Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 3-53 „Dėl Baudų už traukinių eismo sutrikdymus ir kompensacijų dėl tokių trikdymų nukentėjusioms įmonėms nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO 2012 M. SAUSIO 24 D. ĮSAKYMO NR. 3-53 „DĖL BAUDŲ UŽ TRAUKINIŲ EISMO SUTRIKDYMUS IR KOMPENSACIJŲ DĖL TOKIŲ TRIKDYMŲ NUKENTĖJUSIOMS ĮMONĖMS NUSTATYMO IR SKYRIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2026 m. rugpjūčio 25 d. Nr. 3-365

Vilnius

„LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL GELEŽINKELIŲ TINKLO VEIKLOS REZULTATŲ GERINIMO SISTEMOS VEIKIMO PRINCIPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 253 straipsnio 2 dalimi ir įgyvendindamas 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2370, 35 straipsnį ir VI priedo 2 punktą,

t v i r t i n u Geležinkelių tinklo veiklos rezultatų gerinimo sistemos veikimo principų aprašą (pridedama).“

Susisiekimo ministras                                                                                               Juras Taminskas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2012 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3-53

(Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2026 m. rugpjūčio 25 d.

įsakymo Nr. 3-365 redakcija)

GELEŽINKELIŲ TINKLO VEIKLOS REZULTATŲ GERINIMO SISTEMOS VEIKIMO PRINCIPŲ APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

2.1. Traukinio atšaukimas – tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje (toliau – tvarkaraštis) nurodyto traukinio neišvykimas iš pradinės geležinkelio stoties ar stotelės, esančios Lietuvos geležinkelių tinkle, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui panaikinus viešosios geležinkelių infrastuktūros pajėgumą, skirtą atšaukiamam traukiniui važiuoti;

2.2. Traukinio vėlavimas – traukinio atvykimas į galinę maršruto geležinkelio stotį ar stotelę, esančią Lietuvos geležinkelių tinkle, ar traukinio išvykimas iš Viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklo nuostatuose (toliau – Tinklo nuostatai) nurodytos pasienio geležinkelio stoties ar stotelės, kai traukinys, vykstantis tarptautiniu maršrutu, išvyksta iš Lietuvos Respublikos teritorijos, ar  traukinio atvykimas į Tinklo nuostatuose nurodytą pasienio geležinkelio stotį, kai traukinys, vykstantis tarptautiniu maršrutu, atvyksta į Lietuvos Respublikos teritoriją, viršijant rezultatų gerinimo sistemoje nurodytą traukinių vėlavimo toleravimo ribą, t. y. toleruotiną nuokrypį nuo tvarkaraštyje nurodyto planuojamo ir faktinio traukinio atvykimo ar išvykimo laiko.

II SKYRIUS

PAGRINDINIAI REZULTATŲ GERINIMO SISTEMOS VEIKIMO PRINCIPAI

4.1. sistemiškumo. Šis principas reiškia, kad rezultatų gerinimo sistema turi būti grindžiama sisteminiu požiūriu, apimančiu visumą įvairialypių priemonių, skirtų geležinkelių tinklo veiklai gerinti. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo apsisprendimas dėl konkrečių Kodekso 253 straipsnio 3 dalyje nurodytų elementų įtraukimo ar neįtraukimo į rezultatų gerinimo sistemą turi būti pagrįstas geležinkelių tinklo veiklos per ne mažiau kaip 3 paskutinius pasibaigusius tvarkaraščio galiojimo laikotarpius analize ir planuojama konkretaus rezultatų gerinimo sistemos elemento (toliau – elementas) taikymo įtaka geležinkelių tinklo veiklos per ataskaitinį laikotarpį gerinimui. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas rezultatų gerinimo sistemoje turi nurodyti pamatuojamus geležinkelių tinklo veiklos ataskaitiniu laikotarpiu rodiklius ir vykdyti šių rodiklių stebėseną bei analizę;

4.2. bendro taikymo ir išimčių objektyvumo. Šis principas reiškia, kad rezultatų gerinimo sistema turi būti vienodai taikoma visame viešosios geležinkelių infrastruktūros tinkle. Atskiroje šio tinklo dalyje gali būti taikoma kita rezultatų gerinimo sistema tik tuo atveju, kai reikšmingai skiriasi techninės geležinkelių infrastruktūros šioje tinklo dalyje charakteristikos ir (ar) jame teikiamų vežimo geležinkelių transportu paslaugų pobūdis, ir tik tiek, kiek tai būtina atsižvelgiant į tokius skirtumus. Tokias išimtis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi objektyviai pagrįsti ir motyvuoti rezultatų gerinimo sistemoje;

