Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2022-05-24
Įstatymas paskelbtas: TAR 2021-12-22, i. k. 2021-26575
LIETUVOS RESPUBLIKOS
2022 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO
ĮSTATYMAS
2021 m. gruodžio 14 d. Nr. XIV-745
Vilnius
PREAMBULĖ
Lietuvos Respublikos Seimas,
atsižvelgdamas į tai, kad biudžeto politikos kontrolės institucija 2020 m. kovo 27 d. paskelbė išvadą dėl išskirtinių aplinkybių, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, nustatymo;
atsižvelgdamas į tai, kad dėl didelio neapibrėžtumo ir rizikų, susijusių su COVID-19 pandemijos raida ir jos poveikiu valdžios sektoriaus finansams, išskirtinės aplinkybės 2022 metais neatšaukiamos;
įvertindamas tai, kad, nustačius išskirtines aplinkybes, Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytos fiskalinės drausmės taisyklės 2022 metais valdžios sektoriui netaikomos;
atsižvelgdamas į tai, kad 2022 metais visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms bus taikoma Stabilumo ir augimo pakto – 2005 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1055/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo, – bendroji išimtis, reiškianti, kad laikinas struktūrinio valdžios sektoriaus balanso nuokrypis nuo vidutinio laikotarpio tikslo nelaikomas neatitinkančiu Stabilumo ir augimo pakte nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių;
atsižvelgdamas į tai, kad dėl Rusijos Federacijos karinės invazijos į Ukrainą sukeltos geopolitinės krizės padidėjo ekonominis neapibrėžtumas ir poreikis imtis priemonių, skirtų Lietuvos kariniam, kibernetiniam, ekonominiam saugumui stiprinti, išaugusios infliacijos poveikiui švelninti ir dėl karinės agresijos besitraukiantiems Ukrainos žmonėms padėti;
atsižvelgdamas į dėl COVID-19 pandemijos išliekantį neapibrėžtumą ir jos sukeltų padarinių poveikį valdžios sektoriaus finansams;
įgyvendindamas 2021 m. birželio 13 d. Tarybos rekomendaciją, kurioje pateikiama Tarybos nuomonė dėl Lietuvos stabilumo 2021 metų programos;
įvertindamas poreikį formuoti ekonomikos atsigavimą palaikančią fiskalinę politiką, kaip rekomenduojama 2020 m. lapkričio 18 d. Tarybos rekomendacijoje dėl euro zonos ekonominės politikos,
priima šį įstatymą.
Preambulės pakeitimai:
Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų patvirtinimas
Šiuo įstatymu patvirtinamas Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžetas – 15 114 493 tūkst. eurų pajamų (įskaitant 3 268 838 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), 17 535 450 tūkst. eurų asignavimų (įskaitant 3 326 195 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) išlaidoms ir turtui įsigyti (kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 2 420 957 tūkst. eurų) (1, 2 ir 3 priedai).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2022 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai ir jų rengimas
Šiuo įstatymu patvirtinami šie 2022 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai:
1) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą (toliau – gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais)), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, – 48,07 procento, iš jos pastovioji dalis – 42,85 procento, kintamoji dalis – 5,22 procento;
2) kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama šio įstatymo 5 priede nurodyta gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), pagal kurią Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos faktiškai įplaukusias lėšas iš gyventojų pajamų mokesčio perveda savivaldybei;
3) gyventojų pajamų mokesčio dalys (procentais), reikalingos prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuoti:
Vilniaus miesto savivaldybei – 63,51 procento;
Kauno miesto savivaldybei – 85,92 procento;
Neringos savivaldybei – 28,87 procento;
Palangos miesto savivaldybei – 96,32 procento;
Kauno rajono savivaldybei – 84,63 procento;
Klaipėdos rajono savivaldybei – 92,82 procento;
Trakų rajono savivaldybei – 93,03 procento;
Vilniaus rajono savivaldybei – 81,41 procento;
Elektrėnų savivaldybei – 99,12 procento;
visoms kitoms savivaldybėms – 100 procentų;
4) valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams – 1 360 824 tūkst. eurų (4 priedas).
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750
Šiuo įstatymu numatomas savivaldybių biudžetų finansinis rodiklis – prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą (toliau –gyventojų pajamų mokestis), kuriuo savivaldybės vadovaujasi rengdamos savo biudžetus (5 priedas).
Vilniaus miesto, Kauno miesto, Klaipėdos miesto ir Šiaulių miesto savivaldybių biudžetai turi būti planuojami, tvirtinami, keičiami ir vykdomi vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, o kitų savivaldybių – Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis.
3 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams paskirstymas ir pervedimas
Šio įstatymo 4 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams, nustatytas šio įstatymo 4 priede:
1) per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirsto savivaldybėms ir apie tai joms praneša, taip pat iki 2022 m. sausio 15 d. praneša šias dotacijas gaunančioms savivaldybėms apie joms nustatytus tikslus, kuriuos jos turi pasiekti 2022 metais, ir jų pasiekimo vertinimo kriterijus;
2) perveda savivaldybėms atsižvelgdamos į lėšų poreikį.
Asignavimų valdytojai paskirsto savo asignavimų dalį, kuri numatyta jų asignavimuose kaip valstybės biudžeto dotacija savivaldybių biudžetams valstybei vykdant savo įsipareigojimus pagal įstatymus ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus. Asignavimų valdytojai praneša savivaldybėms paskirstytų valstybės biudžeto dotacijų paskirtį bei sumas ir, atsižvelgdami į lėšų poreikį, perveda lėšas savivaldybėms. Valstybės biudžeto dotacijos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti pervedamos už atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar įsigytas prekes sumokėti.
Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į gautas valstybės biudžeto dotacijas, įskaitant Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, atitinkamai patikslina savo patvirtintus biudžetus.
Savivaldybės gautas ir nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas grąžina valstybės institucijoms ir įstaigoms, iš kurių jos buvo gautos, išskyrus nepanaudotą Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų dalį.
4 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų perskirstymas, asmeniui keičiant studijų programą
Asmeniui, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir studijų programos keitimo tvarką reglamentuojančių kitų teisės aktų nustatyta tvarka keičiant studijų programą, valstybės biudžeto asignavimų sumos perskirstomos tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija valstybės biudžeto asignavimų sumas perskirsto tarp:
1) valstybinių universitetų, kai asmuo pereina iš vieno valstybinio universiteto į kitą;
2) valstybinių universitetų ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kai asmuo pereina iš valstybinio universiteto į nevalstybinę aukštąją mokyklą ar atvirkščiai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija asignavimų sumas perskirsto tarp kolegijų, kai asmuo pereina iš vienos kolegijos į kitą.
5 straipsnis. Įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą
2022 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydis yra 6,98 procento užpraeitų metų 12 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio ir sudaro 508,4 euro už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį.
6 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimai bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti
2022 metų valstybės biudžeto asignavimai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti sudaro 2 441 698 tūkst. eurų, iš jų 21 691 tūkst. eurų – 2020 metų įsiskolinimui padengti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750
7 straipsnis. Valstybinių pensijų indeksavimas ir valstybinių pensijų bazė
Nuo 2022 m. sausio 1 d. valstybinių pensijų indeksavimo koeficientas yra 1,011, valstybinių pensijų bazės dydis – 59,35 euro.
Nuo 2022 m. birželio 1 d. nustatomas papildomas prie šio straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinių pensijų bazės indeksavimo koeficientas 1,1 ir papildomas prie šio straipsnio 1 dalyje nustatyto pareigūnų ir karių bei teisėjų valstybinių pensijų indeksavimo koeficientas 1,05. Valstybinių pensijų bazės dydis sudaro 65,29 euro.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750
8 straipsnis. Papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus
2022 metų papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus už dalyvį yra lygi 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 21,59 euro per mėnesį. 2022 metų papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus už dalyvį, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, yra lygi 1,2 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 17,28 euro per mėnesį.
