Lietuvos Respublikos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymas

Šiame įstatyme nustatomos procedūros, taikomos siekiant išspręsti Lietuvos Respublikos ir kitos (kitų) Europos Sąjungos valstybės narės (valstybių narių) (toliau – kita valstybė narė) ginčus dėl Lietuvos Respublikos sudarytų ir taikomų sutarčių ir konvencijų, kuriomis numatomas dvigubo apmokestinimo panaikinimas, aiškinimo ir taikymo (toliau – ginčas).

Šis įstatymas skirtas Europos Sąjungos teisės akto, nurodyto šio įstatymo priede, įgyvendinimui užtikrinti.

Dvigubas apmokestinimas – toms pačioms apmokestinamosioms pajamoms ar kapitalui taikomų mokesčių, dėl kurių sudaryta ir taikoma šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta sutartis arba priimta konvencija, nustatymas Lietuvos Respublikoje ir kitoje (kitose) valstybėje narėje (valstybėse narėse), kai dėl to arba susidaro papildomas mokestis, arba padidėja mokestinės prievolės, arba panaikinami ar sumažinami nuostoliai, kurie galėtų būti atimti iš apmokestinamųjų pajamų.

Suinteresuotas asmuo – nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos apmokestinamasis vienetas arba kitos valstybės narės rezidentas mokesčių tikslais, kurio apmokestinimas yra tiesiogiai susijęs su ginču.

Nepriklausomų ekspertų sąrašas – Europos Komisijos tvarkomas valstybių narių paskirtų nepriklausomų, nepriekaištingos reputacijos fizinių asmenų, dalyvaujančių ginčų sprendimo procedūroje tais atvejais, kai kompetentingos institucijos nepasiekia susitarimo dėl ginčo sprendimo arba dėl skundo dėl ginčo priėmimo, sąrašas.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos vartojamos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytose sutartyse ar konvencijose, kurios taikomos nuo pirmo pranešimo apie sprendimą, lėmusį ar lemsiantį ginčą, gavimo dienos. Jeigu sąvoka tokioje sutartyje ar konvencijoje nevartojama, sąvoka suprantama taip, kaip ji vartojama Lietuvos Respublikos įstatymuose, pirmenybę teikiant reikšmei, nustatytai taikytinuose mokesčių įstatymuose.

Suinteresuotas asmuo turi teisę pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) ir kiekvienos kitos su ginču susijusios valstybės narės (toliau – susijusi valstybė narė) kompetentingai institucijai (toliau – kitos valstybės narės kompetentinga institucija) skundą dėl ginčo.

Skundas dėl ginčo turi būti paduotas per trejus metus nuo pirmo pranešimo apie sprendimą, lėmusį ar lemsiantį ginčą, gavimo dienos, neatsižvelgiant į tai, ar suinteresuotas asmuo turi teisę pasinaudoti Lietuvos Respublikos ar kurios nors kitos susijusios valstybės narės teisės aktuose nustatytomis teisių gynimo priemonėmis.

Šio straipsnio 2 dalyje nustatyto termino skaičiavimo tvarką, atsižvelgdama į Direktyvos (ES) 2017/1852 nuostatas, nustato Valstybinė mokesčių inspekcija.

Valstybinė mokesčių inspekcija per du mėnesius nuo skundo dėl ginčo gavimo dienos praneša suinteresuotam asmeniui, taip pat kitos valstybės narės kompetentingai institucijai, kad skundą dėl ginčo gavo, ir nurodo, kokia (kokiomis) kalba (kalbomis) ketinama palaikyti ryšius sprendžiant ginčą.

Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę per tris mėnesius nuo skundo gavimo dienos prašyti suinteresuoto asmens papildomos informacijos, kuri reikalinga skundui dėl ginčo tinkamai išnagrinėti.

Valstybinė mokesčių inspekcija sprendimą dėl suinteresuoto asmens skundo dėl ginčo priėmimo privalo priimti per šešis mėnesius nuo skundo gavimo arba nuo visos skundui išnagrinėti reikalingos informacijos gavimo dienos, jei ši diena yra vėlesnė. Apie savo sprendimą Valstybinė mokesčių inspekcija nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, privalo pranešti suinteresuotam asmeniui ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms. Valstybinė mokesčių inspekcija, nusprendusi atsisakyti priimti skundą dėl ginčo, privalo suinteresuotam asmeniui pranešti apie atsisakymo priimti skundą priežastis.

Valstybinė mokesčių inspekcija atsisako priimti skundą dėl ginčo, jeigu:

Jeigu per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą Valstybinė mokesčių inspekcija arba kitos valstybės narės kompetentinga institucija nepriima sprendimo dėl skundo priėmimo, laikoma, kad  kompetentinga institucija skundą dėl ginčo priėmė.

Šiame straipsnyje nurodyto skundo dėl ginčo pateikimo ir jo priėmimo klausimo nagrinėjimo tvarką, skundo dėl ginčo formą, prie skundo pridėtinų dokumentų sąrašą, papildomos informacijos pateikimo, suinteresuotų asmenų informavimo ir informacijos teikimo kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms tvarką, atsižvelgdama į Direktyvos (ES) 2017/1852 nuostatas, nustato Valstybinė mokesčių inspekcija.

Suinteresuotas asmuo Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą atsisakyti priimti skundą dėl ginčo turi teisę apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal šį įstatymą gali būti taikomos šios ginčo sprendimo procedūros:

Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę nuspręsti ginčą spręsti vienašališkai ir netaikyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų ginčo sprendimo procedūrų, jei pati gali priimti jai ir suinteresuotam asmeniui priimtiną sprendimą, įskaitant sprendimą dėl dvigubo apmokestinimo panaikinimo, neįtraukdama kitų valstybių narių kompetentingų institucijų. Šiuo atveju Valstybinė mokesčių inspekcija nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vienašalio sprendimo priėmimo, privalo apie jį pranešti suinteresuotam asmeniui ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms. Sprendimą ginčą spręsti vienašališkai Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę priimti ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo skundo dėl ginčo gavimo arba nuo visos skundui išnagrinėti reikalingos informacijos gavimo dienos, jei ši diena yra vėlesnė.

Jeigu dėl bet kokios priežasties ginčo nebelieka, visos šiame įstatyme numatytos ginčo sprendimo procedūros nedelsiant, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo dienos, nutraukiamos, o Valstybinė mokesčių inspekcija apie tai nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, praneša suinteresuotam asmeniui nurodydama procedūrų nutraukimo priežastis.

Jeigu visos kompetentingos institucijos priima skundą dėl ginčo, Valstybinė mokesčių inspekcija imasi veiksmų, kad ginčas būtų išspręstas abipusiu susitarimu per dvejus metus, skaičiuojant nuo paskutinio pranešimo apie vienos iš kompetentingų institucijų sprendimą dėl skundo priėmimo išsiuntimo dienos.

Valstybinės mokesčių inspekcijos arba kitos valstybės narės kompetentingos institucijos pagrįstu prašymu, adresuotu visoms kitoms kompetentingoms institucijoms, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas ginčo sprendimo terminas gali būti pratęstas ne ilgiau negu vieniems metams.

Kai kompetentingos institucijos per šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus terminus pasiekia susitarimą dėl ginčo sprendimo, Valstybinė mokesčių inspekcija apie šį susitarimą nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pasiekto susitarimo dienos, praneša suinteresuotam asmeniui. Šis susitarimas Valstybinei mokesčių inspekcijai privalomas ir suinteresuotas asmuo turi jį vykdyti, jeigu per 60 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie susitarimą gavimo dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė rašytinį sutikimą dėl susitarimo, taip pat jeigu suinteresuotas asmuo davė sutikimą kitos valstybės narės kompetentingai institucijai jos nustatyta tvarka. Šioje dalyje nurodytas susitarimas, su kuriuo suinteresuotas asmuo sutinka, tampa neskundžiamas. Jeigu per šioje dalyje nurodytą terminą suinteresuotas asmuo nepateikia rašytinio sutikimo, laikoma, kad jis nesutinka su susitarimu dėl ginčo sprendimo.

Jeigu Lietuvos Respublikos ar susijusios valstybės narės nacionalinės teisės aktuose nustatytos apskundimo procedūros dėl ginčo jau yra pradėtos, susitarimas dėl ginčo sprendimo tampa privalomas ir vykdytinas tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie susitarimą gavimo dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikia įrodymų, kad imtasi tų procedūrų nutraukimo veiksmų, taip pat jeigu suinteresuotas asmuo šiuos įrodymus pateikia kitos valstybės narės kompetentingai institucijai jos nustatyta tvarka.

Kompetentingų institucijų pasiektas susitarimas dėl ginčo sprendimo, kai yra įvykdytos šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos sąlygos, vykdomas nedelsiant, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymuose nustatytus senaties terminus.

