LegalizeDėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. O3E-772 „Dėl Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) apskaitos modelio formavimo metodinių gairių ataskaitos patvirtinimo“ pakeitimo
Pradiniai duomenys bus renkami iš STO duomenų rinkimo proceso metu, naudojant standartinį duomenų klausimyną, parengtą kaip modelio dalį.
7 pav. ŽĮ tinklo modeliavimą iliustruojanti schema
Žemos įtampos tinklą sudaro šie pagrindiniai tinklo elementai:
100.1. Žemosios įtampos maitinančios linijos;
100.2. VĮ / ŽĮ transformatoriai;
100.3. ŽĮ gamyba.
Tai yra pagrindinės tinkle įdiegtos technologijos, modeliuotos pagal pirmiau aprašytus apribojimus ir supaprastinimus.
LRAIC modeliui, skirtam VĮ / ŽĮ transformatoriams ir ŽĮ maitinimo linijoms, reikia surinkti įvairius duomenis (kai kurie duomenys yra tik informaciniai ir neprivalomi).
VĮ / ŽĮ transformatoriai. Faktinė VĮ / ŽĮ transformatorių apkrova bus modeliuojama pagal piko apkrovą, kurią nurodys STO. Apkrova bus apskaičiuojama kiekvienam iš VĮ / ŽĮ transformatorių atskirai.
Kiekvienam iš VĮ / ŽĮ transformatorių reikės šių parametrų:
104.1. Unikalus VĮ / ŽĮ transformatoriaus ID (ID formatas nurodytas duomenų rinkimo gairėse, taip pat žr. 1 priedą – A.1 Naudojami standartiniai tinklo elementų identifikatoriai).
104.2. Regionas, miestas / kaimas (transformatoriaus vieta).
104.3. VĮ / ŽĮ transformatoriaus / transformatorinės pavadinimas (neprivaloma).
104.4. Unikalus VĮ maitinimo linijos ID (VĮ maitinimo linija, kuria VĮ / ŽĮ transformatorius prijungtas prie aukščiausio lygio VĮ / VĮ transformatoriaus).
104.5. Uprim / Usec ‒ įtampos lygis pirminėje ir antrinėje transformatoriaus pusėje.
104.6. Sn ‒ nominali transformatoriaus galia.
104.7. Pfe / Pcu, ∆P ‒ nulinė apkrova / apkrovos nuostoliai, galios nuostoliai esant piko apkrovai.
104.8. Pmax ‒ transformatoriaus piko apkrova.
104.9. Ar naudojamas kaip rezervinis? ‒ informacija, ar transformatorius naudojamas kaip kito transformatoriaus rezervinis transformatorius.
104.10. Rezervinių pajėgumų procentinis dydis ‒ konkreti transformatoriaus pajėgumo procentinė dalis, naudojama rezervui užtikrinti.
104.11. Gamintojas (neprivaloma).
104.12. Savininkas.
104.13. Geotipas.
104.14. Įsigijimo metai, metai nuo paleidimo, naudingo tarnavimo laiko pabaigos metai (metai).
104.15. Metinis nusidėvėjimas pagal HCA ir CCA (CCA neprivaloma), pagrįstas pagal reguliavimo apskaitą.
104.16. Grynoji balansinė vertė, pagal HCA ir CCA (CCA neprivaloma), pagrįsta pagal reguliavimo apskaitą.
104.17. Planuojamos investicijos – informacija, ar į transformatorių planuojama investuoti ar rekonstruoti ateinančių 10 metų investiciniame plane (ši informacija turėtų būti nurodoma, jei yra galimybė pateikti tokią informaciją kiekvieno transformatoriaus lygmenyje. Jei pateikti tokios informacijos kiekvieno transformatoriaus lygmenyje nėra galimybės, turėtų būti pateikiama suvestinė atitinkamų planuojamų investicijų informacija – žr. „Tinklo elementų pajėgumų įvertinimas“).
Kiekvienas iš VĮ / ŽĮ transformatorių yra susietas su unikalia VĮ maitinimo linija, naudojant unikalų identifikatorių.
Žemosios įtampos maitinančios linijos. Žemosios įtampos maitinimo linijos bus supaprastintos kiekvienam VĮ / ŽĮ transformatoriui. Tai reiškia, kad žemosios įtampos maitinimo linijos bus modeliuojamos pagal vyraujantį maitinimo linijų tipą ir bendrą maitinimo linijų ilgį.
Maitinimo linijų tipai nebus optimizuojami atsižvelgiant į piko apkrovą, o duomenys bus naudojami tik ekonomiškai vertinant žemosios įtampos tinklą. Jei apie žemosios įtampos maitinimo linijas bus galima gauti tikslesnių duomenų, modelis taip pat gali optimizuoti šią tinklo dalį (minimalus tokių papildomų duomenų kiekis apims piko apkrovą ir įsigijimo metus, eksploatacijos pradžią ir naudingo tarnavimo laiko pabaigą).
Kiekvienam iš VĮ / ŽĮ transformatorių reikės šių parametrų, susijusių su prie jų prijungtomis žemosios įtampos maitinimo linijomis:
108.1. Unikalus VĮ / ŽĮ transformatoriaus ID (t. y. transformatorius, prie kurio prijungta ŽĮ maitinanti linija).
108.2. VĮ / ŽĮ transformatoriaus / transformatorinės pavadinimas (neprivaloma).
108.3. Maitinančių linijų skaičius (prijungtas prie VĮ / ŽĮ transformatoriaus).
108.4. ∆P.
108.5. Tipas (neprivaloma).
108.6. Oro linija / kabelis (vyraujantis tipas).
108.7. Geotipas (vyraujantis tipas).
108.8. Ilgis (vyraujantis tipas).
108.9. Ilgis (likusių maitinančių linijų).
108.10. Metinis nusidėvėjimas vienam kilometrui, remiantis HCA ir CCA (metinis nusidėvėjimas pagal HCA ir CCA (CCA neprivalomas), pagrįstas pagal reguliavimo apskaitą.
108.11. Grynoji balansinė vertė, pagal HCA ir CCA (CCA neprivaloma), pagrįsta pagal reguliavimo apskaitą.
Papildomi duomenys (jei yra):
109.1. Pmax ‒ vyraujančios maitinimo linijos atkarpos piko apkrova.
109.2. Pn ‒ maksimali techninė galia per vyraujančią maitinimo linijos atkarpą.
109.3. Įsigijimo metai, metai nuo paleidimo, naudingo tarnavimo laiko pabaigos metai (metai).
109.4. Planuojamos investicijos ‒ informacija, ar į maitinimo liniją planuojama investuoti ar rekonstruoti ateinančių 10 metų investiciniame plane. (Ši informacija turėtų būti nurodoma, jei yra galimybė ją pateikti kiekvienai maitinančiajai linijai. Jei pateikti tokios informacija kiekvienai maitinančiai linijai galimybės nėra, turėtų būti pateikiama suvestinė atitinkamų planuojamų investicijų informacija – žr. „Tinklo elementų pajėgumų įvertinimas“).
109.5. Pakeisti į kabelį ‒ nurodoma, ar maitinančią liniją reikia pakeisti iš oro linijos į kabelį (ši informacija turėtų būti nurodoma, jei yra galimybė ją pateikti kiekvienai maitinančiajai linijai. Jei pateikti tokios informacija kiekvienai maitinančiai linijai galimybės nėra, turėtų būti pateiktas suvestinis planas – žr. „Tinklo elementų pajėgumų įvertinimas“).
109.6. Rekonstruota ankstesniu laikotarpiu – maitinimo linijos atstumas, kuris buvo rekonstruotas praėjusį reguliavimo laikotarpį – procentinė dalis.
ŽĮ gamyba. Kiekvienas prie ŽĮ tinklo prisijungęs gamintojas bus identifikuojamas pagal unikalų identifikatorių ir bus susietas su unikalia ŽĮ maitinimo linija. Gamintojų sąraše taip pat turėtų atsispindėti ir gaminantys vartotojai (t. y. gaminančio vartotojo gamybos pusė). Kiekvienam iš ŽĮ gamintojų reikės šių parametrų:
110.1. Unikalus gamintojo ID.
110.2. Regionas / Miestelis / Kaimas (pasirinktinai).
110.3. Unikalus VĮ / ŽĮ transformatoriaus (prie kurio jis prijungtas) ID.
110.4. Gamintojo vardas (neprivaloma).
110.5. Gamintojo-vartotojo statusas (nurodymas, ar gamintojas yra gaminantis vartotojas).
110.6. Gamintojo tipas (t. y. saulės, vėjo, vandens, dujos, branduolinė energija ir kt.).
110.7. Pinst (įdiegta galia).
110.8. Pmax (didžiausia apkrova).
110.9. Įrengimo metai, planuojami eksploatavimo nutraukimo (atjungimo) metai.
