Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymas
Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka paskelbia visuomenei sprendimą apie sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimo pratęsimą.
Jeigu atsakingoji institucija priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad planuojama ūkinė veikla neatitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimų ir ji darys reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, leidimas, nurodytas šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, neišduodamas ir ši planuojama ūkinė veikla negali būti vykdoma.
Atsakingosios institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, įskaitant jame nustatytas sąlygas ir (ar) priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, jį sumažinti, kompensuoti, atkurti tai, kas pažeista, privalomas planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui pasirengimo vykdyti ūkinę veiklą ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo, ir (ar) ūkinės veiklos užbaigimo etapais.
IV SKYRIUS
ATRANKOS DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO, POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PROCESŲ VIEŠUMAS IR INFORMACIJOS PRIEINAMUMAS
13 straipsnis. Dokumentų atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimui atlikti pateikimas
Visi atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyviai turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka teikti dokumentus atsakingajai institucijai, poveikio aplinkai vertinimo subjektams ir gauti atsakymus iš jų per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, arba tiesiogiai kreipdamiesi į atsakingąją instituciją ir poveikio aplinkai vertinimo subjektus, išskyrus atvejus, kai nėra techninių galimybių tokiais būdais pateiktos informacijos atgaminti ar perskaityti.
14 straipsnis. Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų viešumas
Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo metu suinteresuota visuomenė turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti iš kitų atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyvių informaciją apie galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai.
Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesuose tvarką nustato aplinkos ministras.
Atsakingoji institucija ir poveikio aplinkai vertinimo subjektai saugo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktos informacijos konfidencialumą, jeigu tokia informacija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, yra neskelbtina.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
15 straipsnis. Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyvių atsakomybė
Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyviai už šio įstatymo nuostatų pažeidimus atsako Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.
16 straipsnis. Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyvių teisė kreiptis į teismą
Visuomenė turi teisę kreiptis į teismą, jeigu mano, kad jos prašymas, pateiktas teisės aktų, reglamentuojančių atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus, nustatyta tvarka buvo neteisėtai atmestas, į jį buvo iš dalies ar visiškai netinkamai atsakyta arba į prašymą deramai neatsižvelgta pagal teisės aktus, reglamentuojančius atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus.
Suinteresuota visuomenė turi teisę kreiptis į teismą ginčydama sprendimų, veiksmų ar neveikimo atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo srityse materialinį ar procesinį teisėtumą.
Atsakingosios institucijos sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su sprendimų priėmimu, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos
planuojamos ūkinės veiklos poveikio
aplinkai vertinimo įstatymo
1 priedas
PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS, KURIOS POVEIKIS APLINKAI PRIVALO BŪTI VERTINAMAS, RŪŠIŲ SĄRAŠAS
Žemės ir vandens ūkis:
1.1. intensyvus kiaulių (sunkesnių kaip 30 kg) auginimas statiniuose, jeigu joms laikyti yra 3 000 ir daugiau vietų;
1.2. intensyvus paršavedžių auginimas statiniuose, jeigu joms laikyti yra 900 ir daugiau vietų;
1.3. intensyvus naminių paukščių auginimas statiniuose:
1.3.1. jeigu broileriams laikyti yra 85 000 ir daugiau vietų;
1.3.2. jeigu vištoms laikyti yra 60 000 ir daugiau vietų;
1.4. užtvankų ir kitų įrenginių, skirtų vandens sulaikymui ar ilgalaikiam saugojimui, įrengimas (5 milijonai ar daugiau m3 vandens tūrio arba kai vandens paviršiaus plotas – 250 ha ar didesnis).
Gavyba ir perdirbamoji pramonė:
2.1. tradicinių angliavandenilių (naftos) gavyba Lietuvos Respublikos žemyninėje dalyje (kai telkinyje išgaunama daugiau kaip 500 tonų naftos per parą);
2.2. tradicinių angliavandenilių (dujų) gavyba Lietuvos Respublikos žemyninėje dalyje (kai telkinyje išgaunama daugiau kaip 500 000 m3 dujų per parą);
2.3. tradicinių angliavandenilių (naftos ar dujų) gavyba Lietuvos Respublikos jūros rajone;
2.4. išsklaidytųjų angliavandenilių (dujų ar naftos) gavyba;
2.5. durpių kasyba (kai kasybos sklypas – 150 ha ir didesnis);
2.6. kitų naudingųjų iškasenų kasyba (kai kasybos sklypas – 25 ha ir didesnis);
2.7. išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimas gręžiniuose, kai taikant hidraulinį uolienų ardymą daugiau kaip 10 000 m3 vandens, smėlio ar dirbtinių kietųjų dalelių ir cheminių medžiagų mišinio įspaudžiama į gręžinį per visą ardymo procesą;
2.8. tradicinių angliavandenilių (naftos) perdirbimas (išskyrus tepalų gamybą iš nevalytos naftos).
