LegalizeLietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymas
Pensijų kaupimo bendrovių ir pensijų fondo apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos sudaromos Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų rinkinio rengimą, nustatyta tvarka.
Depozitoriumas, su kuriuo pensijų kaupimo bendrovė yra sudariusi pensijų fondo turto saugojimo sutartį, privalo pensijų kaupimo bendrovei pateikti visus dokumentus, reikalingus finansinių ataskaitų rinkiniams sudaryti.
38 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės ir pareigos
Priežiūros institucija, vykdydama pensijų kaupimo bendrovių, pensijų anuiteto mokėtojo ir depozitoriumų veiklos priežiūrą, turi Lietuvos banko įstatyme, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas.
Priežiūros institucija, be kituose įstatymuose nustatytų poveikio priemonių ir privalomų nurodymų, turi teisę duoti šiuos privalomus nurodymus:
1) įpareigoti pensijų kaupimo bendrovę perduoti pensijų fondų valdymą;
2) įpareigoti pensijų kaupimo bendrovę pakeisti depozitoriumą;
3) Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nustatyta tvarka apriboti arba uždrausti pensijų turto investicijas arba kitaip apriboti disponavimo pensijų turtu teises.
Priežiūros institucija turi teisę taikyti valdymo įmonėms Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme numatytas poveikio priemones ir privalomus nurodymus. Draudimo įmonėms, vykdančioms pensijų kaupimo veiklą, priežiūros institucija turi teisę taikyti Draudimo įstatyme nustatytas poveikio priemones ir privalomus nurodymus. Poveikio priemonių ir privalomų nurodymų taikymo tvarką nustato Lietuvos banko įstatymas. Taikydama poveikio priemones ir privalomus nurodymus, priežiūros institucija taip pat vadovaujasi Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymu ir Draudimo įstatymu tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.
Priežiūros institucija teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai informaciją apie pensijų kaupimo bendrovių veiklos rezultatus, šiame straipsnyje nurodytų privalomų nurodymų, susijusių su teisės užsiimti pensijų kaupimo veikla apribojimu, taikymą pensijų kaupimo bendrovėms ir kitą informaciją, nustatytą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei priežiūros institucijos susitarime dėl keitimosi informacija. VSDF valdybai priežiūros institucija teikia informaciją apie pensijų kaupimo bendrovių rekvizitus, pensijų kaupimo bendrovėms išduotas pensijų kaupimo veiklos licencijas, poveikio priemonių, susijusių su teisės užsiimti pensijų kaupimo veikla apribojimu, taikymą, pensijų kaupimo bendrovės reorganizavimą, pertvarkymą, likvidavimą, bankrotą, pensijų fondų valdymo perdavimą kitai pensijų kaupimo bendrovei ir kitą su pensijų kaupimo veikla susijusią informaciją, būtiną tvarkant Dalyvių ir sutarčių registrą. Duomenų teikimo tvarka ir terminai nustatomi priežiūros institucijos ir VSDF valdybos susitarime dėl keitimosi informacija.
VSDF valdyba teikia priežiūros institucijai informaciją apie konkrečios pensijų kaupimo bendrovės valdomų pensijų fondų dalyvius, į pensijų fondo sąskaitą pervestas pinigines lėšas ir kitus duomenis, reikalingus priežiūros institucijai. Duomenų teikimo tvarka ir terminai nustatomi šio straipsnio 4 dalyje nurodytame susitarime.
Priežiūros institucija, vykdydama šiame įstatyme nustatytą pensijų anuiteto mokėtojo priežiūrą, mutatis mutandis turi teises ir pareigas, nustatytas Lietuvos banko įstatymo septintajame skirsnyje, Draudimo įstatymo II skyriaus trečiajame skirsnyje ir VIII skyriuje, kiek jos susijusios su reikalavimų, reglamentuojančių aktuarinę funkciją, techninius atidėjinius, jų skaičiavimą, turto, dengiančio techninius atidėjinius, investavimą, priežiūra.
39 straipsnis. Atsakomybė įmokų mokėjimo vėlavimo atveju
VSDF valdyba pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams moka delspinigius už lėšas, pervestas joms pavėluotai dėl savo kaltės. Delspinigių dydį ir skaičiavimo tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Priskaičiuotus delspinigius pensijų kaupimo bendrovės paskirsto savo valdomų pensijų fondų dalyviams, už kuriuos laiku nebuvo sumokėtos pensijų įmokos.
Draudėjų atsakomybei už ne laiku ir neteisėtai sumažintų pensijų įmokų pervedimą VSDF valdybai mutatis mutandis taikomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos dėl ne laiku ir neteisingo socialinio draudimo įmokų mokėjimo.
Pensijų įmokų mokėjimo pensijų kaupimo bendrovėms nutraukimas ar kiti mokėjimo pažeidimai negali būti pagrindas nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime ar apriboti dalyvių nuosavybės ar kitas teises.