110.10. Pmax pokytis per 5 metus ir per 10 metų.
110.11. Gaminantis vartotojas su baterija.
Žemos įtampos BESS modelyje atspindimos kaip „gaminantys vartotojai su baterijomis“. Jų poveikis nėra modeliuojamas kaip atskira tinklo technologija, bet yra atspindimas per galios koeficientus, taikomus to ŽĮ gamintojo / gaminančio vartotojo, prie kurio prijungta baterija, pikinei apkrovai. Žyma „Gaminantis vartotojas su baterija?“ naudojama šioms grupėms identifikuoti ir atitinkamam koeficientui pritaikyti.
vIII SKYRIUS
Vidutinės įtampos tinklo konstrukcija
VĮ tinklas bus modeliuojamas remiantis STO pateiktais duomenimis apie VĮ / VĮ ir AĮ / VĮ transformatorius ir VĮ maitinimo linijas, kad atspindėtų esamą STO topologiją. Transformatoriai ir maitinimo linijos bus įvertinti ir optimizuojami atsižvelgiant į piko apkrovą, o modeliavimui parenkama optimali tinklo technologija pagal technologijų optimizavimo lentelę (žr. skyrių „Tinklo elementų pajėgumų įvertinimas“). Duomenis apie gamybą ir suvartojimą VĮ lygiu taip pat pateiks STO, o atitinkami apkrovos parametrai atsispindės tinklo elementų, prie kurių prijungta gamyba ir vartojimas, vertinime.
VĮ maitinimo linijos bus modeliuojamos supaprastintai, kai tik vyraujančios maitinimo linijos tipo atkarpa bus modeliuojama ir vertinama pagal konkrečią optimizuotą technologiją, pagrįstą piko apkrova, o likusios VĮ linijos į modelį bus įtrauktos tik kaip modelio įvesties duomenys, naudojant linijų ilgio duomenis, ir nebus vertinamos bei optimizuojamos atsižvelgiant į piko apkrovą.
Pradiniai duomenys bus renkami iš STO duomenų rinkimo proceso metu, naudojant standartinį duomenų klausimyną, parengtą kaip modelių dalį.
8 pav. VĮ tinklo modeliavimą iliustruojanti schema
Vidutinės įtampos tinklą sudaro šie pagrindiniai tinklo elementai:
115.1. Vidutinės įtampos maitinimo linijos (tik 35 kV);
115.2. Vidutinės įtampos maitinimo linijos (visos kitos);
115.3. VĮ / VĮ transformatoriai;
115.4. AĮ / VĮ transformatoriai;
115.5. VĮ gamyba;
115.6. VĮ vartotojai.
Tai yra pagrindinės tinkle įdiegtos technologijos, modeliuotos pagal aukščiau aprašytus apribojimus ir supaprastinimus.
LRAIC modeliui, skirtam VĮ / VĮ ir AĮ / VĮ transformatoriams ir VĮ / VĮ maitinimo linijoms, reikia surinkti įvairius duomenis (kai kurie duomenys yra tik informaciniai ir neprivalomi).
VĮ maitinimo linijos (visoms maitinimo linijoms, t. y. 35 kV ir 10 kV maitinimo linijoms). Kiekviena VĮ maitinimo linija turės unikalų identifikatorių ir bus susieta su unikaliai identifikuojamu AĮ / VĮ transformatoriumi (arba VĮ / VĮ transformatoriumi). Kiekvienos VĮ maitinimo linijos apkrova bus apskaičiuojama kaip priskirtų VĮ / ŽĮ transformatorių piko apkrovos į maitinimo liniją suma. Konkrečiam AĮ / VĮ transformatoriui priskirtų maitinimo linijų apkrovų suma bus palyginta su išmatuota AĮ / VĮ transformatoriaus apkrova ir bus apskaičiuotas skirtumas. Remiantis šiuo skirtumu, bus apskaičiuoti kiekvienos iš atitinkamų maitinimo linijų piko apkrovos reguliavimo koeficientai ir tada apskaičiuota kiekvienos VĮ maitinimo linijos, priskirtos AĮ / VĮ transformatoriui, koreguota piko apkrova. Ši pakoreguota piko apkrova bus naudojama maitinimo linijoms optimizuoti.
Kiekvienai iš VĮ maitinimo linijų reikės šių parametrų:
119.1. Unikalus VĮ maitinimo linijos ID.
119.2. Transformatorinės / transformatoriaus pavadinimas (neprivaloma).
119.3. Maitinimo linijos pavadinimas / Nr. (neprivaloma).
119.4. Unikalus VĮ / VĮ arba AĮ / VĮ transformatoriaus ID (prie kurio ji prijungta).
119.5. U (nominali maitinančios linijos įtampa).
119.6. ∆P.
119.7. Ar naudojamas rezervavimui? (vyraujančios maitinimo linijos tipo atkarpai).
119.8. Rezervinių pajėgumų procentinis dydis vyraujančios maitinimo linijos tipo atkarpai.
119.9. Oro linija / kabelis (vyraujančios maitinimo linijos tipo atkarpai).
119.10. Geotipas (vyraujančios maitinimo linijos tipo atkarpai).
119.11. Tipas (neprivaloma, vyraujančios maitinimo linijos tipo atkarpai).
119.12. Gamintojas (neprivaloma, vyraujančios maitinimo linijos tipo atkarpai).
119.13. Ilgis (vyraujančios maitinimo linijos tipo atkarpai ).
119.14. Ilgis (likusių maitinimo linijos atkarpų).
119.15. Pn (maksimali galia per pirmąją maitinimo linijos atkarpą).
119.16. Įsigijimo metai, metai nuo paleidimo, naudingo tarnavimo laiko pabaigos metai (metai).
119.17. Metinis nusidėvėjimas pagal HCA ir CCA (CCA neprivaloma).
119.18. Grynoji balansinė vertė, pagal HCA ir CCA (CCA neprivaloma).
119.19. Planuojamos investicijos ‒ informacija, ar į maitinimo liniją planuojama investuoti ar rekonstruoti ateinančių 10 metų investiciniame plane (ši informacija turėtų būti nurodoma, jei yra galimybė pateikti tokią informaciją kiekvienos maitinančios linijos lygmenyje. Jei pateikti tokios informacija kiekvienos maitinančios linijos lygmenyje nėra galimybės, turėtų būti pateikiama suvestinė atitinkamų planuojamų investicijų informacija – žr. Tinklo elementų pajėgumų įvertinimas).
119.20. Pakeisti į kabelį ‒ nurodoma, ar maitinančią liniją reikia pakeisti iš oro linijos į kabelį (ši informacija turėtų būti nurodoma, jei yra galimybė ją pateikti kiekvienai maitinančiajai linijai. Jei pateikti tokios informacija kiekvienai maitinančiai linijai galimybės nėra, turėtų būti pateiktas suvestinis planas – žr. „Tinklo elementų pajėgumų įvertinimas“).
119.21. Rekonstruotos ankstesniu laikotarpiu – maitinimo linijos atstumas, kuris buvo rekonstruotas praėjusį koregavimo laikotarpį – procentinė dalis.
VĮ gamyba. Kiekvienas gamintojas, prijungtas prie VĮ tinklo, bus identifikuojamas pagal unikalų identifikatorių ir bus susietas su unikalia VĮ maitinimo linija. Gamintojų sąraše taip pat turėtų būti gaminantys vartotojai (t. y. gaminančio vartotojo gamybos pusė). Kiekvienam iš VĮ gamintojų reikės šių parametrų:
120.1. Unikalus gamintojo ID.
120.2. Regionas / Miestas / Kaimas (neprivaloma).
120.3. Unikalus VĮ maitinimo linijos ID (prie kurios jis prijungtas).
120.4. Gamintojo pavadinimas (neprivaloma).
120.5. Gamintojas-vartotojas (nurodoma, ar gamintojas yra gaminantis vartotojas).
120.6. Gamintojo tipas (t. y. saulės, vėjo, vandens, dujų, branduolinės energijos ir kt.).
120.7. Pinst (įdiegta galia).
120.8. Pmax (piko apkrova).
120.9. Sumontavimo metai, planuojami eksploatavimo pabaigos (atjungimo) metai.
120.10. Planuojamas Pmax pokytis per 5 metus ir per 10 metų.
VĮ vartotojai. Kiekvienas vartotojas, prijungtas prie VĮ tinklo, bus identifikuojamas pagal unikalų identifikatorių ir bus susietas su unikalia VĮ maitinimo linija.
