Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 pakeitimo įstatymas

Šis įstatymas reglamentuoja visuomeninius santykius, atsirandančius žvejybos, žuvų išteklių valdymo, išsaugojimo ir atkūrimo, akvakultūros, žuvų perdirbimo ir žuvininkystės produktų tiekimo rinkai srityse.

Šio įstatymo tikslas – užtikrinti žuvų išteklius tausojančią žvejybą, jų išsaugojimą ir atkūrimą, atsižvelgiant į ekologines sąlygas, žuvininkystės ekonomiką, žvejų, žuvų augintojų, perdirbėjų ir vartotojų interesus.

Šio įstatymo nuostatos galioja Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje, o Lietuvos Respublikos žvejybos laivuose – jūrų vandenyse.

Šiuo įstatymu siekiama suderinti žuvininkystės sektoriaus reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

Akvakultūra – vandens organizmų auginimas ir (arba) veisimas taikant metodus, kuriais siekiama gauti didesnę nei natūraliomis sąlygomis produkciją.

Akvakultūros produktai – bet kurios savo gyvenimo stadijos vandens organizmai, kurie yra akvakultūros veiklos rezultatas, taip pat iš šių organizmų gauti produktai.

Akvakultūros produktų gamintojų organizacija – juridinis asmuo, žuvų augintojų įsteigtas akvakultūros produktų pardavimo sąlygoms gerinti ir pripažintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos arba žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos.

Akvakultūros tvenkinys – dirbtinis vandens telkinys, įrengtas žemės paviršiuje, jo įdauboje, iškasoje arba upės vagoje, su pylimais, žuvų išgaudymo duobėmis, hidrotechnikos statiniais ir įrenginiais (krantų stiprinimo įrenginiais, vandens įleidimo ir išleidimo hidrotechnikos statiniais, dugno sausinimo kanalais, šliuzais, slenksčiais, pralaidomis), naudojamas akvakultūrai.

Atrankioji verslinė žvejyba – verslinė žvejyba, kurios tikslas – gaudyti tam tikro dydžio ir (arba) rūšių žuvis, nesugaunant ir nesužalojant kitų žuvų.

Atrankiosios verslinės žvejybos įrankis – verslinės žvejybos įrankis, kuriuo siekiama gaudyti tam tikro dydžio ir (arba) rūšių žuvis, bet nesugauti ir nesužaloti kitų žuvų.

Atviroji jūra – kaip apibrėžiama Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 2 straipsnio 22 dalyje.

Europos Sąjungos vandenys – kaip apibrėžiama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Europos Sąjungos žvejybos laivas – žvejybos laivas, plaukiojantis su Europos Sąjungos valstybės narės vėliava ir registruotas Europos Sąjungoje.

Geografinis žvejybos rajonas – geografinio žvejybos zonų klasifikavimo vienetu laikomas jūros rajonas, įvardijamas nurodant Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO, angl. FAO) parajonį, kvadratą ar pakvadratį arba, kur tai galioja, Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (TJTT, angl. ICES) statistinį stačiakampį, žvejybos pastangų zoną, ekonominę zoną arba geografinėmis koordinatėmis apibrėžtą rajoną.

Individualios žvejybos galimybės – ūkio subjektui skirta Lietuvos Respublikai nustatytų žvejybos galimybių dalis.

Intervencinis žvejybos produktų sandėliavimas – intervencinė rinkos stabilizavimo priemonė, kai Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 II priede nurodyti žvejybos produktai neparduodami už mažesnę nei orientacinę kainą, nustatomą vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 31 straipsniu, bet stabilizuojami arba perdirbami ir laikomi sandėliuose bei parduodami vėliau.

Jūrų vandenys – valstybių teritorinės jūros, gretutinės zonos, išskirtinės ekonominės zonos ir atviroji jūra.

Laisvas žvejybos pajėgumas – išbrauktų iš Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemos, netaikant Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 5 dalyje nurodytos žvejybos pajėgumo reguliavimo priemonės, laivų žvejybos pajėgumas, kol tokio pajėgumo laivas arba laivai neįtraukiami į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą.

Lietuvos Respublikos žūklės laivas – Europos Sąjungos žvejybos laivyno registre registruotas žūklės laivas, plaukiojantis su Lietuvos valstybės vėliava ir turintis jam išduotą Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimą.

Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimas – žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos išduodamas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 9 dalyje apibrėžiamas dokumentas.

Lietuvos Respublikos žvejybos laivas – su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojantis žvejybos laivas.

Pasyviosios žvejybos įrankis – bet koks žvejybos įrankis, kuriuo žvejojant nebūtina užtikrinti jo aktyvaus judėjimo.

Perleidžiamoji teisė į žvejybos galimybes jūrų vandenyse – ūkio subjektui suteikiama kitam ūkio subjektui galima perleisti teisė į Lietuvos Respublikai nustatytų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių jūrų vandenyse dalį (procentais).

Perleidžiamoji teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą – ūkio subjektui suteikiama teisė gauti tam tikro dydžio verslinės žvejybos vidaus vandenų telkinyje kvotą, kurią jis gali perleisti šio įstatymo nustatyta tvarka.

Perleidžiamoji teisė naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai – ūkio subjektui suteikiama kitam ūkio subjektui galima perleisti teisė naudoti tam tikrą kiekį tam tikrų verslinės žvejybos įrankių žvejybai tam tikrame priekrantės žvejybos bare.

Pirminis žvejybos produktų pardavimas – sužvejotų, apdorotų ar laive perdirbtų žvejybos produktų, iškrautų uoste, pardavimas arba jų pardavimas iš žvejybos ir kitų žvejybos produktus vežančių laivų.

Pirminis žvejybos produktų supirkėjas – ūkio subjektas arba žvejybos produktų gamintojų organizacija, vykdantys pirminį žvejybos produktų supirkimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pirminis žvejybos produktų supirkimas – sužvejotų, apdorotų ar laive perdirbtų žvejybos produktų, iškrautų uoste, supirkimas arba jų supirkimas iš žvejybos ir kitų žvejybos produktus vežančių laivų.

Pramoninis akvakultūros tvenkinių ūkis – teritorija ir joje įrengta įvairių kategorijų akvakultūros tvenkinių (neršto, auginimo, ganyklinių, pirminių, žiemojimo ir karantininių) sistema kartu su akvakultūrai naudojamais statiniais ir įrenginiais.

Priekrantės žvejyba – žvejyba žemės ūkio ministro įsakymu nustatytoje priekrantės žvejybos zonoje ne ilgesniais kaip 12 metrų laivais, naudojant pasyviosios žvejybos įrankius arba žvejybos įrankius, valdomus nuo kranto.

Privalomasis nurodymas – žuvininkystės kontrolės pareigūno įpareigojimas ūkio subjektui per tam tikrą terminą įgyvendinti žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų arba žalos žuvų ištekliams būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti dėl žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo atsiradusias pasekmes, arba įgyvendinti žuvų išteklių atkūrimo priemones.

