LegalizeLietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 pakeitimo įstatymas
6) pateikiama informacija apie siūlomą platų mokėjimo sąskaitų pasirinkimą, apimantį didelę rinkos dalį, ir, kai pateikta informacija nėra išsami rinkos apžvalga, tai yra aiškiai nurodoma prieš pateikiant rezultatus;
7) numatoma pranešimo dėl neteisingos informacijos apie paskelbtą komisinį atlyginimą procedūra.
Priežiūros institucija nustato detalius informacijos paskelbimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje interneto svetainėje reikalavimus ir detalius reikalavimus mokėjimo paslaugų teikėjams dėl informacijos pateikimo priežiūros institucijai.
51 straipsnis. Mokėjimo sąskaitos, įtrauktos į paslaugų rinkinius, apimančius kitą produktą arba paslaugą
Kai mokėjimo sąskaita siūloma kaip paslaugų rinkinio, apimančio kitą produktą arba paslaugą, kurie nėra susiję su mokėjimo sąskaita, dalis, mokėjimo paslaugų teikėjas privalo informuoti vartotoją, ar yra galimybė mokėjimo sąskaitą atidaryti atskirai ir, jeigu tokia galimybė yra, – pateikti atskirą informaciją apie išlaidas ir komisinį atlyginimą, susijusius su kiekvienu iš kitų į tą paslaugų rinkinį įtrauktų siūlomų produktų ir paslaugų, kuriuos galima įsigyti atskirai.
Mokėjimo paslaugų teikėjas, siūlydamas bendrosios sutarties dėl mokėjimo sąskaitos, kuri teikiama kaip paslaugų rinkinio, apimančio kitą produktą arba paslaugą, dalis, pakeitimus, privalo laikytis šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir, jeigu vartotojas nesutinka su siūlomais pakeitimais, privalo be jokių neigiamų pasekmių ir apribojimų vartotojui užtikrinti jo teisę nutraukti bendrąją sutartį arba pasinaudoti mokėjimo sąskaitos perkėlimo paslauga.
VII SKYRIUS
MOKĖJIMO SĄSKAITOS PERKĖLIMAS
52 straipsnis. Mokėjimo sąskaitos perkėlimo paslauga
Mokėjimo paslaugų teikėjas privalo bet kuriam vartotojui, kuris Lietuvos Respublikoje veikiančio mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje atsidaro arba turi mokėjimo sąskaitą, suteikti ta pačia valiuta turimos mokėjimo sąskaitos perkėlimo paslaugą, kaip nustatyta šio įstatymo 53 straipsnyje.
53 straipsnis. Mokėjimo sąskaitos perkėlimo paslaugos reikalavimai
Gaunantysis mokėjimo paslaugų teikėjas, gavęs vartotojo prašymą, privalo pradėti teikti mokėjimo sąskaitos perkėlimo paslaugą. Jeigu yra du arba daugiau mokėjimo sąskaitos savininkų, turi būti gautas kiekvieno mokėjimo sąskaitos savininko prašymas. Mokėjimo sąskaitos perkėlimo paslauga turi atitikti šio straipsnio 2–8 dalyse nustatytus reikalavimus.
Vartotojo prašymas teikiamas lietuvių kalba arba kita šalių sutarta kalba. Vartotojo prašymas teikiamas raštu popieriuje arba naudojant kitą patvariąją laikmeną. Vartotojui pateikus prašymą raštu popieriuje, gaunantysis mokėjimo paslaugų teikėjas pateikia vartotojui prašymo kopiją.
Vartotojas prašyme turi:
1) pateikti perduodančiajam mokėjimo paslaugų teikėjui nurodymą atlikti kiekvieną iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų veiksmų;
2) pateikti gaunančiajam mokėjimo paslaugų teikėjui nurodymą atlikti kiekvieną iš šio straipsnio 6 dalyje nurodytų veiksmų;
3) teisę nurodyti, kurie gaunami kredito pervedimai, periodinio pervedimo nurodymai ir vartotojo pateikti tiesioginio debeto sutikimai turi būti perkeliami;
4) teisę nurodyti datą, nuo kurios turi būti vykdomi periodinio pervedimo nurodymai ir tiesioginio debeto operacijos iš gaunančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje atidarytos arba turimos mokėjimo sąskaitos. Nurodyta data turi būti ne ankstesnė kaip 13 darbo dienų nuo vartotojo prašymo pateikimo gaunančiajam mokėjimo paslaugų teikėjui.
Gaunantysis mokėjimo paslaugų teikėjas per 2 darbo dienas nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto vartotojo prašymo gavimo dienos nurodo perduodančiajam mokėjimo paslaugų teikėjui, jeigu tai nurodyta vartotojo prašyme, atlikti šiuos veiksmus:
1) perduoti gaunančiajam mokėjimo paslaugų teikėjui ir vartotojui esamų perkeliamų periodinio pervedimo nurodymų sąrašą ir turimą informaciją apie perkeliamus tiesioginio debeto sutikimus;
2) perduoti gaunančiajam mokėjimo paslaugų teikėjui ir vartotojui turimą informaciją apie periodiškai gaunamus kredito pervedimus ir šio vartotojo inicijuotas tiesioginio debeto operacijas, vartotojo mokėjimo sąskaitoje atliktas per paskutinius 13 mėnesių;
3) nebepriimti tiesioginio debeto operacijų ir gaunamų kredito pervedimų nuo vartotojo prašyme nurodytos datos, kai perduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas neturi gaunamų kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų automatizuoto peradresavimo į kitą vartotojo mokėjimo sąskaitą sistemos;
4) atšaukti periodinio pervedimo nurodymus nuo vartotojo prašyme nurodytos datos;
5) vartotojo prašyme nurodytą dieną pervesti vartotojo turimoje mokėjimo sąskaitoje likusį teigiamą lėšų likutį į gaunančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje atidarytą arba turimą mokėjimo sąskaitą;
6) vartotojo prašyme nurodytą dieną uždaryti perduodančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje turimą mokėjimo sąskaitą.
Gaunančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo nurodymu perduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas atlieka šiuos veiksmus:
1) per 5 darbo dienas nuo gaunančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo prašymo gavimo dienos išsiunčia gaunančiajam mokėjimo paslaugų teikėjui šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą informaciją;
2) nebepriima tiesioginio debeto operacijų ir gaunamų kredito pervedimų į mokėjimo sąskaitą nuo vartotojo prašyme nurodytos dienos, kai perduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas neturi gaunamų kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų automatizuoto peradresavimo į vartotojo turimą arba atidarytą sąskaitą sistemos. Perduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas informuoja mokėtoją arba gavėją apie priežastis, dėl kurių mokėjimo operacija nebuvo priimta;
3) atšaukia periodinio pervedimo nurodymus nuo vartotojo prašyme nurodytos dienos;
4) vartotojo prašyme nurodytą dieną perveda vartotojo turimoje mokėjimo sąskaitoje likusį teigiamą lėšų likutį į gaunančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje atidarytą arba turimą mokėjimo sąskaitą;
5) nepažeisdamas šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, vartotojo prašyme nurodytą dieną uždaro mokėjimo sąskaitą, jeigu vartotojas mokėjimo sąskaitoje neturi jokių neįvykdytų įsipareigojimų ir jeigu yra įvykdyti visi šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti veiksmai. Mokėjimo paslaugų teikėjas privalo nedelsdamas informuoti vartotoją apie neįvykdytus įsipareigojimus, dėl kurių negali uždaryti vartotojo mokėjimo sąskaitos.
Per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos informacijos iš perduodančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo gavimo dienos gaunantysis mokėjimo paslaugų teikėjas, jeigu tai numatyta vartotojo prašyme, taip, kaip jame nurodyta, ir tiek, kiek leidžia perduodančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo arba vartotojo pateikta informacija, atlieka šiuos veiksmus:
1) parengia vartotojo prašomus periodinio pervedimo nurodymus ir juos pradeda vykdyti nuo vartotojo prašyme nurodytos dienos;
2) atlieka visus būtinus parengiamuosius veiksmus, kad galėtų nuo vartotojo prašyme nurodytos dienos vykdyti tiesioginio debeto operacijas, ir šias operacijas vykdo;
3) kai taikoma, informuoja vartotojus apie jų teises pagal Reglamento (ES) Nr. 260/2012 5 straipsnio 3 dalies d punkto nuostatas;
4) pateikia vartotojo prašyme nurodytiems mokėtojams, kurie periodiškai vykdo kredito pervedimus į vartotojo mokėjimo sąskaitą, išsamią informaciją apie vartotojo mokėjimo sąskaitą gaunančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje ir perduoda mokėtojams vartotojo prašymo kopiją. Gaunantysis mokėjimo paslaugų teikėjas turi teisę paprašyti iš vartotojo arba perduodančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo papildomos informacijos, kai turi ne visą reikiamą informaciją mokėtojams informuoti;
5) pateikia vartotojo prašyme nurodytiems gavėjams, kurie naudojasi tiesioginiu debetu lėšoms iš vartotojo mokėjimo sąskaitos nurašyti, išsamią informaciją apie vartotojo mokėjimo sąskaitą gaunančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje ir datą, nuo kurios mokėjimai naudojantis tiesioginiu debetu turi būti nurašomi iš tos mokėjimo sąskaitos, ir perduoda gavėjams vartotojo prašymo kopiją. Gaunantysis mokėjimo paslaugų teikėjas turi teisę paprašyti iš vartotojo arba perduodančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo papildomos informacijos, kai turi ne visą reikiamą informaciją gavėjams informuoti.
Kai vartotojas nusprendžia asmeniškai pateikti mokėtojams arba gavėjams šio straipsnio 6 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytą informaciją, o ne prašyti pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, kad tai atliktų gaunantysis mokėjimo paslaugų teikėjas, gaunantysis mokėjimo paslaugų teikėjas per šio straipsnio 6 dalyje nurodytą terminą pateikia vartotojui tipinę pažymą, kurioje nurodyti vartotojo mokėjimo sąskaitos duomenys ir prašyme nurodyta mokėjimo sąskaitos naudojimo pradžios data.
Nepažeisdamas šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalies reikalavimų, perduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas neblokuoja mokėjimo priemonių iki vartotojo prašyme nurodytos dienos, kad mokėjimo sąskaitos perkėlimo paslaugos teikimo metu nebūtų nutrauktas mokėjimo paslaugų teikimas vartotojui.
Kai vartotojo mokėjimo sąskaita, esanti perduodančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje, perkeliama į gaunančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigą, gaunantysis mokėjimo paslaugų teikėjas neprivalo pradėti teikti paslaugų, kurių įprastai neteikia.
54 straipsnis. Mokėjimo paslaugų teikėjo pareigos vartotojams, atidarantiems mokėjimo sąskaitą kitoje valstybėje narėje
Jeigu vartotojas pageidauja atidaryti mokėjimo sąskaitą kitoje valstybėje narėje veikiančio mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje, mokėjimo paslaugų teikėjas, kurio įstaigoje vartotojas turi mokėjimo sąskaitą, gavęs atitinkamą vartotojo prašymą, privalo:
1) nemokamai pateikti vartotojui visų esamų periodinio pervedimo nurodymų ir tiesioginio debeto sutikimų, kai jų yra, sąrašą, taip pat turimą informaciją apie periodiškai gaunamus kredito pervedimus ir vartotojo inicijuotas tiesioginio debeto operacijas, kurios vartotojo mokėjimo sąskaitoje atliktos per paskutinius 13 mėnesių;
2) pervesti vartotojo turimoje mokėjimo sąskaitoje likusį teigiamą lėšų likutį į naujojo mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje vartotojo atidarytą arba turimą mokėjimo sąskaitą, jeigu vartotojo prašyme pateikti išsamūs duomenys, leidžiantys identifikuoti naująjį mokėjimo paslaugų teikėją ir vartotojo mokėjimo sąskaitą;
3) uždaryti vartotojo turimą mokėjimo sąskaitą, kai tai nurodyta vartotojo prašyme.
