LegalizeDėl Asmens su negalia dalyvumo užtikrinimo 2027–2029 metų veiksmų plano patvirtinimo
lietuvos respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras
ĮSAKYMAS
DĖL ASMENS SU NEGALIA DALYVUMO UŽTIKRINIMO 2027–2029 METŲ VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO
2026 m. rugsėjo 3 d. Nr. A1-523
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 7.13 papunktį ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.16 papunktį:
Tvirtinu Asmens su negalia dalyvumo užtikrinimo 2027–2029 metų veiksmų planą (pridedama).
Siūlau savivaldybių administracijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms, atstovaujančioms asmenų su negalia teisėms ir interesams, dalyvauti įgyvendinant šio įsakymo 1 punkte nurodytą planą.
Nustatau, kad 2027 m. sausio 1 d. įsigalioja šiuo įsakymu patvirtinto Asmens su negalia dalyvumo užtikrinimo 2027–2029 metų veiksmų plano:
3.1. tokia 4 punkto redakcija:
„4. Veiksmų plane vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir Lietuvos Respublikos vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatyme.“
3.2. tokia V skyriaus lentelės 2.1.1 papunkčio redakcija:
„2.1.1.
Rekonstruoti peronus
Vadovaujantis Geležinkelių sistemos Lietuvoje prieinamumo asmenims su negalia ir riboto judumo asmenims gerinimo 2024–2033 m. priemonių planu, patvirtinu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 3-622 „Dėl Geležinkelių sistemos Lietuvoje prieinamumo asmenims su negalia ir riboto judumo asmenims gerinimo 2024–2033 m. priemonių plano patvirtinimo“, rekonstruoti peronus, pritaikant juos individualių poreikių turintiems keleiviams ir padidinant nominalų šių peronų aukštį.
3 832
18 520
23 185
ES fondų ir AB „LTG Infra“ lėšos
Rekonstruotų peronų skaičius (vienetai)
8
16
28
AB „LTG Infra“, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – SM)“
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos
ir darbo ministro
2026 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. A1-523
ASMENS SU NEGALIA DALYVUMO UŽTIKRINIMO 2027–2029 METŲ VEIKSMŲ PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
Asmens su negalia dalyvumo užtikrinimo 2027–2029 veiksmų planas (toliau – Veiksmų planas) nustato 2027–2029 metų laikotarpio asmens su negalia dalyvumo užtikrinimo tikslus, uždavinius, priemones tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, priemonių įgyvendinimo terminus, laukiamus rezultatus ir vertinimo kriterijus.
Veiksmų plano paskirtis – užtikrinti nuoseklų asmens su negalia teisių įgyvendinimą ir jų apsaugą, kuriant įtraukią, prieinamą ir visiems palankią aplinką, sudarančią sąlygas asmenims su negalia lygiai su kitais asmenimis oriai, savarankiškai ir visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Veiksmų planu siekiama stiprinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimą bei partnerystę su nevyriausybinėmis organizacijomis, atstovaujančiomis asmens su negalia teisėms ir interesams (toliau – NVO).
Veiksmų planas parengtas:
3.1. atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintas asmens su negalia teisių apsaugos politikos valdymo nuostatas;
3.2. atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramsčio principus ir siekiant prisidėti prie Europos Komisijos komunikate „Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas“ (COM/2021/102) nustatytų tikslų įgyvendinimo, ypatingą dėmesį skiriant asmenų su negalia užimtumo, įgūdžių ugdymo, socialinės įtraukties ir lygių galimybių stiprinimui;
3.3. siekiant prisidėti prie Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo nuostatų įgyvendinimo;
3.4. siekiant prisidėti prie 2026 m. gegužės 6 d. priimto Europos Komisijos komunikato „Asmenų su negalia teisių strategijos stiprinimas iki 2030 metų“ tikslų ir priemonių įgyvendinimo;
3.5. siekiant prisidėti prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje ir kituose nacionaliniuose planavimo dokumentuose nustatytų tikslų, susijusių su asmenų su negalia teisių užtikrinimu, prieinamumo didinimu ir įtraukties stiprinimu, įgyvendinimo.
Veiksmų plane vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.
II SKYRIUS
PADĖTIES APŽVALGA (SITUACIJOS ANALIZĖ)
Negalios politika Lietuvoje grindžiama Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos (toliau – Konvencija), kuri yra integrali nacionalinės teisinės sistemos dalis Lietuvos Respublikos Seimui ratifikavus Konvenciją ir jos Fakultatyvų protokolą, nuostatomis. Konvencijos tikslas – skatinti, saugoti ir užtikrinti visų asmenų su negalia visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis bei skatinti pagarbą jų prigimtiniam orumui.
2026 m. gegužės 6 d. Europos Komisija priėmė komunikatą „Asmenų su negalia teisių strategijos stiprinimas iki 2030 metų“, kuriuo siekiama paspartinti Konvencijos įgyvendinimą Europos Sąjungoje. Strategijoje ypatingas dėmesys skiriamas prieinamumui, savarankiškam gyvenimui, užimtumui, švietimui, dalyvavimui demokratiniame gyvenime, apsaugai nuo diskriminacijos bei pasirengimui krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms.
Konvencijoje įtvirtinti asmenų su negalia lygybės, nediskriminavimo, savarankiško gyvenimo, prieinamumo, laisvo judėjimo, švietimo, sveikatos priežiūros, užimtumo, dalyvavimo politiniame, visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime principai yra nuosekliai perkeliami į nacionalinę teisę ir viešąją politiką. Pastaraisiais metais Lietuvoje įgyvendinta negalios reforma sudarė prielaidas stiprinti žmogaus teisėmis grindžiamą negalios politiką, orientuotą į asmenų su negalia socialinę įtrauktį, savarankišką gyvenimą ir visapusišką dalyvavimą visuomenėje.
2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriuo įtvirtintas naujas požiūris į negalią ir asmenų su negalia teisių apsaugos užtikrinimą, įtvirtintos asmenis su negalia nediskriminuojančios sąvokos, o negalios politika grindžiama individualių poreikių, dalyvumo ir lygių galimybių principais.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. veikia naujas negalios vertinimo modelis, pagal kurį kompleksiškai vertinami asmens individualūs poreikiai ir kliūtys, trukdantys visapusiškai bei veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis. Kartu pradėtas įgyvendinti pagalbos koordinavimo modelis, kuris grindžiamas vieno langelio principu, siekiant užtikrinti, kad asmuo su negalia laiku gautų jo individualius poreikius atitinkančias socialines paslaugas ir pagalbą ir galėtų dalyvauti visose gyvenimo srityse.
Vienas svarbiausių negalios reformos pokyčių – valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pareiga pripažinti asmens su negalia pasirinktą prieinamą bendravimo būdą ir užtikrinti viešosios informacijos teikimą bent vienu jo pasirinktu prieinamu bendravimo būdu. Taip siekiama stiprinti informacijos prieinamumą, mažinti aplinkos kliūtis ir sudaryti vienodas galimybes asmenims su negalia naudotis viešosiomis paslaugomis. Informacijos prieinamumo problema ypač išryškėjo pasikeitus geopolitinei situacijai ir padidėjus asmenų su negalia poreikiui gauti prieinamais bendravimo būdais informaciją apie ekstremaliąsias situacijas.
2025 m. birželio 28 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas, kuriuo perkeltos 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų nuostatos. Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas įpareigoja ekonominės veiklos vykdytojus tiekti rinkai tik tokius gaminius ir paslaugas, kurie atitinka nustatytus prieinamumo reikalavimus. Reikalavimai apima tiek techninius sprendimus, tiek paslaugų teikimo būdus, siekiant užtikrinti, kad gaminiais ir paslaugomis pagal paskirtį galėtų naudotis visi, įskaitant asmenis su negalia bei kitus funkcinius sutrikimus turinčius asmenis. Prieinamumo reikalavimai taikomi plačiam spektrui gaminių ir paslaugų, daugiausia skaitmeninių: kompiuterinei ir komunikacijos įrangai, elektroninių ryšių paslaugoms, mokėjimo terminalams, bankomatams ir kitiems savitarnos terminalams, elektroninėms knygoms, elektroninei prekybai, bankininkystės paslaugoms ir kt.
Asmenų su negalia dalyvavimas darbo rinkoje yra viena svarbiausių jų savarankiškumo ir visapusiško dalyvavimo visuomenės gyvenime sąlygų. Pastaraisiais metais Lietuvoje įgyvendinta reikšminga užimtumo politikos reforma bei plėtotos asmenų su negalia užimtumo rėmimo priemonės.
