Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono ir Lietuvos kariuomenės Šilalės karinio poligono įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
LIETUVOS KARIUOMENĖS TAURAGĖS KARINIO POLIGONO IR LIETUVOS KARIUOMENĖS ŠILALĖS KARINIO POLIGONO
ĮSTATYMAS
2024 m. lapkričio 7 d. Nr. XIV-3051
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas,
konstatuodamas, kad Rusijos Federacijos vykdoma atvira karinė agresija prieš Ukrainą turi reikšmingai neigiamą poveikį Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui;
pripažindamas, kad, pasikeitus valstybės ir pasaulio geopolitinei aplinkai, turimų karinių poligonų nepakanka Lietuvos kariuomenės rengimui ir tai turi neigiamą poveikį Lietuvos kariuomenės pasiruošimui valstybės gynybai;
pripažindamas, kad karinių poligonų įkūrimas turi ypatingą valstybinę svarbą užtikrinant Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus;
stiprindamas šalies gynybos pajėgumus, karinės infrastruktūros plėtrą;
siekdamas užtikrinti Nacionalinio saugumo strategijoje nurodytus Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus,
priima šį įstatymą.
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, tikslas ir taikymas
Šis įstatymas nustato Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono ir Lietuvos kariuomenės Šilalės karinio poligono (toliau – poligonai) teritorijų ribas ir šių teritorijų suformavimą, žemės, reikalingos poligonams įkurti, paėmimą visuomenės poreikiams, statinių ir įrenginių poligonų teritorijose statybą (įrengimą) (toliau – poligonų įkūrimas), taip pat žemės, reikalingos poligonams įkurti, paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, statinių ir įrenginių statybos (įrengimo) poligonų teritorijose reikalavimus ir sudaro teisines, finansines ir organizacines sąlygas, reikalingas poligonams įkurti.
Teisiniams santykiams, atsirandantiems šio įstatymo pagrindu, Lietuvos Respublikos kelių įstatymas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas taikomi tiek, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Kelių įstatyme, Miškų įstatyme, Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Nekilnojamojo turto registro įstatyme, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Saugomų teritorijų įstatyme, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Želdynų įstatyme, Žemės įstatyme, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme.
II SKYRIUS
PRIPAŽINIMAS YPATINGOS VALSTYBINĖS SVARBOS PROJEKTAIS, ŠIŲ PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS IR FINANSAVIMAS
3 straipsnis. Sprendimas dėl pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektais
Šiuo įstatymu poligonų įkūrimas pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektais (toliau – Projektai).
Šiuo įstatymu poligonų efektyvų naudojimą užtikrinančių inžinerinių statinių ir įrenginių statyba (įrengimas) ne poligonų teritorijose ir naujų saugomų teritorijų už poligonų teritorijų ribų įsteigimas, kuriuo kompensuojamas poligonų teritorijų ribų nustatymo ir poligonų naudojimo neigiamas poveikis juose esančioms gamtos vertybėms, pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektais. Šiems ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektams šiame įstatyme nustatytas reglamentavimas, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalį ir 5 straipsnio 2 dalį, netaikomas.
4 straipsnis. Ypatingos valstybinės svarbos projektų įgyvendinimas
Projektus įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – Projektus įgyvendinanti institucija).
Projektus įgyvendinanti institucija ar jos įgaliota institucija organizuoja poligonų veiklai reikalingų statinių ir įrenginių statybos (įrengimo) darbus.
Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi pripažįstamus ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektus įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtos institucijos.
Į poligonų teritorijas patenkanti valstybinė žemė, kurioje yra atskirais žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės, valstybinės žemės sklypai ir privačios žemės sklypai formuojami, pertvarkomi, jų naudojimo sąlygos (paskirtis, naudojimo būdas, servitutai) nustatomos Žemės įstatymo nustatyta tvarka rengiant karinės infrastruktūros projektus.
5 straipsnis. Ypatingos valstybinės svarbos projektų finansavimas
Projektai finansuojami iš Projektus įgyvendinančiai institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir kitų teisėtai gautų lėšų.
Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi pripažįstami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai finansuojami iš Vyriausybės paskirtų šiuos projektus įgyvendinančioms institucijoms skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir kitų teisėtai gautų lėšų.
6 straipsnis. Sprendimų priėmimas
Valstybės ir savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, pagal kompetenciją priimdamos sprendimus, susijusius su Projektų įgyvendinimu, visapusiškai bendradarbiauja tarpusavyje ir su Projektus įgyvendinančia institucija, keičiasi reikalinga informacija, suteikiančia Projektus įgyvendinančiai institucijai ir (ar) kitiems asmenims teisę vykdyti poligonų statinių ir įrenginių projektavimo, statybos (įrengimo) ir kitus susijusius darbus poligonų teritorijose.
III SKYRIUS
POLIGONŲ TERITORIJŲ RIBŲ NUSTATYMAS IR ŠIŲ TERITORIJŲ SUFORMAVIMAS, ŽEMĖS NAUDOJIMAS POLIGONAMS ĮKURTI IR VEIKLAI JŲ TERITORIJOSE VYKDYTI
7 straipsnis. Poligonų teritorijų ribų nustatymas ir šių teritorijų suformavimas
Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono teritorijos ribų schema pateikiama šio įstatymo 1 priede. Į šio poligono teritoriją patenkanti valstybinė žemė, kurioje yra atskirais žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės, valstybinės žemės sklypai ir jų vertė nurodomi šio įstatymo 2 priede. Į šio poligono teritoriją patenkantys privačios žemės sklypai nurodomi šio įstatymo 3 priede.
Lietuvos kariuomenės Šilalės karinio poligono teritorijos ribų schema pateikiama šio įstatymo 4 priede. Į šio poligono teritoriją patenkanti valstybinė žemė, kurioje yra atskirais žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės, valstybinės žemės sklypai ir jų vertė nurodomi šio įstatymo 5 priede. Į šio poligono teritoriją patenkantys privačios žemės sklypai nurodomi šio įstatymo 6 priede.
Šiuo įstatymu:
1) šio įstatymo 2 ir 5 prieduose nurodyti valstybinės žemės sklypai, jų dalys ir atskirais žemės sklypais nesuformuota valstybinė žemė perduodami patikėjimo teise valdyti, naudoti ir jais disponuoti Krašto apsaugos ministerijai. Šio įstatymo 2 ir 5 prieduose nurodyti valstybinės žemės sklypai, jų dalys Projektus įgyvendinančios institucijos iniciatyva įregistruojami Nekilnojamojo turto registre ir patikėjimo teise šie žemės sklypai, jų dalys perduodami Krašto apsaugos ministerijai. Šio įstatymo 2 ir 5 prieduose nurodytomis valstybinės žemės sklypų dalimis leidžiama naudotis krašto apsaugos tikslais iki jų atidalijimo į atskirus nekilnojamojo turto objektus ir nepakeitus šių žemės sklypų naudojimo paskirties ir naudojimo būdo. Valstybinės žemės sklypų, kurie yra išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis kitiems asmenims, nuomos ir panaudos sutartys yra nutraukiamos, o žemės sklypuose esančių statinių, sodinių ir želdinių vertė bei dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams patirti nuostoliai žemės nuomininkams ar kitiems naudotojams atlyginami Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) šio įstatymo 3 ir 6 prieduose nurodytų žemės sklypų valstybės nuosavybės teisė ir Krašto apsaugos ministerijos patikėjimo teisė į šiuos žemės sklypus Projektus įgyvendinančios institucijos iniciatyva įregistruojamos Nekilnojamojo turto registre ir patikėjimo teise šie sklypai perduodami Krašto apsaugos ministerijai šio įstatymo ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka atlikus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras;
3) poligonų teritorijas sudarančių šio įstatymo 2, 3, 5 ir 6 prieduose nurodytų žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis pakeičiama į kitos paskirties žemę, naudojimo būdas – teritorijos krašto apsaugos tikslams. Šio įstatymo 3 ir 6 prieduose nurodytų žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas pakeičiami šio įstatymo ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka atlikus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras;
4) poligonų teritorijose esantys valstybinės reikšmės miškų plotai išbraukiami iš valstybinės reikšmės miškų plotų;
5) poligonų teritorijose esantys valstybei nuosavybės teise priklausantys vietinės reikšmės keliai ir (ar) jų dalys perduodami Lietuvos kariuomenei patikėjimo teise valdyti, naudoti ir jais disponuoti. Patikėjimo teisė į perduodamą valstybės turtą atsiranda nuo turto valdytojo ir Lietuvos kariuomenės perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos. Vietinės reikšmės keliai ir (ar) jų dalys ir šio turto identifikavimo duomenys nurodomi perdavimo–priėmimo akte;
6) kitas poligonų teritorijose esantis valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, išskyrus nurodytą šios dalies 1 punkte, perduodamas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir juo disponuoti Lietuvos kariuomenei. Patikėjimo teisė į perduodamą valstybės turtą atsiranda nuo turto valdytojo ir Lietuvos kariuomenės perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos. Perduodamas nekilnojamasis turtas ir šio turto identifikavimo duomenys nurodomi perdavimo–priėmimo akte;
7) poligonų teritorijose esantis savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas perduodamas valstybei nuosavybės teise ir patikėjimo teise valdyti, naudoti ir juo disponuoti Lietuvos kariuomenei. Patikėjimo teisė į perduodamą savivaldybių nekilnojamąjį turtą atsiranda nuo turto valdytojo ir Lietuvos kariuomenės turto perdavimo–priėmimo akto, kuriame nurodomas perduodamas nekilnojamasis turtas ir šio turto identifikavimo duomenys, pasirašymo dienos. Perduodamas nekilnojamasis turtas ir kiti šiam turtui perduoti reikalingi duomenys nurodomi turto valdytojo ir Lietuvos kariuomenės pasirašomame perdavimo–priėmimo akte.
Projektų įgyvendinimui Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose teritorijų planavimą, numatyti reikalavimai parengti teritorijų planavimo dokumentus netaikomi.
Poligonų teritorijose esantiems valstybinės žemės sklypams ir atskirais žemės sklypais nesuformuotoje valstybinėje žemėje (tarnaujantiesiems daiktams) nustatomi kelio servitutai. Kelio servitutai ir jų nustatymo schemos pateikiami šio įstatymo 7 priede.
Krašto apsaugos ministerija šiuo įstatymu jai perduotų patikėjimo teise valdyti valstybinės žemės sklypų negali parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti jais naudotis kitu būdu (išskyrus naudojimą Lietuvos kariuomenei Vyriausybės nustatyta tvarka), jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą.
8 straipsnis. Žemės naudojimas poligonams įkurti ir veiklai jų teritorijose vykdyti, su statinių ir įrenginių statyba (įrengimu) susijusių darbų vykdymas
Poligonų teritorijose esantys keliai ir (ar) jų dalys, kurie dėl poligonų teritorijose vykdomos veiklos nesuderinami su visuomenės saugumu ir interesais dėl eismo ribojimų, paliekami naudoti poligonų reikmėms ir visuomenės poreikiams nutiesiant artimiausią kelio atkarpą susisiekimui užtikrinti.
Poligonų teritorijose vykdomiems darbams, susijusiems su statinių ir įrenginių statyba (įrengimu), poligonų parengimu kariniams mokymams ir pratyboms, taip pat karinių mokymų ir pratybų vykdymui netaikomi:
1) Statybos įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai, susiję su statybą leidžiančio dokumento gavimu;
2) Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai, susiję su planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimu ir planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo;
3) Miškų įstatyme, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyti apribojimai, susiję su statinių ir (ar) įrenginių statyba (įrengimu) miško žemėje ir miško kirtimu;
4) Saugomų teritorijų įstatyme, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyti apribojimai, susiję su statinių statyba, kilnojamųjų objektų ir įrenginių laikymu ir naudojimu, miškų ūkio darbų vykdymu neįšalus gruntui, važiavimu ne keliais savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis, draustiniuose neleidžiama veikla;
5) Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Želdynų įstatyme ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai gauti leidimą kirsti saugotinus želdinius ir kompensuoti želdinių atkuriamąją vertę;
6) galiojančių savivaldybės ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, jeigu jie riboja nustatytų ribų poligonų teritorijose esančių žemės sklypų pertvarkymą ir (ar) suformavimą, poligonų statinių ir (ar) įrenginių statybos (įrengimo) galimybes.
Projektus įgyvendinanti institucija, vykdydama statinių ir (ar) įrenginių statybą ir (ar) įrengimą, poligonų teritorijų parengimą karinių mokymų ir pratybų veiklai, turi siekti kuo mažesnių neigiamų aplinkos būklės pokyčių.
Statinių statyba poligonų teritorijose vykdoma neviršijant šio įstatymo 8 priede nustatytų kiekybinių ir kokybinių rodiklių.
Poligonų teritorijose statomų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas) baigiama surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinus ir įregistravus Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos.
Poligonų teritorijose miško kirtimai, siekiant užtikrinti poligonų efektyvų naudojimą, negali viršyti 15 procentų poligono teritorijos bendro ploto.
Saugomų teritorijų įstatymą įgyvendinančios institucijos kartu su Projektus įgyvendinančia institucija stebi poligonų teritorijose esančių saugomų teritorijų būklę ir imasi veiksmų, kad neigiamas poveikis saugomoms teritorijoms, kurio neįmanoma išvengti dėl poligonų įkūrimo, jų statinių ir (ar) įrenginių statybos (įrengimo), poligonų teritorijų parengimo karinių mokymų ir pratybų veiklai ir šios veiklos vykdymo, būtų kompensuojamas įsteigiant lygiavertes saugomas teritorijas kitose vietose.
Poligonų teritorijose karių ir karinių vienetų mokymams ir pratyboms karinė technika ir ginklai naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis (imitaciniais šaudmenimis, pirotechninėmis, šviesos ir garso imitavimo, dūminėmis ir kitomis kovinės aplinkos imitavimo priemonėmis).
IV SKYRIUS
POLIGONAMS ĮKURTI REIKALINGOS ŽEMĖS PAĖMIMO VISUOMENĖS POREIKIAMS PROCEDŪRA
9 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžia yra šio įstatymo įsigaliojimo data. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo momento žemės savininkai neturi teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šio įstatymo 3 ir 6 prieduose nurodytus žemės sklypus, taip pat neturi teisės šių žemės sklypų pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti).
Projektus įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka išsiunčia pranešimą žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie šio įstatymo įsigaliojimą ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžią.
Projektus įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia privačių žemės sklypų, kuriuos numatoma paimti visuomenės poreikiams, sąrašą ir prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą apie priimtą sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.