Kiekvienam iš VĮ vartotojų reikės šių parametrų:
122.1. Unikalus vartotojo ID.
122.2. Regionas / Miestas / Kaimas (neprivaloma).
122.3. Unikalus VĮ maitinimo linijos ID (prie kurios jis prijungtas).
122.4. Gamintojo pavadinimas (neprivaloma).
122.5. Rezervuoti pajėgumai.
122.6. Pmax (piko apkrova).
122.7. Sumontavimo metai, planuojami eksploatavimo pabaigos (atjungimo) metai.
122.8. Planuojamas Pmax pokytis per 5 metus ir per 10 metų.
122.9. BESS (nurodoma, ar gamintojas turi BESS).
122.10. BESS tipas (t. y. atskira, hibridinė ir pan.).
Vidutinės įtampos BESS nėra optimizuojamos kaip tinklo technologijos. Jų poveikis tinklui atspindimas per atskirus importo ir eksporto efektus, t. y. registruojant vieną kartą kaip gamybą ir vieną kartą kaip vartojimą, siekiant įvertinti tiek jų įkrovimo, tiek iškrovimo poveikį pikinei apkrovai. Žyma „BESS“ ir laukas „BESS tipas“ (atskira komercinė / arbitražo, atskira sisteminių paslaugų, hibridinė saulės elektrinė + baterija, hibridinė vėjo elektrinė + baterija, hibridinė saulės + vėjo sistema) naudojami taikyti atitinkamus pikinės apkrovos koeficientus pagal BESS kategoriją.
VĮ / VĮ ir AĮ / VĮ transformatoriai (t. y. 35 / 10 kV ir 110 / 35 kV). Faktinė VĮ / VĮ ir AĮ / VĮ transformatorių apkrova bus modeliuojama pagal išmatuotą piko apkrovą, kurią nurodys STO arba PSO. Apkrova bus apskaičiuojama kiekvienam iš VĮ / VĮ ir AĮ / VĮ transformatorių atskirai. Ateinančiais laikotarpiais kiekvieno iš VĮ / VĮ ir AĮ / VĮ transformatorių piko apkrova bus apskaičiuojama iš VĮ maitinimo linijų koreguotų piko apkrovų, priskirtų VĮ / VĮ ir AĮ / VĮ transformatoriams.
AĮ / VĮ transformatorių sąsaja iki AĮ linijų bus atliekamas remiantis faktine PSO tinklo topologija.
Kiekvienam iš VĮ / VĮ ir AĮ / VĮ transformatorių reikės šių parametrų:
126.1. Unikalus VĮ / VĮ arba AĮ / VĮ transformatoriaus ID.
126.2. Regionas, miestas / kaimas (transformatoriaus vieta).
126.3. VĮ / VĮ arba AĮ / VĮ transformatoriaus / transformatorinės pavadinimas (neprivaloma).
126.4. Unikalus VĮ maitinimo linijos ID (maitinimo linija, kuria transformatorius prijungtas prie aukštesnio lygio transformatoriaus).
126.5. Uprim / Usec / Uterc ‒ įtampos lygis pirminėje, antrinėje ir tretinėje transformatoriaus apvijoje.
126.6. Sn ‒ nominali transformatoriaus galia.
126.7. Pfe / Pcu, ∆P ‒ nulinė apkrova / apkrovos nuostoliai, galios nuostoliai esant piko apkrovai.
126.8. Pmax ‒ transformatoriaus piko apkrova
126.9. Ar naudojamas kaip rezervinis? ‒ informacija, ar transformatorius naudojamas kaip kito transformatoriaus rezervinis transformatorius.
126.10. Rezervinių pajėgumų procentinis dydis ‒ konkreti transformatoriaus pajėgumo procentinė dalis, naudojama rezervui užtikrinti.
126.11. Gamintojas (neprivaloma).
126.12. Savininkas.
126.13. Geotipas.
126.14. Įsigijimo metai, metai nuo paleidimo, naudingo tarnavimo laiko pabaigos metai (metai).
126.15. Metinis nusidėvėjimas pagal HCA ir CCA (CCA neprivaloma), pagrįstas pagal reguliavimo apskaitą.
126.16. Grynoji balansinė vertė, pagal HCA ir CCA (CCA neprivaloma), pagrįsta pagal reguliavimo apskaitą.
126.17. Planuojamos investicijos ‒ informacija, ar į transformatorių planuojama investuoti ar rekonstruoti ateinančių 10 metų investiciniame plane (ši informacija turėtų būti nurodoma, jei yra galimybė pateikti tokią informaciją kiekvieno transformatoriaus lygmenyje. Jei pateikti tokios informacijos kiekvieno transformatoriaus lygmenyje nėra galimybės, turėtų būti pateikiama suvestinė atitinkamų planuojamų investicijų informacija – žr. „Tinklo elementų pajėgumų įvertinimas“).
IX SKYRIUS
AUKŠTOS ĮTAMPOS TINKLO KONSTRUKCIJA
AĮ tinklas bus modeliuojamas remiantis PSO pateiktais duomenimis apie YAĮ / AĮ transformatorius ir AĮ linijas, kad atspindėtų esamą PSO topologiją. Transformatoriai ir linijos bus įvertinti ir optimizuojami atsižvelgiant į piko apkrovą, o modeliavimui parenkama optimali tinklo technologija pagal technologijų optimizavimo lentelę (žr. skyrių „Tinklo elementų pajėgumų įvertinimas“).
Modelyje bus remiamasi AĮ linijų „žiedine“ tinklo topologija, kai kiekvienas AĮ / VĮ transformatorius yra sujungtas su dviem (ar daugiau) AĮ linijomis iš skirtingų krypčių ir kur AĮ linijos agreguojamos link pagrindinės AĮ linijos, kuri yra tiesiogiai sujungta su YAĮ / AĮ transformatoriumi. AĮ / VĮ transformatorių sąsaja iki AĮ linijų, AĮ linijų iki AĮ linijų ir AĮ linijų iki YAĮ / AĮ transformatorių bus nustatytas remiantis PSO pateikta tinklo topologija, siekiant apibrėžti supaprastintą tinklo topologiją modeliavimo tikslais.
Duomenis apie gamybą ir suvartojimą AĮ lygiu taip pat pateiks PSO, o atitinkami apkrovos parametrai atsispindės tinklo elementų, prie kurių prijungta gamyba ir vartojimas, vertinime.
Pradiniai duomenys bus renkami iš PSO duomenų rinkimo proceso metu, naudojant standartinį duomenų klausimyną, parengtą kaip modelių dalį.
9 pav. AĮ tinklo modeliavimą iliustruojanti schema
Aukštosios įtampos tinklą sudaro šie pagrindiniai tinklo elementai:
131.1. Aukštosios įtampos linija.
131.2. YAĮ / AĮ transformatoriai.
131.3. AĮ gamyba.
131.4. AĮ vartotojai.
Tai yra pagrindinės tinkle įdiegtos technologijos, modeliuotos pagal aukščiau aprašytus apribojimus ir supaprastinimus.
LRAIC modeliui, skirtam YAĮ / AĮ transformatoriams ir AĮ linijoms, reikia surinkti įvairius duomenis (kai kurie duomenys yra tik informaciniai ir neprivalomi).
AĮ linijos. Kiekviena AĮ linija turės unikalų identifikatorių ir bus susieta su kita AĮ linija arba YAĮ / AĮ transformatoriumi. AĮ linijų sąsaja su kita AĮ linijos arba YAĮ / AĮ transformatoriumi bus atliekamas remiantis faktine PSO tinklo topologija.
Kiekvienos AĮ linijos apkrova bus apskaičiuojama kaip apkrova AĮ / VĮ transformatoriuje ir ankstesnėje AĮ linijoje. Atskirų AĮ linijų optimizavimas bus pagrįstas apskaičiuota piko apkrova. Tačiau ji bus lyginama su istorine statistine piko apkrova AĮ linijoje, nes PSO tinklas yra mažiau hierarchinis ir paprastas piko apkrovų sumavimas iš pavaldžių tinklo lygių gali nevisiškai atspindėti realią gyvenimišką situaciją tinkle. Tais atvejais, kai istorinė statistinė piko apkrova AĮ linijoje yra didesnė už apskaičiuotą piko apkrovą, optimizavimo modeliavimui bus naudojama istorinė statistinė piko apkrova, koreguota planuojamu piko apkrovos pokyčiu.
