Dėl Dvikalbio mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo

Tvirtinu Dvikalbio mokymo tvarkos aprašą (pridedama).

Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja 2026 m. rugsėjo 1 d.

Dvikalbio mokymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato dvikalbio mokymo principus, dvikalbio mokymo organizavimo tvarką, kai pagal pirminio ar tęstinio profesinio mokymo programas mokosi mokiniai užsieniečiai, kurie nemoka lietuvių kalbos arba yra pasirinkę mokymosi procese taikyti dvikalbį mokymą. Dvikalbis mokymas Apraše suprantamas kaip dvikalbis profesinis mokymas, kai mokymo procese sistemiškai vartojamos dvi kalbos – lietuvių ir kita – mokinio gimtoji ar užsienio kalba, siekiant sudaryti sąlygas mokiniams užsieniečiams įgyti kvalifikaciją ir kartu mokytis / tobulinti lietuvių kalbos gebėjimus.

Aprašu vadovaujasi profesinio mokymo įstaigos ir kiti profesinio mokymo teikėjai (toliau kartu – profesinio mokymo teikėjas) vykdydami pirminio ir / ar tęstinio profesinio mokymo programas, nepriklausomai nuo jų apimties mokymosi kreditais, mokymo trukmės (vykdant nemodulinę profesinio mokymo programą), profesinio mokymo organizavimo formos ar mokymosi būdo.

Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ vartojamas sąvokas.

Profesinio mokymo teikėjas užtikrina, kad dvikalbis mokymas būtų vykdomas vadovaujantis šiais principais:

Jeigu mokiniai siekia pirmosios kvalifikacijos ir nemoka lietuvių kalbos, profesinio mokymo teikėjas privalo užtikrinti lietuvių kalbos mokymąsi, kad mokinys pasiektų profesinei veiklai reikiamą lietuvių kalbos mokėjimo lygį, nustatytą Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų nustatymo ir jų taikymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1688 „Dėl Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų nustatymo ir jų taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Jei mokinys užsienietis mokosi pagal tęstinio profesinio mokymo programą, jis gali pasirinkti mokytis lietuvių kalba arba mokytis taikant dvikalbį mokymąsi.

Profesinio mokymo teikėjui, prieš sudarant profesinio mokymo grupes, siekiant užtikrinti kokybišką profesinio mokymo organizavimą, rekomenduojama, vadovaujantis Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų nustatymo ir jų taikymo tvarkos aprašu, nustatyti mokinių užsieniečių lietuvių kalbos mokėjimo lygį, organizuojant pokalbius arba pasirinkus kitą būdą. Taip pat išsiaiškinti mokinių užsieniečių gimtąją kalbą ar užsienio kalbą, kuria bus galima komunikuoti su jais ir vartoti mokymo procesu metu. Užsienio kalbą, jeigu yra toks poreikis, parenka profesinio mokymo teikėjas, atsižvelgęs į siekiamos įgyti kvalifikacijos sektoriuje dažniausiai vartojamą užsienio kalbą.

Profesinio mokymo teikėjas sudaro profesinio mokymo grupes, atsižvelgdamas į mokinių lietuvių kalbos mokėjimo lygį. Atskira mokinių užsieniečių grupė sudaroma, jeigu jie nemoka lietuvių kalbos arba lietuvių kalbos mokėjimo lygis ne aukštesnis kaip A1. Tokiose grupėse dvikalbis mokymas taikomas intensyviai. Mokiniams sudaromos sąlygos papildomai mokytis lietuvių kalbos ir teikiama mokymosi pagalba. Mokiniai, kurių lietuvių kalbos mokėjimo lygis A2–B1, jeigu nėra galimybės sudaryti tokios atskiros mokinių užsieniečių grupės, mokosi iš dalies integruotai, kai profesinis mokymas vykdomas lietuvių kalba: dvikalbis mokymas taikomas teoriniam mokymui, praktinis mokymas organizuojamas lietuvių kalba, pagal poreikį šiems mokiniams taikomi dvikalbio mokymo elementai. Mokiniai, kurių lietuvių kalbos mokėjimo lygis B1–B2, mokosi visiškai integruotai, profesinis mokymas vykdomas lietuvių kalba, šiems mokiniams dvikalbis mokymas taikomas pagal jų poreikį (terminams išsiaiškinti, paaiškinimams).

