LegalizeLietuvos Respublikos audito įstatymo Nr. VIII-1227 pakeitimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUDITO ĮSTATYMO NR. VIII-1227 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2016 m. gruodžio 15 d. Nr. XIII-96
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos audito įstatymo Nr. VIII-1227 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos audito įstatymą Nr. VIII-1227 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO
ĮSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Audito įmonė – įmonė, turinti šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą audito įmonės pažymėjimą. Ši sąvoka vartojama, kai šio įstatymo normos taikomos ir viešojo, ir ne viešojo intereso įmonių audito įmonėms.
Audito tinklas – tam tikrų įmonių grupė, kuriai priklauso audito įmonė ir kitos bet kokios teisinės formos įmonės, kurios siekia bendradarbiauti ir kuriose yra aiškus pelno arba išlaidų pasiskirstymas arba bendra nuosavybė, kontrolė arba valdymas, bendra kokybės kontrolės politika ir procedūros, verslo strategija, tas pats prekių ženklas, ir (arba) kurioje dalijamasi profesiniais ištekliais.
Auditoriaus arba audito įmonės buveinės valstybė narė (toliau – buveinės valstybė narė) – Lietuvos Respublika ar kita valstybė narė, kurioje auditorius arba audito įmonė yra patvirtinti auditoriumi arba audito įmone pagal tos valstybės keliamus reikalavimus.
Auditoriaus arba audito įmonės priimančioji valstybė narė (toliau – priimančioji valstybė narė) – Lietuvos Respublika ar kita valstybė narė, kurioje patvirtinamas auditoriumi savo buveinės valstybėje narėje jau patvirtintas auditorius arba kurioje pripažįstama audito įmone savo buveinės valstybėje narėje jau patvirtinta audito įmonė.
Auditoriaus išvada – dokumentas, kuriame auditorius, kitos valstybės narės arba valstybės ne narės auditorius, be kitų privalomų dalykų, pareiškia savo nuomonę apie audituotas finansines ataskaitas.
Auditoriaus padėjėjas – fizinis asmuo, įrašytas į auditoriaus padėjėjų sąrašą ir siekiantis gauti auditoriaus pažymėjimą.
Auditorių ir audito įmonių viešoji priežiūra (toliau – viešoji priežiūra) – visuma priemonių, kurias taikydama kompetentinga institucija prižiūri auditorių ir audito įmonių veiklą ir kuriomis siekia užtikrinti finansinių ataskaitų audito kokybę ir patikimumą.
Auditorius – fizinis asmuo, turintis šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą auditoriaus pažymėjimą. Ši sąvoka vartojama, kai šio įstatymo normos taikomos ir viešojo, ir ne viešojo intereso įmonių auditoriams.
Auditorius kontrolierius (toliau – kontrolierius) – auditorius arba kitos valstybės narės auditorius, Įstaigos patvirtintas atlikti auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą.
Audituojama įmonė – juridinis asmuo, investicinis fondas, pensijų fondas, išteklių ar mokesčių fondas arba įmonių grupė, kurių finansinės ataskaitos yra audituojamos.
Buhalterių profesionalų etikos kodeksas – Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių etikos normų buhalteriams valdybos parengti ir patvirtinti profesinės etikos principai.
Finansinių ataskaitų auditas – nepriklausomas audituojamos įmonės finansinių ataskaitų patikrinimas ir auditoriaus išvados pateikimas vadovaujantis teisės aktų, reglamentuojančių finansinių ataskaitų audito atlikimą, reikalavimais.
Finansinių ataskaitų audito ataskaita – įstatymų ir reglamento (ES) Nr. 537/2014 nustatytais atvejais ir tvarka kartu su auditoriaus išvada teikiamas dokumentas, kuriame auditorius, kitos valstybės narės arba valstybės ne narės auditorius, turintys pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, nurodo papildomą finansinių ataskaitų audito informaciją.
Finansinių ataskaitų audito darbo dokumentai (toliau – darbo dokumentai) – atliekant finansinių ataskaitų auditą parengti dokumentai, kuriuose aprašomos atliktos finansinių ataskaitų audito procedūros ir auditoriaus padarytos išvados, ir kiti surinkti dokumentai, auditoriaus laikomi tinkamais finansinių ataskaitų audito įrodymais.
Finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra – kontrolieriaus atliekamas iš anksto suplanuotas ne viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito vertinimas, siekiant užtikrinti finansinių ataskaitų audito kokybę.
Finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimas – Įstaigos darbuotojo, kuriam pavesta atlikti tikrinimus, (toliau – tikrintojas) atliekamas iš anksto suplanuotas viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito vertinimas, siekiant užtikrinti finansinių ataskaitų audito kokybę.
Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas – Įstaigos darbuotojo atliekamas auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės įvertinimas gavus informacijos dėl galimo netinkamo finansinių ataskaitų audito.
Finansinių ataskaitų audito užsakovas (toliau – užsakovas) – audituojama įmonė arba juridinis ar fizinis asmuo, pasirenkantys arba parenkantys audito įmonę finansinių ataskaitų auditui atlikti ir (arba) sudarantys finansinių ataskaitų audito sutartį.
Įmonių grupės auditorius (toliau – grupės auditorius) – auditorius arba audito įmonė, atliekantys įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą.
Kita valstybė narė (toliau – valstybė narė) – Europos ekonominės erdvės valstybė, išskyrus Lietuvos Respubliką.
Kitos valstybės narės audito įmonė (toliau – valstybės narės audito įmonė) – valstybėje narėje įsteigta bet kokios teisinės formos įmonė, patvirtinta audito įmone toje valstybėje narėje pagal tos valstybės narės teisės aktų reikalavimus.
Kitos valstybės narės auditorius (toliau – valstybės narės auditorius) – fizinis asmuo, kuris auditoriumi patvirtintas tos valstybės narės kompetentingos institucijos.
Kompetentinga institucija – Įstaiga, valstybės narės institucija, Europos Komisijai nurodyta kaip kompetentinga institucija, arba valstybės ne narės institucija, kurioms pavesta atlikti viešąją priežiūrą ir (arba) kontroliuoti auditorių ir audito įmonių veiklą, apimančią finansinių ataskaitų auditą.
Nepraktikuojantis asmuo – fizinis asmuo, kuris bent 3 pastaruosius metus iki savo dalyvavimo priimant sprendimus, susijusius su viešąja priežiūra, ir dalyvavimo priimant minėtus sprendimus metu tenkino visus šiuos reikalavimus:
1) neatliko finansinių ataskaitų audito ir nedirbo audito įmonėje;
2) nebuvo audito įmonės dalyvis ir (arba) neturėjo įtakos audito įmonės valdymui;
3) nebuvo Auditorių rūmų valdymo organo narys.
Pagrindinis finansinių ataskaitų audito partneris (toliau – pagrindinis partneris) –finansinių ataskaitų auditą atliekantis auditorius:
1) kurį audito įmonė skiria atsakingą už konkretaus finansinių ataskaitų audito atlikimą audito įmonės vardu ir kuris pasirašo auditoriaus išvadą arba
2) kuris pasirašo auditoriaus išvadą.
Pažeidimo tyrimas – Įstaigos darbuotojo atliekamas auditorių ir audito įmonių, kitų fizinių ar juridinių asmenų veiklos atitikties šio įstatymo ir (arba) reglamento Nr. (ES) 537/2014 nuostatoms įvertinimas, gavus informacijos apie galimą šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų nesilaikymą.
Tarptautiniai audito standartai – Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengti ir patvirtinti tarptautiniai audito standartai, 1-asis tarptautinis kokybės kontrolės standartas ir kiti su audito atlikimu susiję standartai.
Užtikrinimo ir kitos susijusios paslaugos – paslaugos, kurioms taikomi Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengti ir patvirtinti tarptautiniai užtikrinimo užduočių, tarptautiniai peržiūros užduočių, tarptautiniai susijusių paslaugų standartai ir susiję praktiniai nurodymai.
Vadovaujamos pareigos – juridinio asmens valdymo ir priežiūros organų narių pareigos ir darbuotojų, turinčių viršesnius įgaliojimus duoti pavaldiems asmenims nurodymus, priimti reikšmingus sprendimus, susijusius su juridinio asmens valdymu ir veikla, pareigos.
Valstybės ne narės audito įmonė – bet kokios teisinės formos įmonė, kuri atlieka įmonės, įsteigtos valstybėje ne narėje, finansinių ataskaitų auditą, išskyrus atvejus, kai įmonė yra patvirtinta audito įmone Lietuvos Respublikoje ar valstybėje narėje pagal tos valstybės keliamus reikalavimus.
Valstybės ne narės auditorius – fizinis asmuo, kuris atlieka įmonės, įsteigtos valstybėje ne narėje, finansinių ataskaitų auditą, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo yra patvirtintas auditoriumi Lietuvos Respublikoje ar valstybėje narėje pagal tos valstybės keliamus reikalavimus.
Viešojo intereso įmonė – įmonė, svarbi visuomenei dėl savo veiklos masto ar pobūdžio, klientų skaičiaus. Viešojo intereso įmonė yra:
1) įmonė, kurios vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) valstybės narės reguliuojamoje rinkoje;
2) bankas ir Centrinė kredito unija;
3) kredito unija, jeigu jos turtas paskutinę finansinių metų dieną ne mažiau kaip 2 iš eilės finansinius metus viršija 20 milijonų eurų;
4) finansų maklerio įmonė;
5) kolektyvinio investavimo subjektas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, pensijų fondas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme, profesinių pensijų fondas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatyme;
6) valdymo įmonė, kuri valdo bent vieną šios dalies 5 punkte nustatytą subjektą, profesinių pensijų fondo (fondų) dalyvių asociacija;
7) draudimo įmonė, perdraudimo įmonė;
8) Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, reguliuojamos rinkos operatorius;
9) valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šių bendrovių visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei ir (arba) savivaldybei nuosavybės teise ir kurios laikomos didelėmis įmonėmis pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą.
Viešojo intereso įmonių audito įmonė – audito įmonė, atliekanti viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų auditą.
Viešojo intereso įmonių auditorius – auditorius, atliekantis viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų auditą.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme.
ANTRASIS SKIRSNIS
PROFESINĖS ETIKOS PRINCIPAI IR REIKALAVIMAI AUDITORIAMS IR AUDITO ĮMONĖMS
3 straipsnis. Profesinės etikos principų, profesinio skepticizmo požiūrio ir kitų reikalavimų auditoriams ir audito įmonėms taikymas
Audito įmonės ir auditoriai laikosi šių profesinės etikos principų:
1) nepriklausomumo ir objektyvumo – auditorius ir audito įmonė atlikti finansinių ataskaitų auditą gali tik būdami nepriklausomi nuo audituojamos įmonės ir nedalyvaudami priimant joje sprendimus;
2) konfidencialumo ir profesinės paslapties – auditorius ir audito įmonė privalo laikyti paslaptyje užsakovo ir (arba) audituojamos įmonės patikėtą informaciją ir jos neteikti tretiesiems asmenims, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių privalomą informacijos teikimą, nustatytus atvejus, nenaudoti užsakovo ir (arba) audituojamos įmonės finansinių ataskaitų audito metu gautos informacijos audito įmonės ir (arba) trečiųjų asmenų interesams tenkinti;
3) sąžiningumo – visuose profesiniuose ir verslo santykiuose auditorius privalo būti doras;
4) profesinės kompetencijos ir reikiamo atidumo – auditorius privalo išlaikyti tokį profesinių žinių ir kompetencijos lygį, kuris užtikrintų kruopščiai teikiamas aukšto lygio profesines paslaugas, pagrįstas praktine patirtimi ir laikantis teisės aktų reikalavimų;
5) atsakomybės visuomenei – auditorius ir audito įmonė privalo atlikti finansinių ataskaitų auditą, atsižvelgdami į tai, kad šio audito rezultatais naudojasi finansinių ataskaitų informacijos vartotojai (įmonių dalyviai, investuotojai, priežiūros ir kitos valstybės institucijos, kredito įstaigos, darbdaviai, darbuotojai ir kiti), priimdami ekonominius sprendimus.
Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų profesinės etikos principų, auditorius ir audito įmonė, atlikdami finansinių ataskaitų auditą, turi laikytis profesinio skepticizmo požiūrio, ypač tada, kai tikrina audituojamos įmonės vadovo ir (arba) už įmonės valdymą atsakingų asmenų prielaidas dėl tikrosios vertės, turto vertės sumažėjimo, atidėjinių ir būsimų pinigų srautų, kurios gali daryti poveikį įmonės galimybėms laikytis veiklos tęstinumo principo, ir pripažinti, kad gali būti reikšmingai iškraipyti faktai arba nustatomas elgesys, rodantis pažeidimus, įskaitant sukčiavimą ir klaidas, nors ankstesnė auditoriaus, audito įmonės patirtis rodo, kad audituojamos įmonės vadovas ir (arba) už įmonės valdymą atsakingi asmenys buvo dori ir sąžiningi.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodomas profesinis skepticizmas turi būti suprantamas kaip požiūris, kurio laikantis atsargiai vertinamos aplinkybės, galinčios rodyti, kad informacija gali būti reikšmingai iškraipyta dėl klaidų arba dėl sukčiavimo, ir kritiškai vertinami finansinių ataskaitų audito įrodymai.
Be šiame straipsnyje nurodytų profesinės etikos principų ir profesinio skepticizmo požiūrio, auditorius ir audito įmonė, atlikdami finansinių ataskaitų auditą, turi laikytis auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimų.
Nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarką, kokie asmenys laikomi galinčiais daryti tiesioginį ar netiesioginį, lemiamą poveikį finansinių ataskaitų audito rezultatams, taip pat auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimus nustato Įstaiga, suderinusi su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija).
4 straipsnis. Nepriklausomumo ir objektyvumo principo taikymas
Atlikdami finansinių ataskaitų auditą, auditorius ir audito įmonė, taip pat bet kuris fizinis asmuo, galintis daryti tiesioginį ar netiesioginį poveikį finansinių ataskaitų audito rezultatams, turi būti nepriklausomi nuo audituojamos įmonės ir nedalyvauti audituojamai įmonei priimant sprendimus.
Šio straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys turi būti nepriklausomi nuo audituojamos įmonės finansinių ataskaitų audito atlikimo laikotarpiu ir laikotarpiais, kurių finansinės ataskaitos yra audituojamos.
Audito įmonės ir (arba) audito tinklo, kuriam ji priklauso, vadovas, valdybos ir (arba) stebėtojų tarybos nariai, dalyviai neturi veikti finansinių ataskaitų audito atlikimo taip, kad tai galėtų pakenkti pagrindinio partnerio nepriklausomumui ir objektyvumui.
Finansinių ataskaitų auditą atliekantys auditorius ir audito įmonė turi imtis apsaugos priemonių, kuriomis užtikrintų, kad atliekant šį auditą jų nepriklausomumo nepaveiktų jokie esami arba galimi interesų konfliktai, verslo arba kiti tiesioginiai ar netiesioginiai santykiai tarp auditoriaus arba audito įmonės ir audito tinklo, kuriam priklauso (jeigu priklauso) audito įmonė, vadovų, auditorių, darbuotojų, bet kurių kitų fizinių asmenų, kurių paslaugomis gali naudotis arba kurias kontroliuoja auditorius arba audito įmonė, arba bet kurio kito tiesiogiai arba netiesiogiai su auditoriumi arba audito įmone susijusio asmens, galinčio daryti lemiamą poveikį (toliau – apsaugos priemonės).
Vertinant nepriklausomumą nuo audituojamos įmonės, aplinkybėmis, keliančiomis grėsmę viešojo intereso įmonių auditoriaus ir audito įmonės nepriklausomumui, nelaikomas paslaugų, nurodytų reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos a punkto i, iv–vii papunkčiuose, kai laikomasi reikalavimų, nustatytų reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 3 dalyje, teikimas audituojamai įmonei.
Pagrindinis partneris, jeigu yra audituojama viešojo intereso įmonė, negali atlikti tos pačios įmonės finansinių ataskaitų audito ilgiau kaip 5 finansinius metus iš eilės.
Audito įmonėms atliekant viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditą, ilgiausias finansinių ataskaitų audito atlikimo terminas yra 10 metų.
Trumpiausias finansinių ataskaitų audito sutarties dėl viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų audito atlikimo terminas, vadovaujantis reglamento (ES) Nr. 537/2014 17 straipsnio 2 dalies a punkto nuostata, yra 2 metai.
Auditorius ir (arba) audito įmonė darbo dokumentuose nurodo reikšmingas grėsmes auditoriaus ir (arba) audito įmonės nepriklausomumui ir apsaugos priemones, kurių auditorius ir (arba) audito įmonė ėmėsi, siekdami išvengti tų grėsmių. Jeigu taikomos apsaugos priemonės nepadeda išvengti grėsmės nepriklausomumui, auditorius ir (arba) audito įmonė negali atlikti finansinių ataskaitų audito.
5 straipsnis. Auditorių, buvusių auditorių arba audito įmonių darbuotojų arba dalyvių įdarbinimas audituotose įmonėse
Auditorius arba pagrindinis partneris nepasibaigus vienų metų, o kai atliekamas viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditas, – 2 metų laikotarpiui nuo to laiko, kai baigia konkretaus audito atlikimą arba yra atšaukiamas iš konkretaus audito atlikimo, negali:
1) eiti vadovaujamų pareigų audituotoje įmonėje;
2) tapti audituotos įmonės audito komiteto, o jeigu tokio komiteto nėra, – organo, kuris vykdo audito komiteto funkcijoms prilygstančias funkcijas, nariu.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai, kai atliekamas įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas, keliami grupės auditoriui ir reikšmingų patronuojamųjų įmonių pagrindiniam partneriui (pagrindiniams partneriams).
Kitiems audito įmonių darbuotojams, dalyviams ir pagrindiniams partneriams, išskyrus nurodytus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat kitiems asmenims, kurių paslaugomis auditorius, pagrindinis partneris arba audito įmonė naudojasi arba kurių paslaugas kontroliuoja, jeigu tie asmenys yra patvirtinti auditoriais, taikomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai, jeigu nėra praėję vieni metai nuo to laiko, kai jie tiesiogiai dalyvavo atliekant finansinių ataskaitų auditą.
Įmonių grupei priklausanti patronuojamoji įmonė yra reikšminga įmonių grupės požiūriu, jeigu jos turtas finansinių metų pabaigoje viršija 5 procentus patronuojančiosios įmonės turto, o pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius metus viršija 5 procentus patronuojančiosios įmonės pardavimo grynųjų pajamų per tą patį laikotarpį.
6 straipsnis. Pasirengimas atlikti finansinių ataskaitų auditą ir grėsmių nepriklausomumui įvertinimas
Prieš sutikdami atlikti arba tęsti kiekvieno ataskaitinio laikotarpio finansinių ataskaitų auditą, auditorius ir audito įmonė turi įvertinti ir darbo dokumentuose nurodyti, ar:
1) jie atitinka reikalavimus, susijusius su nepriklausomumo ir objektyvumo principo taikymu;
2) esama grėsmių jų nepriklausomumui ir ar pritaikytos apsaugos priemonės toms grėsmėms sumažinti;
3) turi kompetentingų darbuotojų, laiko ir išteklių, kad tinkamai atliktų finansinių ataskaitų auditą.
Audito įmonė taip pat turi patikrinti ir darbo dokumentuose nurodyti, ar pagrindinis partneris yra patvirtintas auditoriumi.
7 straipsnis. Konfidencialumo ir profesinės paslapties principo taikymas
Auditorius ar audito įmonė, atlikdami finansinių ataskaitų auditą, laikosi konfidencialumo ir profesinės paslapties principo ir turi suteikti finansinių ataskaitų audito atlikimą perimančiam auditoriui ir audito įmonei visą aktualią informaciją apie audituojamą įmonę ir paskutinį atliktą tos įmonės finansinių ataskaitų auditą, kai finansinių ataskaitų auditą atliekantys arba atlikę auditorius ar audito įmonė pakeičiami kitu auditoriumi ar audito įmone.
Konfidencialumo ir profesinės paslapties principo taikymas nepažeidžiamas, kai:
1) finansinių ataskaitų auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė atlieka įmonės, priklausančios įmonių grupei, kurios patronuojančioji įmonė yra valstybėje narėje arba valstybėje ne narėje, finansinių ataskaitų auditą ir auditorius arba audito įmonė perduoda darbo dokumentus apie atliktą audito darbą grupės auditoriui, kuris yra valstybės narės arba valstybės ne narės auditorius, jeigu tie darbo dokumentai yra reikalingi patronuojančiosios įmonės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditui atlikti;
2) finansinių ataskaitų auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, atliekantys įmonės, valstybėje narėje arba valstybėje ne narėje išleidusios vertybinius popierius arba priklausančios įmonių grupei, kuri konsoliduotąsias finansines ataskaitas rengia valstybėje narėje arba valstybėje ne narėje, finansinių ataskaitų auditą, atitinkamoms valstybių narių arba valstybių ne narių kompetentingoms institucijoms perduoda darbo dokumentus arba kitus turimus su tos įmonės finansinių ataskaitų auditu susijusius dokumentus šio įstatymo 66 straipsnyje nustatyta tvarka.
8 straipsnis. Atlyginimas už finansinių ataskaitų audito atlikimą
Atlyginimas už finansinių ataskaitų audito atlikimą turi būti toks, kad auditas būtų atliekamas vadovaujantis profesinės etikos principais ir tarptautinių audito standartų reikalavimais.
Atlyginimas už finansinių ataskaitų audito atlikimą turi būti nustatytas finansinių ataskaitų audito sutartyje ir joje negali būti nustatomos jokios neapibrėžtos sąlygos, galinčios turėti įtakos atlyginimo už finansinių ataskaitų audito atlikimą dydžiui.
Atlyginimui už finansinių ataskaitų audito atlikimą negali turėti įtakos užmokestis už tos pačios audito įmonės audituojamai įmonei suteiktas paslaugas verčiantis kita veikla.
TREČIASIS SKIRSNIS
AUDITORIAUS PAŽYMĖJIMO IŠDAVIMAS, GALIOJIMO SUSTABDYMAS, ATNAUJINIMAS IR PANAIKINIMAS
9 straipsnis. Auditoriaus pažymėjimo išdavimo reikalavimai
Auditoriaus pažymėjimas išduodamas asmeniui, jeigu jis:
1) turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą;
2) yra nepriekaištingos reputacijos;
3) audito įmonėje ir (arba) valstybės narės audito įmonėje atliko auditoriaus padėjėjo praktiką ne trumpiau kaip 3 metus ir jeigu prašymo išduoti auditoriaus pažymėjimą pateikimo metu auditoriaus padėjėjo praktika audito įmonėje buvo atlikta ne anksčiau kaip prieš 5 metus iki prašymo pateikimo dienos;
4) yra išlaikęs kvalifikacinius auditoriaus egzaminus per ne ilgesnį kaip 7 metų laikotarpį nuo pirmo kvalifikacinio egzamino išlaikymo (įskaitymo) dienos;
5) davė auditoriaus priesaiką ir tapo Auditorių rūmų nariu.
10 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, elektroninių duomenų ar informacinių sistemų saugumui, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai arba viešiesiems interesams ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;
2) piktnaudžiauja narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis medžiagomis arba alkoholiu;
3) buvo atleistas iš pareigų už tarnybinį nusižengimą ar darbo už darbo drausmės pažeidimą ir nuo atleidimo iš pareigų ar darbo nepraėjo 3 metai;
4) pažeidė nepriekaištingos reputacijos reikalavimą, jeigu pagal teisės aktus asmeniui toks reikalavimas taikomas, dėl to turėjo nutraukti vykdomą veiklą ir po tokio veiklos nutraukimo nepraėjo 3 metai;
5) buvo audito įmonės, kuriai buvo panaikintas audito įmonės pažymėjimo galiojimas, vadovas tuo metu, kai susidarė aplinkybės, dėl kurių audito įmonės pažymėjimo galiojimas buvo panaikintas, ir nuo to momento nepraėjo 3 metai. Šis punktas netaikomas, jeigu audito įmonei audito įmonės pažymėjimo galiojimas buvo panaikintas šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais.
11 straipsnis. Auditoriaus padėjėjo praktika audito įmonėje
Auditoriaus padėjėjas atlieka praktiką audito įmonėje ir (arba) valstybės narės audito įmonėje vadovaujant auditoriui ir (arba) valstybės narės auditoriui, kurie turi ne mažesnį kaip 3 metų auditoriaus stažą, raštu sutinka vadovauti auditoriaus padėjėjo praktikai ir neturi galiojančių poveikio priemonių iki jų paskyrimo vadovauti auditoriaus padėjėjo praktikai dienos.
Auditoriaus padėjėjų sąrašą tvarko Auditorių rūmai.
Auditorių rūmai, suderinę su Įstaiga, nustato auditoriaus padėjėjų praktikos atlikimo tvarką.
12 straipsnis. Kvalifikaciniai auditoriaus egzaminai
Kvalifikacinius auditoriaus egzaminus ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus rengia Auditorių rūmai.
Auditorių rūmai, suderinę su Įstaiga:
1) nustato kvalifikacinių auditoriaus egzaminų laikymo tvarką;
2) tvirtina mokesčio už kvalifikacinius auditoriaus egzaminus dydį.
Auditorių rūmai savo nustatyta ir su Įstaiga suderinta tvarka įvertina asmens atitiktį šio įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatytiems reikalavimams ir priima sprendimą leisti (neleisti) laikyti kvalifikacinius auditoriaus egzaminus.
Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų komisiją (toliau – Egzaminų komisija) sudaro 7 nariai, vienas iš jų – komisijos pirmininkas. Egzaminų komisijos nariai turi būti teisės, mokesčių, finansinių ataskaitų audito, apskaitos ir (arba) finansų specialistai. 4 narius, iš jų ir pirmininką, skiria Finansų ministerija, 3 narius auditorius – Auditorių rūmai. Egzaminų komisijos narys skiriamas 3 metams. Tie patys asmenys Egzaminų komisijos nariais skiriami ne ilgiau kaip 2 kadencijoms iš eilės. Egzaminų komisijos personalinę sudėtį tvirtina finansų ministras. Egzaminų komisijos narį skyrusi institucija turi teisę jį atšaukti nesibaigus jo kadencijai. Egzaminų komisijos narys gali atsistatydinti nesibaigus jo kadencijai, apie tai informavęs jį skyrusią instituciją.
Egzaminų komisija tvirtina:
1) kvalifikacinių auditoriaus egzaminų programas;
2) kvalifikacinių auditoriaus egzaminų užduotis ir jų vertinimo metodiką;
3) kvalifikacinių auditoriaus egzaminų rezultatus.
Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų, į kurių užduotis įtraukiami šio straipsnio 8 ir 9 dalyse išvardytų sričių klausimai, sąrašą Auditorių rūmų teikimu tvirtina Įstaiga. Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų užduotis pagal Egzaminų komisijos patvirtintas programas rengia Auditorių rūmai.
Kvalifikaciniai auditoriaus egzaminai turi būti organizuoti taip, kad juos išlaikę asmenys turėtų reikiamų teorinių žinių, reikalingų finansinių ataskaitų auditui atlikti, ir sugebėtų tas žinias pritaikyti atlikdami finansinių ataskaitų auditą.
Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų metu tikrinamos teorinės šių sričių žinios:
1) buhalterinės apskaitos teorijos ir principų;
2) finansinių ataskaitų rengimą reglamentuojančių teisės aktų;
3) tarptautinių apskaitos standartų;
4) finansų analizės;
5) išlaidų ir vadybos apskaitos;
6) rizikos valdymo ir vidaus kontrolės;
7) finansinių ataskaitų audito ir profesinių įgūdžių;
8) finansinių ataskaitų auditą ir auditorių veiklą reglamentuojančių teisės aktų;
9) tarptautinių audito standartų;
10) profesinės etikos principų.
Be šio straipsnio 8 dalyje išvardytų sričių teorinių žinių, kvalifikacinių auditoriaus egzaminų metu patikrinamos teorinės šių sričių žinios tiek, kiek jos susijusios su finansinių ataskaitų auditu:
1) įmonių teisės, nemokumo teisės;
2) mokesčių teisės;
3) civilinės ir komercinės teisės;
4) socialinės apsaugos teisės ir darbo teisės;
5) informacinių technologijų;
6) verslo vadybos, bendrosios ir finansų ekonomikos;
7) matematikos ir statistikos;
8) įmonių finansų valdymo principų.
Asmens, siekiančio gauti auditoriaus pažymėjimą, žinios iš šio straipsnio 8 dalies 5 punkte ir iš šio straipsnio 9 dalies 5–8 punktuose išvardytų sričių (visų ar bet kurios iš jų) gali būti netikrinamos, jeigu asmuo yra teigiamai išlaikęs (egzamino įvertinimas – „puikiai“, „labai gerai“, „gerai“ arba „vidutiniškai“) šių sričių teorinių žinių egzaminus pagal universitetinių studijų programas. Tokiu atveju asmuo, siekiantis gauti auditoriaus pažymėjimą, turi pateikti Auditorių rūmams prašymą netikrinti jo žinių iš šio straipsnio 8 dalies 5 punkte ir 9 dalies 5–8 punktuose nurodytų sričių ir įrodymus, kad šių sričių teorinių žinių programos aukštojoje mokykloje atitiko Egzaminų komisijos patvirtintas atitinkamas programas, taip pat egzaminų išlaikymo įrodymus. Auditorių rūmai priima sprendimą netikrinti žinių iš šio straipsnio 8 dalies 5 punkte ir 9 dalies 5–8 punktuose numatytų sričių.
Asmuo, neišlaikęs kvalifikacinių auditoriaus egzaminų, gali juos pakartotinai laikyti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių. Egzaminų perlaikymo skaičius neribojamas.
13 straipsnis. Auditoriaus pažymėjimo išdavimo tvarka
Auditorių rūmai ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų dokumentų gavimo dienos savo nustatyta tvarka, suderinta su Įstaiga, priima sprendimą dėl auditoriaus pažymėjimo išdavimo (neišdavimo) asmeniui.