Viena svarbiausių pastarojo dešimtmečio negalios politikos krypčių Lietuvoje yra asmenų su negalia globos deinstitucionalizacija, kuria siekiama sudaryti sąlygas asmenims su negalia gyventi bendruomenėje, gauti individualius poreikius atitinkančias paslaugas ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Įgyvendinant pertvarką, plėtojamos bendruomeninės paslaugos, skirtos asmenų savarankiškumui, socialiniams ir kasdienio gyvenimo įgūdžiams stiprinti, kuriamos institucinės globos alternatyvos, plečiamas grupinio gyvenimo namų, apsaugoto būsto, socialinių dirbtuvių, pagalbos priimant sprendimus ir kitų bendruomenėje teikiamų paslaugų tinklas. Įgyvendinant pertvarką, pasiektas reikšmingas proveržis – bendruomeninių paslaugų plėtroje aktyviai dalyvauja beveik visos šalies savivaldybės. Jos galėtų dalyvauti visose gyvenimo srityse.
Nepaisant pastaraisiais metais įgyvendintų reikšmingų teisinių ir institucinių pokyčių, asmenys su negalia Lietuvoje vis dar susiduria su kliūtimis, ribojančiomis jų galimybes savarankiškai gyventi, mokytis, dirbti, naudotis paslaugomis ir visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Išlieka poreikis toliau stiprinti bendruomenėje teikiamų paslaugų prieinamumą, didinti užimtumą, gerinti fizinės, informacinės bei skaitmeninės aplinkos prieinamumą ir užtikrinti veiksmingą individualių pagalbos poreikių tenkinimą.
2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, (toliau – Nacionalinis pažangos planas) yra nustatyti pagrindiniai dešimtmečio valstybėje siekiami pokyčiai, užtikrinantys pažangą socialinėje, ekonominėje, aplinkos bei saugumo srityse, ir sutelkti finansavimo šaltiniai šiems pokyčiams įgyvendinti. Nacionalinis pažangos planas įpareigoja, įgyvendinant Nacionalinio pažangos plano uždavinius ir rengiant nacionalines plėtros programas, užtikrinti lygių galimybių visiems horizontalųjį principą, jį įtraukiant į visas politikos sritis. Siekdama įgyvendinti ilgalaikius Nacionalinio pažangos plano strateginius tikslus ir uždavinius, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM) parengė 5 plėtros programas, kurios yra reikšmingos gerinant asmenų su negalia padėtį: 1) 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 929 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programos patvirtinimo“; 2) 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 930 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programos patvirtinimo“; 3) 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės sutelkties plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 931 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės sutelkties plėtros programos patvirtinimo“; 4) 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pajamų nelygybės mažinimo plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 932 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pajamų nelygybės mažinimo plėtros programos patvirtinimo“; 5) 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neįgaliesiems tinkamos aplinkos visose gyvenimo srityse plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 933 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neįgaliesiems tinkamos aplinkos visose gyvenimo srityse plėtros programos patvirtinimo“.
SADM duomenimis, 2025 m. pabaigoje Lietuvoje gyveno apie 268,7 tūkst. asmenų su negalia, t. y. 9,3 proc. visų šalies gyventojų. Pastaraisiais metais stebima asmenų su negalia skaičiaus didėjimo tendencija. Palyginti su 2024 m., asmenų su negalia skaičius 2025 m. padidėjo 16,25 proc. Šiam augimui įtakos galėjo turėti ne tik demografiniai veiksniai, bet ir nuo 2024 m. pasikeitęs teisinis reguliavimas ir naujos dalyvumo vertinimo sistemos taikymas. Atsižvelgiant į visuomenės senėjimo tendencijas ir ilgėjančią gyvenimo trukmę, prognozuojama, kad artimiausiais metais daugės asmenų su negalia (ypač vyresnio amžiaus). Kartu didės individualius poreikius atitinkančių sveikatos priežiūros, socialinių, užimtumo, švietimo ir kitų viešųjų paslaugų poreikis.
Pastaraisiais metais nuosekliai daugėja ir vaikų su negalia. SADM duomenimis, 2025 m. Lietuvoje buvo beveik 19,6 tūkst. vaikų su negalia, t. y. 5,25 proc. daugiau nei 2024 m. Jau 2021–2022 m. buvo stebima vaikų su negalia skaičiaus didėjimo tendencija, o pastarųjų metų duomenys rodo, kad ši tendencija išlieka.
Įtraukusis ugdymas ir mokymasis visą gyvenimą yra svarbios sąlygos asmenų su negalia savarankiškumui, užimtumui ir aktyviam dalyvavimui visuomenėje. Nuo 2024 m. Lietuvoje įgyvendinamas įtraukusis ugdymas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad visi vaikai, nepriklausomai nuo jų specialiųjų ugdymosi poreikių, galėtų mokytis bendrojo ugdymo mokyklose.
Prie Nacionalinio pažangos plano tikslų, susijusių su įtraukties, lygių galimybių ir asmenų su negalia dalyvavimo visuomenėje didinimu, įgyvendinimo taip pat prisideda 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1016 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos patvirtinimo“, (toliau – Švietimo plėtros programa) bei šioje programoje numatyta pažangos priemonė Nr. 12-003-03-01-01 „Įgyvendinti Tūkstantmečio mokyklų programą“, kuria siekiama iki 2030 m. kiekvienoje savivaldybėje sukurti integruotas, optimalias ir kokybiškas mokymosi sąlygas, užtikrinant geriausias mokymosi sąlygas visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos, taip pat pažangos priemonė Nr. 12-003-03-02-01 „Įgyvendinti įtraukųjį ugdymą“, kuria siekiama, kad iki 2030 m. kiekviena Lietuvos savivaldybė bendrojo ugdymo mokyklose teiktų efektyvią paramą ir įtraukųjį ugdymą didesniam skaičiui specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių bei kokybiškas paramos paslaugas, nepriklausomai nuo šeimos buvimo vietos ar finansinės padėties.
Didžiausią asmenų su negalia dalį sudaro darbingo amžiaus gyventojai – 2025 m. jų buvo apie 150,7 tūkst., t. y. beveik 57 proc. visų asmenų su negalia. Pažymėtina, kad darbingo amžiaus asmenų skaičius svyruoja labai nežymiai ir išlieka stabilus eilę metų.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, dirbančių darbingo amžiaus asmenų su negalia dalis išlieka panaši: 2023 m. – 30,7 proc., 2024 m. – 30,8 proc., 2025 m. – 30,5 proc.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. atsisakyta segreguotų darbo vietų socialinėse įmonėse rėmimo ir pereita prie modelio, kuriuo siekiama sudaryti vienodas galimybes visiems darbdaviams įdarbinti asmenis su negalia atviroje darbo rinkoje. Nepaisant šių pokyčių, 2026 m. balandžio mėn. dirbo tik 32 proc. darbingo amžiaus asmenų su negalia, t. y. apie 48,7 tūkst. asmenų. Papildomą postūmį asmenų su negalia užimtumui suteikė nuo 2024 m. galiojantis reikalavimas viešojo sektoriaus įstaigose, kuriose dirba 25 ir daugiau darbuotojų, siekti, kad darbuotojai su negalia sudarytų ne mažiau kaip 5 proc. visų darbuotojų. 2025 m. pabaigoje viešajame sektoriuje dirbo daugiau kaip 14 tūkst. darbuotojų su negalia, tačiau kvotos įgyvendinimas dar nėra pasiektas visose institucijose. 2025 m. kvotą įvykdė 59,6 proc. viešojo sektoriaus organizacijų. 2025 m. viešajame sektoriuje dirbančių darbuotojų su negalia skaičius padidėjo 5,8 proc. (789 asmenys). Padaugėjo kvotą viršijusių organizacijų, kuriose darbuotojų su negalia yra daugiau kaip 5 proc., – 2025 m. tokių buvo 1037 (2024 m. – 973).
Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinti pagrindiniai asmens su negalia teisių apsaugos įgyvendinimo principai, kuriais privalo vadovautis valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, NVO ir kiti juridiniai bei fiziniai asmenys, užtikrindami ir (ar) įgyvendindami asmens su negalia teises. Vienas iš šių principų – visapusiško įsitraukimo ir bendradarbiavimo principas, pagal kurį visi asmens su negalia gyvenimo klausimai sprendžiami kartu su juo ir (ar) jo atstovu pagal įstatymą, taip pat bendradarbiaujant su NVO.