9 straipsnis. Įmokos į valstybės biudžetą, skiriamos asignavimų valdytojų programoms finansuoti
Šiuo įstatymu patvirtinamos 2022 metų biudžetinių įstaigų pajamų įmokos į valstybės biudžetą ir kitos lėšos, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, pagal asignavimų valdytojus – 307 155 tūkst. eurų (3 priedas).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750
10 straipsnis. Valstybės garantijų ir valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitai
2022 metais valstybės garantijos gali būti teikiamos:
1) už valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtus įsipareigojimus pagal garantijas. Bendra 2022 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 616 260 tūkst. eurų. Į valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą neįtraukiama garantijų institucijų įsipareigojimų pagal garantijas dalis, kuri yra pergarantuota finansų institucijų, turinčių aukščiausią kredito reitingą (AAA), suteiktą bent dviejų iš tarptautinių reitingų agentūrų „Moody’s“, „Standard & Poor’s“ ir „Fitch Ratings“;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750
2) dėl paskolų, teikiamų valstybės investicijų projektams finansuoti ir (arba) naudojamų Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti. Bendra 2022 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 195 000 tūkst. eurų;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750
3) dėl Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų. Bendra 2022 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 113 000 tūkst. eurų. Per 2022 metus naujų pasirašytų valstybės remiamų paskolų suma negali viršyti 20 000 tūkst. eurų;
4) dėl paskolų ir ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Bendra 2022 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, negali viršyti 300 000 tūkst. eurų.
11 straipsnis. Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas
2022 metų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra (teigiamas) 1 388 320 tūkst. eurų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750
12 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų skolinimosi limitai
2022 metais valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali pasirašyti paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, suteikiančius teisę skolintis ne daugiau kaip 32 000 tūkst. eurų. 2022 metais valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2022 ir ankstesniais metais pasirašytas paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus limitas – 30 000 tūkst. eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskirsto šiame straipsnyje nurodytus skolinimosi limitus valstybinėms aukštosioms mokykloms ir valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms savo nustatyta tvarka. Valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos už prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai jos nustatyta tvarka.
13 straipsnis. Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai ir įsiskolinimų padengimas
Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai:
1) savivaldybės skola (pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, bet neapsiribojant jomis) negali viršyti 60 procentų (Vilniaus miesto savivaldybės – 75 procentų) šio įstatymo 5 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio;
2) savivaldybės, kurios biudžetas planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis, metinio grynojo skolinimosi suma negali viršyti 1,5 procento biudžeto pajamų dėl 2022 metams prognozuojamo neigiamo produkcijos atotrūkio nuo potencialo;
3) savivaldybės, kurios biudžetas planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, metinio grynojo skolinimosi suma gali viršyti pajamas savivaldybės biudžeto balanso cikliškumo dedamosios (komponentės) dydžiu, kurį pagal naujausią paskelbtą ekonominės raidos scenarijų apskaičiuoja Finansų ministerija;
4) savivaldybės metinio grynojo skolinimosi suma finansų ministro nustatyta tvarka 2019 ir 2020 metais atrinktiems projektams, kuriais prisidedama prie regiono ir (arba) savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros tikslų, nustatytų strateginio planavimo dokumentuose, pasiekimo ir mažinamos savivaldybės biudžeto išlaidos ir (arba) didinamos savivaldybės biudžeto pajamos, atitinka lėšų sumą, kurios reikia šiems projektams įgyvendinti. Savivaldybės biudžeto atitiktis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatoms turi būti pasiekta per ketverių metų laikotarpį, skaičiuojant nuo pirmų metų, kai pradėta skolintis projektams įgyvendinti;
5) savivaldybės prisiimti įsipareigojimai pagal garantijas dėl savivaldybės valdomų įmonių prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas pagal paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus negali viršyti 10 procentų šio įstatymo 5 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio.
Į skolos ir skolinimosi limitus neįskaitomos iš valstybės biudžeto suteiktos trumpalaikės paskolos laikinam pajamų trūkumui padengti ir trumpalaikės arba ilgalaikės paskolos, kai dėl kredito įstaigų veiklos apribojimo ir (arba) jų licencijų atšaukimo savivaldybės negali disponuoti savo lėšomis ir dėl to trūksta apyvartinių lėšų. Savivaldybėms 2011 ir 2013 metais iš valstybės biudžeto suteiktos paskolos laikinam pajamų trūkumui, susidariusiam dėl akcinės bendrovės banko „Snoras“, akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos apribojimo ir banko licencijos atšaukimo, padengti laikomos ilgalaikėmis paskolomis, kurios turi būti grąžintos iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Savivaldybės 2023 m. sausio 1 d. esantis įsiskolinimas (mokėtinos sumos, išskyrus sumas paskoloms grąžinti) turi būti ne didesnis už 2022 m. sausio 1 d. įsiskolinimą (mokėtinas sumas, išskyrus sumas paskoloms grąžinti).
14 straipsnis. Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant biudžetą
Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai suteikiama teisė:
1) paskirstyti pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas) Valstybės investicijų 2022–2024 metų programoje numatytas valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas; esant papildomam lėšų poreikiui ir (ar) sutaupytoms lėšoms, perskirstyti Valstybės investicijų 2022–2024 metų programoje asignavimų valdytojui paskirstytas valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas tarp jo investicijų projektų (investicijų projektų įgyvendinimo programų) ir ekonominės klasifikacijos straipsnių;
2) paskirstyti Finansų ministerijai skirtus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, bendrojo finansavimo lėšų ir valstybės biudžeto lėšų asignavimus, numatytus 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano plėtros programų pažangos priemonėms (toliau – pažangos priemonės) įgyvendinti, kai pažangos priemonės yra patvirtintos asignavimų valdytojų, taip pat iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų finansuojamiems tęstinės veiklos projektams įgyvendinti, valstybės biudžeto asignavimų valdytojams ir (arba) savivaldybėms ir 2022 metais leisti juos naudoti pagal numatytą paskirtį;
3) perskirstyti pažangos priemonėms įgyvendinti, kai pažangos priemonės yra patvirtintos asignavimų valdytojų, taip pat iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų finansuojamiems tęstinės veiklos projektams įgyvendinti valstybės biudžete numatytus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, bendrojo finansavimo lėšų ir valstybės biudžeto lėšų asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, atsižvelgiant į programų, projektų ir fondų įgyvendinimo duomenis;
4) asignavimų valdytojams patvirtinus pažangos priemones, perskirstyti šio įstatymo 11 priede numatytas pažangos lėšas pažangos priemonėms įgyvendinti tarp šio įstatymo 11 priede nurodytų ministerijų, atsižvelgiant į programų, projektų ir fondų įgyvendinimo duomenis;
5) perskirstyti pagal sudarytas finansinių priemonių finansavimo sutartis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotų ar finansuojamų finansinių priemonių grįžusias ir (ar) grįšiančias lėšas, įvertinus atitinkamo asignavimų valdytojo pateiktą siūlymą dėl grįžusių ir (ar) grįšiančių lėšų panaudojimo ir atsižvelgiant į tai, kad grįžusios ir (ar) grįšiančios lėšos turi būti naudojamos pagal tas pačias arba kitas finansines priemones, vadovaujantis konkrečiais Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimą, reikalavimais;
6) paskirstyti asignavimų valdytojams Finansų ministerijos šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytiems tikslams pasiskolintas lėšas;
7) perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių pagal priimtus teisės aktus dėl įstaigų pertvarkymo, reorganizavimo, likvidavimo, funkcijų konsolidavimo, funkcijų perdavimo arba biudžetinės ar kitos įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimo, naujų asignavimų valdytojų atsiradimo;
8) Teisėjų tarybos teikimu du kartus per metus perskirstyti šio įstatymo 2 priede teismams (išskyrus Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą) numatytus valstybės biudžeto asignavimus tarp teismų (išskyrus Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą), atsižvelgiant į teismų programų įgyvendinimo duomenis;
9) atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos programų (tęstinės veiklos priemonių) įgyvendinimo duomenis, perskirstyti lėšas tarp Vidaus reikalų ministerijos programų (tęstinės veiklos priemonių), įgyvendinamų skirtingose valstybės veiklos srityse, ir investicijų projektų (investicijų projektų įgyvendinimo programų), priskirtų skirtingoms investavimo sritims;
10) perskirstyti Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos įgyvendinimo veiksmų programų (toliau – veiksmų programos) projektų sugrąžintas į valstybės biudžetą Europos Sąjungos fondų lėšas, kurios, įvertinus Europos Komisijos priimtus sprendimus dėl galutinio likučio išmokėjimo, nemažina iš Europos Komisijos pagal veiksmų programas gautinų Europos Sąjungos fondų lėšų, ir panaudoti jas toms pačioms veiksmų programose numatytoms sritims finansuoti.