40 straipsnis. Asmens duomenų apsauga
VSDF valdyba asmens duomenis pensijų kaupimo bendrovėms teikia tik šio įstatymo įgyvendinimo tikslais. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų teisinę apsaugą.
Lietuvos Respublikos
pensijų kaupimo įstatymo
priedas
PENSIJŲ KAUPIMO ĮMOKOS DYDŽIAI
Metai
Pensijų įmokos nuo pensijų fondo dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydis, procentais
Iš valstybės biudžeto už pensijų fondo dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis, procentais nuo Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio
2019
1,8
0,3
2020
2,1
0,6
2021
2,4
0,9
2022
2,7
1,2
2023 ir vėlesni
3
1,5“
351 straipsnis. Pensijų anuitetų mokėtojo veiklos tikslas ir funkcijos
Pensijų anuitetų mokėtojo veiklos tikslas – užtikrinti pensijų anuitetų mokėjimą jų gavėjams iki gyvos galvos, siekiant jiems didžiausios naudos ir Pensijų anuitetų fondo lėšas valdant skaidriai, tvariai.
Pensijų anuitetų mokėtojas atlieka šias su pensijų anuitetų mokėjimo veikla susijusias funkcijas:
1) valdo šio įstatymo nustatyta tvarka Pensijų anuitetų fondą – atskirai apskaitomus ir valdomus finansinius ir materialinius išteklius, naudojamus pensijų anuitetų mokėjimo veiklai vykdyti, užtikrina šio fondo lėšų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą ir rezultatyvumą;
2) nustato pensijų anuitetų mokėjimo veiklos strateginius tikslus, priemones jiems pasiekti ir tvirtina pensijų anuitetų mokėjimo veiklos strateginių tikslų pasiekimo vertinimo ir kontrolės procedūras;
3) rengia Pensijų anuitetų fondo biudžeto projektą;
4) tvirtina veiklos planą, apimantį bent septynerių ateinančių metų veiklos rezultatų ir pensijų anuitetų techninių atidėjinių (toliau – techniniai atidėjiniai) padengimo turtu prognozę bei techninių atidėjinių neapibrėžtumo vertinimą;
5) tvirtina pensijų anuiteto dydžio apskaičiavimo metodiką pagal kiekvieną pensijų anuitetų rūšį;
6) tvirtina pensijų anuitetų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašą;
7) tvirtina turto investavimo strategiją ir investavimo politiką;
8) tvirtina rizikos, kylančios vykdant pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, valdymo strategiją ir politiką;
9) tvirtina techninių atidėjinių skaičiavimo metodiką;
10) tvirtina pelno paskirstymo pensijų anuitetų gavėjams tvarkos aprašą;
11) priima sprendimą dėl ataskaitiniais metais pensijų anuitetų gavėjams skiriamos pelno dalies;
12) rengia Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatytus metinių ir tarpinių ataskaitų rinkinius;
13) tvirtina vyriausiojo aktuaro metinę ataskaitą;
14) tvirtina Pensijų anuitetų fondo padėties atkūrimo planą;
15) kreipiasi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją dėl valstybės perskolinamos paskolos, reikalingos Pensijų anuitetų fondo veiklos valdymo ir administravimo sąnaudoms dengti;
16) priima sprendimus kitais šioje dalyje nenurodytais klausimais, turinčiais įtakos pensijų anuitetų mokėjimo veiklos organizavimui ir jos rezultatams;
17) tvarko su pensijų anuitetų mokėjimu susijusius dokumentus ir duomenis (įskaitant asmens duomenis);
18) teikia siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl pensijų anuitetų veiklą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo;
19) užtikrina Pensijų anuitetų fondo tarybos (toliau – Pensijų anuitetų taryba) veiklos materialinį ir techninį aprūpinimą;
20) atlieka kitas šiame įstatyme ir pensijų anuitetų mokėtojo nuostatuose nustatytas funkcijas, susijusias su pensijų anuitetų mokėjimo veikla.
Pensijų anuitetų mokėtojas turi teisę pensijų anuitetų mokėjimo funkcijas, susijusias su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, išskyrus funkcijas, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 1–15, 18 punktuose, pavesti vykdyti kitoms VSDF administravimo įstaigoms.
Pensijų anuitetų mokėtojas taip pat turi teisę sudaryti sutartis su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, vykdymo. Įgyvendindama šioje dalyje numatytą teisę sudaryti sutartis su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, VSDF valdyba privalo funkcijų perdavimą organizuoti konkurencingos procedūros būdu. Kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims negali būti perduotas pensijų anuitetų mokėtojo sprendimų dėl pensijų anuitetų skyrimo ir mokėjimo, norminių ir kitų teisės aktų priėmimas, kitos funkcijos, nurodytos šio straipsnio 2 dalies 1–15, 18, 19 punktuose.
