LegalizeLietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 pakeitimo įstatymas
Žuvininkystės tarnybos vadovas, išnagrinėjęs skundą, priima vieną iš šių sprendimų:
1) privalomąjį nurodymą palieka nepakeistą;
2) privalomąjį nurodymą pakeičia iš dalies, sumažindamas jame nustatytus reikalavimus arba pratęsdamas jo įvykdymo terminus;
3) privalomąjį nurodymą panaikina ir perduoda jį davusiam pareigūnui teikti iš naujo;
4) privalomąjį nurodymą panaikina.
Žuvininkystės tarnybos vadovo sprendimas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.
61 straipsnis. Žuvininkystės kontrolės pareigūnų veiksmai, jeigu pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui jame nustatyti reikalavimai neįvykdomi
Jeigu privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo privalomojo nurodymo neįvykdžiusį ūkio subjektą patraukti administracinėn atsakomybėn už šio nurodymo neįvykdymą, už žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jeigu pažeidimas tęstinis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, arba jeigu privalomasis nurodymas duotas dėl šio įstatymo 56 straipsnio 5 punkte nurodytų priežasčių, pareikšti ieškinį teisme dėl žuvų ištekliams padarytos žalos atlyginimo.
62 straipsnis. Teisės stabdyti, apžiūrėti transporto priemones ir į jas patekti atsiradimo pagrindai
Žuvininkystės kontrolės pareigūnai turi teisę stabdyti, apžiūrėti transporto priemones ir į jas patekti, kai:
1) turi žinių arba pagrįstai įtaria, kad transporto priemonėje yra asmenų, padariusių pažeidimus;
2) transporto priemonė yra daromo pažeidimo įrankis arba priemonė;
3) turi žinių arba pagrįstai įtaria, kad transporto priemone vežami neteisėtai įgyti žuvininkystės produktai.
63 straipsnis. Stabdant ir apžiūrint transporto priemonę taikomi reikalavimai
Transporto priemonę stabdantis žuvininkystės kontrolės pareigūnas turi dėvėti tarnybinę uniformą.
Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant vairuotojui signalą lazdele ar mojant skrituliu su raudonu atšvaitu.
Tamsiuoju paros metu transporto priemonės stabdomos laikantis šių reikalavimų:
1) žuvininkystės kontrolės pareigūnas turi dėvėti tarnybinę uniformą su šviesą atspindinčiais elementais, dirbti tik su specialiaisiais skiriamaisiais ženklais pažymėtu automobiliu;
2) automobilio ekipaže turi dirbti ne mažiau kaip du žuvininkystės kontrolės pareigūnai, o kai dirbama kartu su kitų institucijų (policijos ir kt.) pareigūnais, – be žuvininkystės kontrolės pareigūno, ne mažiau kaip dar vienas kitos institucijos pareigūnas;
3) automobilis stabdomas lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus specialiaisiais skiriamaisiais ženklais pažymėto automobilio mėlynos spalvos švyturėlius.
Sustabdęs transporto priemonę, vienas iš ekipaže dirbančių žuvininkystės kontrolės pareigūnų privalo nedelsdamas prieiti prie vairuotojo, pasakyti sustabdymo priežastį, savo tarnybos vietą, pareigas, pavardę, asmeniui pareikalavus, pateikti tarnybinį pažymėjimą.
Jeigu transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo persekioti transporto priemonę Žuvininkystės tarnybos automobiliu su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir nedelsdamas informuoti policiją apie persekiojamos transporto priemonės judėjimo kryptį.
Žuvininkystės kontrolės pareigūnai transporto priemonę ir joje esančius daiktus apžiūri transporto priemonės savininko ar jos valdytojo akivaizdoje, išskyrus atvejus, kai apžiūros atidėlioti negalima. Tokiu atveju apžiūroje privalo dalyvauti du kviestiniai asmenys.