Asmuo, siekiantis gauti auditoriaus pažymėjimą per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamasis į Auditorių rūmus pateikia Auditorių rūmams:
1) prašymą išduoti auditoriaus pažymėjimą, kuriame, be kita ko, turi būti sutikimas tapti Auditorių rūmų nariu;
2) dokumentus, kuriais patvirtinama jo atitiktis šio įstatymo 9 straipsnio 1–4 punktuose nurodytiems reikalavimams.
Auditorių rūmai, priėmę sprendimą išduoti auditoriaus pažymėjimą, apie tai informuoja asmenį jo nurodytu kontaktiniu adresu, pakviečia asmenį duoti auditoriaus priesaiką ir atsiimti pažymėjimą. Auditorių rūmai, priėmę sprendimą neišduoti auditoriaus pažymėjimo, apie tai raštu arba elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą informuoja asmenį jo nurodytu kontaktiniu adresu ir nurodo auditoriaus pažymėjimo neišdavimo priežastį (priežastis).
Auditoriaus priesaikos žodžiai:
„Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, Buhalterių profesionalų etikos kodekso ir Auditorių rūmų statuto, dorai ir sąžiningai atlikti auditoriaus pareigas, būti objektyvus (objektyvi) ir nepriklausomas (nepriklausoma), saugoti profesines paslaptis, nuolat kelti profesinę kvalifikaciją.“
Auditoriaus priesaiką išklauso (priima) Auditorių rūmų prezidentas arba jo įgaliotas asmuo.
Asmuo, davęs auditoriaus priesaiką ir tapęs Auditorių rūmų nariu, gauna auditoriaus pažymėjimą ir yra įtraukiamas į šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytą auditorių sąrašą. Gavęs auditoriaus pažymėjimą asmuo gali atlikti finansinių ataskaitų auditą ir laikoma, kad jis yra patvirtintas auditoriumi.
14 straipsnis. Auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas ir atnaujinimas
Auditorių rūmai savo nustatyta tvarka, suderinta su Įstaiga, sustabdo auditoriaus pažymėjimo galiojimą šiais atvejais:
1) ne viešojo intereso įmonių auditoriams nesudarius sąlygų atlikti šio įstatymo 41 straipsnyje nustatytos finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros;
2) auditoriui nepateikus šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytų duomenų ir (arba) paaiškėjus, kad pateikti duomenys yra neteisingi;
3) rašytiniu auditoriaus prašymu.
Įstaiga savo nustatyta tvarka sustabdo auditoriaus pažymėjimo galiojimą šiais atvejais:
1) viešojo intereso įmonės auditoriui nesudarius sąlygų atlikti šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyto finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo;
2) auditoriui nesudarius sąlygų atlikti šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ar pažeidimo tyrimo;
3) skyrus šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytą poveikio priemonę, iki pasibaigs nustatytas terminas, arba šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytą poveikio priemonę, iki bus pakartotinai išlaikytas (išlaikyti) nurodytas (nurodyti) egzaminas (egzaminai) per ne ilgesnį negu 3 metų laikotarpį.
Auditoriaus pažymėjimo galiojimas šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais sustabdomas auditoriui neįvykdžius pavedimų – per pranešime apie ketinimą sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą nustatytą terminą nepateikus reikalingų ir (arba) teisingų duomenų, nurodytų šio įstatymo 26 straipsnyje, nesudarius sąlygų atlikti šio įstatymo 41 straipsnyje nustatytos finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros, šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyto finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo arba šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ar pažeidimo tyrimo (toliau šiame ir ketvirtajame skirsniuose - pavedimai). Pranešime apie ketinimą sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą pavedimui įvykdyti nustatomas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų terminas, skaičiuojamas nuo pranešimo išsiuntimo dienos.
Auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikina auditoriaus teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą šio pažymėjimo galiojimo sustabdymo metu, tačiau jam galioja šio įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta pareiga kelti profesinę kvalifikaciją.
Priėmus sprendimą sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą, nustatomas ne trumpesnis kaip 15 darbo dienų terminas pavedimams įvykdyti.
Auditoriaus pažymėjimo galiojimas atnaujinamas atitinkamai Įstaigos arba Auditorių rūmų sprendimu, kai panaikinamos priežastys, dėl kurių auditoriaus pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas, ir auditorius sprendimą sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą priėmusiai Įstaigai arba Auditorių rūmams pateikia rašytinį prašymą atnaujinti sustabdyto auditoriaus pažymėjimo galiojimą.
Įstaiga arba Auditorių rūmai, sustabdę auditoriaus pažymėjimo galiojimą ar atnaujinę auditoriaus pažymėjimo galiojimą, apie tai informuoja auditorių raštu arba per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos.
Sprendimas dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo ir sprendimas dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo atnaujinimo įsigalioja po 3 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos.
Įstaiga, sustabdžiusi auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir atnaujinusi auditoriaus pažymėjimo galiojimą, apie tai informuoja Auditorių rūmus per 2 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos.
15 straipsnis. Auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimas
Auditorių rūmai savo nustatyta tvarka, suderinta su Įstaiga, panaikina auditoriaus pažymėjimo galiojimą šiais atvejais:
1) jeigu auditorius nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimo;
2) jeigu auditorius pašalintas iš Auditorių rūmų narių;
3) kai per nustatytą terminą auditorius neįvykdo pavedimų, dėl kurių auditoriaus pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas;
4) paaiškėjus, kad auditoriaus pažymėjimui gauti buvo pateikti suklastoti duomenys ir (ar) informacija;
5) rašytiniu auditoriaus prašymu;
6) auditoriui mirus.
Įstaiga savo nustatyta tvarka panaikina auditoriaus pažymėjimo galiojimą šiais atvejais:
1) kai per nustatytą terminą auditorius neįvykdo pavedimų, dėl kurių auditoriaus pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas;
2) auditoriui pakartotinai neišlaikius šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyto (nurodytų) egzamino (egzaminų) ilgiau kaip per 3 metus nuo tokio nurodymo davimo dienos;
3) skyrus šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytą poveikio priemonę.
Sprendimas dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo įsigalioja po 3 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos.
Įstaiga arba Auditorių rūmai, panaikinę auditoriaus pažymėjimo galiojimą, apie tai informuoja auditorių raštu arba per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
Įstaiga, panaikinusi auditoriaus pažymėjimo galiojimą, apie tai informuoja Auditorių rūmus per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
Panaikinus auditoriaus pažymėjimo galiojimą, asmuo išbraukiamas iš auditorių sąrašo įsigaliojus sprendimui dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo ir auditorius netenka teisės atlikti finansinių ataskaitų auditą.
Auditoriui netekus auditoriaus pažymėjimo šio straipsnio 1 dalyje, išskyrus šios dalies 5 ir 6 punktus, nustatytais atvejais, asmuo gali pakartotinai laikyti šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytus kvalifikacinius auditoriaus egzaminus arba šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytus žinių patikrinimo egzaminus ne anksčiau kaip po 3 metų nuo Įstaigos arba Auditorių rūmų sprendimo dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo įsigaliojimo dienos. Išlaikęs kvalifikacinius auditoriaus egzaminus arba žinių patikrinimo egzaminus asmuo kreipiasi į Auditorių rūmus dėl naujo auditoriaus pažymėjimo gavimo.
Jeigu auditoriaus pažymėjimo galiojimas panaikintas asmeniui, patvirtintam auditoriumi priimančiojoje valstybėje narėje, apie šį faktą ir priežastis Įstaiga praneša priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai.
16 straipsnis. Pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą valstybių narių auditoriams, išdavimas, galiojimo sustabdymas, atnaujinimas ir panaikinimas
Įstaiga savo nustatyta tvarka priima sprendimus dėl pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, išdavimo (neišdavimo) valstybių narių auditoriams, kuriuos patvirtino auditoriais buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, ir informuoja Auditorių rūmus apie priimtus sprendimus.
Valstybių narių auditoriams, kuriems teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą suteikė valstybių narių kompetentingos institucijos, pažymėjimas, suteikiantis teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, išduodamas pateikus buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos išduotus dokumentus, kuriais įrodoma teisė atlikti finansinių ataskaitų auditą toje valstybėje narėje ir kuriais įrodoma, kad ši teisė nėra sustabdyta arba panaikinta, ir išlaikius žinių patikrinimo egzaminus.
Žinių patikrinimo egzaminai Įstaigos nustatyta tvarka laikomi valstybine kalba iš sričių, nurodytų šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalies 2 ir 8 punktuose ir 9 dalies 1–4 punktuose.
Kai valstybės narės auditorius gauna pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą šiame straipsnyje nustatyta tvarka, jis yra įtraukiamas į šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytą auditorių sąrašą, laikoma, kad jis yra patvirtintas auditoriumi ir gali atlikti finansinių ataskaitų auditą, ir jam mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios auditorių veiklą.
Pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, galiojimas valstybės narės auditoriui sustabdomas, atnaujinamas arba panaikinamas bendra šiame įstatyme nustatyta auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo, atnaujinimo ar panaikinimo tvarka ir atvejais, taip pat tuo atveju, jeigu buveinės valstybės narės kompetentinga institucija sustabdo, atnaujina arba panaikina teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą.
17 straipsnis. Pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą valstybių ne narių auditoriams, išdavimas, galiojimo sustabdymas, atnaujinimas ir panaikinimas
Įstaiga savo nustatyta tvarka priima sprendimus dėl pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, išdavimo (neišdavimo) valstybių ne narių auditoriams ir savo nustatyta tvarka informuoja Auditorių rūmus apie priimtus sprendimus.
Valstybių ne narių auditoriams pažymėjimas, suteikiantis teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, išduodamas pateikus valstybės ne narės kompetentingos institucijos išduotus dokumentus, kuriais įrodoma, kad valstybės ne narės auditorius tenkina reikalavimus, lygiaverčius nustatytiems šio įstatymo 9 straipsnio 1–4 punktuose, 10 straipsnyje ir 12 straipsnio 8 ir 9 dalyse, ir kuriais įrodoma, kad ši teisė nėra sustabdyta arba panaikinta, ir išlaikius žinių patikrinimo egzaminus, kaip nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje. Jeigu valstybės ne narės auditoriui teisė atlikti finansinių ataskaitų auditą suteikta valstybėje narėje, valstybės ne narės auditoriui pažymėjimas, suteikiantis teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, išduodamas išlaikius žinių patikrinimo egzaminus, kaip nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje.