4.3. atsakomybės pusiausvyros. Šis principas reiškia, kad geležinkelio įmonės (vežėjai) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas yra aktyvūs ir lygiaverčiai dalyviai, kurie turi būti skatinami mažinti geležinkelių transporto eismo sutrikimų, įskaitant tuos, dėl kurių vėluoja ar atšaukiami traukiniai, skaičių ir taip gerinti geležinkelių tinklo veiklos rezultatus;

4.4. nediskriminavimo. Šis principas reiškia, kad rezultatų gerinimo sistema turi būti taikoma nediskriminuojant visoms šiame tinkle veikiančioms geležinkelio įmonėms (vežėjams);

4.5. pastovumo. Šis principas reiškia, kad vieno tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu taikoma rezultatų gerinimo sistema negali būti keičiama. Išimtiniais atvejais gali būti atliekami tik akivaizdžių klaidų ištaisymo, redakciniai ar techniniai patikslinimai, jeigu jie nekeičia rezultatų gerinimo sistemos esmės ar jos taikymo sąlygų. Tokius klaidų ištaisymus ir (ar) patikslinimus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi objektyviai pagrįsti ir motyvuoti rezultatų gerinimo sistemoje;

4.6. pokyčių pagrįstumo. Šis principas reiškia, kad rezultatų gerinimo sistemos pokyčiai turi būti inicijuojami:

4.6.1. kai taikant rezultatų gerinimo sistemą geležinkelių tinklo veiklos rezultatai per ataskaitinį laikotarpį nepagerėjo arba pagerėjimas buvo mažesnis, nei planuota;

4.6.2. viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui siekiant užtikrinti jo ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojų parengtų rezultatų gerinimo sistemų efektyvų taikymą tuo atveju, kai keleiviai, bagažas ir (ar) kroviniai vežami tarptautiniais maršrutais tarp Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių;

4.6.3. kai pakeičiami ar nustatomi nauji pagrindiniai rezultatų gerinimo sistemos veikimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje principai ir (ar) papildomi konkrečių elementų principai ar jų turinys;

4.7. konsultavimosi. Šis principas reiškia, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas konsultacijose dėl ketinamos taikyti rezultatų gerinimo sistemos turinio (toliau – konsultacijos) turi konsultuotis su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui ketinimą dalyvauti konsultacijose išreiškusiais pareiškėjais (toliau – pareiškėjai). Konsultacijos turi būti organizuojamos ir vykdomos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patvirtintose konsultacijų taisyklėse nustatyta tvarka, siekiant suderinti rezultatų gerinimo sistemos turinį ir, kiek tai pagrįsta, atsižvelgti į geležinkelio įmonių (vežėjų) pateiktus pasiūlymus, užtikrinant, kad geležinkelio įmonės (vežėjai) turėtų realią galimybę daryti įtaką planuojamos taikyti rezultatų gerinimo sistemos turiniui, grįstos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo dialogu su geležinkelio įmonėmis (vežėjais), o ne vienpusiu informavimu. Konsultacijų metu turi būti išsamiai pristatomi elementai, jų taikymo tvarka, planuojama konkretaus elemento taikymo įtaka geležinkelių tinklo veiklos per ataskaitinį laikotarpį gerinimui. Konsultacijų metu gauti geležinkelio įmonių (vežėjų), pareiškėjų ir kitų suinteresuotųjų asmenų pasiūlymai turi būti įvertinti ir motyvuotai pagrįsti atsižvelgimo arba neatsižvelgimo į geležinkelio įmonių (vežėjų), pareiškėjų ir kitų suinteresuotųjų asmenų pateiktus pasiūlymus argumentai;

4.8. nuspėjamumo. Šis principas reiškia, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas rezultatų gerinimo sistemą turi nurodyti Tinklo nuostatuose ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių  iki tvarkaraščio, kurio galiojimo laikotarpiu ši sistema būtų taikoma, įsigaliojimo dienos;

