Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymas

Šiame kodekse numatytais atvejais valstybės institucijos priima bausmių vykdymą reglamentuojančius teisės aktus.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatoma šiame kodekse ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarka.

Bausmės vykdomos vadovaujantis jų vykdymo metu galiojančiais teisės aktais.

Šio kodekso ir kitų bausmių vykdymą reglamentuojančių įstatymų kolizijos atveju taikomos šio kodekso nuostatos. Bausmių vykdymą reglamentuojančių įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį nustatantis įstatymas.

Jeigu yra šio kodekso ir kitų bausmių vykdymą reglamentuojančių įstatymų spragų, bausmių vykdymo sistemos pareigūnai ir antstoliai privalo veikti pagal šiame kodekse nustatytus bausmių vykdymo principus.

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles, negu išdėstytos šiame kodekse, taikomos tarptautinės sutarties taisyklės.

Bausmių vykdymas grindžiamas šiais principais:

Vykdant bausmes taip pat vadovaujamasi Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nustatytais principais.

Bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais.

Bausmes atliekančių nuteistųjų, kurie yra užsieniečiai, teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir tarptautinės sutartys, reglamentuojančios šių asmenų teises, laisves ir pareigas jiems esant Lietuvos Respublikoje, taip pat teismo nuosprendžiai ar nutartys.

Baudos bausmė vykdoma savanoriškai arba priverstinai.

Nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Jeigu bauda paskirta juridiniam asmeniui, nuosprendį priėmęs teismas išaiškina juridinio asmens valdymo organui ar įgaliotam asmeniui, kad juridinis asmuo privalo pervesti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį arba juridinio asmens valdymo organą ar įgaliotą asmenį, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Sumokėjęs baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

Pervedęs baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinis asmuo tai patvirtinančius dokumentus pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui.

Nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojas, patikrinęs baudos sumokėjimo faktą, banko kvitą arba juridinio asmens pateiktus dokumentus prideda prie baudžiamosios bylos ir apie nuosprendžio įvykdymą praneša nuosprendį priėmusiam teismui.

Jeigu nuteistasis nesumokėjo, o juridinis asmuo nustatytu laiku nepervedė baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai.

Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta.

Juridiniam asmeniui paskirtą baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra juridinio asmens buveinė ar jo turto buvimo vieta.

Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. Priverstinio baudos išieškojimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse.

Antstolis per septynias darbo dienas nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos išsiunčia juridiniam asmeniui raginimą įvykdyti nuosprendį gera valia. Raginime nurodoma, kokia juridinio asmens veikla turi būti nutraukta arba koks juridinio asmens padalinys turi būti uždarytas, ir nustatomas terminas, per kurį juridinis asmuo privalo tai padaryti.

Juridinis asmuo, atlikęs raginime nurodytus veiksmus, apie tai raštu praneša antstoliui. Antstolis, patikrinęs juridinio asmens atliktus veiksmus, privalo surašyti nuosprendžio vykdymo aktą. Šio akto formą nustato teisingumo ministras.

Jeigu juridinis asmuo dėl objektyvių priežasčių negali per nustatytą terminą atlikti raginime nurodytų veiksmų, antstolis turi teisę juridinio asmens motyvuotu prašymu nustatytą terminą pratęsti. Patvarkymas nepratęsti raginime nustatyto termino gali būti skundžiamas antstolio veiklos teritorijos apylinkės teismui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Jeigu juridinis asmuo per nustatytą terminą neįvykdo raginime nurodytų veiksmų, antstolis arba jo paskirtas asmuo atlieka nuosprendžiui įvykdyti būtinus veiksmus.

Antstolis visą bausmės vykdymo laikotarpį pats arba per paskirtą asmenį kontroliuoja, kaip juridinis asmuo laikosi nuosprendyje nustatytų juridinio asmens veiklos apribojimų.

Antstolis per septynias darbo dienas nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos išsiunčia juridiniam asmeniui raginimą per nuosprendyje nustatytą terminą nutraukti visą ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą ir uždaryti visus juridinio asmens padalinius, taip pat atlikti kitas likvidavimo procedūras ir juridinį asmenį išregistruoti iš Juridinių asmenų registro. Raginime taip pat yra nurodomas terminas, per kurį turi būti paskirtas juridinio asmens likvidatorius ir parengtas, jei taip nusprendžia antstolis, juridinio asmens likvidavimo vykdymo planas.

Jeigu juridinio asmens organas per nustatytą terminą likvidatoriaus nepaskiria, juo ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų antstolio patvarkymu skiriamas antstolis arba kitas likvidatoriui keliamus reikalavimus atitinkantis asmuo.

Juridinio asmens likvidavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose juridinių asmenų likvidavimo procedūras. Apie juridinio asmens likvidavimą pagal teismo nuosprendį likvidatorius paskelbia viešai vieną kartą ir praneša raštu visiems kreditoriams.

