pateikti atsiliepimą į prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą (išskyrus savo pačios prašymą). Kitų asmenų atsiliepimų į prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nepateikimas netrukdo nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka.

Kai tai būtina, atrankos kolegija ar administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija gali nuspręsti, kad administracinio nusižengimo byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ar kitaip).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą nustačiusi šio straipsnio 5 dalyje nurodytus pagrindus, priima nutartį nutraukti atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, išskyrus atvejį, kai toje pačioje byloje nagrinėjamas kitas prašymas atnaujinti bylą, dėl kurio nėra pagrindo priimti tokią nutartį.

Teismas gali atidėti atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, jeigu tam yra svarbių priežasčių.

Nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Jeigu esminiai materialiosios ar proceso teisės pažeidimai administracinio nusižengimo byloje galėjo turėti įtakos ir tiems toje pačioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims, kurie nepadavė prašymų atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, teismas patikrina, ar nutarimas ar nutartis teisėti ir šiems asmenims.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, priima vieną iš šių sprendimų:

Šio straipsnio 14 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytais atvejais teismas priima nutarimus, 1, 3, 4 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nutartis.

Nutarimas ar nutartis turi būti paskelbti ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo atnaujintos administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos, o jei byla sudėtinga ar didelės apimties, – per teismo nustatytą kuo trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per trisdešimt darbo dienų.

Prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą šio kodekso 658 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu kartu su Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimu arba Europos Žmogaus Teisių Teismo galutiniu sprendimu ir jų vertimais į lietuvių kalbą paduodami Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą šio kodekso 658 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu paduodamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodyto prašymo priėmimo ir administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo klausimas sprendžiamas, atnaujinta administracinio nusižengimo byla Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjama taikant atitinkamai Baudžiamojo proceso kodekso 459, 460 straipsnių nuostatas. Atnaujinęs administracinio nusižengimo bylą, teismas turi įgaliojimus sustabdyti toje byloje priimtų nutarimų ir nutarčių vykdymą.

Išnagrinėjęs atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teismas priima vieną iš šio kodekso 662 straipsnio 14 dalyje nurodytų sprendimų.

Administraciniu nusižengimu padarytą žalą administracinį nusižengimą padaręs asmuo gali atlyginti savo noru. Tokiu atveju padarytos žalos dydis nustatomas nukentėjusiojo ir administracinį nusižengimą padariusio asmens rašytiniu susitarimu, kuriame nukentėjusysis patvirtina žalos atlyginimo faktą.

Tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

Kai administraciniu nusižengimu padaryta fizinė ar neturtinė žala ir jos neatlygino administracinį nusižengimą padaręs asmuo, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) nutarime konstatuoja, kad buvo padaryta fizinė ar neturtinė žala, ir klausimas dėl šios žalos dydžio nagrinėjamas civilinio proceso tvarka.

Jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, priteisdami nukentėjusiajam žalą, nustato žalos atlyginimo terminą. Nustatant šį terminą, būtina atsižvelgti į turtinės žalos dydį ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansinę padėtį.

Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.

Kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 5651 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Įsiteisėję teismų nutarimai ir nutartys administracinių nusižengimų bylose yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir atsakingiems asmenims, juridiniams ir fiziniams asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Institucijų (pareigūnų) nutarimai, priimti administracinių nusižengimų bylas išnagrinėjus ne teismo tvarka, privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir atsakingiems asmenims, juridiniams ir fiziniams asmenims, jeigu jie suėjus apskundimo terminui nebuvo apskųsti teismui ar išnagrinėjus skundą nebuvo panaikinti.

Teismo nutarimai ir nutartys administracinių nusižengimų bylose turi būti vykdomi nuo jų įsiteisėjimo momento.

Institucijų (pareigūnų) nutarimai, priimti administracinių nusižengimų bylas išnagrinėjus ne teismo tvarka, turi būti vykdomi suėjus jų apskundimo terminui. Apskundus nutarimą, jis turi būti vykdomas įsiteisėjus teismo nutarčiai, jei šis nutarimas nebuvo panaikintas.

Nutarimas skirti iš civilinės apyvartos išimto turto konfiskavimą, priimtas šio kodekso 33 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta tvarka, vykdomas nuo jo priėmimo momento.

Nutarimas skirti baudą turi būti priverstinai įvykdomas pasibaigus šio kodekso 675 straipsnio 2 dalyje nustatytam jo įvykdymo terminui.

Nutarimą skirti administracinę nuobaudą nukreipia vykdyti nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija (pareigūnas), o tais atvejais, kai nutarimą priėmė teismas, – institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą.

Administraciniai nurodymai vykdomi savo noru.

Administracinis nurodymas sumokėti baudą, taip pat sutikti su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šio kodekso 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytam terminui įvykdomas laiku sumokant nurodyto dydžio baudą į administraciniame nurodyme nurodytą sąskaitą.