4.9. administracinio paprastumo. Šis principas reiškia, kad rezultatų gerinimo sistema turi būti aiški ir lengvai taikoma. Baudos už traukinių vėlavimą, kompensacijos geležinkelio įmonėms (vežėjams) už traukinių vėlavimus ir kompensacijos geležinkelio įmonėms (vežėjams) už traukinių atšaukimą (toliau kartu – kompensacijos), jeigu šiuos elementus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nusprendžia įtraukti į rezultatų gerinimo sistemą, turi būti paprastai apskaičiuojamos ir pagrindžiamos; viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas rezultatų gerinimo sistemoje turi nurodyti, kokiais atvejais geležinkelio įmonės (vežėjai) moka viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui baudas už traukinių vėlavimą, kokiais atvejais viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas moka kompensacijas arba taikomas kitas elementas;

4.10. informacijos sisteminimo. Šis principas reiškia, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi kaupti informaciją apie visus viešojoje geležinkelių infrastruktūroje suplanuoto vykdyti geležinkelių transporto eismo sutrikimus, įskaitant tuos, kurie sąlygojo traukinių vėlavimą ar atšaukimą. Informacija apie geležinkelių transporto eismo sutrikimus, įskaitant tuos, kurie sąlygojo traukinių vėlavimą ar atšaukimą, turi būti apskaityta pagal šias viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatytas geležinkelių transporto eismo sutrikimo priežastis ir subjektą, kuris pagal viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo vertinimą atsakingas už konkretų geležinkelių transporto eismo sutrikdymą ir gebėjimą atkurti įprastas geležinkelių transporto eismo sąlygas, jeigu tai pagal objektyvias aplinkybes padaryti įmanoma, prireikus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išskirtas papildomas geležinkelių transporto eismo sutrikimo priežastis:

4.10.1. viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiksmai ar neveikimas planuojant ir (ar) organizuojant traukinių eismą:

4.10.1.1. tarnybinio traukinių tvarkaraščio sudarymo klaidos;

4.10.1.2. traukinių formavimo klaidos;

4.10.1.3 traukinių eismo organizavimo klaidos;

4.10.1.4. traukinių praleidimo pirmumo tvarkos taikymo pažeidimas;

4.10.1.5. viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo darbuotojų klaidos;

4.10.1.6. kitos priežastys, susijusios su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiksmais ar neveikimu planuojant ar vykdant traukinių eismą;

4.10.2. gedimai viešojoje geležinkelių infrastruktūroje:

4.10.2.1. geležinkelio kelio signalizacijos įrenginių, išskyrus signalizacijos įrenginius pervažose, gedimai;

4.10.2.2. geležinkelio kelio signalizacijos įrenginių pervažose gedimai;

4.10.2.3. telekomunikacijos įrenginių gedimai;

4.10.2.4. elektros energijos transformavimo ir perdavimo įrangos, būtinos traukos srovei užtikrinti, gedimai;

4.10.2.5. geležinkelio kelio defektai;

4.10.2.6. geležinkelio inžinerinių statinių, išskyrus geležinkelio kelią, defektai;

4.10.2.7. darbuotojų, atliekančių geležinkelių transporto eismo saugai svarbias užduotis, klaidos;

4.10.2.8. kitos priežastys, susijusios su gedimais viešojoje geležinkelių infrastruktūroje;

4.10.3. viešosios geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ar techninės priežiūros darbų vykdymas:

4.10.3.1. dėl suplanuotų viešosios geležinkelių infrastruktūros statybos darbų vykdymo;

4.10.3.2. dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros statybos darbų vykdymo metu atsiradusių statybinių konstrukcijų defektų likvidavimo;

4.10.3.3. dėl traukinių greičio apribojimo, kai geležinkelio kelio techninė būklė neatitinka techninių reikalavimų;

4.10.3.4. dėl kitų priežasčių, susijusių su viešosios geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ar techninės priežiūros darbų vykdymu (pavyzdžiui, viešosios geležinkelių infrastruktūros statybos darbų vykdymo terminų pažeidimo, įskaitant atvejus, kai tokius darbus atlieka viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas arba jo pasitelkta trečioji šalis ir dėl minėtų subjektų veiksmų ar neveikimo sutrikdomas geležinkelių transporto eismas);

4.10.4. geležinkelio įmonės (vežėjo), kurios (kurio) traukiniai vėlavo ar buvo atšaukti, veiksmai ar neveikimas:

4.10.4.1. traukinių stovėjimo laiko viršijimas;

4.10.4.2. geležinkelio įmonės (vežėjo) prašymo tenkinimas;

4.10.4.3. krovos operacijų vykdymas, išskyrus Aprašo 4.10.4.4 papunktyje nurodytą traukinių vėlavimo ar atšaukimo priežastį;

4.10.4.4. krovos operacijų vykdymo metu padaryti pažeidimai;

4.10.4.5. netinkamas traukinio komercinis parengimas;

4.10.4.6. geležinkelio įmonės (vežėjo) darbuotojų, atliekančių geležinkelių transporto eismo saugai svarbias užduotis, klaidos;

4.10.4.7. kitos priežastys, susijusios su  geležinkelio įmonės (vežėjo), kurios (kurio) traukiniai vėlavo, veiksmais ar neveikimu;

4.10.5. geležinkelio įmonės (vežėjo), kurios (kurio) traukiniai vėlavo, naudojamų geležinkelių riedmenų gedimai, traukinių formavimas:

4.10.5.1. geležinkelio įmonės (vežėjo), kurios (kurio) traukiniai vėlavo, darbuotojų darbo grafiko sudarymas;

4.10.5.2.  geležinkelio įmonės (vežėjo), kurios (kurio) traukiniai vėlavo, atliekamas traukinių formavimas;

4.10.5.3. geležinkelio įmonės (vežėjo), kurios (kurio) traukiniai vėlavo, naudojamų keleivinių vagonų gedimai;

4.10.5.4. geležinkelio įmonės (vežėjo), kurios (kurio) traukiniai vėlavo, naudojamų prekinių vagonų gedimas;

4.10.5.5. geležinkelio įmonės (vežėjo), kurios (kurio) traukiniai vėlavo, naudojamų lokomotyvų ir variklinių vagonų gedimas;

4.10.5.6. geležinkelio įmonės (vežėjo), kurios (kurio) traukiniai vėlavo, darbuotojų klaidos;

4.10.5.7. kitos priežastys, susijusios su geležinkelio įmonės (vežėjo), kurios (kurio) traukiniai vėlavo, naudojamais geležinkelių riedmenimis;

4.10.6. įmonių, išskyrus geležinkelio įmones (vežėjus), kurios (kurio) traukiniai vėlavo, veiksmai ar neveikimas:

4.10.6.1. geležinkelio įmonės (vežėjo), kurios (kurios) traukiniai važiavo po geležinkelio įmonės (vežėjo) traukinių, kurie vėlavo, veiksmai ar neveikimas;

4.10.6.2. geležinkelio įmonės (vežėjo), kurios (kurio) traukiniai važiavo prieš geležinkelio įmonės (vežėjo) traukinius, kurie vėlavo, veiksmai ar neveikimas;

4.10.7. išorinės priežastys, nepriklausančios nuo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar geležinkelio įmonių (vežėjų):

4.10.7.1. nenugalima jėga (force majeure);

4.10.7.2. teisėsaugos pareigūnų įlaipinimas ir išlaipinimas vykdant teisėtus jų reikalavimus;

4.10.7.3. fizinių asmenų, kuriems draudžiama vaikščioti, važinėti geležinkelio keliais ir būti pavojingojoje geležinkelio zonoje tam nenustatytose vietose, veiksmai;

4.10.7.4. oro sąlygos ir reiškiniai (pūga, kaitra, liūtis ir kt.), kai jie pasiekia teisės aktuose nustatytą stichinių ar katastrofinių reiškinių lygį;

4.10.7.5. išorinės priežastys, dėl kurių nukentėjo kitas nei Lietuvos Respublikos geležinkelio tinklas;

4.10.7.6. pirmosios medicinos pagalbos suteikimas keleiviams traukiniuose ar traukinio ir (ar) lokomotyvo brigados nariams;

4.10.7.7. ligonių, gimdyvių, medicinos darbuotojų, vykstančių suteikti pagalbą, įlaipinimas  į traukinį ar išlaipinimas iš jo;

4.10.7.8. kitos išorinės priežastys, nepriklausančios nuo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar geležinkelio įmonių (vežėjų);

4.10.8. šalutinės priežastys, nepriklausančios nuo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar geležinkelio įmonių (vežėjų):

4.10.8.1.  geležinkelių avarijų ar geležinkelių incidentų padarinių likvidavimas;

4.10.8.2. užimtas geležinkelio kelias vėluojant tam pačiam traukiniui;

4.10.8.3. užimtas geležinkelio kelias vėluojant kitam traukiniui;

4.10.8.4. privalomas traukinio grįžimas į pradinę geležinkelio stotį;

4.10.8.5. jungiamaisiais maršrutais važiuojančių traukinių vėlavimas;

4.10.8.6.  reikalingas tolesnis traukinių vėlavimo priežasčių tyrimas;

4.10.9. kitų geležinkelių infrastruktūros valdytojų veiksmai ar neveikimas planuojant ar vykdant traukinių eismą:

4.10.9.1. geležinkelių infrastruktūros valdytojo, iš kurio valdomos geležinkelių infrastruktūros išvyko traukinys, veiksmai ar neveikimas planuojant ar vykdant traukinių eismą;

4.10.9.2. geležinkelių infrastruktūros valdytojo, į kurio valdomą geležinkelių infrastruktūrą vyksta traukinys, veiksmai ar neveikimas planuojant ar vykdant traukinių eismą;

4.11. duomenų patikimumo. Šis principas reiškia, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi užtikrinti duomenų apie užfiksuotą geležinkelių transporto eismo sutrikimą patikimumą ir tikslumą, o kilus ginčui dėl geležinkelių transporto eismo sutrikimo  pateikti suinteresuotajai geležinkelio įmonei (vežėjui), geležinkelių transporto eismo saugos institucijai išsamius paaiškinimus ir įrodymus apie užfiksuotą geležinkelių transporto eismo sutrikimą (pavyzdžiui, laiko žymas, sistemos įrašus);

4.12. viešumo. Šis principas reiškia, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kiekvienų kalendorinių metų kovo 1 d. savo interneto svetainėje turi paskelbti metinę praėjusio tvarkaraščio galiojimo laikotarpio ataskaitą (toliau – metinė ataskaita), kurioje nurodo, kiek keleivinių ir prekinių traukinių vėlavo, kiek buvo atšaukta keleivinių ir prekinių traukinių dėl atskirų Aprašo 4.10 papunktyje nurodytų priežasčių, kiek keleivinių ir prekinių traukinių atvyko laiku. Metinėje ataskaitoje turi būti nurodytas bendras vėlavusių ar atšauktų keleivinių ir prekinių traukinių skaičius bei nurodyta jų dalis nuo to paties ataskaitinio laikotarpio tvarkaraštyje nurodytų visų keleivinių ir prekinių traukinių skaičiaus, taip pat pateikta informacija apie geležinkelio įmonių (vežėjų) pasiektus veiklos geležinkelių tinkle ataskaitiniu laikotarpiu rodiklius ir bendrus geležinkelių tinklo veiklos ataskaitiniu laikotarpiu rodiklius;

4.13. alternatyvaus ginčų sprendimo būdo prieinamumo. Šis principas reiškia, kad geležinkelio įmonės (vežėjai), nesutinkantys su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo sprendimu dėl jų atžvilgiu pritaikyto elemento, gali šį sprendimą neprivaloma išankstine ne teismo tvarka apskųsti geležinkelių transporto eismo saugos institucijai (toliau – eismo saugos institucija). Skundas eismo saugos institucijai turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kai geležinkelio įmonė (vežėjas) gavo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo sprendimą dėl jos (jo) atžvilgiu pritaikyto elemento. Eismo saugos institucija šį ginčą turi išnagrinėti ir sprendimą dėl jo priimti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo geležinkelio įmonės (vežėjo) skundo dėl jos (jo) atžvilgiu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pritaikyto elemento gavimo dienos;

4.14. apskaitos atskyrimo. Šis principas reiškia, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi atskirai nuo kitų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pajamų ir išlaidų apskaityti lėšas, gaunamas iš geležinkelio įmonių (vežėjų) mokėtinų baudų, ir išlaidas, patiriamas dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo mokėtinų  kompensacijų, jeigu šiuos elementus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nusprendžia įtraukti į rezultatų gerinimo sistemą.