64 straipsnis. Teisės sulaikyti laivus ir kitas vandens transporto priemones atsiradimo pagrindai
Žuvininkystės kontrolės pareigūnai turi teisę sulaikyti laivus ar kitas vandens transporto priemones ir pradėti tyrimą dėl pažeidimo, jeigu:
1) pagrįstai įtaria, kad Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar užsienio valstybių žvejybos laivas ar kita vandens transporto priemonė, esantys Lietuvos Respublikos uostuose, teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje, pažeidė žuvininkystę reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus;
2) yra gautas pranešimas iš užsienio valstybių, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos Sąjungos kompetentingų institucijų ar regioninių žvejybos valdymo organizacijų, kad su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojantis laivas ar kita vandens transporto priemonė įtariami pažeidę užsienio valstybės, Europos Sąjungos valstybės narės žuvininkystę reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus šios užsienio valstybės, Europos Sąjungos valstybės narės uostuose, teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje;
3) yra gautas prašymas iš užsienio valstybių, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos Sąjungos kompetentingų institucijų ar regioninių žvejybos valdymo organizacijų pradėti tyrimą dėl savanoriškai įplaukusio į Lietuvos Respublikos uostą laivo ar kitos vandens transporto priemonės, pažeidusių prašančios valstybės teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje žuvininkystę reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus.
65 straipsnis. Laivų stabdymas
Nurodymas laivo kapitonui sustabdyti laivą, atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir oro sąlygas, perduodamas naudojantis tarptautinių signalų kodu, ultratrumpųjų bangų (UTB) radijo stoties kanalu, tarptautiniu radijo ryšiu, šviesos signalais, pirotechnikos signalais, vėliavomis, signalinėmis raketomis, signaliniais šviesos prietaisais.
Vykdydamas žuvininkystės kontrolės pareigūnų nurodymą, laivo kapitonas privalo, nepažeisdamas saugios laivybos reikalavimų, kuo greičiau sustabdyti laivą.
Jeigu žuvininkystės kontrolės pareigūnai laivą stabdo iš žuvininkystės kontrolei skirto laivo, šis laivas Reglamento (ES) Nr. 404/2011 102 straipsnyje nustatyta tvarka turi būti paženklintas skiriamaisiais ženklais.
Laivui sustojus, žuvininkystės kontrolės pareigūnai įsilaipina į laivą Reglamento (ES) Nr. 404/2011 103 straipsnyje nustatyta tvarka ir nedelsdami atlieka patikrinimą.
Žuvininkystės kontrolės pareigūnai laivą sustabdyti gali ne ilgiau, negu to reikia patikrinimui atlikti.
Jeigu laivas nesustoja, kai to reikalauja žuvininkystės kontrolės pareigūnai, šie pareigūnai apie tai informuoja Lietuvos Respublikos institucijas, įgaliotas priverstinai sustabdyti laivus. Šios institucijos privalo imtis teisės aktuose numatytų veiksmų, kad žuvininkystės kontrolės pareigūno reikalavimu laivas būtų sustabdytas.
Apie laivo sustabdymą žuvininkystės kontrolės pareigūnai nedelsdami informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba).
66 straipsnis. Laivų tikrinimas
Žuvininkystės kontrolės pareigūnai, siekdami ištirti pažeidimus, turi teisę tikrinti laivus Reglamento (ES) Nr. 404/2011 104 straipsnyje nustatyta tvarka.
Tikrindamas laivą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo:
1) prisistatyti laivo kapitonui ar jo paskirtam įgulos nariui, pateikti tarnybinį pažymėjimą ir paaiškinti patikrinimo tikslą;
2) išaiškinti laivo kapitonui ar jo paskirtam įgulos nariui jo teisę dalyvauti patikrinime, pateikti su patikrinimu susijusius prašymus ir pasiūlymus;
3) nustatęs pažeidimą, nurodyti laivo kapitonui ar jo paskirtam įgulos nariui pažeidimo esmę ir pareikalauti nutraukti pažeidimą;
4) atlikęs patikrinimą, surašyti žemės ūkio ministro arba jo įgaliotos institucijos nustatytos formos patikrinimo aktą;
5) patikrinimo akte įrašyti tikrinamo laivo kapitono ar jo paskirto įgulos nario prašymus, skundus.
67 straipsnis. Laivo sulaikymas
Žuvininkystės kontrolės pareigūnas, surinkęs pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad laivas padarė pažeidimą, turi teisę sulaikyti laivą, kad galėtų išsamiai ir objektyviai šį pažeidimą ištirti.
Laivas sulaikomas žuvininkystės kontrolės pareigūno sprendimu. Sprendimo sulaikyti laivą formą nustato Žuvininkystės tarnybos direktorius.
Jeigu žuvininkystės kontrolės pareigūnas priima sprendimą sulaikyti laivą, laivas privalo plaukti į uostą. Jeigu laivas atsisako plaukti į uostą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas apie tai informuoja Lietuvos Respublikos institucijas, įgaliotas priverstinai atplukdyti laivus į uostą. Šios institucijos privalo imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų, kad nepaklusęs žuvininkystės kontrolės pareigūno reikalavimui plaukti į uostą laivas būtų nuplukdytas į uostą. Apie sustabdyto laivo buvimą ar priverstinį laivo plukdymą į uostą žuvininkystės kontrolės pareigūnas nedelsdamas informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybą.