352 straipsnis. Pensijų anuitetų taryba
Pensijų anuitetų taryba, veikdama kolegialiai, prižiūri, kaip pensijų anuitetų mokėtojas įgyvendina šio įstatymo 351 straipsnio 1 dalyje nurodytą tikslą, pagal jame nurodytus principus valdo Pensijų anuitetų fondą.
Veikdama pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytą paskirtį, Pensijų anuitetų taryba:
1) svarsto pensijų anuitetų mokėtojo sprendimų (dokumentų), numatytų šio įstatymo 351 straipsnio 2 dalies 2–16 punktuose ir 4 dalyje, projektus ir teikia dėl jų išvadas ir rekomendacijas pensijų anuitetų mokėtojui;
2) pensijų anuitetų mokėtojo veiklos tikslo įgyvendinimo ir Pensijų anuitetų fondo valdymo klausimais teikia išvadas ir rekomendacijas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Vyriausybei;
3) turi teisę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl pensijų anuitetų mokėtojo vykdant šį įstatymą priimtų norminių teisės aktų, kitų nuolatinio pobūdžio sprendimų, nevienkartinio taikymo sprendimų, išskyrus individualius administracinius aktus, kuriuos teismui ar administracinių ginčų komisijai turi teisę tiesiogiai apskųsti asmuo, dėl kurio tas aktas priimtas;
4) turi teisę kreiptis į priežiūros instituciją, jeigu mano, kad pensijų anuitetų mokėtojo veikla ar sprendimas neatitinka šio įstatymo nuostatų ar priežiūros institucijos sprendimų;
5) turi teisę iš pensijų anuitetų mokėtojo neatlygintinai gauti informaciją ir dokumentų, būtinų funkcijoms atlikti, kopijas, išskyrus pensijų anuitetų mokėtojo valdomus ir tvarkomus asmens duomenis.
Pensijų anuitetų tarybą sudaro penki nariai. Pensijų anuitetų tarybos nariais gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, atitinkantys Vyriausybės patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Pensijų anuitetų tarybos narių kvalifikacija, patirtis ir žinios vertinamos kiekvieno atskirai ir visų kartu bei turi apimti šias sritis: investicijų valdymo, rizikų valdymo, aktuarinę, finansų ir produktų valdymo.
Pensijų anuitetų tarybos narių ir iš jų skiriamo Pensijų anuitetų tarybos pirmininko atranką vykdo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip vieną Pensijų anuitetų tarybos narį bendru sutarimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atrankai turi teisę siūlyti Lietuvos Respublikos trišalė taryba. Atrinktų kandidatų eiti Pensijų anuitetų tarybos narių pareigas reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį šio įstatymo 353 straipsnyje nustatyta tvarka vertina priežiūros institucija. Gavus šios institucijos pritarimą, Pensijų anuitetų tarybos narius Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu skiria Vyriausybė. Pensijų anuitetų tarybos narius šio straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais atleidžia Vyriausybė socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu.
Pensijų anuitetų tarybos nariai skiriami penkerių metų kadencijai. Tas pats asmuo Pensijų anuitetų tarybos nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Už darbą Pensijų anuitetų tarybos nariams atlygį moka pensijų anuitetų mokėtojas iš šio įstatymo 3512 straipsnio 1 dalyje nurodytų lėšų, skirtų pensijų anuitetų mokėjimo veiklai finansuoti. Pensijų anuitetų tarybos nario atlygį, kuris negali viršyti vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų atitinkamų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti (toliau – VDU), nustato Vyriausybė. Pensijų anuitetų tarybos nario užmokestis išreiškiamas kaip atitinkama VDU dalis. Jeigu Pensijų anuitetų tarybos nario kadencijos metu VDU sumažėja, Pensijų anuitetų tarybos nariui jo skyrimo metu nustatytas atlygis nemažinamas. Vyriausybės nustatyta tvarka Pensijų anuitetų tarybos nariui pensijų anuitetų mokėtojas kompensuoja jo vykdant Pensijų anuitetų tarybos nario veiklą patirtas kelionės (transporto) išlaidas. Pensijų anuitetų tarybos nario darbo užmokesčio nustatymo, remiantis objektyviais kriterijais – kompetencijos lygiu ir veiklos reikalaujamoje srityje laikotarpiu, tvarką ir kelionės (transporto) išlaidų kompensavimo dydį bei tvarką nustato Vyriausybė. Šios taisyklės turi būti paskelbtos prieš vykdant pretendentų į Pensijų anuitetų tarybos narius atranką.
Pensijų anuitetų taryba veikia pagal savo patvirtintą darbo reglamentą. Pensijų anuitetų tarybos sprendimai priimami šios tarybos narių balsų dauguma, posėdyje dalyvaujant ne mažiau kaip keturiems Pensijų anuitetų tarybos nariams.
