Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymas

Šio įstatymo paskirtis – reglamentuoti asmens sveikatos priežiūros specialisto, išskyrus gydytoją, gydytoją odontologą, burnos priežiūros specialistą, slaugytoją ir akušerį, besiverčiantį atitinkamai medicinos praktika, odontologijos praktika, burnos priežiūros praktika, slaugos praktika ir akušerijos praktika, (toliau – asmens sveikatos priežiūros specialistas) vertimosi asmens sveikatos priežiūros praktika Lietuvos Respublikoje sąlygas.

Šis įstatymas nustato:

Šis įstatymas nėra taikomas gydytojams, akušeriams, bendrosios praktikos slaugytojams, gydytojams odontologams ir burnos priežiūros specialistams, kurių veiklą atitinkamai reglamentuoja Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymas, Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymas, Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymas.

Asmens sveikatos priežiūros praktika – asmens sveikatos priežiūros specialisto pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra.

Asmens sveikatos priežiūros praktikos klaida – asmens sveikatos priežiūros specialisto veika, dėl jo paties kaltės sukėlusi pavojų ar padariusi žalą paciento sveikatai, bet nesukėlusi paciento neįgalumo arba mirties.

Asmens sveikatos priežiūros specialistas – ergoterapeutas, išplėstinės praktikos vaistininkas, kineziterapeutas, gydomojo masažo specialistas, medicinos psichologas, medicinos genetikas, medicinos biologas, biomedicinos technologas, radiologijos technologas, dietistas, optometrininkas, paramedikas, skubiosios medicinos pagalbos paramedikas.

Biomedicinos technologas – asmuo, įgijęs biomedicinos technologo profesinę kvalifikaciją ar jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Dietistas – asmuo, įgijęs dietisto profesinę kvalifikaciją ar jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Ergoterapeutas – asmuo, įgijęs ergoterapeuto profesinę kvalifikaciją ar jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Gydomojo masažo specialistas – asmuo, įgijęs gydomojo masažo specialisto profesinę kvalifikaciją.

Išplėstinės praktikos vaistininkas – vaistininkas, įgijęs išplėstinės praktikos vaistininko profesinę kvalifikaciją.

Kineziterapeutas – asmuo, įgijęs kineziterapeuto profesinę kvalifikaciją ar jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Neteko galios nuo 2021-11-01.

Medicinos biologas – asmuo, įgijęs medicinos biologo profesinę kvalifikaciją ar jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Medicinos genetikas – asmuo, įgijęs medicinos genetiko profesinę kvalifikaciją ar jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Medicinos psichologas – asmuo, įgijęs medicinos psichologo profesinę kvalifikaciją ar jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Optometrininkas – asmuo, įgijęs optometrininko profesinę kvalifikaciją ar jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Paramedikas – asmuo, įgijęs paramediko profesinę kvalifikaciją.

Radiologijos technologas – asmuo, įgijęs radiologijos technologo profesinę kvalifikaciją ar jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Skubiosios medicinos pagalbos paramedikas – asmuo, įgijęs skubiosios medicinos pagalbos paramediko profesinę kvalifikaciją ar jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Šiurkšti asmens sveikatos priežiūros praktikos klaida – asmens sveikatos priežiūros specialisto veika, dėl jo paties kaltės sukėlusi paciento neįgalumą arba mirtį.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679), Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme.

Biomedicinos technologo profesinė kvalifikacija įgyjama kartu su sveikatos mokslų profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu baigus kolegines pirmosios pakopos medicinos technologijų studijų krypties biomedicininės diagnostikos studijas arba kartu su gyvybės mokslų bakalauro kvalifikaciniu laipsniu baigus universitetines pirmosios pakopos biochemijos studijų krypties medicininės ir veterinarinės biochemijos studijas, arba universitetines pirmosios pakopos genetikos studijų krypties medicininės ir veterinarinės genetikos studijas arba įgijus jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Dietisto profesinė kvalifikacija įgyjama kartu su mitybos studijų krypties sveikatos mokslų profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu baigus kolegines pirmosios pakopos dietetikos studijas arba įgijus jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Ergoterapeuto profesinė kvalifikacija įgyjama kartu su reabilitacijos studijų krypties sveikatos mokslų profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu baigus kolegines pirmosios pakopos ergoterapijos studijas arba kartu su reabilitacijos studijų krypties sveikatos mokslų bakalauro laipsniu baigus universitetines pirmosios pakopos ergoterapijos studijas arba įgijus jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Išplėstinės praktikos vaistininko profesinė kvalifikacija įgyjama vaistininkui baigus išplėstinės praktikos vaistininko neformaliojo švietimo programą aukštojoje mokykloje, rengiančioje vaistininkus, ir gavus tai patvirtinantį šios institucijos išduotą pažymėjimą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras nustato minimalius išplėstinės praktikos vaistininko neformaliojo švietimo programos reikalavimus.