Įgyvendinant Konvencijos principą „nieko apie asmenis su negalia be jų“, siekiama užtikrinti aktyvesnį asmenų su negalia ir NVO dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose. Nuo 2024 m. veikia Asmens su negalia gerovės taryba – kolegiali institucija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, sudaryta iš ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, akademinės bendruomenės ir NVO atstovų. 48 proc. Asmens su negalia gerovės tarybos narių sudaro NVO atstovai, todėl galima asmenims su negalia svarbius klausimus visapusiškai įtraukti į skirtingų sektorių politines darbotvarkes. Negalios klausimai sprendžiami horizontaliu principu visose aktualiose politikos formavimo ir įgyvendinimo srityse.
Nors asmens su negalia teisių apsaugos srityje įgyvendinta nemažai pokyčių, asmenys su negalia Lietuvoje patiria reikšmingai didesnę skurdo riziką nei asmenys, neturintys negalios. 2025 m. duomenimis, 43,5 proc. asmenų su negalia gyveno skurdo rizikoje, o bendras skurdo rizikos lygis šalyje sudarė 20,9 proc. Asmenų su negalia skurdo rizikos lygis buvo daugiau kaip 2 kartus didesnis už bendrą Lietuvos rodiklį ir buvo aukščiausias tarp Europos Sąjungos valstybių narių. 2025 m. skurdo rizikos lygis ypač padidėjo 16–64 metų asmenų su negalia grupėje.
Pagrindiniai asmenų su negalia dalyvumą ribojantys veiksniai:
22.1. Nepakankamas asmenų su negalia dalyvavimas darbo rinkoje. Nors valstybė nuosekliai plečia aktyvios darbo rinkos politikos priemones, asmenų su negalia užimtumas išlieka reikšmingai mažesnis nei bendras šalies užimtumo lygis. Asmenų dalyvavimą darbo rinkoje riboja nepakankamai pritaikyta darbo aplinka, ribotos galimybės įgyti darbo patirties, nepakankamas darbo vietų pritaikymas, individualizuotos pagalbos trūkumas ir neigiamos visuomenės bei darbdavių nuostatos.
22.2. Neprieinama fizinė, informacinė ir skaitmeninė aplinka. Nepaisant pasiektos pažangos, aplinkos prieinamumas išlieka vienu iš reikšmingų asmenų su negalia savarankiško gyvenimo ir dalyvavimo visuomenėje iššūkių. Ne visos viešosios paskirties pastatų, transporto, informacinių sistemų ir viešųjų paslaugų infrastruktūros pritaikytos įvairių negalių turinčių asmenų poreikiams ir atitinka universalaus dizaino principus. Tai riboja asmenų su negalia galimybes naudotis švietimo, sveikatos priežiūros, kultūros, užimtumo ir kitomis paslaugomis. 2025 m. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra) atliktos valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų apklausos duomenimis, informacijos prieinamumas užtikrinamas nepakankamai ir nenuosekliai: informaciją lengvai suprantama kalba savo interneto svetainėse ar mobiliosiose programose skelbia 63,5 proc., o informaciją lietuvių gestų kalba – tik 27,8 proc. apklaustų įstaigų. Tai rodo, kad informacijos prieinamumas dažnai užtikrinamas ne sistemiškai, o fragmentiškai.
22.3. Nepakankamas socialinių paslaugų ir individualizuotos pagalbos prieinamumas. 2025 m. socialines paslaugas gavo tik 15,7 proc. darbingo amžiaus asmenų su negalia. Paslaugų prieinamumas ir išvystymas skirtingose savivaldybėse išlieka netolygus. Ypač svarbu toliau plėtoti individualizuotą pagalbą šeimoms, auginančioms vaikus su autizmo spektro, intelekto ar kompleksiniais raidos sutrikimais, nes šių šeimų poreikiai dažnai yra kompleksiniai ir reikalauja kelių sričių paslaugų derinimo.
22.4. Visuomenės nuostatos ir nepakankamas lygių galimybių užtikrinimas. Nepaisant didėjančio visuomenės sąmoningumo, stereotipai ir neigiamos nuostatos vis dar riboja asmenų su negalia galimybes visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Diskriminacija ir neigiamos nuostatos gali pasireikšti įsidarbinant, gaunant paslaugas, dalyvaujant švietimo procese ar bendruomenės veiklose, todėl išlieka poreikis nuosekliai stiprinti visuomenės informuotumą, darbdavių kompetencijas ir lygių galimybių įgyvendinimą.
III SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANO TIKSLAS, UŽDAVINIAI, PRIEMONĖS IR LAUKIAMI REZULTATAI
Veiksmų plano tikslai:
23.1. užtikrinti skirtingas negalias turinčių asmenų individualių poreikių tenkinimą, kompleksiškai teikiant bendruomenines paslaugas (socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros, švietimo srityse) ir dalyvumo priemones ar kitą pagalbą;
23.2. užtikrinti asmenims su negalia prieinamą aplinką;
23.3. didinti asmenų su negalia dalyvavimą darbo rinkoje, kultūros, sporto, laisvalaikio ir kitose visuomenės gyvenimo veiklose;
23.4. užtikrinti veiksmingą asmenų su negalia teisių ir pagrindinių laisvių apsaugą, užkirsti kelią diskriminacijai dėl negalios ir tobulinti asmenų su negalia dalyvumo užtikrinimo valdymą.
Siekiant įgyvendinti Veiksmų plano tikslus, numatyti šie uždaviniai:
24.1. plėtoti kompleksiškai teikiamas bendruomenines paslaugas asmenims su negalia ir jų šeimų nariams ir gerinti individualių poreikių vertinimo sistemą;
24.2. gerinti pagalbos priemonių prieinamumą asmenims su negalia;
24.3. užtikrinti švietimo prieinamumą asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl negalios, ir didinti jų ugdymo ir švietimo veiksmingumą;
24.4. tobulinti teisinį reguliavimą fizinės aplinkos prieinamumo srityje, didinti viešųjų erdvių prieinamumą asmenims su negalia, skatinti jų judumą;
24.5. tobulinti teisinį reguliavimą informacinės aplinkos prieinamumo srityje, didinti informacinės aplinkos, prekių ir paslaugų prieinamumą asmenims su negalia;
24.6. užtikrinti geresnes asmenų su negalia užimtumo galimybes ir sudaryti palankias sąlygas jiems dalyvauti kultūros, sporto ir laisvalaikio veiklose;
24.7. užtikrinti geresnes asmenų su negalia užimtumo galimybes ir sudaryti palankias sąlygas jiems dalyvauti darbo rinkoje;
24.8. teikti teisinę pagalbą asmenims su negalia;
24.9. tobulinti asmenų su negalia dalyvumo užtikrinimo proceso valdymą tarptautiniu, nacionaliniu ir savivaldybių lygmenimis.
Veiksmų plano 24 punkte nurodytiems uždaviniams įgyvendinti numatytos priemonės, joms įgyvendinti skirti asignavimai, priemonių įgyvendinimo veiksmai, terminai ir atsakingi vykdytojai nurodyti Veiksmų plano V skyriuje.
IV SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMO FINANSAVIMAS IR STEBĖSENA
Veiksmų plano priemones įgyvendina Veiksmų plano V skyriuje nurodyti subjektai. Įgyvendinant Veiksmų plano priemones, finansavimas skiriamas NVO, įgyvendinančioms įvairaus pobūdžio veiklas: socialinės reabilitacijos asmenims su negalia bendruomenėje, mobilumo ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo, periodinių ir informacinių leidinių asmenims su negalia leidybos ir platinimo bei NVO veiklos rėmimo.
Veiksmų plano įgyvendinimas finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų (toliau – VB lėšos), Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų (toliau kartu – ES lėšos), kitų struktūrinių fondų paramos lėšų, tarptautinių programų ir kitų teisėtai gautų lėšų.
Atsakingiems Veiksmų plano priemonių vykdytojams rekomenduojama bendradarbiauti su NVO, akademine bendruomene ir savivaldybių administracijomis.
Veiksmų plano įgyvendinimą koordinuoja SADM, o stebėseną vykdo ir pasiektą pažangą vertina Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra. Veiksmų plano V skyriuje nurodyti Veiksmų plano priemonių vykdytojai, pasibaigus kalendoriniams metams, kasmet iki einamųjų metų vasario 1 dienos raštu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai teikia informaciją apie Veiksmų plano priemonių įgyvendinimo eigą ir rezultatus, atsižvelgdami į patvirtintus Veiksmų plano uždavinius, priemones ir jiems vykdyti numatytus asignavimus, vertinimo kriterijus ir jų reikšmes.
V SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS, JOMS ĮGYVENDINTI SKIRTI ASIGNAVIMAI, PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO VEIKSMAI, TERMINAI IR ATSAKINGI VYKDYTOJAI, ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI IR JŲ REIKŠMĖS
Eil. Nr.
Priemonės pavadinimas
Priemonės aprašymas
Asignavimai, tūkst. eurų
Asignavimų šaltinis
Vertinimo kriterijai ir jų reikšmės
Atsakingi vykdytojai, dalyvaujančios institucijos
2027 m.
2028 m.
2029 m.
Kriterijaus pavadinimas
2027 m.
2028 m.
2029 m.
1.
Tikslas – užtikrinti skirtingas negalias turinčių asmenų individualių poreikių tenkinimą, kompleksiškai teikiant bendruomenines paslaugas (socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros, švietimo srityse) ir dalyvumo priemones ar kitą pagalbą
1.1.
Uždavinys – plėtoti kompleksiškai teikiamas bendruomenines paslaugas asmenims su negalia ir jų šeimų nariams ir gerinti individualių poreikių vertinimo sistemą
1.1.1.
Organizuoti socialinės reabilitacijos asmenims su negalia bendruomenėje teikimą
Finansuojama socialinės priežiūros paslauga – socialinė reabilitacija asmenims su negalia bendruomenėje.
5 126
5 126
5 126
VB lėšos
Socialinę reabilitaciją asmenims su negalia bendruomenėje gavusių asmenų su negalia dalis nuo savivaldybių administracijų nurodyto socialinių paslaugų įstaigų vietų paslaugai teikti skaičiaus (proc.)
85
85
85
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SPPD)
1.1.2.
Organizuoti socialinio dalyvumo ugdymo paslaugą asmenims su regos sutrikimais
Atsižvelgiant į individualius regos negalią turinčių asmenų poreikius, specialistų teikiamomis specialiosiomis paslaugomis ugdomi orientacijos erdvėje ir savarankiško judėjimo (mobilumo), kasdienio gyvenimo ir komunikacijos įgūdžiai, didinantys jų galimybes bei pajėgumą visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime.
70
70
70
VB lėšos
Paslaugas gavusių asmenų su regos sutrikimais skaičius (asmenys)
32
32
32
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra
1.1.3.
Užtikrinti perėjimą nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų (kurti, teikti ir plėtoti nestacionarias ir bendruomenines paslaugas: apgyvendinimo su socialine priežiūra, dienos užimtumo, pagalbos šeimai, socialinių dirbtuvių ir kitas paslaugas intelekto ir (ar) psichikos negalią turintiems asmenims)
Finansuojami institucinės globos pertvarkos III etapo projektai, skatinantys asmenų su intelekto ir (ar) psichikos negalia deinstitucionalizaciją, įtrauktį bendruomenėje, dalyvumą ir savarankišką gyvenimą.
12 000
11 001
11 500
ES lėšos
Institucinės globos pertvarkos tikslinių grupių asmenų, palankiai vertinančių gaunamų paslaugų kokybę, dalis (proc.)
95
95
95
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, SADM
1.1.4.
Organizuoti socialinės globos teikimą asmenims su sunkia negalia
Asmenims su sunkia negalia pagal jiems nustatytą poreikį organizuojamos ir teikiamos socialinės globos paslaugos: dienos socialinė globa, trumpalaikė socialinė globa arba ilgalaikė socialinė globa.
140 570
140 570
140 570
VB lėšos
Paslaugas gavusių asmenų su sunkia negalia skaičius (asmenys)
16 000
17 000
17 500
SADM, savivaldybių administracijos
1.1.5.
Stiprinti socialinės priežiūros šeimoms teikimą
Stiprinama šeimų, auginančių mažamečius vaikus ir vaikus su negalia, socialinė priežiūra, siekiant užkirsti kelią krizinėms situacijoms šiose šeimose, suteikti galimybę joms gauti reikalingą pagalbą ir mažinti socialinę vaikų atskirtį (individualios priežiūros darbuotojų teikiama pagalba šeimoms, auginančioms vaiką (-us) iki 2 metų arba vaiką (-us) su negalia iki 3 metų).
4 780
4 780
4 780
VB lėšos
Savivaldybėse įsteigtų individualios priežiūros darbuotojų, teikiančių socialinę priežiūrą šeimoms, auginančioms vaikus iki 3 metų, pareigybių skaičius (vienetai)
200
185
174
SADM, savivaldybių administracijos
1.1.6.
Organizuoti atvejo vadybos paslaugų teikimą klausos negalią turintiems asmenims
Atsižvelgiant į klausos negalią turinčių asmenų poreikius ir bendradarbiaujant su atsakingų institucijų bei įstaigų specialistais, teikiamos atvejo vadybos paslaugos, siekiant padėti spręsti kompleksines klausos negalią turinčių asmenų problemas.
46
46
46
VB lėšos
Paslaugas gavusių asmenų su klausos negalia skaičius (asmenys)
100
100
100
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra
1.1.7.
Organizuoti psichologo paslaugų teikimą klausos negalią turintiems asmenims
Atsižvelgiant į klausos negalią turinčių asmenų poreikius, teikiama individuali ar grupinė psichologo paslauga lietuvių gestų kalba, siekiant pagerinti kurčiųjų psichologinę būseną, užtikrinant prevencinę ir intervencinę psichologinę pagalbą.
50
50
50
VB lėšos
Paslaugą gavusių asmenų su klausos negalia skaičius (asmenys)
100
100
100
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra
1.1.8.
Organizuoti asmeninės pagalbos asmenims su negalia teikimą
Finansuojamas asmeninės pagalbos, skirtos asmenims su negalia, siekiant užtikrinti jų savarankiškumą, teikimas savivaldybėse.
11 000
11 000
11 000
VB lėšos
Asmeninę pagalbą gavusių asmenų su negalia skaičius (asmenys)
1 700
1 700
1 700
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, SADM
1.1.9.
Įgyvendinti 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės sutelkties plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-01 „Plėtoti kompleksinę asmenų su negalia socialinės integracijos sistemą“ 4 veiklos „Didinti paslaugų vaikams, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis, prieinamumą, įgyvendinant vaiko garantijų sistemos tikslus“ poveikles
Finansuojamos veiklos skirtos didinti paslaugų vaikams su vidutine ar sunkia negalia ir jų šeimoms prieinamumą savivaldybėse, kurios dalyvauja projekte.
56 000
ES lėšos
Bendruomeninių paslaugų, susijusių su Vaiko garantijų sistema, kokybę palankiai vertinančių asmenų dalis 2029 m. (proc.)
–
–
95
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, savivaldybių administracijos, dalyvaujančios projekte
1.1.10.
Finansuoti asmenų su negalia reikalų koordinavimo savivaldybėse funkcijos vykdymą
Asmenų su negalia reikalų koordinavimo savivaldybėse funkcijai vykdyti skiriamos valstybės biudžeto dotacijos (toliau – VB dotacijos).
1 522
1 522
1 522
VB dotacijos
Savivaldybių administracijų, gavusių VB dotacijas, skaičius (vienetai)
60
60
60
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, SADM
1.2.
Uždavinys – gerinti pagalbos priemonių prieinamumą asmenims su negalia
1.2.1.
Aprūpinti klausos sutrikimų turinčius vaikus klausos aparatais
Klausos sutrikimų turintys vaikai aprūpinami klausos aparatais.
256
256
256
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDF) lėšos
Vaikų, gavusių klausos aparatus, dalis nuo visų besikreipusių vaikų dėl klausos aparatų (proc.)
100
100
100
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK)
1.2.2.
Aprūpinti asmenis su negalia ortopedinėmis priemonėmis ir medicinos priemonėmis
Asmenys su negalia aprūpinami ortopedinėmis priemonėmis ir medicinos priemonėmis.
27 000
27 000
27 000
PSDF lėšos
Asmenų su negalia, gavusių ortopedines priemones ir medicinos priemones, dalis nuo visų gavusių ortopedines priemones ir medicinos priemones (proc.)
100
100
100
VLK
1.2.3.
Aprūpinti asmenis su negalia techninės pagalbos priemonėmis
Asmenys su negalia aprūpinami klausos, regos, komunikacijos ir sensorikos bei judėjimo techninės pagalbos priemonėmis.
