Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo Nr. XII-2702 pakeitimo įstatymas

Energijos geografinė informacinė sistema (toliau – ENERGIS) yra valstybės informacinė sistema, skirta nacionaliniam šildymo ir vėsinimo potencialui identifikuoti ir išnaudoti.

Pagrindinis ENERGIS tikslas – informacinių technologijų priemonėmis centralizuotai valdyti Lietuvos energetikos rodiklių duomenis, susijusius su energijos gamybos infrastruktūra, jos ekonomiškai pagrįstu efektyviu plėtros potencialu, atsižvelgiant į energijos suvartojimo kitimą savivaldybių teritorijose ar jų dalyse.

ENERGIS duomenų teikėjai energetikos ministro nustatyta tvarka ENERGIS tvarkytojui privalo neatlygintinai pateikti informaciją, reikalingą tinkamam ENERGIS funkcionavimui:

Šis įstatymas nustato energijos vartojimo efektyvumo didinimo valstybinio valdymo, reglamentavimo ir priežiūros teisinius pagrindus.

Šio įstatymo tikslas – užtikrinti taupesnį energijos suvartojimą visose Lietuvos ūkio srityse, atitinkantį Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įsipareigojimus, sudaryti prielaidas efektyviai gaminti, tiekti bei vartoti energiją ir užtikrinti, kad 2030 metais metinis Lietuvos pirminės energijos suvartojimas būtų ne didesnis kaip 63,3 TWh, metinis galutinės energijos suvartojimas – ne didesnis kaip 51,0 TWh ir suminis energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių sutaupytos galutinės energijos kiekis – ne mažesnis kaip 39,3 TWh. Šio tikslo siekiama vadovaujantis šiame įstatyme įtvirtintais energijos vartojimo efektyvumo didinimo principais.

Šio įstatymo nuostatos yra suderintos su šio įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

Bendradarbiavimo dėl energijos vartojimo efektyvumo didinimo gairės (toliau – bendradarbiavimo gairės) – visuma tikslų, metodų ir procesų, kaip į energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos formavimą įtraukti visus suinteresuotus asmenis valstybės ar savivaldybių lygmeniu, įskaitant pilietinės visuomenės atstovus, vartotojų organizacijas, siekiant didinti jų informuotumą, gauti grįžtamąjį ryšį apie tokią politiką ir didinti visuomenės pritarimą jai.

Energetikos sistema – energetikos įrenginių ir objektų visuma, skirta visų rūšių energijai ir kurui tiekti, siekiant patenkinti galutinės energijos suvartojimo poreikį.

Energijos taupymo paslauga – atlygintina veikla, kuria sukuriama energijos taupymo paslaugos teikimo sutartyje, sudarytoje tarp energijos taupymo paslaugų teikėjo ir vartotojo, nustatyta ekonominė vertė diegiant energijos suvartojimą mažinančias technologijas ar kitas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones.

Energijos taupymo paslaugų teikėjas – asmuo, teikiantis energijos taupymo paslaugas.

Energijos vartojimo efektyvumas – darbo, paslaugų, prekių, energijos ir pirminės arba galutinės energijos sąnaudų santykis.

Energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonė – savanoriška, teisinio reguliavimo, finansinė, mokesčių arba informacijos teikimo priemonė, nustatoma ir įgyvendinama siekiant sukurti palankias sąlygas, nustatyti reikalavimus ir paskatas rinkos dalyviams (energijos taupymo paslaugų teikėjams, energijos tiekėjams, energijos vartojimo auditą atliekantiems specialistams, vartotojams ir kt.) teikti ir gauti energijos taupymo paslaugas ir (ar) imtis energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių.

Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonė – priemonė, kuri sumažina energijos suvartojimą dėl technologinių, elgsenos ir (arba) fiskalinės politikos priemonių taikymo.

Energijos naudojimo vadybos sistema – atitikties vertinimo įstaigos sertifikuota tarptautiniais ir Europos Sąjungos institucijų standartais apibrėžta energijos vartojimo efektyvumo tikslų nustatymo ir jų įgyvendinimo sistema, apimanti faktinio energijos suvartojimo stebėseną, energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir pažangos matavimo veiksmus.

Galutinė energija – energija, patiekta pramonės, statybos, žemės ūkio, kitų ekonominės veiklos rūšių įmonių galutiniams vartotojams ir namų ūkiams. Šio įstatymo tikslais organinis kuras taip pat laikomas energija.

Galutinės energijos suvartojimas – visas suvartotas galutinės energijos kiekis, išskyrus vykdant tarptautinį jūrinį bunkeriavimą suvartojamą energiją, energetikos veiklai skirtą energiją ir aplinkos energiją.

Pirminė energija – gamtinių išteklių energija: organiniame kure (naftoje, durpėse, biomasėje ir pan.) sukaupta energija, branduolinė (atominė) energija, vandens potencinė energija, vėjo, saulės, geoterminė, cheminių procesų energija.

Pirminės energijos suvartojimas – šalies bendrosios energijos vidaus sąnaudos, išskyrus vykdant tarptautinį jūrinį bunkeriavimą patiriamas energijos sąnaudas, galutinį energijos suvartojimą ne energetikos reikmėms ir suvartojamą aplinkos energiją.