Energetika:
3.1. šiluminių elektrinių ir kitų deginimo įrenginių, įskaitant pramoninius įrenginius elektrai, garui gaminti ar vandeniui šildyti, įrengimas (kai įrenginių vardinė (nominalioji) šiluminė galia – 150 MW ir didesnė);
3.2. atominių elektrinių ar kitų branduolinių reaktorių statyba ir tokių elektrinių ar reaktorių išmontavimas ar eksploatavimo nutraukimas (išskyrus tyrimo įrenginius reprodukuojamoms ir skylančioms medžiagoms gaminti ir transformuoti, kai įrenginio didžiausia galia neviršija 1 kW nuolatinės šiluminės apkrovos). Atominės elektrinės ar kiti branduoliniai reaktoriai nebepriskiriami nurodytos rūšies įrenginiams, kai branduolinis kuras ir kitos radionuklidais užterštos dalys visam laikui pašalinamos iš įrenginio vietos;
3.3. apšvitinto branduolinio kuro perdirbimas;
3.4. branduolinio kuro gamyba ir sodrinimas;
3.5. apšvitinto branduolinio kuro ar radioaktyviųjų atliekų apdorojimas ir (ar) saugojimas;
3.6. apšvitinto branduolinio kuro dėjimas į atliekyną;
3.7. radioaktyviųjų atliekų dėjimas į atliekyną;
3.8. apšvitinto branduolinio kuro ar radioaktyviųjų atliekų apdorojimo ir (ar) saugojimo įrenginių eksploatavimo nutraukimas;
3.9. anglių arba bituminio skalūno dujinimas ar suskystinimas (kai įrenginių pajėgumas – 500 ir daugiau tonų per parą);
3.10. vėjo elektrinių statyba:
3.10.1. Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje;
3.10.2. sausumoje, kai planuojama statyti 7 ar daugiau vėjo elektrinių ir atstumas nuo planuojamų statyti vėjo elektrinių iki pastatytų, statomų ar planuojamų statyti yra 5 km ar mažesnis (matuojant tarp stiebų centrų) arba kai šie skaičiai ir atstumo dydžiai pasiekiami, įskaitant jau pastatytas, statomas ar planuojamas statyti vėjo elektrines.
Metalų gamybos ir perdirbimo pramonė:
4.1. plieno ir ketaus pirminis lydymas;
4.2. spalvotųjų metalų gamyba iš rūdų, koncentratų ar antrinių žaliavų cheminiais, metalurgijos ar elektrolizės būdais.
Mineralinių statybinių medžiagų pramonė:
5.1. asbesto gavyba ar perdirbimas, asbesto turinčių gaminių gamyba: asbesto-cemento gaminių gamyba, kai pagaminama daugiau kaip 20 000 tonų per metus;
5.2. frikcinių medžiagų gamyba – kai per metus pagaminama daugiau kaip 50 tonų;
5.3. kitais asbesto perdirbimo ar panaudojimo atvejais – kai per metus naudojama daugiau kaip 200 tonų asbesto.
Chemijos pramonė:
6.1. organinių cheminių medžiagų (įskaitant angliavandenilių (linijinių arba ciklinių; sočiųjų arba nesočiųjų, alifatinių arba aromatinių); deguonies turinčių organinių junginių: alkoholio, aldehidų, ketonų, karboksirūgščių, esterių ir jų mišinių, acetatų, eterių, epoksidinių dervų; sieros turinčių organinių junginių; azoto turinčių organinių junginių: aminų, amidų, nitrozo ir nitro junginių arba nitratų, nitrilų, cianatų, izociantų; fosforo turinčių organinių junginių; halogenintų angliavandenilių; metalo organinių junginių; plastinių medžiagų (polimerų, sintetinio pluošto ir pluošto, turinčio celiuliozės); sintetinio kaučiuko, dažiklių ir pigmentų; paviršinio aktyvumo agentų ir medžiagų) gamyba pramoniniu mastu naudojant cheminės konversijos procesus;
6.2. neorganinių cheminių medžiagų (įskaitant dujų, tokių kaip amoniakas, chloras arba chloro vandenilis, fluoras arba fluoro vandenilis, anglies oksidai, sieros turintys junginiai, azoto oksidai, vandenilis, sieros dioksidas, karbonilo chloridas (fosgenas), rūgščių, tokių kaip chromo rūgštis, fluoro vandenilio rūgštis, fosforo rūgštis, azoto rūgštis, druskos rūgštis, sieros rūgštis, oleumas, sulfitinės rūgštys; amonio hidroksido, kalio hidroksido ir natrio hidroksido; amonio chlorido, kalio chlorato, kalio karbonato, natrio karbonato, perborato, sidabro nitrato; nemetalų, metalų oksidų ar kitų neorganinių junginių, tokių kaip kalcio karbidas, silicis, silicio karbidas) gamyba pramoniniu mastu naudojant cheminės konversijos procesus;
6.3. fosforo, azoto ar kalio trąšų (įskaitant kompleksines trąšas) gamyba ir (ar) kitų agrocheminių medžiagų gamyba pramoniniu mastu naudojant cheminės konversijos procesus;
6.4. cheminių augalų apsaugos produktų ir biocidų gamyba pramoniniu mastu naudojant cheminės konversijos procesus;
6.5. farmacinių produktų gamyba pramoniniu mastu taikant cheminius ar biologinius procesus;
6.6. naftos, naftos chemijos produktų, cheminių medžiagų ir cheminių mišinių saugojimas saugyklose (kai vienu metu saugoma 200 000 ir daugiau tonų);
6.7. sprogmenų gamyba.