Profesinio mokymo teikėjas, atitinkamų metų vykdomų profesinio mokymo programų įgyvendinimo plane, jeigu yra priimtų mokinių užsieniečių, nusimato dvikalbio mokymo organizavimą, integracijos priemones. Jeigu profesinio mokymo grupėje daugiau kaip pusę grupės sudaro mokiniai užsieniečiai, profesinio mokymo teikėjas, atsižvelgdamas į mokinių ugdymosi poreikius ir turimus išteklius, gali skirti mokytojo padėjėją, mokinio padėjėją ar kitą specialistą, padedantį užtikrinti profesinio mokymo proceso prieinamumą ir mokinių kalbinę integraciją.

Profesinio mokymo teikėjas, prieš pradėdamas profesinio mokymo procesą, privalo paaiškinti mokiniui užsieniečiui jo teisę ir galimybes pagal lietuvių kalbos mokėjimo lygį pasirinkti mokytis lietuvių kalba ar rinktis dvikalbį mokymąsi. Kiekvienam mokiniui užsieniečiui sudaromas individualus integracijos į profesinį mokymą planas, kuriame numatomos mokymosi pagalbos priemonės, atsižvelgus į ankstesnę mokinio mokymosi patirtį ir individualius ugdymosi poreikius. Mokymosi pagalbos ir kalbinės integracijos priemonių apimtis ir trukmė nustatomi mokinio individualiame integracijos plane ir periodiškai peržiūrimi pagal mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus. Jeigu mokinys užsienietis yra pasirinkęs mokytis tik lietuvių kalba, tačiau dėl nepakankamo valstybinės kalbos mokėjimo patiria mokymosi sunkumų ir nepasiekia patenkinamų mokymosi rezultatų, jam taikomas dvikalbis mokymas.

Profesijos mokytojas, atsižvelgęs į mokinio kalbinius gebėjimus, vykdomą profesinio mokymo programą ir joje apibrėžtus kompetencijų pasiekimą iliustruojančius mokymosi rezultatus, mokymo procesą individualizuoja ir parenka labiausiai tinkamas mokymo strategijas: turiniu grįstas mokymas (pradedantiesiems), integruotas dalyko ir kalbos mokymas, mokymas lietuvių kalba, suteikiant individualizuotą paramą užsienio kalba (mokiniui suprantama kalba) ir kt.

Profesijos mokytojas, atsižvelgdamas į pasirinktą mokymo strategiją, nusimato tinkamus ir prieinamus mokymo(si) metodus:

Pagal profesinio mokymo teikėjo galimybes mokymo procesas gali vykti taikant kovedėjavimo metodą (dirba du mokytojai, mokymas vyksta abiem kalbomis).

Mokymo proceso metu leidžiama naudoti(s) dvikalbėmis, vaizdinėmis, skaitmeninėmis mokymo priemonėmis.

Bendrąjį ugdymą teikiantys profesinio mokymo teikėjai turi užtikrinti valstybinės kalbos mokėjimą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamas bendrąsias programas, kai lygiagrečiai su profesinio mokymo programa vykdoma bendrojo ugdymo programa.

Kai mokymas vykdomas pagal tęstinio profesinio mokymo programą, dvikalbis mokymas taikomas proporcingai, atsižvelgiant į profesinio mokymo programos apimtį mokymosi kreditais, mokymo trukmę (kai vykdoma nemodulinė profesinio mokymo programa), reikalavimus lietuvių kalbos mokėjimo lygiui pagal konkrečią profesinę veiklą, kaip nustatyta Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų nustatymo ir jų taikymo tvarkos apraše.

Mokinio lietuvių kalbos įgūdžiai negali nulemti profesinių kompetencijų vertinimo rezultatų mokymosi procese.

Organizuojant dvikalbį mokymą rekomenduojama panaudoti profesinei veiklai reikalingoms bendrosioms kompetencijoms įgyti numatytą laiką, skirtą daugiakalbystės kompetencijai ugdyti, kaip numatyta švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamuose bendruosiuose profesinio mokymo planuose.

Profesinio mokymo teikėjas privalo užtikrinti kalbinę pagalbą mokiniams, dvikalbes mokymo priemones, mokytojų pasirengimą dirbti dvikalbėje mokymo aplinkoje.