LegalizeLietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2023-01-01
Įstatymas paskelbtas: TAR 2020-06-29, i. k. 2020-14343
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ORGANIZUOTO NUSIKALSTAMUMO PREVENCIJOS
ĮSTATYMAS
2020 m. birželio 23 d. Nr. XIII-3068
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šio įstatymo paskirtis – nustatyti teisines organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemones, kuriomis būtų užtikrinamas kiekvieno žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumas, asmens teisės ir laisvės, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisiniai visuomenės gyvenimo pagrindai.
Šis įstatymas nustato teisinius organizuoto nusikalstamumo prevencijos įgyvendinimo ir koordinavimo pagrindus, organizuoto nusikalstamumo prevencijos principus ir uždavinius, įgaliotų įgyvendinti organizuoto nusikalstamumo prevenciją policijos kriminalinės žvalgybos subjektų (toliau – organizuoto nusikalstamumo prevenciją įgyvendinantys padaliniai) teises ir pareigas, organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemones ir jų taikymą, organizuotų nusikalstamų grupių narių bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis sąlygas ir pagrindus.
Šis įstatymas taikomas asmenims, kurie priklauso trijų ar daugiau asmenų grupei, veikiančiai tam tikrą laiką, suburtai galimai vienam ar keliems apysunkiams, sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams daryti, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas ir kurie yra organizuotos nusikalstamos grupės, kuri identifikuota Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) sukauptų patikimų duomenų analitiniu įvertinimu, nariai.
Šis įstatymas taip pat gali būti taikomas asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti apysunkius, sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės ir valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves.
2 straipsnis. Organizuoto nusikalstamumo prevencijos principai
Organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonės turi būti taikomos laikantis šių principų:
1) asmens teisių ir laisvių apsaugos. Šis principas reiškia, kad asmens teisės ir laisvės gali būti apribotos tik įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka, siekiant apginti kito asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą, o asmuo, manantis, kad jo teisės ir laisvės yra pažeistos, turi teisę jas ginti;
2) įtikinėjimo ir prievartos derinimo. Šis principas reiškia, kad asmeniui jo teisių ir laisvių apribojimai turi būti taikomi tik tuo atveju, kai įtikinėjimo priemonės nebuvo veiksmingos arba kai jomis būtų neįmanoma įgyvendinti šio įstatymo paskirties;
3) proporcingumo. Šis principas reiškia, kad asmeniui taikomų jo teisių ir laisvių apribojimų mastas bei griežtumas turi būti proporcingas keliamai grėsmei kiekvieno žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumui, asmens teisėms ir laisvėms, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytiems teisiniams visuomenės gyvenimo pagrindams ir būtinas teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti;
4) savalaikiškumo. Šis principas reiškia, kad organizuoto nusikalstamumo prevenciją įgyvendinančios institucijos privalo nedelsdamos reaguoti į organizuoto nusikalstamumo pokyčius šiame įstatyme numatytomis priemonėmis, kai jų taikymas yra veiksmingiausias šio įstatymo paskirčiai įgyvendinti;
5) viešojo intereso apsaugos ir gynybos. Šis principas reiškia, kad privaloma imtis visų įstatymuose nustatytų priemonių, siekiant užkirsti kelią viešojo intereso pažeidimams ir jį apsaugoti, o viešojo intereso pažeidimo atveju – apginti pažeistą viešąjį interesą ir jį atkurti.
3 straipsnis. Organizuoto nusikalstamumo prevencijos uždaviniai
Organizuoto nusikalstamumo prevencijos uždaviniai yra:
1) atskleisti ir šalinti organizuoto nusikalstamumo priežastis ir sąlygas;
2) nustatyti ir išskaidyti organizuotas nusikalstamas grupes;
3) skatinti organizuotų nusikalstamų grupių narius bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis;
4) atgrasyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir dalyvavimo organizuotose nusikalstamose grupėse;
5) užtikrinti nusikalstamų veikų atskleidimą ir ikiteisminį tyrimą;
6) užtikrinti tinkamą ir veiksmingą organizuoto nusikalstamumo prevencijos įgyvendinimo ir koordinavimo bei organizuoto nusikalstamumo priežiūros ir kontrolės mechanizmą.