Jeigu juridinio asmens organas arba likvidatorius dėl objektyvių priežasčių negali per nuosprendyje nustatytą terminą juridinio asmens likviduoti, antstolio veiklos teritorijos apylinkės teismas, gavęs juridinio asmens arba likvidatoriaus motyvuotą prašymą ir antstolio išvadą, turi teisę nustatytą juridinio asmens likvidavimo terminą pratęsti.

Nuosprendis, kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, pradedamas vykdyti nuo jo nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje (toliau – Probacijos tarnyba) dienos.

Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka Probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų įstaigų ir organizacijų (toliau – darbdaviai, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė) paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir jo paties pageidavimą.

Nuteistieji, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Viešuosius darbus atliekantiems nuteistiesiems netaikomas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius reglamentuojantys įstatymai. Viešuosius darbus dirbantys nuteistieji gali savo noru apsidrausti sveikatą Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo ir kitų sveikatos draudimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitos įstaigos ir organizacijos, kuriose atliekami viešieji darbai, turi nuteistiesiems užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, atitinkančias darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Nuteistieji, prieš pradėdami atlikti viešuosius darbus, instruktuojami, kaip saugiai juos atlikti, ir, jei reikia, nemokamai aprūpinami asmeninėmis saugos priemonėmis.

Viešųjų darbų bausmės atlikimo laikas skaičiuojamas mėnesiais.

Nuteistojo išdirbtų valandų skaičius per mėnesį turi būti ne mažesnis už teismo paskirtą bausmės laiką. Jeigu nuteistasis dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką tol, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas.

Į viešųjų darbų bausmės atlikimo laiką įskaitomas šios bausmės atlikimo metu paskirto sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laikas, jeigu nuteistasis vėliau buvo išteisintas arba ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, arba kardomoji priemonė buvo pripažinta nepagrįsta (neteisėta).

Vykdydama viešųjų darbų bausmę, Probacijos tarnyba turi teisę:

Probacijos tarnyba gali turėti ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų teisių.

Vykdydama viešųjų darbų bausmę, Probacijos tarnyba privalo:

Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo:

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo įsiteisėjusio nuosprendžio, pagal kurį turi būti vykdoma nuteistojo intensyvi priežiūra, nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos nuteistajam uždedamas elektroninio stebėjimo įtaisas ir prireikus teismo nustatytoje jo buvimo vietoje sumontuojama elektroninio stebėjimo įranga, o nuteistasis pasirašytinai supažindinamas su elektroninio stebėjimo įtaiso naudojimo instrukcija. Kai nuteistasis yra nepilnametis, su šia instrukcija pasirašytinai supažindinamas ir jo atstovas pagal įstatymą.

Intensyvios priežiūros metu elektroninio stebėjimo įtaisas nuteistajam gali būti nuimamas šiais atvejais:

Elektroninio stebėjimo įtaisas nuteistajam nuimamas paskutinę intensyvios priežiūros vykdymo dieną.

Kai nuteistasis yra teismo įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią programą jam parenka Probacijos tarnyba. Nuteistasis gali dalyvauti Probacijos tarnybos arba kitos įstaigos, organizacijos ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose. Už dalyvavimą kitų įstaigų, organizacijų ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose susimoka pats nuteistasis.

Kai nuteistasis yra teismo įpareigotas neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (toliau – darbdaviai, pas kuriuos atliekami nemokami darbai), vykdant šį įpareigojimą, taikomos šio kodekso 14 straipsnio 2 dalies, 15 straipsnio 2 ir 3 dalių ir 18 straipsnio nuostatos.

Jeigu teismas paskyrė baudžiamajame įstatyme nenumatytų draudimų ir įpareigojimų, jų vykdymo tvarką nustato Probacijos tarnyba, atsižvelgdama, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo nuomonę. Nuteistasis turi teisę tokių draudimų ar įpareigojimų vykdymo tvarką apskųsti nuosprendį priėmusiam teismui. Šio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat šių priemonių tyčinis sugadinimas prilygsta vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Į laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką įskaitomas šios bausmės atlikimo metu paskirtų sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laikas, jeigu nuteistasis vėliau buvo išteisintas arba ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla buvo nutraukti, arba kardomoji priemonė buvo pripažinta nepagrįsta (neteisėta).

Vykdydama laisvės apribojimo bausmę, Probacijos tarnyba, be šio kodekso 17 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų teisių, taip pat turi teisę:

Vykdydama laisvės apribojimo bausmę, Probacijos tarnyba privalo:

Elektroninio stebėjimo priemonių naudojimo ir nuteistųjų stebėjimo šiomis priemonėmis tvarką, taip pat specialiųjų techninių priemonių naudojimo tvarką nustato teisingumo ministras.

Konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga.