Apie priimtą sprendimą sulaikyti laivą žuvininkystės kontrolės pareigūnas nedelsdamas informuoja valstybės, su kurios vėliava laivas plaukia, kompetentingas institucijas, Valstybės sienos apsaugos tarnybą ir jūrų uosto kapitoną.
Jūrų uosto kapitonas neleidžia sulaikytam laivui išplaukti iš uosto tol, kol negauna žuvininkystės kontrolės pareigūno rašytinio pranešimo apie laivo sulaikymo nutraukimą arba laivo sulaikymo galiojimo termino pabaigą.
Sprendimas sulaikyti laivą per 10 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas rajono (miesto) apylinkės teismui.
Sprendimo sulaikyti laivą apskundimas nesustabdo sprendimo vykdymo.
Laivo savininkas (valdytojas) apmoka sulaikyto laivo stovėjimo uoste išlaidas. Sulaikytam laivui neleidžiama išplaukti iš uosto tol, kol neapmokėtos sulaikyto laivo stovėjimo uoste išlaidos arba kol sulaikyto laivo kapitonas ar savininkas arba valdytojas nepateikia garantijų žuvininkystės kontrolės pareigūnui arba įstatymų įgaliotam nagrinėti pažeidimo bylą teismui, prokurorui ar įstatymų įgaliotam nagrinėti baudžiamąją bylą teismui, kuriems yra perduota bylos medžiaga, kad šios išlaidos bus apmokėtos po laivo išplaukimo.
68 straipsnis. Sprendimo sulaikyti laivą panaikinimas ir galiojimas
Žuvininkystės kontrolės pareigūnas priima Žuvininkystės tarnybos nustatytos formos nutarimą panaikinti sprendimą sulaikyti laivą šiais atvejais:
1) nepasitvirtina sprendime nurodyti įtarimai;
2) atlyginta žala, padaryta pažeidžiant žuvininkystę reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus, ir (arba) įvykdytos visos skirtos nuobaudos, jeigu tarptautinės sutartys nenustato kitaip;
3) pateiktos garantijos, kad sankcijos už pažeidimą bus įvykdytos.
Kai žuvininkystės kontrolės pareigūnas perduoda bylos medžiagą teismui, įstatymų įgaliotam nagrinėti pažeidimo bylą, teismas patikrina laivo sulaikymo pagrįstumą ir, jeigu reikia, priima nutartį dėl sprendimo sulaikyti laivą panaikinimo.
Kai žuvininkystės kontrolės pareigūnas perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai, sprendimas sulaikyti laivą galioja 5 darbo dienas nuo medžiagos perdavimo ikiteisminio tyrimo institucijai dienos, išskyrus atvejus, kai prokuroras priima nutarimą nutraukti laivo sulaikymą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priima nutarimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo. Šiuo atveju sprendimas sulaikyti laivą galioja iki nutarimo nutraukti laivo sulaikymą priėmimo dienos arba nutarimo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo priėmimo dienos.
Priimto žuvininkystės kontrolės pareigūno nutarimo panaikinti sprendimą sulaikyti laivą arba įstatymų įgalioto nagrinėti pažeidimo bylą teismo nutarties, prokuroro nutarimo nutraukti laivo sulaikymą ar nutarimo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo ar termino pratęsimo, įstatymų įgalioto nagrinėti baudžiamąją bylą teismo nutarties dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo, termino pratęsimo ar panaikinimo kopijos nedelsiant išsiunčiamos sulaikyto laivo kapitonui, valstybės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingoms institucijoms, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir jūrų uosto kapitonui.
Jeigu nutarimas sulaikyti laivą nustoja galioti šio straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais, prokuroras apie laivo sulaikymo galiojimo termino pabaigą nedelsdamas informuoja šio straipsnio 4 dalyje nurodytas institucijas ir laivo kapitoną.
Už patirtus nuostolius, atsiradusius dėl neteisėto laivo sustabdymo ar sulaikymo, Žuvininkystės tarnyba ir žuvininkystės kontrolės pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka.