Valstybės institucijoms ir įstaigoms, nurodytoms šio įstatymo 4 priede, suteikiama teisė perskirstyti specialias tikslines dotacijas tarp savivaldybių ir tarp specialių tikslinių dotacijų, nurodytų šio įstatymo 4 priede, esant papildomų lėšų poreikiui ar sutaupytoms lėšoms, – dotacijas atitinkamai didinti ar mažinti.
Finansų ministerijai suteikiama teisė:
1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 21 straipsnių nuostatos: su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; priemonėms, finansuojamoms iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, bendrai finansuoti, su šių priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms (tarp jų dėl netinkamo pridėtinės vertės mokesčio) apmokėti; Europos Sąjungos teisės aktais numatytai nacionalinei paramai žemės ūkio subjektams teikti; nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) rinkimų apmokėti; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti (užtikrinti iki 2,52 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) skyrimą), kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Finansų ministerijai paskelbus BVP prognozę Lietuvos Respublikai; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose ir įsipareigojimuose pagal dvišales bendradarbiavimo sutartis; išlaidoms, susijusioms su nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų likvidavimu, jų padarinių šalinimu ir padarytų nuostolių padengimu iš dalies, kai nepakanka valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų, apmokėti; šalies geležinkelių infrastruktūros išlaikymo išlaidoms, atsiradusioms dėl sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymo ir (arba) dėl Rusijos Federacijos karinės invazijos į Ukrainą nutrūkus krovinių srautui ar verslo santykiams, apmokėti; išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose, įskaitant teisinių išvadų dėl jų sprendimų apskundimo parengimą, teisinių išvadų dėl sprendimų apskundimo gavimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) atliekant kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu (bet tuo neapsiribojant), apmokėti; arbitražų ar teismų sprendimams, kurių pagrindu Lietuvos valstybei kyla pareiga mokėti sumas, vykdyti; išlaidoms dėl pasaulinių elektros ir dujų kainų dalies kompensavimo buitiniams vartotojams apmokėti; išlaidoms, susijusioms su dalyvavimu tarptautinių paramos Ukrainai fondų veikloje ir pagalbos Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos Federacijos karinės invazijos į Ukrainą, teikimu, apmokėti; išlaidoms leidžiamai valstybės pagalbai verslui pagal Europos Komisijos komunikatą „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti krizės sąlygomis reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, sistema“ (2022/C 131 I/01) apmokėti;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-943, 2022-03-17, paskelbta TAR 2022-03-22, i. k. 2022-05122
Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750
2) leisti įmokėtų biudžetinių įstaigų pajamų, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalies ir kitų lėšų, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamų programoms finansuoti, gautos Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos laikinai laisvas lėšas grąžintinai naudoti valstybės biudžeto reikmėms ir valstybės skoliniams įsipareigojimams vykdyti užtikrinant, kad programų asignavimų dalis, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kita tarptautinė finansinė parama, įmokėtos biudžetinių įstaigų pajamos, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, iš valstybės biudžeto būtų finansuojamos laiku;
3) savivaldybių grąžintas (nepanaudotas) valstybės biudžeto dotacijų sumas, kurios buvo išmokėtos savivaldybėms nuosavų lėšų indėliui ar jo daliai finansuoti iš lėšų, skirtų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamiems projektams, įgyvendinamiems pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, patvirtintą 2014 m. rugsėjo 8 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimu, kuriuo patvirtinami tam tikri 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos elementai, kad, siekiant investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo, iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Europos socialinio fondo ir specialių asignavimų Jaunimo užimtumo iniciatyvai būtų teikiama parama Lietuvai (apie nurodytą sprendimą Europos Komisija pranešė dokumentu Nr. C(2014) 6397) (toliau – 2014–2020 metų veiksmų programa), panaudoti tai pačiai paskirčiai, tai yra valstybės biudžeto dotacijoms savivaldybėms pagal 2014–2020 metų veiksmų programą įgyvendinamų projektų nuosavų lėšų indėliui ar jo daliai finansuoti, ir jas naudoti viršijant Finansų ministerijai Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas;
4) kompensuoti nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos atstovų kelionių į Europos Sąjungos Tarybos darbo organų susitikimus išlaidas iš Finansų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų ir įmokėtą, bet nepanaudotą Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų dalį, skirtą šiam tikslui, naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas;
5) kompensuoti nustatyta tvarka 2014–2021 metų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programų partnerių, programų operatorių ir kitų susijusių institucijų atstovų komandiruočių į patirties mainų renginius, kurių organizavimą remia atsakingos valstybių donorių institucijos, išlaidas iš Finansų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų;
6) paskirstyti tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų vadovybėms lėšas, numatytas Finansų ministerijos asignavimuose tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms, atsižvelgiant į tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų kanonus ir statutus ir Lietuvos statistikos departamento paskelbtą tikinčiųjų skaičių;
7) paskirstyti ūkio subjektams Finansų ministerijos asignavimuose numatytas lėšas išlaidoms dėl dujų ir elektros kainų dalies kompensavimo fiziniams ir juridiniams asmenims.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai suteikiama teisė:
1) paskirstyti pagal aukštąsias mokyklas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas studentų, 2022 metais priimamų studijuoti pagal trumposios, pirmosios pakopos, vientisųjų, antrosios pakopos ir profesinių studijų programas, studijų išlaidoms;
2) paskirstyti pagal savivaldybes ir valstybines mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas išlaidoms, susijusioms su valstybinių ir savivaldybių mokyklų pedagoginio personalo (mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas) optimizavimu ir atnaujinimu, apmokėti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;
3) paskirstyti savivaldybėms Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose neformaliajam vaikų švietimui numatytas lėšas, kurias savivaldybės paskirsto neformaliojo vaikų švietimo teikėjams, išskyrus atvejus, kai neformaliojo vaikų švietimo teikėja yra bendrojo ugdymo mokykla;
4) paskirstyti pagal valstybines mokslo ir studijų institucijas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas šių institucijų tinklui optimizuoti ir kitoms priemonėms, susijusioms su mokslo ir studijų kokybės ir prieinamumo bei dėstytojų, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir neakademinių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygų gerinimu;
5) paskirstyti pagal savivaldybes Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas socialinę riziką patiriančių vaikų ikimokykliniam ugdymui užtikrinti;
6) paskirstyti pagal savivaldybes Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas bendrojo ugdymo mokyklų tinklo stiprinimo iniciatyvoms skatinti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;
7) skirti 5 000 tūkst. eurų Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijai mokslo duomenų bazių prenumeratoms finansuoti iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose tam tikslui numatytų lėšų;
8) paskirstyti pagal savivaldybes Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas pedagoginių darbuotojų, išlaikomų iš savivaldybių biudžetų lėšų (išskyrus valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas), darbo užmokesčiui didinti;
9) atsižvelgiant į mokinių skaičiaus, nuo kurio priklauso švietimo įstaigų finansavimas, kitimą, sumažinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai patvirtintus asignavimus švietimo įstaigų darbo užmokesčiui, atitinkamai padidinant asignavimus kitoms išlaidoms.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, suderinus su Finansų ministerija, suteikiama teisė:
1) perskirstyti asignavimus tarp Krašto apsaugos ministerijos tęstinės veiklos priemonių, skirtų turtui įsigyti, mažinant asignavimus į Valstybės investicijų 2022–2024 metų programą įtrauktiems investicijų projektams (investicijų projektų įgyvendinimo programoms), jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti teikiant priimančiosios šalies paramą;
2) naudoti strateginėms ir neliečiamosioms atsargoms kaupti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas 2021 metais nepanaudotus valstybės biudžeto asignavimus, jeigu dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 21 straipsnio nuostatos;
3) paskirstyti savivaldybėms Krašto apsaugos ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas privažiuojamiesiems prie krašto apsaugos objektų vietinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams, kurie patenka į Lietuvos kariuomenės nurodytus priimančiosios šalies paramos poreikiams būtinus maršrutus, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti.
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai suteikiama teisė teikti dotacijas užsienio subjektams užsienio lietuvių, jų bendruomenių, organizacijų ir įstaigų kultūros, švietimo veiklai finansuoti ir infrastruktūrai gerinti, tautiniam tapatumui išsaugoti, lietuvių kultūrai puoselėti ir pristatyti pasauliui, bendruomeniškumui stiprinti, prisidėti užtikrinant lietuvių kultūrai reikšmingo paveldo užsienyje priežiūrą, įsitraukimo į Lietuvos politinį, visuomeninį, ekonominį, kultūrinį gyvenimą ir kitai veiklai finansuoti iš Kultūros ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų.