Kiekvienai AĮ linijai reikės šių parametrų:
136.1. Unikalus AĮ linijos ID.
136.2. Linijos pavadinimas / Nr. (neprivaloma).
136.3. U (nominalioji įtampa).
136.4. Pn (nominalioji galia).
136.5. Pmax (piko apkrova).
136.6. Statistinė vidutinė Pmax (statistinė vidutinė piko apkrova, apskaičiuota pagal istorinius duomenis).
136.7. ∆P.
136.8. Ar naudojamas rezervavimui?
136.9. Rezervinių pajėgumų procentinis dydis
136.10. Grandžių skaičius.
136.11. Oro linija / kabelis.
136.12. Geotipas.
136.13. Gamintojas (neprivaloma).
136.14. Tipas (neprivaloma).
136.15. Ilgis.
136.16. Įsigijimo metai, metai nuo paleidimo, naudingo tarnavimo laiko pabaigos metai (metai).
136.17. Metinis nusidėvėjimas pagal HCA ir CCA (CCA neprivaloma), pagrįstas pagal reguliavimo apskaitą.
136.18. Grynoji balansinė vertė pagal HCA ir CCA (CCA neprivaloma), pagrįsta pagal reguliavimo apskaitą.
136.19. Planuojamos investicijos ‒ informacija, ar į transformatorių planuojama investuoti, ar rekonstruoti ateinančių 10 metų investiciniame plane (ši informacija turėtų būti nurodoma, jei yra galimybė pateikti tokią informaciją kiekvienos elektros linijos lygmenyje. Jei pateikti tokios informacija kiekvienos linijos lygmenyje nėra galimybės, turėtų būti pateikiama suvestinė atitinkamų planuojamų investicijų informacija – žr. Tinklo elementų pajėgumų įvertinimas).
136.20. Pakeisti į kabelį ‒ nurodoma, ar maitinančią liniją reikia pakeisti iš oro linijos į kabelį.
AĮ gamyba. Kiekvienas gamintojas, prijungtas prie AĮ tinklo, bus identifikuojamas pagal unikalų identifikatorių ir bus susietas su unikalia AĮ linija. Kiekvienam iš AĮ gamintojų reikės šių parametrų:
137.1. Unikalus gamintojo ID.
137.2. Regionas / Miestas / Kaimas (neprivaloma).
137.3. Gamintojo pavadinimas (neprivaloma).
137.4. Pinst (įdiegta galia).
137.5. Pmax (piko apkrova).
137.6. Sumontavimo metai, planuojami eksploatavimo pabaigos (atjungimo) metai.
137.7. Planuojamas Pmax pokytis per 5 metus ir per 10 metų.
137.8. BESS (nurodoma, ar gamintojas turi BESS)
137.9. BESS tipas (t. y. atskira, hibridinė ir pan.).
Vidutinės įtampos BESS nėra optimizuojamos kaip tinklo technologijos. Jų poveikis tinklui atspindimas per atskirus importo ir eksporto efektus, t. y. registruojant vieną kartą kaip gamybą ir vieną kartą kaip vartojimą, siekiant atspindėti tiek jų įkrovimo, tiek iškrovimo poveikį pikinei apkrovai. Žyma „BESS“ ir laukas „BESS tipas“ (atskira komercinė / arbitražo, atskira sisteminių paslaugų, hibridinė saulės elektrinė + baterija, hibridinė vėjo elektrinė + baterija) naudojami taikyti atitinkamus pikinės apkrovos koeficientus pagal BESS kategoriją.
AĮ vartotojai. Kiekvienas vartotojas, prijungtas prie AĮ tinklo, bus identifikuojamas pagal unikalų identifikatorių ir bus susietas su unikalia AĮ maitinimo linija. Kiekvienam iš AĮ vartotojų reikės šių parametrų:
139.1. Unikalus vartotojo ID.
139.2. Regionas / Miestas / Kaimas (neprivaloma).
139.3. Gamintojo pavadinimas (neprivaloma).
139.4. Rezervuoti pajėgumai.
139.5. Pmax (piko apkrova).
139.6. Sumontavimo metai, planuojami eksploatavimo pabaigos (atjungimo) metai.
139.7. Planuojamas Pmax pokytis per 5 metus ir per 10 metų.
139.8. BESS (nurodoma, ar gamintojas turi BESS)
139.9. BESS tipas (t. y. atskira, hibridinė ir pan.).
YAĮ / AĮ transformatoriai. Faktinė YAĮ / AĮ transformatorių apkrova bus modeliuojama pagal priskirtų AĮ linijų apskaičiuotą bendrą piko apkrovą. Apkrova bus apskaičiuojama kiekvienam iš YAĮ / AĮ transformatorių atskirai. Panašiai kaip AĮ linijose, apskaičiuota piko apkrova bus lyginama su istorine statistine piko apkrova YAĮ / AĮ transformatoriuje. Tais atvejais, kai istorinė statistinė piko apkrova YAĮ / AĮ transformatoriuje yra didesnė už apskaičiuotą piko apkrovą, optimizavimo modeliavimui bus naudojama istorinė statistinė piko apkrova, koreguota planuojamu piko apkrovos pokyčiu.
YAĮ / AĮ transformatorių sąsaja iki YAĮ linijų bus atliekamas remiantis faktine PSO tinklo topologija. Kiekvienam iš YAĮ / AĮ transformatorių reikės šių parametrų:
141.1. Unikalus YAĮ / AĮ transformatoriaus ID.
141.2. Regionas / Miestas / Kaimas (transformatoriaus vieta).
141.3. YAĮ / AĮ transformatoriaus / transformatorinės pavadinimas (neprivaloma).
141.4. Uprim / Usec / Uterc ‒ įtampos lygis pirminėje, antrinėje ir tretinėje transformatoriaus pusėje.
141.5. Sn ‒ nominali transformatoriaus galia.
141.6. Pfe/Pcu, ∆P ‒ nulinė apkrova / apkrovos nuostoliai, galios nuostoliai esant piko apkrovai.
141.7. Pmax ‒ transformatoriaus piko apkrova.
141.8. Statistinė vidutinė Pmax (statistinė vidutinė piko apkrova, apskaičiuota pagal istorinius duomenis).
141.9. Ar naudojamas kaip rezervinis? ‒ informacija, ar transformatorius naudojamas kaip kito transformatoriaus rezervinis transformatorius.
141.10. Rezervinių pajėgumų procentinis dydis ‒ konkreti transformatoriaus pajėgumo procentinė dalis, naudojama rezervui užtikrinti.
141.11. Gamintojas (neprivaloma).
141.12. Savininkas.
141.13. Geotipas.
141.14. Įsigijimo metai, metai nuo paleidimo, naudingo tarnavimo laiko pabaigos metai (metai).
141.15. Metinis nusidėvėjimas pagal HCA ir CCA (CCA neprivaloma), pagrįstas pagal reguliavimo apskaitą.
141.16. Grynoji balansinė vertė pagal HCA ir CCA (CCA neprivaloma), pagrįsta pagal reguliavimo apskaitą.
141.17. Planuojamos investicijos ‒ informacija, ar į transformatorių planuojama investuoti ar rekonstruoti ateinančių 10 metų investiciniame plane (ši informacija turėtų būti nurodoma, jei yra galimybė pateikti tokią informaciją kiekvienos elektros linijos lygmenyje. Jei pateikti tokios informacija kiekvienos linijos lygmenyje nėra galimybės, turėtų būti pateikiama suvestinė atitinkamų planuojamų investicijų informacija – žr. Tinklo elementų pajėgumų įvertinimas).
X SKYRIUS
YPAČ AUKŠTOS ĮTAMPOS TINKLO KONSTRUKCIJA
Ypač aukštos įtampos tinklo konstrukcija. YAĮ tinklas bus modeliuojamas remiantis PSO pateiktais duomenimis apie YAĮ / AĮ transformatorius ir YAĮ linijas, kad atspindėtų esamą PSO topologiją. Transformatoriai ir linijos bus įvertinti ir optimizuojami atsižvelgiant į piko apkrovą, o modeliavimui parenkama optimali tinklo technologija pagal technologijų optimizavimo lentelę (žr. skyrių „Tinklo elementų pajėgumų įvertinimas“).