Pensijų anuitetų tarybos narys atleidžiamas iš pareigų:
1) pasibaigus Pensijų anuitetų tarybos nario kadencijai;
2) jo paties prašymu;
3) dėl sveikatos būklės, neleidžiančios eiti pareigų;
4) paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos;
5) atsiradus interesų konfliktui, kurio negalima išspręsti vienkartiniu nusišalinimu nuo konkretaus sprendimo priėmimo.
353 straipsnis. Asmens, pretenduojančio tapti Pensijų anuitetų tarybos nariu, reputacijos, kvalifikacijos ir patirties vertinimas
Priežiūros institucija asmens, pretenduojančio tapti Pensijų anuitetų tarybos nariu, reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį vertina savo nustatyta tvarka, atsižvelgdama į šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus kriterijus.
Asmens, pretenduojančio tapti Pensijų anuitetų tarybos nariu, reputacija vertinama atsižvelgiant į:
1) vykdytus ar vykdomus ikiteisminius tyrimus, pareikštus įtarimus, kaltinimus nusikalstamos veikos padarymu arba asmens nuteisimą, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas;
2) taikytas administracines nuobaudas arba kitas poveikio priemones (sankcijas), nepaisant to, kada jos taikytos;
3) priežiūros ar kitų institucijų vykdytus arba vykdomus patikrinimus dėl teisės aktų pažeidimo;
4) taikytas drausmines, tarnybines nuobaudas, darbo pareigų pažeidimus, nušalinimą arba atleidimą iš skiriamų ar renkamų pareigų, nepaisant to, kada tai taikyta;
5) atsisakymą išduoti leidimą (licenciją) arba kitaip nesuteiktą teisę atlikti tam tikrus veiksmus arba verstis tam tikra profesine ar kitokia veikla, taip pat išduoto leidimo (licencijos) ar kitaip suteiktos teisės atlikti tam tikrus veiksmus arba verstis tam tikra profesine ar kitokia veikla sustabdymą ar panaikinimą;
6) tai, ar buvo atvejų, kai asmuo nevykdė pareigos gauti teisės aktuose nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus, pritarimus, neprieštaravimus arba laiku nevykdė pareigos teikti informaciją priežiūros institucijoms, pateikė joms ne visą būtiną informaciją arba pateikta informacija buvo neteisinga;
7) tai, kaip asmuo vykdė ir vykdo pinigines ar kitas prievoles, įskaitant duomenis apie jo atžvilgiu vykdomus arba vykdytus restruktūrizavimo, bankroto procesus, pareikštus ieškinius civilinėse bylose;
8) šios dalies 1–7 punktuose nurodytus duomenis apie juridinį asmenį, kurio vadovu asmuo buvo ar yra arba kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) įstatinio kapitalo dalį jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė.
Asmens, pretenduojančio tapti Pensijų anuitetų tarybos nariu, kvalifikacija ir patirtis vertinamos atsižvelgiant į jo išsilavinimą, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo pobūdį, trukmę, kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos jo kvalifikacijai ir patirčiai.
Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, turinčiu tinkamą kvalifikaciją, patirtį ir skiriamas Pensijų anuitetų tarybos nariu, jeigu:
1) jis yra pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas;
2) jis yra pripažintas kaltu padaręs kitą, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, Baudžiamajame kodekse arba kitų valstybių įstatymuose numatytą nusikalstamą veiką ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo treji metai;
3) buvo nušalintas ar atleistas iš pareigų ar darbo arba praradęs teisę verstis tam tikra veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams arba dėl valstybės tarnybą, draudimą ar finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo ir nuo nušalinimo ar atleidimo iš pareigų ar darbo arba teisės verstis tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai;
4) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis ar alkoholiu;
5) priežiūros institucija pripažįsta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės dėl asmens reputacijos yra reikšmingos arba pateikta informacija apie kvalifikaciją ir patirtį leidžia pagrįstai abejoti asmens gebėjimu užtikrinti tinkamą šiame įstatyme nustatytų funkcijų atlikimą.
354 straipsnis. Rizikos, kylančios vykdant pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, valdymas
Pensijų anuitetų mokėtojas turi nustatyti rizikos, kylančios iš pensijų anuitetų mokėtojo veiklos, valdymo sistemą. Rizika turi būti valdoma vadovaujantis šio įstatymo 351 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytomis rizikos valdymo strategija ir politika bei vidaus dokumentuose aprašytais procesais, skirtais nuolat nustatyti, vertinti, stebėti ir valdyti kylančią ar galinčią kilti ilgaamžiškumo, investavimo ir operacinę riziką (tiek individualiu, tiek agreguotu lygiu).
Rizikos valdymo sistema privalo apimti bent šią riziką:
1) investavimo (rinkos, likvidumo, kredito, koncentracijos ir kita) riziką;
2) ilgaamžiškumo riziką;
3) operacinę riziką.