Kultūros ministerijai suteikiama teisė:
1) skirti 7 660 tūkst. eurų tikslinę dotaciją Kauno miesto savivaldybei programai „Europos kultūros sostinė 2022“ finansuoti iš Kultūros ministerijos asignavimuose numatytų lėšų;
2) paskirstyti Kultūros ministerijos asignavimuose numatytas lėšas savivaldybių viešosioms bibliotekoms knygoms ir kitiems dokumentams įsigyti ir pervesti jas savivaldybėms kas ketvirtį lygiomis dalimis.
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai suteikiama teisė:
1) skirti lėšas investuotojams, vykdant įsipareigojimus, nustatytus investicijų sutartyse, sudarytose vadovaujantis Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu, iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų;
2) įgalioti Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vykdyti pagal 2007–2013 metų Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioritetą „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendintų projektų lėšų susigrąžinimą.
Užsienio reikalų ministerijai suteikiama teisė:
1) paskirstyti asignavimų valdytojams Užsienio reikalų ministerijos asignavimuose numatytas lėšas 2023 metais vyksiančiam NATO aukščiausiojo lygio susitikimui pasirengti, atsižvelgiant į asignavimų valdytojų pateiktus išankstinių mokėjimų už saugumo priemonių užtikrinimą pagrindimo dokumentus;
2) suderinus su Finansų ministerija, naudoti paliekamus vieno mėnesio išlaidų dydžio pereinamuosius 2021 metų lėšų likučius, esančius Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, atstovybių prie tarptautinių organizacijų, specialiųjų misijų sąskaitose užsienio kredito įstaigose ar pas atskaitingus asmenis, viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750
Asignavimų valdytojams, suderinus su Finansų ministerija, suteikiama teisė Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų viršplanines įmokas į biudžetą naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai suteikiama teisė paskirstyti pagal asignavimų valdytojus ir savivaldybes Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas biudžetinių įstaigų vadovaujančių darbuotojų minimaliems pareiginės algos koeficientams padidinti, siekiant gerinti darbo apmokėjimo sąlygas.
15 straipsnis. Asignavimų valdytojo teisė prisiimti įsipareigojimus naudoti biudžeto lėšas
Asignavimų valdytojai jiems patvirtintus asignavimus ir šio įstatymo 11 priede numatytas pažangos lėšas pažangos priemonėms įgyvendinti gali pradėti naudoti patvirtinę pažangos priemones ir apie patvirtinimą informavę Finansų ministeriją. Šis reikalavimas netaikomas asignavimų naudojimui, kai iš 2021–2027 metų Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų apmokamos dėl Kaliningrado tranzito (Specialiosios tranzito schemos) veikimo patiriamos išlaidos.
Kai rengiamos ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos, kurias tvirtina Seimas, asignavimų valdytojai šio įstatymo 11 priede numatytas pažangos lėšas pažangos priemonėms įgyvendinti 2022 metais gali pradėti naudoti, jeigu pažangos priemonė patvirtinta ir apie patvirtinimą informuota Finansų ministerija. Patvirtinta pažangos priemonė turi būti įtraukta į rengiamą Ilgalaikę valstybinę saugumo stiprinimo programą.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750
Asignavimų valdytojai, siekdami, kad 2022 m. gruodžio 31 d. nebūtų darbo užmokesčio, įskaitant nuo jo mokamus mokesčius, įsiskolinimų (mokėtinų sumų), turi užtikrinti, kad valstybės institucijos ir įstaigos nepriimtų sprendimų padidinti darbo užmokestį darbuotojams daugiau, negu turi tam patvirtintų asignavimų darbo užmokesčiui.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750
16 straipsnis. Valstybės investicijų 2022–2024 metų programos patvirtinimas
Šiuo įstatymu patvirtinama Valstybės investicijų 2022–2024 metų programa (šio įstatymo 6 priedas).
17 straipsnis. Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmatos patvirtinimas
Šiuo įstatymu patvirtinama 2022 metų Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmata (7 priedas).
18 straipsnis. Garantinio fondo lėšų sąmatos patvirtinimas
Šiuo įstatymu patvirtinama 2022 metų Garantinio fondo lėšų sąmata (8 priedas).
19 straipsnis. Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų sąmatos patvirtinimas
Šiuo įstatymu patvirtinama 2022 metų Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų sąmata (9 priedas).
20 straipsnis. 2022 metų valstybės veiklos srityse siekiamų Nacionaliniame pažangos plane nustatytų pažangos uždavinių ir jų poveikio rodiklių patvirtinimas ir pažangos lėšų paskirstymas
Šiuo įstatymu patvirtinami pagrindiniai 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatyti pažangos uždaviniai, jų poveikio rodikliai ir šių rodiklių 2022 metais siektinos reikšmės (10 priedas).
Šiuo įstatymu paskirstomos 2022 metų pažangos lėšos iš Finansų ministerijai patvirtintų asignavimų pažangos priemonėms įgyvendinti (11 priedas).
21 straipsnis. Vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotys
Nustatomas ne blogesnis negu ‑4,9 procento BVP 2022 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750
Vidutiniu laikotarpiu bus siekiama vidutinio laikotarpio tikslo.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda
Lietuvos Respublikos
2022 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
1 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
2022 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO PAJAMOS
Tūkst. Eur
Pajamos
Iš viso
PAJAMOS
11 653 811
MOKESČIAI
11 165 055
Pajamų ir pelno mokesčiai
3 823 034
Gyventojų pajamų mokestis
2 403 950
Pelno mokestis
1 419 084
Turto mokesčiai
11 700
Nekilnojamojo turto mokestis
11 700
Prekių ir paslaugų mokesčiai
7 176 321
Pridėtinės vertės mokestis
5 348 192
Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą
32 900
Akcizai
1 687 405
Loterijų ir lošimų mokesčiai
33 000
Transporto priemonių mokesčiai
53 472
Mokesčiai už aplinkos teršimą
21 352
Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai
154 000
KITOS PAJAMOS
488 756
Turto pajamos
169 872
Palūkanos už paskolas
6 888
Palūkanos už indėlius, depozitus, sąskaitų likučius ir vertybinius popierius
123
Lietuvos banko pelno įmokos
13 000
Dividendai ir valstybės įmonių pelno įmokos
121 602
Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius
21 975
Angliavandenilių išteklių mokestis
1 484
Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise
4 800
Pajamos už prekes ir paslaugas
220 901
Biudžetinių įstaigų pajamos už prekes ir paslaugas
84 863
Pajamos už ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą
3 046
Konsulinis mokestis
11 774
Žyminis mokestis
9 841
Rinkliavos
47 052
Kitos pajamos
64 325
Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų
76 115
Kitos neišvardytos pajamos
21 868
SANDORIŲ DĖL MATERIALIOJO IR NEMATERIALIOJO TURTO REALIZAVIMO, FINANSINIO TURTO SUMAŽĖJIMO IR FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PRISIĖMIMO PAJAMOS
191 844
Materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos
188 184
Žemės realizavimo pajamos
28 038
Kito materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos
160 146
Finansinio turto sumažėjimo pajamos (finansinio turto pardavimo pajamos / grįžusios finansinės investicijos)
3 660
Akcijos ir kitos gautinos sumos
3 660
IŠ VISO
11 845 655
Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos
3 268 838
IŠ VISO
15 114 493
Priedo pakeitimai:
Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750
Lietuvos Respublikos
2022 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
2 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
2022 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMAI
Tūkst. Eur
Valstybės institucijos ir įstaigos
Iš viso
iš jų darbo užmokesčiui
I. Valstybės valdymas, regioninė politika ir viešasis administravimas
295 190
73 693
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
7 436
5 019
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
38 974
29 426
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė
9 591
8 204
Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija
8 324
1 269
iš jų: asignavimai politinėms partijoms
5 854
iš jų: politinėms partijoms pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalį
352
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
1 387
996
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija
18 261
8 375
iš jų: kompensacijai už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą
3 376
Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas
167
115
Vidaus reikalų ministerija
211 050
20 289
II. Aplinka, miškai ir klimato kaita
407 726
59 127
Aplinkos ministerija
407 726
59 127
III. Energetika
204 860
12 108
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba
7 105
5 392
Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija
2 162
1 876
Energetikos ministerija
195 593
4 840
IV. Viešieji finansai ir oficialioji statistika
3 329 731
152 271
Finansų ministerija
3 309 356
139 997
iš jų:
Rezerviniam (stabilizavimo) fondui sudaryti
61 615
Pažangos priemonėms įgyvendinti
974 206
Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervas
452 606
Tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms
1 597
Lietuvos statistikos departamentas
20 375
12 274
V. Ekonomikos konkurencingumas ir valstybės informaciniai ištekliai
440 917
30 841
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
2 857
2 301
Ekonomikos ir inovacijų ministerija
434 794
26 192
Viešųjų pirkimų tarnyba
3 266
2 348
VI. Valstybės saugumas ir gynyba