XI SKYRIUS
ŪKIO SUBJEKTŲ ATSAKOMYBĖ UŽ SUNKIUS PAŽEIDIMUS ŽUVININKYSTĖS SRITYJE
69 straipsnis. Sunkūs pažeidimai
Sunkiais pažeidimais žuvininkystės srityje yra laikomi:
1) Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 2 dalyje nurodyti pažeidimai;
2) Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 3 dalyje nurodyti pažeidimai, jeigu juos sunkiais pripažįsta šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nurodyti pareigūnai.
Sunkiais pažeidimais žuvininkystės srityje šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti pažeidimai pripažįstami, jeigu yra atitiktis bent vienam iš kriterijų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 IV priede.
Šio skirsnio nuostatos dėl ūkio subjektų atsakomybės už sunkius pažeidimus mutatis mutandis taikomos ir užsienio valstybių piliečiams, asmenims be pilietybės ir užsienio valstybėse registruotiems juridiniams asmenims, eksportuojantiems į Lietuvos Respubliką žvejybos produktus ir (arba) vykdantiems verslinę žvejybą jūrų vandenyse.
70 straipsnis. Sunkių pažeidimų pripažinimas ir protokolo surašymas
Pažeidimus sunkiais pripažįsta ir protokolus surašo dėl Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sunkių pažeidimų Žuvininkystės tarnybos žuvininkystės kontrolės pareigūnai. Įgalioti muitinės pareigūnai pažeidimus sunkiais pripažįsta ir protokolus surašo dėl Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 2 dalies c, d ir n punktuose ir 90 straipsnio 3 dalies m punkte nurodytų sunkių pažeidimų, kai jie susiję su muitinės pareigūnų vykdoma veikla ir (arba) muitinei teikiamų dokumentų, informacijos ar duomenų klastojimu.
Siekdami nutraukti daromą sunkų pažeidimą, užkirsti kelią sunkiems pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti bylų nagrinėjimą ir nutarimų vykdymą, žuvininkystės kontrolės pareigūnai žemės ūkio ministro nustatyta tvarka taiko vieną ar kelias neatidėliotino vykdymo priemones:
1) duoda privalomąjį nurodymą nutraukti žvejybą;
2) nukreipia žvejybos laivą į uostą;
3) sulaiko transporto priemonę apžiūrai atlikti;
4) paima žvejybos įrankius, kurie yra pažeidimo įrankis, ir (arba) žvejybos produktus, kurie yra pažeidimo objektas, arba sugautų žvejybos produktų vertės dydžio garantiją;
5) sulaiko žvejybos laivą;
6) sustabdo verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimą arba žvejybos leidimo ne žūklės laivui galiojimą;
7) nukreipia transporto priemonę į kitą vietą inspektavimui atlikti;
8) apriboja arba uždraudžia žvejybos produktų pateikimą rinkai.
Priimdami sprendimą taikyti neatidėliotino vykdymo priemonę (priemones) žuvininkystės kontrolės pareigūnai, parinkdami konkrečią neatidėliotino vykdymo priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, atsižvelgia į nustatyto pažeidimo sunkumą, jo poveikį žuvų ištekliams, pažeidimo trukmę, kartotinumą, ankstesnius pažeidimus ir taikytas poveikio priemones, bendradarbiavimą su pareigūnais, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes.
Šio įstatymo 53 straipsnyje nustatyta tvarka surašius protokolą, jo vienas egzempliorius kartu su kita bylos medžiaga ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo protokolo surašymo dienos perduodamas nagrinėti šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje nurodytai komisijai ar šio įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nurodytam pareigūnui pagal kompetenciją, o kitas egzempliorius nedelsiant įteikiamas sunkaus pažeidimo padarymu įtariamam subjektui.
Protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie atsakomybėn traukiamą ūkio subjektą; sunkaus pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 straipsnis, straipsnio dalis ir punktas, kuriame nustatytus reikalavimus pažeidė ūkio subjektas; liudytojų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; atsakomybėn traukiamo ūkio subjekto įgalioto atstovo pasiaiškinimas; kita informacija, būtina bylai išnagrinėti.
Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas ar jo įgaliotas atstovas; jeigu yra liudytojų, protokolą gali pasirašyti ir šie asmenys. Jeigu atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas ar jo įgaliotas atstovas atsisako pasirašyti protokolą arba nedalyvauja jį surašant, tai pažymima protokole.
Atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas ar jo įgaliotas atstovas turi teisę pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, taip pat išdėstyti savo atsisakymo jį pasirašyti motyvus.