4 straipsnis. Organizuoto nusikalstamumo prevencijos įgyvendinimas ir koordinavimas
Organizuoto nusikalstamumo prevenciją įgyvendina Policijos departamentas ir šio straipsnio 5 dalyje nurodyti subjektai.
Veiklą, kuria siekiama įgyvendinti organizuoto nusikalstamumo prevenciją šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka, vykdo organizuoto nusikalstamumo prevenciją įgyvendinantys padaliniai.
Organizuoto nusikalstamumo prevencijos koordinavimą atlieka ir taktiką formuoja Policijos departamentas.
Policijos departamentas, įgyvendindamas ir koordinuodamas organizuoto nusikalstamumo prevenciją:
1) prognozuoja ir nustato rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kylančius dėl organizuoto nusikalstamumo;
2) koordinuoja organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonių taikymą ir vykdymą;
3) ne rečiau kaip kartą per metus iš kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, užsienio valstybių teisėsaugos ir žvalgybinio pobūdžio veiklą vykdančių institucijų, Europos Sąjungos institucijų ir tarptautinių organizacijų gauna ir apibendrina patikrintus duomenis apie asmenų ryšius su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis ar jų nariais; remdamasis šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatytais kriterijais ir patikimų duomenų analitiniu vertinimu sudaro organizuotų nusikalstamų grupių ir jų narių sąrašą (toliau – Sąrašas). Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyta tvarka Sąrašas įslaptinamas;
4) bendradarbiauja su kitomis valstybės institucijomis ir įstaigomis, užsienio valstybių teisėsaugos ir žvalgybinio pobūdžio veiklą vykdančiomis institucijomis, Europos Sąjungos institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kalėjimų tarnyba, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas pagal kompetenciją dalyvauja įgyvendinant organizuoto nusikalstamumo prevenciją, t. y.:
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1209, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15573
1) analizuoja ir vertina organizuoto nusikalstamumo priežastis ir sąlygas, teikia duomenis Policijos departamentui dėl organizuotos nusikalstamos grupės ir jos narių įtraukimo į Sąrašą;
2) siūlo Policijos departamentui inicijuoti organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonių taikymą šiame įstatyme nurodytiems asmenims.
5 straipsnis. Organizuoto nusikalstamumo prevenciją įgyvendinančių padalinių teisės ir pareigos
Organizuoto nusikalstamumo prevenciją įgyvendinantys padaliniai turi teisę:
1) naudotis kriminalinės žvalgybos subjektų teisėmis ir atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais pagrindais;
2) gauti iš juridinių, fizinių asmenų ar juridinio asmens statuso neturinčių subjektų informaciją, reikalingą organizuoto nusikalstamumo prevencijos uždaviniams įgyvendinti;
3) bendradarbiauti su kitomis valstybės institucijomis ir įstaigomis, užsienio valstybių teisėsaugos ir žvalgybinio pobūdžio veiklą vykdančiomis institucijomis, Europos Sąjungos institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, įstatymų nustatyta tvarka teikti joms paramą, keistis su jomis informacija;
4) kviesti atvykti į organizuoto nusikalstamumo prevenciją įgyvendinantį padalinį asmenis, kuriems planuojama taikyti organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemones arba kuriems šios priemonės yra pritaikytos;
5) tikrinti, ar asmuo nepakeitė gyvenamosios vietos be organizuoto nusikalstamumo prevenciją įgyvendinančio padalinio pareigūno (toliau – pareigūnas) sutikimo ir nustatytu laiku būna gyvenamojoje vietoje, ar nesilanko teismo sprendime nurodytose vietose, kai tai susiję su teismo įpareigojimo vykdymo kontrole;
6) teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti asmens duomenis;
7) imti biometrinius duomenis iš asmenų, kuriems pritaikytos organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonės, šiuos asmenis fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus.
Organizuoto nusikalstamumo prevenciją įgyvendinantys padaliniai privalo:
1) laikytis organizuoto nusikalstamumo prevencijos principų;
2) užtikrinti gautos informacijos saugumą ir jos naudojimą tik pagal paskirtį;
3) nutraukti organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonių taikymą, kai pasiekiami jų skyrimo metu kelti tikslai arba paaiškėja, kad taikyti šias priemones nebetikslinga.