Visa arešto bausmė atliekama vienoje bausmės atlikimo vietoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto bausmės iš vienos šios bausmės atlikimo vietos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje bausmės atlikimo vietoje. Konkrečios arešto bausmės atlikimo vietos parinkimo ir nuteistųjų arešto bausme perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą tvarką nustato teisingumo ministras.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai vykdomas suėmimas, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį, ne vėliau kaip per tris paras nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos konvojuojami į šio kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka parinktą arešto bausmės atlikimo vietą.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus nuteistuosius į arešto bausmės atlikimo vietą konvojuoja konvojavimo teisę turinčios institucijos.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus nuteistuosius, kurių nereikia konvojuoti, įsiteisėjus nuosprendžiui, laisvės atėmimo vietų įstaiga nedelsdama perkelia į arešto bausmės atlikimo vietą.

Atvykę atlikti arešto bausmės nuteistieji ne vėliau kaip kitą dieną pasirašytinai supažindinami su šios bausmės atlikimo tvarka, jų teisėmis, pareigomis ir draudimais bei nuteistųjų areštu dienotvarke. Šią informaciją laisvės atėmimo vietų įstaiga pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta. Teisingumo ministro nustatyta tvarka bausmės atlikimo vietose turi būti skelbiamos nuteistųjų areštu teisės, pareigos, jiems taikomi draudimai ir kita su arešto bausmės vykdymu susijusi aktuali informacija, taip pat  nuteistųjų areštu dienotvarkė. Bausmės atlikimo vietoje areštą atliekantiems nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašą, kiekį ir bendrą masę nustato teisingumo ministras.

Į bausmės atlikimo vietą atvykusiems nuteistiesiems areštu daroma jų asmens krata, turimi jų daiktai patikrinami. Daryti asmens kratą ir ją atliekant dalyvauti gali tik tos pačios lyties pareigūnai.

Pas nuteistuosius areštu rasti daiktai, nenurodyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytame sąraše, ar leidžiamą turėti daiktų kiekį arba bendrą leidžiamų turėti daiktų masę viršijantys daiktai teisingumo ministro nustatyta tvarka saugomi arba sunaikinami, o rasti pinigai ir lėšos, gautos teisės aktų nustatyta tvarka realizavus rastus vertingus daiktus, motyvuotu laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno nutarimu perduodami į fondą, skirtą nuteistųjų socialinei paramai (toliau – fondas).

Bausmių vykdymo sistemos pareigūnai, laisvės atėmimo vietų įstaigos karjeros valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai, palaikydami profesionaliai pozityvius santykius su nuteistaisiais ir stengdamiesi šiuos individualiai pažinti bei suprasti, užima nuteistuosius prasminga veikla, vertina galimą riziką, ją valdo ir taip užtikrina saugią aplinką sau ir nuteistiesiems (toliau – dinaminis saugumas). Dinaminio saugumo užtikrinimo tvarką nustato teisingumo ministras.

Nuteistieji areštu laikomi rakinamose gyvenamosiose patalpose. Nuteistųjų užrakinimo gyvenamosiose patalpose tvarką nustato teisingumo ministras.

Arešto bausmės vykdymo metu taikomos šio kodekso 73 straipsnio 2, 4, 5 ir 6 dalių, 75 ir 76 straipsnių nuostatos.

Vieni nuo kitų atskirai laikomi šie arešto bausmę atliekantys nuteistieji:

Teisingumo ministro nustatyta tvarka izoliuoti vieni nuo kitų gali būti laikomi ir kiti šio straipsnio 1 dalyje nenurodyti nuteistieji.

Arešto bausmę atliekantys nuteistieji turi šiame straipsnyje ir šio kodekso 42, 45, 47 ir 49 straipsniuose nustatytas teises, o jiems priskirtos pareigos ir taikomi apribojimai nustatyti šio kodekso 50 straipsnyje.

Nuteistieji areštu turi teisę tris kartus per savaitę paskambinti ir gauti vieną pasimatymą per trisdešimt parų. Nuteistųjų areštu pasimatymai vyksta tik prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams: su sutuoktiniu arba sugyventiniu ir artimaisiais giminaičiais (toliau kartu – artimieji) – kontaktiniu būdu (pasimatymo trukmė – iki trijų valandų), o su kitais asmenimis – tik nuotoliniu arba nekontaktiniu būdu (pasimatymo trukmė – iki dviejų valandų). Jeigu per pasimatymą pažeidžiama jo tvarka, jis nedelsiant nutraukiamas. Jeigu pakartotinai pažeidžiama kontaktiniu būdu vykstančio pasimatymo tvarka, kiti nuteistojo areštu pasimatymai vyksta tik nekontaktiniu būdu. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę leisti nuteistiesiems papildomai paskambinti ir suteikti papildomų pasimatymų socialiniams ryšiams palaikyti. Jeigu nuteistasis serga sunkia jo gyvybei gresiančia liga, patvirtinta gydytojų išvada, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo leisti nuteistąjį aplankyti jo artimiesiems. Toks aplankymas neįskaitomas į pasimatymų skaičių. Skambinimo, pasimatymų ir sergančių nuteistųjų areštu lankymo tvarką nustato teisingumo ministras.

