Lietuvos Respublikos Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymas

Administracijos vadovai – centrinės kredito unijos administracijos vadovas ir jo pavaduotojas.

Apyvartai proporcingos išmokos – išmokos centrinės kredito unijos nariams iš pelno, mokamos proporcingai centrinės kredito unijos narių palūkanų apyvartai centrinėje kredito unijoje.

Asocijuotas investuotojas – fizinis arba juridinis asmuo, išskyrus kredito uniją ir valstybę, kurio pajinis įnašas pagrindinio pajaus įsigijimo metu sudaro ne mažiau kaip 10 procentų centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo.

Centrinė kredito unija – Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš šio įstatymo nustatytų neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų šio įstatymo nustatytų licencinių ir kitų finansinių paslaugų teikimu šio įstatymo nustatytiems asmenims ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę, taip pat atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.

Centrinės kredito unijos nario palūkanų apyvarta centrinėje kredito unijoje (toliau – apyvarta) – finansiniais metais centrinės kredito unijos nario gautų iš centrinės kredito unijos palūkanų pajamų ir centrinei kredito unijai sumokėtų palūkanų išlaidų suma.

Europos bankininkystės institucija – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL 2010 L 331, p. 12), įsteigta institucija.

Kredito unija – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme.

Licencinės finansinės paslaugos:

Pagrindinis pajus – centrinės kredito unijos nario įsigytas pajus, suteikiantis teisę centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo metu turėti balso teisę sprendžiant centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus ir suteikiantis teisę gauti dividendus.

Pajaus vardinis dokumentas (toliau – pajus) – vertybinis popierius, patvirtinantis asmens dalyvavimą centrinės kredito unijos kapitale, suteikiantis centrinės kredito unijos nariui turtines ir neturtines teises.

Pajinis įnašas – asmens įmokėta į centrinę kredito uniją pinigų suma. Iš pajinių įnašų sudaromas centrinės kredito unijos pajinis kapitalas.

Papildomas pajus – centrinės kredito unijos nario įsigytas pajus, nesuteikiantis balso teisės centrinės kredito unijos visuotiniame narių susirinkime, tačiau suteikiantis teisę gauti dividendus.

Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme (toliau – Finansų įstaigų įstatymas), Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme (toliau – Finansinio tvarumo įstatymas) ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013).

Žodžius „centrinė kredito unija“ ar kitokius šių žodžių junginius arba vedinius Lietuvos Respublikoje gali vartoti savo pavadinime, reklamoje ar kitais tikslais tik pagal šį įstatymą veikianti centrinė kredito unija, išskyrus atvejus, kai akivaizdu, kad šių žodžių vartojimas nesusijęs su licencinių finansinių paslaugų teikimu. Centrinės kredito unijos pavadinimui Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo (toliau – Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas) 3 straipsnio 4 dalies nuostata netaikoma.

Centrinės kredito unijos, kaip juridinio asmens, teisinė forma gali būti tik kooperatinė bendrovė.

Centrinė kredito unija veikloje vadovaujasi savo įstatais, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – Civilinis kodeksas), šiuo įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais finansinių paslaugų teikimą, Europos Sąjungos ir priežiūros institucijos teisės aktais, taip pat, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, Finansų įstaigų įstatymu, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymu ir kitais teisės aktais.

Centrinė kredito unija turi teisę teikti šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytiems asmenims licencines finansines paslaugas ir kitas finansines paslaugas, tarp jų ir finansines paslaugas užsienio valiuta, jeigu šios teisės neapribotos šio ar kitų įstatymų nustatyta tvarka. Centrinė kredito unija privalo teikti šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatytą licencinę finansinę paslaugą.

Centrinė kredito unija turi teisę teikti finansines paslaugas:

Centrinė kredito unija finansines paslaugas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytiems asmenims teikia tik tada, kai to prašo kredito unija, kurios nariui finansinė paslauga teikiama, arba kitais centrinės kredito unijos patvirtintose taisyklėse numatytais atvejais ir sąlygomis.

Indėlius ar kitas grąžintinas lėšas centrinė kredito unija, be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, gali priimti ir iš Lietuvos Respublikoje įsteigtų asociacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, profesinių sąjungų organizacijų, tų viešųjų įstaigų, kurių steigėjai nėra valstybės institucijos, Lietuvos Respublikos, tarptautinių ar užsienio valstybių labdaros ir paramos fondų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių įgaliotų institucijų, užsienio valstybių finansų įstaigų. Centrinė kredito unija taip pat turi teisę teikti šioje dalyje nurodytiems asmenims šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytas mokėjimo paslaugas.

Centrinė kredito unija, be finansinių paslaugų teikimo ir šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytų funkcijų atlikimo, gali verstis tik tokia kita veikla, be kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu.

Jeigu centrinė kredito unija nusprendžia pati nevykdyti tam tikros veiklos, be kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu, ir sudaryti sandorius su kitais asmenimis dėl atitinkamų paslaugų teikimo centrinei kredito unijai (toliau – centrinės kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimas), prieš sudarydama tokius sandorius, ji privalo pranešti priežiūros institucijai ir pateikti jai šios institucijos teisės aktų nustatytą informaciją. Priežiūros institucijos teisės aktai gali nustatyti centrinės kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo reikalavimus.

Centrinė kredito unija turi veikti taip, kad jos veikla būtų stabili ir patikima.

Lietuvos Respublikos teismai, kitos įstatymų nustatytos institucijos ar pareigūnai, prieš priimdami sprendimus, kuriais apribojama centrinės kredito unijos galimybė disponuoti jos sąskaitose esančiomis lėšomis ar kuriais kitaip apribojama centrinės kredito unijos teisė teikti finansines paslaugas centrinės kredito unijos klientams, privalo gauti priežiūros institucijos išvadą dėl šių sprendimų įtakos centrinės kredito unijos ir visos kredito unijų sistemos stabilumui ir patikimumui.

Centrinė kredito unija, be finansinių paslaugų teikimo, atlieka šias funkcijas:

Centrinė kredito unija, be kitų įstatymuose nustatytų teisių, taip pat turi teisę:

Centrinė kredito unija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo savo narės kredito unijos patikrinimo ataskaitos sudarymo privalo šią ataskaitą pateikti priežiūros institucijai, taip pat nedelsdama raštu pranešti priežiūros institucijai apie nustatytą reikšmingą kredito unijos padarytą pažeidimą arba veiklos trūkumą, pagal šio straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas duotą nurodymą ir jo įvykdymą, kitus veiksmus, kurių imtasi vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatomis, ir bet kokią kitą informaciją, kuri galėtų būti reikšminga priežiūros institucijai atliekant savo funkcijas.