1 280 211
416 544
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
41 081
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
14 581
10 169
Krašto apsaugos ministerija
1 201 251
389 507
Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba
23 298
16 868
VII. Viešasis saugumas
644 813
427 386
Vidaus reikalų ministerija
644 813
427 386
VIII. Kultūra ir visuomenės informavimas
405 518
139 311
Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija
340
286
Etninės kultūros globos taryba
276
238
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
3 766
2 571
Lietuvos radijo ir televizijos komisija
900
700
Valstybinė lietuvių kalbos komisija
954
402
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
587
461
Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“
55 434
16 400
Kultūros ministerija
251 942
64 064
Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1 661
340
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba
13 287
6 556
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
9 880
7 579
Lietuvos nacionalinis muziejus
7 052
4 734
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
8 527
6 352
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
4 256
2 981
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
16 348
11 980
Lietuvos nacionalinis dramos teatras
12 946
3 295
Nacionalinis Kauno dramos teatras
3 192
2 400
Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija
6 727
5 097
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
4 207
2 768
Viešoji įstaiga Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
3 236
107
IX. Socialinė apsauga ir užimtumas
4 620 438
124 085
Nacionalinė šeimos taryba
67
61
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
4 620 371
124 024
X. Transportas ir ryšiai
985 126
19 074
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba
9 559
5 392
Susisiekimo ministerija
975 567
13 682
XI. Sveikata
1 201 312
47 174
Nacionalinė sveikatos taryba
78
64
Sveikatos apsaugos ministerija
1 200 039
46 123
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
1 195
987
XII. Švietimas, mokslas ir sportas
2 138 500
235 938
Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba
231
179
Lietuvos mokslo taryba
31 097
2 529
Lietuvos mokslų akademija
5 891
3 420
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
1 751 461
190 542
Vilniaus universitetas
108 146
iš jų: valstybinės reikšmės Vilniaus universiteto bibliotekos veiklai užtikrinti
3 253
Vytauto Didžiojo universitetas
32 364
Kauno technologijos universitetas
43 065
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
35 049
Klaipėdos universitetas
9 450
Mykolo Romerio universitetas
7 844
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
36 566
Vilniaus dailės akademija
10 678
Lietuvos sporto universitetas
5 921
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
10 926
Lietuvos energetikos institutas
5 863
4 696
Nacionalinis vėžio institutas
2 425
1 503
Lietuvos kultūros tyrimų institutas
2 318
2 020
Lietuvos istorijos institutas
3 527
2 844
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
2 561
2 184
Lietuvių kalbos institutas
2 008
1 732
Lietuvos socialinių mokslų centras
3 135
2 609
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras
1 793
1 385
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
6 152
5 080
Gamtos tyrimų centras
6 833
5 316
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras
12 926
9 899
Kauno kunigų seminarija
112
Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija
37
Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija
121
XIII. Teisingumas
279 399
205 862
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
2 148
1 878
Teismai, iš jų:
85 100
77 893
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
4 342
4 096
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
3 254
3 044
Lietuvos apeliacinis teismas
4 190
3 972
Vilniaus apygardos teismas
5 872
5 526
Kauno apygardos teismas
4 625
4 300
Klaipėdos apygardos teismas
2 834
2 652
Šiaulių apygardos teismas
2 093
1 964
Panevėžio apygardos teismas
2 067
1 939
Vilniaus miesto apylinkės teismas
9 602
8 783
Kauno apylinkės teismas
8 343
7 577
Klaipėdos apylinkės teismas
4 009
3 727
Šiaulių apylinkės teismas
5 124
4 408
Panevėžio apylinkės teismas
4 001
3 647
Alytaus apylinkės teismas
3 056
2 790
Marijampolės apylinkės teismas
3 083
2 776
Plungės apylinkės teismas
1 791
1 636
Tauragės apylinkės teismas
1 930
1 771
Telšių apylinkės teismas
1 906
1 744
Utenos apylinkės teismas
2 812
2 571
Vilniaus regiono apylinkės teismas
4 499
3 794
Vilniaus apygardos administracinis teismas
2 846
2 620
Regionų apygardos administracinis teismas
2 821
2 556
Nacionalinė teismų administracija
14 274
2 405
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
40 478
36 034
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga
1 320
1 087
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
664
549
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
567
464
Teisingumo ministerija
130 659
81 971
Lietuvos administracinių ginčų komisija
1 989
1 740
Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
695
571
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
1 505
1 270
XIV. Užsienio politika
98 937
30 195
Užsienio reikalų ministerija
98 937
30 195
XV. Žemės ir maisto ūkis, kaimo plėtra ir žuvininkystė,
1 202 772
77 594
veterinarija ir žemės tvarkymas
Žemės ūkio ministerija
1 166 526
52 929
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
36 246
24 665
IŠ VISO
17 535 450
2 051 203
Priedo pakeitimai:
Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750
Lietuvos Respublikos
2022 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
3 priedas
2022 METŲ BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ PAJAMŲ ĮMOKOS Į VALSTYBĖS BIUDŽETĄ IR KITOS LĖŠOS, ĮSTATYMAIS, NUTARIMAIS IR KITAIS TEISĖS AKTAIS SKIRIAMOS PROGRAMOMS FINANSUOTI, PAGAL ASIGNAVIMŲ VALDYTOJUS
Tūkst. Eur
Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas
Iš viso
iš jų kitos lėšos pagal įstatymus, nutarimus ir kitus teisės aktus
I. Valstybės valdymas, regioninė politika ir viešasis administravimas
81
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
1
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
40
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija
4
Vidaus reikalų ministerija
36
II. Aplinka, miškai ir klimato kaita
139 833
138 108
Aplinkos ministerija
139 833
138 108
III. Energetika
7 050
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba
7 050
7 050
IV. Viešieji finansai ir oficialioji statistika
73 115
70 133
Finansų ministerija
73 105
70 133
Lietuvos statistikos departamentas
10
V. Ekonomikos konkurencingumas ir valstybės informaciniai ištekliai
8 064
7 379
Ekonomikos ir inovacijų ministerija
7 864
7 379
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
200
VI. Valstybės saugumas ir gynyba
635
Krašto apsaugos ministerija
528
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
100
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
7
VII. Viešasis saugumas
7 985
Vidaus reikalų ministerija
7 985
VIII. Kultūra ir visuomenės informavimas
16 077
Kultūros ministerija
11 183
750
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba
598
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
50
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
220
Lietuvos nacionalinis muziejus
250
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
330
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
150
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
1 300
Lietuvos nacionalinis dramos teatras
300
Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija
600
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
425
Lietuvos radijo ir televizijos komisija
900
900
Nacionalinis Kauno dramos teatras
521
IX. Socialinė apsauga ir užimtumas
27 384
765
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
27 384
765
X. Transportas ir ryšiai
8 583
Susisiekimo ministerija
387
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba
8 196
8 186
XI. Sveikata
4 425
Sveikatos apsaugos ministerija
4 425
XII. Švietimas, mokslas ir sportas
6 353
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
4 607
Lietuvos mokslų akademija
20
Lietuvių kalbos institutas
29
Lietuvos istorijos institutas
30
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
30
Lietuvos kultūros tyrimų institutas
25
Nacionalinis vėžio institutas
780
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras
330
Gamtos tyrimų centras
415
Lietuvos socialinių mokslų centras
265
XIII. Teisingumas
3 328
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
1
Teisingumo ministerija
3 217
Nacionalinė teismų administracija
32
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
2
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
13
Lietuvos apeliacinis teismas
13
Vilniaus apygardos teismas
3
Kauno apygardos teismas
1
Klaipėdos apygardos teismas
7
Šiaulių apygardos teismas
1
Panevėžio apygardos teismas
1
Klaipėdos apylinkės teismas
3
Panevėžio apylinkės teismas
2
Alytaus apylinkės teismas
2
Marijampolės apylinkės teismas
1
Telšių apylinkės teismas
1
Utenos apylinkės teismas
1
Vilniaus regiono apylinkės teismas
1
Vilniaus apygardos administracinis teismas
15
Regionų apygardos administracinis teismas
1
Vilniaus miesto apylinkės teismas
6
Kauno apylinkės teismas
7
Šiaulių apylinkės teismas
1
XIV. Užsienio politika
15
Užsienio reikalų ministerija
15
