Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymas

Angliavandenilių išteklių naudojimo projektas – dokumentas, kuriame pateikiami angliavandenilių išteklių naudojimo ir apsaugos, kasybos pramonės atliekų tvarkymo priemonių ir sąlygų sprendiniai.

Fizinis asmuo – Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių pilietis, taip pat kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis.

Gėlas požeminis vanduo – vanduo, kuriame bendras ištirpusių mineralinių medžiagų kiekis yra mažesnis negu 1 gramas litre arba kuris gali būti naudojamas kaip geriamasis vanduo.

Geoterminė energija – šiluminė energija, natūraliai susikaupusi ar dirbtinai sukaupta žemės gelmėse.

Gręžinių kernas – uoliena, kuri gręžimo metu cilindrinio stulpelio ar birios masės pavidalu iškeliama iš žemės gelmių.

Gruntas – birios arba rišlios uolienos, kurios pagal savo sudėtį ir savybes nepriskiriamos nė prie vienos iš naudingųjų iškasenų.

Hidraulinis uolienų ardymas – žemės gelmių išteklių (dažniausiai tradicinių angliavandenilių, išsklaidytųjų angliavandenilių ir geoterminės energijos) tyrimo ir naudojimo būdas, kai į gręžinį dideliu slėgiu įleidus vandens, smėlio ar dirbtinių kietųjų dalelių ir cheminių medžiagų mišinį, uolienoje atveriami plyšiai siekiant padidinti uolienų storymės laidumą ir produktyvumą.

Juridinis asmuo – Europos Sąjungos valstybėse narėse ar Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys.

Išsklaidytieji angliavandeniliai – angliavandeniliai (nafta, dujos, kondensatas), esantys mažai laidžiose nuosėdinėse uolienose ir nesusitelkę į tradicinių angliavandenilių telkinius ar sankaupas.

Kasybos pramonės atliekos – tiriant ir naudojant žemės gelmes susidarančios atliekos.

Kasybos sklypas – žemės gelmių naudojimo plane suprojektuota detaliai išžvalgyto naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, telkinio teritorija.

Leidimas tirti žemės gelmes – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė vykdyti jame nurodytų rūšių žemės gelmių tyrimus.

Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes.

Mineralinis požeminis vanduo – vanduo, kuriame bendras ištirpusių mineralinių medžiagų kiekis yra 1 gramas litre ar daugiau arba kuris pasižymi išskirtinėmis cheminėmis ir (ar) fizikinėmis, ir (ar) biologinėmis savybėmis. Pagal bendrą vandenyje ištirpusių mineralinių medžiagų kiekį (gramais litre) mineralinis požeminis vanduo skirstomas į labai mažos (iki 2 gramų litre), mažos (nuo 2 iki 5 gramų litre), vidutinės (nuo 5 iki 15 gramų litre), didelės (nuo 15 iki 35 gramų litre) mineralizacijos vandenį ir sūrymą (35 ir daugiau gramų litre).

Naudingosios iškasenos – žemės gelmėse esančios gamtinės medžiagos, kurias galima naudoti gamyboje ar kitoms reikmėms:

Požeminis vanduo – žemės gelmėse natūraliai susikaupęs ar dirbtinai infiltruotas vanduo.

Tradiciniai angliavandeniliai – angliavandeniliai (nafta, dujos, kondensatas), susitelkę kaupavietėse ir (arba) sankaupose poringose, plyšiuotose uolienose (tradicinių angliavandenilių telkiniuose).

Žemės gelmės – žemės plutos (litosferos) dalis nuo podirvio uolienų paviršiaus sausumoje ir nuo dugno nuosėdų paviršiaus vidaus vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje.

Žemės gelmių apsauga – veiksmai ir priemonės, kurių tikslas – apsaugoti žemės gelmių vertingąsias savybes nuo fizinio, cheminio, biologinio ar kitokio neigiamo poveikio, atsirandančio dėl gamtinių procesų ar žmonių veiklos, visiškai ar iš dalies atkurti tas savybes, taip pat racionaliai ir tvariai naudoti žemės gelmių išteklius.

Žemės gelmių duomenys – tiriant ir (arba) naudojant žemės gelmes gauti duomenys apie žemės gelmių sudėtį, sandarą, savybes, išteklius, ertmes ir fizikinius laukus, tarp jų geologinių ir geofizinių tyrimų duomenys, fosilijų, uolienų, mineralų fizinių, mechaninių, radiologinių, cheminių ir kitų savybių tyrimų duomenys, taip pat jų apibendrinimo rezultatai.

Žemės gelmių ertmės – natūralios ertmės uolienose, jų sluoksniuose ir dirbtinės ertmės, susidariusios išgaunant naudingąsias iškasenas arba specialiai įrengtos.