Regioninė žvejybos valdymo organizacija – subregioninė, regioninė ar panaši organizacija, pagal tarptautinę teisę turinti pripažįstamą kompetenciją nustatyti žuvų išteklių, kurie jai buvo priskirti pagal jos įkūrimo konvenciją arba pagal susitarimą, išsaugojimo ir valdymo priemones.

Specialioji žvejyba – žvejyba mokslinių ar veterinarinių tyrimų, stebėsenos, žuvivaisos, biologinės melioracijos, mokymo tikslais.

Specializuotoji verslinė žvejyba – verslinė žvejyba, kai vienos rūšies žuvų laimikis sudaro daugiau kaip 50 procentų bendro laimikio svorio ir (arba) kurioje naudojami verslinės žvejybos įrankiai tam tikrų rūšių žuvims gaudyti.

Statomasis tinklas – verslinės žvejybos įrankis – iš vieno ar kelių ant vienos tinklo pavaros lygiagrečiai sukabintų tinklinio audeklo gabalų sudarytas tinklas, kurį vandenyje vertikaliai iš viršaus išlaiko plūdės ar plūduriuojanti virvė (pavara), o iš apačios – svarai ar nusverianti virvė (pavara) ir kuriuo sugaunamos į jį įsipainiojusios arba jo akyse sulaikytos žuvys. Naudojant šį tinklą jūrų vandenyse ir Kuršių mariose, jis inkaruojamas iš abiejų galų.

Tarpšakinė žuvininkystės organizacija – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos arba žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos pripažinta asociacija, vienijanti ūkio subjektus, užsiimančius žuvininkystės produktų gamyba, prekyba ir (arba) perdirbimu, įsteigta žuvininkystės produktų rinkai plėtoti ir pardavimo sąlygoms gerinti.

Tolimieji žvejybos rajonai – besiribojančių su jūrų vandenimis (išskyrus Baltijos jūrą) valstybių išskirtinės ekonominės zonos ir atviroji jūra, įskaitant toliau nei Baltijos jūra esančius regioninių žvejybos valdymo organizacijų administruojamus rajonus.

Tvenkinių akvakultūra – vandens organizmų veisimas, auginimas ir gaudymas akvakultūros tvenkiniuose.

Ūkio subjektas – Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo arba kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialai.

Uždaroji akvakultūros sistema – uždaros vandens apytakos akvakultūros sistema, kurioje palaikomi reikiami vandens fizikiniai ir cheminiai rodikliai.

Užsienio valstybė – valstybė ne Europos Sąjungos valstybė narė.

Vandens telkinys – jūrų vandenų ar vidaus vandenų telkinys.

Vandens transporto priemonė – laivas ar kitas plaukiamasis įrenginys arba priemonė.

Verslinė žvejyba – žvejyba verslinės žvejybos įrankiais pagal Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytą tvarką.

Verslinės žvejybos įrankiai – teisės aktais leidžiami žuvims gaudyti skirti įrankiai, naudojami verslinėje žvejyboje.

Vidaus vandenys – visi Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje esantys paviršiniai vandens telkiniai ir tarpiniai vandenys.

Vidaus vandenų žvejybos laivas – laivas, naudojamas vidaus vandenyse žuvų ištekliams gaudyti komerciniais tikslais.

Žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas – teisės aktų, kuriais nustatomi reikalavimai žuvininkystės veiklai, pažeidimas, už kurį taikoma administracinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, ir (arba) atsakomybė, numatyta šiame įstatyme.

Žuvininkystė – veikla, apimanti žuvų išteklių valdymą, išsaugojimą ir atkūrimą, žvejybą, akvakultūrą, žuvų perdirbimą, pirminį žuvininkystės produktų pardavimą ir supirkimą.

Žuvininkystės kontrolė – valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla, kuria siekiama užtikrinti žuvų išteklių naudojimo teisėtumą ir tvarką ir kuri apima žuvininkystę reglamentuojančių ir kitų teisės aktų pažeidimų prevenciją, pažeidimų nutraukimą, dėl padarytų pažeidimų kaltų fizinių asmenų ir ūkio subjektų nustatymą ir jų patraukimą atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

Žuvininkystės produktai – žvejybos ir akvakultūros produktai.

Žuvininkystės produktų gamyba – veikla, apimanti pirminę gamybą (žuvininkystės produktų gamyba, įskaitant žuvų auginimą ir gaudymą) ir pirminį perdirbimą (apdorojimas, kurio metu iš žuvininkystės produkto nekeičiant jo cheminės sudėties taip pat gaunamas žuvininkystės produktas).

Žuvininkystės produktų perdirbimas – kaip apibrėžiama Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 21 dalyje.

Žuvys – visų rūšių žuvys, nėgės, vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai.

Žuvivaisa – žuvų veisimas, paauginimas ir jų perkėlimas iš vienų vandens telkinių į kitus, taip pat reproduktorių gaudymas ir laikymas žuvų išteklių atkūrimo, palaikymo ir gausinimo tikslais.

Žuvų augintojas – ūkio subjektas, auginantis žuvis gėlame ar jūros vandenyje, sudarydamas joms dirbtines mitybos ir gyvenimo sąlygas.

Žuvų išgaudymo duobė – žuvims išgaudyti skirta speciali duobė, kurioje jos susikaupia nuleidžiant vandenį iš akvakultūros tvenkinio.

Žuvų ištekliai – visos gėlavandenės ir jūrų žuvys, kurias žmogus naudoja arba gali naudoti savo poreikiams, išskyrus dirbtinai auginamas žuvis.

Žuvų išteklių išsaugojimas ir atkūrimas – teisinės, materialios ir finansinės priemonės, padedančios išlaikyti stabilias natūraliai atsikuriančias arba atkurti nykstančias žuvų populiacijas.

Žuvų išteklių naudotojas – ūkio subjektas, turintis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos arba Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos arba privataus vidaus vandenų telkinio savininko suteiktą teisę naudoti žuvų išteklius šio įstatymo nustatyta tvarka, arba privataus vidaus vandenų telkinio savininkas.

Žūklės laivas – kaip apibrėžiama Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 33 dalyje.

Žvejyba – kaip apibrėžiama Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 1 dalyje.

Žvejybos baras – geografinėmis koordinatėmis apibrėžta vandens telkinio dalis.

Žvejybos galimybės – valstybei suteikiama teisė žvejoti tam tikros rūšies žuvis tam tikrame geografiniame žvejybos rajone, išreiškiama leidžiamu sugauti tam tikros rūšies žuvų kiekiu ir (arba) žvejybos pastangomis.

Žvejybos kvota – ūkio subjektui skiriamas žvejybos limitas ar jo dalis vidaus vandenų telkinyje arba individualios žvejybos galimybės jūrų vandenyse, išreikštos didžiausiu galimu sugauti tam tikros rūšies žuvų kiekiu.

Žvejybos laivas – kaip apibrėžiama Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 31 dalyje.

Žvejybos leidimas – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė žvejybos laivu vykdyti žvejybos veiklą, išvardytą Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 1 dalyje, jame nurodytomis sąlygomis.