III SKYRIUS

PAPILDOMI KONKREČIŲ ELEMENTŲ TAIKYMO PRINCIPAI

5.1. traukinių vėlavimo toleravimo ribos diferencijavimo. Šis principas reiškia, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali nuspręsti taikyti skirtingas keleivinių ir prekinių traukinių, vietiniais ir tarptautiniais maršrutais vykstančių traukinių vėlavimo toleravimo ribas. Šias ribas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali apibrėžti įvertinęs konkrečių vežimo geležinkelių transportu paslaugų planavimo ir vykdymo specifiką, kitų Europos Sąjungos valstybių pagrindinių geležinkelių infrastruktūros valdytojų, o ypač tų, kurių valdomas geležinkelių tinklas yra sujungtas su viešąja geležinkelių infrastruktūra, taikomą praktiką dėl traukinių vėlavimo toleravimo ribos. Jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nusprendžia taikyti skirtingas keleivinių ir prekinių traukinių, vietiniais ir tarptautiniais maršrutais vykstančių traukinių vėlavimo toleravimo ribas, šios ribos turi būti objektyviai pagrįstos ir motyvuotos rezultatų gerinimo sistemoje;

5.2. traukinių atvykimo laiko fiksavimo. Šis principas reiškia, kad baudos už traukinių vėlavimą dydžio apskaičiavimas turi būti siejamas su aplinkybe, kada traukinys atvyksta į galinę maršruto geležinkelio stotį ar stotelę, esančią Lietuvos geležinkelių tinkle, ar Tinklo nuostatuose nurodytą pasienio geležinkelio stotį ar stotelę, kai traukinys, vykstantis tarptautiniu maršrutu, atvyksta į Lietuvos Respublikos teritoriją ar iš jos išvyksta, lyginant tvarkaraštyje suplanuotą konkretaus traukinio atvykimo laiką su faktiniu konkretaus traukinio atvykimo laiku; viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas rezultatų gerinimo sistemoje turi nurodyti, koks momentas yra laikomas prekinių ir keleivinių traukinių atvykimu į paskirties vietą;

5.3. atsakomybės už traukinių vėlavimą priskyrimo. Šis principas reiškia, kad bauda už traukinio vėlavimą turi būti skiriama geležinkelio įmonei (vežėjui), dėl kurios (kurio) veiksmų ar neveikimo vėlavo kitos geležinkelio įmonės (vežėjo) traukiniai ar jos pačios traukiniai, neatsižvelgiant į tai, ar dėl jos pačios traukinio vėlavimo buvo paveiktas kitų geležinkelio įmonių (vežėjų) traukinių eismas;

5.4. galutinių vežimo geležinkelių transportu paslaugos gavėjų interesų prioriteto. Šis principas reiškia, kad baudų už traukinių vėlavimą dydžio apskaičiavimo metodikoje turi būti atsižvelgiama į skirtingą traukinių punktualumo svarbą galutiniams konkrečių vežimo geležinkelių transportu paslaugų naudotojams ir labiau skatinamas vežimo geležinkelių transportu paslaugų, kurias teikiant jis turi didžiausią reikšmę galutiniams naudotojams, punktualumas;

5.5. baudos už traukinių vėlavimą diferencijavimo atsižvelgiant į geležinkelių transporto eismo intensyvumą  . Šis principas reiškia, kad baudų už traukinių vėlavimą dydžio apskaičiavimo metodikoje turi būti atsižvelgiama į geležinkelių transporto eismo intensyvumą ir gali būti taikomos mažesnės baudos už traukinių vėlavimą geležinkelio linijose , kuriose geležinkelių transporto eismo intensyvumas yra mažesnis nei viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatyta ir Tinklo nuostatuose nurodyta mažo geležinkelių transporto eismo intensyvumo reikšmė;

5.6. baudos už traukinių vėlavimą dydžio apskaičiavimo atsižvelgiant į faktinę konkretaus traukinio vėlavimo trukmę. Šis principas reiškia, kad bauda už konkretaus traukinio vėlavimą turi būti apskaičiuojama įvertinus faktinę šio traukinio vėlavimo trukmę. Baudos už konkretaus traukinio vėlavimą skaičiavimas įvertinus faktinę šio traukinio vėlavimo trukmę minutės tikslumu į rezultatų gerinimo sistemą gali būti įtraukiamas, jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas konsultacijų metu pagrindžia konkrečios vežimo geležinkelių transportu paslaugos suteikimo galutiniam šios paslaugos gavėjui minutės tikslumu svarbą;

5.7. maksimalios traukinio vėlavimo trukmės fiksavimo. Šis principas reiškia, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas rezultatų gerinimo sistemoje gali nustatyti maksimalią traukinio vėlavimo trukmę, kurią viršijus baudos už traukinių vėlavimą dydis nebebūtų toliau skaičiuojamas. Maksimali keleivinių ir prekinių traukinių vėlavimo trukmė gali būti skirtinga;