Surašant protokolą, atsakomybėn traukiamam ūkio subjektui ar jo įgaliotam atstovui išaiškinamos ūkio subjekto teisės ir pareigos, numatytos šiame įstatyme, ir tai pažymima protokole.
71 straipsnis. Sunkaus pažeidimo bylos nagrinėjimas ir nutarimo priėmimas
Dėl Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sunkių pažeidimų bylas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį, nagrinėja ir priima vieną iš šio straipsnio 8 dalyje nurodytų nutarimų Žuvininkystės tarnybos vadovo įsakymu iš žuvininkystės kontrolės pareigūnų ir kitų kompetentingų Žuvininkystės tarnybos darbuotojų sudaryta komisija, kurios darbo tvarką nustato Žuvininkystės tarnyba.
Jeigu padarytas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 2 dalies c, d ir n punktuose ir 90 straipsnio 3 dalies m punkte nurodytas sunkus pažeidimas, susijęs su muitinės pareigūnų vykdoma veikla ir (arba) muitinei teikiamų dokumentų, informacijos ar duomenų klastojimu, sunkių pažeidimų bylas nagrinėja ir priima vieną iš šio straipsnio 8 dalyje nurodytų nutarimų muitinės pareigūnas.
Sunkių pažeidimų bylos nagrinėjamos ir nutarimai sunkaus pažeidimo byloje priimami per 40 darbo dienų nuo tos dienos, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyta komisija ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigūnas gauna protokolą ir kitą bylos medžiagą. Sankcijos už sunkų pažeidimą negali būti skiriamos, jeigu nuo sunkaus pažeidimo padarymo dienos, o jeigu sunkus pažeidimas yra tęstinis, – nuo jo paaiškėjimo dienos praėjo daugiau kaip 5 metai ir daugiau kaip 3 metai nuo sunkaus pažeidimo nustatymo.
Apie sunkaus pažeidimo bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų registruotąja pašto siunta fizinio asmens gyvenamosios vietos arba juridinio asmens Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą arba kai šaukimas išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu, pranešama sunkaus pažeidimo padarymu įtariamam ūkio subjektui.
Sunkių pažeidimų bylos nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Jeigu pažeidimo padarymu įtariamam ūkio subjektui buvo laiku ir tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, tačiau ūkio subjektas ar jo atstovas neatvyko ir nepateikė dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą, byla gali būti išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Posėdis, kuriame išklausomi proceso dalyviai ir apklausiami liudytojai, yra viešas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta komisija ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigūnas savo iniciatyva arba proceso dalyvių prašymu gali paskelbti posėdį ar jo dalį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės ar tarnybos paslaptį arba ūkio subjekto komercinę paslaptį.
Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta komisija ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigūnas arba kitas subjektas pateikia naujų įrodymų bet kuriuo proceso metu, ūkio subjektui suteikiama teisė nedelsiant su jais susipažinti ir pateikti savo paaiškinimus dėl jų ne mažiau kaip per 5 darbo dienas nuo susipažinimo su pateiktais įrodymais dienos. Tokiu atveju sunkaus pažeidimo bylos išnagrinėjimo ir nutarimo priėmimo terminas gali būti pratęsiamas 5 darbo dienomis.
Išnagrinėjus sunkaus pažeidimo bylą, priimamas vienas iš šių nutarimų:
1) skirti šio įstatymo nustatytą sankciją;
2) nutraukti bylą;
3) grąžinti bylą papildomam tyrimui atlikti;
4) motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytai komisijai ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytam pareigūnui.
Nutarime turi būti nurodyta: nutarimą priėmusių šio straipsnio 1 dalyje nurodytos komisijos pavadinimas arba šio straipsnio 2 dalyje nurodyto pareigūno vardas, pavardė, pareigos; bylos nagrinėjimo data; duomenys apie ūkio subjektą, kurio byla nagrinėjama; duomenys apie kitus byloje dalyvaujančius asmenis; bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 straipsnis, straipsnio dalis ir punktas, kuriame nustatytus reikalavimus pažeidė ūkio subjektas; byloje priimtas sprendimas.
Jeigu sprendžiant klausimą dėl sankcijos už sunkų pažeidimą skyrimo kartu sprendžiamas klausimas dėl sunkiu pažeidimu žuvų ištekliams padarytos žalos atlyginimo, nutarime nurodomas išieškotinos žalos dydis, jos atlyginimo terminas ir tvarka.
Jeigu pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 III priedą už sunkaus pažeidimo padarymą ūkio subjektui, kuriam yra išduotas Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimas, skiriami taškai, nutarime nurodomas jų skaičius.