Nepažeisdamas šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartotojas mokėjimo sąskaitoje neturi neįvykdytų įsipareigojimų, mokėjimo paslaugų teikėjas, kurio įstaigoje vartotojas turi mokėjimo sąskaitą, šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus veiksmus įvykdo vartotojo prašyme nurodytą dieną, kuri turi būti ne ankstesnė kaip 6 darbo dienos nuo tos dienos, kurią mokėjimo paslaugų teikėjas gavo vartotojo prašymą, nebent šalys būtų susitarusios kitaip. Mokėjimo paslaugų teikėjas privalo nedelsdamas informuoti vartotoją apie neįvykdytus įsipareigojimus, dėl kurių negali uždaryti vartotojo turimos mokėjimo sąskaitos.
Kai vartotojas turi mokėjimo sąskaitą kitoje valstybėje narėje veikiančio mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje ir prašo atidaryti mokėjimo sąskaitą Lietuvos Respublikoje veikiančio mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje, kitos valstybės narės mokėjimo paslaugų teikėjo parengtas mokėjimo operacijų sąrašas, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, nelaikomas įpareigojimu naujajam mokėjimo paslaugų teikėjui pradėti teikti paslaugas, kurių jis neteikia.
55 straipsnis. Su mokėjimo sąskaitos perkėlimo paslauga susijęs komisinis atlyginimas
Perduodantysis ir gaunantysis mokėjimo paslaugų teikėjai privalo sudaryti galimybę vartotojui nemokamai susipažinti su jų turima vartotojo asmenine informacija apie esamus periodinio pervedimo nurodymus ir tiesioginio debeto operacijas.
Perduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas privalo pateikti gaunančiajam mokėjimo paslaugų teikėjui informaciją, kurios jis prašo pagal šio įstatymo 53 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktus, už tai netaikydamas komisinio atlyginimo vartotojui arba gaunančiajam mokėjimo paslaugų teikėjui.
Jeigu perduodantysis paslaugų teikėjas vartotojui už turimos bendrosios sutarties nutraukimą taiko komisinį atlyginimą, jis turi atitikti šio įstatymo 13 straipsnio 5 ir 7 dalių reikalavimus.
Jeigu perduodantysis arba gaunantysis paslaugų teikėjas taiko vartotojui komisinį atlyginimą už šio įstatymo 53 straipsnyje nurodytas paslaugas, išskyrus šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytas paslaugas, tai komisinis atlyginimas, taikomas už visas šias paslaugas, turi atitikti faktines mokėjimo paslaugų teikėjo išlaidas ir neviršyti šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nurodyto maksimalaus komisinio atlyginimo dydžio daugiau kaip 3 kartus.
56 straipsnis. Informacija apie mokėjimo sąskaitos perkėlimo paslaugą
Mokėjimo paslaugų teikėjas privalo užtikrinti, kad vartotojui būtų prieinama ši informacija apie mokėjimo sąskaitos perkėlimo paslaugą:
1) perduodančiojo ir gaunančiojo mokėjimo paslaugų teikėjų pareigos kiekvienu mokėjimo sąskaitos perkėlimo proceso etapu, kaip nurodyta šio įstatymo 53 straipsnyje;
2) atitinkamų mokėjimo sąskaitos perkėlimo proceso etapų užbaigimo terminai;
3) komisinis atlyginimas, jeigu taikomas, už mokėjimo sąskaitos perkėlimo paslaugą;
4) informacija, kurią vartotojo bus paprašyta pateikti;
5) šio įstatymo 76 straipsnyje nurodyta vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūra;
6) informacija apie indėlių ir (arba) įsipareigojimų investuotojams draudimą Lietuvos Respublikoje arba, kai taikoma, kitas indėlių garantijų schemas kitose valstybėse narėse.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija vartotojui turi būti prieinama nemokamai raštu popieriuje arba naudojant kitą patvariąją laikmeną visose vartotojams prieinamose mokėjimo paslaugų teikėjo patalpose, nuolat skelbiama mokėjimo paslaugų teikėjo interneto svetainėje ir pateikiama vartotojo prašymu.
VIII SKYRIUS
PAGRINDINĖ MOKĖJIMO SĄSKAITA
57 straipsnis. Pagrindinės mokėjimo sąskaitos atidarymas
Teisėtai gyvenantys vartotojai turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančią kredito įstaigą (toliau šiame skyriuje – įstaiga), teikiančią pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, dėl pagrindinės mokėjimo sąskaitos atidarymo.
Pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą privalo teikti įstaigos, teikiančios šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytas paslaugas vartotojams. Priežiūros institucija sudaro ir tvarko įstaigų, teikiančių pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, sąrašą ir jį skelbia šio įstatymo 50 straipsnyje nurodytoje interneto svetainėje. Įstaigos įrašomos į pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos teikėjų sąrašą, išbraukiamos iš šio sąrašo ir šis sąrašas tvarkomas priežiūros institucijos nustatyta tvarka.
Įstaiga, gavusi vartotojo prašymą atidaryti pagrindinę mokėjimo sąskaitą ir sudariusi su vartotoju bendrąją sutartį dėl pagrindinės mokėjimo sąskaitos, atidaro pagrindinę mokėjimo sąskaitą. Vartotojas, turintis mokėjimo sąskaitą įstaigoje, teikiančioje pagrindinę mokėjimo sąskaitos paslaugą, turi teisę nurodyti pakeisti šią mokėjimo sąskaitą į pagrindinę mokėjimo sąskaitą toje įstaigoje neatlygintinai, išsaugant unikalų mokėjimo sąskaitos numerį, ir turi teisę pagrindinę mokėjimo sąskaitą neatlygintinai pakeisti į kitą mokėjimo sąskaitą. Vartotojo turimos mokėjimo sąskaitos pakeitimo į pagrindinę mokėjimo sąskaitą procedūra vykdoma mutatis mutandis laikantis šiame straipsnyje nustatytos pagrindinės mokėjimo sąskaitos atidarymo tvarkos.
Įstaiga, nepagrįstai neapsunkindama vartotojo, turi teisę prašyti, kad vartotojas, pateikęs prašymą atidaryti pagrindinę mokėjimo sąskaitą, pagrįstų savo profesinius, ekonominius, socialinius arba asmeninius ryšius su Lietuvos Respublika. Įstaiga turi teisę prašyti vartotojo pateikti dokumentus, kuriais patvirtinami vartotojo ryšiai su Lietuvos Respublika.
Įstaiga nedelsdama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo vartotojo prašymo ir visos reikiamos informacijos gavimo dienos, priima sprendimą atidaryti pagrindinę mokėjimo sąskaitą ir sudaro su vartotoju bendrąją sutartį dėl pagrindinės mokėjimo sąskaitos arba priima sprendimą atsisakyti ją atidaryti.