Medienos ir popieriaus pramonė:
7.1. popieriaus ar kartono gamyba (kai gamybos pajėgumas – 200 ir daugiau tonų per parą);
7.2. plaušienos gamyba iš medienos ar kitų pluoštinių medžiagų.
Inžineriniai statiniai:
8.1. jūrų uostų (įskaitant pakrovimo ir iškrovimo terminalus) ar prieplaukų, įskaitant pakrovimo ir (ar) iškrovimo terminalų įrengimą, įrengimas laivams, kurių keliamoji galia – 1 350 ir daugiau tonų, išskyrus keltų prieplaukas;
8.2. vidaus vandenų kelių, uostų (įskaitant pakrovimo ar iškrovimo terminalus) įrengimas (laivams, kurių keliamoji galia – 1 350 ir daugiau tonų);
8.3. magistralinių ar krašto automobilių kelių tiesimas;
8.4. automobilių kelių, turinčių keturias ir daugiau eismo juostų, tiesimas ar automobilių kelių, turinčių mažiau negu keturias eismo juostas, rekonstravimas įrengiant keturias ar daugiau eismo juostų turintį automobilių kelią (kai tiesiamas ar rekonstruojamas 10 km ar ilgesnis nenutrūkstamas automobilių kelio ruožas);
8.5. pagrindinių viešojo naudojimo geležinkelių tiesimas;
8.6. oro uostų ar aerodromų įrengimas (kai kilimo ir tūpimo takas – 2 100 m arba ilgesnis);
8.7. dujų, naftos ar cheminių medžiagų tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – 800 ir daugiau mm, ilgis – 40 ir daugiau km);
8.8. antžeminių elektros perdavimo linijų tiesimas (kai įtampa – 220 kV ar aukštesnė, o linijos ilgis – 15 ir daugiau km);
8.9. geologiniam saugojimui skirto anglies dioksido (CO2) tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – 800 ir daugiau mm, ilgis – 40 ir daugiau km), įskaitant funkciškai susijusių slėginių įrenginių įrengimą.
Atliekų tvarkymas:
9.1. pavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas jas apdorojant terminiais būdais, tokiais kaip deginimas, pirolizė, dujofikavimas, degazacija, plazminis procesas, ar derinant kuriuos nors būdus;
9.2. pavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas jas apdorojant cheminiu būdu;
9.3. pavojingųjų atliekų šalinimas pavojingųjų atliekų sąvartyne;
9.4. nepavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas jas apdorojant terminiais būdais, tokiais kaip deginimas, pirolizė, dujofikavimas, degazacija, plazminis procesas, ar derinant kuriuos nors būdus įrenginiuose, kurių pajėgumas – 100 ir daugiau tonų per parą;
9.5. nepavojingųjų atliekų naudojimas ar šalinimas jas apdorojant cheminiu būdu įrenginiuose, kurių pajėgumas – 100 ir daugiau tonų per parą.
Kita planuojama ūkinė veikla:
10.1. požeminio vandens vandenviečių įrengimas (kai pajėgumas – 10 milijonų ir daugiau m3 per metus);
10.2. požeminio vandens vandenviečių dirbtinis papildymas (kai per metus papildoma 10 milijonų ir daugiau m3 vandens);
10.3. vandens išteklių (išskyrus geriamąjį vandenį) perskirstymas upių baseinams, kai per metus perskirstoma 100 milijonų ir daugiau m3 vandens ir (ar) kai daugiametis vidutinis baseino, iš kurio imamas vanduo, nuotėkis yra 2 000 milijonų ir daugiau m3 vandens per metus ir perskirstoma 5 procentai ir daugiau šio nuotėkio;
10.4. miestų, miestelių ar kaimų nuotekų valymo įrenginių įrengimas (kai įrenginiai gali išvalyti 150 000 ir daugiau gyventojų ekvivalentą atitinkantį teršalų kiekį);
10.5. anglies dioksido (CO2) saugojimas geologinėse saugyklose;
10.6. įrenginių, naudojamų anglies dioksidui (CO2), kuris saugomas geologinėse saugyklose, surinkti iš įrenginių, naudojamų šio priedo 10.5 papunktyje nurodytai veiklai vykdyti, įrengimas ar įrenginių, kurie per metus surenka 1,5 milijono arba daugiau tonų anglies dioksido (CO2), įrengimas.
Į šiame priede ar Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priede pateiktą ūkinės veiklos rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos pakeitimas ar išplėtimas, kai toks pakeitimas ar išplėtimas lygus arba didesnis už šiame priede nustatytus ribinius dydžius, jeigu jie nustatyti. Nustatant šiame punkte nurodyto veiklos pakeitimo ar išplėtimo mastą, sumuojami per paskutinius 5 kalendorinius metus atlikti veiklos pakeitimai ar išplėtimai, skaičiuojant nuo paskutinio sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimo.