Žemės gelmių geologinis tyrimas (toliau – žemės gelmių tyrimas) – geologinio kartografavimo, paieškos, žvalgybos ir kita veikla, kurios tikslas – gauti žinių apie žemės gelmių sandarą, sudėtį, savybes, fizikinius laukus, būklę, išteklius, ertmes, jose vykstančius procesus, ūkinės veiklos poveikį žemės gelmėms. Prie žemės gelmių tyrimų taip pat priskiriami ruošiant naudoti žemės gelmių išteklius ir žemės gelmių ertmes atliekami ir žinių apie žemės gelmes teikiantys darbai (pvz., žemės gelmių išteklių naudojimo gręžinių gręžimas, geofiziniai, inžineriniai geologiniai, geotechniniai tyrimai ir kiti).

Žemės gelmių ištekliai – gamtos išteklių dalis, apimanti žemės gelmių sandaros ir sudėties elementus – kietuosius kūnus, skysčius, dujas ar geoterminę energiją, kuriuos žmogus gali naudoti ir kurių kiekis ar kokybė dėl to gali kisti.

Žemės gelmių išteklių ir ertmių aprobavimas – žemės gelmių tyrimo duomenų apie detaliai išžvalgytus žemės gelmių išteklius ir ertmes įvertinimas išanalizavus tyrimo darbų metodikos ir apimties pagrįstumą, žemės gelmių išteklių kiekio ir kokybės, žemės gelmių ertmių erdvinių parametrų nustatymo patikimumą, taip pat duomenų įrašymas į Žemės gelmių registrą.

Žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimas – veikla, kurios tikslas – išgauti žemės gelmėse esančias naudingąsias iškasenas, požeminį vandenį, geoterminę energiją, įrengti ir panaudoti žemės gelmių ertmes ir kitas žemės gelmių savybes.

Žemės gelmių išteklių telkinys – tiesioginiu žemės gelmių tyrimu nustatytose ribose esančių naudingųjų iškasenų, kurių kiekis ir kokybė yra ištirti ir kurių išgavimas yra ar gali būti ateityje ekonomiškai naudingas, sankaupa.

Žemės gelmių monitoringas – sistemingas žemės gelmių būklės ir kitimo stebėjimas, antropogeninio poveikio jai vertinimas ir prognozė.

Žemės gelmių naudojimo planas – vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pateikiami naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklių ar žemės gelmių ertmių ir jų teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių ir sąlygų sprendiniai.

Žemės gelmių vertingosios savybės – žemės gelmių sudėties, sandaros ir čia vykstančių procesų ypatybės, kurios yra natūralios ar antropogeninės ekosistemos elementai ir veikia žmogaus gyvenimo bei ūkinės veiklos sąlygas.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos anglies dioksido geologinio saugojimo įstatyme, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencija:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kompetencija:

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Lietuvos geologijos tarnyba) kompetencija:

Tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus turi teisę atlikti fiziniai ir juridiniai asmenys ar šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą tirti žemės gelmes.

Leidimu tirti žemės gelmes suteikiama teisė atlikti šių rūšių tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus:

Leidimas tirti žemės gelmes gali pereiti po reorganizavimo jungimo būdu toliau veikiančiam juridiniam asmeniui, kuris atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus leidimui gauti. Kai juridinis asmuo reorganizuojamas skaidymo būdu, leidimas tirti žemės gelmes pereina tam juridiniam asmeniui, kuriam pereina reorganizavimo būdu pasibaigusio juridinio asmens teisės ir pareigos, susijusios su leidimu tirti žemės gelmes, ir jis atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus leidimui gauti.

Leidimas tirti žemės gelmes išduodamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų tinkamų dokumentų, reikalingų leidimui gauti, pateikimo dienos. Jeigu prašymas pateikiamas nesilaikant Vyriausybės nustatytos leidimų tirti žemės gelmes išdavimo tvarkos Lietuvos geologijos tarnyba per 5 darbo dienas nuo tokio prašymo ir dokumentų gavimo praneša prašymą padavusiam asmeniui apie būtinybę patikslinti prašymą ir (ar) pateikti trūkstamus dokumentus ir nustato terminą, ne trumpesnį kaip 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnį kaip 2 mėnesiai, prašymui patikslinti ir (ar) trūkstamiems dokumentams pateikti. Terminas leidimui tirti žemės gelmes išduoti skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų pateikimo dienos. Leidimo tirti žemės gelmes neišdavimas per šio įstatymo nustatytą terminą nelaikomas leidimo išdavimu.

Apie leidimo tirti žemės gelmes išdavimą, tikslinimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą arba galiojimo panaikinimą prašymą gauti leidimą tirti žemės gelmes pateikęs asmuo ar leidimo tirti žemės gelmes turėtojas raštu informuojamas per 3 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo. Informacija apie leidimo tirti žemės gelmes išdavimą, tikslinimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą arba galiojimo panaikinimą skelbiama Lietuvos geologijos tarnybos interneto svetainėje.