Administracinis nurodymas grąžinti specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus įvykdomas laiku atiduodant šiuos dokumentus arba šio kodekso 602 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išduotą laikinąjį dokumentą ar kitą specialiąją teisę patvirtinantį dokumentą institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu.

Jeigu vienu administraciniu nurodymu asmeniui pasiūlyta sumokėti baudą ir grąžinti specialiąją teisę patvirtinantį dokumentą, administracinis nurodymas laikomas įvykdytu tik tuo atveju, kai įvykdytos abi sąlygos. Jeigu įvykdyta tik viena sąlyga, administracinis nurodymas laikomas neįvykdytu, o administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ir nutarimas byloje priimamas šiame kodekse nustatyta bendra tvarka.

Šio straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju, sumokėjus administraciniu nurodymu nustatytą baudos sumą, tačiau negrąžinus specialiąją teisę patvirtinančio dokumento, sumokėtos lėšos įskaitomos į nutarimu, kuris priimamas administracinio nusižengimo byloje, skiriamos baudos sumą. Jeigu nutarimu administracinio nusižengimo byloje asmeniui bauda nepaskiriama arba paskiriama mažesnė už sumokėtą sumą bauda, sumokėta suma ar paskirtą baudą viršijanti jos dalis grąžinama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymas nutraukiamas šiais atvejais:

Nutrauktas nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo procesas gali būti pradėtas iš naujo tik tuo atveju, kai paaiškėja, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės buvimas buvo konstatuotas klaidingai.

Šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose nurodytais atvejais nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymas, kai vykdomieji veiksmai buvo pradėti, nutraukiamas toje dalyje, kuri yra likusi neįvykdyta.

Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą nutraukia šio kodekso 673 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu atveju nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymas nutraukiamas Administracinių nusižengimų registre automatiškai gavus duomenis apie mirties faktą iš Gyventojų registro.

Negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, kuris nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos, išskyrus šio kodekso 676 straipsnyje nurodytus atvejus.

Jeigu nutarimas skirti administracinę nuobaudą yra apskųstas, šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino eiga sustabdoma iki skundo išnagrinėjimo. Pagal šio kodekso 675 straipsnio 3 dalį išdėsčius nutarimu paskirtos baudos mokėjimą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino eiga sustabdoma iki išdėstymo termino pabaigos.

Nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 675 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos, o pagal šio kodekso 675 straipsnio 3 dalį išdėsčius nutarimu paskirtos baudos mokėjimą, – nuo išdėstymo termino pabaigos.

Nutarimas skirti baudą negali būti priverstinai vykdomas, jeigu Valstybinė mokesčių inspekcija sprendimu dėl priverstinio baudos išieškojimo neperdavė jo vykdyti antstoliui per šešis mėnesius nuo šio kodekso 675 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos arba, išdėsčius nutarimu paskirtos baudos mokėjimą pagal šio kodekso 675 straipsnio 3 dalį, neperdavė jo vykdyti antstoliui sprendimu dėl priverstinio baudos išieškojimo per šešis mėnesius nuo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo termino pabaigos arba išdėstymo nutraukimo, arba nuo sprendimo dėl mokestinio ginčo įsiteisėjimo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) nustatyta tvarka.

Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolę atlieka ir su šio nutarimo vykdymu susijusius klausimus sprendžia nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija (pareigūnas).

Nutarimo skirti baudą vykdymo, išskyrus, kiek tai susiję su šio kodekso 671 straipsnio 1, 2, 3 dalyse ir 675 straipsnio 4 dalyje nurodytais veiksmais, kontrolė pavedama Valstybinei mokesčių inspekcijai. Su nutarimo skirti baudą vykdymu susijusius klausimus, išskyrus numatytuosius šio kodekso 671 straipsnio 1, 2, 3 dalyse ir 675 straipsnio 4 dalyje, sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija.

Skundus dėl nutarimus skirti administracines nuobaudas vykdančių institucijų ir dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų veiksmų nagrinėja apylinkės teismai, laikydamiesi šio kodekso XXXIV ir XXXVI skyriuose nustatytų reikalavimų. Skundai dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmų nagrinėjami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas skirti įspėjimą įvykdomas jį paskelbiant ar įteikiant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Tais atvejais, kai apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą šis nutarimas panaikinamas ar įspėjimas pakeistas kita administracine nuobauda, laikoma, kad įspėjimas asmeniui nebuvo pareikštas.

Nutarimus skirti baudą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija, antstoliai šiame kodekse, Civilinio proceso kodekse, Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), skirdami baudą, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti viešaisiais darbais. Asmens prašymas pakeisti baudą (jos dalį) viešaisiais darbais, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 675 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.