Pastaba. Jeigu planuojama auginti skirtingų šio priedo 1.1–1.3 papunkčiuose nurodytų rūšių gyvūnus ir atskiros rūšies planuojamų vietų skaičius yra mažesnis už jai nustatytą ribinį dydį, poveikio aplinkai vertinimas privalomas, jei, perskaičiavus į kurią nors gyvūnų rūšį, gautas vietų skaičius lygus ar didesnis už jai nustatytą ribinį dydį, t. y. planuojamų vietų atitinkamų rūšių gyvūnams auginti ir ribinių dydžių, nurodytų šio priedo 1.1–1.3 papunkčiuose, santykių suma lygi arba didesnė kaip 1. Perskaičiuojama pagal formulę:
,
kurioje:
A1, A2, ... An – planuojamas vietų atitinkamos rūšies gyvūnams auginti skaičius;
AR1, AR2, ... ARn – ribinis vietų atitinkamos rūšies gyvūnams auginti dydis, nurodytas šio priedo 1.1–1.3 papunkčiuose.
part_72746cb125eb4482bbde7eee3321cdea_end
Lietuvos Respublikos
planuojamos ūkinės veiklos poveikio
aplinkai vertinimo įstatymo
2 priedas
PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS, KURIAI TURI BŪTI ATLIEKAMA ATRANKA DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO, RŪŠIŲ SĄRAŠAS
Žemės ir vandens ūkis, miškininkystė:
1.1. intensyvus gyvūnų ar paukščių auginimas statiniuose, jeigu vietų jiems laikyti yra:
1.1.1. kiaulėms, sunkesnėms kaip 30 kg, – daugiau kaip 1 500, bet mažiau kaip 3 000;
1.1.2. paršavedėms (su paršeliais žindukliais) – daugiau kaip 450, bet mažiau kaip 900;
1.1.3. paršeliams nuo 7 iki 30 kg (3 mėn.) – 25 000 ar daugiau;
1.1.4. karvėms, buliams – 250 ar daugiau;
1.1.5. veršeliams iki 1 metų – 1 000 ar daugiau;
1.1.6. galvijų prieaugliui nuo 1 iki 2 metų – 350 ar daugiau;
1.1.7. avims, ožkoms – 2 500 ar daugiau;
1.1.8. arkliams nuo 1 metų – 250 ar daugiau;
1.1.9. kumeliukams iki 1 metų – 500 ar daugiau;
1.1.10. triušiams – 5 000 ar daugiau;
1.1.11. šinšiloms – 25 000 ar daugiau;
1.1.12. audinėms ir (ar) kiaunėms – 3 500 ar daugiau;
1.1.13. lapėms – 1 500 ar daugiau;
1.1.14. nutrijoms – 2 500 ar daugiau;
1.1.15. stručiams – 250 ar daugiau;
1.1.16. vištoms – mažiau kaip 60 000, bet daugiau kaip 20 000;
1.1.17. broileriams – mažiau kaip 85 000, bet daugiau kaip 20 000;
1.1.18. antims – 12 000 ar daugiau;
1.1.19. kalakutams, auginamiems iki 70 dienų, – 15 000 ar daugiau;
1.1.20. kalakutams, auginamiems iki 133 dienų, – 7 500 ar daugiau;
1.1.21. žąsims – 7 500 ar daugiau;
1.1.22. putpelėms – 20 000 ar daugiau;
1.2. žuvų auginimas ar veisimas (jūroje ar akvakultūros tvenkiniuose, kurių bendras plotas – 5 ha ar didesnis);
1.3. vandens išteklių naudojimas žemės ūkio reikmėms, įskaitant sausinimo ir drėkinimo sistemų įrengimą (kai nusausinamas 5 ha ar didesnis plotas arba kai drėkinimui sunaudojama 50 m3 ar daugiau vandens per parą);
1.4. užtvankų ir kitų įrenginių, skirtų vandens sulaikymui ar nuolatiniam saugojimui, įrengimas (daugiau kaip 200 000 m3 vandens tūrio, bet mažiau kaip 5 milijonai m3 arba kai jų vandens paviršiaus plotas mažesnis kaip 250 ha, bet didesnis kaip 10 ha);
1.5. natūralių ar pusiau natūralių teritorijų (natūralių pievų ir ganyklų, miškų, kitų želdinių, pelkių, nenaudojamos žemės) panaudojimas intensyviai žemės ūkio veiklai, kai ketinama naudoti 0,5 ha ar didesnį plotą;
1.6. ūkinė veikla, kurią planuojant rengiamas kaimo plėtros žemėtvarkos ar žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (kai planuojamos teritorijos plotas – 1 ha ar didesnis), kuriuo planuojamiems sprendiniams įgyvendinti keičiamos žemės naudmenos, išskyrus:
1.6.1. ūkininko sodybos statinių – vieno buto gyvenamosios paskirties pastato su pagalbinio ūkio paskirties statiniais statybos zonos nustatymą;
1.6.2. kai planuojamoje teritorijoje numatoma vykdyti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priede ar šiame priede nurodytą ūkinę veiklą;
1.7. miško įveisimas ar miško iškirtimas keičiant žemės naudmenas, kai:
1.7.1. miškas įveisiamas didesniame kaip 10 ha žemės plote;
1.7.2. miškas iškertamas kaimo vietovėse 1 ha ir didesniame žemės plote, miestuose – bet kokio dydžio žemės plote, išskyrus atvejus, kai atkuriamos atviros Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ar rūšių buveinės;
1.8. žemės plotų atgavimas iš jūros.