Centrinė kredito unija privalo saugoti šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytoms funkcijoms atlikti gautą informaciją. Tokios informacijos apsaugai mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (toliau – Bankų įstatymas) 65 straipsnio nuostatos.

Centrinė kredito unija steigiama Civilinio kodekso, šio įstatymo ir, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, Finansų įstaigų įstatymo, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka.

Centrinė kredito unija gali būti steigiama tik neribotam laikui.

Steigiant centrinę kredito uniją visi pajiniai įnašai turi būti įmokėti iki steigiamojo susirinkimo sušaukimo dienos.

Centrinės kredito unijos steigiamasis susirinkimas turi teisę spręsti centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.

Centrinės kredito unijos steigėju gali būti kredito unija, asocijuotas investuotojas ir valstybė.

Centrinę kredito uniją gali steigti ne mažiau kaip 5 kredito unijos, jeigu jų bendras turtas yra ne mažesnis kaip 50 milijonų eurų ir jeigu centrinę kredito uniją steigiančios didžiausios kredito unijos turtas sudaro ne daugiau kaip 50 procentų centrinę kredito uniją steigiančių kredito unijų turto sumos.

Kiekvienas centrinės kredito unijos steigėjas privalo įsigyti centrinės kredito unijos pagrindinį pajų.

Steigiama centrinė kredito unija registruojama Juridinių asmenų registre, o jeigu licencija išduodama ne steigiamai centrinei kredito unijai, atitinkami pakeitimai Juridinių asmenų registre daromi tik tada, kai priežiūros institucija išduoda licenciją.

Centrinės kredito unijos licencija (toliau – licencija) suteikia teisę centrinei kredito unijai teikti licencines finansines paslaugas. Priežiūros institucija, išduodama centrinei kredito unijai licenciją, gali apriboti jos teisę teikti vieną ar kelias licencines finansines paslaugas, jeigu to prašo centrinė kredito unija ar jeigu ji nėra pasirengusi teikti visas licencines finansines paslaugas. Apribojimai teikti licencines finansines paslaugas panaikinami, jeigu centrinė kredito unija pateikia prašymą ir dokumentus bei duomenis, įrodančius, kad centrinė kredito unija yra pasirengusi teikti visas licencines finansines paslaugas.

Licencija išduodama neterminuotam laikui.

Centrinei kredito unijai draudžiama perleisti licencijos suteikiamas teises ar kitaip leisti kitam asmeniui teikti licencines finansines paslaugas ne centrinės kredito unijos vardu ir ne šios unijos naudai.

Licenciją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Licencijai gauti priežiūros institucijai pateikiamas prašymas ir teisės aktų nustatyti dokumentai ir duomenys, tarp jų:

Priežiūros institucija turi teisę patikrinti vietoje, ar centrinė kredito unija yra pasirengusi teikti finansines paslaugas.

Priežiūros institucijos prašymu valstybės ir savivaldybės institucijos, taip pat kiti asmenys privalo nedelsdami jai pateikti turimą informaciją apie centrinės kredito unijos steigėjus, narius, vadovus, jų finansinę būklę, veiklą, įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, tikrinimų ir revizijų išvadas bei kitą informaciją, kuri priežiūros institucijai reikalinga priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo.

Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus, priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo ir apie jį pranešti prašymą išduoti licenciją pateikusiam asmeniui ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar duomenų, sprendimas turi būti priimamas ir apie jį turi būti pranešama per 6 mėnesius nuo papildomų dokumentų ir duomenų gavimo. Sprendimas dėl licencijos išdavimo ar atsisakymo išduoti licenciją bet kuriuo atveju turi būti priimtas ir apie jį turi būti pranešta prašymą išduoti licenciją pateikusiam asmeniui per 12 mėnesių nuo prašymo gavimo dienos.

Licencijos prašančios centrinės kredito unijos įstatai, veiklos planas, valdymo ir organizacinė struktūra, rizikos valdymo sistema, atlyginimų nustatymo politika ir praktika, apskaitos sistema, vidaus kontrolės sistema, techninės, informacinės, technologinės apsaugos priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą centrinės kredito unijos veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus. Taip pat centrinė kredito unija turi atitikti kitus šio įstatymo nustatytus reikalavimus, tarp jų teisinės formos, minimalaus kapitalo, reikalavimus buveinei, centrinės kredito unijos steigėjams, nariams, centrinės kredito unijos vadovams, ir būti pasirengusi saugiai ir patikimai teikti finansines paslaugas.

Priežiūros institucija atsisako išduoti licenciją, jeigu:

Apie priimtą sprendimą išduoti licenciją ar jos neišduoti pranešama Juridinių asmenų registrui Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka ir paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.

Centrinė kredito unija turi teisę pradėti teikti finansines paslaugas tik gavusi licenciją ir įregistruota Juridinių asmenų registre arba, jeigu licencija išduodama ne steigiamai centrinei kredito unijai, – tik gavusi licenciją ir įregistravusi atitinkamus pakeitimus Juridinių asmenų registre.

Licenciją turinti centrinė kredito unija visada turi atitikti licencijos išdavimo reikalavimus. Centrinė kredito unija šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka privalo informuoti priežiūros instituciją apie duomenų, kurie buvo pateikti licencijai gauti, pasikeitimus.

Licencijos atšaukimo pagrindus nustato Finansų įstaigų įstatymas. Be Finansų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, licencija gali būti atšaukiama priežiūros institucijos sprendimu, jeigu:

Apie licencijos atšaukimą ar jos galiojimo sustabdymą pranešama centrinei kredito unijai, Juridinių asmenų registrui Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka ir paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.

Priežiūros institucijos sprendimas atšaukti centrinės kredito unijos licenciją turi būti motyvuotas.

Licencija taip pat gali būti atšaukiama ar jos galiojimas gali būti sustabdomas šio įstatymo devintajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.

Atšaukus licenciją, centrinė kredito unija neturi teisės teikti finansinių paslaugų, išskyrus atvejus, kai tai būtina atsiskaitant su centrinės kredito unijos kreditoriais ar vykdant pagal Finansinio tvarumo įstatymo 47 straipsnio nuostatas duotus įpareigojimus, ir šio įstatymo dešimtajame ir vienuoliktajame skirsniuose nustatyta tvarka turi būti sprendžiamas klausimas dėl centrinės kredito unijos likvidavimo ar bankroto bylos jai kėlimo.

Centrinės kredito unijos įstatai, taip pat centrinės kredito unijos įstatų pakeitimai netenka galios, jeigu jie nepateikiami Juridinių asmenų registrui per 18 mėnesių nuo įstatų pasirašymo dienos arba nuo centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimo pakeisti įstatus priėmimo dienos.

Centrinės kredito unijos įstatų pakeitimai gali būti įregistruoti Juridinių asmenų registre tik gavus priežiūros institucijos leidimą, jeigu keičiamos įstatų nuostatos dėl:

Leidimą įregistruoti centrinės kredito unijos įstatų pakeitimus išduoda priežiūros institucija šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Centrinė kredito unija, norėdama gauti leidimą įregistruoti įstatų pakeitimus, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir kitus priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus ir duomenis.

Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo įregistruoti centrinės kredito unijos įstatų pakeitimus išdavimo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos.

Priežiūros institucija atsisako išduoti leidimą įregistruoti centrinės kredito unijos įstatų pakeitimus, jeigu:

Centrinė kredito unija filialus ir kitus padalinius gali steigti tik Lietuvos Respublikoje.

Centrinės kredito unijos filialo nuostatai, jos filialo ir kitų padalinių, teikiančių finansines paslaugas, valdymo ir organizacinė struktūra, apskaitos sistema, apsaugos priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą jų veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus.

Visi centrinės kredito unijos filialai ir kiti padaliniai, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, turi turėti ryšio priemones informacijai apie atliktas operacijas perduoti į centrinės kredito unijos buveinę realiu laiku.

Centrinė kredito unija atstovybes gali steigti tik Lietuvos Respublikoje.

Centrinės kredito unijos atstovybė neturi teisės teikti finansinių paslaugų.

Centrinėje kredito unijoje negali būti mažiau kaip 5 narės kredito unijos, jų bendras turtas negali būti mažesnis kaip 50 milijonų eurų, o centrinės kredito unijos narės didžiausios kredito unijos turtas negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų centrinės kredito unijos narių kredito unijų turto sumos.

Centrinės kredito unijos nariu gali būti kredito unija, asocijuotas investuotojas ir valstybė.

Centrinė kredito unija privalo priimti į savo narius priežiūros institucijos išduotą kredito unijos licenciją turinčią, veiklos riziką ribojančius normatyvus vykdančią ir centrinės kredito unijos įstatuose nustatytas sąlygas atitinkančią kredito uniją. Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytos priėmimo į centrinės kredito unijos narius sąlygos turi būti objektyvios ir nediskriminacinės.

Centrinė kredito unija privalo Finansų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka tvarkyti savo dalyvių (narių) sąrašą. Centrinė kredito unija savo dalyvių (narių) sąrašo duomenis privalo pateikti priežiūros institucijai per 15 dienų nuo eilinio centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo ar priežiūros institucijos reikalavimu ir kitais atvejais.

Centrinės kredito unijos nariai privalo nario teisėmis naudotis ir pareigas vykdyti taip, kad centrinė kredito unija veiktų stabiliai ir patikimai.

Centrinės kredito unijos narys neturi teisės balsuoti centrinės kredito unijos visuotiniame narių susirinkime, kai susirinkimas sprendžia jo narystės centrinėje kredito unijoje klausimą, taip pat kitais centrinės kredito unijos įstatuose numatytais atvejais, kai jis yra tiesiogiai suinteresuotas.

Centrinės kredito unijos narys turi teisę įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį centrinės kredito unijos visuotiniame narių susirinkime ar atlikti kitus veiksmus. Tas pats asmuo centrinės kredito unijos visuotiniame narių susirinkime gali atstovauti tik vienam centrinės kredito unijos nariui ar pagal sutartį įsigyti balsavimo teisę tik iš vieno centrinės kredito unijos nario. Centrinės kredito unijos nario atstovu negali būti centrinės kredito unijos vadovai ar kiti centrinės kredito unijos nariai.

Centrinės kredito unijos narės kredito unijos, be kitų įstatymuose nustatytų nario pareigų, taip pat privalo:

Centrinės kredito unijos kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalies įsigijimui mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 24 ir 25 straipsnių nuostatos.

Centrinės kredito unijos ir jos narių ginčus sprendžia teismas.

Kredito unijos centrinės kredito unijos narės balsų dalis, kurią pagrindinis pajus suteikia centrinės kredito unijos visuotiniame narių susirinkime, nustatoma atsižvelgiant į kredito unijos narių skaičių ir nuosavo kapitalo dydį, tačiau vienos kredito unijos turima balsų dalis negali sudaryti mažiau kaip vieną balsą ir daugiau kaip 10 procentų visų balsų. Jeigu centrinėje kredito unijoje yra mažiau kaip 10 narių kredito unijų, vienos kredito unijos turima balsų dalis negali sudaryti mažiau kaip vieną balsą ir daugiau kaip 20 procentų visų balsų.

Jeigu centrinės kredito unijos nare yra valstybė, ji centrinėje kredito unijoje, kurioje yra mažiau kaip 10 narių kredito unijų, visada turi 20 procentų visų balsų, o centrinėje kredito unijoje, kurioje yra 10 arba daugiau narių kredito unijų, visada turi 10 procentų visų balsų.

Jeigu centrinės kredito unijos nariu yra asocijuotas investuotojas, jo balsų dalis, kurią pagrindinis pajus suteikia centrinės kredito unijos visuotiniame narių susirinkime, nustatoma atsižvelgiant į jo sumokėtą pajinio įnašo už pagrindinį ir papildomus pajus dydį ir visą centrinės kredito unijos pajinį kapitalą, tačiau vieno asocijuoto investuotojo turima balsų dalis negali sudaryti daugiau kaip 10 procentų visų balsų.

Visų asocijuotų investuotojų balsų dalis negali būti didesnė kaip 1/3 visų balsų.

