LegalizeLietuvos Respublikos minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
MINIMALAUS SUBJEKTŲ GRUPIŲ APMOKESTINIMO LYGIO UŽTIKRINIMO
ĮSTATYMAS
2024 m. birželio 6 d. Nr. XIV-2680
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato informacijos, reikalingos minimaliam Lietuvos subjektų grupių ar tarptautinių subjektų grupių uždirbto pelno efektyviajam apmokestinimo lygiui Europos Sąjungoje užtikrinti, teikimo tvarką.
Šiuo įstatymu įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas, nurodytas šio įstatymo priede.
2 straipsnis. Įstatymo taikymas
Šis įstatymas taikomas apmokestinamiesiems subjektams, kurių buvimo vieta pagal šio įstatymo II skyrių laikoma Lietuvos Respublikos (toliau – Lietuva) teritorija ir kurie priklauso Lietuvos subjektų grupei ar tarptautinei subjektų grupei, kurios pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose nurodomos metinės pajamos, įskaitant šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų subjektų pajamas, ne mažiau kaip 2 iš 4 finansinių metų, einančių iš karto prieš tikrinamus finansinius metus, yra 750 000 000 eurų arba didesnės.
Jeigu vieni ar daugiau iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų 4 finansinių metų yra trumpesni arba ilgesni kaip 12 mėnesių, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta kiekvienų iš tų finansinių metų pajamų riba apskaičiuojama 750 000 000 padauginus iš tų finansinių metų dienų skaičiaus ir padalijus iš 365.
Šis įstatymas netaikomas neįtrauktaisiais subjektais laikomiems subjektams:
1) valstybės subjektui;
2) tarptautinei organizacijai;
3) pelno nesiekiančiai organizacijai;
4) pensijų fondui;
5) investiciniam fondui, kuris yra pagrindinis patronuojantysis subjektas;
6) nekilnojamojo turto investavimo subjektui, kuris yra pagrindinis patronuojantysis subjektas.
Jeigu duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas nepasirenka kitaip, neįtrauktuoju subjektu, kuriam šis įstatymas netaikomas, taip pat laikomas:
1) subjektas, kurio 95 ir daugiau procentų bendros savininkams priklausančios nuosavybės dalies vertės priklauso (tiesiogiai ar per vieną ir daugiau šio straipsnio 3 dalyje nurodytų neįtrauktųjų subjektų) vienam ar daugiau šio straipsnio 3 dalyje nurodytų neįtrauktųjų subjektų, išskyrus pensijų paslaugas teikiantį subjektą, ir kuris veikia išimtinai arba beveik išimtinai tik tam, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodyto subjekto ar subjektų naudai valdytų turtą ar investuotų lėšas, arba kuris vykdo tik tokią veiklą, kuria papildoma šio straipsnio 3 dalyje nurodyto subjekto ar subjektų veikla;
2) subjektas, kurio 85 ir daugiau procentų bendros savininkams priklausančios nuosavybės dalies vertės priklauso (tiesiogiai ar per vieną ir daugiau šio straipsnio 3 dalyje nurodytų neįtrauktųjų subjektų) vienam ar daugiau šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų, išskyrus pensijų paslaugas teikiantį subjektą, ir kurio beveik visas pajamas sudaro pagal Direktyvos (ES) 2022/2523 16 straipsnio 2 dalies b ir c punktus į reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius neįtraukiami dividendai arba nuosavo kapitalo vertės padidėjimo pajamos ar nuostoliai.
Duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas gali pasirinkti šio straipsnio 4 dalyje nurodyto subjekto nelaikyti neįtrauktuoju subjektu ir toks jo pasirinkimas galioja 5 finansinius metus iš eilės, skaičiuojant nuo finansinių metų, kuriems duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas šį pasirinkimą pradeda taikyti. Jeigu duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas neatšaukia šio pasirinkimo pasibaigus 5 finansiniams metams, jis automatiškai pratęsiamas ir taikomas iki tų finansinių metų, kuriems duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas šį pasirinkimą atšaukia. Jeigu duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas šį pasirinkimą atšaukia, jis negali pasirinkti šio straipsnio 4 dalyje nurodyto subjekto laikyti neįtrauktuoju subjektu 5 finansinius metus iš eilės, skaičiuojant nuo finansinių metų, kuriems duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas šį pasirinkimo atšaukimą pradeda taikyti.
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Apmokestinamasis pelnas – papildiniu mokesčiu apmokestinamas pelnas, apskaičiuojamas pagal Direktyvos (ES) 2022/2523 27 straipsnyje nustatytas taisykles.