Įstaiga privalo atsisakyti atidaryti pagrindinę mokėjimo sąskaitą, jeigu ją atidarius būtų pažeistos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatos dėl pinigų plovimo prevencijos ir kovos su teroristų finansavimu. Šiuo atveju įstaiga turi imtis atitinkamų priemonių, nurodytų Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme.
Įstaiga, įtraukta į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą privalo, atidaryti pagrindinę mokėjimo sąskaitą. Įstaiga turi teisę neatidaryti pagrindinės mokėjimo sąskaitos šiais atvejais:
1) Lietuvos Respublikoje veikiančioje įstaigoje vartotojas jau turi mokėjimo sąskaitą, suteikiančią galimybę naudotis šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytomis paslaugomis, išskyrus atvejį, kai vartotojas informuoja, kad jis yra gavęs pranešimą, kad jo mokėjimo sąskaita bus uždaryta. Šiuo atveju įstaiga turi teisę remtis vartotojo pasirašytu patvirtinimu arba vartotojo sutikimu tikrinti, ar vartotojas Lietuvos Respublikoje veikiančioje įstaigoje turi mokėjimo sąskaitą, suteikiančią galimybę naudotis įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytomis paslaugomis;
2) vartotojas nepagrindė savo ryšių su Lietuvos Respublika, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje.
Įstaiga, priėmusi sprendimą atsisakyti atidaryti pagrindinę mokėjimo sąskaitą, nedelsdama raštu popieriuje arba naudodama kitą patvariąją laikmeną nemokamai informuoja vartotoją ir nurodo konkrečias atsisakymo priežastis, išskyrus atvejus, kai toks pranešimas prieštarautų nacionalinio saugumo, viešosios tvarkos arba Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo tikslams. Įstaiga informuoja vartotoją apie sprendimo atsisakyti atidaryti pagrindinę mokėjimo sąskaitą apskundimo tvarką, vartotojo teisę kreiptis į priežiūros instituciją ir nurodo jos kontaktinius duomenis.
Įstaiga turi užtikrinti, kad pagrindinės mokėjimo sąskaitos atidarymas nebūtų siejamas su reikalavimu įsigyti papildomų paslaugų arba įstaigos vertybinių popierių, išskyrus atvejus, kai šis reikalavimas taikomas visiems įstaigos klientams.
58 straipsnis. Pagrindinės mokėjimo sąskaitos ypatybės
Pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą sudarančios mokėjimo paslaugos ir mokėjimo operacijos:
1) mokėjimo sąskaitos atidarymas, tvarkymas ir uždarymas, taip pat šioms operacijoms vykdyti reikalingos paslaugos;
2) lėšų įmokėjimas ir gaunamų mokėjimų įskaitymas į mokėjimo sąskaitą, taip pat šioms mokėjimo operacijoms vykdyti reikalingos paslaugos;
3) grynųjų pinigų išėmimas iš mokėjimo sąskaitos valstybėse narėse klientų aptarnavimo vietose arba iš bankomatų įstaigos darbo arba ne darbo laiku, taip pat šiai mokėjimo operacijai vykdyti reikalingos paslaugos;
4) mokėjimo operacijos naudojant mokėjimo kortelę, įskaitant mokėjimus internetu;
5) klientų aptarnavimo vietose ir (arba) įstaigos internetinėmis priemonėmis atliekamų kredito pervedimų, įskaitant periodinio pervedimo nurodymus, vykdymas valstybėse narėse;
6) mokėjimo priemonių, įskaitant mokėjimo kortelę, išdavimas;
7) tiesioginio debeto operacijos.
Įstaiga pagrindinę mokėjimo sąskaitą atidaro eurais, nebent su vartotoju susitaria dėl kitos valiutos.
Įstaiga privalo užtikrinti galimybę vartotojui valdyti pagrindinę mokėjimo sąskaitą ir inicijuoti mokėjimo operacijas iš savo pagrindinės mokėjimo sąskaitos įstaigos klientų aptarnavimo vietose ir (arba) naudojantis elektroninėmis priemonėmis.
Priežiūros institucija, atsižvelgdama į vartotojų mokėjimo įpročius ir mokėjimų rinkos tendencijas, nustato pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą sudarančių paslaugų ir mokėjimo operacijų minimalų skaičių per mėnesį ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos mokėjimo operacijos minimalią lėšų sumą per mėnesį, už kuriuos įstaiga gali imti ne didesnį, negu šio įstatymo 59 straipsnyje nustatyta, komisinį atlyginimą, taip, kad būtų tenkinami šie kriterijai:
1) šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų paslaugų ir operacijų, išskyrus mokėjimo operacijas naudojant kredito kortelę, skaičius turi būti neribotas;
2) minimali šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos mokėjimo operacijos lėšų suma per mėnesį turi būti pakankama, kad būtų galima patenkinti įprastus vartotojo mokėjimo poreikius. Konkretus grynųjų pinigų išmokėjimo būdas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, nustatomas atsižvelgiant į įstaigos veiklos pobūdį ir jos naudojamus grynųjų pinigų išmokėjimo būdus;
3) minimalus šio straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktuose nurodytų mokėjimo operacijų skaičius per mėnesį turi būti pakankamas, kad būtų galima patenkinti įprastus vartotojo mokėjimo poreikius.
Priežiūros institucija, jeigu yra reikšmingų vartotojų mokėjimo elgsenos arba mokėjimų rinkos pokyčių, peržiūri ir prireikus atnaujina pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytus pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą sudarančių paslaugų ir mokėjimo operacijų skaičių ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos mokėjimo operacijos lėšų sumą.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas įstaiga privalo teikti tomis pačiomis sąlygomis, kokiomis jos yra teikiamos kitas mokėjimo sąskaitas turintiems vartotojams, ir neribodama paslaugų ir operacijų, viršijančių priežiūros institucijos nustatytą pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą sudarančių paslaugų ir mokėjimo operacijų skaičių, apimties.