Žvejybos limitas – vidaus vandenų telkiniui nustatytas arba didžiausias galimas sugauti žuvų kiekis arba žvejybos įrankių arba žvejybos dienų, arba žvejybos vietų skaičius.

Žvejybos pajėgumas – žūklės laivo talpa, išreiškiama bendrąja talpa (GT), ir žūklės laivo galia, išreiškiama kilovatais (kW). Tam tikrų žvejybos rūšių žvejybos pajėgumas gali būti išreiškiamas žvejybos įrankių kiekiu ir (arba) dydžiu.

Žvejybos pastangos – žūklės laivo pajėgumo ir žvejybos trukmės sandauga. Laivų grupės žvejybos pastangos yra visų grupę sudarančių laivų žvejybos pastangų suma.

Žvejybos ploto naudotojas – kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatyme.

Žvejybos priežiūra – žvejybos veiklos stebėjimas, remiantis stebėjimu, vykdomu inspektavimo laivais, oficialiais orlaiviais, oficialiomis nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemomis (RPAS), transporto priemonėmis ar kitomis priemonėmis, įskaitant techninius aptikimo bei identifikavimo metodus siekiant užtikrinti žuvininkystės kontrolę.

Žvejybos produktai – vandens organizmai, kurie yra žvejybos veiklos rezultatas, taip pat iš šių organizmų gauti produktai.

Žvejybos produktų gamintojų organizacija – juridinis asmuo, versline žvejyba užsiimančių žuvų išteklių naudotojų įsteigtas žvejybos produktų pardavimo sąlygoms gerinti ir pripažintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos arba žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos.

Žvejybos stebėtojas – fizinis asmuo, žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos įgaliotas stebėti, kaip Lietuvos Respublikos žvejybos laivo kapitonas ir kiti įgulos nariai laikosi žvejybos srities teisės aktų.

Žvejybos zona – vandens telkinys arba jo dalis, kuriuose taikomos tam tikros žvejybos taisyklės.

Žuvininkystės sektoriaus valstybinį valdymą atlieka:

Žemės ūkio ministrui ir aplinkos ministrui patarti ir siūlymams bei rekomendacijoms žuvininkystės politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais teikti steigiama Žuvininkystės taryba, sudaroma iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės deleguotų atstovų, žuvininkystės verslo atstovų ir mokslininkų. Žuvininkystės tarybos nuostatus ir jos sudėtį tvirtina žemės ūkio ministras ir aplinkos ministras.

Žemės ūkio ministerija ar žemės ūkio ministro įgaliota institucija Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka steigia žuvininkystės duomenų valstybės informacinę sistemą arba prireikus kelias sistemas. Žuvininkystės duomenų valstybės informacinių sistemų valdytoja yra Žemės ūkio ministerija. Žuvininkystės duomenų valstybės informacinių sistemų tvarkytoja yra žemės ūkio ministro įgaliota institucija – Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) ir (arba) valstybės įmonė, kurios savininko teises įgyvendina Žemės ūkio ministerija.

Už žuvininkystės duomenų valstybės informacinių sistemų tvarkytojo funkcijų atlikimą valstybės įmonei, kurios savininko teises įgyvendina Žemės ūkio ministerija, gali būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos (įskaitant ir Europos Sąjungos lėšas) įstatymų nustatyta tvarka.

Žemės ūkio ministerija ar žemės ūkio ministro įgaliota institucija atlieka nacionalinio korespondento, atsakingo už informacijos apie Lietuvos nacionalinės žuvininkystės duomenų rinkimo programos rengimą ir įgyvendinimą mainus su Europos Komisija, funkcijas.

Informacija apie žuvų išteklių naudojimą vidaus vandenyse, vidaus vandenų biologiniais duomenimis ir kita informacija disponuoja, ją valdo ir naudoja Aplinkos ministerija arba aplinkos ministro įgaliota institucija.

Vyriausybė steigia žinybinį Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registrą, tvirtina šio registro nuostatus ir skiria registro tvarkytoją. Žemės ūkio ministerija yra Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registro, kuris yra žuvininkystės duomenų valstybės informacinės sistemos dalis, valdytoja.

Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registro objektas yra perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą, teisės į žvejybos galimybes ir perleidžiamosios teisės naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai.

Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registras finansuojamas iš valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos lėšas) ir kitų šio registro nuostatuose nurodytų finansavimo šaltinių.

Ūkio subjektai, užsiimantys žuvininkyste, teikia Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus duomenis ar duomenis, reikalingus Lietuvos Respublikos žuvininkystės būklei įvertinti ir analizei atlikti, pagal kompetenciją žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos institucijos arba aplinkos ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Žvejybos reglamentavimo priemonės nustatomos ir taikomos remiantis žuvininkystės tyrimų duomenimis ir siekiant užtikrinti žuvų išteklių natūralaus atsikūrimo galimybes, palaikyti optimalų jūrų ir vidaus vandenų telkinių produktyvumą ir vengti neigiamų vandens ekosistemų pakitimų.

Žvejybos reglamentavimo priemonės gali būti šios:

Žvejybos jūrų vandenyse reglamentavimo priemones nustato Europos Sąjungos teisės aktai, o priemones, kurių nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija. Žvejybos vidaus vandenyse reglamentavimo priemones nustato aplinkos ministras. Žvejybos vidaus vandenyse limitus, verslinės žvejybos vidaus vandenyse draudimą ar ribojimą tam tikru laiku (arba tam tikrose vietose) arba tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimą aplinkos ministras nustato įvertinęs šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka atliekamų žuvų išteklių tyrimų duomenis. Verslinės žvejybos vidaus vandenų telkinyje limitai mažinami tokia apimtimi, kokios buvo žvejybos kvotos, į kurias ūkio subjektai perleido teisę aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai šio įstatymo nustatyta tvarka, arba didesne apimtimi, jeigu, žuvų išteklių tyrimų duomenimis, šių išteklių būklė tame vidaus vandenų telkinyje blogėja.

Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą (toliau – teisė į žvejybos kvotą) suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisės į žvejybos kvotą panaikinimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Teisę į žvejybos kvotą, vadovaudamasi šio įstatymo 15 straipsnio nuostatomis, suteikia Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisija, sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos ir Aplinkos ministerijos atstovų.

Individualių žvejybos galimybių jūrų vandenyse ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Individualias žvejybos galimybes ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotas pagal suteiktą teisę į žvejybos kvotą skiria žemės ūkio ministro įgaliota institucija.

Žuvų išteklių tyrimai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose atliekami kiekvienais metais, kituose, didesniuose kaip 200 ha vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose yra leidžiama užsiimti versline žvejyba, – ne rečiau kaip kas 5 metai. Likusiuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose leidžiama užsiimti specializuotąja versline žvejyba, žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kas 10 metų. Žuvų išteklių tyrimai vidaus vandenyse atliekami aplinkos ministro nustatyta tvarka, o jūrų vandenyse – žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Žuvų išteklių tyrimus atliekantys ūkio subjektai šių tyrimų duomenis nustatyta tvarka privalo pateikti Žemės ūkio ministerijai ir Aplinkos ministerijai.