5 982
6 133
6 558
VB lėšos
Asmenų, aprūpintų techninės pagalbos priemonėmis, dalis nuo visų asmenų, kurie kreipėsi dėl techninės pagalbos priemonių (proc.)
93
94
94
Techninės pagalbos priemonių centras (toliau –TPPC)
1.2.4.
Aprūpinti asmenis su negalia techninės pagalbos priemonėmis, įtraukiant naują priemonę – mobiliąsias komandas
Organizuojama ir plėtojama mobiliųjų komandų, kurios konsultuos ir aprūpins techninės pagalbos priemonėmis asmenis su sunkia negalia, vaikus su negalia ar asmenis, gyvenančius nutolusiose vietovėse, veikla.
60
60
60
VB lėšos
Asmenų, gavusių mobiliųjų komandų pagalbą, skaičius (asmenys)
120
120
120
TPPC, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, SADM
1.2.5.
Didinti šunų pagalbininkų teikiamos pagalbos asmenims su negalia prieinamumą
Skirti ir mokėti šuns pagalbininko parengimo išlaidų kompensaciją, kompensuojant išlaidas, kurios apima šuns įsigijimą, jo išlaikymą bei sveikatos ir gyvybės draudimą jo, kaip šuns pagalbininko, rengimo laikotarpiu, šuns pagalbininko parengimą, šuns pagalbininko statusą patvirtinančio dokumento bei šuns pagalbininko skiriamojo ženklo išdavimą.
3
4
9
VB lėšos
Parengtų ir asmenims su negalia perduotų šunų pagalbininkų skaičius (asmenys)
10
15
15
TPPC, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra
1.3.
Uždavinys – užtikrinti švietimo prieinamumą asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl negalios, ir didinti jų ugdymo ir švietimo veiksmingumą
1.3.1.
Didinti aukštojo mokslo prieinamumą, akademinę pagalbą ir studijų užbaigimo galimybes asmenims su negalia
Įgyvendinti įtraukiojo švietimo priemones pagal Švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-02-01 „Įgyvendinti įtraukųjį švietimą“.
–
1 400
1 500
VB lėšos
Negalią deklaravusių asmenų, baigusių aukštąjį mokslą, dalis nuo visų aukštąjį mokslą baigusių asmenų skaičiaus (proc.)
1
1,15
1,29
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – ŠMSM), Valstybinis studijų fondas (toliau – VSF)
2 108
300
–
ES lėšos
1.3.2.
Kelti aukštųjų mokyklų darbuotojų kompetencijas įtraukiojo aukštojo mokslo klausimais
Įgyvendinti įtraukiojo švietimo priemones pagal Švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-02-01 „Įgyvendinti įtraukųjį švietimą“.
–
–
92
VB lėšos
Suorganizuotų teminių paskaitų apie studijų pritaikymą skirtingų negalios rūšių nulemtiems individualiems poreikiams, skirtos aukštųjų mokyklų akademiniam ir administraciniam personalui, skaičius (vienetai)
12
–
–
ŠMSM, VSF
92
92
–
ES lėšos
1.3.3.
12-003-03-04-08 (TP) Skirti socialines stipendijas ir paramą doktorantams, išėjusiems akademinių atostogų
Socialinių stipendijų skyrimas doktorantams, atitinkantiems bent vieną socialinį kriterijų, siekiant mažinti jų socialinius ir finansinius barjerus.
3 400
3 500
3 600
VB lėšos
Socialines stipendijas gavusių studentų, turinčių 45 proc. ar mažesnį dalyvumo lygį, skaičius
1 200
1 230
1 260
ŠMSM, VSF
1.3.4.
Padidinti ugdymo prieinamumą atskirtį patiriantiems vaikams
Didinti negalią turinčių mokinių ugdymą bendrosiose klasėse, stiprinant įtraukties principų įgyvendinimą ir švietimo pagalbą.
27 611
4 030
–
VB / ES lėšos
Negalią turinčių mokinių, ugdomų įtraukiuoju būdu bendros paskirties švietimo įstaigose (bendrosiose klasėse), dalis (proc.)
87
89
89, 90 – 2030 m.
ŠMSM
1.3.5.
Išvystyti ilgalaikę, aiškiais kriterijais paremtą sporto vystymo politiką
Skatinti asmenų su negalia dalyvavimą aukšto meistriškumo sporte, sudarant sąlygas pasirengimui ir dalyvavimui tarptautinėse varžybose.
19 010
19 010
–
VB lėšos
Olimpiečių, paralimpiečių, kurčiųjų dalyvių skaičiaus didėjimas vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse (asmenys)
155
160
160, 206 – 2030 m.
ŠMSM, Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos
1.3.6.
Teikti finansinę pagalbą asmenims su negalia, besimokantiems aukštosiose mokyklose
Pagal Finansinės pagalbos priemonių teikimo neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 831 „Dėl Finansinės pagalbos priemonių teikimo neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, tvarkos aprašo patvirtinimo“, teikiama parama negalią turintiems studentams, siekiant paskatinti juos studijuoti (padengiant dalį mokesčio už studijas) ir padėti jiems patenkinti individualius poreikius; studentai su negalia informuojami apie galimybes gauti finansinės pagalbos priemones ir skatinami siekti aukštojo išsilavinimo.
758
761
768
VB lėšos
Finansinę pagalbą gavusių studentų su negalia skaičius (asmenys)
550
550
550
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra
2.
Tikslas – užtikrinti asmenims su negalia prieinamą aplinką
2.1.
Uždavinys – tobulinti teisinį reguliavimą fizinės aplinkos prieinamumo srityje, didinti viešųjų erdvių prieinamumą asmenims su negalia, skatinti jų judumą
2.1.1.
Rekonstruoti peronus
Vadovaujantis Geležinkelių sistemos Lietuvoje prieinamumo asmenims su negalia ir riboto judumo asmenims gerinimo 2024–2033 m. priemonių planu, patvirtinu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 3-622 „Dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninio sąveikumo specifikacijos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, rekonstruoti peronus, pritaikant juos individualių poreikių turintiems keleiviams ir padidinant nominalų šių peronų aukštį.
3 832
18 520
23 185
ES fondų ir AB „LTG Infra“ lėšos
Rekonstruotų peronų skaičius (vienetai)
8
16
28
AB „LTG Infra“, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – SM)
2.1.2.
Vykdyti pėsčiųjų viadukų atnaujinimo programą
Atliekami viadukų remonto darbai ir įrengiamos priemonės riboto judumo asmenims.
437
4 332
3 098
ES fondų ir AB „LTG Infra“ lėšos
Atnaujintų pėsčiųjų viadukų skaičius (vienetai)
–
–
3
AB „LTG Infra“, SM
2.1.3.
Pritaikyti teismų pastatų infrastruktūrą asmenų su negalia poreikiams
Organizuojami teismų pastatų remonto darbai, siekiant užtikrinti galimybę asmenims su negalia laisvai judėti fizinėje aplinkoje ir naudotis prieinama informacija.
100
100
100
VB lėšos
Atliktų remontų, pritaikant teismų pastatus asmenims su negalia, skaičius (vienetai)
2
2
2
Nacionalinė teismų administracija (toliau – NTA)
2.1.4.
Pritaikyti policijos įstaigų pastatų infrastruktūrą asmenų su negalia poreikiams
Atliekami policijos įstaigų pastatų infrastruktūros pritaikymo darbai, siekiant sudaryti sąlygas asmenims su negalia savarankiškai patekti į policijos įstaigas ir gauti paslaugas.
–
–
–
VB lėšos
Asmenims su negalia pritaikytų policijos patikėjimo teise valdomų pastatų skaičius (vienetai)
2
2
2
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – PD)
2.1.5.
Investuoti į priedangas – sustiprinti jų atsparumą ir (ar) pritaikyti asmenims su negalia
Modernizuojamos priedangos: įrengiami evakuaciniai išėjimai, rezervinis elektros energijos tiekimas, atnaujinama vėdinimo sistema, vyksta pritaikymas riboto judumo asmenims ir (ar) kt.
16 000
16 000
13 147
Valstybės gynybos fondo lėšos
Modernizuota priedangų, skaičius (vienetai)
300
300
400
Savivaldybių administracijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
2.1.6.