Nutarime turi būti išspręstas klausimas dėl paimtų sunkaus pažeidimo padarymo įrankių ar objektų, taip pat nurodyta nutarimo apskundimo tvarka ir terminas.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos komisijos nutarimas priimamas, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių, paprasta posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma.
Nutarimą pasirašo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos komisijos posėdžio pirmininkas ir sekretorius arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigūnas.
Nutarimo nuorašas per 3 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos registruotąja pašto siunta išsiunčiamas arba įteikiamas ūkio subjektui, dėl kurio jis buvo priimtas.
72 straipsnis. Ūkio subjekto teisės tiriant ir nagrinėjant sunkius pažeidimus
Ūkio subjektas, traukiamas atsakomybėn už įtariamą sunkų pažeidimą, turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus dėl sunkaus pažeidimo ne mažiau kaip per 14 darbo dienų iki bylos nagrinėjimo, dalyvauti nagrinėjant bylą, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba, kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos.
Jeigu bylos nagrinėjimo posėdyje apklausiami liudytojai, ūkio subjektui suteikiama teisė paklausti jų, taip pat siūlyti savo liudytojus, teikti kitus įrodymus.
Ūkio subjektas, dėl kurio priimtas nutarimas sunkaus pažeidimo byloje, turi teisę per 20 darbo dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos apskųsti jį teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
73 straipsnis. Sankcijos už sunkius pažeidimus
Ūkio subjektui, padariusiam sunkų pažeidimą, skiriama pagrindinė sankcija – bauda.
Už sunkų pažeidimą skiriama bauda ne mažesnė kaip sunkaus pažeidimo metu gautų žvejybos arba akvakultūros produktų vertė, padauginta iš dviejų, bet ne didesnė kaip sunkaus pažeidimo metu gautų žvejybos arba akvakultūros produktų vertė, padauginta iš penkių.
Jeigu per 3 metų laikotarpį nuo sunkaus pažeidimo padarymo dienos padaromas kitas sunkus pažeidimas, už jį skiriama bauda ne mažesnė kaip sunkaus pažeidimo metu gautų žvejybos arba akvakultūros produktų vertė, padauginta iš penkių, bet ne didesnė kaip pažeidimo metu gautų žvejybos arba akvakultūros produktų vertė, padauginta iš aštuonių.
Žūklės laivų sugautų žvejybos produktų ir akvakultūros vertės nustatymo tvarką nustato žemės ūkio ministro įgaliota institucija. Importuojamų žvejybos arba akvakultūros produktų verte laikoma prekių muitinė vertė, kuri nustatoma vadovaujantis Europos Sąjungos muitų teisės aktais.
Jeigu sunkaus pažeidimo metu žvejybos ar akvakultūros produktų negaunama, skiriama bauda nuo 1 iki 5 procentų ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų, gautų iš verslinės žvejybos veiklos arba akvakultūros praėjusiais finansiniais metais, buvusiais prieš pažeidimo padarymą. Jeigu ūkio subjektas praėjusiais finansiniais metais negavo pajamų, bauda apskaičiuojama pagal ankstesnių finansinių metų bendrąsias metines pajamas iš verslinės žvejybos arba akvakultūros veiklos. Jeigu ūkio subjektas verslinės žvejybos arba akvakultūros veiklą pradėjo tik sunkaus pažeidimo padarymo metais, skiriama bauda nuo 1 iki 5 procentų ūkio subjekto sunkaus pažeidimo padarymo metų potencialių bendrųjų metinių pajamų iš verslinės žvejybos arba akvakultūros veiklos, apskaičiuotų įvertinus tais metais gautas vidutines mėnesines pajamas.
Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 10 ar 11 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas sunkaus pažeidimo bylos nutarime.
Baudos dydis, apskaičiuotas šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, sumažinamas atsižvelgiant į ūkio subjekto nuostolius, patirtus dėl neatidėliotinų vykdymo priemonių taikymo.
Skundą dėl priimto nutarimo sunkaus pažeidimo byloje nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga ir (arba) neadekvati padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą, negu šiame straipsnyje nustatytos minimalios baudos.
Skundo dėl priimto nutarimo sunkaus pažeidimo byloje padavimas į teismą sustabdo nutarimo vykdymą.