Jeigu kompetentingos institucijos per šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus nepasiekia susitarimo dėl ginčo, Valstybinė mokesčių inspekcija per 10 darbo dienų nuo šio susitarimo termino pabaigos apie tai praneša suinteresuotam asmeniui ir nurodo priežastis, dėl kurių susitarti nepavyko.

Suinteresuotas asmuo turi teisę pateikti prašymą sudaryti patariamąją komisiją ginčui spręsti, jeigu:

Suinteresuotas asmuo prašymą sudaryti patariamąją komisiją pateikia raštu visoms kompetentingoms institucijoms ne vėliau kaip per 50 kalendorinių dienų atitinkamai nuo pranešimo apie jo skundo dėl ginčo nepriėmimą ar nuo pranešimo apie tai, kad kompetentingos institucijos nepasiekė susitarimo dėl ginčo sprendimo gavimo dienos arba nuo teismo ar teisminės institucijos sprendimo, kuriuo tenkinamas suinteresuoto asmens skundas dėl atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų sprendimo atsisakyti priimti skundą dėl ginčo, įsiteisėjimo dienos ir kai nėra šio straipsnio 4 dalyje nustatytų aplinkybių.

Su prašymu sudaryti patariamąją komisiją turi būti pateiktas pareiškimas, kuriuo patvirtinama, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos ar kitos valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimas atsisakyti priimti skundą dėl ginčo yra įsiteisėjęs arba kad suinteresuotas asmuo atsisako pasinaudoti apskundimo teise (jeigu nėra pasibaigęs sprendimo atsisakyti priimti skundą dėl ginčo apskundimo terminas). Įsiteisėjusiu sprendimu atsisakyti priimti skundą dėl ginčo laikomas sprendimas, kuris yra galutinis arba nebegali būti skundžiamas.

Suinteresuotas asmuo, kuris apskundžia kompetentingos institucijos sprendimą atsisakyti priimti skundą dėl ginčo, netenka teisės teikti prašymo sudaryti patariamąją komisiją:

Gavusi suinteresuoto asmens prašymą sudaryti patariamąją komisiją, Valstybinė mokesčių inspekcija kartu su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis sudaro patariamąją komisiją ne vėliau kaip per 120 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Sudarytos patariamosios komisijos pirmininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, apie komisijos sudarymą praneša suinteresuotam asmeniui.

Patariamoji komisija sudaroma iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų valstybių narių kompetentingų institucijų atstovų ir nepriklausomų ekspertų iš Nepriklausomų ekspertų sąrašo.

Po vieną kompetentingų institucijų atstovą ir nepriklausomą ekspertą į patariamąją komisiją skiria Valstybinė mokesčių inspekcija ir kiekviena kitos valstybės narės kompetentinga institucija. Kompetentingų institucijų sutarimu į patariamąją komisiją gali būti skiriama atitinkamai po du kompetentingų institucijų atstovus ir nepriklausomus ekspertus. Komisijos pirmininką iš Nepriklausomų ekspertų sąrašo išrenka patariamosios komisijos nariai. Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas patariamojoje komisijoje derasi su kitais patariamosios komisijos nariais, kad sprendžiant ginčą nebūtų taikoma Direktyvos (ES) 2017/1852 bendroji taisyklė dėl teisėjo skyrimo patariamosios komisijos pirmininku.

Į patariamąją komisiją paskyrus nepriklausomus ekspertus, paskiriamas ir kiekvieną iš jų pavaduojantis ekspertas tiems atvejams, jeigu nepriklausomas ekspertas negalėtų eiti savo pareigų.

Kompetentingos institucijos susitaria dėl patariamosios komisijos narių – nepriklausomų ekspertų ir juos pavaduojančių ekspertų skyrimo tvarkos.

Jeigu dėl nepriklausomų ekspertų skyrimo tvarkos nesusitariama, nepriklausomi ekspertai į patariamąją komisiją skiriami burtais.

Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę pareikšti prieštaravimą dėl kitos valstybės narės kompetentingos institucijos į patariamąją komisiją siūlomo nepriklausomo eksperto kandidatūros, jeigu yra bent viena iš šių priežasčių:

Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę pareikšti prieštaravimą ir dėl kitų, šio straipsnio 1 dalyje nenurodytų, priežasčių, jeigu dėl jų kompetentingos institucijos iš anksto susitaria ir tai numato patariamosios komisijos ar alternatyvios ginčų sprendimo komisijos veiklos taisyklėse.