II SKYRIUS
ORGANIZUOTO NUSIKALSTAMUMO PREVENCIJOS PRIEMONĖS
6 straipsnis. Organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonės ir jų taikymo pagrindas
Organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonės yra oficialus perspėjimas, teismo įpareigojimai ir neteisėtos kilmės turto konfiskavimas.
Neteisėtos kilmės turto konfiskavimas taikomas Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatyme nustatyta tvarka.
Teismo įpareigojimas taikyti intensyvią priežiūrą ir neteisėtos kilmės turto konfiskavimas gali būti taikomi tik šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims.
Organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonės gali būti taikomos asmenims, apie kuriuos įstatymų nustatyta tvarka gauta patikrintų duomenų ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys yra organizuotos nusikalstamos grupės nariai arba turi ryšių su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis ar jų nariais.
Asmens, kuriam paskirtos organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonės, duomenys įrašomi į Prevencinių poveikio priemonių taikymo registrą ir tvarkomi šio registro nuostatuose nustatyta tvarka.
7 straipsnis. Oficialaus perspėjimo pareiškimo tvarka ir pasekmės
Oficialus perspėjimas – pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų teisės aktų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis, jei šių reikalavimų bus nesilaikoma.
Atsižvelgdamas į surinktus duomenis, kai yra šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytas pagrindas, pareigūnas, suderinęs su organizuoto nusikalstamumo prevenciją įgyvendinančio padalinio vadovu, gali pareikšti asmeniui oficialų perspėjimą.
Sprendimas dėl oficialaus perspėjimo pareiškimo asmeniui įforminamas nutarimu (toliau – nutarimas). Nutarimą patvirtina organizuoto nusikalstamumo prevenciją įgyvendinančio padalinio vadovas.
Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas nutarimas pateikiamas asmeniui, kuriam pareiškiamas oficialus perspėjimas, susipažinti ir pasirašyti, taip pat įteikiamas šio nutarimo nuorašas. Pareiškiant asmeniui oficialų perspėjimą, gali dalyvauti šio asmens advokatas arba advokato pavedimu advokato padėjėjas, kitas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kurį asmuo, kuriam pareiškiamas oficialus perspėjimas, įgaliojo atstovauti savo interesams (toliau – advokatas (atstovas).
Jeigu asmuo, kuriam pareiškiamas oficialus perspėjimas, atsisako susipažinti su nutarimu ir (ar) jį pasirašyti, ir (ar) priimti nutarimo nuorašą arba dėl fizinių trūkumų ar kitų priežasčių negali atlikti šioje dalyje nurodytų veiksmų, apie tai pažymima nutarime ir patvirtinama pareigūno parašu bei laikoma, kad asmuo yra susipažinęs su nutarimu. Oficialaus perspėjimo pareiškimas asmeniui gali būti fiksuojamas garso ir (ar) vaizdo priemonėmis apie tai iš anksto informavus šį asmenį.
Jeigu asmuo, kuriam pareikštas oficialus perspėjimas, nesilaiko šio perspėjimo reikalavimų, pareigūnas, suderinęs su organizuoto nusikalstamumo prevenciją įgyvendinančio padalinio vadovu, gali kreiptis į apylinkės teismą su prašymu skirti šiam asmeniui teismo įpareigojimus.
8 straipsnis. Oficialaus perspėjimo apskundimo tvarka
Šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytas nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo asmeniui, kuriam pareikštas oficialus perspėjimas, arba nuo šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nurodytų veiksmų atlikimo gali būti skundžiamas apylinkės teismui pagal organizuoto nusikalstamumo prevenciją įgyvendinančio padalinio buvimo vietą.
Nutarimo apskundimas nesustabdo jo galiojimo. Kol toks skundas neišnagrinėtas, asmeniui negali būti skiriami teismo įpareigojimai.