5.8. savalaikio informavimo. Šis principas reiškia, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas per einamojo mėnesio 5 darbo dienas geležinkelio įmonei (vežėjui) turi pateikti ataskaitą, kurioje nurodoma informacija apie paskutinį pasibaigusį kalendorinį mėnesį (toliau – ataskaitinis mėnuo) geležinkelio įmonės (vežėjo) vėlavusius traukinius, kai tokio vėlavimo kaltininkas yra geležinkelio įmonė (vežėjas), kita geležinkelio įmonė (vežėjas), viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ar kitas geležinkelių infrastruktūros valdytojas, geležinkelio įmonės (vežėjo) atšauktus traukinius, kai tokio atšaukimo kaltininkas yra kita geležinkelio įmonė (vežėjas), viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ar kitas geležinkelių infrastruktūros valdytojas, ir kitų geležinkelio įmonių (vežėjų) traukinių vėlavimą, kai už tokius vėlavimus yra atsakinga ataskaitą gaunanti geležinkelio įmonė (vežėjas). Ataskaitoje turi būti nurodyti vėlavusių ar atšauktų traukinių numeriai, vėlavusio ar atšaukto traukinio maršruto pradinė geležinkelio stotis ar stotelė, vėlavusio ar atšaukto traukinio galinė maršruto geležinkelio stotis ar stotelė, planuotos vėlavusių ar atšauktų traukinių išvykimo iš pradinės maršruto geležinkelio stoties ar stotelės ir atvykimo į galinę maršruto geležinkelio stotį ar stotelę datos ir laikas, vėlavusių traukinių atvykimo datos ir laikas, traukinių vėlavimo trukmė, traukinių vėlavimo ar atšaukimo priežastys, priskirtos pagal Aprašo 4.10 papunktyje nurodytą geležinkelių transporto eismo sutrikimo priežasčių klasifikavimą, kaltininkai. Jeigu iki ataskaitos pateikimo geležinkelio įmonei (vežėjui) dienos traukinio vėlavimo ar atšaukimo priežastys ir (ar) kaltininkas nenustatyti, tai pažymima ataskaitoje, ir duomenys apie šį traukinio vėlavimą ar atšaukimą perkeliami į kitų laikotarpių ataskaitas, kol bus nustatytos šio traukinio vėlavimo ar atšaukimo priežastys ir (ar) kaltininkas. Kartu su ataskaita geležinkelio įmonei (vežėjui) turi būti pateiktas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo sprendimas dėl baudos už traukinių vėlavimą už ataskaitinį mėnesį dėl jos kaltės vėlavusius traukinius nustatymo, kuriame nurodoma baudos už atskirų traukinių vėlavimą dydis ir bendras per ataskaitinį laikotarpį mokėtinas baudos už traukinių vėlavimą dydis ir jo sumokėjimo terminas;

5.9. veiksmingo baudos už traukinių vėlavimą sumokėjimo. Šis principas reiškia, kad bauda už traukinių vėlavimą turi būti sumokėta viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui per rezultatų gerinimo sistemoje nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 darbo dienų nuo ataskaitos pateikimo geležinkelio įmonei (vežėjui) dienos.

6.1. kompensacijos mokėjimo atsižvelgiant į atsakingą subjektą principas. Šis principas reiškia, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi sumokėti kompensacijas tuo atveju, kai traukinių vėlavimą ar atšaukimą lėmė viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, įmonių, nurodytų Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje, veiksmai ar neveikimas, taip pat kai dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) veiksmų ar neveikimo vėlavo kitos geležinkelio įmonės (vežėjo) traukiniai ir ši geležinkelio įmonė (vežėjas) sumokėjo jai (jam) skirtą baudą už traukinių vėlavimą;