Modelyje bus remiamasi YAĮ linijų „žiedine“ tinklo topologija, kai kiekvienas YAĮ / AĮ transformatorius yra sujungtas su dviem (ar daugiau) YAĮ linijomis iš skirtingų krypčių ir kur YAĮ linijos agreguojamos link pagrindinės YAĮ linijos, kuri yra tiesiogiai sujungta su hipotetiniu YAĮ subalansavimo mazgu konkrečiai tiekimo sričiai (žr. žemiau pateiktą YAĮ subalansavimo mazgo paaiškinimą) YAĮ / AĮ transformatorių sąsaja iki YAĮ linijų, YAĮ linijų iki YAĮ linijų ir YAĮ linijų iki YAĮ subalansavimo mazgų bus nustatyta remiantis PSO pateikta tinklo topologija, siekiant apibrėžti supaprastintą tinklo topologiją modeliavimo tikslais.
Duomenis apie gamybą ir suvartojimą YAĮ lygiu taip pat pateiks PSO, o atitinkami apkrovos parametrai atsispindės tinklo elementų, prie kurių prijungta gamyba ir vartojimas, vertinime.
Pradiniai duomenys bus renkami iš PSO duomenų rinkimo proceso metu, naudojant standartinį duomenų klausimyną, parengtą kaip modelių dalį.
10 pav. YAĮ tinklo modeliavimą iliustruojanti schema
Tai yra pagrindinės tinkle įdiegtos technologijos, modeliuotos pagal pirmiau aprašytus apribojimus ir supaprastinimus. LRAIC modeliui, skirtam YAĮ linijoms, reikia surinkti įvairius duomenis (kai kurie duomenys yra tik informaciniai ir neprivalomi).
YAĮ linijos. Kiekviena YAĮ linija turės unikalų identifikatorių ir bus priskirta arba kitai YAĮ linijai, arba YAĮ subalansavimo mazgui. YAĮ linijų sąsaja iki kitos YAĮ linijos arba YAĮ subalansavimo mazgo bus atliekamas remiantis faktine PSO tinklo topologija.
Kiekvienos YAĮ linijos apkrova bus apskaičiuojama kaip apkrova YAĮ / AĮ transformatoriuje ir ankstesnėje YAĮ linijoje. Atskirų YAĮ linijų optimizavimas bus pagrįstas apskaičiuota piko apkrova.
Kiekvienai YAĮ linijai reikės šių parametrų:
149.1. Unikalus YAĮ linijos ID.
149.2. Linijos pavadinimas / Nr. (neprivaloma).
149.3. U (nominalioji įtampa).
149.4. Pn (nominalioji galia).
149.5. Pmax (piko apkrova).
149.6. Statistinė vidutinė Pmax (statistinė vidutinė piko apkrova, apskaičiuota pagal istorinius duomenis).
149.7. ∆P.
149.8. Ar naudojama rezervavimui?
149.9. Rezervinių pajėgumų procentinis dydis
149.10. Grandžių skaičius.
149.11. Oro linija / kabelis.
149.12. Geotipas.
149.13. Gamintojas (neprivaloma).
149.14. Tipas (neprivaloma).
149.15. Ilgis.
149.16. Įsigijimo metai, metai nuo paleidimo, naudingo tarnavimo laiko pabaigos metai (metai).
149.17. Metinis nusidėvėjimas pagal HCA ir CCA (CCA neprivaloma), pagrįstas pagal reguliavimo apskaitą.
149.18. Grynoji balansinė vertė pagal HCA ir CCA (CCA neprivaloma), pagrįsta pagal reguliavimo apskaitą.
149.19. Planuojamos investicijos ‒ informacija, ar į transformatorių planuojama investuoti, ar rekonstruoti ateinančių 10 metų investiciniame plane (ši informacija turėtų būti nurodoma, jei yra galimybė pateikti tokią informaciją kiekvienos elektros linijos lygmenyje. Jei pateikti tokios informacija kiekvienos linijos lygmenyje nėra galimybės, turėtų būti pateikiama suvestinė atitinkamų planuojamų investicijų informacija – žr. Tinklo elementų pajėgumų įvertinimas).
149.20. Pakeisti į kabelį ‒ nurodoma, ar maitinančią liniją reikia pakeisti iš oro linijos į kabelį.
YAĮ gamyba. Kiekvienas gamintojas, prijungtas prie YAĮ tinklo, bus identifikuojamas pagal unikalų identifikatorių ir bus susietas su unikalia YAĮ linija. Kiekvienam iš YAĮ gamintojų reikės šių parametrų:
150.1. Unikalus gamintojo ID.
150.2. Regionas / Miestas / Kaimas (neprivaloma).
150.3. Gamintojo pavadinimas (neprivaloma).
150.4. Pinst (įdiegta galia).
150.5. Pmax (piko apkrova).
150.6. Sumontavimo metai, planuojami eksploatavimo pabaigos (atjungimo) metai.
150.7. Planuojamas Pmax pokytis per 5 metus ir per 10 metų.
150.8. BESS (nurodoma, ar gamintojas turi BESS)
150.9. BESS tipas (t. y. atskira, hibridinė ir pan.)
Jeigu BESS yra prijungta EHV lygiu, įrenginys turi būti registruojamas tik „Generation“ lape, naudojant dvi atskiras duomenų eilutes: vieną, atspindinčią gamybą / eksportą su teigiamu koeficientu, ir kitą, atspindinčią vartojimą / importą su neigiamu koeficientu.
YAĮ balansinis mazgas. Šio modelio tikslais į modelį bus įtraukti specialūs YAĮ subalansavimo mazgai, kurie parodys galutinį hipotetinės tiekimo zonos (dis)balansą. Jei apkrovos balansas yra lygus nuliui – modelis yra subalansuotas. Subalansavimo mazgas yra sujungtas su hipotetine tiekimo sritimi hipotetine YAĮ linija, kurios ilgis 0 km. YAĮ subalansavimo mazgas nepateks į ekonominį LRAIC modelio skaičiavimą.
XI SKYRIUS
Kiti tinklo elementai ir kitas turtas
Be modeliuojamų pagrindinių tinklo elementų (maitinimo linijų, linijų ir transformatorių) ekonominis modelis taip pat apims kitus tinklo elementus, reikalingus PSO ir STO tinklų veikimui. Tai yra kiti pagrindinio tinklo elementai (t. y. įranga ir technologijos, reikalingos tinklui eksploatuoti, tiesiogiai susijusios su pagrindiniais tinklo elementais) ir pagalbiniais tinklo elementais (t. y. visa kita įranga, technologijos ir turtas, reikalingi tinklui eksploatuoti, tačiau nėra tiesiogiai susiję su pagrindiniais tinklo elementais).
Be to, visas kitas PSO ir STO turtas, reikalingas reguliuojamai veiklai vykdyti, taip pat turėtų būti įtrauktas į ekonominį modelį (pvz., pastatai, biuro įranga, transporto priemonės ir kt.).
LRAIC modelis turi funkciją, leidžiančią įvertinti kitų pagrindinio tinklo elementų kiekius, remiantis PSO ir STO pateiktais įvesties duomenimis, o pagalbiniai tinklo elementai ir kitas turtas nėra modeliuojami ir modelyje yra tik „pereinamieji“ elementai.
Kitų tinklo elementų ir kito turto duomenų išsamumas priklauso nuo duomenų PSO ir STO prieinamumo. Šie duomenys gali būti pateikiami kaip vienkartinės suvestinės sumos (nusidėvėjimas, OPEX, reguliuojamojo turto bazė), nepriklausančios modeliui, kurios turi būti tiesiogiai įtrauktos į kainos viršutinės ribos apskaičiavimą.
Kiti tinklo elementai ir kiti ištekliai. Kiti pagrindinio tinklo elementai:
157.1. Elektros skaitikliai.
157.2. Atjungikliai.
157.3. Grandinės pertraukikliai.
157.4. Automatiniai pakartotiniai įjungikliai.
157.5. Kondensatorių masyvai, šunto reaktoriai.
157.6. Transformatorių apsaugos.
157.7. Linijos apsaugos.
157.8. Relių apsaugos.
157.9. Sistemos automatinės apsaugos.
157.10. Specialiosios apsaugos.
Jei į modeliavimą bus įtraukti kiti pagrindiniai tinklo elementai, jie nebus apskaičiuojami iš piko apkrovos, tačiau šių tinklo elementų skaičius bus apskaičiuojamas iš nustatyto pagrindinių tinklo elementų skaičiaus, naudojant iš anksto nustatytas skaičiavimo taisykles (pvz., vidutinis vieno transformatoriaus atjungiklių skaičius).
Pagalbiniai tinklo elementai:
159.1. Tinklo valdymo technologijos.
159.2. Valdymo patalpa / dispečerinė.
159.3. Tinklo IT sistemos ir kt.
Kitas turtas:
160.1. Biurų pastatai ir įranga.
160.2. Ne tinklo ir verslo pagalbinės IT sistemos.
160.3. Transporto priemonės ir kt.
Pagalbinių tinklo elementų ir kito turto skaičių pateiks PSO ir STO, o ekonominis modelis nemodeliuos optimizuoto šių elementų skaičiaus.