Laikydamasi Vartojimo kredito įstatyme nustatytų reikalavimų, įstaiga turi teisę vartotojo prašymu sudaryti sąskaitos kreditavimo sutartį dėl pagrindinės mokėjimo sąskaitos arba papildomai išduoti kredito kortelę. Galimybė naudotis pagrindine mokėjimo sąskaita negali būti suteikiama reikalaujant įsigyti šią paslaugą ar siejama su šios paslaugos teikimu.
59 straipsnis. Su pagrindine mokėjimo sąskaita susijęs komisinis atlyginimas
Įstaiga už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, kaip nustatyta priežiūros institucijos pagal šio įstatymo 58 straipsnio 4 dalį, turi teisę imti komisinį atlyginimą, kurio maksimalų dydį per mėnesį kiekvienais metais nustato priežiūros institucija. Maksimalus komisinio atlyginimo dydis turi būti pagrįstas šiais kriterijais:
1) nacionaliniu pajamų lygiu;
2) vidutiniais per vienus metus įstaigų imamais komisiniais atlyginimais, taikomais už su mokėjimo sąskaita susijusias paslaugas.
Vartotojams, kuriems paskirta piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą (toliau – vartotojai, kuriems paskirta piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams), įstaigos už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, kaip nustatyta priežiūros institucijos pagal šio įstatymo 58 straipsnio 4 dalį, taikomas komisinis atlyginimas, jeigu taikomas, negali viršyti 50 procentų šio straipsnio 1 dalyje nurodyto maksimalaus komisinio atlyginimo.
Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas komisinis atlyginimas gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, ar naudojamasi visomis pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą sudarančiomis paslaugomis ir mokėjimo operacijomis, jeigu šalys nesusitarė kitaip.
Komisinis atlyginimas už paslaugas ir mokėjimo operacijas, viršijančias priežiūros institucijos nustatytą pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą sudarančių paslaugų ir mokėjimo operacijų skaičių ir šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos mokėjimo operacijos lėšų sumą, už kuriuos įstaiga gali taikyti ne didesnį, negu šiame straipsnyje nustatyta, komisinį atlyginimą, negali būti didesnis negu įprastai įstaigos taikomas komisinis atlyginimas už su mokėjimo sąskaita susijusias paslaugas.
Įstaiga vartotojus, kuriems paskirta piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams, nustato pagal Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenis. Duomenys iš Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos turi būti gaunami ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinį mėnesį.
Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos valdytojas su įstaiga sudarytos duomenų teikimo sutarties pagrindu ir joje nustatyta tvarka sudaro įstaigai galimybę naudotis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenų bazės duomenimis apie piniginės socialinės paramos gavėjus.
Įstaiga šio straipsnio 2 dalyje nurodytą komisinį atlyginimą už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą vartotojams, kuriems paskirta piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams, pradeda taikyti nuo atitinkamų duomenų iš Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos gavimo dienos.
Nustatydama maksimalaus komisinio atlyginimo apskaičiavimo tvarką, priežiūros institucija konsultuojasi su visuomene.
60 straipsnis. Bendroji sutartis dėl pagrindinės mokėjimo sąskaitos ir jos nutraukimas
Bendrosioms sutartims dėl pagrindinės mokėjimo sąskaitos taikomi šio įstatymo III skyriaus pirmajame skirsnyje nustatyti reikalavimai, išskyrus atvejus, kai šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta kitaip.
Bendrojoje sutartyje dėl pagrindinės mokėjimo sąskaitos turi būti nurodyta, koks komisinis atlyginimas bus taikomas už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, kai vartotojas nebebus laikomas asmeniu, kuriam paskirta piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą.
Įstaiga turi teisę vienašališkai nutraukti bendrąją sutartį dėl pagrindinės mokėjimo sąskaitos, kai yra bent viena iš šių aplinkybių:
1) vartotojas pažeidė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatas dėl pinigų plovimo prevencijos ir kovos su teroristų finansavimu arba kitaip tyčia naudojo pagrindinę mokėjimo sąskaitą neteisėtais tikslais;
2) pagrindinėje mokėjimo sąskaitoje ilgiau kaip 24 mėnesius iš eilės nebuvo vykdoma jokių mokėjimo operacijų;
3) vartotojas, siekdamas, kad jam būtų atidaryta pagrindinė mokėjimo sąskaita, pateikė neteisingą informaciją;
4) vartotojas nebelaikomas teisėtai gyvenančiu vartotoju;
5) paaiškėja, kad vartotojui Lietuvos Respublikoje veikiančio mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje yra atidaryta kita mokėjimo sąskaita, suteikianti galimybę naudotis šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nustatytomis paslaugomis.
Įstaiga, nusprendusi nutraukti bendrąją sutartį dėl pagrindinės mokėjimo sąskaitos pagal vieną arba kelis šio straipsnio 3 dalies 2, 4 ir 5 punktus, apie sprendimo dėl bendrosios sutarties dėl pagrindinės mokėjimo sąskaitos nutraukimo pagrindą ir priežastis privalo raštu popieriuje arba naudodama kitą patvariąją laikmeną nemokamai pranešti vartotojui ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki bendrosios sutarties dėl pagrindinės mokėjimo sąskaitos nutraukimo, išskyrus atvejus, kai šis informacijos atskleidimas prieštarautų nacionalinio saugumo arba viešosios tvarkos tikslams. Kai yra šio straipsnio 3 dalies 1 arba 3 punktuose nurodytos aplinkybės, sutartis nutraukiama nedelsiant ir apie tai pranešama vartotojui.
Pranešime apie bendrosios sutarties dėl pagrindinės mokėjimo sąskaitos nutraukimą įstaiga informuoja vartotoją apie skundo dėl sprendimo dėl bendrosios sutarties dėl pagrindinės mokėjimo sąskaitos nutraukimo pateikimo įstaigai procedūrą, vartotojo teisę kreiptis į priežiūros instituciją ir pateikia jos kontaktinius duomenis.
61 straipsnis. Bendroji informacija apie pagrindinę mokėjimo sąskaitą
Priežiūros institucija savo interneto svetainėje, o įstaiga turimoje interneto svetainėje ir vartotojams prieinamose klientų aptarnavimo vietose informuoja vartotojus apie galimybę naudotis pagrindine mokėjimo sąskaita, jos bendrąsias kainodaros sąlygas, tvarką, kurios reikia laikytis norint pasinaudoti teise turėti pagrindinę mokėjimo sąskaitą, ir būdus, kaip pasinaudoti vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūra siekiant išspręsti ginčus.