Kai valstybės ne narės auditorius gauna pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą šiame straipsnyje nustatyta tvarka, jis yra įtraukiamas į šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytą auditorių sąrašą, laikoma, kad jis yra patvirtintas auditoriumi ir gali atlikti finansinių ataskaitų auditą, ir jam mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios auditorių veiklą.
Pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, galiojimas valstybės ne narės auditoriui sustabdomas, atnaujinamas arba panaikinamas bendra šiame įstatyme nustatyta auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo, atnaujinimo ar panaikinimo tvarka ir atvejais, taip pat kai valstybės ne narės kompetentinga institucija, kuri suteikė teisę atlikti auditą, sustabdo, atnaujina arba panaikina teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
AUDITO ĮMONĖS PAŽYMĖJIMO IŠDAVIMAS, GALIOJIMO SUSTABDYMAS, ATNAUJINIMAS IR PANAIKINIMAS
18 straipsnis. Audito įmonės pažymėjimo išdavimo reikalavimai
Audito įmonės pažymėjimas išduodamas įmonei, jeigu ji:
1) yra nepriekaištingos reputacijos;
2) yra apdraudusi įmonės civilinę atsakomybę šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka;
3) yra įregistruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre ir jos buveinė yra Lietuvos Respublikoje;
4) tenkina šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
19 straipsnis. Audito įmonės
Audito įmonės dalyviai, kuriems priklauso daugiau kaip 3/4 balsavimo teisių, turi būti auditoriai ir (arba) valstybių narių auditoriai, ir (arba) audito įmonės, ir (arba) valstybių narių audito įmonės. Jeigu audito įmonė yra individuali įmonė, jos savininkas turi būti auditorius.
Audito įmonės vadovas turi būti auditorius arba valstybės narės auditorius.
Jeigu audito įmonėje yra sudaroma valdyba, daugiau kaip pusė valdybos narių turi būti auditoriai ir (arba) valstybių narių auditoriai. Jeigu valdyba sudaroma iš dviejų narių, vienas iš jų turi būti auditorius arba valstybės narės auditorius.
Audito įmonės vadovaujamas pareigas einančiais asmenimis, dalyviais, kurie nėra auditoriai, negali būti asmenys, kurie buvo pripažinti kaltais dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, elektroninių duomenų ar informacinių sistemų saugumui, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai arba viešiesiems interesams ir kurių teistumas neišnykęs arba nepanaikintas.
Valstybių narių audito įmonėms, gavusioms pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka, mutatis mutandis taikomi šiame įstatyme audito įmonėms nustatyti reikalavimai.
20 straipsnis. Audito įmonių nepriekaištinga reputacija
Audito įmonė nėra laikoma nepriekaištingos reputacijos, jeigu dėl jos arba jos patronuojančiosios įmonės yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, viešiesiems interesams, teisingumui arba visuomenės saugumui arba per pastaruosius 3 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už kitą tyčinę nusikalstamą veiką ir jos teistumas neišnykęs arba nepanaikintas.
21 straipsnis. Audito įmonių civilinės atsakomybės draudimas
Audito įmonė privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę profesinės civilinės atsakomybės draudimu. Profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartis sudaroma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka ir vadovaujantis Audito įmonių profesinės civilinės atsakomybės draudimo tvarkos aprašu, kurį parengia ir, suderinęs su Įstaiga, patvirtina Lietuvos bankas. Audito įmonės profesinės civilinės atsakomybės draudimo draudėjas yra audito įmonė arba įmonė, nurodyta šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje.
Jeigu audito įmonė atlieka finansinių ataskaitų auditą ne viešojo intereso įmonėse, metinė profesinės civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 29 000 eurų. Profesinės civilinės atsakomybės draudimo objektas yra audito įmonės civilinė atsakomybė už žalą, kuri būtų padaryta užsakovui ir (arba) tretiesiems asmenims atliekant finansinių ataskaitų auditą ne viešojo intereso įmonėse.
Jeigu audito įmonė atlieka finansinių ataskaitų auditą viešojo intereso įmonėse, profesinės civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 58 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 145 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Profesinės civilinės atsakomybės draudimo objektas yra audito įmonės civilinė atsakomybė už žalą, kuri būtų padaryta užsakovui ir (arba) tretiesiems asmenims atliekant finansinių ataskaitų auditą viešojo intereso įmonėse.
Audito įmonė privalo būti apsidraudusi profesinės civilinės atsakomybės draudimu visą laikotarpį, kuriuo audito įmonė šio įstatymo nustatyta tvarka yra įrašyta į audito įmonių sąrašą ir audito įmonės pažymėjimo galiojimas nėra sustabdytas.
22 straipsnis. Audito įmonės pažymėjimo išdavimo tvarka
Auditorių rūmai savo nustatyta tvarka, suderinta su Įstaiga, priima sprendimą dėl audito įmonės pažymėjimo išdavimo (neišdavimo) ir išduoda audito įmonės pažymėjimą įmonei.
Įmonė, siekianti gauti audito įmonės pažymėjimą per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamasi į Auditorių rūmus pateikia Auditorių rūmams:
1) prašymą, kuriame turi būti nurodyti šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nustatyti duomenys;
2) dokumentus, kuriais patvirtinama, kad įmonė yra apdraudusi įmonės civilinę atsakomybę šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.
Auditorių rūmai ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl audito įmonės pažymėjimo išdavimo (neišdavimo).
Auditorių rūmai, priėmę sprendimą dėl audito įmonės pažymėjimo išdavimo, apie tai raštu arba elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą informuoja įmonę įmonės nurodytu kontaktiniu adresu. Auditorių rūmai, priėmę sprendimą dėl audito įmonės pažymėjimo neišdavimo, apie tai raštu arba elektroninėmis priemonėmis informuoja įmonę įmonės nurodytu kontaktiniu adresu ir nurodo audito įmonės pažymėjimo neišdavimo priežastį (priežastis).
Kai įmonė gauna audito įmonės pažymėjimą šiame straipsnyje nustatyta tvarka, įtraukiama į šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytą audito įmonių sąrašą, ji gali atlikti finansinių ataskaitų auditą ir laikoma, kad ji yra patvirtinta audito įmone.
23 straipsnis. Audito įmonės pažymėjimo galiojimo sustabdymas ir atnaujinimas
Auditorių rūmai savo nustatyta tvarka, suderinta su Įstaiga, sustabdo audito įmonės pažymėjimo galiojimą šiais atvejais:
1) jeigu audito įmonė nesudaro sąlygų atlikti šio įstatymo 41 straipsnyje nustatytos finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros;
2) jeigu audito įmonė laiku nesumoka šio įstatymo 74 straipsnyje nustatytų audito įmonės atskaitymų;
3) jeigu audito įmonė nepateikia Auditorių rūmams šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatytų duomenų ir (arba) šio įstatymo 38 straipsnio 7 punkte nurodytos informacijos ir (arba) paaiškėja, kad pateikti duomenys yra neteisingi;
4) jeigu audito įmonė neatitinka šio įstatymo 19 ir (arba) 21 straipsniuose nustatytų reikalavimų;
5) rašytiniu audito įmonės prašymu.
Įstaiga savo nustatyta tvarka sustabdo audito įmonės pažymėjimo galiojimą šiais atvejais:
1) jeigu audito įmonė nepateikia Įstaigai šio įstatymo 38 straipsnio 7 punkte nurodytos informacijos ir (arba) paaiškėja, kad pateikti duomenys yra neteisingi;
2) jeigu viešojo intereso įmonių audito įmonei nesudaromos sąlygos atlikti šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyto finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo;
3) jeigu audito įmonei nesudaromos sąlygos atlikti šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo arba pažeidimo tyrimo;
4) atlikus audito įmonės atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą, tikrinimą, tyrimą, pažeidimo tyrimą ir skyrus šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytą poveikio priemonę, iki pasibaigs nustatytas terminas.
Audito įmonės pažymėjimo galiojimas šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose ir 2 dalies 1–3 punktuose nustatytais atvejais sustabdomas audito įmonei per pranešime apie ketinimą sustabdyti audito įmonės pažymėjimo galiojimą nustatytą ne trumpesnį kaip 15 darbo dienų terminą neįvykdžius pavedimų. Pranešimą apie ketinimą sustabdyti audito įmonės pažymėjimo galiojimą, kuriame nustatomas terminas pavedimams įvykdyti, raštu arba elektroninėmis priemonėmis audito įmonei teikia Auditorių rūmai šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytais atvejais ir Įstaiga šio straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nustatytais atvejais.
Audito įmonės pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikina audito įmonės teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą šio pažymėjimo galiojimo sustabdymo metu. Jeigu audito įmonės pažymėjimo galiojimas sustabdomas audito įmonei atliekant finansinių ataskaitų auditą, audito įmonė nedelsdama apie tai turi pranešti audituojamai įmonei ir užsakovui.
Priėmus sprendimą sustabdyti audito įmonės pažymėjimo galiojimą, nustatomas ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų terminas pavedimams įvykdyti.
Audito įmonės pažymėjimo galiojimas atnaujinamas atitinkamai Įstaigos arba Auditorių rūmų sprendimu, kai panaikinamos priežastys, dėl kurių audito įmonės pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas, ir audito įmonė pateikia rašytinį prašymą sprendimą sustabdyti audito įmonės pažymėjimo galiojimą priėmusiai Įstaigai arba Auditorių rūmams atnaujinti audito įmonės pažymėjimo galiojimą. Audito įmonei, kurios audito įmonės pažymėjimo galiojimas sustabdytas Auditorių rūmų sprendimu, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalies 5 punkte, pateikus Auditorių rūmams prašymą atnaujinti audito įmonės pažymėjimo galiojimą, jeigu audito įmonės dalyviai, kuriems priklauso daugiau kaip 1/2 balsavimo teisių, su tuo sutinka, audito įmonės pažymėjimo galiojimas atnaujinamas.