Kiekvieno centrinės kredito unijos nario turimas balsų skaičius nustatomas prieš pat įvyksiantį centrinės kredito unijos visuotinį narių susirinkimą. Centrinės kredito unijos įstatuose turi būti nustatyta išsami centrinės kredito unijos narių balsų centrinės kredito unijos visuotiniame narių susirinkime skaičiavimo tvarka, taip pat gali būti nustatyti papildomi, šio straipsnio 1 dalyje nenurodyti, balsams apskaičiuoti naudojami rodikliai.

Kredito unija centrinės kredito unijos narė turi teisę išstoti iš centrinės kredito unijos tik ne vėliau kaip prieš 2 metus iki numatomo išstojimo pranešusi apie tai raštu centrinei kredito unijai.

Centrinė kredito unija turi teisę pašalinti kredito uniją iš centrinės kredito unijos narių tik ne vėliau kaip prieš 2 metus iki numatomo klausimo svarstymo raštu įspėjusi apie tai kredito uniją.

Centrinės kredito unijos įstatai gali numatyti ilgesnį, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, pranešimo ir įspėjimo terminą.

Apie pateiktus pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas pranešimus centrinė kredito unija nedelsdama informuoja priežiūros instituciją ir paskelbia viešai centrinės kredito unijos interneto svetainėje.

Centrinė kredito unija, grąžindama asmeniui, kurio narystė centrinėje kredito unijoje pasibaigė, pajinius įnašus, privalo juos proporcingai, atsižvelgdama į tų metų, kuriais narystė centrinėje kredito unijoje pasibaigė, centrinės kredito unijos metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas centrinės kredito unijos nuostolių sumas, sumažinti.

Su asmeniu, kurio narystė centrinėje kredito unijoje pasibaigė, centrinė kredito unija atsiskaito išmokėdama jam priklausantį pajinį įnašą tik tada, kai įvertinusi centrinės kredito unijos finansinę būklę nustato, kad atsiskaitymas nekels grėsmės centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui. Apie sprendimą atsiskaityti su asmeniu, kurio narystė centrinėje kredito unijoje pasibaigė, centrinė kredito unija nedelsdama privalo raštu pranešti priežiūros institucijai ir teisės aktų nustatyta tvarka gauti priežiūros institucijos leidimą mažinti kapitalą.

Centrinėje kredito unijoje turi būti šie organai: visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas.

Centrinės kredito unijos valdymo organai yra centrinės kredito unijos valdyba ir administracijos vadovas. Centrinės kredito unijos įstatuose nustatyta centrinės kredito unijos valdybos kompetencija ir funkcijos turi būti aiškiai atribotos nuo centrinės kredito unijos administracijos vadovo kompetencijos ir funkcijų.

Centrinės kredito unijos organų sudarymo ir darbo tvarką, kompetenciją ir funkcijas, atsakomybę nustato centrinės kredito unijos įstatai, Civilinis kodeksas, šis įstatymas, taip pat Finansų įstaigų įstatymas ir Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.

Kai centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas priima įstatų pakeitimus dėl stebėtojų tarybos, valdybos ar kitų organų narių skaičiaus, išrinkti nauji šių organų nariai savo veiklą gali pradėti ne anksčiau kaip nuo įstatų pakeitimų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.

Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali būti pakeistas centrinės kredito unijos narių atstovų susirinkimu.

Eilinis centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas šaukiamas kiekvienais metais, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas, be kitų įstatymuose nustatytų pagrindų, šaukiamas ir priežiūros institucijos nurodymu.

Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas, be kitų įstatymuose ir centrinės kredito unijos įstatuose nustatytų teisių ir galių:

Visuotinis narių susirinkimas gali priimti nutarimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų centrinės kredito unijos narių. Jeigu tiek centrinės kredito unijos narių į susirinkimą neatvyko, susirinkimas tais pačiais darbotvarkės klausimais turi būti šaukiamas pakartotinai. Pakartotinai sušauktame susirinkime sprendimai gali būti priimami esant bet kokiam centrinės kredito unijos narių skaičiui.

Visuotinio narių susirinkimo nutarimai priimami centrinės kredito unijos narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 1, 6, 9 ir 10 punktuose nurodytus atvejus ir sprendžiant klausimą dėl nario pašalinimo. Šiais atvejais sprendimai priimami ne mažiau kaip 2/3 centrinės kredito unijos narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma.

Centrinės kredito unijos nariai, nedalyvaujantys visuotiniame narių susirinkime, bet susipažinę su darbotvarke ir nutarimo projektu, gali raštu pranešti visuotiniam narių susirinkimui, ar jie yra už ar prieš. Šie pranešimai yra įskaitomi į susirinkimo kvorumą, taip pat į balsavimo rezultatus.

Stebėtojų taryba yra kolegialus centrinės kredito unijos veiklos priežiūrą atliekantis organas, kurio veiklai vadovauja pirmininkas.

Stebėtojų tarybos narių skaičių – ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 – nustato centrinės kredito unijos įstatai. Stebėtojų tarybą ir jos pirmininką renka visuotinis narių susirinkimas ne ilgiau kaip 4 metams. Visuotinis narių susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą ar pavienius jos narius ir nesibaigus jų kadencijai. Stebėtojų taryba ar pavieniai jos nariai renkami ir atšaukiami paprasta balsų dauguma. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas.

Stebėtojų tarybos nariu negali būti centrinės kredito unijos valdybos narys, administracijos vadovai, vidaus audito tarnybos nariai.

Stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs stebėtojų tarybą ne vėliau kaip prieš 14 dienų.

Jeigu stebėtojų tarybos narys atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas ir ne mažiau kaip 1/10 visų balsų turinčių centrinės kredito unijos narių prieštarauja pavienių stebėtojų tarybos narių rinkimui, veikianti stebėtojų taryba turi būti atšaukiama ir visa stebėtojų taryba renkama iš naujo. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.

Stebėtojų taryba, be kitų centrinės kredito unijos įstatuose nustatytų galių:

Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba jos kompetencijai priskirtus klausimus gali perduoti spręsti tik centrinės kredito unijos visuotiniam narių susirinkimui.

Stebėtojų tarybos posėdžiai turi būti protokoluojami. Protokole turi būti:

Prie posėdžio protokolo turi būti pridėti dokumentai, kurie buvo pateikti svarstant darbotvarkės klausimus, taip pat šio straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai.

Surašytas centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos posėdžio protokolas turi būti pateiktas susipažinti visiems stebėtojų tarybos nariams, tarp jų ir nedalyvavusiems posėdyje, ne vėliau kaip per 5 dienas, o jeigu tokios galimybės nėra, – nedelsiant, kai tik atsiranda galimybė. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narys privalo patvirtinti, kad susipažino su stebėtojų tarybos protokolu, ir, jeigu nesutinka su priimtais sprendimais ar mano, kad jie įforminti netinkamai, nedelsdamas raštu pareikšti protestą stebėtojų tarybai.

Kiekvienas centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad stebėtojų taryba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitų įstatymų nustatytas pareigas. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktuose nustatytas pareigas, atsako taip, kaip valdymo organų nariai pagal įstatymus, centrinės kredito unijos įstatus, su centrine kredito unija sudarytas sutartis.

Stebėtojų tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo daugiau dalyvaujančių posėdyje stebėtojų tarybos narių negu prieš. Stebėtojų tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia stebėtojų tarybos pirmininko balsas. Jeigu stebėtojų tarybos narys negali atvykti į posėdį, jis savo valią – už ar prieš balsuojamą nutarimą, su kurio projektu jis susipažinęs, gali pranešti raštu.

Stebėtojų taryba turi teisę pasikviesti nepriklausomą auditorių patikrinti ir įvertinti centrinės kredito unijos finansinių ataskaitų ir buhalterinės apskaitos. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali nustatyti limitą lėšų, kurias galima skirti auditoriaus paslaugoms apmokėti.

Stebėtojų tarybos reikalavimu centrinės kredito unijos valdyba ir administracijos vadovai privalo pateikti tarybai dokumentus, susijusius su centrinės kredito unijos veikla, taip pat sudaryti sąlygas patikrinti centrinės kredito unijos veiklą.

Stebėtojų tarybos darbo tvarką nustato jos priimtas stebėtojų tarybos darbo reglamentas.

Stebėtojų tarybos posėdžiai turi būti rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Eilinius stebėtojų tarybos posėdžius šaukia stebėtojų tarybos pirmininkas. Neeiliniai posėdžiai šaukiami, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių ar priežiūros institucijos nurodymu. Posėdžių šaukimo tvarka nustatoma stebėtojų tarybos darbo reglamente.

Centrinės kredito unijos valdyba:

Centrinės kredito unijos valdyba už savo veiklą atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui ir stebėtojų tarybai centrinės kredito unijos įstatų nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per metus.

Centrinės kredito unijos valdybos posėdžių protokolai rašomi ir pateikiami susipažinti taip, kaip nustatyta šio įstatymo 19 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse.

Kiekvienas centrinės kredito unijos valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad valdyba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas. Centrinės kredito unijos valdybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitų teisės aktų nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus, centrinės kredito unijos įstatus, su centrine kredito unija sudarytas sutartis.

Valdybos posėdžiai, be valdybos darbo reglamente numatytų atvejų, šaukiami ir priežiūros institucijos nurodymu.

Valdybos nariu negali būti centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narys, stabilizacijos fondo komisijos narys, vidaus audito tarnybos narys.

Centrinėje kredito unijoje turi būti administracijos vadovas ir jo pavaduotojas.

Centrinės kredito unijos administracijos vadovai vadovauja centrinės kredito unijos veiklai ir vykdo visuotinio narių susirinkimo, stebėtojų tarybos ir valdybos nutarimus.

Centrinės kredito unijos administracijos vadovai negali atlikti vyriausiojo buhalterio pareigų, būti centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nariais, kitos centrinės kredito unijos, kredito unijos ar banko valdybos nariais ar administracijos vadovais.

Centrinės kredito unijos vadovai yra:

Centrinės kredito unijos vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti kvalifikaciją ir patirties, leidžiančios tinkamai eiti pareigas. Centrinės kredito unijos vadovų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Centrinės kredito unijos vadovais negali būti asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų šiame įstatyme numatytiems leidimams, licencijoms ir sutikimams išduoti reikalingus duomenis apie juos, tarp jų asmens duomenis ir informaciją apie asmens teistumą, sveikatą.

Vertinant centrinės kredito unijos vadovų reputaciją taikomos Bankų įstatymo 34 straipsnio 12 ir 13 dalių nuostatos.

Centrinės kredito unijos vadovai gali pradėti eiti pareigas tik gavę priežiūros institucijos leidimą eiti centrinės kredito unijos vadovo pareigas. Priežiūros institucijos teisės aktai gali nustatyti atvejus, kada toks priežiūros institucijos leidimas nereikalingas.

Centrinė kredito unija (iki centrinės kredito unijos įsteigimo – jos steigėjai) iki asmeniui pradedant eiti vadovo pareigas privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai ir pateikti prašymą išduoti leidimą eiti centrinės kredito unijos vadovo pareigas ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad asmuo atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Prašymas išduoti leidimą eiti centrinės kredito unijos vadovo pareigas išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 40 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar informacijos, reikalingos sprendimui priimti, kreipiasi dėl informacijos pateikimo į kitas institucijas arba papildomą informaciją pateikia leidimo prašantis asmuo, 40 darbo dienų terminas sprendimui priimti skaičiuojamas nuo papildomų dokumentų ar informacijos gavimo dienos.

Priežiūros institucija atsisako išduoti leidimą eiti centrinės kredito unijos vadovo pareigas, jeigu:

Priežiūros institucija panaikina leidimą rinkti ar skirti centrinės kredito unijos vadovą, jeigu:

Apie priimtą sprendimą panaikinti leidimą pranešama centrinei kredito unijai. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą leidimą panaikinti, centrinė kredito unija priežiūros institucijos reikalavimu privalo įstatymų nustatyta tvarka nedelsdama atšaukti vadovą iš pareigų ir (ar) nutraukti su juo sudarytą sutartį.

Centrinės kredito unijos darbuotojų kvalifikacijos, patirties ir reputacijos reikalavimus gali nustatyti priežiūros institucijos teisės aktai.

Centrinė kredito unija turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, kurios leistų jos darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu centrinės kredito unijos viduje pranešti apie padarytus ar galimus šio įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų ar Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatų pažeidimus. Šiam reikalavimui įgyvendinti centrinė kredito unija gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Šioms priemonėms taikomi šio įstatymo 47 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti reikalavimai.

Kitus centrinės kredito unijos veiklos vidaus kontrolės reikalavimus nustato Finansų įstaigų įstatymas ir priežiūros institucijos teisės aktai.

Centrinė kredito unija privalo turėti nuolat veikiantį vidaus audito komitetą. Vidaus audito komitetą sudaro ir šio komiteto veiklą kontroliuoja centrinės kredito unijos stebėtojų taryba. Centrinė kredito unija, jeigu ji yra svarbi dėl savo dydžio, organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, apimties ir sudėtingumo, turi sudaryti rizikos, skyrimo ir atlygio komitetus. Rizikos, skyrimo ir atlygio komitetų nariais gali būti tik stebėtojų tarybos nariai. Priežiūros institucija nustato kriterijus, kuriais vadovaujantis centrinė kredito unija pripažįstama svarbia dėl savo dydžio, organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, apimties ir sudėtingumo.

Centrinė kredito unija turi teisę turėti ir kitų centrinės kredito unijos vidaus dokumentuose numatytų komitetų.

Centrinės kredito unijos komitetų sudarymo ir veiklos tvarką bei kompetenciją nustato centrinės kredito unijos organų priimti dokumentai. Centrinės kredito unijos komitetų sudarymo ir veiklos tvarkos bei kompetencijos reikalavimus nustato ir priežiūros institucijos teisės aktai.

Centrinė kredito unija ir jos narės kredito unijos šio įstatymo nustatyta tvarka užtikrina viena kitos mokumą:

Jeigu taikant mokumo užtikrinimo sistemą iš stabilizacijos fondo centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos mokumas nėra užtikrinamas ir centrinei kredito unijai arba jos narei kredito unijai yra iškeliama bankroto byla, centrinė kredito unija ir jos narės kredito unijos solidariai atsako bankrutuojančios centrinės kredito unijos ir jos narės bankrutuojančios kredito unijos kreditoriams.

Stabilizacijos fondas – centrinės kredito unijos valdomas centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų mokumui užtikrinti skirtas fondas, kurį sudaro centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų įmokėtos lėšos ir kitas turtas.

Stabilizacijos fondas nėra juridinis asmuo, jį administruoja ir jo vardu veikia centrinė kredito unija. Stabilizacijos fondas turi būti atskirtas nuo centrinės kredito unijos turto ir jo apskaita turi būti tvarkoma atskirai.

Jeigu centrinėje kredito unijoje yra 10 arba daugiau narių kredito unijų, stabilizacijos fonde ne vėliau kaip per 10 metų nuo licencijos centrinei kredito unijai išdavimo dienos turi būti sukaupta ir toliau išlaikoma suma, ne mažesnė kaip vienas procentas centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų turto sumos, o jeigu centrinėje kredito unijoje yra mažiau kaip 10 narių kredito unijų, – stabilizacijos fonde ne vėliau kaip per 10 metų nuo licencijos centrinei kredito unijai išdavimo dienos turi būti sukaupta ir toliau išlaikoma suma, ne mažesnė kaip 2 procentai centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų turto sumos.

Centrinė kredito unija ir jos narės kredito unijos privalo mokėti į stabilizacijos fondą periodines įmokas ir papildomas įmokas. Centrinė kredito unija turi teisę mokėti ir didesnes negu privalomos pagal šį įstatymą įmokas.

Periodinės įmokos mokamos centrinės kredito unijos nustatytais terminais, kad iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino būtų pasiektas šio straipsnio 3 dalyje nustatytas stabilizacijos fondo lygis, o šį lygį pasiekus ir vėliau jam sumažėjus periodinių įmokų mokėjimas turi būti atnaujinamas. Papildomos įmokos mokamos, jeigu stabilizacijos fondo lėšų nepakanka šiame įstatyme nustatytiems mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti.

Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos periodinės ir papildomos įmokos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos turtą ir veiklos rizikingumą. Centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų veiklos rizikingumo nustatymo kriterijus nustato centrinė kredito unija.

Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos papildoma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo centrinės kredito unijos sprendimo mokėti papildomas įmokas gavimo dienos. Kredito unija turi teisę laikinai nemokėti papildomos įmokos, jeigu dėl jos sumokėjimo ji nevykdytų veiklos riziką ribojančių normatyvų. Tokiu atveju kredito unija per 2 darbo dienas nuo sprendimo mokėti papildomą įmoką gavimo dienos turi pateikti centrinei kredito unijai motyvuotą prašymą atidėti tokios įmokos mokėjimą arba papildomos įmokos mokėjimas turi būti atidedamas centrinės kredito unijos iniciatyva. Įmokos mokėjimas gali būti atidedamas ne ilgiau kaip 6 mėnesiams, tačiau kredito unijos motyvuotu prašymu arba centrinės kredito unijos iniciatyva šis laikotarpis gali būti pratęstas. Atidėta įmoka sumokama, kai toks mokėjimas nebekelia grėsmės kredito unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymui.

Jeigu pagal šio straipsnio 7 dalį kredito unijai yra atidedamas papildomos įmokos mokėjimas, mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti reikalingas lėšas stabilizacijos fondo vardu iš kitų kredito įstaigų, išskyrus besiskolinančios centrinės kredito unijos nares kredito unijas, ar iš kitų asmenų pasiskolina centrinė kredito unija arba atitinkamas papildomas įmokas sumoka centrinė kredito unija ir jos narės kitos kredito unijos.

Nustatytu terminu į stabilizacijos fondą kredito unijos nesumokėtos įmokos be kredito unijos nurodymo nurašomos nuo kredito unijos sąskaitos centrinėje kredito unijoje.

Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos periodinės ir papildomos įmokos į stabilizacijos fondą yra centrinės kredito unijos ir kredito unijos išlaidos. Periodinės įmokos nėra grąžinamos. Jeigu iš papildomų įmokų surinktos lėšos iš stabilizacijos fondo yra paskolinamos ir vėliau į stabilizacijos fondą yra grąžinamos, centrinei kredito unijai ir kredito unijoms papildomos įmokos proporcingai mokėtoms papildomoms įmokoms taip pat yra grąžinamos.

Centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų periodinių ir papildomų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo ir papildomų įmokų grąžinimo tvarką, vadovaudamasi šiuo įstatymu, nustato centrinė kredito unija.

Stabilizacijos fondo turtą sudaro:

Stabilizacijos fondo sąnaudas sudaro:

Stabilizacijos fondo lėšos gali būti investuojamos į mažos rizikos turtą centrinės kredito unijos nustatyta tvarka.