Žuvų išteklių tyrimai valstybinės reikšmės vandens telkiniuose finansuojami iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos ar kitų Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos vykdomų programų lėšų arba ūkio subjekto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.

Žuvų išteklių naudotojai turi teisę:

Patirtų nuostolių apskaičiavimo tvarką ir įkainius jūrų vandenyse nustato žemės ūkio ministras, vidaus vandenyse – aplinkos ministras.

Jeigu galimybės žvejoti netenkama dėl to, kad žuvų išteklių naudotojai nesilaiko žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, šių naudotojų patirti nuostoliai neatlyginami.

Lietuvos Respublikos žvejybos laivo įgula sudaroma Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos žvejybos laivų kapitonai turi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose bei tarptautinėse sutartyse jiems nustatytas teises ir pareigas.

Lietuvos Respublikos žūklės laivai, žvejojantys jūrų vandenyse, turi būti įtraukti į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą, kuri yra Europos Sąjungos žvejybos laivyno registro dalis, o vidaus vandenyse žvejojantys laivai – į Lietuvos Respublikos vidaus vandenų žvejybos laivų sąrašą, kurį žemės ūkio ministro nustatyta tvarka sudaro žemės ūkio ministro įgaliota institucija.

Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimas išduodamas įtraukus žūklės laivą į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą. Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimą išduoda žemės ūkio ministro įgaliota institucija.

Į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą įtrauktų Lietuvos Respublikos žūklės laivų žvejybos pajėgumas negali viršyti didžiausio žvejybos pajėgumo atskaitos lygio, nustatyto Lietuvos Respublikai Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 II priede.

Lietuvos Respublikos žūklės laivo savininkui ar Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės piliečiui, ar užsienio valstybėje registruotam juridiniam asmeniui, ar kitai organizacijai nuosavybės teise arba kitu teisėtu pagrindu priklausančio žūklės laivo nuomos be įgulos sutarties (angl. bareboat charter) atveju Lietuvos Respublikos žūklės laivo nuomininkui nuosavybės teise arba kitu teisėtu pagrindu priklauso Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijime nurodytas žvejybos pajėgumas, o išbraukus žūklės laivą iš Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemos, išskyrus Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį, – atitinkamo dydžio laisvas žvejybos pajėgumas.

Laisvas žvejybos pajėgumas gali būti panaudotas įtraukiant žūklės laivą į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą arba didinant įtraukto į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą žūklės laivo žvejybos pajėgumą.

Kai fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija įgyja nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos žūklės laivą, laikoma, kad nuosavybės teisė į šio žūklės laivo Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijime nurodytą žvejybos pajėgumą pereina kartu su Lietuvos Respublikos žūklės laivu, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Kai nuosavybės teisė į Lietuvos Respublikos žūklės laivo žvejybos pajėgumą pereina kartu su nuosavybės teise į tą žūklės laivą, turi būti keičiamas Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimas. Kai nuosavybės teisė į Lietuvos Respublikos žūklės laivą perleidžiama be šio žūklės laivo Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijime nurodyto žvejybos pajėgumo, prieš Lietuvos Respublikos žūklės laivo nuosavybės teisės perleidimą turi būti panaikintas to Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimo galiojimas.

Žvejybos pajėgumo apskaitos tvarką nustato žemės ūkio ministras. Žvejybos pajėgumo apskaitą tvarko Žuvininkystės tarnyba.

Fiziniai ir juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, neturintys teisės įregistruoti laivo Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ar Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre, nuosavybės teisės ar kitų teisių į Lietuvos Respublikos žūklės laivo žvejybos pajėgumą ir į laisvą žvejybos pajėgumą įgyti negali.

Žemės ūkio ministerija ar žemės ūkio ministro įgaliota institucija rengia ir teikia Europos Komisijai ataskaitą apie Lietuvos Respublikos žūklės laivų žvejybos pajėgumo ir žvejybos galimybių pusiausvyrą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnyje.

Ūkio subjektas, kuriam išduotas Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimas, prieš sumontuodamas naują arba prieš pakeisdamas ar techniškai modifikuodamas esamą Lietuvos Respublikos žūklės laivo varomąjį variklį, apie tai informuoja Žuvininkystės tarnybą jos nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos žūklės laivų naujų varomųjų variklių, pakeičiamųjų varomųjų variklių ir techniškai modifikuotų varomųjų variklių, kurių galia didesnė kaip 120 kilovatų (kW), išskyrus tik pasyviosios žvejybos įrankius naudojančius laivus, pagalbinius laivus ir tik akvakultūroje naudojamus laivus, galią sertifikuoja Žuvininkystės tarnyba arba turinčios technines galimybes atlikti laivų variklių galios sertifikavimą klasifikacinės bendrovės (toliau – klasifikacinės bendrovės), arba laivų variklių gamintojai.

Sumontavęs naują arba pakeitęs ar techniškai modifikavęs esamą varomąjį variklį, ūkio subjektas kreipiasi į Žuvininkystės tarnybą arba klasifikacinę bendrovę, arba laivų variklių gamintoją dėl sertifikato, kad Lietuvos Respublikos žūklės laivo varomasis variklis nėra pajėgus pasiekti didesnės, negu sertifikate nustatyta didžiausia ilgalaikė variklio galia, galios, (toliau – Lietuvos Respublikos žūklės laivo varomojo variklio galios sertifikatas) išdavimo.

Lietuvos transporto saugos administracija, nustačiusi, kad Lietuvos Respublikos žūklės laive sumontuotas naujas arba pakeistas ar techniškai modifikuotas esamas varomasis variklis, bet ūkio subjektas neturi Lietuvos Respublikos žūklės laivo varomojo variklio galios sertifikato, apie tai praneša Žuvininkystės tarnybai.

Žemės ūkio ministras nustato Lietuvos Respublikos žūklės laivų varomųjų variklių galios sertifikavimo tvarką. Žuvininkystės tarnyba tvirtina atrankos Lietuvos Respublikos žūklės laivų varomojo variklio galios patikrai planą ir atlieka Lietuvos Respublikos žūklės laivų varomojo variklio galios patikrą.

Ūkio subjekto valdomas žūklės laivas įtraukiamas į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą ir ūkio subjektui išduodamas Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimas, jeigu ūkio subjektas atitinka visus šioje dalyje nustatytus reikalavimus:

Dėl vieno žūklės laivo Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimas gali būti išduodamas tik vienam ūkio subjektui. Lietuvos Respublikos žūklės laivą verslinei žvejybai gali naudoti tik tas ūkio subjektas, kuriam yra išduotas Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimas.

Prašymas išduoti Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimą ir atitikties tam tikriems šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams patvirtinimo dokumentus (toliau – dokumentai liudijimui išduoti) pateikiamas per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą (toliau – kontaktinis centras) arba tiesiogiai kreipiantis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo dokumentų liudijimui išduoti gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautus dokumentus.