Apie Įstaigos arba Auditorių rūmų sprendimą sustabdyti, atnaujinti audito įmonės pažymėjimo galiojimą audito įmonė informuojama raštu arba per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
Sprendimas dėl audito įmonės pažymėjimo galiojimo sustabdymo ir sprendimas dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo atnaujinimo įsigalioja po 3 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos.
Įstaiga, sustabdžiusi audito įmonės pažymėjimo galiojimą ir atnaujinusi audito įmonės pažymėjimo galiojimą, apie tai informuoja Auditorių rūmus per 2 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos.
24 straipsnis. Audito įmonės pažymėjimo galiojimo panaikinimas
Auditorių rūmai savo nustatyta tvarka, suderinta su Įstaiga, panaikina audito įmonės pažymėjimo galiojimą šiais atvejais:
1) jeigu audito įmonė nebeatitinka šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų;
2) kai per nustatytą terminą audito įmonė neįvykdo pavedimų, dėl kurių audito įmonės pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas;
3) rašytiniu audito įmonės prašymu;
4) jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti audito įmonei bankroto bylą ar yra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka arba audito įmonė likviduojama.
Įstaiga savo nustatyta tvarka panaikina audito įmonės pažymėjimo galiojimą šiais atvejais:
1) kai per nustatytą terminą audito įmonė neįvykdo pavedimų, dėl kurių audito įmonės pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas;
2) atlikus audito įmonės atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą, tikrinimą, tyrimą, pažeidimo tyrimą ir skyrus šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytą poveikio priemonę.
Sprendimas dėl audito įmonės pažymėjimo galiojimo panaikinimo įsigalioja kitą darbo dieną nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais priimtame sprendime nurodytos dienos.
Įstaiga arba Auditorių rūmai, panaikinę audito įmonės pažymėjimo galiojimą, apie tai informuoja audito įmonę raštu arba per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
Įstaiga, panaikinusi audito įmonės pažymėjimo galiojimą, apie tai informuoja Auditorių rūmus per 2 darbo dienas nuo sprendimo dėl audito įmonės pažymėjimo galiojimo panaikinimo priėmimo dienos.
Įsigaliojus sprendimui dėl audito įmonės pažymėjimo galiojimo panaikinimo, audito įmonė išbraukiama iš audito įmonių sąrašo sprendimo įsigaliojimo dieną ir netenka teisės atlikti finansinių ataskaitų auditą.
Panaikinus audito įmonės pažymėjimo galiojimą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje nustatytais atvejais, įmonė kreiptis į Auditorių rūmus dėl naujo audito įmonės pažymėjimo gavimo gali ne anksčiau kaip po 3 metų nuo Įstaigos arba Auditorių rūmų sprendimo dėl audito įmonės pažymėjimo galiojimo panaikinimo įsigaliojimo dienos. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytais atvejais panaikinus audito įmonės pažymėjimo galiojimą, įmonė gali pakartotinai kreiptis dėl audito įmonės pažymėjimo gavimo šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka, kai pašalinamos priežastys, dėl kurių audito įmonės pažymėjimo galiojimas buvo panaikintas.
Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu atveju audito įmonė per 3 mėnesius nuo sprendimo – teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo ar kreditorių susirinkimo priimto nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka – dienos turi baigti vykdyti, pakeisti arba nutraukti sutartis dėl finansinių ataskaitų audito atlikimo, sudarytas iki sprendimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad sprendimas dėl audito įmonės pažymėjimo galiojimo panaikinimo įsigalioja kitą dieną praėjus 3 mėnesiams nuo sprendimo dienos.
Jeigu audito įmonės pažymėjimo galiojimas panaikintas audito įmonei, pripažįstamai audito įmone priimančiojoje valstybėje narėje, apie šį faktą ir priežastis Įstaiga praneša priimančiosios valstybės narės kompetentingai (kompetentingoms) institucijai (institucijoms).
25 straipsnis. Pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą valstybių narių audito įmonėms išdavimas, galiojimo sustabdymas, atnaujinimas ir panaikinimas
Įstaiga savo nustatyta tvarka priima sprendimus dėl pažymėjimų, suteikiančių teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, išdavimo valstybių narių audito įmonėms, kurias patvirtino audito įmonėmis buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, ir apie tai informuoja Auditorių rūmus.
Valstybėje narėje patvirtinta audito įmonė turi teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą šio įstatymo nustatyta tvarka, jeigu jos pagrindinis partneris atitinka šio įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus ir turi auditoriaus pažymėjimą arba pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, išduotą šio įstatymo 13 ar 16 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kai valstybės narės audito įmonė gauna pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir įtraukiama į šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytą audito įmonių sąrašą, ji gali atlikti finansinių ataskaitų auditą ir yra laikoma pripažinta audito įmone, jai mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios audito įmonių veiklą. Įstaiga informuoja buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją apie audito įmonę, kuriai išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą.
Pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, galiojimas valstybės narės audito įmonei sustabdomas, atnaujinamas arba panaikinamas bendra šiame įstatyme nustatyta audito įmonės pažymėjimo galiojimo sustabdymo, atnaujinimo ar panaikinimo tvarka ir atvejais, taip pat kai valstybės ne narės kompetentinga institucija, kuri suteikė teisę atlikti auditą, sustabdo, atnaujina arba panaikina teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą.
PENKTASIS SKIRSNIS
AUDITORIŲ IR AUDITO ĮMONIŲ SĄRAŠAI. AUDITORIŲ IR AUDITO ĮMONIŲ TEIKIAMA INFORMACIJA
26 straipsnis. Auditorių sąrašas ir auditorių teikiama informacija
Auditorių rūmai į auditorių sąrašą įrašo:
1) auditorius, kuriems išduoti auditoriaus pažymėjimai;
2) valstybių narių auditorius, kuriems išduoti pažymėjimai, suteikiantys teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą;
3) valstybių ne narių auditorius, kuriems išduoti pažymėjimai, suteikiantys teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą;
4) pateikusius kreipimąsi dėl įrašymo į auditorių sąrašą valstybių ne narių auditorius, atlikusius valstybėje ne narėje registruotos įmonės, kurios vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, finansinių ataskaitų auditą.
Auditorių sąraše turi būti kaupiami duomenys apie auditorių:
1) vardas, pavardė, registracijos numeris, auditoriaus pažymėjimo numeris;
2) audito įmonės (įmonių), kurioje (kuriose) dirba auditorius arba kurios (kurių) vadovas jis yra, pavadinimas (pavadinimai), audito įmonės (įmonių) pažymėjimo (pažymėjimų) numeris (numeriai), buveinė (buveinės) (adresas (adresai), elektroninio pašto adresas (adresai) (jeigu jis (jie) yra), telefono (telefonų), fakso (faksų) (jeigu jis (jie) yra) numeris (numeriai) ir interneto svetainės (svetainių) (jeigu ji (jos) yra) adresas (adresai);
3) jeigu auditorius yra audito įmonės (įmonių) dalyvis, – audito įmonės (įmonių) pavadinimas (pavadinimai), audito įmonės (įmonių) pažymėjimo numeris (numeriai), buveinė (buveinės) (adresas (adresai), telefono (telefonų), fakso (faksų) (jeigu jis (jie) yra) numeris (numeriai) ir interneto svetainės (svetainių) (jeigu ji (jos) yra) adresas (adresai);
4) jeigu auditoriaus pažymėjimo galiojimas sustabdomas šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytais atvejais, – pažymėjimo galiojimo sustabdymo pradžia, pagrindas ir dokumento, kuriuo įforminamas Įstaigos sprendimas sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą, numeris ir data;
5) jeigu valstybės narės arba valstybės ne narės kompetentingos institucijos patvirtino jį valstybės narės auditoriumi arba valstybės ne narės auditoriumi, – priimančiosios valstybės narės arba valstybės ne narės kompetentingos (kompetentingų) institucijos (institucijų) pavadinimas (pavadinimai), registracijos numeris (numeriai) ir kita informacija apie tokį registravimą;
6) galiojantys ir ginčijami nurodymai ir poveikio priemonės, nurodyti šio įstatymo 56 straipsnio 3 ir 4 dalyse, Įstaigos sprendimo skirti nurodymą ar poveikio priemonę numeris ir data, jeigu yra, – informacija apie ginčijamo nurodymo ar poveikio priemonės apskundimą ar nagrinėjant skundą teismo priimto sprendimo esmę. Kai nurodoma informacija apie šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą poveikio priemonę, kartu nurodomas ir poveikio priemonės skyrimo pagrindas.
Auditorius turi pranešti Auditorių rūmams apie šio straipsnio 2 dalyje nustatytų duomenų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktuose nurodytą informaciją, pasikeitimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jų pasikeitimo dienos. Įstaiga nustato informacijos dėl auditoriaus atliktų viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditų pateikimo Įstaigai ir Auditorių rūmams tvarką. Auditorių rūmai nustato informacijos apie kitą (kitas) nei audito įmonė (įmonės) įmonę (įmones), kurioje (kuriose) dirba auditorius arba kurios (kurių) vadovas jis yra, pateikimo Auditorių rūmams tvarką. Auditoriaus teikiama informacija turi būti jo pasirašyta asmeniškai arba Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo nustatyta tvarka.
Auditorių rūmai, gavę informaciją apie pasikeitusius auditorių sąrašo duomenis, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų gavimo dienos juos pakeičia.
Auditorių rūmai nustato informacijos, reikalingos šio straipsnio 2 dalyje nustatytam auditorių sąrašui parengti, atnaujinti ir skelbti, pateikimo tvarką.