355 straipsnis. Funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimas juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims
Pensijų anuitetų mokėtojas negali priimti sprendimų dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims, jeigu dėl to atsirastų bent viena iš šių aplinkybių:
1) iš esmės pablogėtų pensijų anuitetų mokėtojo veiklos valdymo sistemos kokybė;
2) nepagrįstai padidėtų pensijų anuitetų mokėjimo veiklos rizika;
3) pablogėtų priežiūros institucijos galimybės vykdyti pensijų anuitetų mokėjimo veiklos priežiūrą;
4) būtų pažeisti pensijų anuitetų gavėjų interesai.
Sudarydamas sutartis dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo, pensijų anuitetų mokėtojas turi būtų įvertinęs potencialaus paslaugų teikėjo finansines galimybes vykdyti perduodamas funkcijas, jo veiklos tęstinumo galimybes ir tai, ar jis, jo darbuotojai, kurie vykdys perduodamas funkcijas, yra nepriekaištingos reputacijos ir ar turi kvalifikaciją, reikalingą pensijų anuitetų mokėtojo pavestoms funkcijoms vykdyti. Vertinant šių asmenų reputaciją, vadovaujamasi šio įstatymo 353 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatomis. Asmenų, kurie vykdys funkcijas, susijusias su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, kvalifikacijos reikalavimus nustato pensijų anuitetų mokėtojas.
Sutartyje dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo, be konkrečių funkcijų vykdymo, turi būti numatytos visos šioje dalyje nurodytos sąlygos:
1) paslaugų teikėjo įsipareigojimas laikytis šio įstatymo reikalavimų ir bendradarbiauti su pensijų anuitetų mokėtojo priežiūros institucija, kiek tai susiję su perduotų funkcijų vykdymu;
2) paslaugų teikėjo įsipareigojimas teikti pensijų anuitetų mokėtojui informaciją apie perduotos funkcijos vykdymą ir jo rezultatus;
3) reikalavimas, kad paslaugų teikėjas saugotų konfidencialią informaciją, susijusią su pensijų anuitetų mokėtoju ir pensijų anuiteto gavėjais, jų asmens duomenis tvarkytų tik sutartyje dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo nurodytu tikslu;
4) reikalavimas, kad pensijų anuitetų mokėtojas, priežiūros institucija ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė turėtų prieigą prie visos informacijos, susijusios su sutarties dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo vykdymu, įskaitant galimybę atlikti paslaugų teikėjo veiklos patikrinimus jo patalpose.
Pensijų anuitetų mokėtojas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų informuoja priežiūros instituciją apie priimtą sprendimą dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo juridiniam ir (ar) fiziniam asmeniui, priimtą sprendimą perduoti funkcijas VSDF administravimo įstaigoms, su juridiniu ir (ar) fiziniu asmeniu sudarytą sutartį dėl funkcijų, susijusių su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, perdavimo.
Pensijų anuitetų mokėtojas atsako už pensijų anuitetų mokėjimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose jam nustatytų reikalavimų laikymąsi, neatsižvelgiant į sudarytas sutartis, kuriomis perduotas funkcijų vykdymas, ar priimtus sprendimus dėl funkcijų perdavimo. Pensijų anuitetų mokėtojas taip pat privalo užtikrinti, kad VSDF administravimo įstaigos ir kiti paslaugų teikėjai, kuriems pavesta vykdyti funkcijas, susijusias su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, laikytųsi šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų.
356 straipsnis. Pensijų anuitetų fondo lėšos
Pensijų anuitetų fondo lėšos turi būti saugomos ir valdomos atskirai nuo kitų pensijų anuitetų mokėtojo lėšų.
Pensijų anuitetų fondo lėšas sudaro:
1) vienkartinės įmokos, kurias pensijų kaupimo bendrovės su dalyviais sudarytų pensijų išmokos sutarčių pagrindu perveda Pensijų anuitetų fondui;
2) pajamos už investuotas Pensijų anuitetų fondo lėšas;
3) skolintos lėšos;
4) kitos teisėtai gautos lėšos.
Pensijų anuitetų fondo lėšos kaupiamos kredito įstaigos sąskaitose atskirai nuo kitų VSDF valdybos ir VSDF administravimo įstaigų valdomų lėšų. Į šias lėšas negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal prievoles, nesusijusias su pensijų anuitetų mokėjimo veikla, ir bet kokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.
Pensijų anuitetų fondo lėšos gali būti naudojamos tik:
1) įsipareigojimams pagal pensijų anuitetų mokėtojo priimtus sprendimus dėl pensijų anuitetų mokėjimo vykdyti;
2) Pensijų anuitetų fondo valdymo ir administravimo sąnaudoms, susijusioms su Pensijų anuitetų fondo biudžete numatomomis išlaidomis, patiriamomis vykdant pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, padengti;
3) investicinei veiklai vykdyti;
4) kitiems su Pensijų anuitetų fondo veikla susijusiems teisėtiems mokėjimams, numatytiems pensijų anuitetų mokėtojo patvirtintuose teisės aktuose, atlikti.