Nuteistieji areštu turi teisę kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijas ir tarptautines organizacijas, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais. Pageidaujančius įgyvendinti šią teisę nuteistuosius areštu laisvės atėmimo vietų įstaiga iš šios įstaigos lėšų aprūpina vokais, pašto ženklais, rašymo priemonėmis ir popieriumi arba sudaro sąlygas į šioje dalyje nurodytus adresatus kreiptis elektroninių ryšių priemonėmis.

Nuteistieji areštu turi teisę kasdien ne trumpiau kaip vieną valandą, o nepilnamečiai, neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nėščios moterys ir ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – tris valandas pasivaikščioti. Pasivaikščiojimai vyksta laikantis šio kodekso 26 ir 44 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

Nuteistųjų areštu resocializaciją organizuoja ir įgyvendina laisvės atėmimo vietų įstaiga, ji taip pat įtraukia į šią veiklą kitas įstaigas ir organizacijas, ir patikimus savanorius.

Resocializacijos metu įgyvendinamos laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus ir (ar) Probacijos tarnybos direktoriaus aprobuotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems areštu sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, taikoma individuali ar grupinė psichoterapija, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų šiems nuteistiesiems resocializuotis.

Nuteistųjų areštu (išskyrus nuteistuosius iki šešiolikos metų) bendrasis ugdymas, profesinis mokymas ir aukštojo mokslo studijos neorganizuojami. Areštą atliekančių nuteistųjų iki šešiolikos metų bendrasis ugdymas organizuojamas šio kodekso 65 straipsnyje nustatyta tvarka.

Siekiant užtikrinti pozityvų nuteistųjų areštu užimtumą, jiems sudaromos sąlygos dalyvauti laisvės atėmimo vietų įstaigos arba kitų įstaigų ir organizacijų, ir patikimų savanorių organizuojamoje kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto ir kitoje laisvalaikio veikloje, padedančioje nuteistiesiems resocializuotis.

Jeigu yra galimybė, nuteistieji areštu gali, pateikę rašytinį prašymą, užsiimti darbine veikla. Nuteistųjų areštu užimtumas darbine veikla nelaikomas darbo santykiais ir darbo teisę reglamentuojantys teisės aktai jų užimtumo šia veikla nereguliuoja. Darbine veikla šiems nuteistiesiems leidžiama užsiimti tik laisvės atėmimo vietų įstaigos teritorijoje. Už darbinės veiklos rezultatus, atsižvelgdama į šios veiklos sudėtingumą, apimtį ir jai atlikti skirtą laiką, laisvės atėmimo vietų įstaiga nuteistiesiems areštu moka pinigines išmokas. Šių išmokų apskaičiavimo tvarką nustato teisingumo ministras. Darbine veikla užsiimantiems nuteistiesiems areštu piniginės išmokos mokamos iš fonde sukauptų lėšų.

Nuteistieji, kuriems iki nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė, įsiteisėjimo nebuvo taikomas suėmimas, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sulaikomi ir konvojuojami į laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytas bausmės atlikimo vietas.

Konkrečią bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdama į nuteistojo keliamą pavojų, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, į nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, o jei yra galimybė, – ir į nuteistojo nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus bei nuteistojo arba kitų jo artimųjų nuolatinę gyvenamąją vietą, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Į parinktą konkrečią bausmės atlikimo vietą, jei ji nesutampa su nuteistojo laikymo vieta, nuteistasis konvojuojamas per dešimt darbo dienų nuo nuosprendžio, kuriuo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, įsiteisėjimo dienos, o šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju – nuo nuteistojo atvykimo į bausmės atlikimo vietą dienos.

Į bausmės atlikimo vietą atvykę nuteistieji ne vėliau kaip kitą dieną pasirašytinai supažindinami su bausmės atlikimo tvarka, jų teisėmis, pareigomis ir draudimais. Šią informaciją laisvės atėmimo vietų įstaiga pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta. Teisingumo ministro nustatyta tvarka bausmės atlikimo vietose turi būti skelbiamos nuteistųjų teisės, pareigos, jiems taikomi draudimai ir kita su laisvės atėmimo bausmių vykdymu susijusi aktuali informacija, taip pat nuteistųjų dienotvarkė.

Apie nuteistojo atvykimą į bausmės atlikimo vietą per tris darbo dienas pranešama nuosprendį priėmusiam teismui, nuteistojo sutikimu – ir jo nurodytam asmeniui.

Į bausmės atlikimo vietas nuteistuosius konvojuoja konvojavimo teisę turinčios institucijos.

Konkrečių bausmės atlikimo vietų parinkimo nuteistiesiems ir nuteistųjų priėmimo bausmės atlikimo vietose tvarką nustato teisingumo ministras.

Nuteistieji gali būti perkeliami iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą, jeigu to reikia, šiais atvejais:

Nuteistųjų perkėlimo į kitas bausmės atlikimo vietas tvarką nustato teisingumo ministras.