Kineziterapeuto profesinė kvalifikacija įgyjama kartu su reabilitacijos studijų krypties sveikatos mokslų profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu baigus kolegines pirmosios pakopos kineziterapijos studijas arba kartu su reabilitacijos studijų krypties sveikatos mokslų profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu baigus universitetines pirmosios pakopos kineziterapijos studijas arba įgijus jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Gydomojo masažo specialisto profesinė kvalifikacija įgyjama baigus gydomojo masažo specialisto formaliojo profesinio mokymo programą.

Medicinos biologo profesinė kvalifikacija įgyjama kartu su medicinos studijų krypties sveikatos mokslų magistro kvalifikaciniu laipsniu baigus universitetines antrosios pakopos medicinos biologijos ar laboratorinės medicinos biologijos studijas arba įgijus jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Medicinos genetiko profesinė kvalifikacija įgyjama kartu su medicinos studijų krypties sveikatos mokslų magistro kvalifikaciniu laipsniu baigus universitetines antrosios pakopos medicinos genetikos studijas arba įgijus jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Medicinos psichologo profesinė kvalifikacija įgyjama kartu su psichologijos studijų krypties socialinių mokslų bakalauro ir magistro kvalifikaciniais laipsniais baigus universitetines pirmosios pakopos psichologijos studijas ir antrosios pakopos sveikatos psichologijos ar klinikinės psichologijos studijas arba įgijus jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Optometrininko profesinė kvalifikacija įgyjama kartu su medicinos technologijų krypties sveikatos mokslų bakalauro kvalifikaciniu laipsniu baigus universitetines pirmosios pakopos optometrijos studijas arba įgijus jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Paramediko profesinė kvalifikacija įgyjama baigus paramediko formaliojo profesinio mokymo programą.

Radiologijos technologo profesinė kvalifikacija įgyjama kartu su medicinos technologijų studijų krypties sveikatos mokslų profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu baigus kolegines pirmosios pakopos radiologijos studijas arba kartu su medicinos technologijų studijų krypties sveikatos mokslų bakalauro kvalifikaciniu laipsniu baigus universitetines pirmosios pakopos radiologijos studijas arba įgijus jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Skubiosios medicinos pagalbos paramediko profesinė kvalifikacija įgyjama kartu su medicinos technologijų studijų krypties sveikatos mokslų profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu baigus kolegines pirmosios pakopos skubios medicinos pagalbos studijas arba įgijus jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Užsienyje įgyta asmens sveikatos priežiūros specialisto profesinė kvalifikacija pripažįstama Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių profesinių kvalifikacijų pripažinimą, nustatyta tvarka.

Asmens sveikatos priežiūros specialistų užsienyje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimą vykdo Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – licencijas išduodanti institucija).

Asmens sveikatos priežiūros specialistų profesinių kvalifikacijų kompetencijas nustato sveikatos apsaugos ministras.

Verstis asmens sveikatos priežiūros praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę asmens sveikatos priežiūros specialistas, turintis šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą galiojančią asmens sveikatos priežiūros praktikos licenciją (toliau – licencija), išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytas išimtis. Verstis asmens sveikatos priežiūros praktika asmens sveikatos priežiūros specialistas gali tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kuri turi licenciją teikti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Licenciją asmens sveikatos priežiūros specialistui išduoda, atsisako ją išduoti, tikslina licencijos duomenis, vykdo jos sąlygų laikymosi priežiūrą – tikrina, ar nėra šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje ir 10 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, sustabdo licencijos galiojimą, panaikina jos galiojimo sustabdymą, atsisako panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą, licencijos galiojimą panaikina – licencijas išduodanti institucija, vadovaudamasi šiuo įstatymu ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis Asmens sveikatos priežiūros praktikos licencijavimo taisyklėmis (toliau – licencijavimo taisyklės).

Licencijas išduodanti institucija, siekdama patikrinti, ar yra įvykdytos licencijos išdavimo sąlygos, ar licencijos turėtojas laikosi šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytų pareigų, ar yra pagrindas sustabdyti licencijos galiojimą, panaikinti licencijos galiojimą, panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą, patikslinti licencijos duomenis, turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų, tvarkančių duomenis, susijusius su šiuo įstatymu reglamentuojama asmens sveikatos priežiūros praktika, neatlygintinai gauti duomenis apie asmens sveikatos priežiūros specialisto atitiktį šio straipsnio 6 dalyje nurodytoms licencijos išdavimo sąlygoms, šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytų pareigų vykdymą, juridinių faktų, nurodytų šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje ir 10 straipsnio 1 dalyje, buvimą, papildomą profesinės kvalifikacijos tobulinimą šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju.

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, tvarkantys duomenis, susijusius su šiuo įstatymu reglamentuojama asmens sveikatos priežiūros praktika, privalo pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytus duomenis licencijas išduodančiai institucijai per jos nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 15 dienų.

Licencija išduodama pagal asmens sveikatos priežiūros specialisto įgytą profesinę kvalifikaciją.

Licencija išduodama neterminuotam laikui, jeigu yra įvykdytos licencijos išdavimo sąlygos: