LegalizeLietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 pakeitimo įstatymas
Turto valdytojas ar savivaldybės administracijos direktorius gali atsisakyti perduoti valstybės ar savivaldybės turtą prašančiai valstybės ar savivaldybių institucijai ar įstaigai, jeigu toks turtas reikalingas pačiam turto valdytojui ar savivaldybės administracijai valstybės gynybos ar kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms, mobilizacijos planams ar valstybinėms mobilizacinėms užduotims vykdyti. Kai dėl to paties valstybės ar savivaldybės turto prašymus yra pateikusios kelios šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos institucijos ar įstaigos arba kai turto valdytojas ar savivaldybės administracijos direktorius atsisako perduoti turtą, sprendimą dėl turto perdavimo priima Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, atsižvelgdama į turto poreikio pagrindimą.
Šiame straipsnyje nustatyta tvarka perduotas išlikęs ilgalaikis materialusis turtas atšaukus karo padėtį nedelsiant grąžinamas iki šiame straipsnyje nustatyta tvarka atlikto turto perdavimo buvusiam šio turto valdytojui.
22 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų koordinavimas
Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą koordinuoja Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras.
Savivaldybės administracijos direktorius Ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui teikia informaciją apie sužeistųjų skaičių ir asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti reikalingų išteklių poreikį savivaldybės, kurioje jis veikia, teritorijoje, o ginkluotųjų pajėgų vado paskirtas atstovas – apie sužeistųjų skaičių ir asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti reikalingų išteklių poreikį teritorijoje, kurioje naudojama karinė jėga.
Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, koordinuodamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, atsižvelgdamas į ginkluotųjų pajėgų poreikius, priima sprendimus:
1) perkelti asmens sveikatos priežiūros įstaigos personalą ir išteklius į kitą iš anksto numatytą vietą;
2) perkelti sveikatos priežiūros specialistus iš vienos asmens sveikatos priežiūros įstaigos į kitą;
3) perskirstyti medicinos priemones (prietaisus), medicinos pagalbos priemones, vaistus (vaistinius preparatus) tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigų;
4) perkelti pacientus iš vienos asmens sveikatos priežiūros įstaigos į kitą;
5) teikti siūlymus savivaldybių administracijų direktoriams dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigoms reikalingo turto laikinojo paėmimo ar rekvizavimo ir būtinųjų darbų šiose įstaigose skyrimo;
6) teikti Vyriausybei siūlymus dėl asmens sveikatos priežiūrai reikalingų išteklių poreikio.
Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, be šio straipsnio 3 dalyje nurodytų funkcijų, karo padėties metu atlieka ir kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro sprendimai privalomi visoms Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, išskyrus ginkluotąsias pajėgas sudarančių institucijų padalinius, vykdančius sveikatinimo veiklą.
Ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui vadovaujančio asmens prašymu valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skiria atstovus šiame straipsnyje Ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui nustatytoms funkcijoms atlikti užtikrinti.
23 straipsnis. Atvykimo į Lietuvos Respubliką apribojimas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, laikydamasis Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, reikalavimų, kai būtina imtis skubių veiksmų, priima sprendimą atnaujinti patikrinimus prie Lietuvos Respublikos valstybės sienų, kurios yra ir Europos Sąjungos vidaus sienos. Kiti 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) su visais vėlesniais pakeitimais (toliau – Šengeno sienų kodeksas) nurodyti veiksmai, susiję su Lietuvos Respublikos valstybės sienų kontrole, atliekami vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu ir valstybės sienos apsaugą ir kontrolę reglamentuojančiais teisės aktais.
Lietuvos Respublikos kariniams vienetams, kitų valstybių kariniams vienetams, kuriems leista atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir juos panaudoti kolektyvinės gynybos ar kitos operacijos tikslais, jų kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną galima vykti ginkluotųjų pajėgų vado nustatytose vietose. Specialiąją Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo šioje dalyje nurodytais atvejais tvarką nustato Vyriausybė.
24 straipsnis. Aviacijos ir laivybos apribojimai
Atsižvelgiant į vykdomas arba planuojamas vykdyti valstybės ginkluotos gynybos užduotis, ginkluotųjų pajėgų vado sprendimu ne ilgiau, negu to reikia minėtoms užduotims vykdyti, visoje Lietuvos Respublikos oro erdvėje ar jos dalyje gali būti draudžiami civilinių orlaivių skrydžiai. Lietuvos Respublikos oro erdvės dalyje, kurioje draudžiami orlaivių skrydžiai, taikomos ginkluotųjų pajėgų vado ar jo įgalioto asmens nustatytos specialiosios oro erdvės organizavimo procedūros ir netaikomi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro sprendimai, kuriais tam tikros oro erdvės dalys buvo paskelbtos draudžiamomis, ribojamomis arba pavojingomis civilinei aviacijai zonomis. Apie aviacijos apribojimus ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo nedelsdamas informuoja už saugiai aviacijai būtinos informacijos paskelbimą atsakingus subjektus.
Ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus oro eismo paslaugas civiliniams ir valstybiniams orlaiviams teikiančiam juridiniam asmeniui, paskirtam susisiekimo ministro Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į vykdomas arba planuojamas vykdyti valstybės ginkluotos gynybos užduotis, ginkluotųjų pajėgų vado sprendimu ne ilgiau, negu to reikia minėtoms užduotims vykdyti, gali būti sustabdomas laivų taikus plaukimas per tam tikrus Lietuvos Respublikos teritorinės jūros rajonus. Lietuvos Respublikos teritorinės jūros rajonuose, kuriuose sustabdomas laivų taikus plaukimas, taikomos ginkluotųjų pajėgų vado ar jo įgalioto asmens nustatytos specialiosios laivybos organizavimo procedūros. Apie laivybos apribojimus ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo nedelsdamas informuoja už saugiai laivybai būtinos informacijos paskelbimą atsakingus subjektus.
Ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl laivybos apribojimų jūrų uosto akvatorijoje.
25 straipsnis. Kitos priemonės
Karo padėties metu gelbėjimo, evakavimo, paieškos, įvykio, ekstremaliojo įvykio, ekstremaliosios situacijos likvidavimo, padarinių šalinimo ir kiti neatidėliotini darbai vykdomi, žuvę asmenys laidojami Civilinės saugos įstatymo nustatyta tvarka.
Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės, esant poreikiui, civilinės saugos priemonių, medicinos, žemės ūkio ir maisto produktų, geriamojo vandens, kitomis atsargomis aprūpinamos Valstybės rezervo įstatymo ir Civilinės saugos įstatymo nustatyta tvarka.
Savivaldybės administracija įvertina žemės ūkio ir maisto produktų, geriamojo vandens ir kitų būtiniausių prekių poreikį savivaldybėje esantiems fiziniams asmenims aprūpinti ir teikia prašymą valstybės rezervo tvarkytojui dėl valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų skyrimo Valstybės rezervo įstatymo nustatyta tvarka. Valstybės rezervo tvarkytojui priėmus sprendimą išduoti iš valstybės rezervo prašomas atsargas, savivaldybės administracijos direktorius organizuoja gautų atsargų gabenimą į panaudojimo vietą ir paskirsto jas savivaldybėje esantiems fiziniams asmenims savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka.
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos (duomenų valdytojos) gali apriboti asmens teisę gauti informaciją apie savo asmens duomenų tvarkymą, susipažinti su savo asmens duomenimis, reikalauti apriboti savo asmens duomenų tvarkymą, ištaisyti ar ištrinti savo asmens duomenis.
Asmenys su savimi visada privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o užsieniečiai – taip pat galiojantį kelionės dokumentą ir kitus užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytus dokumentus, įrodančius asmens teisėtą buvimą ar gyvenimą Lietuvos Respublikoje. Ginkluotųjų pajėgų nariai, policijos pareigūnai ar žvalgybos pareigūnai ne ilgiau kaip 48 valandoms sulaiko asmenis, kai jie su savimi neturi šioje dalyje nurodytų asmens dokumentų ar įtariama, kad jie naudojasi suklastotais dokumentais, ar įtariama, kad užsieniečiai neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, iki bus nustatyta asmens tapatybė ir teisė būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje.
Žvalgybos pareigūnai turi teisę ne ilgiau kaip 48 valandoms sulaikyti asmenis, jeigu turima informacijos, kad jų veiksmai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Dėl šiuo pagrindu sulaikyto užsieniečio, jeigu tai būtina siekiant priimti užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytą sprendimą, žvalgybos institucija gali kreiptis į užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje vietos apylinkės teismą su teikimu sulaikyti jį ilgiau negu 48 valandoms, bet ne ilgiau, negu tai būtina siekiant priimti užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytą sprendimą.
VI SKYRIUS
ŽMOGAUS TEISIŲ IR LAISVIŲ LAIKINAS APRIBOJIMAS
26 straipsnis. Asmens laisvės ir neliečiamumo, privataus gyvenimo ir būsto neliečiamumo apribojimas
Kriminalinės žvalgybos subjektų pareigūnai, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, žvalgybos pareigūnai, jeigu tai būtina atliekant kriminalinę žvalgybą ar ikiteisminį tyrimą, žvalgybos ar kontržvalgybos užduotis, taip pat ginkluotųjų pajėgų nariai, jeigu tai būtina karinių operacijų tikslams pasiekti, turi teisę bet kuriuo paros metu įeiti į asmens būstą be gyventojo sutikimo.
Kriminalinės žvalgybos subjektai, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, žvalgybos institucijos teisės aktuose nurodytus sankcionuojamus kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo, žvalgybos ar kontržvalgybos veiksmus, o Lietuvos kariuomenės padaliniai ginkluotųjų pajėgų vado pavedimu, jeigu tai būtina karinių operacijų tikslams pasiekti, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos stebėjimą ir fiksavimą turi teisę atlikti be sankcijos.
27 straipsnis. Judėjimo laisvės apribojimas
Karo prievolininkai, norintys išvykti iš Lietuvos Respublikos, turi gauti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos leidimą, o atvykę į karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai nurodytą užsienio valstybę – užsiregistruoti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje. Kai užsienio valstybėje, į kurią karo prievolininkas ketina vykti, nėra Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sudarytomis tarptautinėmis sutartimis, karo prievolininkui nurodo, kurios NATO valstybės diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje užsienio valstybėje jis privalo užsiregistruoti. Leidimo karo prievolininkams išvykti iš Lietuvos Respublikos išdavimo sąlygas ir tvarką ir karo prievolininkų registravimosi užsienio valstybėje tvarką nustato krašto apsaugos ministras, suderinęs su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru.
Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, turintys teisę, vadovaujantis užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančiais teisės aktais, būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, grįžtantys į Lietuvos Respubliką iš užsienio valstybės, kuri yra priešiška ginkluoto konflikto, kuriame dalyvauja Lietuvos Respublika, šalis, arba grįžimo metu vykstantys per šios valstybės ar jos okupuotą teritoriją, ginkluotųjų pajėgų narių, policijos pareigūnų ar žvalgybos pareigūnų sulaikomi patikrinti, jeigu yra duomenų, kad jų grįžimo tikslai priešiški Lietuvos Respublikos interesams. Sulaikyti leidžiama ne ilgiau kaip 48 valandoms.
Asmenys, atvykę į savivaldybę, kurioje nėra jų gyvenamosios ar darbo vietos, ilgiau negu 24 valandoms ar persikėlę gyventi į kitą savivaldybę, nedelsdami, ne vėliau kaip per vieną kalendorinę dieną nuo atvykimo dienos, turi apie tai raštu informuoti savivaldybės, į kurią atvyksta ar persikelia gyventi, administracijos direktorių, išskyrus atvejus, kai pasitraukiama iš kovos veiksmų teritorijos arba šie asmenys evakuojami. Respublikos Prezidentas, Seimo ir Vyriausybės nariai savivaldybės administracijos direktoriaus informuoti neturi.
Dėl karinės jėgos naudojimo ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo gali tam tikrą teritoriją paskelbti uždara teritorija. Patekti į uždarą teritoriją ir iš jos išvykti galima tik turint ginkluotųjų pajėgų vado ar jo įgalioto asmens išduotą leidimą. Tokio leidimo nereikia Valstybės gynimo tarybos nariams ir šioje teritorijoje veikiantiems ginkluotųjų pajėgų nariams, ir žvalgybos pareigūnams. Uždaros teritorijos apsaugos reikalavimus nustato ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo.
Užsieniečiai gali būti internuojami, taip pat apgyvendinami tam tikroje vietovėje, uždraudžiant išvykti iš šios vietovės ar Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, kai tai reikalinga valstybės saugumui užtikrinti. Sprendimą dėl užsieniečių internavimo priima Vyriausybė. Internuotų asmenų laikymo vietų steigimą, internuotų asmenų laikymą, evakavimą ir išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos organizuoja, koordinuoja ir vykdo vidaus reikalų ministro įgaliota institucija.
28 straipsnis. Asociacijų ir susirinkimų laisvės apribojimas
Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu savivaldybės teritorijoje veikiančių politinių partijų, asociacijų, išskyrus Lietuvos šaulių sąjungą, ir jų padalinių veiklos garantijos, išskyrus finansavimą, ir joms suteiktos teisės, nurodytos politinių partijų ir asociacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, gali būti apribojamos, o veikla Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sprendimu sustabdoma, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės suverenumą, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką, karo padėties metu užtikrinti viešąją tvarką ar visuomenės saugumą.
Karo padėties metu politinės partijos, asociacijos ir (ar) jų padaliniai nesteigiami.
Savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į susirinkimo tikslus, gresiantį karinės jėgos panaudojimą, naudojamą karinę jėgą ar į kitas grėsmes, kai tai būtina valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti ar žmonių sveikatai apsaugoti, turi teisę uždrausti organizuoti susirinkimą viešoje vietoje. Kai yra šioje dalyje nurodytos aplinkybės, savivaldybės administracijos direktorius ir policija turi teisę nutraukti prasidėjusius susirinkimus.
VII SKYRIUS
KARO PADĖTIES ATŠAUKIMAS IR INFORMAVIMAS APIE KARO PADĖTIES ATŠAUKIMĄ
29 straipsnis. Karo padėties atšaukimas
Karo padėtis atšaukiama, kai Seimas Seimo nutarimu panaikina Respublikos Prezidento dekretą dėl karo padėties įvedimo ar priima Seimo nutarimą dėl karo padėties atšaukimo, išnykus priežastims, dėl kurių ji buvo įvesta.
Respublikos Prezidentas turi teisę savo dekretą dėl karo padėties įvedimo atšaukti, iki dekretas dėl karo padėties įvedimo atšaukimo šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka nepradėtas svarstyti Seime, jeigu išnyko karo padėties įvedimo priežastys.
Karo padėtis laikoma atšaukta įsigaliojus Respublikos Prezidento dekretui, kuriuo atšaukiamas sprendimas dėl karo padėties įvedimo, Seimo nutarimui, kuriuo panaikinamas Respublikos Prezidento sprendimas dėl karo padėties įvedimo, arba Seimo nutarimui dėl karo padėties atšaukimo.
Šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytas Respublikos Prezidento dekretas ar Seimo nutarimas oficialiai skelbiamas Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta tvarka.
30 straipsnis. Diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir tarptautinių organizacijų informavimas apie karo padėties atšaukimą
Užsienio reikalų ministerija apie karo padėties atšaukimą nedelsdama informuoja Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas, užsienio valstybių diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas Lietuvos Respublikoje, Europos Tarybos generalinį sekretorių, Jungtinių Tautų Organizacijos generalinį sekretorių, NATO generalinį sekretorių, Europos Vadovų Tarybos pirmininką, Europos Parlamento pirmininką, Europos Komisijos pirmininką, Europos Sąjungos Tarybos generalinį sekretorių, Europos Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir, jeigu tai numatyta tarptautinėse sutartyse, – kitas tarptautines organizacijas ar jų institucijas, taip pat kitas Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių šalis ar depozitarus, nurodydama datą, nuo kurios karo padėtis atšaukta.
VIII SKYRIUS
Tarptautinės humanitarinės teisės įgyvendinimas, žalos atlyginimas ir kitos priemonės, atšaukus karo padėtį
31 straipsnis. Tarptautinės humanitarinės teisės įgyvendinimas
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo laikytis ir pagal savo kompetenciją užtikrinti, kad visi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai karo padėties metu priklausantys asmenys laikytųsi visuotinai pripažintų tarptautinės humanitarinės teisės normų ir principų.
Įvedus karo padėtį:
1) Respublikos Prezidentas Užsienio reikalų ministerijos siūlymu skiria valstybę globėją, kaip numatyta 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijų papildomame protokole dėl tarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos (1 protokolas);
2) Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencija dėl elgesio su karo belaisviais, sudaro tribunolą, kuris, kilus bet kokių abejonių dėl asmens turimo karo belaisvio statuso, sprendžia dėl minėto statuso asmenims suteikimo. Tribunolo darbo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Tribunolo sprendimai dėl karo belaisvio statuso nustatymo gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka;
3) Vyriausybė ar jos įgaliota institucija įsteigia oficialų informacijos biurą informacijai apie Lietuvos Respublikos žinioje esančius priešiškos valstybės asmenis, patyrusius laivo sudužimą, sužeistuosius, ligonius ir mirusiuosius, kaip tai numatyta 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijoje dėl sužeistųjų, sergančiųjų ir skęstančiųjų ginkluotųjų pajėgų narių jūrose padėties pagerinimo ir 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijoje dėl sužeistųjų ir ligonių padėties veikiančiose armijose pagerinimo, Lietuvos Respublikoje esančius saugomus asmenis, kaip jie apibrėžti 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijoje dėl civilių apsaugos karo metu, rinkti ir perduoti. Informacijos biuro sudarymo ir darbo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
4) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija įsteigia Kapų registravimo tarnybą, kaip tai numatyta 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijoje dėl sužeistųjų ir ligonių padėties veikiančiose armijose pagerinimo. Kapų registravimo tarnybos darbo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministras;
5) ginkluotųjų pajėgų vadas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuoja ir koordinuoja karo belaisvių konvojavimą, jų stovyklų steigimą, karo belaisvių laikymą jose, taip pat karo belaisvių evakavimą.
Asmenų, turinčių teisę į karo belaisvių statusą, ir karo belaisvių repatrijavimo iš Lietuvos Respublikos tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
32 straipsnis. Atlyginimas už valstybės ginkluotos gynybos veiksmais turtui padarytą žalą
Fizinių, juridinių asmenų, organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padalinių, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, turtui dėl karo padėties metu vykdytų valstybės ginkluotos gynybos veiksmų atsiradusi žala atlyginama atšaukus karo padėtį įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
33 straipsnis. Ginkluotųjų pajėgų narių garantijos atšaukus karo padėtį
Ginkluotųjų pajėgų nariams ir ginkluotųjų pajėgų narių, kurie žuvo (mirė) karo padėties metu, šeimos nariams atšaukus karo padėtį įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka skiriama valstybės parama.
34 straipsnis. Reikalavimas atlyginti agresijos padarytą žalą
Vadovaudamasi valstybių atsakomybę reglamentuojančiomis visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis, Lietuvos Respublika reikalauja, kad atsakinga už agresiją valstybė (valstybės) atlygintų Lietuvos valstybei, jos piliečiams ir gyventojams agresijos padarytą žalą.
35 straipsnis. Priemonės, reikalingos atšaukus karo padėtį
Šiame įstatyme numatytų ir karo padėties metu taikytų priemonių taikymas nutraukiamas, o sprendimai, kuriais jos buvo taikytos, netenka teisinės galios atšaukus karo padėtį.
Atšaukus karo padėtį, Seimas, atsižvelgdamas į valstybėje esančią situaciją ir valstybės galimybes, priima įstatymus:
1) nustatančius kompensavimo asmenų sveikatos sutrikimo ar žūties (mirties), vykdant šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtus būtinuosius darbus, atveju sąlygas ir tvarką;
2) nustatančius dėl šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nurodytų apribojimų ar draudimų ūkio subjektų patirtų nuostolių atlyginimo sąlygas ir tvarką;
3) nustatančius su ūkio subjekto valdymo perėmimu susijusių nuostolių atlyginimo sąlygas ir tvarką;
4) nustatančius fizinių, juridinių asmenų, organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padalinių, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, turtui dėl karo padėties metu vykdytų valstybės ginkluotos gynybos veiksmų atsiradusios žalos atlyginimo sąlygas ir tvarką;
5) nustatančius partizanų vienetų nariams už tarnybą ginkluotosiose pajėgose skiriamos išmokos dydį, išmokėjimo sąlygas ir tvarką;
6) nustatančius valstybės paramos skyrimo ginkluotųjų pajėgų nariams ir ginkluotųjų pajėgų narių, kurie žuvo (mirė) karo padėties metu, šeimos nariams sąlygas ir tvarką;
7) reikalingus kitiems socialiniams, ekonominiams ir kitokio pobūdžio padariniams, atsiradusiems dėl karo padėties įvedimo, pašalinti.“
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).