Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2533

Tipas Nutarimas
Publikavimas 2026-08-26
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Šaltinis TAR
straipsniai Not indexed
Pakeitimų istorija JSON API

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PAJAMŲ NUSTATYMO METODIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-385 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2533

2026 m. rugpjūčio 26 d.  Nr. 626

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2026 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. SV-S-763 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Nepritarti Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2533 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:

1.

Įstatymo projektu siūloma Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį papildyti nuostata, kad valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams skiriamos „istorinių sostinių teritorijų kultūros paveldo aktualizavimui ir kultūrinio-pažintinio turizmo plėtrai – priemonėms, numatytoms istorinių sostinių teritorijų kultūros paveldo aktualizavimo ir kultūrinio-pažintinio turizmo plėtros veiksmų plane, kurį tvirtina Vyriausybės įgaliotas / įgalioti strateginio valdymo sistemos dalyvis / dalyviai.“ Vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 9 straipsnio 1 punktu, asignavimai, įskaitant valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams, planuojami strateginio valdymo sistemos dalyvių strateginiuose veiklos planuose. Pagal SVĮ 9 straipsnio 2 punktą, veiksmų planai yra neprivalomi įvairaus laikotarpio planavimo dokumentai, kurie rengiami prireikus nustatyti vieno ar kelių strateginio valdymo sistemos dalyvių veiksmus, skirtus pažangos ir (arba) tęstinės veiklos priemonių, nustatytų nacionalinėse plėtros programose ir (arba) strateginiuose veiklos planuose, projektų ir (arba) kitų susijusių įsipareigojimų įgyvendinimui detaliau suplanuoti. Taigi, SVĮ nenustato teisinio pagrindo asignavimus, įskaitant valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams, planuoti veiksmų planuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlymas Įstatymo projekte nustatyti valstybės biudžeto specialią tikslinę dotaciją savivaldybių biudžetams istorinių sostinių teritorijų kultūros paveldo aktualizavimo ir kultūrinio-pažintinio turizmo plėtros veiksmų plano priemonėms įgyvendinti nedera su SVĮ įteisinta strateginio valdymo sistemos valdysena, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyto teisėkūros sistemiškumo principo.

2.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas Įstatymo projekto tikslas – sudaryti teisines sąlygas savivaldybėms, kuriose yra gyvenamųjų vietovių ar jų dalių, kurioms suteiktas istorinės sostinės teritorijos statusas, turėti finansavimo šaltinį, susijusį su istorinių sostinių teritorijų kultūros paveldo aktualizavimu ir kultūrinio-pažintinio turizmo plėtra, galėtų būti pasiektas įgyvendinant kurią nors 2021–2030 metų nacionalinį pažangos planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, detalizuojančią valstybės veiklos srities plėtros programą ir pažangos priemonę (nustačius rezultato rodiklius, kuriais prisidedama prie šiame Nacionaliniame pažangos plane nustatytų poveikio rodiklių reikšmių pasiekimo, ir suplanavus pažangos uždaviniui įgyvendinti reikalingas pažangos lėšas). Taigi, Įstatymo projektas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto teisėkūros tikslingumo principo.

3.

Atkreiptinas dėmesys, kad, istorinių sostinių teritorijose lankantis daugiau turistų ir kitų asmenų, savivaldybės, kuriose yra gyvenamųjų vietovių ar jų dalių, kurioms suteiktas istorinės sostinės teritorijos statusas, turi galimybę gauti papildomai pajamų iš vietinių rinkliavų, kurias savivaldybės taryba pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 straipsnį turi teisę nustatyti savivaldybės teritorijoje. Didžiausią dalį šių gaunamų pajamų iš vietinių rinkliavų ir sumoka į istorinių sostinių teritorijas atvykstantys turistai, nes vietinė rinkliava gali būti nustatoma už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti (Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktas), gyvenamųjų vietovių viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra (Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Iš vietinių rinkliavų gaunamos pajamos yra savivaldybių biudžetų pajamos, todėl jų panaudojimo prioritetus savivaldybės gali nustatyti atsižvelgdamos į konkrečios savivaldybės poreikius, įskaitant kultūros paveldo aktualizavimo ir kultūrinio-pažintinio turizmo plėtros poreikius.

Ministrą Pirmininką pavaduojantis finansų ministras                                          Taurimas Valys

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).