Gavyba ir perdirbamoji pramonė:
2.1. durpių kasyba (kai kasybos sklypas – mažesnis kaip 150 ha, bet didesnis kaip 0,5 ha);
2.2. tradicinių angliavandenilių (naftos) gavyba Lietuvos Respublikos žemyninėje dalyje (kai telkinyje išgaunama 500 ar mažiau tonų naftos per parą);
2.3. tradicinių angliavandenilių (dujų) gavyba Lietuvos Respublikos žemyninėje dalyje (kai telkinyje išgaunama 500 000 ar mažiau m3 dujų per parą);
2.4. kitų naudingųjų iškasenų kasyba (kai kasybos sklypas – mažesnis kaip 25 ha, bet didesnis kaip 0,5 ha);
2.5. mineralinių ar organinių medžiagų gavyba iš jūrų, ežerų ar upių dugno;
2.6. giluminių gręžinių (geoterminių, požeminio vandens, mineralinio vandens gavybos, išsklaidytųjų ir tradicinių angliavandenilių išteklių tiesioginio tyrimo gręžinių ir kt.), kurių gylis 300 ir daugiau m, gręžimas ir įrengimas, išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 2.7 papunktyje nurodytą veiklą ir gręžinius, skirtus grunto stabilumui tirti;
2.7. šachtų tipo kasyklų įrengimas.
Energetika:
3.1. šiluminių elektrinių bei kitų deginimo įrenginių, įskaitant pramoninius įrenginius elektrai, garui gaminti ar vandeniui šildyti, įrengimas (kai įrenginių vardinė (nominalioji) šiluminė galia – mažesnė kaip 150 MW, bet didesnė kaip 5 MW);
3.2. garo ar karšto vandens tiekimo vamzdynų tiesimas (kai ilgis – 2 ar daugiau km);
3.3. gamtinių dujų saugyklų įrengimas (kai talpa – 10 000 ar daugiau m3);
3.4. degiųjų dujų požeminių saugyklų įrengimas (kai talpa – 10 000 ar daugiau m3);
3.5. kito iškastinio kuro saugojimas statiniuose (sandėliuose ar aikštelėse) (kai talpa – 1 000 ar daugiau tonų), išskyrus šio priedo 3.3 ir 6.6 papunkčiuose nurodytą veiklą;
3.6. briketų gamyba iš anglių ar lignito;
3.7. vandens jėgainių (hidroelektrinių, malūnų, lentpjūvių, naudojančių sukauptą vandens energiją) įrengimas;
3.8. vėjo elektrinių statyba, kai:
3.8.1. planuojama statyti 3 ar daugiau vėjo elektrinių, kurių bent vienos aukštis 50 ar daugiau m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško, įskaitant ir sparnuotės aukštį), išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 3.10 papunktyje nurodytą veiklą;
3.8.2. vėjo elektrinę planuojama statyti arčiau kaip 1 km atstumu nuo saugomos teritorijos, išskyrus atvejus, kai įrengiama ne daugiau kaip viena ir ne aukštesnė kaip 25 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) vėjo elektrinė sodyboje ar prie ūkinių pastatų;
3.9. įrenginių, naudojamų anglies dioksidui (CO2), kuris saugomas geologinėse saugyklose, surinkti iš įrenginių, nenurodytų Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 10.6 papunktyje, įrengimas.
Metalų gamybos, perdirbimo ir apdirbimo pramonė:
4.1. metalų rūdų perdirbimas, išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 4.2 papunktyje nurodytą veiklą;
4.2. juodųjų metalų (įskaitant ketų ir plieną) gamyba (pirminis ar antrinis lydymas arba liejimas), išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 4.1 papunktyje nurodytą veiklą;
4.3. juodųjų metalų perdirbimas ir (ar) apdirbimas, įskaitant:
4.3.1. karštą valcavimą (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą);
4.3.2. kalimą (kai naudojami pneumatiniai, hidrauliniai ar gariniai kūjai);
4.3.3. presavimą, štampavimą, profiliavimą (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą);
4.3.4. apsauginės aplydytosios dangos (kai jos įkrova didesnė kaip 0,5 tonos termiškai neapdoroto plieno per parą) taikymą;
4.4. spalvotųjų metalų (išskyrus tauriuosius) lydymas ar liejimas, įskaitant antrinių žaliavų perdirbimą (valymą, liejimą ir t. t.) (kai gamybos pajėgumas – 15 ar daugiau tonų per parą);
4.5. metalų ar plastikų paviršių apdorojimas elektrolizės ar cheminiais būdais (kai gamybos pajėgumas – 50 000 ar daugiau m2 per metus);
4.6. variklinių transporto priemonių gamyba ir jų variklių gamyba ir surinkimas;
4.7. laivų statyba, perdirbimas ar remontas;
4.8. orlaivių gamyba ar remontas;
4.9. geležinkelių įrangos gamyba, kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą;
4.10. metalų kalimas, presavimas ar štampavimas sprogstamuoju būdu.