XV. Žemės ir maisto ūkis, kaimo plėtra ir žuvininkystė, veterinarija ir žemės tvarkymas
3 295
161
Žemės ūkio ministerija
795
161
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
2 500
IŠ VISO
307 155
217 296
Priedo pakeitimai:
Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750
Lietuvos Respublikos
2022 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
4 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
2022 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO SPECIALIOS TIKSLINĖS DOTACIJOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS
Tūkst. Eur
Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas
Dotacijos paskirties pavadinimas
Iš viso
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
duomenims į Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos pagalbos registrą teikti
35
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
59
iš jų:
piliečių prašymams atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėti ir sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti
30
valstybės garantijoms nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų, vykdyti
29
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
dalyvauti rengiant ir vykdant mobilizaciją, demobilizaciją, priimančiosios šalies paramą
1 256
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolei
587
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
180 609
iš jų:
socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti
18 575
būsto nuomos mokesčio daliai kompensuoti
4 053
socialinei paramai mokiniams
46 691
socialinėms paslaugoms
98 391
jaunimo teisių apsaugai
1 200
savivaldybių patvirtintoms užimtumo didinimo programoms įgyvendinti
9 708
pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti
1 991
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
28 743
iš jų:
visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti
28 465
neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimui užtikrinti
278
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
1 074 048
iš jų: ugdymo reikmėms finansuoti
1 046 475
savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir kitoms savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti
26 401
koordinuotai teikiamų paslaugų vaikams nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų) ir vaiko atstovams koordinavimui finansuoti
1 172
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
2 896
iš jų:
civilinės būklės aktams registruoti
2 133
valstybės garantuojamai pirminei teisinei pagalbai teikti
716
Gyventojų registrui tvarkyti ir duomenims valstybės registrui teikti
47
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
48 818
iš jų:
priešgaisrinei saugai
37 278
gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenims tvarkyti
417
civilinei saugai, iš jų:
11 123
Astravo atominės elektrinės branduolinei avarijai pasirengti
9 266
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
22 148
iš jų:
savivaldybėms priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymui, naudojimui ir disponavimui juo patikėjimo teise užtikrinti
94
žemės ūkio funkcijoms atlikti
9 041
valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise užtikrinti
11 513
savivaldybėms priskirtiems geodezijos ir kartografijos darbams (savivaldybių erdvinių duomenų rinkiniams tvarkyti) organizuoti ir vykdyti
1 500
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba
savivaldybėms priskirtiems archyviniams dokumentams tvarkyti
1 625
IŠ VISO
1 360 824
Priedo pakeitimai:
Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750
Lietuvos Respublikos
2022 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
5 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
2022 METŲ SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PROGNOZUOJAMOS PAJAMOS IŠ GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO, SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS SKIRIAMOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO DALYS (PROCENTAIS) IR APSKAIČIUOTOS SUMOS SPRENDIMAMS ĮGYVENDINTI
Tūkst. Eur
Gyventojų pajamų mokestis
iš jo:
Gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais)
naudojamos sumos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai apskaičiuoti
2018–2021 metų sumos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai apskaičiuoti
minimaliems koeficientams padidinti
pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui padidinti
minimaliajai mėnesinei algai padidinti
kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti
Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymui Nr. XIII-3333 įgyvendinti
pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti
Vilniaus miesto
443 723
23 551
2 637
3 889
3 427
146
450
35
19,9376
Alytaus miesto
39 058
5 887
258
422
296
64
42
1,7550
Birštono
7 152
3 192
63
94
60
22
4
0,3214
Druskininkų
16 011
1 422
90
131
98
27
12
0,7194
Kauno miesto
234 967
11 578
1 236
1 916
1 097
232
222
10,5577
Klaipėdos miesto
126 637
8 533
780
1 275
1 088
116
130
5,6901
Marijampolės
39 355
3 193
285
401
385
107
42
1,7683
Neringos
7 892
596
91
121
61
24
0,3546
Palangos miesto
17 908
1 694
133
193
207
68
12
0,8047
Panevėžio miesto
61 758
4 533
414
599
535
164
68
2,7750
Šiaulių miesto
76 408
6 171
549
717
514
117
84
3,4332
Visagino
18 310
4 589
127
180
243
36
12
0,8227
Akmenės rajono
17 084
3 891
120
172
113
40
14
0,7676
Alytaus rajono
18 915
1 133
74
100
98
49
8
0,8499
Anykščių rajono
20 074
3 336
163
196
138
78
12
0,9020
Biržų rajono
17 973
1 664
123
169
238
67
12
0,8076
Ignalinos rajono
12 994
2 225
119
148
125
44
6
0,5839
Jonavos rajono
33 548
4 629
209
289
279
60
30
1,5074
Joniškio rajono
16 443
2 074
126
166
169
52
12
0,7388
Jurbarko rajono
19 854
2 409
154
202
264
58
16
0,8921
Kaišiadorių rajono
21 228
2 018
157
235
188
74
22
0,9538
Kauno rajono
77 511
3 492
426
556
624
92
60
3,4828
Kėdainių rajono
34 274
2 607
249
323
384
89
32
1,5400
Kelmės rajono
21 516
3 492
174
219
154
73
16
0,9668
Klaipėdos rajono
49 865
2 839
351
453
398
83
32
2,2406
Kretingos rajono
26 701
1 786
170
239
233
79
26
1,1997
Kupiškio rajono
13 106
1 663
113
139
151
53
10
0,5889
Lazdijų rajono
14 648
1 906
68
107
125
57
12
0,6582
Mažeikių rajono
39 389
3 935
292
461
394
80
38
1,7699
Molėtų rajono
13 814
1 455
98
135
119
61
10
0,6207
Pakruojo rajono
15 002
1 994
137
174
212
44
10
0,6741
Panevėžio rajono
27 104
1 928
195
248
285
85
18
1,2179
Pasvalio rajono
18 015
1 951
155
196
200
57
16
0,8095
Plungės rajono
24 632
1 745
179
252
221
63
24
1,1068
Prienų rajono
18 915
1 647
144
194
195
54
16
0,8499
Radviliškio rajono
27 524
3 511
225
266
351
81
24
1,2367
Raseinių rajono
22 489
1 725
162
215
150
71
20
1,0105
Rokiškio rajono
22 589
2 851
208
265
241
86
16
1,0150
Skuodo rajono
13 011
1 596
93
129
96
38
10
0,5846
Šakių rajono
20 313
1 830
172
218
245
69
18
0,9127
Šalčininkų rajono
24 298
2 923
176
206
337
63
24
1,0918
Šiaulių rajono
30 103
2 099
188
265
308
67
20
1,3526
Šilalės rajono
17 571
2 202
141
184
167
49
16
0,7895
Šilutės rajono
29 050
1 986
208
274
254
61
28
1,3053
Širvintų rajono
11 640
871
90
124
90
42
10
0,5230
Švenčionių rajono
17 830
1 492
115
152
133
61
14
0,8011
Tauragės rajono
27 581
1 701
170
233
219
80
26
1,2393
Telšių rajono
30 023
2 715
194
280
300
78
28
1,3490
Trakų rajono
27 962
1 546
177
237
220
53
22
1,2564
Ukmergės rajono
25 528
2 601
171
241
273
77
22
1,1470
Utenos rajono
27 691
2 440
208
290
252
74
22
1,2442
Varėnos rajono
17 533
2 235
143
180
161
70
12
0,7878
Vilkaviškio rajono
26 559
2 965
169
241
219
74
24
1,1934
Vilniaus rajono
82 394
4 692
471
580
975
121
66
3,7022
Zarasų rajono
13 580
2 435
94
132
131
55
8
0,6102
Elektrėnų
20 526
1 410
154
203
179
45
16
0,9223
Kalvarijos
7 821
1 014
60
80
61
24
6
0,3514
Kazlų Rūdos
8 001
532
49
79
76
23
8
0,3595
Pagėgių
6 299
710
63
84
62
17
4
0,2830
Rietavo
5 852
561
47
68
81
20
6
0,2629
IŠ VISO
2 225 552
181 401
14 607
20 537
18 899
4 114
2 000
35
100
Priedo pakeitimai:
Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750
Lietuvos Respublikos
2022 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
6 priedas
VALSTYBĖS INVESTICIJŲ 2022–2024 METŲ PROGRAMA
(PAGAL INVESTAVIMO SRITIS)
Lietuvos Respublikos valstybės remiamų programų investicijų projektams (investicijų projektų įgyvendinimo programoms) įgyvendinti 2022–2024 metams planuojamos šios Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos:
Tūkst. Eur
Sritis
2022 metams
2023 metams
2024 metams
Valstybės valdymas, regioninė politika ir viešasis administravimas
101 934
32 161
7 882
Aplinka, miškai ir klimato kaita
100 101
63 102
Energetika
47 689
11 818
3 632
Viešieji finansai ir oficialioji statistika
17 520
19 263
2 279
Ekonomikos konkurencingumas ir valstybės informaciniai ištekliai
6 670
Valstybės saugumas ir gynyba
127 245
121 477
124 537
Viešasis saugumas
31 201
14 744
9 929
Kultūra ir visuomenės informavimas
88 480
34 104
23 075
Socialinė apsauga ir užimtumas
37 994
10 665
Transportas ir ryšiai
426 495
345 999
123 740
Sveikata
48 713
22 738
15 821
Švietimas, mokslas ir sportas
139 006
57 633
25 097
Teisingumas
4 941
2 819
1 557
Užsienio politika
2 601
1 290
1 290
Žemės ir maisto ūkis, kaimo plėtra, žuvininkystė, veterinarija ir žemės tvarkymas
18 722
13 100
10 000
IŠ VISO
1 199 312
750 913
348 839
Priedo pakeitimai:
Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750
Lietuvos Respublikos
2022 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
7 priedas
2022 METŲ REZERVINIO (STABILIZAVIMO) FONDO LĖŠŲ SĄMATA
Tūkst. Eur
1.