Žemės ūkio ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dokumentų liudijimui išduoti gavimo dienos išduoda Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimą arba informuoja apie atsisakymą jį išduoti, nurodydama atsisakymo priežastis, tokiu būdu, kokiu buvo gauti dokumentai liudijimui išduoti, arba kitu pareiškėjo prašyme nurodytu būdu.

Jeigu pareiškėjas pateikia ne visus dokumentus liudijimui išduoti arba prašymas neišsamus ar netinkamai įformintas, žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo dokumentų liudijimui išduoti gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui ir informuoja, kad terminas Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimui išduoti bus skaičiuojamas gavus visus trūkstamus dokumentus ar informaciją.

Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimo galiojimas sustabdomas, padarant žymą Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemoje, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas to liudijimo galiojimas:

Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimas turi būti keičiamas, atitinkamai keičiant duomenis Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemoje, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

Pakeitus Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimą, anksčiau tam pačiam žūklės laivui išduotas Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimas laikomas negaliojančiu.

Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimo galiojimas panaikinamas be teisės kreiptis dėl naujo Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimo išdavimo, padarant žymą Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemoje, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimo galiojimas panaikinamas su teise kreiptis dėl naujo Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimo išdavimo ir žūklės laivas išbraukiamas iš Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemos, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimo išdavimo, jo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, liudijimo pakeitimo, liudijimo galiojimo panaikinimo tvarką nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimą išduoda, jo galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, liudijimą keičia ir liudijimo galiojimą panaikina žemės ūkio ministro įgaliota institucija.

Vidaus vandenų telkiniuose aplinkos ministro nustatyta tvarka leidžiama specializuotoji verslinė stintų žvejyba ir žvejyba, sertifikuota kaip tautinis paveldas ir (arba) įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba leidžiama tik Kuršių mariose, polderiuose ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba.

Verslinės žvejybos vidaus vandenyse, įskaitant bendrąja daline nuosavybės teise priklausančius valstybei ir ūkio subjektams vidaus vandenų telkinius, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius ir akvakultūros tvenkinius, tvarką nustato aplinkos ministras. Privačiuose vidaus vandenų telkiniuose verslinė žvejyba leidžiama aplinkos ministro leidžiamais naudoti žvejybos įrankiais ir būdais, nedraudžiamu laiku pagal visų vandens telkinio savininkų bendrai nustatytą tvarką.

Ūkio subjektai užsiimti versline žvejyba valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose nustatyti žvejybos limitai, gali tik turėdami teisę į žvejybos vidaus vandenyse kvotą, žvejybos kvotą ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą.

Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimus, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius, išduoda ir jų galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija.

Privačiuose vidaus vandenų telkiniuose ūkio subjektai užsiimti versline žvejyba gali tik gavę šių vidaus vandenų telkinių savininkų rašytinį sutikimą.

Žvejybos limitai, išreikšti tam tikro (-ų) tipo (-ų) verslinės žvejybos įrankių ir (arba) žvejybos vietų skaičiumi, nustatomi ne trumpesniam kaip 5 ir ne ilgesniam kaip 10 kalendorinių metų laikotarpiui. Žvejybos limitai, išreikšti didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, nustatomi nuo 1 iki 5 kalendorinių metų laikotarpiui.

Teisė į žvejybos kvotą suteikiama aukciono būdu ir ne aukciono būdu 5 kalendorinių metų laikotarpiui. Jeigu teisė į žvejybos kvotą buvo panaikinta dėl šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatytų priežasčių, pakartotinai ši teisė į žvejybos kvotą (likusią neišnaudotą jos dalį) ūkio subjektams suteikiama aukciono būdu laikotarpiui, kurį būtų galiojusi panaikinta teisė į žvejybos kvotą.

Teisė į žvejybos kvotą ežeruose ir polderiuose suteikiama aukciono būdu atitinkamam ūkio subjektų skaičiui, atsižvelgiant į didžiausią ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į žvejybos kvotą, skaičių: ežeruose ir polderiuose, kurių plotas iki 499 ha, – 1; nuo 500 iki 999 ha – 2; nuo 1 000 iki 7 000 ha – 3.

Suteikiant teisę į žvejybos kvotą kituose vidaus vandenyse, atsižvelgiama į šiuos apribojimus:

Suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje aukciono būdu, ūkio subjektai, pateikę prašymus suteikti teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, atrenkami, vertinami ir šiam ūkio subjektui skiriama žvejybos limito dalis ir (arba) žvejybos kvota nustatoma atsižvelgiant į aplinkosauginio, socialinio ir (arba) ekonominio pobūdžio kriterijus (padarytus verslinės žvejybos vidaus vandenyse pažeidimus, siūlomų skirti lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti dydį, ūkio subjekto priklausomybę vietos bendruomenei ir pan.). Ūkio subjektas – aukciono laimėtojas nustatomas įvertinus surinktų balų sumą. Už ūkio subjekto pagal šio įstatymo 8 straipsnio 3 punktą skiriamų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti lėšų kiekvieną eurą skiriama po balą. Šie balai sumažinami arba padidinami:

Ūkio subjektai, gavę teisę į žvejybos kvotą ne aukciono būdu, žuvų ištekliams atkurti ir saugoti kiekvienais metais skiria žemės ūkio ministro nustatytą pradinę aukciono kainą, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į vidutinį žvejybos įrankių naudojimo efektyvumą ir vidutinę pirminio žvejybos produktų pardavimo kainą. Ūkio subjektai, laimėję teisę į žvejybos kvotą aukciono būdu, žuvų ištekliams atkurti ir saugoti kiekvienais metais skiria aukcione pasiūlytą kainą.

Suteikiant ūkio subjektui teisę į žvejybos kvotą, ūkio subjektui skiriama žvejybos limito dalis procentais, jeigu žvejybos limitas išreikštas didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu. Nustačius žvejybos limitus, išreikštus didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose jau paskirstytos teisės į tam tikro (-ų) tipo (-ų) verslinės žvejybos įrankių kvotą, teisė į žvejybos kvotą, išreikštą didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ūkio subjektui skiriama proporcingai turimai teisei į tam tikro (-ų) tipo (-ų) verslinės žvejybos įrankių kvotą pagal verslinės žvejybos įrankių skaičių ir jų efektyvumą, nustatytą aplinkos ministro.

Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisija informaciją apie posėdį, kuriame ūkio subjektams bus suteikiamos teisės į žvejybos kvotas, paskelbia Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėse likus ne mažiau kaip 15 darbo dienų iki posėdžio dienos.

Prašymą suteikti teisę į žvejybos kvotą ir atitikties šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems kriterijams patvirtinimo dokumentus ūkio subjektas gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamasis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautus dokumentus.

Jeigu pareiškėjo pateiktas prašymas neišsamus ar netinkamai įformintas arba netinkamai įforminti kiti pateikti dokumentai, žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui. Jeigu pareiškėjas nepateikia tinkamai įformintų dokumentų likus 2 darbo dienoms iki Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos posėdžio, kuriame bus suteikiamos teisės į žvejybos kvotas, dienos, jo prašymas yra atmetamas.