Mineralinių statybinių medžiagų pramonė:
5.1. kokso gamyba (sausas anglių distiliavimas);
5.2. asbesto perdirbimas, asbesto turinčių gaminių gamyba, išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 5 punkte nurodytą veiklą;
5.3. stiklo ar stiklo pluoštų gamyba;
5.4. mineralinių medžiagų lydymas (pvz., natūralaus asfalto (bitumo) gamyba iš gamtinių dervų arba perdirbant naftą), įskaitant mineralinių pluoštų gamybą;
5.5. dirbtinių mineralinių pluoštų gamyba;
5.6. keramikos gaminių iš molio – čerpių, blokelių, plytų, koklių, įskaitant porceliano dirbinius, gamyba degimo būdu (kai gamybos pajėgumas – 3 ar daugiau tonų per parą);
5.7. cemento gamyba.
Chemijos pramonė:
6.1. tarpinių cheminių medžiagų apdorojimas ir cheminių medžiagų gamyba, išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 6.1 ir 6.2 papunkčiuose nurodytą veiklą, kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą;
6.2. pesticidų gamyba (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą);
6.3. dažų ir lakų gamyba (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą);
6.4. peroksidų gamyba (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą);
6.5. elastomerų gamyba (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą);
6.6. naftos, naftos chemijos produktų, cheminių medžiagų ir cheminių mišinių saugojimas statiniuose (sandėliuose ar aikštelėse) (kai talpa – mažiau kaip 200 000 tonų, bet daugiau kaip 5 000 tonų);
6.7. farmacinių produktų gamyba, išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 6.5 papunktyje nurodytą veiklą (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą).
Maisto pramonė:
7.1. augalinių ar gyvulinių riebalų ir aliejaus gamyba (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą);
7.2. augalinių ar gyvulinių maisto produktų konservavimas ar pakavimas (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą);
7.3. pieno produktų gamyba (kai gamybos pajėgumas – 50 ar daugiau tonų per parą);
7.4. salyklo ar alaus gamyba (kai gamybos pajėgumas – 10 ar daugiau tonų salyklo per parą arba 10 000 ar daugiau litrų alaus per parą);
7.5. konditerijos gaminių ar sirupų gamyba (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą);
7.6. cukraus gamyba;
7.7. mėsos ar paukštienos perdirbimas, įskaitant gyvūnų ar paukščių skerdimą (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą);
7.8. krakmolo gamyba (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą);
7.9. žuvų perdirbimas, įskaitant žuvų taukų gamybą (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą).
Tekstilės, odos, medienos ir popieriaus pramonė:
8.1. celiuliozės gamyba ar perdirbimas;
8.2. popieriaus ar kartono gamyba (kai gamybos pajėgumas – mažiau kaip 200 tonų, bet daugiau kaip 20 tonų per parą);
8.3. pluoštų ar tekstilės dažymas ar pirminis apdorojimas (toks kaip plovimas, balinimas, merserizavimas (kai dažoma ar apdorojama 100 000 ar daugiau m2 tekstilės per metus; kai dažoma ar apdorojama 5 ar daugiau tonų pluošto per parą);
8.4. odų ar kailių išdirbimas (kai gamybos pajėgumas – 500 ar daugiau m2 per parą).
Gumos pramonė:
Produktų iš elastomerų gamyba ar perdirbimas (kai gamybos ar perdirbimo pajėgumas – 10 ar daugiau tonų per parą).
Inžineriniai ir kiti statiniai:
10.1. antžeminių elektros perdavimo linijų tiesimas, kai tiesiama 3 km ar ilgesnė linija, išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 8.8 papunktyje nurodytą veiklą;
10.2. urbanistinių objektų (išskyrus gyvenamuosius pastatus, kai jų statyba numatyta savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, automobilių stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba (kai objekto ir jo priklausinių užimamas plotas didesnis kaip 1 ha);
10.3. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 8.5 papunktyje nenurodytų geležinkelių (2 km ar ilgesnių) tiesimas, išskyrus geležinkelio eismo transporto saugos ir aplinkos apsaugos priemonių įrengimą;
10.4. intermodalinių perkrovimo įrenginių ir terminalų statyba (kai užstatomas 0,5 ha ar didesnis plotas);
10.5. oro uostų ar aerodromų įrengimas (kai kilimo ir tūpimo takas trumpesnis kaip 2 100 m);
10.6. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 8.3 ir 8.4 papunkčiuose nenurodytų automobilių kelių (2 km ar ilgesnių) tiesimas, išskyrus vietinės reikšmės vidaus automobilių kelius ir (ar) inžinerinių saugaus eismo priemonių (greitėjimo, lėtėjimo juostų, pėsčiųjų ir dviračių takų, esamų sankryžų pertvarkymo kelio juostos ribose dėl eismo saugos), aplinkos apsaugos priemonių (laukinių gyvūnų apsaugos, triukšmo užtvarų sistemų) įdiegimą ir kelio techninių normatyvinių parametrų atstatymą automobilių kelio juostos ribose, nekeičiant automobilių kelio kategorijos;
10.7. jūros uostų ar vidaus vandenų uostų (įskaitant žvejybos uostus, pakrovimo ar iškrovimo terminalus) įrengimas (laivams, kurių keliamoji galia mažesnė kaip 1 350 tonų, arba kai įrengiamas 0,5 ha ar didesnis plotas akvatorijoje ir sausumoje);
10.8. vidaus vandenų kelių (laivams, kurių keliamoji galia mažesnė kaip 1 350 tonų) įrengimas ir (ar) gilinimas;
10.9. jūros uostų akvatorijų gilinimas;