357 straipsnis. Pensijų anuitetų fondo techninių atidėjinių skaičiavimas
Pensijų anuitetų mokėtojas privalo sudaryti pakankamus techninius atidėjinius, atsižvelgdamas į visus įsipareigojimus pagal priimtus sprendimus dėl pensijų anuitetų mokėjimo, ir užtikrinti, kad pensijų anuitetų mokėtojo valdomas Pensijų anuitetų fondo turtas, skirtas techniniams atidėjiniams padengti, nebūtų mažesnės vertės negu suformuotų techninių atidėjinių suma.
Techniniai atidėjiniai privalo būti skaičiuojami vadovaujantis priežiūros institucijos nustatytais reikalavimais, laikantis apdairumo, patikimumo ir objektyvumo principų, vertinant informaciją ir duomenis apie prisiimamą riziką pagal priimtus sprendimus dėl pensijų anuitetų mokėjimo.
Už techninių atidėjinių skaičiavimą atsakingas Pensijų anuitetų mokėtojo vyriausiasis aktuaras. Vyriausiuoju aktuaru gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą matematikos ar aktuarinių mokslų studijų krypties išsilavinimą, žinių ir patirties finansų ir aktuarinės analizės srityse. Vertinant vyriausiojo aktuaro reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį vadovaujamasi šio įstatymo 353 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatomis.
Vyriausiasis aktuaras privalo:
1) užtikrinti, kad pensijų anuitetų mokėtojo taikoma pensijų anuitetų kainodara būtų pagrįsta perspektyvine ir retrospektyvine duomenų analize;
2) užtikrinti, kad Pensijų anuitetų fondo techniniai atidėjiniai būtų skaičiuojami pagal šio įstatymo ir priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus ir šio įstatymo 351 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytą techninių atidėjinių apskaičiavimo metodiką;
3) vertinti duomenų, naudojamų skaičiuojant techninius atidėjinius, tinkamumą ir kokybę;
4) atlikti techninių atidėjinių ir patirties palyginimą;
5) vertinti techninių atidėjinių padengimo Pensijų anuitetų fondo turtu atitiktį šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams;
6) teikti pasiūlymus pensijų anuitetų mokėtojui dėl pelno paskirstymo dalyviams;
7) ne rečiau kaip kartą per ketvirtį pensijų anuitetų mokėtojui pateikti jo nustatyto turinio ataskaitą;
8) kartą per metus teikti priežiūros institucijai vyriausiojo aktuaro veiklos ataskaitą;
9) vykdyti kitas pensijų anuiteto mokėtojo pavestas užduotis, susijusias su jo veiklos sritimi.
Nustatęs, kad pensijų anuitetų mokėtojas nevykdo techninių atidėjinių sudarymo ir jų padengimo turtu reikalavimų, vyriausiasis aktuaras privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kurią nustatė nevykdymo faktą, reikalauti, kad būtų imtasi priemonių susidariusiai padėčiai ištaisyti. Jeigu pensijų anuitetų mokėtojas nesiima priemonių susidariusiai padėčiai ištaisyti, vyriausiasis aktuaras ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kurią nustatė faktą, kad pensijų anuitetų mokėtojas nesiima priemonių susidariusiai padėčiai ištaisyti, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai.
358 straipsnis. Pensijų anuitetų fondo turto valdymas ir investavimas
Pensijų anuitetų fondo turtas negali būti skolinamas ar įkeičiamas, išskyrus atvejį, kai jis skolinamas ar įkeičiamas likvidumo valdymo tikslais iki trijų mėnesių, juo negalima garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti kitų asmenų įsipareigojimų vykdymo.
Pensijų anuitetų mokėtojas visą Pensijų anuitetų fondo turtą investuoja vadovaudamasis šio įstatymo 351 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytomis investavimo strategija ir politika. Pensijų anuitetų fondo turtą pensijų anuitetų mokėtojas investuoja tik į Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme nustatytus objektus, jeigu gali nustatyti, vertinti, stebėti ir valdyti riziką, kylančią iš investicijų (rinkos (palūkanų normos, akcijų, valiutos), likvidumo, kredito, koncentracijos, reinvestavimo, infliacijos ir kita).
Pensijų anuitetų mokėtojas visą Pensijų anuitetų fondo turtą turi investuoti užtikrindamas viso investicinių priemonių portfelio saugumą, kredito kokybę, likvidumą ir pelningumą. Pensijų anuitetų fondo turtas laikomas taip, kad būtų užtikrinamas jo prieinamumas.
Techninius atidėjinius dengiantį Pensijų anuitetų fondo turtą pensijų anuitetų mokėtojas turi investuoti atsižvelgdamas į įsipareigojimų, kylančių iš pensijų anuitetų, pobūdį ir trukmę, užtikrindamas, kad investicijos geriausiai atitiktų dalyvių interesus.
Pensijų anuitetų mokėtojas gali naudoti išvestines finansines priemones, siekdamas sumažinti riziką, kylančią iš investicijų, ir užtikrinti efektyvų investicinių priemonių portfelio valdymą.
Pensijų anuitetų mokėtojas turi užtikrinti, kad investicijos ir Pensijų anuitetų fondo turtas, kuriuo neprekiaujama reguliuojamose finansų rinkose, neviršytų apdairaus lygio.
Pensijų anuitetų mokėtojas turi diversifikuoti Pensijų anuitetų fondo turtą, kad išvengtų per didelės priklausomybės nuo bet kurios turto rūšies, emitento ar įmonių grupės, sandorio šalies arba geografinės teritorijos ir pernelyg didelės viso investicinių priemonių portfelio rizikos. Pensijų anuitetų fondo turto diversifikacija užtikrinama atsižvelgiant į investicinių priemonių portfelio dydį ir riziką.
359 straipsnis. Techninių atidėjinių padengimo turtu reikalavimai
Pensijų anuitetų mokėtojas pensijų anuitetų techninius atidėjinius gali dengti tik Pensijų anuitetų fondo turtu, investuotu pagal šio įstatymo 358 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pinigais ir gautinomis sumomis iš pensijų kaupimo bendrovių.
Jeigu pensijų anuitetų mokėtojo valdomo Pensijų anuitetų fondo turto, dengiančio pensijų anuitetų techninius atidėjinius, vertė tampa mažesnė negu pensijų anuitetų mokėtojo suformuotų pensijų anuitetų techninių atidėjinių suma, pensijų anuitetų mokėtojas privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir terminais parengti padėties atkūrimo planą septynerių metų laikotarpiui.
Jeigu pagal parengtą padėties atkūrimo planą prognozuojamas padėties ištaisymas, pensijų anuitetų mokėtojas privalo įgyvendinti padėties atkūrimo plane numatytas priemones. Padėties atkūrimo planas ir informacija apie jo vykdymą teikiami priežiūros institucijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Finansų ministerijai.
Jeigu pagal parengtą padėties atkūrimo planą neprognozuojamas padėties ištaisymas, pensijų anuitetų mokėtojas privalo pateikti priežiūros institucijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Finansų ministerijai padėties atkūrimo planą, jame nurodydamas lėšų, reikalingų techniniams atidėjiniams padengti, poreikį. Lėšos, reikalingos techniniams atidėjiniams padengti, numatomos Lietuvos Respublikos artimiausių biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme bei Lietuvos Respublikos artimiausių biudžetinių metų Pensijų anuitetų fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme.
3510 straipsnis. Pensijų anuitetų fondo biudžeto rengimas, tvirtinimas ir atskaitomybė
Pensijų anuitetų fondo biudžetas tvirtinamas Lietuvos Respublikos atitinkamų metų Pensijų anuitetų fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Šio įstatymo projektą tokiais pačiais terminais, kurie taikomi rengiant Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, rengia pensijų anuitetų mokėtojas ir teikia jį svarstyti Pensijų anuitetų tarybai. Pensijų anuitetų tarybai apsvarsčius Pensijų anuitetų fondo biudžeto projektą, pensijų anuitetų mokėtojas jį kartu su Pensijų anuitetų tarybos išvada teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri teisės aktų nustatyta tvarka teikia juos derinti Finansų ministerijai, o suderinusi teikia svarstyti Vyriausybei. Vyriausybė, pritarusi Pensijų anuitetų fondo biudžeto projektui, teikia jį tvirtinti Seimui.
Pensijų anuitetų mokėtojas privalo tvarkyti Pensijų anuitetų fondo buhalterinę apskaitą ir sudaryti Pensijų anuitetų fondo bendrąjį ataskaitų rinkinį pasibaigus kiekvienam finansinių metų ketvirčiui ir finansiniams metams, vadovaudamasis Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, priežiūros institucijos nustatyta techninių atidėjinių apskaičiavimo tvarka.
Pensijų anuitetų mokėtojas Pensijų anuitetų fondo bendrąjį metinių ataskaitų rinkinį kartu su Pensijų anuitetų tarybos išvada Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatytais terminais teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
Pensijų anuitetų fondo bendrąjį metinių ataskaitų rinkinį kiekvienais metais audituoja ir Pensijų anuitetų fondo bendrojo metinių ataskaitų rinkinio audito išvadą parengia Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.
3511 straipsnis. Informacijos apie pensijų anuitetų mokėjimo veiklą atskleidimas visuomenei ir priežiūros institucijai
Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinys kartu su Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto ataskaitų rinkinio audito išvada paskelbiami pensijų anuitetų mokėtojo interneto svetainėje ne vėliau kaip iki kitų ataskaitinių metų birželio 1 dienos ir viešinami ne trumpiau negu penkerius metus nuo jų paskelbimo pensijų anuitetų mokėtojo interneto svetainėje. Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinyje pateikiama informacija apie pagrindinius pensijų anuitetų mokėjimo veiklos uždavinius ir jų vykdymą, Pensijų anuitetų fondo veiklos rezultatus ir finansinę būklę, techninių atidėjinių pakankamumą ir jų padengimą turtu.
