Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 pakeitimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2021 m. gruodžio 23 d. Nr. XIV-837
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymą Nr. VIII-1889 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
REGIONINĖS PLĖTROS
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Funkcinė zona – dviejų ar daugiau savivaldybių tarybų bendru sutarimu formuojama Lietuvos Respublikos administracinių vienetų ribų nesaistoma vientisa teritorija, pasižyminti esamais ar kuriamais ekonominiais ir (arba) socialiniais ryšiais, skirta viešosioms paslaugoms bendrai teikti ir (arba) esamos ir (ar) būsimos viešosios infrastruktūros objektams bendrai steigti ir (ar) naudoti.
Išankstinė sąlyga – Lietuvos Respublikos regionų plėtros programoje nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamuose planavimo dokumentuose nustatytų uždavinių veiksmingam ir rezultatyviam įgyvendinimui užtikrinti skirtas reikalavimas, kurį įgyvendinus įgyjama teisė regiono plėtros plano priemonėms įgyvendinti naudoti Regionų plėtros programoje numatytus finansinius išteklius.
Labiau išsivystęs regionas – regionas, kurio bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui, išreikštas perkamosios galios standartais, yra aukštesnis už Europos Sąjungos vidurkį.
Regionas – apskritis, kurioje yra įsteigta regiono plėtros taryba, arba iš vienos ar kelių bendras ribas turinčių apskričių ar kelių bendras ribas turinčių savivaldybių Vyriausybės sudaryta teritorija.
Regiono plėtros taryba – konkrečios apskrities savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, planuojantis ir koordinuojantis nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą toje apskrityje, skatinantis apskrities socialinę ir ekonominę plėtrą ir apskrities savivaldybių bendradarbiavimą, atstovaujantis regionui.
Tikslinė teritorija – teritorija, pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus išskirta siekiant bent vieno iš šių tikslų:
1) papildomai skatinti palankių socialinės ir ekonominės plėtros sąlygų neturinčios teritorijos vystymąsi, mažinant socialinius ar ekonominius skirtumus tarp regionų arba regiono vidinius socialinius ar ekonominius netolygumus;
2) išnaudoti išskirtinį teritorijos plėtros potencialą;
3) padėti prisitaikyti prie iš esmės pasikeitusių ekonominės ar socialinės aplinkos sąlygų.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.
II SKYRIUS
NACIONALINĖS REGIONINĖS POLITIKOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI, PLANAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS
3 straipsnis. Nacionalinės regioninės politikos tikslas ir jo įgyvendinimo uždaviniai
Nacionalinės regioninės politikos tikslas – skatinti tolygią ir tvarią plėtrą visoje valstybės teritorijoje.
Nacionalinės regioninės politikos tikslo įgyvendinimo uždaviniai:
1) skatinti regionų prisitaikymą prie kintančių ekonominės ir socialinės aplinkos sąlygų, išnaudojant ir stiprinant kiekvieno regiono konkurencinį pranašumą ir kompetenciją;
2) didinti funkcinių zonų infrastruktūros ir (ar) paslaugų tinklo efektyvumą, užtikrinti, kad šia infrastruktūra ir paslaugomis galėtų naudotis visi gyventojai;
3) mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir pačiuose regionuose.
4 straipsnis. Nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo planavimas
Nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimas planuojamas šiuose planavimo dokumentuose:
1) Regionų plėtros programoje;
2) kitose Vyriausybės tvirtinamose plėtros programose, kuriomis prisidedama prie nacionalinės regioninės politikos tikslo siekimo ir uždavinių įgyvendinimo;
3) regionų plėtros planuose.
Regionų plėtros programa – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentas, kuriame siekiant įgyvendinti Valstybės pažangos strategiją ir jos pagrindu Vyriausybės patvirtintus planavimo dokumentus ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas:
1) atskleidžiamos regioninės plėtros problemos ir regionų vystymosi tendencijos, pateikiami jų tarpusavio sąsajų ir teritorinės sklaidos analizės rezultatai;
2) nurodomos Nacionaliniame pažangos plane nustatytų pažangos uždavinių įgyvendinimo kryptys, už kurias pagal įstatymuose nustatytą kompetenciją atsakingos regionų plėtros tarybos ir (ar) savivaldybės;
3) pateikiami esamos būklės pokytį sprendžiant regioninės plėtros problemas rodantys poveikio rodikliai pagal regionus;
4) nustatomi tikslinių teritorijų (jeigu jas yra išskyrusi Vyriausybė ar jos įgaliota institucija) vystymo tikslai, uždaviniai ir jų įgyvendinimo stebėsenai skirti poveikio rodikliai (tai yra kiekybiškai ir kokybiškai išreikšti dydžiai, rodantys esamos būklės pokytį, kurio siekiama įgyvendinant tikslinės teritorijos vystymo tikslus ir uždavinius);
5) nurodomos išankstinės sąlygos;
6) nurodomas preliminarus pažangos lėšų kiekvienam regionui poreikis.