Siūloma, kad kiti pagrindinio tinklo elementai, pagalbiniai tinklo elementai ir kitas turtas būtų vertinami už modelio ribų. Tai reiškia, kad šių elementų ir turto ekonominiai duomenys bus pateikti kaip suvestiniai skaičiai (nusidėvėjimas, veiklos sąnaudos, reguliuojama turto bazė) ir bus naudojami tiesiogiai apskaičiuojant kainos viršutinę ribą, o ne modeliuojant LRAIC modelyje.
Tinklo modernizavimas ir ankstyvas turto pakeitimas. Didėjanti automatizacija, skaitmenizacija ir AEI plėtros nulemtas turto keitimas didina sąnaudas ir trumpina tam tikrų tinklo komponentų naudingo tarnavimo laiką (pvz., išmanieji skaitikliai, automatizavimo sprendimai, skirstymo valdymo sistemos). Todėl būtinas metodikos patikslinimas, siekiant nustatyti, kuris modernizavimo turtas patenka į LRAIC modelio apimtį, kuris nepatenka, ir kaip turi būti vertinamas ankstyvas ar paspartintas turto pakeitimas. Norint tinkamai atspindėti šiuolaikinius komponentus, kurių tarnavimo laikas yra trumpesnis nei atitinkamų tinklo objektų reguliacinis tarnavimo laikas, reikėtų sudėtingesnio reguliacinio nusidėvėjimo sistemos pertvarkymo, įskaitant perėjimą prie komponentais pagrįsto nusidėvėjimo. Kol tokie pakeitimai nebus įgyvendinti, paspartintas šio turto keitimas gali būti pripažįstamas tik ex post būdu, gavus reguliuotojo patvirtinimą. Toks patvirtinimas būtinas siekiant užtikrinti, kad investicijos yra pagrįstos ir sukuria papildomą vertę saugiam ir patikimam tinklo eksploatavimui.
Atsparumu ir saugumu grindžiamos investicijos. Kai kurios investicijos yra nulemtos nacionalinės politikos, tiekimo saugumo ar atsparumo užtikrinimo įsipareigojimų, o ne paklausos augimo ar efektyvios operatoriaus veiklos poreikio. Todėl LRAIC modelis turėtų būti laikomas viena iš bendros investicijų finansavimo sistemos dalių, o ne savarankišku visų finansavimo poreikių pakaitalu. Metodika turėtų būti grindžiama konservatyviomis ex ante prielaidomis, o pagrįsti likutiniai finansavimo poreikiai, t. y. sąnaudos ir investicijos, nepadengiamos ex ante LRAIC komponentais, pavyzdžiui, Dešimties metų tinklo plėtros plano įgyvendinimas, turėtų būti sprendžiami taikant ex post reguliacinį vertinimą už LRAIC modelio ribų. Todėl atsparumu ir saugumu grindžiamos investicijos, gavus reguliuotojo patvirtinimą, turėtų būti vertinamos ex post būdu.
XII SKYRIUS
Paklausos vertinimo įvesties duomenys ir prognozė
Paklausos prognozė. Siekiant įvertinti tinklo elementus ateityje, naudojama piko apkrovos paklausos prognozė. Individualių įtampos lygių piko apkrovos paklausa bus pagrįsta dabartine piko apkrovos paklausa ir būsima numatoma piko apkrovos kaita. Paklausa bus planuojama remiantis turimais PSO ir STO duomenimis apie būsimus 10 metų.
Konkrečių tinklo elementų paklausa bus modeliuojama „iš apačios į viršų“. Prognozuojamų metų paklausos piko apkrova esant žemosios įtampos lygiui bus proporcingai paskirstyta esamiems žemosios įtampos tinklo elementams, atsižvelgiant į jų išmatuotą piko apkrovą pirmaisiais metais.
Padidėjusi žemosios įtampos tinklo paklausa bus perkelta į atitinkamus tinklo elementus esant aukštesnei įtampai, remiantis tinklo topologijos žymėjimu. Papildomos piko apkrovos paklausos balansas bus pridėtas aukštesniame įtampos lygmenyje atitinkamam piko apkrovos suvartojimui ir piko apkrovos gamybai šiuose aukštesniuose įtampos lygmenyse. Paklausos prognozė ir tinklo elementų paklausa vėliau naudojami tinklo elementų vertinimui ir hipotetiniam optimizavimui. Toliau pateikta schema iliustruoja piko apkrovos paklausos prognozės perkėlimą į tinklo elementų paklausą.
11 pav. Tinklo elementų piko apkrovos paklausos iliustracija
Nauja gamyba ir vartojimas. Be bendros paklausos prognozės modelis taip pat gali įtraukti naujus tinklo elementus, tokius kaip nauja gamyba ir naujas suvartojimas VĮ ir aukštesniame lygiuose. Jei planuojama, kad per analizuojamą laikotarpį bus sumontuoti nauji gamybos ar suvartojimo taškai, naujus elementus galima tiesiogiai pridėti prie esamų su tuo pačiu išsamumo lygiu atitinkamame modelio įvesties skyriuje.
Pavyzdžiui, jei planuojama prijungti naują elektros jėgainę prie AĮ lygio, šį naują tinklo elementą galima pridėti prie modelio AĮ dalyje ‒ AĮ gamyba ir reikės pateikti tuos pačius duomenis kaip ir apie esamą gamybą, prijungtą prie AĮ lygio, kaip apibrėžta 4.5 skyriuje „Aukštosios įtampos tinklo konstrukcija“, AĮ gamybos dalis, konkrečiai vieta, unikalus AĮ linijos, prie kurioje pažymėta elektrinė, ID, nominali galia, piko apkrova ir metai, kuriais ji bus prijungta. Panašiai į modelį taip pat galima įtraukti naujus planuojamus transformatorius ir linijas.
BESS poveikis ir koeficientų nustatymas. BESS poveikis pikinei apkrovai atspindimas per koeficientus, nustatomus kiekvienai BESS kategorijai atskirai, remiantis rinkos duomenimis, skaidrumo platformos duomenimis ir stebimu įrengtų BESS įrenginių elgsenos modeliu; po reguliuotojo patvirtinimo šie koeficientai bus įtraukti į metodiką. Tam pagrįsti duomenų rinkimo procese taip pat renkama informacija apie numatomą pagal įtampos lygius suskirstytą 2030 m. planuojamos BESS plėtros struktūrą ir šiuo metu įrengtų BESS galių pasiskirstymą pagal įtampos lygius.
- Atgaliniai srautai ir įtampos valdymas. Kadangi LRAIC modelis yra grindžiamas pikinėmis apkrovomis, sąnaudos, susijusios su atgaliniais srautais ir įtampos valdymu, kuriuos lemia gaminančių vartotojų perteklinė gamyba ne piko valandomis, nėra tinkamos modeliavimui. Šios sąnaudos bus pripažįstamos ex post kaip vienkartinė suma, gavus reguliuotojo patvirtinimą.
XIII SKYRIUS
Tinklo elementų pajėgumų įvertinimas
Techninėje modelio dalyje kiekvienos technologijos (maitinimo linijos, linijos, transformatoriaus) matavimo parametrai nurodomi kiekviename įtampos lygyje.
Parametrai apima:
173.1. Esamo tinklo elemento pakeitimo tinkamiausiu tinklo elementu (su didesniu / mažesniu pajėgumu) ribas.
173.2. Esamų tinklo elementų, kurie naudojami atsargai, pakeitimo tinkamiausiu tinklo elementu (su didesniu / mažesniu pajėgumu) ribas.
173.3. Technologines lenteles su apatine ir viršutine ribomis standartizuotoms tinklo technologijoms, kurios naudojamos optimizavimo modeliavimui.
12 pav. VĮ / ŽĮ transformatorių technologijos optimizavimo lentelės pavyzdys
Šis modelis leis optimizuoti tinklo elementus pagal iš anksto nustatytus kriterijus, pavyzdžiui:
174.1. Visų technologijų optimizavimas ‒ jei pasirenkamas šis scenarijus, modelis optimizuos kiekvieno tinklo mazgo technologijas naudodamas vieną iš pageidaujamų technologijų. Tinkle nebus palikta jokių senų technologijų.
174.2. Tik technologijų su pasibaigiančiu tarnavimo laiku optimizavimas ‒ jei pasirenkamas šis scenarijus, modelis optimizuos tik tinklo mazgus ir tas tinklo technologijas, kurių tarnavimo laikas artėja prie pabaigos.