Įstaiga vartotojams nemokamai teikia prieinamą informaciją apie pagrindinei mokėjimo sąskaitai būdingas savybes, su ja susijusius komisinius atlyginimus, jos naudojimo sąlygas ir su tuo susijusią pagalbą. Teikdama šią informaciją, įstaiga aiškiai nurodo, kad norint naudotis pagrindine mokėjimo sąskaita neprivaloma pirkti papildomų paslaugų.
IX SKYRIUS
ĮSTATYMO VYKDYMO PRIEŽIŪRA IR ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
62 straipsnis. Priežiūros institucija
Priežiūros institucija yra Lietuvos bankas.
Priežiūros institucija prižiūri, kaip laikomasi šio įstatymo, jo pagrindu priimtų įgyvendinamųjų teisės aktų, Reglamento (EB) Nr. 924/2009, Reglamento (ES) Nr. 260/2012 ir Reglamento (ES) 2015/751 (toliau šiame skyriuje – šis įstatymas ir (arba) kiti teisės aktai) reikalavimų.
63 straipsnis. Priežiūros tikslu gautos informacijos apsauga
Informacijai, kurią priežiūros institucija gauna priežiūros tikslu, apsaugoti taikomos Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (toliau – Lietuvos banko įstatymas) 43 straipsnio nuostatos.
64 straipsnis. Priežiūros institucijos atliekami patikrinimai
Priežiūros institucija turi teisę organizuoti ir atlikti patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų.
Patikrinimų atlikimo tvarką nustato priežiūros institucija.
65 straipsnis. Priežiūros institucijos taikomos poveikio priemonės
Priežiūros institucija turi teisę fiziniams asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla, ir juridiniams asmenims taikyti šias poveikio priemones:
1) įspėti dėl šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimo (toliau – teisės akto pažeidimas);
2) skirti šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas.
66 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka
Šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės taikomos fiziniams asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla, ir juridiniams asmenims, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) atliekami veiksmai ar veikla, kuriuos draudžia šis įstatymas;
2) nustatytais terminais nepateikiama šiame įstatyme ir (arba) kituose teisės aktuose nustatyta ar priežiūros institucijos pareikalauta informacija arba pateikiama neteisinga, neišsami ar netiksli informacija;
3) trukdoma priežiūros institucijai arba jos įgaliotiems asmenims atlikti patikrinimus;
4) padaromas kitas teisės akto pažeidimas.
Priežiūros institucija, prieš spręsdama klausimą, ar taikyti poveikio priemonę, nustato ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo pranešimo išsiuntimo dienos, paaiškinimams pateikti ir apie tai raštu praneša asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, bei pateikia jam informaciją apie galimai pažeistas šio įstatymo ir (arba) kito teisės akto nuostatas, nustatytus faktinius duomenis, kurie sudaro poveikio priemonės taikymo pagrindus. Paaiškinimų nepateikimas per nurodytą laiką netrukdo spręsti klausimo dėl poveikio priemonės taikymo.
Apie poveikio priemonės taikymo klausimo svarstymo vietą, datą ir laiką asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, pranešama raštu ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki poveikio priemonės taikymo klausimo svarstymo dienos. Asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, jo atstovai turi teisę dalyvauti priežiūros institucijai nagrinėjant šį klausimą, tačiau asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, ar jo atstovo neatvykimas netrukdo svarstyti poveikio priemonės taikymo klausimo, jeigu asmeniui, įtariamam teisės akto pažeidimo padarymu, apie svarstymą buvo tinkamai pranešta ir jis nepateikė įrodymų, kad negali atvykti dėl svarbių priežasčių.
Neatidėliotinais atvejais, kai reikia reaguoti operatyviai dėl būtinumo apsaugoti finansų sistemos stabilumą ar kitus viešuosius interesus, priežiūros institucija turi teisę spręsti klausimą dėl poveikio priemonės taikymo, neatsižvelgdama į šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Asmuo, kuriam, neatsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, pritaikyta poveikio priemonė, turi teisę per 14 dienų nuo sprendimo dėl poveikio priemonės taikymo gavimo dienos raštu pateikti argumentuotus paaiškinimus dėl pagrindo taikyti poveikio priemonę nebuvimo. Priežiūros institucija per 30 dienų nuo šių paaiškinimų gavimo dienos juos įvertina ir priima sprendimą dėl paskirtos poveikio priemonės atšaukimo arba neatšaukimo.
Asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, turi teisę susipažinti su priežiūros institucijos turima medžiaga, kuria grindžiamas poveikio priemonės taikymas (išskyrus informaciją, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį), duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato ar kito įgalioto atstovo paslaugomis. Jeigu svarstant poveikio priemonės taikymo klausimą apklausiami liudytojai, asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, turi teisę juos apklausti, taip pat siūlyti savo liudytojus.
Priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo, parinkdama konkrečią poveikio priemonę ir jos dydį, atsižvelgia į:
1) nustatytų teisės aktų pažeidimų sunkumą ir trukmę;
2) dėl teisės aktų pažeidimų asmens gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jeigu jį įmanoma nustatyti;
3) asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, kaltę ir finansinį pajėgumą;
4) asmens, įtariamo teisės akto pažeidimo padarymu, padarytus ankstesnius teisės aktų, reguliuojančių finansų rinką, pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, taip pat bendradarbiavimą su priežiūros institucija atliekant teisės akto pažeidimo tyrimą;
5) atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kaip jos apibrėžtos šio straipsnio 7 dalyje, ir šio straipsnio 8 dalyje nurodytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes;
6) nustatytų teisės aktų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės pasekmes finansų rinkos stabilumui ir patikimumui.
Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, savo noru užkerta kelią neigiamoms teisės akto pažeidimo pasekmėms arba atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą. Priežiūros institucija gali nutarti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.
Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, teisės akto pažeidimą padarė tyčia, nebendradarbiauja su priežiūros institucija atliekant teisės akto pažeidimo tyrimą, kliudo atlikti tyrimą, slepia padarytą teisės akto pažeidimą arba pakartotinai padaro teisės akto pažeidimą. Laikoma, kad teisės akto pažeidimas padarytas pakartotinai, jeigu teisės akto pažeidimą padaręs asmuo per paskutinius 12 mėnesių nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta poveikio priemonė, įsigaliojimo dienos padarė tokį patį teisės akto pažeidimą. Padarius pakartotinį teisės akto pažeidimą, šioje dalyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.
Priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo turi būti motyvuotas. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodytas sprendimo priėmimo teisinis pagrindas, teisės akto pažeidimo faktinės aplinkybės, asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, paaiškinimai (jeigu jie pateikti) ir jų vertinimas.
Priežiūros institucija, svarstydama, ar taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, atsižvelgdama į šio straipsnio 7 dalyje nurodytas aplinkybes ir, kai nėra šio straipsnio 8 dalyje nurodytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali netaikyti šio įstatymo 65 straipsnyje nurodytos poveikio priemonės, jeigu teisės akto pažeidimas yra mažareikšmis, nedarantis esminės žalos šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų saugomiems interesams arba jeigu turi pagrindą manyti, kad priežiūros tikslas gali būti pasiektas ir kitomis priemonėmis, ne tik taikant poveikio priemones.
Priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo įsigalioja kitą dieną po jo priėmimo dienos, jeigu sprendime nenustatyta kitaip.
Poveikio priemonės pritaikymas neatleidžia asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą pritaikyta poveikio priemonė, atlikimo.
Priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 3 metai nuo teisės akto pažeidimo padarymo dienos, o kai teisės akto pažeidimas tęstinis arba trunkamasis, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos arba trunkamojo pažeidimo pasibaigimo dienos.
67 straipsnis. Baudos
Priežiūros institucija turi teisę skirti:
1) už nustatytais terminais šiame įstatyme ir (arba) kituose teisės aktuose nustatytos ar priežiūros institucijos pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą arba neteisingos, neišsamios ar netikslios informacijos pateikimą – fiziniams asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla, ir juridiniams asmenims – iki 15 000 eurų dydžio baudą;
2) už trukdymą priežiūros institucijai arba jos įgaliotiems asmenims atlikti patikrinimus – fiziniams asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla, ir juridiniams asmenims – iki 25 000 eurų dydžio baudą;
3) už šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų draudžiamų atlikti veiksmų ar veiklos vykdymą arba už kitą teisės akto pažeidimą – juridiniams asmenims iki 2 procentų bendrųjų metinių pajamų dydžio baudą, o fiziniams asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla, – iki 50 000 eurų dydžio baudą.
Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių juridinio asmens sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, kaip ji apibrėžta Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.
Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų arba bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu 4 milijonai eurų, priežiūros institucija už šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus pažeidimus skiria juridiniams asmenims baudą iki 80 000 eurų.
68 straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimo vykdymas
Priežiūros institucijos sprendimas dėl baudos skyrimo turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kurią šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimus pažeidusiam asmeniui jis buvo įteiktas. Šio įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju priežiūros institucijos sprendimas dėl baudos skyrimo turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kurią šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimus pažeidusiam asmeniui buvo įteiktas priežiūros institucijos sprendimas neatšaukti sprendimo dėl baudos skyrimo. Apskundus priežiūros institucijos sprendimą dėl baudos skyrimo teismui, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos.
Priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Priežiūros institucijos sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo jo įsigaliojimo dienos.
69 straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimų, veiksmų (neveikimo) apskundimas
Šiame skyriuje nurodytus priežiūros institucijos sprendimus, veiksmus (neveikimą) asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų teisės arba įstatymų saugomi interesai, turi teisę skųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Skundo padavimas teismui iki jo išsprendimo dienos nesustabdo skundžiamo sprendimo, išskyrus sprendimą skirti įstatymuose nustatytas baudas, arba veiksmo vykdymo.
70 straipsnis. Informavimas apie pritaikytas poveikio priemones
Sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo, atšaukimo ar neatšaukimo per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio veiksmų buvo svarstomas poveikio priemonės skyrimo klausimas, arba jam įteikiamas pasirašytinai.
Informacija apie pritaikytas poveikio priemones, įskaitant informaciją apie padaryto teisės akto pažeidimo esmę ir jį padariusio asmens tapatybę, skelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje nedelsiant po to, kai apie sprendimą taikyti poveikio priemonę informuojamas asmuo, kuriam ji pritaikyta. Jeigu sprendimas taikyti poveikio priemonę yra apskundžiamas, priežiūros institucijos interneto svetainėje taip pat pateikiama informacija apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus. Jeigu informacijos apie pritaikytas poveikio priemones paskelbimas turėtų neigiamos įtakos finansų rinkos stabilumui, atliekamam ikiteisminiam tyrimui ar padarytų neproporcingos žalos fiziniams ar juridiniams asmenims, tokios informacijos skelbimas atidedamas tol, kol šios aplinkybės išnyksta, arba ji skelbiama neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį. Priežiūros institucija užtikrina, kad paskelbta informacija būtų prieinama 5 metus nuo jos paskelbimo dienos.
X SKYRIUS
PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS BENDRADARBIAVIMAS SU KITŲ VALSTYBIŲ NARIŲ PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOMIS. INFORMACIJOS EUROPOS KOMISIJAI TEIKIMAS
71 straipsnis. Priežiūros institucijos bendradarbiavimas su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis
Priežiūros institucija, atlikdama šio įstatymo VI–IX skyriuose jai pavestas funkcijas, bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis. Bendradarbiavimas apima keitimąsi informacija, dalyvavimą atliekant patikrinimus arba kitų priežiūros funkcijų atlikimą bet kurios priežiūros institucijos iniciatyva.
Priežiūros institucija nedelsdama suteikia kitų valstybių narių priežiūros institucijoms informaciją, būtiną siekiant užtikrinti, kad kitų valstybių narių priežiūros institucijos atliktų savo funkcijas.
72 straipsnis. Keitimasis informacija
Priežiūros institucija, atlikdama šio įstatymo VI–IX skyriuose jai pavestas funkcijas, keičiasi informacija su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis.
Priežiūros institucija, perduodama informaciją kitų valstybių narių priežiūros institucijoms, turi teisę reikalauti, kad suteikta informacija nebūtų perduodama tretiesiems asmenims be išankstinio priežiūros institucijos sutikimo. Šis apribojimas turi būti numatytas informacijos perdavimo metu. Priežiūros institucija, duodama sutikimą perduoti informaciją tretiesiems asmenims, privalo nurodyti, kokiais tikslais gali būti naudojama perduota informacija.