Regionų plėtros programa rengiama, tvirtinama, jos įgyvendinimo stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą vykdomi vadovaujantis šiuo įstatymu, Strateginio valdymo įstatymu ir Vyriausybės tvirtinama Strateginio valdymo metodika.
Regionų plėtros planai – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, kuriuose atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas:
1) nustatoma regiono plėtros plano teritorinė aprėptis, pateikiami išsamūs konkretaus regiono situacijos analizės rezultatai, atskleidžiamos problemos ir jų priežastys regione;
2) nustatomi regiono plėtros tikslai ir jų poveikio rodikliai, regiono plėtros uždaviniai ir jų rezultato rodikliai;
3) nurodomi savivaldybių tarybų bendru sutarimu suformuotų funkcinių zonų vystymo veiksmai;
4) suplanuojamos regiono plėtros tikslų ir uždavinių įgyvendinimo pažangos priemonės, nurodomas preliminarus pažangos lėšų poreikis kiekvienai pažangos priemonei įgyvendinti ir pažangos priemonių įgyvendinimo rezultato ir produkto rodikliai.
Regionų plėtros planai rengiami, tvirtinami, įgyvendinami, jų įgyvendinimo stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą vyksta vadovaujantis šiuo įstatymu, Strateginio valdymo įstatymu ir Strateginio valdymo metodika.
5 straipsnis. Regionų plėtros planų įgyvendinimo finansavimas
Regionų plėtros planų pažangos priemonės ir projektai finansuojami iš valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) ir savivaldybių biudžetų lėšų ir gali būti finansuojami iš kitų šaltinių.
Regionų plėtros programoje planuojant pažangos lėšas regionams, užtikrinama, kad regionų plėtros planams įgyvendinti būtų nustatoma Lietuvos Respublikai ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslui skiriamų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 162, 176 ir 177 straipsniuose nurodytų Europos Sąjungos fondų (toliau – ES fondai) lėšų dalis. Regionų plėtros planams įgyvendinti nustatoma ES fondų lėšų dalis nuo Lietuvos Respublikai skiriamų ES fondų lėšų, išreikšta procentais, turi būti ne mažesnė kaip 85 procentai vidutinės paskutinių trejų finansinių metų vietos valdžios sektoriaus išlaidų bendrojo kapitalo formavimui dalies, palyginti su visu valdžios sektoriumi (toliau – minimali ES fondų lėšų dalis regionams). Minimali ES fondų lėšų dalis regionams apskaičiuojama pagal formulę: MINd = 0,85 x ((Ivvn + Ivvn-1 + Ivvn-2) / (Ivsn + Ivsn-1 + Ivsn-2)), čia:
1) MINd – minimali ES fondų lėšų dalis regionams;
2) Ivvn – vietinės valdžios išlaidos bendrojo kapitalo formavimui pagal Lietuvos statistikos departamento paskelbtą dydį n-aisiais metais;
3) Ivsn – valdžios sektoriaus išlaidos bendrojo kapitalo formavimui pagal Lietuvos statistikos departamento paskelbtą dydį n-aisiais metais.