Organizuoti civilinės saugos mokymus socialines paslaugas asmenims su negalia teikiančių socialinių paslaugų įstaigų ir NVO vadovams ir (ar) jų įgaliotiems asmenims
Ugniagesių gelbėtojų mokykla kasmet organizuoja civilinės saugos mokymus socialines paslaugas asmenims su negalia teikiančių socialinių paslaugų įstaigų ir NVO vadovams ir (ar) jų įgaliotiems asmenims, siekdama suteikti jiems žinių apie gresiančius pavojus, savisaugą ir pagalbos teikimo mechanizmą. Baigę mokymus, organizacijų atstovai galės perteikti žinias tikslinėms auditorijoms, atsižvelgdami į jų poreikius ir negalios pobūdį.
–
–
–
VB lėšos
Suorganizuotų mokymų, kuriuose turėjo galimybę dalyvauti socialines paslaugas asmenims su negalia teikiančių socialinių paslaugų įstaigų ir NVO vadovai ir (ar) jų įgalioti asmenys, skaičius (vienetai)
2
3
4
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Ugniagesių gelbėtojų mokykla
2.1.7.
Skatinti netaršių viešojo transporto priemonių, pritaikytų asmenims su negalia, įsigijimą
Vadovaujantis 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 10-001-06-01-01 „Skatinti alternatyviųjų degalų naudojimą transporto sektoriuje“ aprašu (veikla „Viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas“) ir regioninės pažangos priemonės Nr. 10-001-06-01-03 (RE) „Skatinti darnų judumą miestuose“ finansavimo gairėmis, savivaldybės skatinamos įsigyti netaršias miesto ir priemiestinio viešojo transporto priemones, pritaikytas asmenims su negalia.
–
36 000
59 965
ES lėšos
Netaršių viešojo transporto priemonių, pritaikytų asmenims su negalia, skaičius (vienetai)
–
115
90
SM
2.1.8.
Peržiūrėti ir atnaujinti Transporto sektoriaus pritaikymo individualių poreikių turintiems žmonėms priemonių planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3-598 „Dėl Transporto sektoriaus pritaikymo individualių poreikių turintiems asmenims priemonių plano patvirtinimo“, (toliau – Transporto sektoriaus pritaikymo individualių poreikių turintiems žmonėms priemonių planas) atlikti jo įgyvendinimo stebėseną.
Kasmet peržiūrimas ir atnaujinamas Transporto sektoriaus pritaikymo individualių poreikių turintiems žmonėms priemonių planas, kuriame numatytos konkrečios priemonės ir rodikliai viešojo transporto prieinamumui riboto judumo asmenims didinti, nuolat atliekama plano įgyvendinimo stebėsena.
–
–
–
–
Parengtų teisės aktų (atnaujintas Transporto sektoriaus pritaikymo individualių poreikių turintiems žmonėms priemonių planas) skaičius (vienetai)
1
1
1
SM
2.1.9.
Užtikrinti fizinės infrastruktūros prieinamumą asmenims su negalia
Vykdomi fizinės infrastruktūros prieinamumo užtikrinimo ir (arba) universalaus dizaino taikymo mokymai asmenims, susijusiems su statinių projektavimu, dizainu, urbanistika, bei savivaldybių sveikatos, socialinių reikalų, švietimo, kultūros, sporto, susisiekimo, teritorijų planavimo specialistams; atliekamas ekspertinis visuomenės konsultavimas.
88
88
88
VB lėšos
Mokymuose dalyvavusių tikslinės grupės asmenų skaičius (asmenys)
80
80
80
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra
Suteiktų konsultacijų skaičius
300
300
300
2.1.10.
Organizuoti būsto ir jo aplinkos pritaikymą asmenims su negalia
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros koordinuojamos savivaldybių administracijos įvertins būsto pritaikymo asmenims su negalia poreikį, organizuos būsto pritaikymo darbus arba kompensuos būsto pritaikymo išlaidas iš šiai priemonei skirtų SADM asignavimų bei savivaldybių biudžetų lėšų.
7 733
8 103
8 256
VB lėšos
Pritaikytų būstų ir jų aplinkos skaičius (vienetai)
650
650
650
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra
2.1.11.
Organizuoti asmenų su negalia mobilumo mokymus
Viešojo pirkimo būdu perkamos fizinę negalią turinčių asmenų mokymo vairuoti ir rengimo egzaminui vairuotojo pažymėjimui gauti paslaugos.
30
30
30
VB lėšos
Asmenų su negalia, dalyvavusių mobilumo mokymuose, skaičius (asmenys)
20
20
20
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra
2.1.12.
Užtikrinti kultūros infrastruktūros bei kultūros paveldo objektų, finansuojamų pagal 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programos pažangos priemonių – Nr. 08-001-04-01-01 „Aukštos meninės vertės, įvairaus ir įtraukaus kultūros turinio prieinamumo didinimas“, Nr. 08-001-04-06-01 „Tvarių prielaidų ir paskatų aktualizuoti kultūros paveldo vertybes sukūrimas“, Nr. 08-001-04-05-01 „Istorinės atminties komunikacijos turinio ir formų aktualizavimas“ – finansavimo sąlygų aprašus, prieinamumą visiems
Įgyvendinami ne mažiau kaip 2 universalaus dizaino principai. Sudaromos galimybės žmonėms, susiduriantiems su negalia ar negalios situacijomis, nepriklausomai judėti pastato teritorijoje, patekti į pastatą ir pagal galimybes savarankiškai judėti pastato viduje.
24 685
19 885
–
ES lėšos
Pritaikytų kultūros ir turizmo objektų skaičius, iš viso nuo 2027 m. (kaupiamieji vienetai)
30
33
35
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (toliau – KM)
31
31
–
Netinkamas pridėtinės vertės mokestis iš VB lėšų
22 105
49 055
8 803
VB lėšos
423
–
–
Kitos lėšos / 2014–2020 m. ES fondų investicijų grįžusios ir (ar) grįšiančios lėšos
2.1.13.
Esamų traukinių (PESA 620) pritaikymas keleiviams su individualiaisiais pagalbos poreikiais
Įrengiami keltuvai asmenims su judėjimo negalia.
700
400
–
UAB „LTG Link“ lėšos
Keltuvų įrengimas traukiniuose
10
–
UAB „LTG Link“, SM
2.2.
Uždavinys – tobulinti teisinį reguliavimą informacinės aplinkos prieinamumo srityje, didinti informacinės aplinkos, prekių ir paslaugų prieinamumą asmenims su negalia.
2.2.1.
Titruoti ir versti į lietuvių gestų kalbą viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) programas ir užtikrinti jų garsinį vaizdavimą
Titruojamos ir verčiamos į lietuvių gestų kalbą klausos ir regos negalią turintiems vaikams bei suaugusiesiems skirtos LRT programos ir įdiegtas garsinis atitinkamų programų vaizdavimas.
311,4
326,9
344,9
VB lėšos
Naujai titruotų LRT programų transliacijų laikas (val.)
650
682,5
720
LRT
43,5
47,9
52,2
Naujų LRT programų, kuriose pateikiamas jų garsinis vaizdavimas, transliacijų laikas (val.)
50
55
60
133,4
137,3
142,8
Naujai verstų į gestų kalbą LRT programų transliacijų laikas (val.)
540
565
600
2.2.2.
Leisti leidinius, skirtus asmenims su negalia, negalintiems skaityti įprastai spausdinto teksto
Rengiami leidiniai prieinamais formatais: garsinės knygos, leidiniai Brailio raštu, lengvai suprantama kalba, EPUB formatu ir kitais formatais
188
193
198
VB lėšos
Išleistų asmenims, negalintiems skaityti įprastai spausdinto teksto, leidinių pavadinimų skaičius (vienetai)
550
550
550
KM, Lietuvos audiosensorinė biblioteka (toliau – LAB)
2.2.3.
Užtikrinti fizinės ir informacinės infrastruktūros prieinamumo asmenims su negalia tęstinumą
Vykdomas ekspertinis visuomenės konsultavimas fizinės ir informacinės infrastruktūros klausimais, organizuojami informacinės infrastruktūros ir informacijos pritaikymo asmenims su negalia mokymai viešojo administravimo subjektams, kurie teikia viešąsias paslaugas, teikiamos mobiliųjų komandų paslaugos, prieinamumui didinti skirtų priemonių („Lietuvių gestų kalbos vertimai“, „Garsinio vaizdavimo filmai“) užtikrinimas.
