Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2, 7, 8, 8-2, 10-2, 29 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8-3 straipsniu įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO NR. IX-1565 2, 7, 8, 82, 102, 29 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 83 STRAIPSNIU
ĮSTATYMAS
2025 m. birželio 5 d. Nr. XV-241
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 10 dalį.
Papildyti 2 straipsnį 101 dalimi:
„101. Efektyvus centralizuotas šilumos tiekimas – šilumos tiekimas per efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo sistemą.“
2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 7 straipsnio nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„Energetikos ministerija, atlikusi Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytą išsamų nacionalinį šildymo ir vėsinimo potencialo vertinimą ir atsižvelgdama į Vyriausybės tvirtinamame 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane (toliau – Nacionalinis pažangos planas) nustatytus valstybės energetikos politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti nacionalines plėtros programas, kuriose suplanuojamos šilumos ūkio priemonės, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą. Šiose nacionalinėse plėtros programose suplanuojama:“.
3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pagrindinis šilumos ūkio specialiojo plano tikslas yra tenkinti vartotojų šilumos poreikius vartotojams pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai. Rengiant šilumos ūkio specialiuosius planus, vadovaujamasi Aplinkos oro apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis dėl oro užterštumo ir urbanistiniais kriterijais (užstatymo tankis, pastatų aukštingumas, užstatymo specifika), taip pat kitais kriterijais ir Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme nurodytu energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principu, įvertinamas techninio sprendinio ekonominis efektyvumas, energijos vartojimo efektyvumas ir poveikis aplinkai, įskaitant sąnaudas, patiriamas dėl techninio sprendinio keliamos taršos sveikatai ir ekosistemoms.“
4 straipsnis. 82 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 82 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šilumos tiekėjas, siekdamas įgyvendinti šilumos ūkio specialiojo plano tikslus ir priemones, parengia dešimties metų šilumos ūkio plėtros investicijų planą ir teikia jį tvirtinti savivaldybės institucijai. Šilumos ūkio plėtros investicijų planas periodiškai atnaujinamas, užtikrinant, kad centralizuoto šilumos tiekimo sistema būtų laikoma efektyvia šio įstatymo 83 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais terminais, bet ne rečiau kaip kas 3 metus ir iki einamųjų metų spalio 1 dienos teikiamas savivaldybės institucijai tvirtinti.“
5 straipsnis. Įstatymo papildymas 83 straipsniu
Papildyti Įstatymo trečiąjį skirsnį 83 straipsniu:
„83 straipsnis. Efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo sistema
Centralizuoto šilumos tiekimo sistema yra laikoma efektyvia, jeigu atitinka šiuos reikalavimus:
1) iki 2027 m. gruodžio 31 d. centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje ne mažiau kaip 50 procentų suvartojamos energijos sudaro atsinaujinančių išteklių energija arba ne mažiau kaip 50 procentų – atliekinė šiluma, arba ne mažiau kaip 75 procentus – kogeneracijos būdu pagaminta šiluma, arba ne mažiau kaip 50 procentų – tokios energijos ir šilumos derinys;
2) nuo 2028 m. sausio 1 d. centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje ne mažiau kaip 50 procentų suvartojamos energijos sudaro atsinaujinančių išteklių energija arba ne mažiau kaip 50 procentų – atliekinė šiluma, arba ne mažiau kaip 50 procentų – atsinaujinančių išteklių energija ir atliekinė šiluma, arba ne mažiau kaip 80 procentų – didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagaminta šiluma arba į tinklą tiekiamas toks šiluminės energijos derinys, kuriame atsinaujinančių išteklių energijos dalis sudaro ne mažiau kaip 5 procentus, o bendra atsinaujinančių išteklių energijos, atliekinės šilumos arba didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintos šilumos dalis yra ne mažesnė kaip 50 procentų;
3) nuo 2035 m. sausio 1 d. centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje ne mažiau kaip 50 procentų suvartojamos energijos sudaro atsinaujinančių išteklių energija arba ne mažiau kaip 50 procentų – atliekinė šiluma, arba ne mažiau kaip 50 procentų – atsinaujinančių išteklių energija ir atliekinė šiluma, arba centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje bendra atsinaujinančių išteklių energijos, atliekinės šilumos arba didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintos šilumos dalis yra ne mažesnė kaip 80 procentų ir, be to, bendra atsinaujinančių išteklių energijos arba atliekinės šilumos dalis yra ne mažesnė kaip 35 procentai;
4) nuo 2040 m. sausio 1 d. centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje ne mažiau kaip 75 procentus suvartojamos energijos sudaro atsinaujinančių išteklių energija arba ne mažiau kaip 75 procentus – atliekinė šiluma, arba ne mažiau kaip 75 procentus – atsinaujinančių išteklių energija ir atliekinė šiluma, arba centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje ne mažiau kaip 95 procentus suvartojamos energijos sudaro atsinaujinančių išteklių energija, atliekinė šiluma ir didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagaminta šiluma ir, be to, bendra atsinaujinančių išteklių energijos arba atliekinės šilumos dalis yra ne mažesnė kaip 35 procentai;
5) nuo 2045 m. sausio 1 d. centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje ne mažiau kaip 75 procentus suvartojamos energijos sudaro atsinaujinančių išteklių energija arba ne mažiau kaip 75 procentus – atliekinė šiluma, arba ne mažiau kaip 75 procentus – atsinaujinančių išteklių energija ir atliekinė šiluma;
6) nuo 2050 m. sausio 1 d. centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje naudojama tik atsinaujinančių išteklių energija, tik atliekinė šiluma arba tik atsinaujinančių išteklių energijos ir atliekinės šilumos derinys.
Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo sistemose arba atnaujintuose jos įrenginiuose, kai jų atnaujinimo išlaidos viršija 50 procentų investicijų, reikalingų naujiems tos pačios galios įrenginiams įrengti:
1) energijai gaminti negali būti naudojama daugiau iškastinio kuro, išskyrus gamtines dujas, negu vidutinis metinis iškastinio kuro kiekis, apskaičiuotas pagal jo kiekį, suvartotą per paskutinius trejus kalendorinius centralizuoto šilumos tiekimo sistemos naudojimo visu pajėgumu metus iki atnaujinant jos įrenginius, ir
2) kaip naujas energijos šaltinis negali būti naudojamas iškastinis kuras, išskyrus gamtines dujas, jeigu centralizuoto šilumos tiekimo sistema pastatyta arba jos įrenginiai atnaujinti iki 2030 m.
Šilumos tiekėjai privalo užtikrinti, kad šio įstatymo 82 straipsnyje nurodytų dešimties metų šilumos ūkio plėtros investicijų planų nuostatos atitiktų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus.“
6 straipsnis. 102 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 102 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šiame straipsnyje nustatyti atliekinę šilumą tiekiančių įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų ir atliekinės šilumos supirkimo ir panaudojimo bendrieji principai mutatis mutandis taikomi ir atliekinę šilumą bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracijos) būdu generuojantiems asmenims, kurių pagrindinė veikla nėra elektros energijos ir (ar) šilumos gamyba, taip pat prijungiant, superkant ir panaudojant aplinkos energiją.“
7 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šilumos vartotojai turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartis ir atjungti viso pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos, jeigu ši sistema neatitinka efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo sistemos reikalavimų ir šilumos vartotojams neužtikrinamas efektyvus centralizuotas šilumos tiekimas, kaip tai numatyta šio įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalyje, ir šilumos ūkio specialiajame plane šio įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais nėra numatyta juos atitikti, ir šilumos vartotojai pastato energinio naudingumo sertifikatu gali pagrįsti, kad numatytas pastato apsirūpinimo šiluma ir (ar) karštu vandeniu iš atsinaujinančių išteklių energijos būdas užtikrins ne mažiau kaip 20 procentų didesnį šilumos tiekimo sistemos energinį naudingumą. Kai šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimas yra susijęs su šilumos vartotojų įrenginių atjungimu nuo šilumos tiekimo sistemos, šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį nutraukti galima tik tuo atveju, jeigu šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui kompensuojamos išlaidos, tiesiogiai patirtos dėl fizinio atjungimo, ir neamortizuota turto dalis (likutinė vertė), reikalinga šilumai ir (ar) karštam vandeniui vartotojui tiekti. Daugiabučio namo šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka remontuojant pastatą.“
8 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas
Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos
šilumos ūkio įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1711.
2023 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/1791 dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2023/955.
___“.
9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. spalio 1 d.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2025 m. rugsėjo 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Iki 2025 m. spalio 1 d. patvirtinti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 82 straipsnyje nurodyti dešimties metų šilumos ūkio plėtros investicijų planai privalo būti atnaujinti per šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytoje Šilumos ūkio įstatymo 82 straipsnio 1 dalyje nurodytus terminus taip, kad atitiktų šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Šilumos ūkio įstatymo 83 straipsnio nuostatas.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.