6 straipsnis. Nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo priemonės ir jų taikymas
Nacionalinė regioninė politika įgyvendinama taikant šias priemones:
1) teikiant valstybės pagalbą, skirtą papildomoms investicijoms ar ekonominei veiklai palankių socialinės ir ekonominės plėtros sąlygų neturinčiose teritorijose skatinti;
2) vykdant administracinį reglamentavimą ir (ar) nustatant viešųjų paslaugų teikimo tvarką, darančius įtaką atskirų regionų socialinei ir ekonominei plėtrai, siekiant mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir pačiuose regionuose;
3) įgyvendinant Vyriausybės patvirtintas pažangos ir kitas priemones;
4) skatinant investicijas ir bendradarbiavimą, skirtus prie Lietuvos ir kaimyninės valstybės bendros sausumos ar jūros sienos esančių regionų bendroms problemoms spręsti;
5) vykdant regionų plėtros planų pažangos priemonėms įgyvendinti atrinktus projektus;
6) skatinant regioninės svarbos projektų įgyvendinimą;
7) skatinant funkcinių zonų formavimą viešosios infrastruktūros ir (ar) viešųjų paslaugų tinklo efektyvumui didinti;
8) skiriant finansavimą, skirtą labiau išsivysčiusio regiono vidiniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams mažinti;
9) stiprinant regionų plėtros tarybų ir savivaldybių kompetenciją, reikalingą atliekant šiame įstatyme joms nustatytas funkcijas.
Savivaldybėse, kurios nėra apskrities savivaldybių įsteigtos regiono plėtros tarybos dalyvės, šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytos nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, kai tam pritaria tos apskrities regiono plėtros taryba.
Regiono plėtros tarybai svarstant klausimus dėl regiono plėtros planavimo, regiono plėtros plano įgyvendinimo, pažangos lėšų panaudojimo, gali dalyvauti savivaldybės, kurios nėra regiono plėtros tarybos dalyvės, jeigu tam pritaria regiono plėtros taryba.
7 straipsnis. Regioninės svarbos projektai
Projektą regioninės svarbos projektu, tai yra projektu, kurio įgyvendinimas turės esminės teigiamos įtakos regiono ekonominei, socialinei, demografinei ar aplinkos būklei ir (ar) atskiros ūkio šakos (sektoriaus) būklei, pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Vyriausybės nustatytais projekto poveikio nacionalinės regioninės politikos tikslui ir uždaviniams įgyvendinti vertinimo kriterijais.
Regiono plėtros taryba prižiūri, ar regioninės svarbos projekto įgyvendinimas ir jo rezultatai atitinka kriterijus, kuriais remiantis projektas pripažintas regioninės svarbos projektu.
Regiono plėtros taryba pripažįsta netekusiu galios regiono plėtros tarybos sprendimą, kuriuo projektas pripažintas regioninės svarbos projektu, jeigu paaiškėja, kad regioninės svarbos projektas neatitinka kriterijų, kuriais remiantis projektas pripažintas regioninės svarbos projektu, taip pat jeigu projekto vykdytojas atsisako įgyvendinti regioninės svarbos projektą arba jeigu yra Viešojo administravimo įstatyme nustatyti administracinio sprendimo pripažinimo netekusiu galios pagrindai.
Regiono plėtros taryba gali pakeisti regiono plėtros tarybos sprendimą, kuriuo projektas pripažintas regioninės svarbos projektu, jeigu nustatoma, kad pasikeitė aplinkybės, lėmusios to sprendimo priėmimą. Regiono plėtros tarybos sprendimas negali būti keičiamas, jeigu yra šio straipsnio 3 dalyje nustatytos aplinkybės, dėl kurių regiono plėtros tarybos sprendimas turi būti pripažintas netekusiu galios.
Projekto pripažinimo regioninės svarbos projektu, regioninės svarbos projekto įgyvendinimo priežiūros ir regiono plėtros tarybos sprendimo, kuriuo projektas pripažintas regioninės svarbos projektu, pakeitimo ar pripažinimo netekusiu galios priėmimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
8 straipsnis. Nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo teritorijos
Nacionalinė regioninė politika įgyvendinama šiose teritorijose:
1) regionų teritorijose;
2) tikslinėse teritorijose;
3) funkcinėse zonose;
4) prie Lietuvos ir kaimyninės valstybės bendros sausumos ar jūros sienos esančiose teritorijose.