295
295
295
VB lėšos
Konsultacijų, suteiktų prieinamumo asmenims su negalia klausimais, skaičius (vienetai)
600
600
600
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, TPPC
Suorganizuotų mokymų viešojo administravimo subjektams, teikiantiems viešąsias paslaugas, skaičius (vienetai)
3
3
3
Asmenų, gavusių mobiliųjų komandų pagalbą, skaičius (asmenys)
500
500
500
Viešųjų skaitmeninių paslaugų naudotojų skaičius (vienetai)
1 800
1 900
2 000
2.2.4.
Atlikti viešojo sektoriaus institucijų ir įstaigų interneto svetainių ir mobiliųjų programėlių stebėseną, įtraukiant asmenis su negalia arba jų atstovus
Atlikta viešojo sektoriaus institucijų ir įstaigų interneto svetainių stebėsena pagal Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 „Dėl Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašo patvirtinimo“, reikalavimus, įtraukiant asmenis su negalia ir jų atstovus.
50
50
50
VB lėšos
Pateiktų stebėsenos ataskaitų skaičius (vienetai)
1
1
1
Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra
2.2.5.
Klientų aptarnavimo centrų pritaikymas asmenims su judėjimo negalia
Nuosavybės teise priklausančių klientų aptarnavimo centrų pastatų pritaikymas (pvz., įrengiant keltuvus)
18
25
–
AB „Regitra“ lėšos
Naujai asmenims su judėjimo negalia pritaikytų klientų aptarnavimo centrų skaičius (vienetai)
1
1
–
AB „Regitra“
2.2.6.
Atestuoti lietuvių gestų kalbos vertėjus
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktoriaus įsakymu sudaryta atestacijos komisija atestuoja lietuvių gestų kalbos vertėjus.
1
1
1
VB lėšos
Atliktų atestavimų skaičius (vienetai)
1
1
1
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra
2.2.7.
Skatinti paslaugų ir prekių pritaikymą asmenų su negalia poreikiams
Užtikrinamas visuomenės informavimas apie prekių ir paslaugų prieinamumą.
–
–
–
VB lėšos
Atliktų apklausų skaičius (vienetai)
1
–
1
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra
2.2.8.
Organizuoti įtraukiosios leidybos konsultacijas leidėjams, skatinant pritaikytų skaitmeninių leidinių leidybą
Tobulinama Lietuvos leidėjų kompetencija, siekiant užtikrinti Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo įgyvendinimą.
20
19
18
VB lėšos
Suteiktų konsultacijų skaičius (vienetai)
250
225
200
KM, LAB
Asmenims su negalia pritaikyti skaitmeniniai (elektroniniai) leidybos ištekliai (proc.)
20
20
20
2.2.9.
Užtikrinti prieinamų skaitmeninių leidinių kokybę ir atitiktį prieinamumo reikalavimams
Sertifikuojami skaitmeniniai leidiniai, užtikrinant jų atitiktį Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo reikalavimams.
75
75
75
VB lėšos
Sertifikuoti asmenims su negalia pritaikyti skaitmeniniai (elektroniniai) leidybos ištekliai (vienetai)
120
120
120
KM, LAB
2.2.10.
Skatinti žiniasklaidos turinio prieinamumą
Nuosekliai didinamas skaitmeninio žiniasklaidos turinio (televizijos, radijo programų, užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų) prieinamumas asmenims su negalia.
90
70
70
VšĮ Medijų rėmimo fondo asignavimai
Programų, pritaikytų asmenims su negalia pagal pasirinktas priemones, dalis (proc.)
≥ 7
≥ 14
≥ 20
KM, VšĮ Medijų rėmimo fondas, Lietuvos radijo ir televizijos komisija
2.2.11.
Titruoti ir (arba) versti į lietuvių gestų kalbą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VVTAĮT) kuriamą vaizdo turinį
Titruojami ir (arba) verčiami į lietuvių gestų kalbą VVTAĮT kuriami vaizdo klipai, diskusijos ir spaudos konferencijos, skirti klausos negalią turintiems žmonėms.
–
–
–
–
Parengtos informacijos lietuvių gestų kalba dalis (proc.)
95
95
95
VVTAĮT
2.2.12.
Pritaikyti dizainą ir leidinius regos negalią turintiems žmonėms
Kuriama vizualinė informacija (paveikslėliai, sveikinimai, leidiniai) pritaikomi regos negalią turintiems žmonėms, t. y. parenkami tinkami spalvų kontrastai, šriftai ir jų dydžiai.
–
–
–
–
Parengtos informacijos regos negalią turintiems žmonėms dalis (proc.)
95
95
95
VVTAĮT
3.
Tikslas – didinti asmenų su negalia dalyvavimą darbo rinkoje, kultūros, sporto, laisvalaikio ir kitose visuomenės gyvenimo veiklose
3.1.
Uždavinys – užtikrinti geresnes asmenų su negalia užimtumo galimybes ir sudaryti palankias sąlygas jiems dalyvauti kultūros, sporto, laisvalaikio veiklose
3.1.1.
Užtikrinti Kultūros paso finansavimą
Per vidinę Kultūros paso interneto svetainę ir socialinius tinklus skatinti 1–12 klasių mokinius ir vaikus, besimokančius pagal priešmokyklinio ugdymo programą, naudotis Kultūros paso paslaugomis, užtikrinant jų prieinamumą asmenims su negalia.
5 196
5 196
5 196
VB lėšos
Kultūros paso paslaugų gavėjų pasitenkinimas paslaugų kokybe (proc.)
88
90
90
KM, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
3.1.2.
Užtikrinti muziejų teikiamų paslaugų prieinamumą asmenims su negalia
Įgyvendinami muziejinių ekspozicijų atnaujinimo projektai.
378
378
378
VB lėšos
Muziejuose apsilankiusių asmenų su negalia dalis nuo bendro lankytojų skaičiaus (proc.)
3
3,5
4
KM, nacionaliniai ir valstybiniai muziejai
3.1.3.
Įgyvendinti Bibliotekų prieinamumo manifestą
Bibliotekų paslaugos pritaikomos asmenims su negalia.
–
–
–
–
Įgyvendintų iniciatyvų šalies viešųjų bibliotekų sektoriuje skaičius (vienetai)
ne mažiau kaip 5
ne mažiau kaip 5
ne mažiau kaip 5
KM, LAB, bibliotekų asociacijos
3.1.4.
Finansuoti negalią patiriančius žmones įtraukiančius bei jiems kultūros paslaugų prieinamumą didinančius kultūros projektus
Skiriamos lėšos negalią patiriantiems žmonėms skirtiems ir (ar) NVO teikiamiems kultūros projektams, didinantiems negalią patiriančių žmonių įsitraukimą ir kultūros paslaugų prieinamumą.
200
200
200
VB lėšos
Finansuotų projektų skaičius (vienetai)
10
10
10
Lietuvos kultūros taryba
3.1.5.
Užtikrinti audiovizualinį Lietuvos kino centro prie Kultūros ministerijos (toliau – LKC) restauruotų lietuviškos kino klasikos filmų vertimų ir subtitrų pritaikymą regos ir klausos negalią turintiems asmenims
Audiovizualinis LKC restauruotų lietuviškos klasikos filmų vertimų ir subtitrų pritaikymas regos ir klausos negalią turintiems asmenims.
7
7
7
VB lėšos
Restauruotų lietuviškos kino klasikos filmų su garsiniu vaizdavimu ir subtitrais regos bei klausos negalią turintiems asmenims skaičius (vienetai)
5
5
5
LKC
3.1.6.
Užtikrinti LKC finansuotų nacionalinių filmų platinimo projektų pritaikymą klausos ar regos negalią turintiems asmenims.
Nacionalinių filmų platinimo projektų pritaikymas klausos ar regos negalią turintiems asmenims.
27
27
27
VB lėšos
Finansuotų nacionalinių filmų platinimo projektų, pritaikytų klausos ar regos negalią turintiems asmenims, skaičius (vienetai)
15
15
15
LKC
3.2.
Uždavinys – užtikrinti geresnes asmenų su negalia užimtumo galimybes ir sudaryti palankias sąlygas jiems dalyvauti darbo rinkoje
3.2.1.
Remti asmenų su negalia užimtumą
Teikiamos asmenų su negalia dalyvavimą atviroje darbo rinkoje užtikrinančios paslaugos ir įgyvendinamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.
25 604
25 604
25 604
VB lėšos
Negalią turinčių asmenų įdarbinimo ar įsidarbinimo po dalyvavimo įdarbinimo subsidijuojant priemonėje tvarumas (po 6 mėn.) (proc.)
68,5
68,5
68,5
SADM, Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – UT)
3.2.2.