Atsakomybę už sunkų pažeidimą lengvinančios aplinkybės yra šios:
1) sunkų pažeidimą padaręs ūkio subjektas padėjo išaiškinti pažeidimą, bendradarbiavo su pažeidimą tiriančia institucija ar pareigūnu tyrimo metu;
2) sunkų pažeidimą padaręs ūkio subjektas savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams ar pašalino padarytą žalą.
Atsakomybę už sunkų pažeidimą sunkinančios aplinkybės yra šios:
1) sunkų pažeidimą padaręs ūkio subjektas slėpė padarytą sunkų pažeidimą;
2) sunkų pažeidimą padaręs ūkio subjektas kliudė vykdyti sunkaus pažeidimo tyrimą;
3) sunkų pažeidimą padaręs ūkio subjektas tęsė sunkų pažeidimą nepaisydamas kompetentingos institucijos ar pareigūno nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus;
4) per 3 metų laikotarpį iki sunkaus pažeidimo padarymo ūkio subjektas yra baustas už to paties sunkaus pažeidimo padarymą;
5) per 3 metų laikotarpį iki sunkaus pažeidimo padarymo ūkio subjektas yra baustas du ar daugiau kartų už sunkaus pažeidimo padarymą;
6) trunkamas sunkus pažeidimas tęsiasi ilgiau negu 15 kalendorinių dienų;
7) dėl sunkaus pažeidimo atitinkamiems žuvų ištekliams padaryta didesnė negu 1 000 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio žala;
8) ūkio subjektas padarė sunkų pažeidimą, už kurį pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 III priedą skiriama 6 ir daugiau taškų.
Šiame įstatyme nustatytų sankcijų taikymas neatleidžia ūkio subjektų nuo pareigos atlyginti sunkiu pažeidimu žuvų ištekliams padarytą žalą.
74 straipsnis. Baudų išieškojimas
Šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtos baudos į valstybės biudžetą turi būti sumokamos ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo ūkio subjektui dienos, o jeigu toks nutarimas apskundžiamas ir teismas skundo nepatenkina, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo nuorašo įteikimo ūkio subjektui dienos.
Nesumokėtos baudos išieškomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
75 straipsnis. Taškų skyrimas ūkio subjektams
Už Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto sunkaus pažeidimo padarymą ūkio subjektui, kuriam yra išduotas Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimas, skiriamas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 III priede nurodytas atitinkamas taškų skaičius. Taškai susiejami su ūkio subjekto valdomu Lietuvos Respublikos žvejybos laivu, kuris buvo sunkaus pažeidimo padarymo įrankis ar priemonė arba tiesioginis objektas.
Taškų ūkio subjektams skyrimo ir apskaitos tvarką nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija.
Taškus ūkio subjektams skiria šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje nurodyta komisija. Žuvininkystės tarnyba tvarko ūkio subjektams skirtų taškų apskaitą ir užtikrina taškų perdavimą kitam ūkio subjektui, kai Lietuvos Respublikos žvejybos laivas, su kuriuo buvo susieti taškai, parduodamas, perduodamas ar pasikeičia Lietuvos Respublikos žvejybos laivo valdytojas.
Jeigu sankciją už sunkų pažeidimą skyrė kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, taškus šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje nurodyta komisija skiria po to, kai gauna informaciją apie sankcijos paskyrimą iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės.
Jeigu šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje nurodyta komisija skyrė sankciją už Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą sunkų pažeidimą kitos Europos Sąjungos valstybės narės ūkio subjektui, ji apie sankcijos paskyrimą per 5 darbo dienas praneša atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai.
Taškų skyrimas įforminamas nutarimu sunkaus pažeidimo byloje.
76 straipsnis. Papildomos sankcijos už sunkius pažeidimus
Kartu su pagrindine sankcija už sunkų pažeidimą ūkio subjektui gali būti skiriama viena arba kelios iš šių papildomų sankcijų:
1) žvejybos įrankių, kurie yra sunkaus pažeidimo padarymo įrankis ar priemonė, žvejybos ar akvakultūros produktų, kurie yra sunkaus pažeidimo padarymo tiesioginis objektas, pajamų, kurios buvo gautos sunkaus pažeidimo padarymu, arba transporto priemonių, kurios yra sunkaus pažeidimo padarymo priemonė, konfiskavimas;
2) teisės užsiimti žvejyba atėmimas, sustabdant arba panaikinant Lietuvos Respublikos žūklės laivo liudijimo galiojimą;
3) patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo statuso, suteikto pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 16 straipsnio 3 dalį, galiojimo sustabdymas arba ekonominės veiklos vykdytojo pažymėjimo panaikinimas;
4) teisės vykdyti pirminį žvejybos produktų supirkimą panaikinimas;
5) draudimas gauti paramą iš valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų lėšų, kai tai nustatyta Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose paramos ar subsidijų taisykles.