Nustačius naują žvejybos limitą ar panaikinus teisę į žvejybos kvotą, atitinkamos teisės į žvejybos kvotą suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka.

Teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar perleidžiama ūkio subjektams, kurie pasinaudoję Europos Sąjungos parama perorientavo savo valdomą vidaus vandenų žvejybos laivą į kitą negu žvejybos veiklą ar teisę į žvejybos kvotą šio įstatymo nustatyta tvarka perleido aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai. Teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar perleidžiama ir su šiais ūkio subjektais susijusiems ūkio subjektams.

Susijusiais ūkio subjektais laikomi susiję fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys.

Susijusiais fiziniais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai). Šiame straipsnyje apibrėžiant fizinio asmens ryšius su juridiniais asmenimis, sutuoktiniai arba tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikomi susijusiais su juridiniu asmeniu, jeigu bent vienas iš sutuoktinių arba tėvų (įtėvių) ir jų nepilnamečių vaikų (įvaikių) yra susijęs su šiuo juridiniu asmeniu.

Susijusiais ūkio subjektais laikomi ūkio subjektai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje arba tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą įtaką juridiniam asmeniui.

Laikoma, kad ūkio subjektas tiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje, jeigu jis yra juridinio asmens dalyvis, turintis ne mažiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.

Laikoma, kad ūkio subjektas netiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje, jeigu kitas juridinis asmuo, kuriame šis ūkio subjektas turi balsų daugumą, gali įgyvendinti šio straipsnio 15 dalyje išvardytas teises.

Laikoma, kad tiesiogiai daryti lemiamą įtaką juridiniam asmeniui gali ūkio subjektas, kuris:

Laikoma, kad ūkio subjektas daro netiesioginę lemiamą įtaką juridiniam asmeniui, jeigu kitas juridinis asmuo, kuriame šis ūkio subjektas daro lemiamą įtaką, gali įgyvendinti šio straipsnio 17 dalyje išvardytas teises.

Susijusiais ūkio subjektais taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose tas pats fizinis ar juridinis asmuo arba tie patys asmenys turi ne mažiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime, arba tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą įtaką juridiniam asmeniui.

Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos sudėtį ir jos darbo reglamentą nustato žemės ūkio ministras.

Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisiją sudaro nuo šešių iki aštuonių narių iš Aplinkos ministerijos (ne mažiau kaip du), Žemės ūkio ministerijos (ne mažiau kaip du) ir Žuvininkystės tarnybos (ne daugiau kaip po du darbuotojus iš to paties struktūrinio padalinio) darbuotojų.

Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos nariai skiriami 5 metams. Tas pats asmuo komisijos nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos sprendimai skelbiami Žuvininkystės tarnybos ir Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėse.

Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Žvejybos kvota, išreikšta tam tikro (-ų) tipo (-ų) verslinės žvejybos įrankių ir (arba) žvejybos vietų skaičiumi, skiriama ūkio subjektui suteikus jam teisę į žvejybos kvotą.

Kiekvienais metais ūkio subjektui skiriamos verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotos, išreikštos didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, apskaičiuojamos pagal jam skirtą teisę į žvejybos kvotą.

Teisės į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

Teisės į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas šios teisės galiojimas:

Panaikinus teisę į žvejybos kvotą, ūkio subjektas netenka žvejybos kvotos ir panaikinamas jo verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas. Teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje panaikinama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

Ūkio subjektui, kurio teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje panaikinta dėl šio straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų sąlygų, 3 metus nuo šios teisės panaikinimo dienos negali būti suteikta arba perleista teisė į žvejybos kvotą. Ūkio subjektui, kurio teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje panaikinta dėl šio straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytų sąlygų, ir su juo susijusiems ūkio subjektams teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar perleidžiama.

Teisės į žvejybos kvotą galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, teisę į žvejybos kvotą panaikina ir teisės į žvejybos kvotą perleidimą prižiūri žemės ūkio ministro įgaliota institucija.

Ūkio subjektas jam skirtą žvejybos kvotą, išreikštą didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ar jos dalį gali žemės ūkio ministro nustatyta tvarka perleisti kitam ūkio subjektui, turinčiam teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vidaus vandens telkinyje, arba apsikeisti su juo žvejybos kvotomis. Jeigu žvejybos kvota yra išreikšta žvejybos įrankių ar žvejybos dienų skaičiumi, ūkio subjektas gali ją ar jos dalį išnuomoti, atiduoti panaudai ar apsikeisti žvejybos kvotomis iki vienų kalendorinių metų laikotarpiui žemės ūkio ministro nustatyta tvarka su kitu ūkio subjektu, turinčiu teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vidaus vandenų telkinyje. Ūkio subjektas, perleisdamas teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, perleidžia visą jam skirtą žvejybos kvotą. Ūkio subjektui, kuris perleido teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, teisė į žvejybos kvotą ir visa jam skirta žvejybos kvota panaikinama ir atitinkamai mažinamas tam vidaus vandenų telkiniui nustatytas žvejybos limitas.

Ūkio subjektas jam suteiktą teisę į žvejybos kvotą kartu su įsipareigojimu mokėti atitinkamą lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti dydį turi teisę perleisti žemės ūkio ministro nustatyta tvarka kitam ūkio subjektui arba, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalies nuostatomis, aplinkos ministro nustatyta tvarka – aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai.

Teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro nustatyta tvarka aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai gali perleisti ūkio subjektai, paraiškos pateikimo dieną turintys teisę į žvejybos kvotą tame vidaus vandenų telkinyje ir prisiimantys šiuos įsipareigojimus:

Teisės į žvejybos kvotą ir žvejybos kvotos negali perleisti ūkio subjektas, jeigu:

Išmoka, kurią ūkio subjektas gauna už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, apskaičiuojama ir išmokama vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka, įvertinus ūkio subjekto 2018–2022 metais iš verslinės žvejybos veiklos tame vidaus vandenų telkinyje, kuriame turėjo teisę žvejoti, gautas pajamas, ilgalaikį turtą, darbo vietas, nuostolius, susijusius su finansinių įsipareigojimų vykdymu įgyvendinant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemones. Išmoką aplinkos ministro nustatyta tvarka išmoka aplinkos ministro įgaliota biudžetinė įstaiga iš Aplinkos ministerijai šiam įstatymui įgyvendinti skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimo laikotarpis sutampa su žvejybos kvotos galiojimo laikotarpiu.

Ūkio subjektui išduodamas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas pateikus prašymą, jeigu yra visos šios sąlygos:

Prašymas išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą pateikiamas per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į aplinkos ministro įgaliotą instituciją. Aplinkos ministro įgaliota institucija, gavusi prašymą išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą, išsiunčia automatinį pranešimą apie gauto prašymo statusą, jeigu trūksta duomenų arba jie neteisingi, apie tai informuoja pareiškėją.