Organizuoti asmenims su negalia profesinę reabilitaciją
Teikiamos asmenų su negalia dalyvavimą atviroje darbo rinkoje užtikrinančios paslaugos ir mokamos profesinės reabilitacijos išmokos.
9 842
10 649
7 959
VB, ES lėšos
Įsidarbinusių asmenų su negalia skaičius nuo viso baigusių profesinės reabilitacijos programą asmenų skaičiaus, praėjus 6 mėnesiams nuo programos pabaigos (proc.)
78
78
78
SADM, UT
3.2.3.
Švietėjiškų renginių organizavimas, skatinant įtraukią darbo rinką asmenims su negalia
Organizuojami ir (ar) kartu su partneriais vykdomi švietėjiški renginiai darbdaviams ir kitoms suinteresuotoms šalims, siekiant didinti asmenų su negalia įtrauktį darbo rinkoje.
–
–
–
–
Suorganizuotų ir (ar) įgyvendintų švietėjiškų renginių skaičius
25
25
25
UT
4.
Tikslas – užtikrinti veiksmingą asmenų su negalia teisių ir pagrindinių laisvių apsaugą, užkirsti kelią diskriminacijai dėl negalios ir tobulinti asmenų su negalia dalyvumo užtikrinimo valdymą
4.1.
Uždavinys – teikti teisinę pagalbą asmenims su negalia
4.1.1.
Organizuoti asmenų su negalia teisių užtikrinimo mokymus prokurorams, prokuratūros valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis; esant galimybei, dalyvauti kitų institucijų organizuojamuose asmens su negalia dalyvumo užtikrinimo mokymuose
Keliama prokurorų, prokuratūros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kvalifikacija, organizuojant asmenų su negalia teisių užtikrinimo (bendravimo su asmenimis su negalia, jų poreikių ir teisių, dalyvumo ir lygių galimybių užtikrinimo) mokymus.
–
0,5
–
VB lėšos
Mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius (asmenys)
–
20
–
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
4.1.2.
Organizuoti mokymus teisėjams
Organizuoti mokymus teisėjams asmenų su negalia teisių užtikrinimo srityje
14
14
14
VB lėšos
Mokymuose dalyvavusių teisėjų skaičius (asmenys)
30
30
30
NTA
4.1.3.
Organizuoti asmenų su negalia teisių užtikrinimo mokymus policijos darbuotojams
Policijos įstaigų darbuotojų mokymai
–
–
–
VB lėšos
Mokymuose dalyvavusių policijos darbuotojų skaičius (asmenys)
20
20
20
PD
4.1.4.
Organizuoti asmenų su negalia teisių užtikrinimo mokymus pirminę ir antrinę teisinę pagalbą teikiantiems specialistams
Keliama pirminę ir antrinę teisinę pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacija, organizuojant asmenų su negalia teisių užtikrinimo mokymus.
–
3
–
VB lėšos
Mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius (asmenys)
–
100
–
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
4.1.5.
Parengti elektroninius asmenų su negalia teisių užtikrinimo mokymus
Parengti elektroniniai asmenų su negalia teisių užtikrinimo mokymai ir paskelbti Vaiko teisių akademijoje, kuri prieinama visiems vaiko teisių apsaugos specialistams.
6
–
–
VB lėšos
Parengtų elektroninių mokymų skaičius (vienetai)
1
–
–
VVTAĮT
4.2.
Uždavinys – tobulinti asmenų su negalia dalyvumo užtikrinimo proceso valdymą tarptautiniu, nacionaliniu ir savivaldybių lygmenimis
4.2.1.
Remti asmenų su negalia teisėms ir interesams atstovaujančių asociacijų veiklą
Projektų atrankos konkurso būdu atrenkami ir iš dalies finansuojami asmenų su negalia teisėms ir interesams atstovaujančių asociacijų veiklos (atstovavimo asmenų su negalia teisėms ir interesams, mokymų, konferencijų, metodinės pagalbos teikimo, savarankiškumo ugdymo, kultūros, aktyvaus poilsio renginių, visuomenės informavimo apie asmens su negalia teisių apsaugą, periodinių leidinių leidybos, ankstyvosios pagalbos asmenims, turintiems akivaizdžių negalios požymių, iki jiems dar nenustatytas neįgalumo lygis ar dalyvumo lygis, ir (ar) jų šeimos nariams, teikimo ir kitos veiklos) rėmimo projektai.
1 765
1 765
1 765
VB lėšos
Įgyvendinant projektus tiesioginę naudą gavusių asmenų skaičius (asmenys)
26 000
26 000
26 000
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, SPPD
4.2.2.
Rengti ir skelbti asmenų su negalia duomenų rinkinius
Parengti valstybės duomenys apie asmenis su negalia pagal lytį, amžiaus grupes, nustatytą neįgalumo, dalyvumo lygį, organizmo funkcijų sutrikimus.
13
8
8
VB lėšos
Parengtų rinkinių skaičius (vienetai)
2
2
2
Valstybės duomenų agentūra
4.2.3.
Šviesti visuomenę apie asmenų su negalia teisių apsaugą ir jos politikos įgyvendinimo priemones
Organizuojamos informacinės kampanijos, diskusijos, renginiai, pristatymai, internetu ir kitomis informavimo priemonėmis skleidžiama informacija, skirta visuomenei šviesti ir informuoti apie asmenų su negalia teisių apsaugos politikos įgyvendinimo priemones, atkreipiant visuomenės dėmesį į asmenų, turinčių skirtingas negalias, teisių apsaugos klausimus.
90
90
90
VB lėšos
Įgyvendintų visuomenės švietimo ir informavimo apie asmenų su negalia teisių apsaugą priemonių skaičius (vienetai)
4
4
4
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra
Pastabos:
Šio skyriaus lentelės 1.1.3 ir 1.1.9 papunkčiuose nurodytas lėšas planuoja išleisti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra. Šio skyriaus lentelės 1.1.9 papunktyje nurodyti projektui „Pagalba vaikams su negalia Lietuvoje“ įgyvendinti 2026–2029 m. numatyti asignavimai. Projekto finansavimo sutartis su Centrine projektų valdymo agentūra pasirašyta 2026 m. liepos 20 d., projekto įgyvendinimas numatytas iki 2029 m. liepos 31 d., projektui skirta 55 999 783,36 Eur finansavimo suma. 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės sutelkties plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09‑003-02-02-01 „Plėtoti kompleksinę asmenų su negalia socialinės integracijos sistemą“ aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. A1-502 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės sutelkties plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-01 „Plėtoti kompleksinę asmenų su negalia socialinės integracijos sistemą“ aprašo patvirtinimo“.
Šio skyriaus lentelės 2.1.7 papunktyje 2028 m. nurodyti asignavimai ir planuojamos pasiekti kriterijų reikšmės yra preliminarūs. 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 10-001-06-01-01 „Skatinti alternatyviųjų degalų naudojimą transporto sektoriuje“ aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2022 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 3-277 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 10-001-06-01-01 „Skatinti alternatyviųjų degalų naudojimą transporto sektoriuje“ aprašo patvirtinimo“, 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programos regioninės pažangos priemonės Nr. 10-001-06-01-03 (RE) „Skatinti darnų judumą miestuose“ finansavimo gairės patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2023 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3-192 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programos regioninės pažangos priemonės Nr. 10-001-06-01-03 (RE) „Skatinti darnų judumą miestuose“ finansavimo gairių patvirtinimo“.
Šio skyriaus lentelės 2.1.14 papunktyje nurodytos 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 08-001-04-01-01 „Aukštos meninės vertės, įvairaus ir įtraukaus kultūros turinio prieinamumo didinimas“ aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2022 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. ĮV-274 „Dėl 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 08-001-04-01-01 „Aukštos meninės vertės, įvairaus ir įtraukaus kultūros turinio prieinamumo didinimas“ aprašo patvirtinimo“, 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 08-001-04-06-01 „Tvarių prielaidų ir paskatų aktualizuoti kultūros paveldo vertybes sukūrimas“ aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2022 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-560 „Dėl 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 08-001-04-06-01 „Tvarių prielaidų ir paskatų aktualizuoti kultūros paveldo vertybes sukūrimas“ aprašo patvirtinimo“, 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 08-001-04-05-01 „Istorinės atminties komunikacijos turinio ir formų aktualizavimas“ aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2022 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. ĮV-846 „Dėl 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 08-001-04-05-01 „Istorinės atminties komunikacijos turinio ir formų aktualizavimas“ aprašo patvirtinimo“.
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).