Nuteistasis gali būti ne ilgiau kaip septynioms paroms laikinai perkeltas į kitą bausmės atlikimo vietą, kai jo dalyvavimas būtinas atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus arba nagrinėjant bylą teisme. Perkėlimas galimas tik tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo veiksmų neįmanoma atlikti bausmės atlikimo vietoje, kurioje nuteistasis nuolat atlieka bausmę, arba kai jo dalyvavimo negalima užtikrinti garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo ar kitomis priemonėmis ir būdais. Nuteistasis į kitą bausmės atlikimo vietą dėl dalyvavimo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus laikinai perkeliamas motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ar motyvuotu prokuroro nutarimu, o dėl dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme – motyvuota teisėjo ar teismo nutartimi. Atlikus procesinius veiksmus, nuteistasis, kiek įmanoma greičiau, grąžinamas į bausmės atlikimo vietą, iš kurios buvo laikinai perkeltas.

Motyvuotu ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro sprendimu nuteistasis ne ilgiau kaip vienai dienai gali būti iš bausmės atlikimo vietos konvojuojamas į procesinių veiksmų atlikimo vietą, kai šių veiksmų neįmanoma atlikti garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo ar kitomis priemonėmis ir būdais. Atlikus procesinius veiksmus, nuteistasis tą pačią dieną grąžinamas į bausmės atlikimo vietą.

Į uždaro tipo bausmės atlikimo vietas siunčiami pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir nuteistieji, kuriems yra paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

Uždaro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę taip pat atlieka šio kodekso 37 straipsnyje nustatyta tvarka iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų perkelti nuteistieji.

Uždaro tipo bausmės atlikimo vietose nuteistieji bausmę atlieka paprastojoje grupėje arba drausmės grupėje.

Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę:

Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę:

Į uždaro tipo bausmės atlikimo vietas atlikti bausmės atvykę nuteistieji priskiriami paprastajai grupei. Į drausmės grupę šie nuteistieji perkeliami šio kodekso 36 straipsnyje nustatyta tvarka.

Į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietas siunčiami šio kodekso 33 straipsnio 1 dalyje ir 35 straipsnio 1 dalyje nenurodyti nuteistieji.

Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę taip pat atlieka šio kodekso 37 straipsnyje nustatyta tvarka iš uždaro ir atviro tipo bausmės atlikimo vietų perkelti nuteistieji.

Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose nuteistieji bausmę atlieka paprastojoje grupėje, drausmės grupėje arba lengvojoje grupėje.

Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę:

Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę:

Lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę:

Į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietas atlikti bausmės atvykę nuteistieji priskiriami paprastajai grupei. Į lengvąją grupę arba drausmės grupę šie nuteistieji perkeliami šio kodekso 36 straipsnyje nustatyta tvarka. Nepilnamečiai nuteistieji į drausmės grupę neperkeliami.

Į atviro tipo bausmės atlikimo vietas siunčiami asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus ir tyčinius nusikaltimus, už kuriuos paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija vienų metų (išskyrus asmenis, nuteistus už tyčinius nusikaltimus, padarytus laikino sulaikymo, suėmimo vykdymo, arešto arba laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu).

Atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę taip pat atlieka šio kodekso 37 straipsnyje nustatyta tvarka iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų perkelti terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji.

Atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę:

Iš bausmės atlikimo vietos išvykstantys nuteistieji kelionės išlaidas apmoka patys arba tai padaro kiti jų nurodyti asmenys. Šio straipsnio 3 dalies 3–8 punktuose nurodytais atvejais išvykę iš bausmės atlikimo vietos nuteistieji gali būti stebimi elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistųjų išvykimo iš bausmės atlikimo vietų ir jų stebėjimo elektroninio stebėjimo priemonėmis tvarką nustato teisingumo ministras.

Nuteistieji iš paprastosios grupės į lengvąją grupę perkeliami, kai atitinka visas šias sąlygas:

Nuteistieji iš lengvosios grupės grąžinami į paprastąją grupę, kai atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

Nuteistieji iš paprastosios grupės į drausmės grupę perkeliami, kai atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

Nuteistieji, kurie bausmės atlikimo metu šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais iš lengvosios grupės buvo grąžinti į paprastąją grupę, į lengvąją grupę pakartotinai perkeliami, kai atitinka visas šias sąlygas:

Nuteistieji, kurie bausmės atlikimo metu šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais iš paprastosios grupės buvo perkelti į drausmės grupę, į paprastąją grupę grąžinami, kai atitinka visas šias sąlygas:

Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 1 punkto, 4 dalies ir 5 dalies 2 punkto nuostatos dėl nuteistųjų dalyvavimo darbinėje veikloje netaikomos šio kodekso 59 straipsnio 2 dalyje, 61 straipsnio 2 dalyje arba kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais į darbinę veiklą neįtraukiamiems arba nuo dalyvavimo darbinėje veikloje atleistiems nuteistiesiems.