Sutaupyta energija – energijos kiekis, nustatomas matuojant ir (arba) įvertinant energijos suvartojimą prieš įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonę ir ją įgyvendinus ir prireikus perskaičiuojamas įvertinant aplinkos sąlygų pokytį, darantį poveikį energijos suvartojimui.

Viešasis subjektas:

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme, Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2008, nustatančiame su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančiame Reglamentą (EEB) Nr. 339/93, su visais pakeitimais, 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos su visais pakeitimais, Deleguotajame reglamente (ES) 2024/1364.

Viešiesiems subjektams ar ūkio subjektams priimant planavimo, politikos ir investicijų sprendimus, kai atskiro (individualaus) investicijų projekto vertė yra daugiau kaip 100 milijonų eurų arba daugiau kaip 175 milijonai eurų transporto infrastruktūros atskirų (individualių) investicijų projektų atveju, jeigu nuo to priklauso energijos suvartojimas ir energijos vartojimo efektyvumas, privalo būti atliekama kaštų ir naudos analizė ir pateikiamos sprendimų alternatyvos. Atliekant kaštų ir naudos analizę kartu su kitais kaštų ir naudos aspektais privalo būti vertinamos energijos vartojimo efektyvumo didinimo alternatyvos, kurias teikiant taip pat turi būti įvertintas energijos nepritekliaus mažinimo aspektas, jeigu planuojami sprendimai paveiks energijos nepriteklių patiriančių asmenų padėtį. Kaip energijos vartojimo efektyvumo didinimo alternatyvos nurodyti energijos vartojimo efektyvumą didinantys sprendimai turi būti įgyvendinami, kai jų nauda yra didesnė už su energijos pasiūla susijusių sprendimų naudą.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti planavimo, politikos ir investicijų sprendimai apima šio straipsnio 4 dalyje nurodytuose sektoriuose ar srityse priimamus sprendimus, įskaitant sprendimus dėl energetikos sistemų plėtros ar pakeitimų (elektros energijos tinklų arba gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo sistemos operatorių tinklų arba sistemų planavimo, plėtros ir investicijų sprendimus), taip pat sprendimus, priimamus pastatų, transporto, informacinių ir ryšių technologijų, žemės ūkio, finansų ir kituose sektoriuose ar srityse.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta kaštų ir naudos analizė ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo alternatyvų vertinimas privalo būti atliekami planavimo, politikos ar investicijų sprendimo priėmimo etape.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) vykdo ūkio subjektų, vykdančių reguliuojamąją energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, atliekų tvarkymo, alternatyviųjų degalų naudojimo transporto sektoriuje ir vykdant keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš jos veiklą, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos, energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principo taikymo ir įgyvendinimo stebėseną.

Energetikos ministro įgaliota institucija ar įstaiga vykdo energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principo taikymo ir įgyvendinimo stebėseną, įskaitant šio principo taikymo poveikio skirtingiems sektoriams ir sektorių integravimui stebėseną, sektoriuose ar srityse, kuriuose šio principo taikymo ir įgyvendinimo stebėsenos Taryba nevykdo pagal šio straipsnio 4 dalį. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principo taikymo ir įgyvendinimo tikslu viešieji subjektai ar ūkio subjektai, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka priimantys planavimo, politikos ir investicijų sprendimus, pagal energetikos ministro įgaliotos institucijos ar įstaigos nustatytą formą privalo energetikos ministro įgaliotai institucijai ar įstaigai kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 1 d. pateikti informaciją apie energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principo taikymą ir įgyvendinimą praėjusiais kalendoriniais metais sektoriuose ar srityse, kuriuose šio principo taikymo ir įgyvendinimo stebėsenos Taryba nevykdo pagal šio straipsnio 4 dalį.

Taryba tvirtina sektorių ar sričių, kuriuose energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principo taikymo ir įgyvendinimo stebėseną Taryba vykdo pagal šio straipsnio 4 dalį, kaštų ir naudos apskaičiavimo aprašą (-us), pagal kurį (-iuos) priimant investicijų sprendimus atliekama šio straipsnio 1 dalyje nurodyta kaštų ir naudos analizė. Energetikos ministro įgaliota institucija ar įstaiga tvirtina sektorių ar sričių, kurių energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principo taikymo ir įgyvendinimo stebėsenos Taryba nevykdo pagal šio straipsnio 4 dalį, kaštų ir naudos apskaičiavimo metodiką, pagal kurią atliekama šio straipsnio 1 dalyje nurodyta kaštų ir naudos analizė. Kaštų ir naudos apskaičiavimo apraše (-uose) ir kaštų ir naudos apskaičiavimo metodikoje įvertinama platesnė efektyvaus energijos vartojimo sprendimų nauda, atsižvelgiant į projekto gyvavimo ciklą, sistemų ir išlaidų efektyvumą, tiekimo saugumą ir kiekybinį įvertinimą visuomenės, sveikatos, ekonomikos ir poveikio klimatui neutralumo požiūriu, taip pat atsižvelgiant į tvarumą ir žiedinę ekonomiką.