27 straipsnis. Valstybės ne narės auditorių įrašymas į auditorių sąrašą
Valstybės ne narės auditoriai, atlikę valstybėje ne narėje registruotos įmonės, kurios vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, finansinių ataskaitų auditą, prieš tai, kai tos finansinės ataskaitos ir auditoriaus išvada pateikiamos teisės aktų nustatyta tvarka, turi kreiptis į Įstaigą dėl jų įrašymo į auditorių sąrašą. Įstaiga, gavusi tokį kreipimąsi įrašyti valstybės ne narės auditorių į auditorių sąrašą, savo nustatyta tvarka per 5 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos informuoja Auditorių rūmus, o šie šį auditorių įtraukia į auditorių sąrašą kitą darbo dieną po Įstaigos kreipimosi gavimo dienos. Įstaiga apie įrašymą į auditorių sąrašą valstybės ne narės auditorių informuoja per 2 darbo dienas po Įstaigos kreipimosi į Auditorių rūmus dienos.
Iki valstybės ne narės auditoriaus įrašymo į auditorių sąrašą jo pateikta auditoriaus išvada neturi teisinės galios Lietuvos Respublikoje.
28 straipsnis. Audito įmonių sąrašas ir audito įmonių teikiama informacija
Auditorių rūmai į audito įmonių sąrašą įrašo:
1) audito įmones, kurioms išduoti audito įmonės pažymėjimai;
2) valstybių narių audito įmones, kurioms išduoti pažymėjimai, suteikiantys teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą;
3) pateikusias kreipimąsi dėl įrašymo į audito įmonių sąrašą valstybės ne narės audito įmones, kurios atliko valstybėje ne narėje registruotos įmonės, kurios vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, finansinių ataskaitų auditą.
Audito įmonių sąraše kaupiami šie duomenys apie audito įmonę:
1) įmonės pavadinimas, buveinė (adresas), kodas, audito įmonės pažymėjimo numeris;
2) audito įmonės teisinė forma;
3) telefono, fakso (jeigu jis yra) numeris, interneto svetainės (jeigu ji yra) adresas ir kiti ryšiams palaikyti reikalingi duomenys;
4) auditorių, dirbančių audito įmonėje arba esančių audito įmonių vadovais arba dalyviais, atskirai nurodant auditorius ir kitus audito įmonės darbuotojus, kurie yra audito įmonės dalyviai, vardai, pavardės ir auditorių pažymėjimų numeriai, kai asmenys yra auditoriai;
5) dalyvių vardai, pavardės, jų nurodyti kontaktiniai adresai, o jeigu dalyviai yra juridiniai asmenys, – jų pavadinimai, kodai ir buveinės (adresai);
6) valdymo organų ir priežiūros organų (jeigu jie sudaryti) narių vardai, pavardės ir jų nurodyti kontaktiniai adresai, o jeigu priežiūros organo nariai yra juridiniai asmenys, – jų pavadinimai, kodai ir buveinės (adresai);
7) jeigu audito įmonė priklauso audito tinklui, – kitų audito tinklui priklausančių įmonių pavadinimai, adresai arba nuorodos, kur tokią informaciją galima gauti; jeigu audito įmonę su kita (kitomis) įmone (įmonėmis) sieja bendri dalyviai, kontrolė arba vadovai, – tos (tų) įmonės (įmonių) pavadinimas (pavadinimai), buveinė (buveinės) (adresas (adresai) arba nuoroda (nuorodos), kur tokią informaciją galima gauti;
8) jeigu audito įmonė turi filialų ir atstovybių, – jų pavadinimai ir buveinės (adresai);
9) jeigu audito įmonės pažymėjimo galiojimas sustabdomas šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, – pažymėjimo galiojimo sustabdymo pradžia, pagrindas ir dokumento, kuriuo įforminamas Įstaigos sprendimas sustabdyti audito įmonės pažymėjimo galiojimą, numeris ir data;
10) jeigu audito įmonę valstybės narės kompetentinga institucija pripažino valstybės narės audito įmone, – visa su tuo susijusi informacija ir priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos pavadinimas;
11) galiojantys ir ginčijami nurodymai ar poveikio priemonės, nurodyti šio įstatymo 56 straipsnio 3 ir 4 dalyse, nurodant Įstaigos sprendimo dėl nurodymo ar poveikio priemonės skyrimo numerį ir datą, jeigu yra, – informacija apie ginčijamo nurodymo ar poveikio priemonės apskundimą ar nagrinėjant skundą teismo priimto sprendimo esmę. Kai nurodoma informacija apie šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą poveikio priemonę, kartu nurodomas ir poveikio priemonės skyrimo pagrindas.
Audito įmonė turi pranešti Auditorių rūmams apie šio straipsnio 2 dalyje nustatytų duomenų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 9 ir 11 punktuose nurodytą informaciją, pasikeitimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jų pasikeitimo dienos. Įstaiga nustato informacijos dėl audito įmonės atliktų viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditų pateikimo Įstaigai ir Auditorių rūmams tvarką. Audito įmonės teikiama informacija turi būti pasirašyta audito įmonės dalyvių ir (arba) vadovo asmeniškai arba Elektroninio parašo įstatymo nustatyta tvarka.
Auditorių rūmai, gavę informaciją apie pasikeitusius audito įmonių sąrašo duomenis, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų gavimo dienos juos pakeičia.
Auditorių rūmai nustato informacijos, reikalingos šio straipsnio 2 dalyje nustatytam audito įmonių sąrašui parengti, pakeisti ir skelbti, pateikimo tvarką.
29 straipsnis. Valstybės ne narės audito įmonės įrašymas į audito įmonių sąrašą
Valstybės ne narės audito įmonės, kurios atliko valstybėje ne narėje registruotos įmonės, kurios vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, finansinių ataskaitų auditą, prieš tai, kai tos finansinės ataskaitos ir auditoriaus išvada pateikiamos teisės aktų nustatyta tvarka, turi kreiptis į Įstaigą dėl jų įrašymo į audito įmonių sąrašą. Įstaiga, gavusi tokį kreipimąsi įrašyti valstybės ne narės audito įmonę į audito įmonių sąrašą, savo nustatyta tvarka per 5 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos informuoja Auditorių rūmus, o šie šią audito įmonę įtraukia į audito įmonių sąrašą kitą darbo dieną po Įstaigos kreipimosi gavimo dienos. Įstaiga apie įrašymą į audito įmonių sąrašą valstybės ne narės audito įmonę informuoja per 2 darbo dienas po Įstaigos kreipimosi į Auditorių rūmus dienos.
Valstybės ne narės audito įmonės iki jos įrašymo į audito įmonių sąrašą pateikta auditoriaus išvada neturi teisinės galios Lietuvos Respublikoje.
30 straipsnis. Auditorių ir audito įmonių sąrašų skelbimas
Auditorių ir audito įmonių sąrašai skelbiami Auditorių rūmų interneto svetainėje ir turi būti matomi Įstaigos interneto svetainėje.
Auditorių ir audito įmonių sąrašai skelbiami lietuvių kalba.
Auditorių ir audito įmonių sąrašuose turi būti nurodytas Įstaigos pavadinimas ir buveinė (adresas), sąrašo atnaujinimo data.
31 straipsnis. Auditorių ir audito įmonių sąrašų duomenų saugojimas
Auditorių ir audito įmonių sąrašuose pateikiami duomenys saugomi skaitmeninėse laikmenose Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO TIKSLAI, TARPTAUTINIAI AUDITO STANDARTAI, KONSOLIDUOTŲJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITAS IR AUDITORIAUS IŠVADA
32 straipsnis. Finansinių ataskaitų audito tikslai ir apimtis
Finansinių ataskaitų audito tikslai:
1) nustatyti, ar finansinės ataskaitos visais reikšmingais atvejais tikrai ir teisingai parodo audituojamos įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal taikomus finansinės atskaitomybės reikalavimus;
2) nustatyti, ar finansinės ataskaitos parengtos pagal teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą.
Atlikdami pelno siekiančių juridinių asmenų finansinių ataskaitų auditą, auditorius arba audito įmonė taip pat:
1) pateikia nuomonę, ar metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas), kiek nurodyta Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme (Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme), arba įmonės veiklos ataskaita, nurodyta Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, parengti laikantis teisės aktų reikalavimų;
2) pateikia nuomonę, ar metiniame pranešime (konsoliduotajame metiniame pranešime), kiek nurodyta Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme (Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme), arba įmonės veiklos ataskaitoje, nurodytoje Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, pateikti finansiniai duomenys atitinka metinių finansinių ataskaitų (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų) duomenis;
3) nurodo, ar atsižvelgiant į finansinių ataskaitų audito metu gautą informaciją ir įgytą supratimą apie įmonę bei jos aplinką metiniame pranešime (konsoliduotajame metiniame pranešime), kiek nurodyta Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme (Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme), arba įmonės veiklos ataskaitoje, nurodytoje Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, nustatyta reikšmingų iškraipymų. Jeigu iškraipymų nustatyta, nurodomas jų pobūdis.
Atlikdami pelno nesiekiančių juridinių asmenų finansinių ataskaitų auditą, auditorius arba audito įmonė nustato ir auditoriaus išvadoje nurodo, ar metiniame pranešime arba veiklos ataskaitoje, jeigu pagal teisės aktų reikalavimus jie rengiami, pateikti finansiniai duomenys atitinka metinių finansinių ataskaitų duomenis.
Audituojamos įmonės, taip pat ir viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų auditas nesuteikia užtikrinimo dėl audituojamos įmonės veiklos tęstinumo ateityje ar užtikrinimo dėl to, kaip veiksmingai audituojamos įmonės vadovas arba kolegialus valdymo organas tvarkė ar tvarkys įmonės reikalus.
33 straipsnis. Tarptautiniai audito standartai
Auditoriai ir audito įmonės finansinių ataskaitų auditą atlieka laikydamiesi tarptautinių audito standartų.
Kai Europos Komisija patvirtins tarptautinius audito standartus, bus taikomi Europos Komisijos patvirtinti tarptautiniai audito standartai.
34 straipsnis. Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas
Grupės auditorius atsako už šio įstatymo 35 straipsnyje ir, kai taikytina, reglamento (ES) Nr. 537/2014 10 straipsnyje nurodytą auditoriaus išvadą dėl konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, taip pat, kai taikytina, už reglamento (ES) Nr. 537/2014 11 straipsnyje nurodytą papildomą ataskaitą audito komitetui.