III SKYRIUS
NACIONALINĘ REGIONINĘ POLITIKĄ FORMUOJANTYS IR ĮGYVENDINANTYS SUBJEKTAI IR JŲ ĮGALIOJIMAI
9 straipsnis. Vyriausybės įgaliojimai
Vyriausybė:
1) tvirtina Regionų plėtros programą ir kitas plėtros programas, kuriomis prisidedama prie nacionalinės regioninės politikos tikslo siekimo ir uždavinių įgyvendinimo;
2) sudaro regionus iš kelių bendras ribas turinčių apskričių ar savivaldybių;
3) tvirtina arba suteikia įgaliojimus tvirtinti tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijus ir pagal patvirtintus tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijus išskiria arba suteikia įgaliojimus išskirti tikslines teritorijas;
4) priima sprendimus dėl finansavimo, skirto labiau išsivysčiusių regionų vidiniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams mažinti;
5) siekdama darnios socialinės, ekonominės ir teritorinės plėtros, koordinuoja skirtingų valstybės veiklos sričių politikos priemonių įgyvendinimą;
6) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas.
10 straipsnis. Lietuvos Respublikos ministerijų įgaliojimai
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, formuodama nacionalinę regioninę politiką, organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą:
1) rengia Regionų plėtros programą, organizuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;
2) teikia kitoms valstybės institucijoms pasiūlymus dėl Vyriausybės tvirtinamų planavimo dokumentų ir nacionalinių Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programavimo dokumentų, reikalingų nacionalinės regioninės politikos tikslui, uždaviniams įgyvendinti;
3) pagal kompetenciją konsultuoja regionų plėtros tarybas dėl regionų plėtros planų rengimo, įgyvendinimo ir įgyvendinimo stebėsenos;
4) vertina, ar regionų plėtros planų ir jų pakeitimo projektai atitinka nacionalinės regioninės politikos tikslą ir uždavinius, ir teikia regionų plėtros taryboms išvadas ir pasiūlymus dėl regionų plėtros planų ir jų pakeitimo projektų;
5) vadovaudamasi Strateginio valdymo metodika, stebi regionų plėtros planuose nustatytų poveikio ir rezultato rodiklių, išankstinių sąlygų įgyvendinimo pažangą ir teikia regionų plėtros taryboms pasiūlymus dėl regionų plėtros planų tikslinimo;
6) kontroliuoja valstybės biudžeto lėšų, skirtų regionų plėtros tarybų veiklai, panaudojimą ir administruoja Regionų plėtros programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas;
7) vertina planavimo dokumentų, norminių teisės aktų ir jų projektų, turinčių ar galinčių turėti skirtingą įtaką atskiroms Lietuvos Respublikos teritorijoms, poveikį regionų plėtrai, teikia jų rengėjams (prireikus – Vyriausybei) išvadas, ar planavimo dokumentai, norminiai teisės aktai, jų projektai atitinka nacionalinės regioninės politikos tikslą, įgyvendinimo uždavinius, ir pasiūlymus dėl jų tobulinimo;
8) rengia pasiūlymus Vyriausybei dėl regionų sudarymo;
9) teikia valstybės institucijoms ir įstaigoms metodinę ir techninę pagalbą regioninės plėtros skatinimo priemonių rengimo ir įgyvendinimo klausimais;
10) organizuoja Nacionalinės regioninės plėtros tarybos posėdžius;
11) apibendrina ir teikia regiono plėtros tarybai svarstyti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymus dėl projektų įtraukimo į regiono plėtros tarybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaromus ir tvirtinamus siūlomų finansuoti projektų sąrašus;
12) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nutarimuose nustatytas funkcijas, susijusias su nacionalinės regioninės politikos formavimu, įgyvendinimo organizavimu, koordinavimu ir kontrole.
Kitos ministerijos, dalyvaudamos formuojant nacionalinę regioninę politiką:
1) pagal kompetenciją teikia Vidaus reikalų ministerijai ir regionų plėtros taryboms pasiūlymus dėl Vyriausybės tvirtinamų programavimo lygmens dokumentų nuostatų įtraukimo į Regionų plėtros programą ir regionų plėtros planus;
2) pagal kompetenciją teikia Vidaus reikalų ministerijai pasiūlymus ir išvadas dėl Regionų plėtros programos;
3) pagal kompetenciją konsultuoja regionų plėtros tarybas dėl regionų plėtros planuose planuojamų regiono plėtrai aktualių priemonių nustatymo;
4) pagal kompetenciją vertina, ar regionų plėtros planų ir jų pakeitimo projektai dera su Vyriausybės patvirtintų planavimo dokumentų tikslais ir uždaviniais.
11 straipsnis. Nacionalinė regioninės plėtros taryba ir jos įgaliojimai
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.