174.3. Tik stiprinantis optimizavimas ‒ jei pasirenkamas šis scenarijus, modelis atliks tik stiprinantį optimizavimą (sustiprinimą), t. y. esamas technologijas pakeis tinklo mazge tik tuo atveju, kai esamos technologijos pajėgumas yra nepakankamas ir jį reikia gerinti, kad atitiktų apskaičiuotą būsimą piko apkrovą.
174.4. Tik tinklo elementų, į kuriuos numatoma investuoti ar kuriuos numatoma rekonstruoti optimizavimas ‒ modelyje pridėta nauja funkcija. Pasirinkus šį scenarijų, modelis optimizuos tik tuos tinklo elementus, kurie bus pažymėti kaip ruošiami investicijoms ar rekonstravimui per ateinančius 10 metų (t. y. jei tai yra investicijų plano dalis).
Naujajame optimizavimo scenarijuje siūloma suderinti LRAIC modelio optimizavimo mastą su PSO ir STO investicijų planais ir investavimo pajėgumais. Scenarijus taip pat turėtų užtikrinti, kad tinklo elementai, kurie buvo neseniai optimizuoti ar rekonstruoti, nebūtų iš naujo optimizuoti atnaujintame LRAIC modelyje.
STO ir dalies PSO atveju, tinklo vystymo ir atnaujinimo planas gali būti nepakankamai detalus, neišskiriant konkrečių tinklo elementų, į kuriuos planuojama investuoti .Dėl šios priežasties LRAIC modelis siūlo alternatyvius variantus Scenarijui „Tik tinklo elementų, į kuriuos numatoma investuoti ar kuriuos numatoma rekonstruoti, optimizavimas“, kuriame STO pateiks bendrąjį tinklo vystymo ir atnaujinimo planą skirtingų įtampos lygių tinklo elementų tipams, nurodydamas planuojamas investicijų apimtis (maitinančių linijų kilometrai, transformatorių skaičius).
Atitinkamai LRAIC modelis atliks tinklo elementų optimizavimą iki apimties, nurodytos bendrajame tinklo vystymo ir atnaujinimo plane. Duomenų, kurie turi būti pateikti šiam planui, išsamumas bus apibrėžtas Duomenų rinkimo gairėse, tačiau duomenys bendrajame tinklo vystymo ir atnaujinimo plane turi būti diferencijuojami pagal:
177.1. Įtampos lygius (ŽĮ, VĮ).
177.2. Tinklo elementus (maitinančios linijos, transformatoriai).
177.3. Maitinimo linijų tipus (oro linija, kabelių linija).
STO atveju yra sudėtinga nustatyti, ar ankstesniuoju LRAIC modeliavimo laikotarpiu maitinančios linijos buvo optimizuotos, ar rekonstruotos. Taip yra dėl to, kad ŽĮ ir VĮ maitinančios linijos yra optimizuojamos tik supaprastintai ir nesuskirstytos į maitinančių linijų segmentus. Praktikoje visa maitinanti linija, kuri yra pateikta modelyje kaip vienas elementas, ankstesniu laikotarpiu nebuvo optimizuota ar rekonstruota, tačiau buvo rekonstruoti ar optimizuoti tam tikri šios linijos segmentai. Todėl LRAIC duomenų rinkimo užklausa leis STO pažymėti procentinę ankstesnio laikotarpio metu optimizuoto arba rekonstruoto maitinančių linijų ilgio dalį, taip užtikrinant, kad naujojoje versijoje bus galima optimizuoti tik likusią maitinančios linijos dalį naujame LRAIC modelyje.
XIV SKYRIUS
Metinis PSO ir STO išlaidų apskaičiavimas
Ekonominėje LRAIC modelio dalyje techninės modelio dalies (t. y. optimizavimo modeliavimo) rezultatai išreiškiami ekonominiais rodikliais. Optimizuotiems modeliuojamiems technologijų tipams ir kiekiams apskaičiuojamos bendros CAPEX, nusidėvėjimas ir metinės CAPEX (įskaitant kapitalo kaštus). Tinklo elementai, kurių modelis neoptimizavo, pridedami prie rezultatų naudojant faktinių sąnaudų įvesties duomenis, kuriuos teikia PSO ir STO, taikydami HCA vertinimo metodą. Metines OPEX siūloma vertinti ne pagal LRAIC modelį (t. y. jų negalima modeliuoti, bet PSO ir STO jas pateikia atskirai, kad būtų galima apskaičiuoti kainos viršutinę ribą).
13 pav. Metinį sąnaudų apskaičiavimą iliustruojanti schema
Metines PSO ir STO sąnaudas sudaro keli sąnaudų komponentai:
180.1. Tinklo CAPEX pagrindinėms technologijoms, t. y. pagrįstos tinklo technologijų vienetų kainomis.
180.2. Kiti tinklo CAPEX ‒ visi kiti CAPEX, susiję su pagrindinių technologijų kūrimu ir jų veikimu, įskaitant visas kapitalizuotas išlaidas. Šiuos kitus tinklo CAPEX galima derinti su pagrindine vieneto kaina ir pateikti kaip vieną skaičių.
180.3. Kapitalo kaina (WACC) ‒ kapitalo poreikis įtraukiamas į metinį išlaidų apskaičiavimą, siekiant atsižvelgti ir į leidžiamą pelną.
LRAIC modelis taip pat apima funkciją, skirtą apskaičiuoti kitų pagrindinio tinklo elementų, pagalbinių tinklo elementų ir kito turto metines sąnaudas (įskaitant nusidėvėjimą, OPEX ir leidžiamą pelną), įtraukiant jas į LRAIC rezultatus. Tačiau, pasikonsultavus su VERT, PSO ir STO, siūloma, kad šios sąnaudos nebūtų įtrauktos į modelį ir bus pateiktos atskirai kaip vienkartinė suma galutiniam kainų viršutinių ribų apskaičiavimui.
LRAIC modeliui būtina, kad operatoriai pateiktų pagrindinių tinklo technologijų vidutines vieneto kainas (arba investicijas į pagrindinių technologijų vienetus). Diskusijose tarp VERT ir operatorių buvo pažymėta, kad nors vidutines vieneto kainas galima naudoti modelyje, VERT neturėtų jų naudoti vertinant atskirus investicinius projektus, nes faktinės kainos gali svyruoti ir kai kuriais atvejais gali būti didesnės nei vidutinės kainos. Todėl taip pat ir maksimalios vieneto kainos tam tikru laikotarpiu įtrauktos į LRAIC duomenų rinkimo procesą. Tokios maksimalios kainos nebus naudojamos LRAIC modelyje, tačiau VERT tai bus naudinga informacija vertinant operatorių investicinius projektus.
XV SKYRIUS
Jautrumo analizė ir lankstumo ribos
Kadangi LRAIC modelis apskaičiuodamas naudojant ateities perspektyvos duomenis ir atitinkamai taikomas kainų viršutinės ribos reguliavime daugiamečiu reguliavimo laikotarpiu, tikėtina, kad gali atsirasti nukrypimų tarp faktinių tam tikrų rodiklių verčių (pvz., didžiausios apkrovos) ir prognozuojamų verčių, naudojamų LRAIC modelyje.
Siekiant suprasti pasirinktų pagrindinių rodiklių pokyčių įtaką apskaičiuotiems LRAIC rezultatams, skaičiuojant LRAIC modelį bus atliekama jautrumo analizė. Tokia jautrumo analizė turėtų būti pagrindas nustatyti lankstumo ribas, t. y. priimtinus nuokrypio tarp faktinių ir prognozuojamų rodiklių verčių lygius. Tai turėtų užtikrinti didesnį kainų viršutinės ribos reguliavime naudojamų LRAIC modelio rezultatų stabilumą ir nuspėjamumą, nes šių rodiklių reikšmių nukrypimai priimtinose ribose neturėtų sukelti poreikio LRAIC rezultatų patikslinimui.
Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų
(LRAIC) apskaitos modelio formavimo
metodinių gairių 1 priedas
A.1. Naudojami standartiniai tinklo elementų identifikatoriai
Projektuojant PSO ir STO tinklus LRAIC modelio techninėje-technologinėje dalyje, turi būti naudojama standartinė atskirų pagrindinio tinklo elementų kodavimo tvarka. Tinklo elementų kodavimas naudojamas atskirų tinklo elementų atvaizdavimui, siekiant modelyje sukurti tinklo topologiją.