Jeigu stabilizacijos fondą valdanti centrinė kredito unija yra likviduojama, stabilizacijos fondo turtas išdalijamas kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms proporcingai paskutinėse patvirtintose metinėse finansinėse ataskaitose nurodytam jų turtui.

Centrinė kredito unija savo iniciatyva, pagal priežiūros institucijos pateiktą informaciją arba pagal kredito unijos centrinės kredito unijos narės prašymą privalo spręsti klausimą dėl vienos ar kelių šio straipsnio 3 dalyje nustatytų iš stabilizacijos fondo lėšų finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo, jeigu:

Jeigu centrinė kredito unija nusprendžia iš stabilizacijos fondo nefinansuoti centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos mokumo užtikrinimo priemonių, tai neatleidžia centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų nuo atsakomybės likviduojamos centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos kreditoriams pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 2 dalies nuostatas.

Lėšos centrinei kredito unijai ir jos narėms kredito unijoms, įskaitant ir tas, kurios reorganizavimo atveju ar kitais būdais perima kitos kredito unijos prievoles, iš stabilizacijos fondo gali būti suteikiamos paskolomis, turinčiomis pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymių, naudojamos išperkant centrinės kredito unijos ar kredito unijos išleistus ilgalaikius ne nuosavybės vertybinius popierius, kredito unijai negrąžintinai skiriant lėšų, kurios turi patekti į kredito unijos atsargos kapitalą, sandoriams, kuriais išperkamas kredito unijos turtas, finansuoti, vykdant suteiktas garantijas arba kitų pagal centrinės kredito unijos patvirtintas taisykles arba su kredito unijomis sudarytas sutartis taikomų mokumą užtikrinančių priemonių veiksmingumui užtikrinti.

Iš stabilizacijos fondo lėšų finansuojamos mokumo užtikrinimo priemonės centrinei kredito unijai ir konkrečiai jos narei kredito unijai parenkamos atsižvelgiant į centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos finansinę būklę ir veiklos perspektyvas, į kilusių finansinių problemų įtaką centrinės kredito unijos ar kitų jos narių kredito unijų veiklos stabilumui ir patikimumui, į būtinumą stabilizacijos fondo lėšas naudoti veiksmingai ir racionaliai, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes.

Lėšos iš stabilizacijos fondo suteikiamos centrinės kredito unijos sprendime ir, jeigu lėšos suteikiamos kredito unijai, su kredito unija sudarytoje sutartyje nustatytomis sąlygomis.

Iš stabilizacijos fondo lėšų finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo atveju turi būti parengtas ir įgyvendintas su centrine kredito unija suderintas planas, kuriame, be kita ko, turi būti pateiktas išsamus priežasčių, dėl kurių kilo būtinumas taikyti mokumo užtikrinimo priemones, apibūdinimas, numatytos priemonės, kurių turi būti imtasi toms priežastims pašalinti, ir jų įgyvendinimo terminai.

Vadovaudamasi šiuo įstatymu centrinė kredito unija nustato iš stabilizacijos fondo finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo taisykles.

Stabilizacijos fondo komisija sprendžia stabilizacijos fondo valdymo klausimus.

Stabilizacijos fondo komisiją sudaro ne mažiau kaip 3 nariai. Stabilizacijos fondo komisiją ir jos pirmininką renka centrinės kredito unijos stebėtojų taryba ne ilgiau kaip 4 metams. Stabilizacijos fondo komisija savo funkcijas atlieka įstatuose nustatytą laiką arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja stabilizacijos fondo komisija. Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba gali atšaukti stabilizacijos fondo komisijos narį, jos pirmininką arba visą stabilizacijos fondo komisiją ir nepasibaigus jų išrinkimo laikotarpiui. Stabilizacijos fondo komisijos pirmininkas ar narys gali atsistatydinti iš pareigų išrinkimo laikotarpiui nepasibaigus, apie tai raštu įspėjęs centrinę kredito uniją ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Stabilizacijos fondo komisijos nario išrinkimo laikotarpių skaičius neribojamas. Jeigu renkami pavieniai stabilizacijos fondo komisijos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stabilizacijos fondo komisijos išrinkimo laikotarpio pabaigos.

Stabilizacijos fondo komisijos nariu negali būti centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos ar valdybos narys, vidaus audito tarnybos narys, administracijos vadovas ir centrinės kredito unijos narės kredito unijos valdybos narys ir administracijos vadovas. Stabilizacijos fondo komisijos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų kitiems asmenims.

Stabilizacijos fondo komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų dauguma. Stabilizacijos fondo komisijos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas.

Stabilizacijos fondo komisijos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo reglamentas.

Stabilizacijos fondo komisijos posėdžiai turi būti protokoluojami. Stabilizacijos fondo komisijos posėdžių protokolai rašomi ir pateikiami susipažinti taip, kaip nustatyta šio įstatymo 19 straipsnio 3–5 dalyse.

Kiekvienas stabilizacijos fondo komisijos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad komisija spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Stabilizacijos fondo komisijos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktų nustatytas pareigas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Stabilizacijos fondo komisijai vadovauja ir jos posėdžius ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius šaukia stabilizacijos fondo komisijos pirmininkas. Stabilizacijos fondo komisijos posėdžiai, be stabilizacijos fondo komisijos darbo reglamente numatytų atvejų, šaukiami ir priežiūros institucijos nurodymu.

Stabilizacijos fondo komisija:

Stabilizacijos fondo komisija turi teisę gauti funkcijoms atlikti reikiamą informaciją iš centrinės kredito unijos organų ir kredito unijų centrinės kredito unijos narių.

Centrinės kredito unijos pajinį kapitalą sudaro visų centrinės kredito unijos pajinių įnašų, gautų už pagrindinius ir papildomus pajus, vertė. Pajiniai įnašai gali būti tik piniginės įmokos, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus.

Centrinės kredito unijos steigimo metu nariai pagrindinį pajų apmoka piniginiu įnašu, o įsigyjamus papildomus pajus gali apmokėti piniginiais ir (ar) turtiniais įnašais. Turtiniai įnašai negali viršyti 10 procentų visų pajų vertės.

Minimalus centrinės kredito unijos nario pagrindinio pajaus dydis – 1 000 eurų. Narys gali turėti tik vieną pagrindinį pajų.