Uždaro tipo bausmės atlikimo vietų paprastojoje grupėje terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji perkeliami į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų paprastąją grupę, kai atitinka visas šias sąlygas:

Uždaro tipo bausmės atlikimo vietų paprastojoje grupėje laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji perkeliami į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų paprastąją grupę, kai atitinka visas šias sąlygas:

Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų drausmės grupėje bausmę atliekantys nuteistieji (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), kurie kelia pavojų aplinkiniams arba kuriems bausmę atliekant drausmės grupėje per vienus metus tris kartus buvo skirtos drausminės ir (ar) administracinės nuobaudos, perkeliami arba grąžinami į uždaro tipo bausmės atlikimo vietą toliau atlikti bausmės paprastojoje grupėje.

Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti nuteistieji pakartotinai perkeliami arba grąžinami į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų paprastąją grupę, kai jie atlieka bausmę paprastojoje grupėje, atitinka šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytas sąlygas ir nuo jų perkėlimo arba grąžinimo į uždaro tipo bausmės atlikimo vietą dienos praėjo ne mažiau kaip dveji metai.

Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje bausmę atliekantys nuteistieji perkeliami į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, kai jie atitinka visas šias sąlygas:

Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys ir šio straipsnio 5 dalies 3–7 punktuose nustatytas sąlygas atitinkantys nuteistieji, kuriems pagal šio kodekso 83 straipsnį negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos ir kurie yra atlikę tris ketvirtadalius bausmės, likus ne daugiau kaip dvejiems metams iki bausmės pabaigos, perkeliami į atviro tipo bausmės atlikimo vietą.

Nuteistieji, kurie atlikdami bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba kelia pavojų laisvės atėmimo vietų įstaigos darbuotojams ar kitiems asmenims arba kuriems bausmę atliekant atviro tipo bausmės atlikimo vietoje per vienus metus tris kartus buvo skirta drausminių ir (ar) administracinių nuobaudų, perkeliami į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos paprastąją grupę toliau atlikti bausmės. Šie nuteistieji pakartotinai perkeliami arba grąžinami į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, kai jie laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvojoje grupėje, atitinka šio straipsnio 5 dalies 3–7 punktuose nustatytas sąlygas ir nuo jų perkėlimo (grąžinimo) į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą dienos praėjo ne mažiau kaip vieni metai.

Šio straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 5 dalies 7 punkto nuostatos dėl nuteistųjų dalyvavimo darbinėje veikloje netaikomos šio kodekso 59 straipsnio 2 dalyje, 61 straipsnio 2 dalyje arba kitais Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais į darbinę veiklą neįtraukiamiems arba nuo dalyvavimo darbinėje veikloje atleistiems nuteistiesiems.

Nuteistiesiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo tvarką nustato teisingumo ministras.

Nuteistieji, atsižvelgiant į bausmės atlikimo vietos tipą ir grupę, kurioje yra laikomi, turi teisę bausmės atlikimo vietoje turėti asmeninių daiktų, kurių jie gali įsigyti arba gauti perduodamų. Bausmės atlikimo vietose nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašus, daiktų kiekį ir bendrą masę nustato teisingumo ministras.

Atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji asmeninius daiktus perkasi savarankiškai. Uždaro arba pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekančių nuteistųjų apsipirkimą organizuoja laisvės atėmimo vietų įstaiga.

Didžiausia pinigų suma, už kurią uždaro arba pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji gali per mėnesį nusipirkti asmeninių daiktų, yra:

Į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą didžiausią pinigų sumą neįskaitomos pinigų, už kuriuos skambinama telefonu ar naudojamasi internetinės telefonijos paslaugomis, įsigyjama (prenumeruojama) spaudos leidinių, knygų, elektros prietaisų, taip pat gydytojo rekomenduotų vaistinių preparatų, vitaminų, medicinos ar regos korekcijos priemonių, sumos. Šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nuteistoms motinoms, apgyvendintoms kartu su savo vaikais bausmės atlikimo vietos vaikų (kūdikių) namuose arba ne bausmės atlikimo vietoje esančiose patalpose, teisę dėl darbo, mokslo ar resocializacijos be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos turintiems nuteistiesiems, apgyvendintiems ne bausmės atlikimo vietoje esančiose patalpose.

Nuteistieji turi teisę prenumeruotis arba kiti asmenys turi teisę nuteistiesiems prenumeruoti spaudos leidinių (išskyrus pornografinius leidinius ar leidinius, kuriuose propaguojamas smurtas arba žiaurumas).

Uždaro arba pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę vieną kartą per tris mėnesius gauti perduodamų daiktų. Konkrečių daiktų, kurie šiems nuteistiesiems gali būti perduodami arba atsiunčiami paštu, sąrašą, perduodamų daiktų priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems tvarką nustato teisingumo ministras. Viena pašto siunta (vienu kartu perduodami daiktai) neturi sverti daugiau kaip penkiolika kilogramų.

Pas nuteistuosius rasti daiktai, kurie nenurodyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose sąrašuose, ar leidžiamą turėti daiktų kiekį arba bendrą jų masę viršijantys daiktai teisingumo ministro nustatyta tvarka saugomi arba sunaikinami, o pas nuteistuosius, atliekančius bausmę uždaro arba pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose, rasti pinigai ir lėšos, gautos teisės aktų nustatyta tvarka realizavus rastus vertingus daiktus, motyvuotu laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno nutarimu perduodami į fondą.