Papildoma sankcija gali būti skiriama, kai yra dvi ar daugiau ūkio subjekto atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Kiekviena iš papildomų sankcijų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose, gali būti skiriama šiais atvejais:
1) žvejybos įrankiai, kurie yra sunkaus pažeidimo padarymo įrankis ar priemonė, konfiskuojami, jeigu šie žvejybos įrankiai yra draudžiami Europos Sąjungos teisės aktais ar neatitinka jų reikalavimų;
2) žvejybos ar akvakultūros produktai, kurie yra sunkaus pažeidimo padarymo tiesioginis objektas, arba pajamos, gautos juos realizavus, konfiskuojami, jeigu šie žvejybos produktai nedeklaruoti Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka;
3) patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo pažymėjimas panaikinamas, kai ūkio subjektas sunkų pažeidimą padarė importuodamas žuvininkystės produktus;
4) teisė vykdyti pirminį žvejybos produktų supirkimą panaikinama, kai ūkio subjektas sunkų pažeidimą padarė vykdydamas pirminį žvejybos produktų supirkimą.
Papildoma sankcija, nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, skiriama automatiškai, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 6 dalyje, kai ūkio subjektas sukaupia Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 6 dalyje nurodytą taškų skaičių.
Kiekviena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų papildomų sankcijų gali būti skiriama kartu su kitomis papildomomis sankcijomis.
77 straipsnis. Taškų skyrimas žvejybos laivų kapitonams ir teisės eiti pareigas atėmimas
Už Administracinių nusižengimų kodekso 301 straipsnyje numatytų pažeidimų padarymą Žuvininkystės tarnyba nutarimu pažeidimo byloje žvejybos laivo kapitonui skiria Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 III priede nurodytą atitinkamą taškų skaičių.
Teisė eiti žvejybos laivo kapitono pareigas atimama Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju ir terminais.
Jeigu žvejybos laivo kapitonas per 3 metus nuo paskutinio sunkaus pažeidimo padarymo dienos nepadaro kito sunkaus pažeidimo, visus jam skirtus taškus Žuvininkystės tarnyba panaikina.
Taškų žvejybos laivų kapitonams skyrimo ir jų apskaitos tvarką nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija.
XII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
78 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus
Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.
79 straipsnis. Žalos žuvų ištekliams atlyginimas
Fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos žuvų ištekliams, privalo ją atlyginti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Padarytos žalos žuvų ištekliams jūrų vandenyse apskaičiavimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Padarytos žalos žuvų ištekliams vidaus vandenyse apskaičiavimo tvarką nustato aplinkos ministras.
Lietuvos Respublikos
žuvininkystės įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2347/2002, nustatantis konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai, su visais pakeitimais.
2008 m. liepos 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 665/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, taikymo taisyklės.
2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999, su visais pakeitimais.
2009 m. spalio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1010/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įgyvendinimo taisyklės, su visais pakeitimais.
2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006, su visais pakeitimais.
2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės, su visais pakeitimais.
2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000, su visais pakeitimais.
2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB, su visais pakeitimais.
2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007, su visais pakeitimais.
2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008.
2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2019/2006, (EB) Nr. 1224/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1380/2013, (ES) 2016/1139, (ES) 2018/973, (ES) 2019/472 ir (ES) 2019/1022 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005, su visais pakeitimais.
2023 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2842, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 ir, kiek tai susiję su žuvininkystės kontrole, iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006 bei (EB) Nr. 1005/2008 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2016/1139, (ES) 2017/2403 bei (ES) 2019/473.
_______“.
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 10 d.
Žemės ūkio ministras ir aplinkos ministras iki 2026 m. sausio 9 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Pažeidimai, padaryti iki 2026 m. sausio 9 d., nepripažįstami sunkiais pažeidimais, jeigu pažeidimo padarymo momentu nebuvo laikomi sunkiais pažeidimais. Sustabdant teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimą arba verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimą dėl padarytų pažeidimų, vertinami tik po 2026 m. sausio 9 d. padaryti pažeidimai.
Iki 2026 m. sausio 9 d. pradėtos sunkių pažeidimų bylos nagrinėjamos ir sankcijos už juos skiriamos pagal iki 2026 m. sausio 9 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).