Apmokestinamasis subjektas – Lietuvos subjektų grupei arba tarptautinei subjektų grupei priklausantis subjektas, taip pat pagrindinio subjekto, priklausančio tarptautinei subjektų grupei, nuolatinė buveinė.
Bendrasis subjektas – subjektas, kurio 50 procentų ar didesnė nuosavybės dalis tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso pagrindiniam patronuojančiajam subjektui, kuris to subjekto finansinius rezultatus konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose parodo taikydamas nuosavybės metodą. Bendruoju subjektu nelaikomas:
1) Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas, jeigu jis privalo taikyti pajamų įtraukimo taisyklę;
2) neįtrauktasis subjektas;
3) subjektas, kurio nuosavybės dalis Lietuvos subjektų ar tarptautinei subjektų grupei priklauso per tiesiogiai tą nuosavybės dalį turintį neįtrauktąjį subjektą ir kuris atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
veikia išimtinai arba beveik išimtinai tik tam, kad savo investuotojų naudai valdytų turtą ar investuotų lėšas;
vykdo tik tokią veiklą, kuria papildoma neįtrauktojo subjekto veikla;
beveik visas jo pajamas sudaro pagal Direktyvos (ES) 2022/2523 16 straipsnio 2 dalies b ir c punktus į reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius neįtraukiami dividendai arba nuosavo kapitalo vertės padidėjimo pajamos ar nuostoliai;
4) subjektas, kuris priklauso Lietuvos subjektų grupei ar tarptautinei subjektų grupei, sudarytai tik iš neįtrauktųjų subjektų;
5) bendrojo subjekto patronuojamasis subjektas.
Bendrojo subjekto grupė – bendrasis subjektas ir jo patronuojamasis (patronuojamieji) subjektas (subjektai).
Bendrojo subjekto patronuojamasis subjektas:
1) subjektas, kurio turtą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus pagal priimtinus finansinės apskaitos standartus konsoliduoja arba privalėtų konsoliduoti bendrasis subjektas, arba
2) bendrojo subjekto ar šios dalies 1 punkte nurodyto subjekto nuolatinė buveinė.
Draudimo investavimo subjektas – subjektas, kuris atitiktų šiame straipsnyje apibrėžiamą investicinio fondo arba nekilnojamojo turto investavimo subjekto sąvoką, jei nebūtų įsteigtas vykdant įsipareigojimus pagal draudimo ar anuiteto sutartį ir jei visiškai nepriklausytų subjektui, kuriam taikomas tos jurisdikciją turinčios teritorijos, kurioje jis veikia kaip draudimo bendrovė, reguliavimas.
Duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas – subjektas, kuris teikia papildinio mokesčio informacijos deklaraciją pagal Direktyvos (ES) 2022/2523 44 straipsnį.
Efektyvusis mokesčio tarifas – mokesčio tarifas, apskaičiuojamas Direktyvos (ES) 2022/2523 26 straipsnyje nustatyta tvarka.
Finansiniai metai – ataskaitinis laikotarpis, kuriam Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas sudaro konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Pagal šio straipsnio 16 dalies 4 punktą – kalendoriniai metai.
Investavimo subjektas:
1) investicinis fondas arba nekilnojamojo turto investavimo subjektas;
2) subjektas, kurio 95 ir daugiau procentų tiesiogiai priklauso šios dalies 1 punkte nurodytam investavimo subjektui arba netiesiogiai per tokių subjektų grandinę ir kuris išimtinai arba beveik išimtinai vykdo turto valdymo arba lėšų investavimo veiklą šių subjektų naudai;
3) subjektas, kurio 85 ir daugiau procentų vertės priklauso šios dalies 1 punkte nurodytam investavimo subjektui ir kurio beveik visos pajamos yra dividendai arba nuosavo kapitalo vertės padidėjimo pajamos ar nuostoliai, kurie Direktyvos (ES) 2022/2523 taikymo tikslais nėra įtraukiami apskaičiuojant reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius.
Investicinis fondas – subjektas arba struktūra, atitinkantys visas šias sąlygas:
1) skirti investuotojų, tarp kurių yra investuotojų, kurie nėra susiję asmenys, finansiniam arba nefinansiniam turtui sutelkti;
2) investuoja laikydamiesi nustatytos investavimo politikos;
3) investuotojams suteikia galimybę sumažinti sandorių, tyrimo ir analizės sąnaudas arba kolektyviai paskirstyti riziką;
4) skirti investicinėms pajamoms ar kapitalo vertės padidėjimo pajamoms gauti arba apsaugai nuo konkretaus ar bendro įvykio ar rezultato;
5) jų investuotojai įnašo pagrindu turi teisę gauti grąžą iš investicinio fondo turto arba iš pajamų, gautų iš to turto;
6) jiems arba jų valdytojams taikomas investiciniams fondams skirtas reguliavimo, įskaitant kovos su pinigų plovimu ir investuotojų apsaugos reguliavimą, režimas jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje jie yra įsteigti arba valdomi;
7) juos investuotojų vardu valdo investicinio fondo valdytojas.
Iš dalies valdomas patronuojantysis subjektas – apmokestinamasis subjektas, kuriam tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso kito tai pačiai Lietuvos subjektų grupei ar tarptautinei subjektų grupei priklausančio apmokestinamojo subjekto nuosavybės dalis ir kurio didesnė nei 20 procentų nuosavybės dalis, suteikianti teisę į pelną, tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso vienam ar keliems asmenims, kurie nėra tai Lietuvos subjektų grupei ar tarptautinei subjektų grupei priklausantys apmokestinamieji subjektai, ir kuris nelaikomas pagrindiniu patronuojančiuoju subjektu, nuolatine buveine, investavimo subjektu arba draudimo investavimo subjektu.
Įtrauktasis mokestis – kaip ši sąvoka suprantama pagal Direktyvos (ES) 2022/2523 20 straipsnį.
Jurisdikciją turinti teritorija – jurisdikcijai priklausanti teritorija, turinti finansinę autonomiją.
Kompetentingos institucijos – dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties, tarptautinės sutarties dėl informacijos mainų mokesčių srityje arba Konvencijos dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje, ratifikuotos Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Konvencijos dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje ir protokolo, kuriuo iš dalies pakeičiama Konvencija dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje, ratifikavimo“, šalių institucijos, šių šalių įgaliotos keistis mokesčių informacija.
Konsoliduotosios finansinės ataskaitos:
1) pagal priimtinus finansinės apskaitos standartus subjekto sudaromos finansinės ataskaitos, kuriose to subjekto ir subjektų, kurių kontroliuojamoji dalis priklauso tam subjektui, turtas, įsipareigojimai, pajamos, sąnaudos ir pinigų srautai pateikiami kaip vieno ekonominio vieneto turtas, įsipareigojimai, pajamos, sąnaudos ir pinigų srautai;
2) pagal priimtinus finansinės apskaitos standartus subjekto sudaromos finansinės ataskaitos, jeigu subjektas atitinka subjektų grupės sąvoką, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 43 dalies 2 punkte;
3) ne pagal priimtinus apskaitos standartus pagrindinio patronuojančiojo subjekto sudaromos finansinės ataskaitos, kurios vėliau buvo koreguojamos, kad nesusidarytų reikšmingų skirtumų;
4) jeigu pagrindinis patronuojantysis subjektas nesudaro finansinių ataskaitų, nurodytų šios dalies 1–3 punktuose, finansinės ataskaitos, kurios būtų sudaromos, jeigu pagrindinis patronuojantysis subjektas privalėtų jas sudaryti pagal priimtinus finansinės apskaitos standartus arba kitus finansinės apskaitos standartus, jeigu tokios finansinės ataskaitos būtų koreguojamos, kad nesusidarytų reikšmingų skirtumų.
Kontroliuojamoji dalis – subjekto nuosavybės dalis, kurios turėtojas privalo arba būtų privalėjęs turtą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus konsoliduoti pagal priimtinus finansinės apskaitos standartus. Pagrindinis subjektas turi savo nuolatinių buveinių kontroliuojamąsias dalis.
Kontroliuojamųjų užsienio subjektų apmokestinimo tvarka – mokesčių taisyklių rinkinys, išskyrus reikalavimus atitinkančią pajamų įtraukimo taisyklę, pagal kurį tiesioginiam arba netiesioginiam užsienio subjekto dalininkui arba nuolatinės buveinės pagrindiniam subjektui taikomas mokestis už jam tenkančią to užsienio apmokestinamojo subjekto uždirbtų pajamų dalį arba visas uždirbtas pajamas, neatsižvelgiant į tai, ar tos pajamos dalininkui yra paskirstomos.
Lietuvos subjektų grupė – subjektų grupė, kurios visų apmokestinamųjų subjektų buvimo vieta pagal šio įstatymo II skyriaus nuostatas yra Lietuvoje.
Materialiojo turto grynoji balansinė vertė – materialiojo turto pradinės ir galutinės vertės vidurkis, įvertinus sukauptą nusidėvėjimą, išeikvojimą ir vertės sumažėjimą, kaip nurodyta finansinėse ataskaitose.
Mažus mokesčius mokantis apmokestinamasis subjektas:
1) Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės apmokestinamasis subjektas, kurio buvimo vieta yra mažų mokesčių jurisdikciją turinčioje teritorijoje;
2) jokiai jurisdikciją turinčiai teritorijai nepriskiriamas apmokestinamasis subjektas, kuris finansiniais metais gavo reikalavimus atitinkančio pelno ir kuriam apskaičiuotas efektyvusis mokesčio tarifas yra mažesnis nei 15 procentų.
Mažų mokesčių jurisdikciją turinti teritorija – jurisdikciją turinti teritorija, kurioje Lietuvos subjektų grupė ar tarptautinė subjektų grupė gauna grynojo reikalavimus atitinkančio pelno, kuris apskaičiuojamas pagal Direktyvos (ES) 2022/2523 26 straipsnį ir kuriam taikomas efektyvusis mokesčio tarifas yra mažesnis nei 15 procentų. Sąvoka taikoma Lietuvos subjektų grupei ir tarptautinei subjektų grupei kiekvieniems finansiniams metams atskirai.
Minimalaus efektyviojo apmokestinimo lygio užtikrinimas – taikymas apmokestinimo priemonių, kurias sudaro:
1) pajamų įtraukimo taisyklė, pagal kurią Lietuvos subjektų grupei ar tarptautinei subjektų grupei priklausantis patronuojantysis subjektas apskaičiuoja ir sumoka jam priskirtiną papildinio mokesčio dalį, susijusią su tos grupės mažus mokesčius mokančiais apmokestinamaisiais subjektais, ir
2) nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklė, pagal kurią tarptautinės subjektų grupės apmokestinamasis subjektas patiria papildomų mokesčių grynaisiais pinigais sąnaudų, atitinkančių jam priklausančią papildinio mokesčio, kuris nebuvo sumokėtas taikant pajamų įtraukimo taisyklę, dalį.
Nekilnojamojo turto investavimo subjektas – daug savininkų, kurie nėra tarpusavyje susiję asmenys, turintis subjektas, kurio valdomą turtą daugiausia sudaro nekilnojamasis turtas ir kuriam taikomas vienas apmokestinimo lygis (pajamas apmokestinant tik šio subjekto arba jo savininkų lygiu), kurio taikymas atidedamas ne ilgiau kaip vieniems metams.
Nuolatinė buveinė:
1) verslo vieta, įskaitant tariamą verslo vietą, esanti jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje ta vieta laikoma nuolatine buveine pagal sudarytą ir taikomą dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį ir jeigu šioje teritorijoje apmokestinant pajamas šios pajamos buveinei priskiriamos pagal nuostatą, panašią į pateiktą iš dalies pakeistos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pavyzdinės sutarties dėl pajamų bei kapitalo apmokestinimo 7 straipsnyje;
2) jeigu dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis nėra taikoma, – verslo vieta, įskaitant tariamą verslo vietą, esanti jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje pajamos tokiai verslo vietai priskirtos ir apmokestintos grynąja verte panašiu būdu, kokiu apmokestinami jos rezidentai mokesčių mokėtojai;
3) jeigu jurisdikciją turinčioje teritorijoje nėra pelno mokesčio sistemos, – toje teritorijoje esanti verslo vieta, įskaitant tariamą verslo vietą, kuri būtų laikoma nuolatine buveine pagal iš dalies pakeistą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pavyzdinę sutartį dėl pajamų bei kapitalo apmokestinimo, jeigu tokia jurisdikciją turinti teritorija būtų turėjusi teisę apmokestinti pajamas, kurios būtų priskirtinos tai verslo vietai pagal tos sutarties 7 straipsnį;
4) šios dalies 1–3 punktuose nenurodyta verslo vieta, įskaitant tariamą verslo vietą, per kurią vykdomos operacijos už jurisdikciją turinčios teritorijos, kurioje yra subjekto buvimo vieta, ribų, jeigu tokioje jurisdikciją turinčioje teritorijoje tokioms operacijoms priskirtinos pajamos neapmokestinamos.
Nuosavybės dalis – nuosavo kapitalo dalis, suteikianti teisę į subjekto arba nuolatinės buveinės pelną, kapitalą ar rezervus.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.