Kiekvienam atskiram pagrindinio tinklo elementui (maitinimo linijai / linijai, transformatoriui) turi būti priskirtas unikalus atitinkamas identifikatorius, apibrėžtas atitinkamai elementų grupei. Standartinį identifikatorių sudaro priešdėlis, identifikuojantis tinklo elemento įtampos lygį ir tipą bei tinklo elemento serijos numeris.
VĮ / ŽĮ transformatoriaus identifikatoriaus pavyzdys:
A. VĮŽĮ (angl. MVLV)‒ įtampos lygio identifikatorius (šiame pavyzdyje nuo vidutinės įtampos iki žemos įtampos).
B. T ‒ tinklo elemento tipo identifikatorius (transformatorius).
C. Serijos numeris.
Standartiniai tinklo elementų identifikatoriai visiems įtampos lygiams ir tinklo elementų tipams:
· ŽĮ gamintojas LVP-###
· VĮ / ŽĮ transformatorius (10 kV / 0,4 kV) VĮŽĮT-#####
· VĮ maitinimo linija (10 kV) VĮML-####
· VĮ vartotojas VĮV-####
· VĮ gamintojas MVP-###
· VĮ / VĮ transformatorius (35 kV / 10 kV) VĮVĮT-####
· VĮ maitinimo linija (35 kV) VĮ35ML-####
· AĮ / VĮ transformatorius (110 kV / 35 kV) AĮVĮT-###
· AĮ vartotojas AĮV-###
· AĮ gamintojas HVP-###
· AĮ linija (110 kV) AĮL-###
· YAĮ / AĮ transformatorius (330 kV arba 400 / 110 kV) YAĮAĮT-##
· YAĮ linija (330 / 400 kV) YAĮL-##
· YAĮ gamintojas EHVP-###
Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų
(LRAIC) apskaitos modelio formavimo
metodinių gairių 2 priedas
A.2. Pagrindinių LRAIC modelio atnaujinimo reikalavimų ir pakeitimų santrauka
Pagrindiniai 2026 m. reikalavimai:
Sritis
Aprašymas
KS korekcijos
Skirtumų tarp planuojamų CAPEX pagal LRAIC modelį ir faktinių CAPEX, kurias operatoriai investavo laikotarpiais iki 2021 m., korekcija buvo atliekama kasmet ir tais atvejais, kai operatoriai neįvykdo investicinių planų. Tai turi atsispindėti naujame modelyje — tokios korekcijos neturėtų būti atliekamos palyginus planuojamas ir faktines CAPEX per vienerius metus, nes operatorių investicijoms reikia ilgesnių laikotarpių.
Gamintojai-vartotojai
Modelyje reikia atsižvelgti į paskirstytą gamybą ir gamintojus-vartotojus.
ŽĮ maitinančios linijos
STO gali tekti investuoti į ŽĮ maitinančių linijų tinklo rekonstrukciją, tačiau šiuo metu modelis neoptimizuoja ŽĮ maitinančių linijų tinklo. Norint į tai atsižvelgti, į modelį reikia įtraukti papildomą funkcionalumą.
Modelio optimizavimas
Kalbant apie elektros linijas, pradinis modelis leido optimizuoti linijas tik pagal jų esamą tipą (t. y. oro linijos oro linijoms, kabeliai kabeliams). Modelis turėtų leisti optimizuoti skirtingų tipų elektros linijas — ypač pakeisti oro liniją kabeliu, nes tai įprasta praktika realiame gyvenime.
VS ir kitos tinklo KS
Galimai, OPEX ir kitos CAPEX turėtų būti supaprastintos, t. y. jos neturėtų būti modeliavimo dalis, bet pateiktos kaip dedamoji apskaičiuojant kainos viršutinę ribą, remiantis faktinėmis operatorių sąnaudomis.
Duomenų rinkimas
Modeliuotų technologijų vienetų kainos — operatoriai pateikia modeliuotų technologijų vienetų kainas remdamiesi savo pačių naujausiais pirkimais ir sutartimis. Tais atvejais, kai paskutiniai pirkimai yra senesni, kainos nėra faktinės, todėl jas reikėtų koreguoti atsižvelgiant į infliaciją.
Modelio optimizavimas
Naujos technologijos gali turėti įtakos piko apkrovai — akumuliatoriai, AEI, išmanieji skaitikliai - tai turėtų atsispindėti modelyje.
Investicijos
Operatoriai turi sugebėti lanksčiai ir tikslingai investuoti, t. y. ne griežtai į konkretų turtą, kaip siūloma modelyje, bet lanksčiai iki visos sumos, kurią siūlo modelis. Taip pat reikia laiko lankstumo — t. y. jie gali investuoti mažiau vienais metais ir daugiau kitais metais.
Modelio optimizavimas
Ar tinklo elementams, kurie jau buvo modernizuoti / optimizuoti ankstesniais laikotarpiais, vėl turėtų būti taikomas optimizavimo modeliavimas? T.y., modelis turi užtikrinti, kad tie patys tinklo elementai nebūtų optimizuoti, jei į juos buvo investuota ir (arba) jie buvo perstatyti ankstesniu LRAIC modelio taikymo laikotarpiu.
Duomenų rinkimas
Modeliuotų technologijų CAPEX nereikėtų skirstyti į bazinę vieneto kainą ir kitas susijusias CAPEX, nes operatoriai paprastai turi bendras kainas galutinio vartojimo kainas. Siūloma pateikti kaip subendrintas bendras CAPEX vienetui.
Pagrindiniai 2021 m. atnaujinimai:
Sritis
Siūlomas įgyvendinimas
Įgyvendinimo tipas
Modelio optimizavimo scenarijus
Modelyje bus pridėta nauja funkcija (optimizavimo scenarijus), kai operatoriai gali pabrėžti, jei per modeliavimo laikotarpį numatoma rekonstruoti konkrečius tinklo elementus ir tik tokie elementai bus optimizuoti (t. y. jei jie yra įtraukti į tinklo plėtros planą). Taigi modelio optimizavimo scenarijus bus suderintas su operatorių investiciniais planais. STO atveju tinklo vystymo ir atnaujinimo planas gali būti nepakankamai detalus, neišskiriant konkrečių tinklo elementų, į kuriuos planuojama investuoti. Todėl gali būti pateiktos bendrosios tinklo vystymo ir atnaujinimo plano vertės (t. y. maitinančių linijų kilometrai, transformatorių skaičius) ir į tai bus atsižvelgta taikant naują modelio optimizavimo scenarijų.
Naujas modelio funkcionalumas
Gamintojai-vartotojai
Į modelį bus įtraukti prie skirtingų įtampos lygių prijungti gamintojai-vartotojai. Gamintojai-vartotojai turėtų atsispindėti piko apkrovos prognozėje, o individualūs gamintojai-vartotojai taip pat atsispindės modelio „Gamybos“ darbalapiuose. Gamintojams-vartotojams turėtų būti nustatytas koeficientas, kad būtų atsižvelgta tik į minimalią gamintojo-vartotojo elektros energijos gamybos apkrovą. Papildoma informacija, kurią reikia pateikti renkant duomenis, bus gamintojo-vartotojo tipas (saulės, vėjo ir kt.)
Naujas modelio funkcionalumas
Elektros linijų optimizavimas
Pridedama modelio funkcija, kuri leis optimizuoti elektros linijas, kad būtų taip pat galima keisti skirtingų tipų elektros linijas — konkrečiai oro liniją pakeisti kabeliu. Duomenų rinkimo klausimynas bus atnaujintas, kad operatoriai galėtų pateikti nurodymus tais atvejais, kai reikia tokio pakeitimo (oro liniją vietoj kabelio).
Naujas modelio funkcionalumas
VS ir kitos tinklo KS
Supaprastinimas bus vykdomas ten, kur OPEX ir kitos tinklo CAPEX bus traktuojamos ne pagal modelį, o operatoriai jas pateiks atskirai kaip vienkartinę sumą kainos viršutinei ribai apskaičiuoti.
Metodinių gairių pakeitimas
Nuostolių apskaičiavimas pagal modelį
Buvo klausiama, ar modelis gali atlikti tinklo nuostolių skaičiavimą prieš ir po optimizavimo, siekiant nustatyti nuostolių sumažėjimą. Modelis nėra skirtas atlikti kompleksinį nuostolių modeliavimą. Tačiau galima atlikti paprastą skaičiavimą — svertinius nuostolių vidurkius % prieš ir po optimizavimo — palyginant operatorių pateiktas vidutines nuostolių vertes esamam tinklui su nuostoliais po optimizavimo, atsižvelgiant į modeliuojamų technologijų tipų vidutinius nuostolius.
Naujas modelio funkcionalumas
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).