Apylinkės teismui nagrinėjant šio straipsnio 1 dalyje numatytą skundą, gali būti rengiamas posėdis, į kurį kviečiamas pareigūnas ir asmuo, kuriam pareikštas oficialus perspėjimas. Apylinkės teismo posėdyje nagrinėjant skundą, gali dalyvauti asmens, kuriam pareikštas oficialus perspėjimas, advokatas (atstovas). Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie apylinkės teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, neatvykimas netrukdo nagrinėti skundo. Apylinkės teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo reikiamos medžiagos gavimo iš organizuoto nusikalstamumo prevenciją įgyvendinančio padalinio. Apylinkės teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
9 straipsnis. Teismo įpareigojimai ir jų skyrimo tvarka
Teismo įpareigojimai – tam tikrų pareigų ir (ar) teisių apribojimo asmenims nustatymas organizuoto nusikalstamumo prevencijos tikslais, siekiant užtikrinti kiekvieno žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, asmens teises ir laisves, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus teisinius visuomenės gyvenimo pagrindus.
Teismo įpareigojimų rūšys:
1) nepalaikyti ryšių su nurodytais asmenimis;
2) nekeisti gyvenamosios vietos be pareigūno sutikimo ir nustatytu laiku būti gyvenamojoje vietoje;
3) nesilankyti nurodytose vietose;
4) informuoti pareigūną apie visus sandorius, kurių vertė yra didesnė negu 40 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (toliau – BBND);
5) taikyti laikiną ribojimą verstis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla;
6) taikyti intensyvią priežiūrą.
Šio įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nustatytu atveju pareigūnas privalo iškviesti asmenį atvykti į organizuoto nusikalstamumo prevenciją įgyvendinantį padalinį, o jeigu asmuo neatvyksta, atvesdinti jį į organizuoto nusikalstamumo prevenciją įgyvendinantį padalinį ir gauti paaiškinimus apie aplinkybes, dėl kurių galima kreiptis į apylinkės teismą dėl teismo įpareigojimų skyrimo. Gauti asmens paaiškinimai surašomi į paaiškinimų protokolą, su kuriuo pasirašytinai supažindinamas paaiškinimus pateikęs asmuo. Asmuo, nesutikdamas su tam tikromis paaiškinimų protokolo vietomis, padaro atitinkamą prierašą paskutiniame paaiškinimų protokolo lape. Asmenims teikiant paaiškinimus, gali būti daromas vaizdo ir (ar) garso įrašas, apie tai iš anksto informavus šį asmenį. Šiuo atveju paaiškinimų protokole pažymima, kad asmens paaiškinimai pateikiami pridedamame garso ir (ar) vaizdo įraše. Asmeniui atsisakius teikti paaiškinimus, surašomas tarnybinis pranešimas. Visa surinkta medžiaga pateikiama organizuoto nusikalstamumo prevenciją įgyvendinančio padalinio vadovui sprendimui dėl būtinumo kreiptis į apylinkės teismą dėl teismo įpareigojimų skyrimo priimti.
Organizuoto nusikalstamumo prevenciją įgyvendinančio padalinio vadovui priėmus sprendimą kreiptis į apylinkės teismą dėl teismo įpareigojimų skyrimo, pareigūnas surašo teikimą apylinkės teismui dėl teismo įpareigojimų skyrimo (toliau – teikimas).
Teikime nurodoma:
1) teikimą pateikusio pareigūno vardas, pavardė ir pareigos;
2) asmens, kuriam siūloma skirti teismo įpareigojimus, vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo metai (jei nėra asmens kodo), gyvenamoji vieta ir kiti reikšmingi duomenys, atsižvelgiant į siūlomų skirti teismo įpareigojimų rūšį;
3) duomenys ir motyvai, kuriais pagrindžiamas būtinumas skirti teismo įpareigojimus, ir siekiamas rezultatas;
4) siūlomų skirti teismo įpareigojimų rūšis, pagrindas, trukmė ir sąlygos.
Prie teikimo pridedami vieši dokumentai apie asmens veiklos pavojingumą ir kiti duomenys, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl teismo įpareigojimų skyrimo. Teikimą nagrinėjančiam teisėjui gali būti pateikiami ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyta tvarka įslaptinti dokumentai.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.