Lėšų likutis 2022 m. sausio 1 d.
412 380
Įplaukos 2022 metais
63 015
2.1.
50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, įstatymų nustatyta tvarka privatizavus valstybei nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus
1 455
2.2.
50 procentų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą gautų dividendų
36 484
2.3.
50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, pardavus viešo aukciono būdu įstatymų nustatyta tvarka valstybės nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus
9 657
2.4.
50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, pardavus valstybinės žemės sklypus
14 019
2.5.
lėšos, gautos už valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės parduotą turtą
1 400
3.
2022 metų įplaukų dalis, kaupiama radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti
19 242
4.
Išlaidos 2022 metais
2 663
iš jų:
4.1.
Rezervinio (stabilizavimo) fondo valdymo išlaidos
2 663
5.
Lėšos, kurios gali būti naudojamos valstybės turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola, vykdyti (grąžintinai) iki 2024 m. gruodžio 31 d.
400 000
6.
Numatomas lėšų likutis 2023 m. sausio 1 d. (1 + 2 – 4)
472 732
Priedo pakeitimai:
Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750
Lietuvos Respublikos
2022 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
8 priedas
2022 METŲ GARANTINIO FONDO LĖŠŲ SĄMATA
Tūkst. Eur
1.
NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2022 M. SAUSIO 1 D.
105 491
2.
PAJAMOS IR ĮPLAUKOS
2.1.
Darbdavių įmokos
30 369
2.2.
Lėšos, gautos iš darbdavių Garantinio fondo administratoriaus reikalavimams tenkinti
450
2.3.
Pajamos už investuotas laikinai laisvas Garantinio fondo lėšas
0
2.4.
Kitos teisėtai gautos lėšos
250
3.
Iš viso pajamų ir įplaukų
31 069
4.
IŠLAIDOS
4.1.
Išmokos darbuotojams
23 196
4.2.
Apmokėjimas už paraiškų parengimą ir banko operacijas
0
4.3.
Garantinio fondo administravimo išlaidos
263
4.4.
Laikinai laisvų Garantinio fondo lėšų investavimo išlaidos
15
5.
Iš viso išlaidų
23 474
6.
NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2023 M. SAUSIO 1 D.
113 086
Lietuvos Respublikos
2022 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
9 priedas
2022 METŲ ILGALAIKIO DARBO IŠMOKŲ FONDO LĖŠŲ SĄMATA
Tūkst. Eur
1.
NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2022 M. SAUSIO 1 D.
111 085
2.
PAJAMOS IR ĮPLAUKOS
2.1.
Darbdavių įmokos
30 369
2.2.
Pajamos už laikinai investuotas laisvas lėšas
0
2.3.
Kitos teisėtai gautos lėšos
0
3.
Iš viso pajamų ir įplaukų
30 369
4.
IŠLAIDOS
4.1.
Išmokos darbuotojams
11 467
4.2.
Ilgalaikio darbo išmokų fondo administravimo išlaidos
194
4.3.
Laikinai laisvų lėšų investavimo išlaidos
120
5.
Iš viso išlaidų
11 781
6.
NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2023 M. SAUSIO 1 D.
129 673
Lietuvos Respublikos
2022 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
10 priedas
2022 METŲ VALSTYBĖS VEIKLOS SRITYSE SIEKIAMI NACIONALINIAME PAŽANGOS PLANE NUSTATYTI PAŽANGOS UŽDAVINIAI IR POVEIKIO RODIKLIAI
Valstybės veiklos sritis, Nacionaliniame pažangos plane nustatytas pažangos uždavinys
Nacionaliniame pažangos plane nustatytas poveikio rodiklis
Faktinė poveikio rodiklio reikšmė
2022 m. siektina poveikio rodiklio reikšmė
VALSTYBĖS VALDYMAS, REGIONINĖ POLITIKA IR VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS
8.3. Stiprinti žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą viešojo valdymo institucijose
8.3.1. Vadovavimo gebėjimų indeksas (proc.)
64 (2020)
66
8.4. Tobulinti viešojo valdymo sistemą, didinti jos efektyvumą ir atvirumą
8.4.1. Gyventojų, pasitikinčių valstybės institucijomis ir įstaigomis, dalis (proc.)
68 (2020)
73
8.6. Gerinti viešojo valdymo institucijų teikiamų paslaugų kokybę, didinti jų prieinamumą ir patrauklumą
8.6.1. Administracinių paslaugų teikimo ir aptarnavimo efektyvumo koeficientas (balai)
0,86 (2020)
0,88
APLINKA, MIŠKAI IR KLIMATO KAITA
6.10. Mažinti susidarančių atliekų kiekį ir efektyviai jas tvarkyti
6.10.2. Sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų dalis (proc.)
21,5 (2019)
20,4 (2020)
6.11. Stiprinti neigiamo poveikio aplinkai prevenciją, aplinkos monitoringą ir aplinkos apsaugos kontrolę
6.11.1. Aplinkos apsaugos institucijų viešųjų paslaugų vartotojų patenkinimo indeksas (balai)
60 (2020)
62
ENERGETIKA
6.3. Užtikrinti Lietuvos elektros energijos rinkos ir elektros energetikos sistemos adekvatumą, didinti vidaus energijos gamybos ir bendrojo galutinio energijos vartojimo atsinaujinančių energijos išteklių dalį bei diegti taršos mažinimo priemones energetikos sektoriuje
6.3.3. Elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutiniame elektros energijos suvartojimo balanse (proc.)
18,79 (2019)
25,55
6.5. Didinti viešųjų centrinės valdžios, individualių gyvenamųjų pastatų ir įmonių energijos vartojimo efektyvumą ir energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių juose naudojimą
6.5.1. Sutaupytas viešųjų centrinės valdžios, individualių gyvenamųjų pastatų ir įmonių ūkyje energijos suminis kiekis (GWh)
0 (2020)
788,9
VIEŠIEJI FINANSAI
8.5. Didinti viešųjų finansų ir valstybės turto valdymo ir panaudojimo efektyvumą
8.5.1. Valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis (proc.)
46,6 (2020)
44,8
EKONOMIKOS KONKURENCINGUMAS IR VALSTYBĖS INFORMACINIAI IŠTEKLIAI
1.5. Skatinti pažangiųjų technologijų ir inovacijų kūrimą, diegimą ir sklaidą
1.5.1. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos išlaidos verslo sektoriuje, palyginti su BVP (proc.)