Priežiūros institucija turi teisę iš kitų valstybių narių priežiūros institucijų gautą informaciją perduoti kitoms kompetentingoms institucijoms, fiziniams ar juridiniams asmenims tik turėdama išankstinį kitos priežiūros institucijos sutikimą perduoti suteiktą informaciją ir tik jame nurodytais tikslais, nebent informacijos perdavimas būtų pateisinamas atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, – tokiu atveju priežiūros institucija nedelsdama informuoja pranešimą pateikusią priežiūros instituciją.
73 straipsnis. Atsisakymas bendradarbiauti
Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti bendradarbiauti arba teikti pagalbą atliekant patikrinimą ar atliekant kitas priežiūros funkcijas, arba keistis informacija, kaip tai numatyta šio įstatymo 72 straipsnyje, tik kai yra šios aplinkybės:
1) patikrinimas, kitų priežiūros funkcijų atlikimas arba informacijos perdavimas gali neigiamai paveikti Lietuvos Respublikos suverenitetą, saugumą ar viešąją tvarką;
2) dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra pradėtas teismo arba ikiteisminis procesas Lietuvos Respublikoje;
3) dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra priimtas galutinis teismo sprendimas Lietuvos Respublikoje.
Priežiūros institucija, pasinaudojusi šio straipsnio 1 dalyje nustatyta teise, nedelsdama apie tai praneša prašymą suteikti informaciją ar kitokio pobūdžio pagalbą pateikusiai valstybės narės priežiūros institucijai ir nurodo atsisakymo bendradarbiauti priežastis.
74 straipsnis. Atskirų valstybių narių kompetentingų institucijų nesutarimų sprendimas
Priežiūros institucija gali pranešti Europos bankininkystės institucijai apie šiuos kitos valstybės narės priežiūros institucijos atmestus arba per pagrįstą terminą neįvykdytus prašymus:
1) keistis informacija;
2) atlikti patikrinimą;
3) leisti priežiūros institucijos pareigūnams dalyvauti kitos valstybės narės priežiūros institucijos pareigūnams atliekant patikrinimą.
Šio straipsnio nuostatos įgyvendinamos laikantis 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL 2010 L 331, p. 12), 19 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
75 straipsnis. Informacijos Europos Komisijai teikimas
Priežiūros institucija pirmą kartą ne vėliau kaip 2018 m. rugsėjo 18 d., o vėliau – kas dvejus metus Europos Komisijai teikia šią informaciją:
1) kaip mokėjimo paslaugų teikėjai laikosi šio įstatymo 47, 48 ir 49 straipsniuose nustatytų reikalavimų;
2) kaip Lietuvos Respublikoje laikomasi reikalavimų užtikrinti, kad veiktų šio įstatymo 50 straipsnyje nurodyta interneto svetainė;
3) perkeltų mokėjimo sąskaitų ir atmestų prašymų perkelti mokėjimo sąskaitas skaičių;
4) kredito įstaigų, kurios siūlo pagrindines mokėjimo sąskaitas, skaičių, atidarytų pagrindinių mokėjimo sąskaitų ir atmestų prašymų atidaryti pagrindinę mokėjimo sąskaitą skaičių.
XI SKYRIUS
GINČŲ NAGRINĖJIMO TVARKA
76 straipsnis. Kreipimasis į ginčus nagrinėjančias institucijas
Mokėjimo paslaugų vartotojas, manydamas, kad mokėjimo paslaugų teikėjas ar kitas asmuo, kuris verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla, pažeidė šio įstatymo saugomas jo teises ar interesus, turi teisę kreiptis į teismą arba, jeigu mokėjimo paslaugų vartotojas yra vartotojas, į vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją – Lietuvos banką – Lietuvos banko įstatymo ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
77 straipsnis. Kitų nuostolių atlyginimas
Kituose teisės aktuose, taikomuose mokėjimo paslaugų teikėjo ir mokėjimo paslaugų vartotojo sudarytai bendrajai sutarčiai, gali būti numatytas papildomas nuostolių, nenurodytų šio įstatymo 41 ir 42 straipsniuose, atlyginimas.
Mokėjimo paslaugų teikėjas privalo nedelsdamas atlyginti vartotojo patirtus finansinius nuostolius, įskaitant komisinius atlyginimus ir palūkanas, kurie susidarė tiesiogiai dėl to, kad mokėjimo paslaugų teikėjas nesilaikė šio įstatymo 53 straipsnyje jam nustatytų pareigų.
Atsakomybė pagal šio straipsnio 2 dalį netaikoma, kai yra aplinkybių, kurių mokėjimo paslaugų teikėjas, prašantis į jas atsižvelgti, negalėjo kontroliuoti, protingai numatyti ir užkirsti kelio jų ar jų pasekmių atsiradimui, nepaisant visų pastangų šių aplinkybių išvengti, arba kai mokėjimo paslaugų teikėją saisto kitos teisinės pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos teisės aktuose.
Mokėjimo paslaugų teikėjo nustatytos netesybos dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo turi būti pagrįstos ir proporcingos.
XII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
78 straipsnis. Mokėjimo paslaugų teikėjo pareiga teikti informaciją
Įgyvendindami šio įstatymo VI–VIII skyrių, 75 straipsnio nuostatas, mokėjimo paslaugų teikėjai privalo pateikti priežiūros institucijai informaciją apie teikiamas mokėjimo, pagrindinės mokėjimo sąskaitos, mokėjimo sąskaitos perkėlimo ir su mokėjimo sąskaitomis susijusias paslaugas.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos detalų turinį, formą ir informacijos teikimo tvarką nustato priežiūros institucija.
Lietuvos Respublikos
mokėjimų įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičianti direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 97/5/EB (OL 2007 L 319, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/111/EB (OL 2009 L 302, p. 97).
2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 924/2009 dėl tarptautinių mokėjimų Bendrijoje, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 2560/2001 (OL 2009 L 266, p. 11).
2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009 (OL 2012 L 94, p. 22).
2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis (OL 2014 L 257, p. 214).
2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/751 dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas (OL 2015 L 123, p. 1).“
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).