10.10. hidrotechnikos statinių, skirtų apsisaugoti nuo potvynių, statyba;
10.11. tramvajaus, antžeminio ar požeminio geležinkelio, kabančių ar kitokio transporto priemonių, iš dalies ar išimtinai naudojamų keleiviams vežti, linijų (2 km ar ilgesnių) tiesimas;
10.12. slidinėjimo trasų, slidinėjimo keltuvų, funikulierių ar kitų panašių įrenginių (500 m ar ilgesnio atstumo) įrengimas;
10.13. naftos ar cheminių medžiagų tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – 800 ar daugiau mm, ilgis – mažiau kaip 40 km);
10.14. dujų tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – 800 ar daugiau mm, ilgis – mažiau kaip 40 km, bet daugiau kaip 5 km);
10.15. dujų tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – mažiau kaip 800 mm, ilgis – 5 ar daugiau km);
10.16. vandens kanalų (0,5 km ar ilgesnių) įrengimas;
10.17. priešerozinių jūros pakrantės statinių ar įrenginių, galinčių pakeisti jūros pakrantę (pvz., pylimų, molų ir kt.), statyba ar įrengimas;
10.18. požeminio vandens vandenviečių įrengimas (kai pajėgumas – mažiau kaip 10 milijonų m3, bet daugiau kaip 350 000 m3 per metus);
10.19. geologiniam saugojimui skirto anglies dioksido (CO2) tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – 800 ir daugiau mm, ilgis – mažiau kaip 40 km), įskaitant funkciškai susijusių slėginių įrenginių įrengimą.
Kitos planuojamos ūkinės veiklos rūšys:
11.1. variklinių transporto priemonių nuolatinių lenktyniavimo ar išbandymo trasų įrengimas (kai įrengiamas 1 ha ar didesnis plotas);
11.2. nepavojingųjų atliekų naudojimas ar šalinimas jas apdorojant terminiais būdais, tokiais kaip deginimas, pirolizė, dujofikavimas, degazacija, plazminis procesas, ar derinant kuriuos nors būdus įrenginiuose, kurių pajėgumas – mažiau kaip 100 tonų per parą;
11.3. nepavojingųjų atliekų naudojimas ar šalinimas jas apdorojant cheminiu būdu įrenginiuose, kurių pajėgumas – mažiau kaip 100 tonų per parą;
11.4. nepavojingųjų atliekų naudojimas jas apdorojant biologiniu būdu įrenginiuose, kurių pajėgumas – 10 ar daugiau tonų per parą;
11.5. nepavojingųjų atliekų laikymas, įskaitant jų paruošimą naudoti, išskyrus paruošimą naudoti pakartotinai, arba šalinti, kai vienu metu laikoma 100 ar daugiau tonų atliekų ir (ar) paruošimo naudoti ar šalinti pajėgumas – 10 ar daugiau tonų per parą;
11.6. nepavojingųjų atliekų šalinimas, kai netaikomi šio priedo 11.2–11.5 papunkčiai;
11.7. pavojingųjų atliekų tvarkymas:
11.7.1. pavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas, išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 9.1, 9.2 ir 9.3 papunkčiuose nurodytą veiklą;
11.7.2. pavojingųjų atliekų laikymas, įskaitant jų paruošimą naudoti, išskyrus paruošimą naudoti pakartotinai, arba šalinti, kai vienu metu laikoma 10 ar daugiau tonų atliekų ir (ar) paruošimo naudoti ar šalinti pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą;
11.7.3. pavojingųjų atliekų paruošimas naudoti pakartotinai, įskaitant tokių atliekų laikymą;
11.8. biodujų gamyba, išskyrus 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines;
11.9. vandenvalos įrenginių įrengimas:
11.9.1. miestų, miestelių ar kaimų nuotekų valymo įrenginių, galinčių išvalyti mažiau kaip 150 000, bet daugiau kaip 2 000 gyventojų ekvivalentą atitinkantį teršalų kiekį, įrengimas;
11.9.2. paviršinių nuotekų valymo įrenginių, skirtų paviršinėms nuotekoms, surenkamoms kanalizacijos tinklais iš 50 ha ir didesnės teritorijos, įrengimas;
11.10. dumblo laikymas ar šalinimas tam specialiai įrengtose vietose;
11.11. požeminio vandens vandenviečių dirbtinis papildymas (kai per metus papildoma mažiau kaip 10 milijonų m3 vandens);
11.12. vandens išteklių, išskyrus geriamąjį vandenį, perskirstymas upių baseinams, kai per metus perskirstoma mažiau kaip 100 milijonų m3 vandens ir (ar) kai daugiametis vidutinis baseino, iš kurio imamas vanduo, nuotėkis yra mažesnis kaip 2 000 milijonų m3 vandens per metus ir perskirstoma mažiau kaip 5 procentai šio nuotėkio;
11.13. metalo laužo, įskaitant nebetinkamas naudoti (eksploatuoti) transporto priemones, saugyklų įrengimas (kai bendras saugojimo plotas – 0,5 ha ar didesnis arba bendras saugojimo pajėgumas – 500 tonų ar daugiau);
11.14. variklių, turbinų ar reaktorių išbandymų įrenginių įrengimas (kai išbandymams skiriamas 500 m2 ar didesnis plotas);
11.15. sprogstamųjų medžiagų sunaikinimo ar jų atliekų naudojimo įrenginių įrengimas;
11.16. nereikalingų ar netinkamų naudoti gyvūnų šalinimas ar naikinimas, išskyrus kritusių ar sergančių gyvulių naikinimą epidemiologinio židinio vietoje siekiant išvengti užkrečiamųjų ligų išplitimo;
11.17. upių vagų gilinimas ir (ar) kranto (-ų) keitimas, įskaitant salų, dambos įrengimą ar nukasimą;
11.18. gamybos, pramonės ir sandėliavimo objektų, kuriuose planuojama vykdyti veiklą, neįtrauktą į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedą ir šį priedą, statyba pramonės ar kitam verslui suformuotoje teritorijoje, kuri skirta bendrai naudoti objektams, sudarantiems eksploatacinį ar funkcinį vienetą, kai objektas ir jo priklausiniai užima 1 ha ar didesnį plotą.
