LegalizeLietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymas
Užsienio reikalų ministro teikimu Respublikos Prezidentas gali leisti asmenims, vyresniems kaip 65 metų, su jų sutikimu toliau dirbti diplomatiniais atstovais, tačiau bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti 5 metų. Kitiems diplomatams, sukakusiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytą amžių, diplomatinės tarnybos laiką iki vienų metų su jų sutikimu gali pratęsti užsienio reikalų ministras, tačiau bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti 5 metų.
Diplomatinės tarnybos laikas gali būti pratęstas tik jeigu diplomato tarnybinė veikla per paskutinius 3 metus buvo įvertinta kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius (iki 2023 m. gruodžio 31 d. įvertinta gerai ir (ar) labai gerai) ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų.“
„94 straipsnis. Ginčų sprendimas
Ginčai dėl diplomato tarnybos sutarties ir terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
„95 straipsnis. Išeitinės išmokos ir kompensacijos
Diplomatui, su kuriuo sudaryta diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu arba šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu, arba šio įstatymo 92 straipsnio 9 dalyje nurodytu pagrindu dėl to, kad diplomatas nebegali tinkamai atlikti savo funkcijų dėl ligos ar negalios arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), sutuoktinį, partnerį, sugyventinį, kuris (kuri) turi individualųjį pagalbos poreikį, ne vėliau kaip diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Jeigu šiais pagrindais nutraukiant diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį dėl diplomato yra pradėtas ir nebaigtas šio įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas tarnybinio nusižengimo tyrimas, išeitinė išmoka išmokama per 5 darbo dienas nuo užsienio reikalų ministro sprendimo atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą priėmimo dienos. Atlikus šio įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje nurodytą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir priėmus sprendimą dėl asmens, ėjusio diplomato pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį jam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas, išeitinė išmoka nemokama. Diplomatui, su kuriuo sudaryta diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 92 straipsnio 2 dalies 6 ar 7 punkte nurodytu pagrindu, išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Diplomatui, su kuriuo sudaryta diplomato tarnybos sutartis arba terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 92 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu, išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į diplomatinės tarnybos stažą:
1) iki vienų metų – vieno mėnesio;
2) nuo vienų iki 5 metų – 2 mėnesių;
3) nuo 5 iki 10 metų – 3 mėnesių;
4) nuo 10 iki 20 metų – 4 mėnesių;
5) daugiau kaip 20 metų – 5 mėnesių.
Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo diplomato tarnybos ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas arba pradeda dirbti pagal darbo sutartį ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. Diplomatui mirus, išeitinės išmokos dalis, priklausanti diplomatui už tą mėnesį, kurį jis mirė, neišmokėta iki diplomato mirties dienos, išmokama įpėdiniui, pateikusiam paveldėjimo dokumentus.
Diplomatui, su kuriuo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 92 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o diplomatui, kuriam atšaukimo iš pareigų dieną iki terminuotos diplomato tarnybos sutarties pasibaigimo buvo likę mažiau kaip vienas mėnuo, išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šios išeitinės išmokos išmokamos šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Kai diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 92 straipsnio 2 dalies 2 punkte arba 92 straipsnio 8 dalyje nurodytu pagrindu, diplomatui išmokama kompensacija, ne didesnė negu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išeitinė išmoka.
Užsienio reikalų ministerija su diplomatu, su kuriuo nutraukiama diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis, privalo visiškai atsiskaityti ne vėliau kaip jos nutraukimo dieną, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, kai atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, šio straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką. Jeigu uždelsiama atsiskaityti dėl Užsienio reikalų ministerijos kaltės, diplomatui sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą laikotarpį.“
96 straipsnis. Diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokestis
Darbuotojams, nurodytiems šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje (toliau šiame skyriuje – darbuotojai), mokamas darbo užmokestis susideda iš:
1) pareiginės algos;
2) priemokų už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, ar už papildomų pareigų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme, vykdymą;
3) mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą ir darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų;
4) premijų už labai gerą darbą ar atlikus vienkartines užduotis.
Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jeigu kolektyvinės sutarties nėra, darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą nustato užsienio reikalų ministras ir paskelbia viešai Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje. Darbo apmokėjimo sistemoje nustatomos kitos funkcijos, kurios gali būti įrašytos į konkretų pareigybės aprašymą pagal šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalį, detalizuojami darbuotojų pareigybių pareiginės algos dydžio, viršijančio šio straipsnio 3 dalyje nustatytą minimalų pareiginės algos dydį, nustatymo kriterijai (darbuotojo veiklos pobūdis, sudėtingumas, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, darbo patirtis ir pan.) ir, atsižvelgiant į šiuos kriterijus, nustatomi maksimalūs pareiginės algos dydžiai, pareiginės algos dydžių intervalai konkrečioms darbuotojų pareigybėms, priemokų ir premijų dydžiai ir jų skyrimo tvarka ir sąlygos. Prieš užsienio reikalų ministrui nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti Darbo kodekso nustatyta tvarka įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros.
Darbuotojo minimalus pareiginės algos dydis yra lygus Vyriausybės patvirtintai minimaliajai mėnesinei algai.
Pareiginės algos dydį nustato darbuotoją į pareigas priimantis asmuo iš darbo apmokėjimo sistemoje darbuotojo pareigybei nustatyto pareiginės algos dydžių intervalo. Darbuotojo maksimalus pareiginės algos dydis negali viršyti ministro pareiginės algos, apskaičiuotos vadovaujantis Valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymu.
Darbuotojo pareiginė alga, apskaičiuota šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, nurodoma darbo sutartyje. Pareiginė alga nustatoma iš naujo, kai pakeičiamos darbuotojo pareigybės aprašyme nustatytos kitos, negu nurodyta tipiniame pareigybės aprašyme, funkcijos.
Priemokos už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, ar už papildomų pareigų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme, vykdymą gali siekti iki 50 procentų pareiginės algos dydžio.
Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą ir darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų darbuotojui mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka.
Darbuotojui gali būti skiriama premija už labai gerą darbą ar vienkartinių užduočių atlikimą. Premija negali viršyti darbuotojui nustatytos pareiginės algos dydžio. Kiekvienu atveju, nurodytu šioje dalyje, nurodyta premija gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per metus. Premijos skiriamos neviršijant Užsienio reikalų ministerijai darbo užmokesčiui skirtų lėšų.
97 straipsnis. Darbuotojų garantijos
Darbuotojui, kurio materialinė būklė tapo sunki dėl jo paties ligos, artimųjų giminaičių, sutuoktinio, partnerio, sugyventinio, jo tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas darbuotojas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra darbuotojo rašytinis prašymas ir pateikti atitinkamą aplinkybę patvirtinantys dokumentai, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa.
Mirus darbuotojui, jo šeimos nariams gali būti išmokama iki 5 mėnesių jo vidutinės pareiginės algos dydžio kompensacija. Ši kompensacija mokama, jeigu yra mirusio darbuotojo šeimos narių rašytinis prašymas ir pateikti mirties faktą patvirtinantys dokumentai.
Materialines pašalpas ir kompensacijas, nurodytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, skiria užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas asmuo iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka darbuotojas gali būti draudžiamas sveikatos draudimu arba jam gali būti kompensuotos sveikatos draudimo išlaidos, jeigu jis nėra draustas (apsidraudęs) sveikatos draudimu, galiojančiu toje valstybėje, kurioje yra diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga ar specialioji misija, kurioje yra darbuotojo darbo vieta, jam gali būti skiriamos gyvenamosios patalpos ar išmoka (kompensacija) apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, taip pat gali būti kompensuojamos persikėlimo į užsienio valstybę, kurioje yra diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga ar specialioji misija, ir iš jos išlaidos. Šioje dalyje nurodytos garantijos nustatomos darbo sutartyje.
Darbuotojui taikomos šio įstatymo 89 straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatytos garantijos.“
42 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
Šis įstatymas, išskyrus 6 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnį, 36 straipsnio 4 dalį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).