Aplinkos ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą gavimo dienos išduoda verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą arba informuoja apie atsisakymą jį išduoti, nurodydama atsisakymo priežastis, tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą, arba kitu prašyme nurodytu būdu.

Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas yra elektroninės arba ūkio subjekto prašymu popierinės formos.

Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

Verslinės žvejybos leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas šio leidimo galiojimas:

Iš dalies sustabdžius teisės į žvejybos kvotą galiojimą arba perleidus, arba gavus dalį žvejybos kvotos ar dalį teisės į žvejybos kvotą, pasikeitus leidime nurodytiems duomenims ir (arba) žvejybos sąlygoms, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas turi būti keičiamas.

Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo ir leidimų pakeitimo tvarką nustato aplinkos ministras.

Šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimais, už kuriuos taikoma Administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė, laikomi:

Šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimais taip pat laikomi aplinkos ministro nustatytų žvejybos vidaus vandenyse žurnalų pildymo taisyklių pažeidimai nenurodant žvejybos datos ar žvejybos įrankių, naudojant draudžiamus ar tuo metu draudžiamus žvejybos įrankius, jeigu žvejybos įrankių leistini parametrai neatitinka mažiau kaip 5 procentais, arba žvejybos įrankius, jeigu jų parametrai neatitinka nurodytų verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime mažiau kaip 5 procentais, jeigu tokio pat pobūdžio pažeidimas padaromas antrą kartą per metus.

Verslinės žvejybos jūrų vandenyse tvarką nustato žemės ūkio ministras.

Ūkio subjektai turi teisę užsiimti versline žvejyba jūrų vandenyse, išskyrus priekrantės žvejybą, tik turėdami verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, išduodamą atskirai dėl kiekvieno Lietuvos Respublikos žūklės laivo eksploatavimo, ir individualias žvejybos galimybes, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje numatytą atvejį. Ūkio subjektai gali užsiimti priekrantės žvejyba turėdami perleidžiamąją teisę naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai (toliau – teisė naudoti žvejybos įrankius) ir verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, išduodamą atskirai dėl kiekvieno Lietuvos Respublikos žūklės laivo eksploatavimo, išskyrus Reglamento (ES) Nr. 404/2011 4 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį.

Teisės į žvejybos galimybes ir teisės naudoti žvejybos įrankius suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisių panaikinimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Teisę į žvejybos galimybes ar teisę naudoti žvejybos įrankius ūkio subjektams suteikia Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisija (toliau – Žvejybos teisių suteikimo komisija), sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos atstovų.

Žvejybos teisių suteikimo komisiją sudaro nuo šešių iki aštuonių narių iš Žemės ūkio ministerijos darbuotojų (ne mažiau kaip du) ir Žuvininkystės tarnybos darbuotojų (ne daugiau kaip po du darbuotojus iš to paties struktūrinio padalinio).

Žvejybos teisių suteikimo komisijos nariai skiriami 5 metams. Tas pats asmuo Žvejybos teisių suteikimo komisijos nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

Visi ūkio subjektai, atitinkantys šio straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, gali skirti vieną atstovą į Žvejybos teisių suteikimo komisiją dalyvauti patariamojo balso teise. Šios komisijos sudėtį ir jos darbo reglamentą tvirtina žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija.

Žvejybos teisių suteikimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Ūkio subjektas panaudoja tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes vykdydamas tos rūšies žuvų verslinę žvejybą arba, apsikeitęs tos rūšies žuvų individualiomis žvejybos galimybėmis su kitais ūkio subjektais, vykdydamas verslinę žvejybą kitos rūšies žuvų, kurių individualias žvejybos galimybes gavo jomis apsikeitęs.

Jeigu einamųjų metų sausio 1 dieną ūkio subjektams individualios žvejybos galimybės dar nepaskirstytos, tačiau yra priimtas Tarybos reglamentas, nustatantis einamųjų metų žvejybos galimybes, arba priimtas sprendimas Europos Sąjungos Taryboje dėl einamųjų metų žvejybos galimybių, tačiau Tarybos reglamentas, nustatantis einamųjų metų žvejybos galimybes, dar nepaskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ūkio subjektas, turintis verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, gali užsiimti versline žvejyba jūrų vandenyse neturėdamas individualių žvejybos galimybių, jeigu praeitų metų Lietuvos Respublikai skirtos žvejybos galimybės ir individualios žvejybos galimybės nebuvo viršytos. Tokiu atveju ūkio subjektas gali užsiimti versline žvejyba neviršydamas praeitų metų individualių žvejybos galimybių, kurios jam priklausytų pagal turimą teisę į žvejybos galimybes, iki bus skirtos einamųjų metų individualios žvejybos galimybės. Tačiau, jeigu numatoma, kad Lietuvos Respublikai skiriamų žvejybos galimybių dydis skirsis nuo praeitų metų žvejybos galimybių, žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo einamųjų metų sausio 1 dienos nustato, kokios praeitų metų individualių žvejybos galimybių dalies negali viršyti ūkio subjektas, užsiimdamas versline žvejyba, iki bus paskirtos individualios žvejybos galimybės.

Žemės ūkio ministras tvirtina atrankiosios verslinės žvejybos įrankių sąrašą ir tausojančių gamtines buveines žvejybos būdų nustatymo kriterijus.

Perleidžiamoji teisė į žvejybos galimybes jūrų vandenyse (toliau – teisė į žvejybos galimybes) ar teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama arba perleidžiama ūkio subjektams atskirai ar kartu valdantiems Lietuvos Respublikos žūklės laivą, jeigu nebus viršytas žemės ūkio ministro nustatytas žvejybos pajėgumo ribojimas atitinkamame geografiniame žvejybos rajone.

Žvejybos teisių suteikimo komisija informaciją apie posėdį, kuriame bus suteikiama teisė į žvejybos galimybes ar teisė naudoti žvejybos įrankius, paskelbia Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėse likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki posėdžio dienos.

Nuo informacijos apie Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdį paskelbimo dienos ūkio subjektai gali teikti prašymus suteikti teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą. Prašymai suteikti teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius nepriimami likus 5 darbo dienoms iki posėdžio dienos.

Jeigu pareiškėjo pateiktas prašymas suteikti teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius neišsamus ar netinkamai įformintas, žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui. Jeigu pareiškėjas nepateikia tinkamai įforminto prašymo likus 5 darbo dienoms iki šio straipsnio 12 dalyje nurodyto posėdžio dienos, jo prašymas atmetamas.

Teisė į žvejybos galimybes arba teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama tą pačią dieną, kurią įvyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis. Apie priimtą sprendimą ūkio subjektai informuojami ir sprendimas paskelbiamas Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėse ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdžio dienos.

Lietuvos Respublika, bendradarbiaudama su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis, gali apsikeisti žvejybos galimybėmis abipusiškai naudingomis sąlygomis. Lietuvos Respublikos apsikeitimo žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis tvarką nustato žemės ūkio ministras.