Turizmas ir laisvalaikis:
12.1. jachtų ar valčių prieplaukų įrengimas (kai prieplaukos plotas – 0,2 ha ar didesnis);
12.2. poilsio namų, viešbučių kompleksų, kaimo turizmo sodybų ar panašių objektų už miestų ribų statyba (turinčiuose 100 ar daugiau lovų ir kai nėra centralizuotos inžinerinių tinklų infrastruktūros);
12.3. nuolatinių stovyklaviečių ir kempingų, kai sklypo plotas – 1 ha ar didesnis, įrengimas;
12.4. teminių parkų (pvz., zoologijos sodų, golfo laukų, teniso kortų, šaudyklų, vandens pramogų parkų ant paviršinių vandens telkinių ir pan.), kurių plotas – 1 ha ar didesnis, įrengimas.
Į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priede pateiktą rūšių sąrašą įrašyta planuojama ūkinė veikla, skirta eksperimentiniam tobulinimui ar bandymui ir vykdoma ne ilgiau kaip 2 metus.
Į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priede pateiktą rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas, nenurodytas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 11 punkte, kai planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai arba jei toks pakeitimas ar išplėtimas lygus šiame priede nustatytiems žemutiniams ribiniams dydžiams arba didesnis už juos, jeigu jie nustatyti, įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą.
Į šiame priede pateiktą rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas, įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą, kai planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 11 punkte nurodytus atvejus. Šio punkto reikalavimas taikomas veiklai, kuriai:
15.1. nenustatyti ribiniai dydžiai, – jeigu planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai;
15.2. nustatyti ribiniai dydžiai, – jeigu vykdoma veikla ir veiklos pakeitimas ar išplėtimas yra mažesnis, negu sąraše nustatyti žemutiniai ribiniai dydžiai, o pakeitus ar išplėtus veikla atitiks žemutinius ribinius dydžius;
15.3. nustatyti ribiniai dydžiai, – kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka šiame sąraše nustatytus žemutinius ribinius dydžius ar yra didesnis už juos.
Pastabos:
Jeigu planuojama auginti skirtingų šio priedo 1.1 papunktyje nurodytų rūšių gyvūnus ir atskiros rūšies planuojamų vietų skaičius yra mažesnis už jai nustatytą ribinį dydį, atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo privaloma, jeigu perskaičiavus į kurią nors gyvūnų rūšį gautas vietų skaičius lygus ar didesnis už jai nustatytą žemutinį ribinį dydį, t. y. planuojamų vietų atitinkamų rūšių gyvūnams auginti ir žemutinių ribinių dydžių, nurodytų šio priedo 1.1.1–1.1.22 papunkčiuose, santykių suma lygi arba daugiau kaip 1. Perskaičiuojama pagal formulę:
,
kurioje:
A1, A2, ... An – planuojamas vietų atitinkamų rūšių gyvūnams auginti skaičius;
AR1, AR2, ... ARn – ribinis vietų atitinkamos rūšies gyvūnams auginti dydis, nurodytas šio priedo 1.1.1–1.1.22 papunkčiuose.
Šio priedo 1.1.7, 1.1.10–1.1.15, 1.1.18, 1.1.21 ir 1.1.22 papunkčiuose nurodyta viena vieta atitinka vieną suaugusį gyvūną ar paukštį, t. y. jaunikliai neskaičiuojami.
Nustatant šio priedo 15.2 ir 15.3 papunkčiuose nurodyto veiklos pakeitimo ar išplėtimo mastą, sumuojami per paskutinius 5 kalendorinius metus atlikti veiklos pakeitimai ar išplėtimai, skaičiuojant nuo paskutinio sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai arba atrankos išvados priėmimo.
part_e90a5c7203264724aede5b574514a599_end
Lietuvos Respublikos
planuojamos ūkinės veiklos poveikio
aplinkai vertinimo įstatymo
3 priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES.
2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES.
___“.
part_b3430245472b4735b4d38309ad4a407b_end
part_c6dc6a6daa3b4d2eb481965d7df1102d_end
part_cc90b3251fc04e9d9ab2844fa7e0eec7_end
part_cfc33776de0f4e858378907e4ac33d70_end
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).