Grupės auditorius, atlikdamas įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą, kai įmonių grupės įmonių finansinių ataskaitų auditą atliko kiti auditoriai ir (arba) audito įmonės, valstybių narių auditoriai ir (arba) audito įmonės, valstybių ne narių auditoriai ir (arba) audito įmonės:
1) siekdamas pasitikėti tų auditorių ir (arba) audito įmonių darbu, kreipiasi į tuos auditorius ir (arba) audito įmones ir paprašo perduoti reikiamus dokumentus, susijusius su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditu, kad galėtų atlikti jų darbo peržiūrą;
2) konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito tikslais įvertina atliktą finansinių ataskaitų auditą ir įformina dokumentus, kuriuose nurodo tokių auditorių ir (arba) audito įmonių atlikto darbo pobūdį, atlikimo laiką ir apimtį;
3) konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito tikslais peržiūri tų auditorių ir (arba) audito įmonių atliktą finansinių ataskaitų auditą, jų pateiktus dokumentus ir šią peržiūrą įformina dokumentais.
Grupės auditoriaus saugomi dokumentai turi būti tokie, kad kompetentinga institucija galėtų patikrinti grupės auditoriaus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą atliktą darbą.
Jeigu grupės auditorius negali laikytis šio straipsnio 2 dalies nuostatų, jis:
1) tiesiogiai atlieka papildomą su finansinių ataskaitų auditu susijusį darbą tam tikroje patronuojamojoje įmonėje arba
2) papildomą su finansinių ataskaitų auditu susijusį darbą paveda atlikti kitam auditoriui arba audito įmonei.
Jeigu grupės auditorius negali tenkinti šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, jis darbo dokumentuose nurodo priežastis, dėl kurių negali to padaryti.
Grupės auditorius informuoja Įstaigą, jeigu ėmėsi šio straipsnio 4 dalyje nurodytų veiksmų ir jeigu atsirado šio straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių.
35 straipsnis. Auditoriaus išvada
Auditorius (auditoriai) arba audito įmonė (įmonės) finansinių ataskaitų audito rezultatus pateikia auditoriaus išvadoje. Auditoriaus išvada parengiama laikantis tarptautinių audito standartų.
Auditoriaus išvada rengiama raštu ir joje:
1) nurodoma audituojama įmonė, kurios metinių finansinių ataskaitų arba konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas buvo atliktas, nurodomos metinės finansinės ataskaitos arba konsoliduotosios finansinės ataskaitos, kurių auditas buvo atliktas, jų data ir laikotarpis, už kurį jos parengtos, taip pat nurodoma, pagal kokius Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytus apskaitos standartus ir (arba) kokiais teisės aktais vadovaujantis parengtos finansinės ataskaitos;
2) pateikiamas finansinių ataskaitų audito apimties aprašymas, nurodant, kad šis auditas atliktas laikantis tarptautinių audito standartų;
3) pateikiama aiški auditoriaus nuomonė dėl šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų, kuri gali būti besąlyginė, sąlyginė arba neigiama. Jeigu auditorius (auditoriai) arba audito įmonė (įmonės) negali pareikšti savo nuomonės, auditoriaus išvadoje pateikiamas atsisakymas pareikšti nuomonę;
4) nurodomi kiti dalykai, į kuriuos auditorius (auditoriai) arba audito įmonė (įmonės) atkreipia dėmesį, nors dėl jų nekeičia nuomonės, nurodytos šios dalies 3 punkte;
5) grindžiant finansinių ataskaitų audito metu atliktu darbu pateikiama nuomonė ir nurodoma, kaip nustatyta šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje;
6) pateikiamas pareiškimas dėl visų esminių neaiškumų, susijusių su įvykiais arba sąlygomis, dėl kurių gali kilti didelių abejonių dėl audituojamos įmonės veiklos tęstinumo;
7) nurodoma auditoriaus (auditorių) arba audito įmonės (įmonių) buveinė (buveinės) (adresas (adresai).
Be reikalavimų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, auditoriaus išvadoje turi būti pažymėta, ar yra pateikta į metinį pranešimą (konsoliduotąjį metinį pranešimą) įtrauktina informacija, kaip nurodyta Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme (Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme).
Kai atliktas pelno nesiekiančių juridinių asmenų finansinių ataskaitų auditas, netaikomas šio straipsnio 2 dalies 5 punktas, o auditoriaus išvadoje turi būti pateikta nuomonė, ar metiniame pranešime arba veiklos ataskaitoje pateikti finansiniai duomenys atitinka metinių finansinių ataskaitų duomenis.
Be reikalavimų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, auditoriaus išvadoje turi būti pateikiama tarptautiniuose audito standartuose nurodyta informacija.
Kai tą patį finansinių ataskaitų auditą atlieka daugiau kaip viena audito įmonė, visų audito įmonių pagrindiniai partneriai sutaria dėl audito rezultatų ir pateikia bendrą auditoriaus išvadą. Jeigu nesutariama dėl nuomonės, audito įmonės (įmonių) pagrindinis partneris (partneriai), kuris (kurie) nepritaria nuomonei, pateikia savo nuomonę atskirame auditoriaus išvados punkte ir nurodo nesutarimo priežastį.
Pagrindinis partneris pasirašo auditoriaus išvadą ir nurodo jos datą. Kai tą patį finansinių ataskaitų auditą atlieka daugiau kaip viena audito įmonė, auditoriaus išvadą turi pasirašyti kiekvienos audito įmonės pagrindinis partneris.
Kai atliekamas konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas, auditoriaus arba audito įmonės pateikta nuomonė ir pareiškimas turi būti pagrįsti darbu, atliktu audituojant konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir peržiūrint konsoliduotąjį metinį pranešimą. Kai prie konsoliduotųjų finansinių ataskaitų pridedamos patronuojančiosios įmonės metinės finansinės ataskaitos, auditoriaus išvados gali būti sujungiamos.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
AUDITORIŲ IR AUDITO ĮMONIŲ VEIKLA, TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
36 straipsnis. Auditorių teisės ir pareigos atliekant finansinių ataskaitų auditą
Auditorius, atlikdamas finansinių ataskaitų auditą, turi šias teises:
1) pasinaudodamas profesinėmis žiniomis, įgūdžiais ir atsižvelgdamas į finansinių ataskaitų audito atlikimo metodiką, pasirinkti finansinių ataskaitų audito atlikimo procedūras;
2) gauti iš audituojamos įmonės finansinių ataskaitų auditui atlikti reikalingus dokumentus ir (arba) jų kopijas ir naudotis visa sukaupta informacija;
3) reikalauti iš audituojamos įmonės, kad būtų teikiami paaiškinimai, atliekami kiti būtini veiksmai, reikalingi finansinių ataskaitų auditui atlikti;
4) reikalauti, kad audituojamos įmonės darbuotojai teiktų paaiškinimus raštu;
5) reikalauti, kad audituojamoje įmonėje būtų sudarytos sąlygos atlikti finansinių ataskaitų auditą;
6) kitas teises, nustatytas tarptautiniuose audito standartuose ir finansinių ataskaitų audito sutartyje.
Auditorius privalo:
1) atlikdamas finansinių ataskaitų auditą, laikytis šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodytos nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarkos, auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimų, ir, kai taikoma, 37 straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos;
2) nuolat kelti profesinę kvalifikaciją auditorių kvalifikacijos kėlimo kursuose (per kiekvienus vienus paskui kitą einančius 3 metus išklausyti ne mažiau kaip 120 valandų kursų Auditorių rūmų organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose arba ne Auditorių rūmų organizuojamuose kursuose arba išeiti lygiavertį profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursą);
3) teikti Įstaigai ir Auditorių rūmams šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytą informaciją;
4) jeigu atlieka viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų auditą, vykdyti pareigas, nustatytas šio įstatymo 68 straipsnio 2 ir 3 dalyse;
5) kai atliekama jo atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra, tikrinimas, tyrimas ar pažeidimo tyrimas, teikti Auditorių rūmams, Įstaigai atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrai, tikrinimui, tyrimui ar pažeidimo tyrimui atlikti reikalingus dokumentus ir (arba) jų kopijas, paaiškinimus.
37 straipsnis. Audito įmonių veikla, teisės ir atsakomybė atliekant finansinių ataskaitų auditą
Vienos audituojamos įmonės tą patį finansinių ataskaitų auditą kartu gali atlikti viena arba kelios audito įmonės. Auditorių rūmai, suderinę su Įstaiga, nustato audito įmonių, auditorių pareigų, atsakomybės pasidalijimo tokiais atvejais tvarką.
Audito įmonė turi teisę:
1) teikti užtikrinimo ir kitas susijusias paslaugas;
2) verstis kita veikla, neprieštaraujančia Buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytiems profesinės etikos principams.
Audito įmonės atsakomybė atliekant finansinių ataskaitų auditą nustatoma rašytinėje finansinių ataskaitų audito sutartyje, sudarytoje su užsakovu. Audito įmonė už finansinių ataskaitų audito atlikimą ir auditoriaus išvadą atsako teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę, ir pasirašytos finansinių ataskaitų audito sutarties nustatyta tvarka.
38 straipsnis. Audito įmonių pareigos
Audito įmonė privalo:
1) atlikdama finansinių ataskaitų auditą, laikytis šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodytos nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarkos, auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimų ir, kai taikoma, 37 straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos;
2) sudariusi finansinių ataskaitų audito sutartį, paskirti pagrindinį partnerį ir apie tai pranešti užsakovui;
3) nustatyti tvarką, pagal kurią jos darbuotojai praneša apie galimą (galimus) šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų pažeidimą (pažeidimus);
4) atlikusi finansinių ataskaitų auditą valstybės įmonėse ir savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia visuotiniame akcininkų susirinkime daugiau kaip 1/2 balsų, kartu su auditoriaus išvada parengti finansinių ataskaitų audito ataskaitą. Ši ataskaita kartu su auditoriaus išvada pateikiama audituojamai įmonei ir užsakovui;
5) jeigu atlieka viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų auditą, vykdyti pareigas, nurodytas šio įstatymo 68 straipsnio 2 ir 3 dalyse;
6) teikti Įstaigai ir Auditorių rūmams šio įstatymo 28 straipsnyje nustatytą informaciją;
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).