Ūkio subjektas gali kreiptis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją dėl apsikeitimo individualiomis žvejybos galimybėmis su fiziniu ar juridiniu asmeniu, valdančiu žūklės laivą, plaukiojantį su ne Lietuvos valstybės vėliava. Tokiu atveju žemės ūkio ministro įgaliota institucija apsikeičia ūkio subjekto individualiomis žvejybos galimybėmis su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe Lietuvos Respublikos vardu ir gautas žvejybos galimybes skiria tam ūkio subjektui.

Ūkio subjektai gali kreiptis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją dėl apsikeitimo su fiziniu ar juridiniu asmeniu, valdančiu žūklės laivą, plaukiojantį su ne Lietuvos valstybės vėliava, tos pačios arba Lietuvos Respublikai tenkančiomis didesnės vertės žvejybos galimybių dalimi arba Lietuvos Respublikai tenkančia ne daugiau kaip 30 procentų mažesnės vertės žvejybos galimybių dalimi. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija gali leisti apsikeisti Lietuvos Respublikai tenkančia daugiau kaip 30 procentų mažesnės vertės žvejybos galimybių dalimi, jeigu apsikeičiamų žvejybos galimybių vertės išlyginimas bus vykdomas per kelis apsikeitimus pagal iš anksto sudarytą susitarimą su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe arba fiziniu ar juridiniu asmeniu, valdančiu žūklės laivą, plaukiojantį su ne Lietuvos valstybės vėliava.

Ūkio subjektas gali kreiptis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją dėl savo individualių žvejybos galimybių perleidimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei arba užsienio valstybei, jeigu tarp valstybių yra susitarta dėl bendro žvejybos galimybių naudojimo ir numatytas vėlesnis lygiaverčių ar didesnės vertės žvejybos galimybių perleidimas Lietuvos Respublikai. Gautos iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba užsienio valstybės žvejybos galimybės skiriamos ūkio subjektui, perleidusiam tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes.

Žvejybos galimybių vertė apskaičiuojama pagal paskutinių vienų kalendorinių metų, kuriais buvo vykdoma tam tikros rūšies žuvų verslinė žvejyba, tos rūšies vidutinę pirminio žvejybos produktų pardavimo kainą Lietuvos Respublikos teritorijoje arba kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar užsienio valstybėse, jeigu tos rūšies pirminis žvejybos produktų pardavimas Lietuvos Respublikos teritorijoje nebuvo vykdomas. Jeigu žvejybos produktai parduodami apdoroti ar perdirbti, perskaičiuojama į gyvų žuvų svorį, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 404/2011 50 straipsnyje.

Ūkio subjektai, atitinkantys šio įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, gali tarpusavyje keistis individualiomis žvejybos galimybėmis žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Jeigu ūkio subjektai keičiasi nelygiavertėmis individualiomis žvejybos galimybėmis arba perleidžia savo individualias žvejybos galimybes ar jų dalį, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka žuvų ištekliams atkurti ir saugoti individualias žvejybos galimybes ar jų dalį perleidęs ūkio subjektas arba ūkio subjektas, kuris, apsikeitęs individualiomis žvejybos galimybėmis, gauna mažesnės vertės individualias žvejybos galimybes, negu jam buvo skirta, turi sumokėti 5 procentų atitinkamai nuo perleidžiamų individualių žvejybos galimybių vertės arba apsikeičiamų individualių žvejybos galimybių verčių skirtumo lėšų sumą, išskyrus atvejus, kai ūkio subjektai būna iš anksto susitarę dėl apsikeičiamų individualių žvejybos galimybių verčių išlyginimo per kelis apsikeitimus arba žvejybos produktų gamintojų organizacijos nariai tarpusavyje keičiasi ar tarpusavyje perleidžia vienas kitam individualias žvejybos galimybes.

Ūkio subjektai, atitinkantys šio įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, norėdami tarpusavyje keistis individualiomis žvejybos galimybėmis, kreipiasi į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją.

Žemės ūkio ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreipimosi dėl apsikeitimo individualiomis žvejybos galimybėmis dienos apskaičiuoja apsikeičiamų individualių žvejybos galimybių vertes, kaip nurodyta šio straipsnio 5 dalyje, mokėtiną žuvų ištekliams atkurti ir saugoti lėšų sumą, jeigu apsikeičiamų individualių žvejybos galimybių vertės skirtingos, ir apie tai informuoja individualiomis žvejybos galimybėmis apsikeisti siekiančius ūkio subjektus.

Jeigu apsikeičiamos individualios žvejybos galimybės yra lygiavertės, apsikeitimą individualiomis žvejybos galimybėmis žemės ūkio ministro įgaliota institucija patvirtina per šio straipsnio 8 dalyje nurodytą terminą. Jeigu ūkio subjektai, atitinkantys šio įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, keičiasi nelygiavertėmis individualiomis žvejybos galimybėmis, apsikeitimas jomis patvirtinamas tada, kai sumokama žuvų ištekliams atkurti ir saugoti žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos apskaičiuota lėšų suma.

Kiekvienais metais ūkio subjektams skirtinos tam tikros rūšies žuvų individualios žvejybos galimybės apskaičiuojamos pagal jiems suteiktą teisę į žvejybos galimybes, išskyrus priekrantės žvejybą, taip pat individualios žvejybos galimybės gali būti įsigyjamos aukciono būdu. Jeigu teisė į žvejybos galimybes ar individualios žvejybos galimybės buvo įsigytos aukciono būdu, individualios žvejybos galimybės skiriamos tik tuo atveju, kai ūkio subjektas sumoka už jas aukcione pasiūlytą kainą.

Teisė į žvejybos galimybes suteikiama ūkio subjektams 15 kalendorinių metų.

Žvejybos produktų gamintojų organizacijos nariai gali įgalioti organizaciją valdyti nariams priklausančias teises į žvejybos galimybes arba individualias žvejybos galimybes, apie tai informavę Žuvininkystės tarnybą.

Žemės ūkio ministras, remdamasis žuvininkystės tyrimų duomenimis, nustato kiekviename priekrantės žvejybos bare didžiausią leidžiamą naudoti tam tikrų verslinės žvejybos įrankių skaičių.

Priekrantės žvejybai teisė į žvejybos galimybes nesuteikiama ir individualios žvejybos galimybės ūkio subjektams neskirstomos. Ūkio subjektai, turintys teisę naudoti žvejybos įrankius, naudoja bendrą, pagal šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalį skiriamą Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalį.

Ūkio subjektas, turėdamas teisę naudoti žvejybos įrankius, gali vykdyti priekrantės žvejybą su Lietuvos Respublikos žūklės laivu, kurio bendrasis ilgis ne didesnis kaip 12 m, priekrantės žvejybos bare, kuriame verslinei žvejybai vykdyti jis turi teisę naudoti žvejybos įrankius, ir Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje už priekrantės žvejybos zonos ribų.

Vienu Lietuvos Respublikos žūklės laivu vykdyti verslinę žvejybą priekrantės žvejybos zonoje galima statomaisiais tinklais, kurių bendras ilgis ne didesnis kaip 4 km.