Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1, 2, 5, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 23, 31, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20-1 straipsniu įstatymas

Tipas Įstatymas

Publikavimas 2025-06-25

Būsena Galiojantis

Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas

Šaltinis TAR

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ALTERNATYVIŲJŲ DEGALŲ ĮSTATYMO NR. XIV-196 1, 2, 5, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 23, 31, 32, 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 201 STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS

2025 m. birželio 25 d. Nr. XV-333

Vilnius

1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio įstatymo tikslas – mažinti transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai ir aplinkos oro taršai, siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 29 procentus. Šiuo įstatymu taip pat siekiama, kad, nesukeliant ekosistemų degradacijos pavojaus, iki 2030 metų naftos degalų suvartojimas kelių transporte, palyginti su naftos degalų suvartojimu 2021 metais, sumažėtų ne mažiau kaip 39 procentais.“

2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Degalų tiekėjas – subjektas, kuris turi leidimą verstis didmenine ir (ar) mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais Lietuvos Respublikoje ir tiekia benziną ir (ar) dyzeliną, už kuriuos pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą atsiranda prievolė mokėti akcizus.“

Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 15 dalį.

3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 5 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) tvirtina DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarkos aprašą energetikos ministro įgaliotos įstaigos ar įmonės teikimu;“.

4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) atlieka patikrinimus šio įstatymo ir Tarybos nustatyta tvarka;“.

Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) skiria šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas;“.

5 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„13 straipsnis. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencija

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba):

1) atlieka mažmeninės prekybos degalais vietų kontrolę, tikrindama, ar tinkamai laikomasi šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje, 20 straipsnio 5 dalyje ir 31 straipsnio 2 ir 7 dalyse nustatytų reikalavimų;

2) atlieka mėginių paėmimą ir organizuoja jų ištyrimą dėl degalų ir biodegalų sudėties ir rūšies nustatymo, dalyvaudama šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytuose patikrinimuose;

3) tikrina Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų ir biodegalų atitiktį naftos produktų privalomiesiems kokybės rodikliams;

4) skiria šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatytas sankcijas.“

6 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„16 straipsnis. Įpareigojimai degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams

Kiekvienais kalendoriniais metais degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių turi sudaryti atitinkamą bendros degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinės vertės dalį:

1) nuo 2025 metų – ne mažiau kaip 8,6 procentinio punkto, ne mažiau kaip 1 procentinį punktą turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras;

2) nuo 2026 metų – ne mažiau kaip 10 procentinių punktų, ne mažiau kaip 1,2 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras;

3) nuo 2027 metų – ne mažiau kaip 13 procentinių punktų, ne mažiau kaip 1,6 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras;

4) nuo 2028 metų – ne mažiau kaip 16 procentinių punktų, ne mažiau kaip 2,2 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras;

5) nuo 2029 metų – ne mažiau kaip 21 procentinį punktą, ne mažiau kaip 3,3 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras;

6) nuo 2030 metų – ne mažiau kaip 29 procentinius punktus, ne mažiau kaip 5,5 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras, kurio procentinė dalis, palyginti su bendra degalų tiekėjo transporto sektoriui patiektų degalų ir degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių energine verte turi sudaryti ne mažiau kaip vieną procentinį punktą ir ne mažiau kaip 1,2 procentinio punkto, palyginti su jūriniam transportui patiektų degalų energine verte.

Degalų tiekėjai, siekdami šio straipsnio 1 dalyje numatyto įpareigojimo, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje nurodytą išimtį, turi užtikrinti, kad kiekviename vidaus rinkai patiekto benzino litre būtų ne mažiau kaip 6,6 procento biodegalų (leistinas 0,5 procentinio punkto biodegalų trūkumas), o kiekviename vidaus rinkai patiekto dyzelino litre būtų ne mažiau kaip 6,2 procento biodegalų (leistinas 0,5 procentinio punkto biodegalų trūkumas), skaičiuojant pagal bendrą degalų ir biodegalų mišinio energinę vertę. Energetikos ministerija, gavusi informaciją apie nenugalimos jėgos aplinkybių nulemtus biodegalų tiekimo sutrikimus, gali leisti degalų tiekėjams laikinai, iki išnyks biodegalų tiekimo sutrikimai, netaikyti šioje dalyje ir šio straipsnio 6 dalyje nurodytų reikalavimų. Informacija apie biodegalų tiekimo sutrikimus teikiama ir vertinama mutatis mutandis taikant Vyriausybės tvirtinamo Vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais esant ekstremaliajai energetikos padėčiai tvarkos aprašo nuostatas. Šios dalies nuostatos gali būti netaikomos, kai Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją.

Kiekvienais kalendoriniais metais biodujos arba iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras turi sudaryti atitinkamą bendros transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjo vidaus rinkai patiektų gamtinių dujų ir degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių energinės vertės dalį:

1) nuo 2025 metų – ne mažiau kaip 4,2 procentinio punkto;

2) nuo 2026 metų – ne mažiau kaip 6,3 procentinio punkto;

3) nuo 2027 metų – ne mažiau kaip 8,4 procentinio punkto;

4) nuo 2028 metų – ne mažiau kaip 10,8 procentinio punkto;

5) nuo 2029 metų – ne mažiau kaip 13,6 procentinio punkto;

6) nuo 2030 metų – ne mažiau kaip 16,8 procentinio punkto.

Degalų tiekėjai ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjai privalo registruotis DAEI apskaitos vienetų sistemoje ir įgyvendinti šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus naudodami DAEI apskaitos vienetus, suteikiamus šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nustatyta tvarka, atskirai vertinant kiekvieniems kalendoriniams metams nustatytus įpareigojimus.

Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas įpareigojimas gali būti įgyvendinamas tiekiant gamtinių dujų ir dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, mišinius arba panaudojant atsinaujinančių išteklių kilmės garantijas, kurios pateikiamos kartu su dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo charakteristikas patvirtinančiais dokumentais, kaip tai nustatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.

Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose degalinėse turi būti prekiaujama benzinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,6 procento biodegalų (leistinas 0,5 procentinio punkto biodegalų trūkumas), ir dyzelinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,2 procento biodegalų (leistinas 0,5 procentinio punkto biodegalų trūkumas), skaičiuojant pagal bendrą degalų ir biodegalų mišinio energinę vertę, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje nurodytą išimtį.

Mažmeninės ir didmeninės prekybos degalais vietose gali būti prekiaujama degalų ir biodegalų mišiniais, kuriuose biodegalų, įmaišytų į naftos produktus, energinė vertė viršija šio straipsnio 2 ir 6 dalyse nurodytas energines vertes ir kurie atitinka Lietuvos arba Europos standartuose nustatytus reikalavimus.

Šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyti įpareigojimai netaikomi degalų tiekėjams, kurie degalus tiekia išskirtinai tik aviacijos sektoriui. Šio straipsnio 2 dalyje numatyti reikalavimai netaikomi benzino ir dyzelino atsargoms, kurias subjektas, nurodytas Energetikos įstatymo 131 straipsnyje, kaupia ar sumažinus kaupimo apimtį realizuoja Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatyme nustatytomis sąlygomis. Įgyvendinant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus, turi būti atsižvelgiama į benzino ir dyzelino atsargas, patiektas į vidaus rinką po kaupimo laikotarpio pabaigos.

Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas parduodant dyzeliną Lietuvos kariuomenės ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos šalių bei partnerių ginkluotųjų pajėgų poreikiams.

10.

98 markės benzino sudėtyje neprivalo būti biodegalų, tačiau, įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nustatytus įpareigojimus, turi būti atsižvelgiama į 98 markės benziną, kuris buvo patiektas į vidaus rinką.

11.

Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta minimali biodegalų dalis kiekviename litre yra įskaičiuojama į šio straipsnio 1 dalyje numatytus įpareigojimus.

12.

Šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nustatyta tvarka sugeneruojant DAEI apskaitos vienetus, kurie naudojami įgyvendinant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus, taikomi šie energinės vertės daugikliai:

1) biodegalų ir pažangiųjų biodegalų energinė vertė laikoma 2 kartus didesne, palyginti su pradine energine verte, jeigu jie yra pagaminti iš žaliavų, nurodytų energetikos ministro tvirtinamame žaliavų sąraše, kaip tai nustatyta šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje. Jeigu pažangieji biodegalai buvo patiekti į aviacijos arba jūrų transporto sektorius, jų energinė vertė laikoma 2,4 karto didesne, palyginti su pradine energine verte;

2) iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės kuro energinė vertė yra laikoma 2 kartus didesne, palyginti su pradine energine verte, jeigu jis atitinka šio straipsnio 14 dalyje nustatytas sąlygas. Jeigu iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras buvo patiektas į aviacijos arba jūrų transporto sektorius, jo energinė vertė laikoma 3 kartus didesne, palyginti su pradine energine verte;

3) elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių energinė vertė laikoma 4 kartus didesne, palyginti su pradine energine verte, kai elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių tiekiama kelių transportui, ir 1,5 karto didesne, palyginti su pradine energine verte, kai elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių tiekiama geležinkelių transportui.

13.

Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nustatytus įpareigojimus, šio straipsnio 12 dalyje nustatyti energinės vertės daugikliai skystiesiems biodegalams taikomi atskirai biodegalams, patiekiamiems kartu su benzinu, ir atskirai biodegalams, patiekiamiems kartu su dyzelinu, ta dalimi, kuria per metus kartu su benzinu patiektų biodegalų energinė vertė ir kartu su dyzelinu patiektų biodegalų energinė vertė viršija procentinę dalį, nustatytą vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi.

14.

Iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras ir kuras iš perdirbtų neatsinaujinančių išteklių atliekų įskaitomi į šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų įpareigojimų įgyvendinimą, jeigu išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidarančių dėl iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės kuro ir degalų iš perdirbtų neatsinaujinančių išteklių atliekų naudojimo, kiekis sumažinamas ne mažiau kaip 70 procentų ir jeigu iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras atitinka taisykles, nustatytas 2023 m. vasario 10 d. Komisijos deleguotame reglamente (ES) 2023/1184, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 papildoma Sąjungos metodika, kurioje išdėstytos išsamios nebiologinės kilmės kuro gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių taisyklės. Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas turi būti apskaičiuojamas vadovaujantis 2023 m. vasario 10 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2023/1185, kuriuo nustatant minimalią išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo dėl perdirbtos anglies kuro naudojimo ribą ir pateikiant išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo dėl iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminto nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro ir perdirbtos anglies kuro naudojimo vertinimo metodiką papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001, priede pateikta metodika.

15.

Iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras, atitinkantis šio straipsnio 14 dalyje nustatytus reikalavimus, energetikos ministro nustatyta tvarka gali būti įskaičiuojamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytų įpareigojimų įgyvendinimą, kai yra naudojamas kaip tarpinis produktas gaminant transporto degalus arba biodegalus, jeigu į sumažėjusį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį prieš tai nebuvo atsižvelgta apskaičiuojant išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą dėl biodegalų naudojimo.

16.

Apskaičiuojant, kokią procentinę dalį kiekvieno degalų tiekėjo transporto sektoriui patiektų degalų ir degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių energinės vertės dalyje pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytus tikslus turi sudaryti pažangieji biodegalai ir iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras, į apskaičiavimo formulės vardiklį nėra įtraukiamas degalų tiekėjo transporto sektoriui patiektas iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras.“

7 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:

„1. Kiekvienais kalendoriniais metais degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių turi sudaryti atitinkamą bendros degalų tiekėjo transporto sektoriui patiektų degalų ir degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių energinės vertės dalį:“.

8 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„17 straipsnis. DAEI apskaitos vienetai

DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviams už kiekvieną kalendoriniais metais vidaus rinkai patiektą degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių megadžaulį (MJ) šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka skiriami DAEI apskaitos vienetai. DAEI apskaitos vienetai Tarybos sprendimu perkeliami į kitus kalendorinius metus, einančius po einamųjų metų, ir panaudojami įpareigojimams įgyvendinti laikantis šių sąlygų:

1) DAEI apskaitos vienetus gali perkelti degalų tiekėjas ar transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjas, įgyvendinęs einamųjų kalendorinių metų įpareigojimus, nustatytus šio įstatymo 16 straipsnio 1 ar 3 dalyje, arba kiti DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviai;

2) perkeliamų DAEI apskaitos vienetų skaičius negali viršyti daugiau kaip 10 procentų DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvio į vidaus rinką patiektų degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekio;

3) tas pats DAEI apskaitos vienetas gali būti perkeltas ne daugiau kaip vieną kartą ir panaudojamas arba perleidžiamas pirmais kalendoriniais metais, einančiais po einamųjų metų;

4) DAEI apskaitos vienetai perkeliami kartu su jų energine verte ir su visais kitais DAEI apskaitos vienetams suteiktais požymiais;

5) DAEI apskaitos vienetai negali būti perkeliami iš 2029 kalendorinių metų į 2030 kalendorinius metus.

DAEI apskaitos vienetai, vadovaujantis DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarkos aprašu, gali būti perleidžiami laikantis šių sąlygų:

1) degalų tiekėjams ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams, turintiems pareigą įgyvendinti šio įstatymo 16 straipsnio 1 ar 3 dalyje nustatytus įpareigojimus;

2) ne vėliau kaip iki kitų kalendorinių metų kovo 31 dienos, išskyrus DAEI apskaitos vienetus, perkeliamus šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka;

3) pagal dvišales sutartis, sudarant DAEI apskaitos vienetų perleidimo sandorį, registruojamą DAEI apskaitos vienetų sistemoje, nurodant DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvius, perleidžiamų DAEI apskaitos vienetų kiekį, šio įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją;

4) kartu su DAEI apskaitos vienetu perleidžiant ir atitinkamą energinės vertės dalį.

DAEI apskaitos vienetas gali būti perleidžiamas ne daugiau kaip 2 kartus.

Taryba, atsižvelgdama į degalų tiekėjų ar transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjų DAEI apskaitos vienetų sistemoje pateiktas metines atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito ataskaitas, kaip nurodyta šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 4 punkte, ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų nuo tinkamos audito ataskaitos pateikimo DAEI apskaitos vienetų sistemoje ir visos reikiamos informacijos ar duomenų gavimo Taryboje dienos priima vieną iš šių sprendimų:

1) įskaityti DAEI apskaitos vienetus (ar jų dalį) į šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą;

2) panaikinti DAEI apskaitos vienetus tokia apimtimi, kuria dėl šių vienetų metinėje atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito ataskaitoje nustatyta trūkumų;

⋯

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.