Centrinės kredito unijos nario papildomo pajaus dydį nustato centrinės kredito unijos įstatai. Narių įsigyjamų papildomų pajų skaičius neribojamas. Šiuos pajus įsigyja tik centrinės kredito unijos nariai.

Pajinė įmoka, sumokėta už pagrindinį ir papildomą pajus, gali būti grąžinama šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka tik narystei centrinėje kredito unijoje pasibaigus.

Centrinės kredito unijos pajams Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymas netaikomas. Centrinės kredito unijos pajai yra nematerialūs.

Centrinės kredito unijos atsargos kapitalas sudaromas iš centrinės kredito unijos narių papildomų įnašų. Centrinės kredito unijos atsargos kapitalo paskirtis – garantuoti centrinės kredito unijos finansinį stabilumą. Centrinės kredito unijos atsargos kapitalas centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.

Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas yra ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas mažinamas, kai perkainotas turtas nurašomas, nudėvimas, nukainojamas ar perleidžiamas kitiems asmenims. Rezervo dalis, likusi nepanaudota nurašius, nudėvėjus ar perleidus kitiems asmenims ilgalaikį materialųjį turtą, finansiniams metams pasibaigus gali būti pervedama į paskirstytinąjį rezultatą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas negali būti tiesiogiai naudojamas centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.

Finansinio turto perkainojimo rezervas – tikrąja verte įvertinto ir perkainojamo finansinio turto, kuris priskirtinas galimam pardavimui, vertės pokyčiai.

Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas sudaromas iš centrinės kredito unijos pelno. Atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 90 procentų centrinės kredito unijos paskirstytinojo pelno, kol privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas ir atsargos kapitalas sudarys ne mažiau kaip 9/10 centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo. Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti. Panaudojus dalį atsargos kapitalo, privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti, iš paskirstytinojo pelno vėl atskaitoma į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą tiek, kad privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas ir atsargos kapitalas taptų nustatyto dydžio.

Kiti centrinės kredito unijos rezervai – tai rezervai, kurių sudarymas numatytas centrinės kredito unijos įstatuose ir kurie gali būti naudojami centrinės kredito unijos įstatuose ir (ar) Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatyta tvarka.

Centrinės kredito unijos pelnas arba nuostoliai yra centrinės kredito unijos finansinis metinės veiklos rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš centrinės kredito unijos finansinių metų pajamų atskaičius tų metų centrinės kredito unijos sąnaudas.

Grynasis pelnas arba nuostoliai yra grynasis centrinės kredito unijos finansinis metinės veiklos rezultatas. Jis apskaičiuojamas iš centrinės kredito unijos finansinio metinės veiklos rezultato atimant apskaičiuotas ataskaitinio laikotarpio mokesčių sumas.

Per finansinius metus gautas grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostoliai) turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams. Eilinis centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį.

Jeigu pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje centrinės kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato suma yra teigiama (pelnas), centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas priima sprendimą dėl pelno paskirstymo. Sprendime turi būti nurodyta:

Šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodytiems mokėjimams atlikti pelnas gali būti skiriamas tik tada, kai yra sumokėti privalomi atskaitymai į centrinėje kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus ir yra padengti centrinės kredito unijos nuostoliai.

Jeigu pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje centrinės kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato suma yra neigiama (nuostoliai), centrinės kredito unijos nariai priima sprendimą padengti šiuos nuostolius. Nuostoliai dengiami:

Jeigu iš rezervų pervedamų sumų nepakanka nuostoliams padengti, likęs nepaskirstytas nuostolis gali būti dengiamas iš centrinės kredito unijos dalyvių įnašų arba perkeliamas į kitų finansinių metų pradžią.

Centrinės kredito unijos veiklos rizikos prisiėmimo ir ribojimo reikalavimus nustato Finansų įstaigų įstatymas.

Centrinė kredito unija privalo sudaryti atidėjinius (atidėjimus) savo veiklos rizikai sumažinti, vadovaudamasi priežiūros institucijos teisės aktais ir atsižvelgdama į kiekvieno savo sandorio dėl finansinių paslaugų teikimo rizikingumą, į kliento finansinę ir ekonominę būklę, į prievolių pagal sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo vykdymą, į turimas šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones ir kitas aplinkybes, turinčias įtakos centrinės kredito unijos turto vertei.

Centrinės kredito unijos veiklos riziką ribojantys reikalavimai nustatomi Reglamente (ES) Nr. 575/2013.

Centrinė kredito unija apskaičiuoja ir sudaro šiuos kapitalo rezervus:

Centrinės kredito unijos veiklos riziką ribojančių reikalavimų ir kapitalo rezervų dydžiai, jų apskaičiavimo metodika nustatomi vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 ir priežiūros institucijos teisės aktais.

Paskirstymui iš kapitalo rezervų taikomi priežiūros institucijos vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais nustatyti apribojimai.

Šio įstatymo 36, 37 ir 38 straipsniuose skolinimu laikomas sandorių, iš kurių kyla centrinės kredito unijos piniginis reikalavimas ar neatšaukiamas centrinės kredito unijos piniginis įsipareigojimas, sudarymas.

Taikomi šie centrinės kredito unijos skolinimo apribojimai:

Skolinimas centrinės kredito unijos vadovams ir su centrinės kredito unijos vadovais artimos giminystės, taip pat svainystės ryšiais susijusiems fiziniams asmenims negali viršyti centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nustatytų dydžių. Tokio skolinimo sąlygas ir tvarką nustato stebėtojų taryba.

Skolinimo sąlygos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims negali būti palankesnės negu kitiems centrinės kredito unijos klientams nustatytos skolinimo sąlygos.

Su centrine kredito unija susijusiais asmenimis laikomi:

Centrinė kredito unija gali skolinti su centrine kredito unija susijusiems asmenims ne daugiau kaip 20 procentų nuosavų lėšų.

Jeigu priežiūros institucija nustatyta tvarka atlieka jungtinę (konsoliduotą) visos centrinės kredito unijos finansinės grupės priežiūrą, priežiūros institucija turi teisę nustatyti kitus reikalavimus skolinimui su centrine kredito unija susijusiems asmenims, kurie yra centrinės kredito unijos kontroliuojamos įmonės.

Skolinimo su centrine kredito unija susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką turi patvirtinti centrinės kredito unijos stebėtojų taryba.