Jeigu vykdant priverstinį išieškojimą nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, antstolis mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas, grąžina mokesčių administratoriui.

Šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju Valstybinė mokesčių inspekcija apie tai praneša šio kodekso 673 straipsnio 1 dalyje nurodytai institucijai. Šio kodekso 673 straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija pažeidėjo prašymu gali baudą pakeisti viešaisiais darbais.

Nesumokėta bauda ar jos dalis gali būti pakartotinai perduota antstoliui priverstinai išieškoti, kai pasikeičia baudos pripažinimo beviltiška sąlygos – atsiranda turto ar pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas. Šiuo atveju netaikomas šio kodekso 672 straipsnio 4 dalyje nustatytas baudos perdavimo priverstinai išieškoti senaties terminas.

Nesumokėta bauda ar jos dalis gali būti pakartotinai perduota antstoliui priverstinai išieškoti tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo byloje klausimas dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais buvo išspręstas neigiamai ar asmeniui paskirti viešieji darbai buvo atkeisti į baudą.

Nutarimai dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais išsiunčiami vykdyti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jų priėmimo dienos. Nutarimus dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais vykdo savivaldybės vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.

Savivaldybės turi sudaryti sąlygas asmenims, kuriems paskirta administracinė nuobauda – viešieji darbai, atlikti viešuosius darbus savivaldybės įsteigtuose juridiniuose asmenyse, kitų nuosavybės rūšių juridiniuose asmenyse, kurie atlieka savivaldybės kompetencijai priskirtas funkcijas.

Paprastai parenkami tokie viešieji darbai, kurie nereikalauja specialaus pasirengimo, arba atsižvelgiant į asmens, kuriam paskirti viešieji darbai, turimą specialų pasirengimą.

Viešųjų darbų atlikimo terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią asmuo pradėjo dirbti viešuosius darbus.

Laikoma, kad asmuo atliko viešuosius darbus, kai jis atidirba teismo ar kitos institucijos paskirtą viešųjų darbų valandų skaičių.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo ar kitos institucijos paskirtą laiką neatliko viešųjų darbų, teismas ar kita nutarimą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais priėmusi institucija, gavę institucijos, kuriai priskirtas viešųjų darbų vykdymas, teikimą, gali nutarimu pratęsti jų atlikimo terminą, kol asmuo atidirbs visas nustatytas valandas.

Teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones atėmimas vykdomas paimant vidaus vandenų transporto specialisto diplomą arba kvalifikacijos liudijimą, arba Europos Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą, arba laivavedžio pažymėjimą.

Vidaus vandenų transporto specialisto diplomų, kvalifikacijos liudijimų, Europos Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimų, laivavedžio pažymėjimų paėmimo ir grąžinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras.

Teisės medžioti atėmimas vykdomas paimant medžiotojo bilietą.

Medžiotojo bilietų paėmimo ir grąžinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministras (toliau – aplinkos ministras).

Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius, teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla atėmimas vykdomas panaikinant atitinkamą leidimą ir (arba) paimant tą leidimą patvirtinančius dokumentus.

Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius atėmimo laiku asmuo neturi teisės įgyti teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius, kurių paskirtis tokia pat kaip ir tų elektroninių ryšių išteklių, kuriuos naudoti teisė atimta.

Pasibaigus paskirtam teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius, teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla atėmimo terminui, asmuo turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą dėl šių teisių suteikimo.

Transporto priemonių vairuotojams, orlaivio įgulos nariams, orlaivių techninę priežiūrą atliekantiems asmenims, medžioklės taisykles pažeidusiems asmenims, laivų vairuotojams, kurie padarė administracinį nusižengimą būdami neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba kurie vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo asmens specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo arba asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo šio kodekso 602 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

Asmenims, kurie laiku įvykdė administracinį nurodymą grąžinti specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat asmenims, kurie nelaukdami priimto nutarimo atimti specialiąją teisę įsiteisėjimo dienos grąžino institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu ar atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą, o kai nutarimas priimtas ne teismo tvarka, – nutarimą priėmusiai institucijai specialiąją teisę patvirtinantį dokumentą arba šio kodekso 602 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išduotą laikinąjį dokumentą ar kitą specialiąją teisę patvirtinantį dokumentą, specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo grąžinto dokumento gavimo institucijoje dienos.

Asmenims, kurie sutiko su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu laiku įvykdydami administracinį nurodymą sumokėti baudą, šios teisės atėmimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po dienos, kurią sumokėta administraciniu nurodymu siūloma sumokėti bauda. Nutarimu paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį, skaičiuojamas nuo priimto nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemones įsiteisėjimo dienos.

Pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka.

Jeigu specialioji teisė buvo atimta už tai, kad asmuo administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, pasibaigus paskirtam specialiosios teisės atėmimo terminui ši teisė grąžinama tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos.