Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 pakeitimo įstatymas
Kiekvieno pirkimo atveju perkančioji organizacija Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis parengia ir pateikia Viešųjų pirkimų tarnybai procedūrų, įskaitant ir pirkimo procedūras, kurių metu sudaroma preliminarioji sutartis ar jos pagrindu sudaroma pirkimo sutartis, ataskaitą, kuria būtų patvirtinamas kvalifikacinės atrankos skaidrumas ir tiekėjų nediskriminavimas. Ši ataskaita neteikiama, kai pirkimo sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu pagal šio įstatymo 51 straipsnio 7 dalį ar 51 straipsnio 9 dalies 1 punktą arba atliekamas mažos vertės pirkimas. Ataskaita pateikiama per 15 dienų pasibaigus pirkimo procedūroms, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal sudarytą pirkimo sutartį pradžios.
Perkančioji organizacija turi dokumentais pagrįsti atliekamo pirkimo eigą net ir tuo atveju, kai pirkimas atliekamas elektroninėmis priemonėmis.
Perkančioji organizacija Viešųjų pirkimų tarnybai Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis pateikia visų per kalendorinius metus atliktų mažos vertės pirkimų ataskaitas. Ataskaitos pateikiamos per 30 dienų, pasibaigus ataskaitiniams kalendoriniams metams.
Informaciją, kuri turi būti teikiama pirkimo procedūrų ir pirkimų ataskaitose, ataskaitų reikalavimus ir jų standartines formas nustato Viešųjų pirkimų tarnyba. Šios ataskaitos, išskyrus informaciją, jeigu jos atskleidimas prieštarauja informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams, kenkia svarbiems visuomenės interesams, valstybės gynybos ir saugumo interesams, teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją, skelbiamos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir gali būti skelbiamos perkančiosios organizacijos pirkėjo profilyje.
Europos Komisijos prašymu Viešųjų pirkimų tarnyba jai perduoda šiame straipsnyje nurodytas ataskaitas ar pagrindinę ataskaitose pateiktą informaciją.
Planavimo dokumentai, pirkimo dokumentai, paraiškos, pasiūlymai bei jų nagrinėjimo ir vertinimo dokumentai, komisijos sprendimų priėmimo, derybų, dialogo ar kiti protokolai, susirašinėjimo su tiekėjais dokumentai, kiti su pirkimu susiję dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka, tačiau ne trumpiau kaip 4 metus nuo pirkimo pabaigos. Preliminariosios sutartys, pirkimo sutartys, jų pakeitimai ir su jų vykdymu susiję dokumentai saugomi Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka, tačiau ne trumpiau kaip 4 metus nuo sutarties įvykdymo. Šioje dalyje nurodyti dokumentai, kuriuose pateikiama įslaptinta informacija, saugomi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka.
49 straipsnis. Statistinės ataskaitos
Viešųjų pirkimų tarnyba ne vėliau kaip iki kiekvienų metų spalio 31 dienos pateikia Europos Komisijai praėjusių metų prekių, paslaugų ar darbų pirkimo statistines ataskaitas, parengtas pagal Europos Komisijos reikalavimus.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
KITOS PIRKIMO PROCEDŪROS
50 straipsnis. Elektroninis aukcionas
Perkančiosios organizacijos gali taikyti elektroninius aukcionus, kurių metu pateikiamos naujos sumažintos kainos ir (arba) tam tikros pasiūlymo elementų naujos reikšmės. Šiam tikslui perkančiosios organizacijos rengia elektroninį aukcioną, kaip kartotinį procesą, kurio metu pritaikius automatinius vertinimo metodus pasiūlymai išdėstomi iš eilės. Elektroninis aukcionas gali būti taikomas tik atlikus išsamų pasiūlymų įvertinimą. Tam tikroms paslaugų ar darbų pirkimo sutartims, kurių objektas – intelektinės veiklos rezultatai, tokie kaip darbų projektavimas, kuris negali būti vertinamas automatiniu būdu, elektroninis aukcionas netaikomas. Perkančioji organizacija gali taikyti elektroninius aukcionus atlikdama pirkimą atviro konkurso, riboto konkurso būdu arba skelbiamų derybų būdu. Elektroninis aukcionas taip pat gali būti taikomas atnaujinant varžymąsi tarp preliminariosios sutarties šalių, kai preliminarioji sutartis sudaryta su keliais tiekėjais.
Elektroniniam aukcionui pateikti pasiūlymai vertinami remiantis:
1) tik kaina, kai pasiūlymų vertinimo kriterijus yra mažiausia kaina;
2) kaina ir (arba) naujomis pasiūlymo kriterijų reikšmėmis, nurodytomis pirkimo dokumentuose, kai sutartis sudaroma su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju.
Perkančioji organizacija, nusprendusi taikyti elektroninį aukcioną, tai nurodo skelbime apie pirkimą. Skelbime, be kita ko, nurodoma ši informacija:
1) pasiūlymo kriterijų vertinamos reikšmės, jeigu jas galima išmatuoti ir išreikšti skaičiais arba procentais;
2) pasiūlymo verčių, kurios gali būti pateiktos, ribos, susijusios su pirkimo objekto specifikacijomis;
3) informacija, kuri bus pateikiama elektroninio aukciono dalyviams, ir, jeigu reikia, data ir laikas, kada su ja bus galima susipažinti;
4) informacija apie elektroninio aukciono eigą;
5) sąlygos, kuriomis dalyviai galės teikti savo pasiūlymus; jeigu reikia, nurodomas mažiausias pasiūlymų kainų skirtumas;
6) informacija apie naudojamą elektroninę įrangą, jos tarpusavio suderinimą ir elektroninio ryšio technines specifikacijas.
Perkančioji organizacija, prieš pradėdama elektroninį aukcioną:
1) atlieka pradinį išsamų pasiūlymų vertinimą pagal mažiausios kainos kriterijų ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų ir nurodytą kiekvieno jų reikšmingumą;
2) kviečia elektroninėmis priemonėmis vienu metu visus dalyvius, kurie yra pateikę priimtinus pasiūlymus, pateikti naujas pasiūlymų kainas ir (arba) naujas pasiūlymų kriterijų vertinamas reikšmes. Kvietime dalyvauti elektroniniame aukcione nurodoma visa svarbi informacija, kaip dalyviui prisijungti prie elektroninės įrangos, ir elektroninio aukciono pradžios data ir laikas. Elektroninis aukcionas gali būti atliekamas keliais vienas po kito einančiais etapais. Elektroninis aukcionas negali prasidėti anksčiau kaip po 2 darbo dienų nuo tos dienos, kurią buvo išsiųsti kvietimai.
Kai pasiūlymas vertinamas pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, kartu su kvietimu pateikiami atitinkamo dalyvio išsamaus pasiūlymo vertinimo reikšmių rezultatai. Kvietime taip pat nurodoma matematinė formulė, taikoma naujų pasiūlymų eiliškumui automatiniu būdu nustatyti. Sudarant formulę turi būti atsižvelgta į visų nustatytų pasiūlymų vertinimo pagal konkrečia verte išreikštą kriterijų reikšmingumą, nurodytą skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose. Jeigu leidžiami alternatyvūs pasiūlymai, kiekvienam pasiūlymui nurodoma atskira formulė.
Kiekvienu elektroninio aukciono etapu perkančioji organizacija vienu metu visiems dalyviams praneša informaciją, kurios turi pakakti, kad jie bet kuriuo metu galėtų nustatyti savo vietą pasiūlymų eilėje. Ji taip pat gali suteikti ir kitokią informaciją apie pateiktas kainas ir vertes, jeigu tai nurodyta pirkimo dokumentuose. Perkančioji organizacija taip pat bet kuriuo metu gali paskelbti dalyvių skaičių tuo aukciono etapu, tačiau ji negali atskleisti informacijos, leidžiančios atpažinti elektroninio aukciono dalyvį bet kuriuo elektroninio aukciono etapu.
Perkančioji organizacija uždaro elektroninį aukcioną vienu ar keliais būdais:
1) kvietime dalyvauti elektroniniame aukcione iš anksto nurodo nustatytą elektroninio aukciono uždarymo datą ir laiką;
2) kai nebegauna naujų pasiūlymų kainų arba naujų pasiūlymų kriterijų vertinimo reikšmių, kurios atitiktų perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus dėl mažiausio skirtumo tarp teikiamų pasiūlymų. Šiuo atveju perkančioji organizacija kvietime dalyvauti aukcione nurodo laiką, kuris turi praeiti nuo paskutinio pasiūlymo pateikimo iki elektroninio aukciono pabaigos;
3) kai baigiami visi kvietime dalyvauti elektroniniame aukcione nurodyti elektroninio aukciono etapai. Perkančiajai organizacijai nusprendus, kad elektroninis aukcionas bus baigiamas pagal šiame punkte nurodytus reikalavimus arba, jeigu reikia, – pagal šiame punkte ir šios dalies 2 punkte nurodytus reikalavimus, kvietime dalyvauti elektroniniame aukcione nurodomas kiekvieno aukciono etapo laiko grafikas.
Perkančioji organizacija, uždariusi elektroninį aukcioną, remdamasi elektroninio aukciono rezultatais nustato laimėtoją, su kuriuo bus sudaryta sutartis.
Perkančioji organizacija privalo deramai naudotis elektroniniu aukcionu ir jo netaikyti taip, kad būtų užkirstas kelias konkurencijai, ji būtų apribota ar iškreipta arba kad būtų pakeistas skelbime apie pirkimą ir kituose pirkimo dokumentuose nurodytas pirkimo objektas.
51 straipsnis. Preliminarioji sutartis
Perkančioji organizacija turi teisę sudaryti preliminariąją sutartį su vienu ar keliais tiekėjais.
Sudarant preliminariąją sutartį ir pirkimo sutartį preliminariosios sutarties pagrindu, vadovaujamasi šio įstatymo nuostatomis.
Pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu perkančioji organizacija gali sudaryti laikydamasi šio straipsnio 7, 8, 9, 10 dalyse nustatytų reikalavimų. Šios sutartys gali būti sudaromos tik su tais tiekėjais, kurie yra preliminariosios sutarties šalys.
Kai pirkimo sutartys sudaromos preliminariosios sutarties pagrindu, šalys negali daryti esminių preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimų.
Preliminarioji sutartis negali būti sudaryta ilgesniam kaip 7 metų laikotarpiui, išskyrus pagrįstus atvejus, kai šis terminas gali būti nustatytas atsižvelgiant į numatomą bet kokio perkamo elemento, įrenginio arba sistemos naudojimo trukmę ir techninius sunkumus, kurių gali kilti pakeitus tiekėją. Šios aplinkybės nurodomos skelbime apie pirkimą.
Perkančioji organizacija negali naudoti preliminariosios sutarties nepagrįstai ar siekdama užkirsti kelią konkurencijai, ją apriboti ar iškreipti.
Jeigu preliminarioji sutartis yra sudaryta su vienu tiekėju, šios sutarties pagrindu sudarant pirkimo sutartį laikomasi preliminariojoje sutartyje nustatytų sąlygų ir apribojimų. Kai reikia, perkančioji organizacija gali raštu kreiptis į tiekėją, su kuriuo sudaryta preliminarioji sutartis, ir prašyti papildyti pasiūlymą bei turi nurodyti, kad papildydamas pasiūlymą jis negali daryti esminių pakeitimų.
Kai preliminarioji sutartis sudaroma su keliais tiekėjais, šių tiekėjų turi būti ne mažiau kaip trys, jeigu yra trys ir daugiau perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkančių ir priimtinus pasiūlymus pateikusių tiekėjų.
Pirkimo sutartis preliminariosios sutarties, sudarytos su keliais tiekėjais, pagrindu gali būti sudaroma:
1) remiantis preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis, neatnaujinant tiekėjų varžymosi;
2) atnaujinant tiekėjų varžymąsi tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios yra nustatytos preliminariojoje sutartyje, arba patikslintomis, o jeigu būtina, – kitomis negu nustatytos preliminariojoje sutartyje sąlygomis šio straipsnio 10 dalyje nurodyta tvarka, jeigu preliminariojoje sutartyje nebuvo nustatytos visos pirkimo sąlygos.
Atnaujindama tiekėjų varžymąsi, perkančioji organizacija:
1) raštu kreipiasi į tiekėjus ir prašo iki nustatyto pasiūlymų pateikimo termino raštu pateikti pasiūlymus;
2) nustato kiekvienu pirkimo atveju pakankamą terminą pasiūlymams pateikti, atsižvelgdama į pirkimo objekto sudėtingumą, laiką, kurio reikia pasiūlymams pateikti, ir kitas svarbias aplinkybes;
3) nustato, kad pasiūlymai turi būti teikiami raštu, ir užtikrina, kad pasiūlymai išliktų konfidencialūs iki jų pateikimo termino pabaigos;
4) išrenka geriausią pasiūlymą pateikusį tiekėją, vadovaudamasi tais pačiais kriterijais, kurie buvo nustatyti pirkimo dokumentuose sudarant preliminariąją sutartį, ir su šį pasiūlymą pateikusiu tiekėju sudaro pirkimo sutartį.
PENKTASIS SKIRSNIS
PIRKIMO SUTARTIS
52 straipsnis. Pirkimo sutartis
Perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siūlo tam dalyviui, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu. Dalyvis sudaryti pirkimo sutarties kviečiamas raštu (išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu) ir jam nurodomas laikas, iki kada reikia atvykti sudaryti pirkimo sutarties.
Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo arba jeigu tiekėjas iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko neatvyksta sudaryti pirkimo sutarties ar atsisako sudaryti pirkimo sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, arba jeigu ūkio subjektų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo atveju perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis ir pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir tvarka, siūlo sudaryti sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį.
Sudarant pirkimo sutartį atviro konkurso ar riboto konkurso būdu, negali būti keičiama laimėjusio pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Sudarant pirkimo sutartį skelbiamų derybų būdu, neskelbiamų derybų būdu ar konkurencinio dialogo būdu, negali būti keičiama galutinai suderėta kaina ir pirkimo sutarties sąlygos bei pirkimo dokumentuose ir pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Tuo atveju, kai mokesčius reguliuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka perkančioji organizacija pati turi sumokėti pridėtinės vertės mokestį į valstybės biudžetą už įsigytą pirkimo objektą, į pasiūlymo kainą įskaitytas šis mokestis sudarant pirkimo sutartį išskaičiuojamas.
Perkančioji organizacija gali reikalauti, kad ūkio subjektų grupės pateiktą pasiūlymą pripažinus geriausiu ir perkančiajai organizacijai pasiūlius sudaryti pirkimo sutartį, ši ūkio subjektų grupė įgytų tam tikrą teisinę formą, jeigu tai yra būtina siekiant tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Teisinės formos reikalavimai turi būti nustatyti pirkimo dokumentuose. Jeigu perkančioji organizacija, parinkdama teisinę formą, reikalauja, kad ūkio subjektų grupė, kurios pasiūlymas pripažintas geriausiu, įsteigtų juridinį asmenį, ji pirkimo sutartį sudaro su šių ūkio subjektų įsteigtu juridiniu asmeniu. Ūkio subjektai, įsteigę juridinį asmenį, privalo laiduoti už jų įsteigto juridinio asmens prievoles, susijusias su pirkimo sutarties sąlygų įvykdymu. Tai turi būti nurodyta ir pirkimo dokumentuose.
Pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta:
1) sutarties šalių teisės ir pareigos;
2) perkamos prekės, paslaugos ar darbai, jeigu įmanoma, – tikslūs jų kiekiai;
3) kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką;
4) atsiskaitymų ir mokėjimo tvarka;
5) prievolių įvykdymo terminai;
6) tiekėjo įsipareigojimai dėl įslaptintos informacijos apsaugos, jeigu pirkimas yra susijęs su įslaptinta informacija;
7) tiekėjo įsipareigojimai užtikrinti tiekimo patikimumą;
8) tiekėjo įsipareigojimai vykdyti perkančiosios organizacijos reikalavimus dėl subrangovų parinkimo (jeigu jie buvo nustatyti pirkimo dokumentuose);
9) prievolių įvykdymo užtikrinimas;
10) ginčų sprendimo tvarka;
11) sutarties nutraukimo tvarka;
12) sutarties galiojimas;
13) subrangovai, jeigu vykdant sutartį jie pasitelkiami, ir jų keitimo tvarka.
Pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai.
Pirkimo sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau, negu pasibaigė pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminas, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos), o jeigu skelbimas apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, šis terminas negali būti trumpesnis kaip 15 dienų. Atidėjimo terminas gali būti netaikomas, kai:
1) vienintelis suinteresuotas dalyvis yra tas, su kuriuo sudaroma pirkimo sutartis, ir nėra suinteresuotų kandidatų;
2) perkančioji organizacija pirkimo sutartį sudaro preliminariosios sutarties pagrindu;
3) pirkimo sutartis sudaroma žodžiu.
Pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė mažesnė kaip 3 000 (trys tūkstančiai) eurų be pridėtinės vertės mokesčio.
53 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties keitimas jos galiojimo laikotarpiu
Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai yra bent vienas iš šių atvejų:
1) kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamo kiekio, apimties, objekto pakeitimą. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodytas galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių mastas, pobūdis ir aplinkybės, kuriomis tai gali būti atliekama. Neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis;
2) kai pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties šalis, su kuria perkančioji organizacija sudarė sutartį, pakeičiama nauja sutarties šalimi dėl bent vienos iš šių priežasčių:
įgyvendinant pirkimo dokumentuose iš anksto nedviprasmiškai, laikantis šios dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, suformuluotą pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros sąlygą ar pasirinkimo galimybę;
dėl pradinio tiekėjo reorganizavimo, restruktūrizavimo ar bankroto procedūros naujas tiekėjas, atitinkantis anksčiau pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, visiškai arba iš dalies perima pradinio tiekėjo teises ir pareigas. Toks tiekėjo pakeitimas negali lemti kitų esminių sutarties pakeitimų ir taip negali būti siekiama išvengti šio įstatymo taikymo;
3) kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis, kaip nustatyta šio straipsnio 2 dalyje.
Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, kai juo pakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties bendrasis pobūdis. Bet kuriuo atveju esminiais pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų (šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais į šias sąlygas neatsižvelgiama):
1) pakeitimu nustatoma nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškas, dalyvių pasiūlymus ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų;
2) dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje;
3) dėl pakeitimo labai padidėja pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties apimtis.
Jeigu pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas atliekamas kitais, negu apibrėžti šio straipsnio 1 dalyje, atvejais, tokiam pakeitimui atlikti turi būti atliekama nauja pirkimo procedūra pagal šio įstatymo reikalavimus.
54 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties nutraukimas
Perkančioji organizacija šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, jeigu:
1) pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis buvo pakeista pažeidžiant šio įstatymo 53 straipsnio nuostatas;
2) paaiškėjo, kad tiekėjas, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, turėjo būti pašalintas iš pirkimo procedūros pagal šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalį;
3) paaiškėjo, kad su tiekėju neturėjo būti sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis dėl to, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas procese pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį pripažino, kad nebuvo įvykdyti įsipareigojimai pagal Europos Sąjungos steigiamąsias sutartis ir Direktyvą 2009/81/ES.
Nutraukiant pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, laikomasi šių reikalavimų:
1) apie sutarties nutraukimą perkančioji organizacija privalo iš anksto pranešti tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš 30 dienų;
2) sutarties nutraukimas atleidžia perkančiąją organizaciją ir tiekėją nuo sutarties vykdymo;
3) sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo;
4) kai sutartis nutraukta, tiekėjas gali reikalauti grąžinti jam viską, ką jis yra perdavęs perkančiajai organizacijai vykdydamas sutartį, jeigu jis tuo pačiu metu grąžina perkančiajai organizacijai visa tai, ką buvo iš jos gavęs. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Jeigu sutarties vykdymas yra tęstinis ir dalus, galima reikalauti grąžinti tik tai, kas buvo gauta po sutarties nutraukimo. Restitucija neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms.
Pirkimo sutartis, preliminarioji sutartis ar sutartis, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, gali būti nutraukta ir kitais, negu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti, sutartyje išdėstytais bei Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka.
55 straipsnis. Pirkimo sutarties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas
Siekdama sudaryti galimybes iš pirkimo procedūros pašalinti tiekėją (kai sutartis pasirašyta su tiekėjų grupe, – visus grupės narius), kuris neįvykdė ankstesnės pirkimo sutarties ar netinkamai ją įvykdė, perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją, kai:
1) pirkimo sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo;
2) priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais.
Šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto d papunktyje ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas:
1) jeigu tiekėjas nesikreipė į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, – nuo šio įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje nurodyto termino pabaigos;
2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos;
3) nuo teismo sprendimo, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, įsiteisėjimo dienos.
Perkančioji organizacija, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai informuoja tiekėją.
III SKYRIUS
SUBRANGOS SUTARČIŲ SUDARYMO TAISYKLĖS
PIRMASIS SKIRSNIS
Subrangos sutartys, sudaromos laimėjusių dalyvių, kuriE nėra perkančioSIOS organizacijOS
56 straipsnis. Bendrieji reikalavimai
Laimėjęs dalyvis, kuris nėra perkančioji organizacija, sudarydamas subrangos sutartis, kurioms taikomi šio įstatymo 42 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, vadovaujasi šio skirsnio nuostatomis.
Laimėjęs dalyvis sudarydamas subrangos sutartį turi vadovautis skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principais.
57 straipsnis. Skelbimai apie subrangos sutartį
Laimėjęs dalyvis, kuris nėra perkančioji organizacija, apie numatomą sudaryti subrangos sutartį privalo paskelbti skelbimą, jeigu numatoma subrangos sutarties vertė, apskaičiuota pagal šio įstatymo 15 straipsnio nuostatas, yra ne mažesnė kaip šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta pirkimo vertės riba. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu numatomai sudaryti subrangos sutarčiai galioja bent viena iš šio įstatymo 19 straipsnio 4, 5, 6, 7, 8 dalyse nurodytų sąlygų.
Skelbime turi būti nurodyta:
1) informacija, kur subrangovai turėtų kreiptis dėl papildomos informacijos gavimo;
2) subrangos sutarties objekto aprašymas: darbų atlikimo ir (arba) įvykdymo, prekių pristatymo ar paslaugų teikimo vieta, darbų pobūdis, kiekis ir apimtis, teiktinų prekių pobūdis, informacija apie prašomus pasiūlymus dėl nuomos, finansinės nuomos, pirkimo, numatant prekes įsigyti ar to nenumatant, arba jų derinys, paslaugos kategorija ir aprašymas, atitinkami BVPŽ kodai;
3) subrangos sutarties įvykdymo terminai;
4) paraiškų ir (arba) pasiūlymų pateikimo terminas, adresas, kuriuo pateikiamos paraiškos ir (arba) pasiūlymai, ir kalba (kalbos), kuria (kuriomis) paraiškos ir (arba) pasiūlymai turi būti parengti;
5) jeigu reikalaujama, – subrangos sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai;
6) subrangovų kvalifikacijos reikalavimai;
7) kita informacija, kurią, laimėjusio dalyvio nuomone, tikslinga pateikti subrangovams;
8) skelbimo išsiuntimo data.
Skelbimai apie subrangos sutarties sudarymą skelbiami šio įstatymo 46 straipsnio 2–8 dalyse nustatyta tvarka. Laimėjęs dalyvis, kuris nėra perkančioji organizacija, vadovaudamasis šio įstatymo 45 straipsnio 6 dalies ir 46 straipsnio nuostatomis, gali paskelbti skelbimą apie numatomą sudaryti subrangos sutartį, kurio skelbti nėra privaloma.
Laimėjęs dalyvis, sudarydamas subrangos sutartį, kurios vertė yra mažesnė už šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytą pirkimo vertės ribą, vadovaujasi supaprastintiems pirkimams taikomais šio įstatymo reikalavimais.
58 straipsnis. Preliminarioji subrangos sutartis
Laimėjęs dalyvis, kuris nėra perkančioji organizacija, gali sudaryti subrangos sutartis preliminariosios sutarties pagrindu.
Jeigu laimėjęs dalyvis subrangos sutartis sudaro preliminariosios sutarties, sudarytos laikantis šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje, 57 straipsnio 1, 2, 3 dalyse ir 59 straipsnyje nustatytų reikalavimų, pagrindu, laikoma, kad subrangos sutartis atitinka šio įstatymo 42 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus.
Laimėjęs dalyvis, kuris nėra perkančioji organizacija, sudarydamas subrangos sutartis preliminariosios sutarties pagrindu, turi laikytis preliminariojoje sutartyje nustatytų reikalavimų. Tokios sutartys gali būti sudaromos tik su tais tiekėjais, su kuriais sudaryta preliminarioji sutartis.
Kai subrangos sutartys sudaromos preliminariosios sutarties pagrindu, šalys negali daryti esminių preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimų.
Preliminarioji sutartis negali būti sudaryta ilgesniam kaip 7 metų laikotarpiui, išskyrus aplinkybes, susijusias su subrangos sutarties objekto, įrenginio arba sistemos naudojimo laikotarpiu, techniniais sunkumais, kurių gali kilti pakeitus tiekėją.
Laimėjęs dalyvis, kuris nėra perkančioji organizacija, negali vykdyti preliminariosios sutarties nesąžiningai ar siekdamas užkirsti kelią konkurencijai, ją apriboti ar iškreipti.
59 straipsnis. Subrangovų kvalifikacijos patikrinimas
Laimėjęs dalyvis, kuris nėra perkančioji organizacija, privalo nustatyti, ar subrangovas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti subrangos sutarties sąlygas, todėl jis skelbime apie subrangos sutartį turi nustatyti minimalius kvalifikacinius (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus, kurie bus taikomi atliekant subrangovų atranką. Minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 36, 37, 39, 40 straipsnių nuostatomis.
Laimėjusio dalyvio, kuris nėra perkančioji organizacija, nustatyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai turi būti objektyvūs, nediskriminaciniai ir negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi subrangos sutarties objektui, tikslūs ir aiškūs.
Laimėjęs dalyvis, kuris nėra perkančioji organizacija, gali atsisakyti sudaryti subrangos sutartis, jeigu nė vienas iš atrankoje dalyvaujančių subrangovų neatitinka skelbime apie subrangos sutartį nurodytų kvalifikacinių reikalavimų ir todėl laimėjęs dalyvis negalėtų atitikti pagrindinės sutarties reikalavimų. Tokiu atveju laimėjęs dalyvis, kuris nėra perkančioji organizacija, perkančiajai organizacijai pateikia atitinkamus įrodymus, kad jis atsisako sudaryti subrangos sutartį.
ANTRASIS SKIRSNIS
Subrangos sutartys, sudaromos LAIMĖJusių DALYVIų, kurie yra perkančiosios organizacijos
60 straipsnis. Taikytinos taisyklės
Laimėjęs dalyvis, kuris yra perkančioji organizacija, sudarydamas subrangos sutartį vadovaujasi šio įstatymo I ir II skyrių nuostatomis, kurios taikomos sudarant pagrindinę sutartį.
IV SKYRIUS
GINČŲ SPRENDIMAS
61 straipsnis. Teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar priimtus sprendimus
Tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis:
1) į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, kai pirkimas nėra susijęs su įslaptintos informacijos naudojimu;
2) į apygardos administracinį teismą dėl pirkimų, susijusių su įslaptintos informacijos naudojimu.
Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta tvarka. Pretenzija turi būti pateikta raštu šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytomis priemonėmis. Perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus tiekėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui šiame skyriuje nustatyta tvarka.
Tiekėjas šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą dėl:
1) perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo;
2) žalos atlyginimo;
3) pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia;
4) alternatyvių sankcijų taikymo;
5) pirkimo sutarties nutraukimo dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo pripažinimo nepagrįstu.
Tiekėjas gali pateikti prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
62 straipsnis. Pretenzijos pateikimo perkančiajai organizacijai, prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui terminai
Tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ar ieškinį dėl pirkimo sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu):
1) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos;
2) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus.
Tiekėjas turi teisę pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo tos dienos, kurią tiekėjo pretenzija turėjo būti išnagrinėta, jeigu perkančioji organizacija per nustatytą terminą neišnagrinėja jai pateiktos pretenzijos.
Tiekėjas turi teisę pareikšti ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia per 6 mėnesius nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos.
Tais atvejais, kai tiekėjui padaryta žala kildinama iš neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų ar sprendimų, tačiau šiame įstatyme nenustatyta pareiga perkančiajai organizacijai raštu informuoti tiekėjus arba paskelbti apie jos veiksmus ar sprendimus, taikomi Civiliniame kodekse nustatyti ieškinio pareiškimo senaties terminai. Ši dalis netaikoma šio straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju.
Tiekėjas, manydamas, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 30 dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo.
63 straipsnis. Pretenzijos nagrinėjimas
Perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties sudarymo dienos ir pateiktos laikantis šio įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Neprivaloma nagrinėti pretenzijų, teikiamų pakartotinai dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo arba atlikto veiksmo.
Perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties anksčiau negu po 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – anksčiau negu po 5 darbo dienų) nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – ne anksčiau kaip po 15 dienų.
Perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, o apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, taip pat juos informuoti apie pirkimo procedūros terminų, apie kuriuos buvo pranešta anksčiau, pasikeitimą.
64 straipsnis. Prašymo ar ieškinio nagrinėjimas teisme
Tiekėjas, pateikęs prašymą ar pareiškęs ieškinį teismui, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas faksu, elektroninėmis priemonėmis ar pasirašytinai per kurjerį pateikti perkančiajai organizacijai prašymo ar ieškinio kopiją su gavimo teisme įrodymais.
Perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo prašymo ar ieškinio teismui kopiją, negali sudaryti pirkimo sutarties, kol nesibaigė pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminas ar šio įstatymo 63 straipsnio 2 dalyje, 65 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 4 dalies 3 punkte nurodyti terminai ir kol perkančioji organizacija negavo teismo pranešimo apie:
1) motyvuotą teismo nutartį, kuria atsisakoma priimti ieškinį;
2) motyvuotą teismo nutartį dėl tiekėjo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimo, kai šis prašymas teisme buvo gautas iki ieškinio pareiškimo;
3) teismo rezoliuciją priimti ieškinį netaikant laikinųjų apsaugos priemonių.
Jeigu dėl tiekėjo prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui pratęsiami anksčiau tiekėjams pranešti pirkimo procedūrų terminai, apie tai perkančioji organizacija išsiunčia tiekėjams pranešimus ir nurodo terminų pratęsimo priežastis.
Teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo ir efektyvumo principais bei viešuoju interesu, pirmiausia gynybos ir (arba) saugumo interesu. Teismas gali nuspręsti netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų būti didesnės už jų teikiamą naudą.
Perkančioji organizacija, sužinojusi apie teismo sprendimą dėl tiekėjo prašymo ar ieškinio, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu informuoja suinteresuotus kandidatus ir suinteresuotus dalyvius apie teismo priimtus sprendimus.
65 straipsnis. Pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia
Teismas pripažįsta pirkimo sutartį negaliojančia bet kuriuo iš šių atvejų:
1) perkančioji organizacija sudarė pirkimo sutartį nepaskelbusi apie tarptautinės vertės pirkimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba nepaskelbusi apie supaprastintą pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, kai tai nėra leidžiama pagal šio įstatymo reikalavimus;
2) perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 63 straipsnio 2 dalyje, 64 straipsnio 2 dalyje ar 52 straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus ir kitus šio įstatymo reikalavimus ir tai turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį, ir šis dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties sudarymo;
3) perkančioji organizacija, atlikdama tarptautinės vertės pirkimą, pažeidė šio įstatymo 51 straipsnio 9 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus ir, sudarydama pirkimo sutartį, pasinaudojo išimtimi, leidžiančia netaikyti pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo termino.
Teismas gali pripažinti pirkimo sutartį negaliojančia ir kitų (šio straipsnio 1 dalyje nenurodytų) šio įstatymo imperatyvių nuostatų pažeidimo atvejais.
Teismas negali pripažinti pirkimo sutarties negaliojančia pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, jeigu yra tenkinamos visos šios sąlygos:
1) perkančioji organizacija nusprendė, kad šiuo įstatymu leidžiama neskelbti apie tarptautinės vertės pirkimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba neskelbti apie supaprastintą pirkimą;
2) perkančioji organizacija paskelbė skelbimą dėl savanoriško ex ante skaidrumo;
3) pirkimo sutartis buvo sudaryta ne anksčiau kaip po 10 dienų (supaprastinto pirkimo atveju – ne anksčiau kaip po 5 darbo dienų) nuo skelbimo dėl savanoriško ex ante skaidrumo paskelbimo dienos.
Teismas negali pripažinti pirkimo sutarties negaliojančia pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu yra visos šios sąlygos:
1) perkančioji organizacija mano, kad, sudarydama pirkimo sutartį, ji laikėsi šio įstatymo 51 straipsnio 9 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų;
2) perkančioji organizacija suinteresuotiems dalyviams išsiuntė skelbimus apie sprendimą sudaryti pirkimo sutartį ir pridėjo priežasčių santrauką pagal šio įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;
3) pirkimo sutartis buvo sudaryta ne anksčiau kaip po 15 dienų nuo skelbimų apie sprendimą sudaryti pirkimo sutartį išsiuntimo suinteresuotiems dalyviams dienos.
66 straipsnis. Alternatyvios sankcijos
Teismas taiko alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 63 straipsnio 2 dalyje, 64 straipsnio 2 dalyje ar 52 straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus, tačiau nėra kitų šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių.
Teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant šio įstatymo reikalavimus, kaip tai nustatyta šio įstatymo 65 straipsnio 1 ir 2 dalyse, jeigu dėl viešojo intereso (pirmiausia dėl gynybos ir (arba) saugumo intereso), įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties pasekmes. Tiesiogiai su pirkimo sutartimi susiję ekonominiai interesai apima, be kita ko, išlaidas, susidariusias dėl vėlavimo vykdyti pirkimo sutartį, naujos pirkimo procedūros pradėjimo, pirkimo sutartį vykdančio tiekėjo pakeitimo, teisinių pareigų, kurios atsirado pripažinus pirkimo sutartį negaliojančia. Visais atvejais pirkimo sutartis negali būti pripažįstama negaliojančia ir taikomos alternatyvios sankcijos, jeigu dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia galėtų kilti rimtas pavojus valstybinių saugumo stiprinimo programų įgyvendinimui.
Teismas, pripažindamas pirkimo sutartį negaliojančia tik nuo jo sprendimo įsiteisėjimo, papildomai turi taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalies 2 punktą, atsižvelgdamas į likusius neįvykdytus pirkimo sutarties įsipareigojimus.
Teismo skiriamos alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Teismo taikomos alternatyvios sankcijos:
1) pirkimo sutarties trukmės sutrumpinimas;
2) perkančiajai organizacijai skiriama bauda, kuri turi būti ne didesnė negu 10 procentų pirkimo sutarties vertės arba šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – nuo įvykdytos pirkimo sutarties dalies vertės.
Teismas, skirdamas alternatyvias sankcijas, turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo sunkumą, perkančiosios organizacijos elgesį ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – į likusius neįvykdytus pirkimo sutarties įsipareigojimus. Teismo skirta alternatyvi sankcija, įskaitant perkančiajai organizacijai skirtos baudos dydį, turi būti motyvuojama teismo sprendime. Žalos atlyginimas tiekėjui negali būti laikomas alternatyvios sankcijos skyrimu perkančiajai organizacijai.
67 straipsnis. Žalos atlyginimas
Teismas tenkina tiekėjo reikalavimą tik dėl žalos atlyginimo, jeigu pirkimo sutartis jau sudaryta, o perkančioji organizacija pirkimo procedūrų metu laikėsi šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje, 33 straipsnio 7 dalyje, 47 straipsnio 1 dalyje, 52 straipsnio 1 ir 7 dalyse, 62 straipsnyje, 63 straipsnio 2 dalyje, 64 straipsnio 2 dalyje, 65, 66 straipsniuose nustatytų reikalavimų.
68 straipsnis. Europos Sąjungos teisės pažeidimų nagrinėjimas
Perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos pranešimą, kad Europos Komisija nustatė rimtą Europos Sąjungos teisės nuostatų pažeidimą, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos visą su pirkimu susijusią informaciją raštu pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas turi informuoti Viešųjų pirkimų tarnybą apie savo priimtus sprendimus ar atliktus veiksmus, susijusius su Europos Komisijos nustatytu rimtu Europos Sąjungos teisės nuostatų pažeidimu.
Viešųjų pirkimų tarnyba per 21 dieną nuo Europos Komisijos pranešimo apie nustatytą rimtą Europos Sąjungos teisės nuostatų pažeidimą gavimo dienos privalo Europos Komisijai pateikti:
1) patvirtinimą, kad pažeidimas ištaisytas;
2) argumentuotą paaiškinimą, kodėl pažeidimas neištaisytas, jeigu atsisakyta pažeidimą ištaisyti;
3) pranešimą apie tai, kad pirkimo procedūras sustabdė perkančioji organizacija savo iniciatyva arba kad sprendimą sustabdyti pirkimo procedūras priėmė Viešųjų pirkimų tarnyba arba teismas.
Argumentuotas paaiškinimas, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, be kita ko, gali būti grindžiamas faktu, kad galimą pažeidimą jau nagrinėja Viešųjų pirkimų tarnyba, teismas ar kita teisėsaugos institucija. Viešųjų pirkimų tarnyba apie tokių procesų rezultatus informuoja Europos Komisiją iš karto, kai apie juos sužino.
Viešųjų pirkimų tarnyba, pranešusi apie sustabdytas pirkimo procedūras, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies 3 punkte, turi informuoti Europos Komisiją apie atšauktą pirkimo procedūrų sustabdymą arba pradėtą kitą pirkimo procedūrą, visiškai ar iš dalies susijusią su tuo pačiu pirkimo objektu. Tokiu pranešimu turi būti patvirtinama, kad galimas pažeidimas ištaisytas, arba pateikiamas argumentuotas paaiškinimas, kodėl pažeidimas neištaisytas.
Gavusi Europos Komisijos pranešimą apie nustatytą rimtą Europos Sąjungos teisės nuostatų pažeidimą, Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę kreiptis į teismą, jeigu mano, kad perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo reikalavimus ir pažeidimų neištaisė.
69 straipsnis. Perkančiosios organizacijos vadovų ir kitų asmenų atsakomybė
Už perkančiosios organizacijos atliekamus pirkimus atsako perkančiosios organizacijos vadovas.
Komisijos nariai ir ekspertai už savo veiką atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos
viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos
ir saugumo srityje, įstatymo
1 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ GYNYBOS IR SAUGUMO SRITYJE, ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO 16 DALYJE IR 17 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTŲ PASLAUGŲ SĄRAŠAS
Kate-gori- jos Nr.
Paslaugų pavadinimas
Kodai pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (BVPŽ)
1.
Priežiūros ir remonto paslaugos
50000000-5, nuo 50100000-6 iki 50884000-5 (išskyrus 50310000-1, 50324200-4 ir 50116510-9, 50190000-3, 50229000-6, 50243000-0) ir nuo 51000000-9 iki 51900000-1
2.
Paslaugos, susijusios su užsienio karine pagalba
75211300-1
3.
Gynybos paslaugos, karinės gynybos paslaugos ir civilinės gynybos paslaugos
75220000-4, 75221000-1, 75222000-8
4.
Tyrimo ir apsaugos paslaugos
Nuo 79700000-1 iki 79720000-7
5.
Transporto paslaugos
60000000-8, nuo 60100000-9 iki 60183000-4 (išskyrus 60160000-7, 60161000-4) ir nuo 64120000-3 iki 64121200-2
6.
Oro transporto paslaugos: keleivių ir krovinių vežimas, išskyrus pašto siuntas
60400000-2, nuo 60410000-5 iki 60424120-3, (išskyrus 60411000-2, 60421000-5), nuo 60440000-4 iki 60445000-9 ir 60500000-3
7.
Pašto siuntų vežimas sausumos arba oro transportu
60160000-7, 60161000-4, 60411000-2, 60421000-5
8.
Geležinkelių transporto paslaugos
Nuo 60200000-0 iki 60220000-6
9.
Vandens transporto paslaugos
Nuo 60600000-4 iki 60653000-0 ir nuo 63727000-1 iki 63727200-3
10.
Pagalbinio transporto paslaugos
Nuo 63100000-0 iki 63111000-0, nuo 63120000-6 iki 63121100-4, 63122000-0, 63512000-1 ir nuo 63520000-0 iki 6370000-6
11.
Telekomunikacijų paslaugos
Nuo 64200000-8 iki 64228200-2, 72318000-7 ir nuo 72700000-7 iki 72720000-3
12.
Finansinės paslaugos: draudimo paslaugos
Nuo 66500000-5 iki 66720000-3
13.
Kompiuterių ir susijusios paslaugos
Nuo 50310000-1 iki 50324200-4, nuo 72000000-5 iki 72920000-5 (išskyrus 72318000-7 ir nuo 72700000-7 iki 72720000-3), 79342410-4, 9342410-4
14.
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugos, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugas, ir vertinimo testai
Nuo 73000000-2 iki 73436000-7
15.
Apskaitos, audito ir buhalterinės apskaitos paslaugos
Nuo 79210000-9 iki 79212500-8
16.
Valdymo konsultacinės paslaugos, išskyrus arbitražo ir taikinimo paslaugas, ir susijusios paslaugos
Nuo 73200000-4 iki 73220000-0, nuo 79400000-8 iki 79421200-3 ir 79342000-3, 79342100-4, 79342300-6, 79342320-2, 79342321-9, 79910000-6, 79991000-7, 98362000-8
17.
Architektūros paslaugos; inžinerijos ir integruotosios inžinerijos paslaugos; miestų planavimo ir kraštovaizdžio inžinerijos paslaugos; susijusios mokslinio ir techninio konsultavimo paslaugos; techninio tikrinimo ir analizės paslaugos
Nuo 71000000-8 iki 71900000-7 (išskyrus 71550000-8) ir 79994000-8
18.
Pastatų valymo paslaugos ir nuosavybės valdymo paslaugos
Nuo 70300000-4 iki 70340000-6 ir nuo 90900000-6 iki 90924000-0
19.
Nuotekų ir atliekų šalinimo paslaugos; sanitarinės ir panašios paslaugos
Nuo 90400000-1 iki 90743200-9 (išskyrus 90712200-3), nuo 90910000-9 iki 90920000-2 ir 50190000-3, 50229000-6, 50243000-0
20.
Mokymų ir modeliavimo paslaugos gynybos ir saugumo srityse
80330000-6, 80600000-0, 80610000-3, 80620000-6, 80630000-9, 80640000-2, 80650000-5, 80660000-8
Lietuvos Respublikos
viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos
ir saugumo srityje, įstatymo
2 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ GYNYBOS IR SAUGUMO SRITYJE, ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO 16 DALYJE IR 17 STRAIPSNIO 2 DALYJE NURODYTŲ PASLAUGŲ SĄRAŠAS
Kate-gorijos Nr.
Paslaugų pavadinimas
Kodai pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (BVPŽ)
21.
Viešbučių ir restoranų paslaugos
Nuo 55100000-1 iki 55524000-9 ir nuo 98340000-8 iki 98341100-6
22.
Pagalbinio transporto paslaugos
Nuo 63000000-9 iki 63734000-3 (išskyrus 63711200-8, 63712700-0, 63712710-3), nuo 63727000-01 iki 63727200-3 ir 98361000-1
23.
Teisinės paslaugos
Nuo 79100000-5 iki 79140000-7
24.
Personalo įdarbinimo ir aprūpinimo paslaugos, išskyrus darbo sutartis
Nuo 79600000-0 iki 79635000-4 (išskyrus 79611000-0, 79632000-3, 79633000-0) ir nuo 98500000-8 iki 98514000-9
25.
Sveikatos ir socialinės paslaugos
79611000-0 ir nuo 85000000-9 iki 85323000-9 (išskyrus 85321000-5 ir 85322000-2)
26.
Kitos paslaugos
Lietuvos Respublikos
viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos
ir saugumo srityje, įstatymo
3 priedas
Kai kurių techninių specifikacijų apibrėžTYS
Šiame įstatyme pateikti terminai vartojami tokiomis reikšmėmis:
1) bendroji techninė specifikacija – dokumentas, sudarytas laikantis valstybių narių pripažintos procedūros, paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, siekiant užtikrinti vienodą jo taikymą visose valstybėse narėse;
2) darbų pirkimo techninė specifikacija – pirkimo dokumentuose pateikta techninių reikalavimų visuma, nustatanti medžiagų, produktų arba tiekimų duomenis, kuriuos naudojant galima būtų medžiagą, produktą arba tiekimą apibūdinti tokiu būdu, kad būtų nustatyta jų ir perkančiosios organizacijos reikmių atitiktis. Šie duomenys apima poveikio aplinkai rodiklius, visų reikalavimų pritaikymą (taip pat ir galimybę naudotis neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimą, eksploatacines savybes, saugos reikalavimus arba duomenis, apimančius kokybės užtikrinimo tvarką, terminiją, simbolius, bandymus ir bandymų metodus, pakavimą, žymėjimą ir ženklinimą, gamybos procesus ir metodus. Duomenys taip pat apima nurodymus, susijusius su projektavimu ir savikainos kalkuliavimu, patikrinimu, kontrole ir darbų bei statybos metodų ar technologijos priėmimo sąlygomis, taip pat visas kitas technines sąlygas, kurias perkančioji organizacija gali nustatyti pagal bendruosius ar specialiuosius reglamentus, susietus su baigtais darbais ir medžiagomis ar jų sudedamosiomis dalimis;
3) Europos techninis liudijimas – Europos techninio vertinimo įstaigų išduotas dokumentas, patvirtinantis produkto tinkamumo naudoti pagal tam tikrą paskirtį techninį įvertinimą pagal statinių, kuriuos statant numatoma šiuos produktus naudoti, esminius reikalavimus ir nustatantis techninius produkto reikalavimus;
4) gynybos standartas – neprivalomas dokumentas, patvirtintas standartizacijos įstaigos, kurios specializacija – gynybos srities bendro ir daugkartinio naudojimo techninių specifikacijų rengimas;
5) prekių ar paslaugų pirkimo techninė specifikacija – pirkimo dokumentuose nustatyti produktui ar paslaugai apibūdinti reikalingi duomenys, tokie kaip kokybės lygis, poveikio aplinkai rodikliai, visi reikalavimai (taip pat ir galimybės naudotis neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimas, eksploatacinės savybės, produkto vartojimas (naudojimas), saugumo reikalavimai arba duomenys, apimantys produktui taikytinus reikalavimus: pavadinimas, kuriuo produktas parduodamas, terminija, simboliai, bandymai ir bandymų metodai, pakavimas, žymėjimas ir ženklinimas, vartojimo (naudojimo) instrukcijos, gamybos procesai ir procedūros, tokios kaip atitikties įvertinimo tvarka;
6) standartas – neprivalomas dokumentas, patvirtintas standartizacijos įstaigos, nustatantis bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkančias taisykles, priskiriamas vienai iš šių kategorijų:
tarptautinis standartas – tarptautinės standartų organizacijos priimtas standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė;
Europos standartas – Europos standartizacijos organizacijos priimtas standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė;
nacionalinis standartas – nacionalinės standartizacijos organizacijos priimtas standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė;
7) techninis etalonas – bet kuris Europos standartizacijos organizacijos paskelbtas produktas, išskyrus oficialius standartus, priimtas pagal kintantiems rinkos poreikiams pritaikytas procedūras.
Lietuvos Respublikos
viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo
4 priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (OL 2009 L 216, p. 76).
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/55/ES dėl elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo viešuosiuose pirkimuose (OL 2014 L 133, p. 1).“
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).