6.2. kompensacijos už traukinių vėlavimą dydžio apskaičiavimo atsižvelgiant į faktinę vėlavusio traukinio vėlavimo trukmę ir traukinių vėlavimo toleravimo ribas. Šis principas reiškia, kad tuo atveju, kai geležinkelio įmonės (vežėjo) traukinių vėlavimą ar atšaukimą lėmė viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar įmonių, nurodytų Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje, veiksmai ar neveikimas, kompensacijos už traukinių vėlavimą dydis apskaičiuojamas įvertinus faktinę traukinio vėlavimo trukmę ir traukinių vėlavimo toleravimo ribas, jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas šias ribas yra nustatęs. Jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas yra nustatęs maksimalią traukinio vėlavimo trukmę, kurią viršijus baudos už traukinių vėlavimą dydis nėra skaičiuojamas, kompensacija už traukinio vėlavimą, viršijantį maksimalią vėlavimo trukmę, neskaičiuojama;

6.3. kompensacijos už traukinio vėlavimą dydžio ir baudos už traukinio vėlavimą dydžio tarpusavio principas. Šis principas reiškia, kad tuo atveju, kai geležinkelio įmonės (vežėjo) traukinio vėlavimą lėmė kitos geležinkelio įmonės (vežėjo) veiksmai ar neveikimas, geležinkelio įmonei (vežėjui) kompensacijos už jos (jo) traukinio vėlavimą dydis apskaičiuojamas neviršijant geležinkelio įmonei (vežėjui), dėl kurios (kurio) veiksmų ar neveikimo vėlavo kitų geležinkelio įmonių (vežėjų) traukiniai, skirtos baudos už traukinio vėlavimą dydžio;

6.4. kompensacijos už traukinio vėlavimą paskirstymo proporcingai kelioms geležinkelio įmonėms (vežėjams) principas. Šis principas reiškia, kad tuo atveju, kai geležinkelio įmonės (vežėjo) traukinio vėlavimą lėmė kitos geležinkelio įmonės (vežėjo) veiksmai ar neveikimas ir kompensacija už traukinio vėlavimą turi būti mokama kelioms geležinkelio įmonėms (vežėjams), kompensacijos už traukinio vėlavimą dydis kiekvienai geležinkelio įmonei (vežėjui) apskaičiuojamas proporcingai pagal jos traukinio vėlavimo trukmę, tačiau neviršijant geležinkelio įmonei (vežėjui), dėl kurios (kurio) veiksmų ar neveikimo vėlavo kitų geležinkelio įmonių (vežėjų) traukiniai, skirtos baudos už traukinio vėlavimą;

6.5. kompensacijos už traukinio atšaukimą dydžio apskaičiavimo atsižvelgiant į apskaičiuotą traukinių eismo įmokos dydį. Šis principas reiškia, kad kompensacijos už traukinių atšaukimą dydis turi būti ne mažesnis nei geležinkelio įmonei (vežėjui) apskaičiuota traukinių eismo įmoka už viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumą, skirtą atšauktam traukiniui važiuoti;

6.6. kompensacijos ir žalos atlyginimo atskirties principas. Šis principas reiškia, kad kompensacijos sumokėjimas neapriboja geležinkelio įmonės (vežėjo) teisės reikalauti turtinės žalos atlyginimo, įskaitant tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, taip pat neapriboja geležinkelio įmonės (vežėjo) teisės kreiptis į teismą dėl visos arba dalies žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, jei žalos dydis viršija sumokėtą kompensaciją arba jei žala atsirado dėl neteisėtų veiksmų, aplaidumo ar kitų priežasčių.

6.7. veiksmingo kompensacijų sumokėjimo principas. Šis principas reiškia, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi sumokėti kompensaciją geležinkelio įmonei (vežėjui) už jos traukinių vėlavimą ar atšaukimą per rezultatų gerinimo sistemoje nurodytą terminą. Tuo atveju, kai geležinkelio įmonės (vežėjo) traukinių vėlavimą ar atšaukimą lėmė viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, įmonių, nurodytų Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje, veiksmai ar neveikimas, kompensacijos sumokėjimo terminas negali būti ilgesnis kaip 10 darbo dienų nuo ataskaitos pateikimo geležinkelio įmonei (vežėjui) dienos. Tuo atveju, kai geležinkelio įmonės (vežėjo) traukinių vėlavimą lėmė kitos geležinkelio įmonės (vežėjo) veiksmai ar neveikimas ir šiai (šiam) geležinkelio įmonei (vežėjui) pagal rezultatų gerinimo sistemą taikoma bauda, kompensacijos sumokėjimo terminas negali būti ilgesnis kaip 10 darbo dienų nuo dienos, kurią geležinkelio įmonė (vežėjas) sumoka jau skirtą baudą už traukinių vėlavimą.