Nuteistieji, turintys teisę naudotis elektros prietaisais, sumoka už šių prietaisų sunaudotą elektros energiją. Šiems nuteistiesiems leidžiamų naudotis elektros prietaisų technines charakteristikas, naudojimosi elektros prietaisais tvarką, taip pat šių prietaisų elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo ir išlaidų už jų sunaudotą elektros energiją apmokėjimo taisykles nustato teisingumo ministras.

Elektros prietaisai iš nuteistųjų paimami, jeigu:

Šio straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais paimti elektros prietaisai saugomi bausmės atlikimo vietoje. Paimti elektros prietaisai nuteistojo prašymu perduodami jų pasiimti į bausmės atlikimo vietą atvykusiems nuteistojo nurodytiems asmenims arba grąžinami nuteistajam, kai jis vėl įgyja teisę naudotis elektros prietaisais arba kai yra paleidžiamas iš bausmės atlikimo vietos.

Nuteistųjų pasimatymai vyksta prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams arba neprižiūrint. Nuteistieji, atsižvelgdami į turimų pasimatymų skaičių, pasirenka, kaip įgyvendins savo teisę pasimatyti. Nuteistųjų pasimatymų su savo nepilnamečiais vaikais (įvaikiais) skaičius neribojamas. Minimalus nuteistiesiems suteikiamų pasimatymų su kitais asmenimis skaičius ir pasimatymų rūšis nustatyti šio kodekso 33, 34, 35 ir 71 straipsniuose. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę leisti papildomai pasimatyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytais būdais, jeigu to nuteistasis prašo dėl svarbių priežasčių.

Prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams, nuteistiesiems leidžiama pasimatyti šiais būdais:

Kontaktiniu būdu nuteistųjų pasimatymai vyksta tik su artimaisiais, o lengvajai grupei priskirtų nuteistųjų – ir su kitais asmenimis.

Laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams neprižiūrint, nuteistiesiems leidžiama pasimatyti šiais būdais:

Šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyto pasimatymo metu nuteistajam leidžiama pasimatyti tik su sutuoktiniu arba sugyventiniu. Šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytu atveju nuteistajam leidžiama išvykti iš bausmės atlikimo vietos šio kodekso 77 straipsnyje nustatytu atveju.

Nuteistiesiems, kurie bausmę atlieka būdami priskirti lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti gali būti leidžiama papildomai pasimatyti neprižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui.

Šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytų pasimatymų metu nuteistojo arba lankytojo pageidavimu teisingumo ministro nustatyta tvarka jiems nemokamai tiekiamas šio kodekso 92 straipsnio 5 dalyje nurodytas maistas arba sudaromos sąlygos bausmės atlikimo vietoje įsigyti maisto produktų.

Atviro tipo bausmės atlikimo vietoje bausmę atliekantys nuteistieji savo teisę pasimatyti įgyvendina tik šio kodekso 35 straipsnyje nustatyta tvarka išvykę iš bausmės atlikimo vietos.

Bausmės atlikimo vietoje vykstantis pasimatymas, kurio metu pažeidžiama pasimatymų tvarka, nedelsiant nutraukiamas. Jeigu per vienus metus nuo šio pažeidimo padarymo dienos pakartotinai pažeidžiama pasimatymų tvarka arba jeigu už padarytą pasimatymų tvarkos pažeidimą nuteistajam buvo paskirta drausminė nuobauda, kiti šio nuteistojo pasimatymai vyksta tik nuotoliniu arba nekontaktiniu būdu, o pasimatymai kontaktiniu būdu arba neprižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams vėl leidžiami praėjus šešiems mėnesiams nuo pasimatymų tvarkos pažeidimo dienos ir tik tokiu atveju, kai nuteistasis daugiau neturi drausminių nuobaudų už padarytus pasimatymų tvarkos pažeidimus.

Nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka bausmę ir abu neturi teisės išvykti iš bausmės atlikimo vietos, leidžiama pasimatyti šio straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 4 dalies 1 punkte nurodytais būdais, jeigu jie arba kiti jų nurodyti asmenys apmoka visas su vieno iš sutuoktinių pervežimu į kitą bausmės atlikimo vietą susijusias laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamas išlaidas, apskaičiuotas teisingumo ministro nustatyta tvarka. Šių pasimatymų vietą nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioti pareigūnai.

Nuteistąjį, sergantį sunkia jo gyvybei gresiančia liga, kuri patvirtinta gydytojų išvada, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo leisti aplankyti jo artimiesiems. Šie aplankymai į pasimatymų skaičių neįskaitomi.

Nuteistojo pageidavimu vienas pasimatymas neprižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams gali būti pakeistas dviem pasimatymais prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams arba keturiais skambučiais, o vienas pasimatymas prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams – dviem skambučiais.