Priežiūros institucija nustato informacijos, kurią pensijų anuitetų mokėtojas teikia priežiūros institucijai, pobūdžio, apimties, formos ir pateikimo termino reikalavimus.
Pensijų anuitetų mokėtojas finansų ministro nustatyta tvarka teikia Finansų ministerijai Pensijų anuitetų fondo einamųjų (t) ir vidutinio laikotarpio (t + 1, t + 2, t + 3) metų finansų rodiklius ir su jais susijusią informaciją.
3512 straipsnis. Pensijų anuitetų mokėjimo veiklos valdymo ir administravimo finansavimas
Pensijų anuitetų mokėjimo veiklos valdymas ir administravimas finansuojami iš pensijų anuitetų mokėjimo veiklos valdymui ir administravimui finansuoti skirto atskaitymo – ne daugiau kaip 3 procentai vienkartinių įmokų, kurias į pensijų anuitetų mokėtojo valdomą Pensijų anuitetų fondą perveda pensijų kaupimo bendrovės. Jeigu šio atskaitymo iš vienkartinių įmokų nepakanka Pensijų anuitetų fondo valdymo ir administravimo sąnaudoms padengti, likusi valdymo ir administravimo sąnaudų dalis dengiama skolintomis lėšomis. Atskaitymo iš vienkartinių įmokų, kurias į pensijų anuitetų mokėtojo valdomą Pensijų anuitetų fondą perveda pensijų kaupimo bendrovės, dydis tvirtinamas atitinkamų metų Pensijų anuitetų fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.
Pensijų anuitetų mokėtojas pensijų anuitetų mokėjimo veiklos valdymui ir administravimui finansuoti reikalingas lėšas gali skolintis, imdamas valstybės perskolinamas paskolas.
Papildyta skyriumi:
Nr. XIII-2850, 2020-04-21, paskelbta TAR 2020-04-29, i. k. 2020-08964
VI SKYRIUS
VALSTYBINĖ PRIEŽIŪRA IR ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
391 straipsnis. Pensijų anuitetų mokėtojui taikomos poveikio priemonės ir privalomi nurodymai
Priežiūros institucija pensijų anuitetų mokėtojui taiko šias poveikio priemones:
1) viešai paskelbia apie pensijų anuitetų mokėtojo padarytą šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, pažeidimą (tipą ir pobūdį) ir jam pritaikytą poveikio priemonę;
2) įspėja dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, pažeidimo ir nurodo per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą;
3) reikalauja, kad per priežiūros institucijos nustatytą terminą pensijų anuitetų mokėtojas atleistų vyriausiąjį aktuarą, kreipiasi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl siūlymo Vyriausybei atleisti Pensijų anuitetų tarybos narį nepasibaigus jo kadencijai pateikimo.
Poveikio priemonės taikomos, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) pažeisti šio įstatymo ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, reikalavimai;
2) pensijų anuitetų mokėjimo veikla gali pažeisti pensijų anuitetų gavėjų interesus ar kyla tokio pažeidimo grėsmė;
3) šiame įstatyme, kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, nustatytais terminais nepateikiama juose nurodyta ar priežiūros institucijos pakartotinai pareikalauta pateikti informacija arba pateikiama neišsami, neteisinga arba netiksli informacija;
4) nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos duoti privalomi nurodymai;
5) trukdoma priežiūros institucijai atlikti Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytus pensijų anuitetų mokėtojo patikrinimus;
6) padaroma kitų šio įstatymo ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių pensijų anuitetų mokėjimo veiklą, pažeidimų.
Priežiūros institucija, nustačiusi ar turėdama pagrindą įtarti teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimus ar pensijų anuitetų mokėjimo veiklos trūkumus, taip pat jeigu kyla grėsmė pensijų anuitetų gavėjų interesams, duoda pensijų anuitetų mokėtojui šiuos privalomus nurodymus:
1) per jos nustatytą terminą pašalinti nustatytą teisės akto pažeidimą ir (ar) veiklos trūkumus;
2) per jos nustatytą terminą atkurti iki nustatyto teisės aktų pažeidimo buvusią padėtį;
3) pateikti jai jos vykdomoms priežiūros funkcijoms atlikti reikalingą papildomą informaciją arba ją teikti dažniau, negu nustatyta teisės aktuose, iki pašalinamas nustatytas teisės akto pažeidimas ar jo sukelti neigiami padariniai;
4) viešai atskleisti papildomą informaciją;
5) atlikti kitus veiksmus arba neatlikti tam tikrų veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar veiklos trūkumai.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-2850, 2020-04-21, paskelbta TAR 2020-04-29, i. k. 2020-08964
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).