0,43 (2019)
0,45
1.11. Skatinti prekių ir paslaugų eksportą
1.11.1. Lietuviškos kilmės prekių (be energinių (mineralinių) produktų) ir paslaugų eksportas (mln. eurų)
25 980,7 (2020)
30 290
VALSTYBĖS SAUGUMAS IR GYNYBA
10.1. Stiprinti Lietuvos kariuomenės kovinę galią ir atgrasymo potencialą
10.1.1. Bendros gynybai skirtos išlaidos, dalis nuo BVP (proc.)
2,11 (2020)
2,05
10.3. Stiprinti visuomenės kritinį mąstymą ir atsparumą informacinėms atakoms bei informuotumą ir pasirengimą krizėms, mobilizacijai, gynybai ir pilietinam pasipriešinimui
10.3.4. Lietuvos piliečių, pasirengusių ginti šalį, dalis (proc.)
49 (2020)
53
VIEŠASIS SAUGUMAS
10.4. Užtikrinti efektyvų krizių nacionalinio saugumo srityje ir ekstremaliųjų situacijų valdymą bei jų prevenciją
10.4.2. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pasirengusių reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, dalis (proc.)
70 (2019)
76
10.7. Mažinti sunkaus nusikalstamumo ir terorizmo grėsmes
10.7.2. Ištirtų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų dalis (proc.)
65 (2020)
67
KULTŪRA
4.1. Skatinti gyventojus dalyvauti kultūrinėse veiklose ir prisidėti prie kultūros plėtros
4.1.2. Gyventojų, esančių mažiau palankiame kultūriniame kontekste, dalyvaujančių kultūrinėse veiklose, dalis (proc.)
6,6 (2020)
9,8
SOCIALINĖ APSAUGA IR UŽIMTUMAS
2.1. Mažinti pajamų nelygybę
2.1.2. Pajamų pasiskirstymo koeficientas (skirtumas kartais)
6,1 (2020)
6,0
2.2. Didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę
2.2.3. Neįgaliųjų gyvenimo kokybės indeksas (balai iš 100)
52 (2019)
53
2.3. Didinti darbo ieškančių asmenų įsidarbinimo galimybes ir užimtumo rėmimo sistemos veiksmingumą
2.3.2. Pakartotinai per 12 mėnesių nuo neterminuoto į(si)darbinimo įregistruotų bedarbių dalis (proc.)
17,9 (2020)
17,5
2.5. Gerinti aplinką šeimai, siekiant didinti gimstamumą ir gyvenimo kokybę bei sudaryti sąlygas derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus
2.5.1. Namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygis (proc.)
18,4 (2019)
16,5
2.6. Plėtoti neįgaliesiems tinkamą aplinką visose gyvenimo srityse
2.6.1. Fizinės ir informacinės aplinkos prieinamumo neįgaliesiems lygis (proc.)
43,55 (2020)
44,2
2.7. Stiprinti socialinio aktyvumo ir socialinės atsakomybės nuostatas visuomenėje bei bendruomeniškumą
2.7.3. Pilietinės galios indeksas (balai iš 100)
39,7 (2019)
41
2.8. Skatinti verslo atsakomybę
2.8.1. Įmonių, kurios matuoja pažangą socialinės atsakomybės srityje pagal verslo tvarumo ir atsakingumo indeksą, skaičius (vnt.)
10 (2019)
60
2.9. Stiprinti socialinį dialogą ir gerinti darbo vietų kokybę
2.9.2. Darbo vietos ir užimtumo kokybės įvertis (balai iš 100)
53,62 (2013–2017)
54,2
TRANSPORTAS IR RYŠIAI
5.3. Gerinti transporto junglumą šalies viduje, su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis, užtikrinti eismo saugumą
5.3.1. TEN-T pagrindinio tinklo dalis, atitinkanti Europos Sąjungos nustatytus reikalavimus (proc.) 5.3.6. Žuvusiųjų keliuose skaičius (skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų)
7 (2016) 63 (2020)
25 54
5.4. Gerinti skaitmeninį junglumą ir didinti susisiekimo infrastruktūros panaudojimo efektyvumą bei sektoriaus kuriamą vertę
5.4.5. 5G ryšio aprėptyje esančių namų ūkių miestų teritorijose dalis (proc.)
0 (2020)
15
6.1. Didinti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį ir alternatyvių degalų vartojimą transporto sektoriuje, skatinti darnų įvairiarūšį judumą ir mažinti transporto sukeliamą aplinkos taršą
6.1.5. Kelionių dviračiais ir kitomis bemotorėmis transporto priemonėmis dalis bendroje kelionių struktūroje (proc.)
5,7 (2017)
7,8
SVEIKATA
2.10. Skatinti sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veiklas ir stiprinti psichologinį (emocinį) visuomenės atsparumą
2.10.2. Suaugusiųjų, kurie vertina savo sveikatą kaip gerą ir labai gerą, dalis (proc.)
58 (2018)
61,52
2.11. Didinti kokybiškų ir inovatyvių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir sveikatos atsparumą grėsmėms
2.11.2. Gyventojų išlaidų sveikatos priežiūros paslaugoms ir prekėms dalis nuo visų einamųjų išlaidų (proc.)
32,3 (2019)
27
ŠVIETIMAS, MOKSLAS IR SPORTAS
1.2. Kurti aukšto lygio mokslo žinias, didinančias šalies konkurencingumą
1.2.2. Aukštojo mokslo ir valdžios sektorių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos finansavimas iš Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų lėšų (be valstybės biudžeto lėšų), dalis nuo viso aukštojo mokslo ir valdžios sektorių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos finansavimo (proc.)
4,8 (2020)
8,1
3.1. Pagerinti ugdymosi rezultatus ir sumažinti jų atotrūkį
3.1.1. Mokinių, nepasiekusių 2 (iš 6) tarptautinio penkiolikmečių skaitymo gebėjimų tyrimo PISA lygio, dalis (proc.)
24,4 (2018)
21,9
TEISINGUMAS
8.1. Didinti teisingumo sistemos efektyvumą ir veiksmingumą
8.1.1. Gyventojų, kurie pasitiki teismais, dalis (proc.) 8.1.2. Lietuvos laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų skaičius 100 tūkst. gyventojų (vnt.)
39 (2020) 190 (2020)
42 175
8.2. Didinti bausmių vykdymo sistemos efektyvumą
8.2.1. Asmenų, grįžusių į laisvės atėmimo vietas, dalies mažėjimas (proc.)
24,6 (2020)
23,6
UŽSIENIO POLITIKA
9.1. Stiprinti atstovavimą Lietuvos interesams tarptautinėje erdvėje ir diasporos politiką
9.1.4. Užsienio lietuvių, įsitraukusių į Lietuvos gyvenimą ir gerovės joje kūrimą, dalis (proc.)
40 (2019)
43
ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIS, KAIMO PLĖTRA IR ŽUVININKYSTĖ
1.14. Didinti žemės ūkio, maisto pramonės, žuvininkystės sektoriuose sukuriamą pridėtinę vertę bei konkurencingumą
1.14.2. Lietuviškos kilmės perdirbtų žemės ūkio produktų eksportas, dalis nuo viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto (proc.)
42 (2020)
44
6.2. Plėtoti tvarų ir bioekonomikos principais paremtą ūkininkavimą visose žemės ūkio šakose
6.2.1. Žemės ūkio sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu (proc.) 6.2.5. Žemės naudmenų ir miškininkystės sektoriuose absorbuotas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (mln. t CO2 ekv.)
3,1 (2016–2018) –5,4 (2019)
–1,4 –5,6
Lietuvos Respublikos
2022 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatymo
11 priedas
2022 METŲ PAŽANGOS LĖŠŲ PASKIRSTYMAS
Tūkst. Eur
Aplinkos ministerija
34 160
Ekonomikos ir inovacijų ministerija
137 379
Energetikos ministerija
151 701
Finansų ministerija
67 095
Krašto apsaugos ministerija
300
Kultūros ministerija
6 404
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
95 177
Susisiekimo ministerija
203 698
Sveikatos apsaugos ministerija
33 900
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
187 439
Teisingumo ministerija
3 066
Užsienio reikalų ministerija
1 930
Vidaus reikalų ministerija
41 900
Žemės ūkio ministerija
10 057
IŠ VISO
974 206
Priedo pakeitimai:
Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-943, 2022-03-17, paskelbta TAR 2022-03-22, i. k. 2022-05122
Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-745 14 straipsnio pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1100, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10750
Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-745 preambulės, 1, 2, 6, 7, 9, 10, 11, 14, 15, 21 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 11 priedų pakeitimo įstatymas
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).