Pasimatymų ir sergančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato teisingumo ministras.

Nuteistieji turi teisę gauti pinigines perlaidas ir siųsti jas artimiesiems, o laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimu – ir kitiems asmenims.

Perlaidomis gauti pinigai įskaitomi į bausmės atlikimo vietoje esančią nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynųjų pinigų, – pervedami į jų nurodytas asmenines sąskaitas kredito įstaigose.

Nuteistiesiems atnešti grynieji pinigai bausmės atlikimo vietose nepriimami.

Nuteistieji turi teisę siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų.

Nuteistiesiems draudžiama siųsti anoniminius ar kolektyvinius skundus valstybės ir savivaldybių institucijoms. Be to, draudžiama kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais kitų asmenų vardu.

Laiškų siuntimo išlaidas apmoka patys nuteistieji. Nuteistiesiems, kurie to pageidauja, laisvės atėmimo vietų įstaiga sudaro sąlygas į advokatą, valstybės ir savivaldybių institucijas ir tarptautines organizacijas, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, kreiptis elektroninių ryšių priemonėmis.

Bausmės atlikimo vietose nuteistųjų vardu gautų laiškų įteikimo ir nuteistųjų laiškų išsiuntimo tvarką nustato teisingumo ministras.

Nuteistieji turi teisę teisingumo ministro nustatyta tvarka nekliudomai susitikti, susirašinėti su savo advokatu (advokato padėjėju) ir jam skambinti. Šių susitikimų ir skambinimo kartų skaičius ir trukmė, taip pat laiškų kiekis neribojami.

Nuteistiesiems bendraujant su savo advokatu (advokato padėjėju) turi būti užtikrinamas jų bendravimo konfidencialumas. Kiekvienas nuteistojo susitikimas su advokatu (advokato padėjėju) vyksta laisvės atėmimo vietų įstaigos nustatytu laiku ir negali tęstis ilgiau kaip aštuonias valandas.

Šio straipsnio 2 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai nuteistajam bausmės atlikimo vietoje teikiamos notarinės ir mediacijos paslaugos.

Nuteistieji turi teisę paskambinti telefonu arba naudojantis internetine telefonija, jeigu jie arba jų nurodyti asmenys gali apmokėti pokalbio išlaidas arba skambinimo išlaidas apmoka kitas abonentas. Nuteistasis, kuriam nustatytas skambinimo dažnumas, paskambinęs gali kalbėtis iki dvidešimt minučių.

Nuteistųjų skambinimo dažnumas nustatytas šio kodekso 33, 34, 35 ir 71 straipsniuose. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę leisti papildomai paskambinti, jeigu nuteistasis to prašo dėl svarbių priežasčių.

Pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia teisingumo ministro nustatytą skambinimo tvarką.

Nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore.

Nuteistųjų pasivaikščiojimai vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje bausmės atlikimo vietos teritorijoje laikantis šio kodekso 74 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Pasivaikščiojimų trukmė nustatyta šio kodekso 33, 34, 35, 71 ir 81 straipsniuose. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik esant nepalankioms oro sąlygoms, jeigu su tuo sutinka nuteistasis.

Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia teisingumo ministro nustatytą pasivaikščiojimų tvarką arba pats prašo jį nutraukti.

Tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatytu laisvalaikio metu bausmės atlikimo vietoje atlikti religines apeigas.

Laisvės atėmimo vietų įstaiga privalo užtikrinti, kad religinės apeigos netrukdytų kitų nuteistųjų poilsiui.

Dvasininkus religinėms apeigoms atlikti kviečia laisvės atėmimo vietų įstaiga.

Religinių apeigų atlikimo bausmės atlikimo vietose tvarką nustato teisingumo ministras.

Nuteistieji turi teisę Civilinio kodekso nustatyta tvarka sudaryti santuoką.

Bausmes atliekančių nuteistųjų santuoka sudaroma vienoje iš laisvės atėmimo vietų, kurioje atliekama bausmė. Santuoką sudaryti ketinantys nuteistieji arba jų nurodyti asmenys apmoka visas su vieno iš sutuoktinių pervežimu į kitą bausmės atlikimo vietą susijusias laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamas išlaidas, apskaičiuotas teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę suteikti santuoką sudariusiam nuteistajam vieną papildomą pasimatymą specialiose bausmės atlikimo vietos patalpose, vykstantį neprižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui.

Santuokos sudarymo bausmės atlikimo vietose tvarką nustato teisingumo ministras.

Nuteistieji turi teisę bausmės atlikimo vietose steigti nuteistųjų kolektyvo tarybas, kurių paskirtis – patarti laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriui klausimais, susijusiais su nuteistųjų resocializacija, integracija į visuomenę, užimtumu, sveikatos priežiūra ir priklausomybės ligų gydymu, kalinimo sąlygų gerinimu, buities poreikių užtikrinimu, organizacijos kultūra bei teisiniu reglamentavimu.

Nuteistųjų kolektyvo tarybų sudarymo tvarką nustato teisingumo ministras.