LegalizeDėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 371 „Dėl Nacionalinio oro taršos mažinimo plano patvirtinimo“ pakeitimo
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2019 M. BALANDŽIO 17 D. NUTARIMO NR. 371 „DĖL NACIONALINIO ORO TARŠOS MAŽINIMO PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2026 m. rugsėjo 2 d. Nr. 638
Vilnius
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pakeisti Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 371 „Dėl Nacionalinio oro taršos mažinimo plano patvirtinimo“:
Pakeisti 15.1.1.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„15.1.1.1. išmestas SO2 kiekis nuo 2005 iki 2024 m. sumažėjo apie 67 proc. ir vidutiniškai per metus išmestas SO2 kiekis mažėjo 3,5 proc. Toks vidutinis metinis mažėjimas rodo, kad Aplinkos apsaugos strategijoje nustatyto tikslo ir jo įgyvendinimo kryptys, apibrėžtos 2020–2029 m. ir nuo 2030 m., leis pasiekti išmetamo SO2 kiekio sumažinimą. Viešosios energijos (elektros ir šilumos) gamybos sektoriaus išmestas SO2 kiekis sumažėjo net 92,4 proc., naftos perdirbimo (naftos produktų gamybos ir saugojimo, kuro deginimo perdirbant naftą) – 62,7 proc., pramonės – 49,9 proc., kito stacionaraus kuro deginimo (namų ūkiuose, paslaugų sektoriuje ir žemės ūkyje) – 56,5 proc. Nepaisant minėtų sektorių išmesto SO2 kiekio sumažėjimo 2005–2024 m., 2024 m. apie du trečdalius išmesto SO2 kiekio sudarė naftos perdirbimo sektoriaus išmestas SO2 kiekis, šeštadalį – pramonės išmestas SO2 kiekis. Situacijos analizė aprašyta Plano 9 priede. Siekiant išlaikyti sumažėjusį išmetamą SO2 kiekį, dėmesys turėtų būti sutelktas į kelias pagrindines taršias sritis – stacionarų kuro deginimą pramonėje, sieros regeneravimą naftos perdirbimo pramonėje, sieros rūgšties gamybą;“.
Pakeisti 15.1.2.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„15.1.2.1. kadangi 2005–2024 m. išmestas NOx kiekis sumažėjo tik apie 44,6 proc., vidutiniškai per metus išmestas NOx kiekis mažėjo tik 2,4 proc., NOx kiekio sumažinimo tikslų įgyvendinimas vis dar yra iššūkis. Didžiausią poveikį išmetamam NOx kiekiui turi kelių transporto sektorius (jo dalis 2024 m. sudarė 48 proc. bendro šalyje išmesto NOx kiekio). Situacijos analizė aprašyta Plano 9 priede. Nors sunkvežimių ir autobusų išmestas NOx kiekis 2024 m. sumažėjo 50,9 proc., palyginti su 2005 m., jo dalis bendroje išmesto NOx kiekio struktūroje 2024 m. sudarė 25,8 proc. viso išmesto NOx kiekio. Svarbus ir lengvųjų automobilių posektorius, kurio 2024 m. išmestas NOx kiekis sudarė apie 18,3 proc. viso išmesto NOx kiekio. Siekiant mažinti oro taršą NOx, labai svarbu taikyti kelių transporto sektoriui skirtas priemones. (Pažymėtina, kad nuo 2020 m. vertinant Aplinkos apsaugos strategijoje iškeltų NOx mažinimo tikslų įgyvendinimo pažangą, iš žemės ūkio veiklos (pagal NFR nomenklatūrą priskiriamos 3B kategorijai (mėšlo tvarkymas) ir 3D kategorijai (žemės ūkio paskirties dirvožemiai)) išmetamas NOx kiekis neįskaitomas į bendrą nacionaliniu mastu išmestą NOx kiekį.) Siekiant mažinti išmetamą NOx kiekį, turėtų būti taikomos priemonės ir viešosios energijos (elektros ir šilumos) gamybos srityje (šio sektoriaus išmesto NOx kiekio dalis 2024 m. sudarė 14,2 proc. viso išmesto NOx kiekio), kad ateityje būtų išlaikyta šio sektoriaus išmesto NOx kiekio mažėjimo tendencija;“.
Pakeisti 15.1.2.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„15.1.2.2. OKT stotyse matuojamos NO2 koncentracijos aplinkos ore dinamika rodo, kad oro užterštumas NO2 Lietuvoje mažėja arba kinta nedaug. Didžiausios teršalo koncentracijos fiksuojamos labiausiai „automobilizuotuose“ šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, todėl čia reikia gerinti oro kokybę mažinant NO2 koncentraciją aplinkos ore. Atkreiptinas dėmesys, kad atskirose OKT stotyse nuo 2005 m. mažėjo valandų skaičius, kai viršyta 1 val. NO2 koncentracijos ribinė vertė, o nuo 2022 m. tokių viršijimo atvejų nenustatyta. Tokia mažėjimo tendencija vertintina teigiamai, tačiau priemonės NO2 koncentracijai mažinti vis dar reikalingos daugiausiai gyventojų turinčiuose šalies miestuose. Situacijos analizė aprašyta Plano 10 priede;“.
Pakeisti 15.1.3.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„15.1.3.1. 2005–2024 m. išmestas NMLOJ kiekis sumažėjo apie 40,6 proc., vidutiniškai per metus išmestas NMLOJ kiekis mažėjo 2,1 proc. Toks vidutinis metinis mažėjimas gali neužtikrinti tikslo sumažinti išmetamo NMLOJ kiekį nuo 2030 m. pasiekimo, todėl turi būti imamasi papildomų priemonių. Didžiausią poveikį išmestam NMLOJ kiekiui 2024 m. darė naftos pramonės, namų ūkių stacionaraus kuro deginimo, tirpiklių naudojimo (įskaitant dažymą) pramonėje ir namų ūkiuose posektorių išmestas NMLOJ kiekis (jų dalis 2024 m. sudarė 18,1 proc., 16,0 proc. ir 42,4 proc. bendro šalyje išmesto NMLOJ kiekio). Situacijos analizė aprašyta Plano 9 priede. Didžiausiu išmetamo NMLOJ kiekio sumažėjimu (83,1 proc.) 2005–2024 m. pasižymėjo kelių transporto posektorius, tačiau dėl tirpiklių naudojimo (įskaitant dažymą) išmestas NMLOJ kiekis padidėjo apie 12,4 proc. Siekiant mažinti išmetamą NMLOJ kiekį, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas priemonėms, taikytinoms naftos perdirbimo ir naftos produktų paskirstymo, tirpiklių naudojimo (įskaitant dažymą) posektoriuose. (Pažymėtina, kad nuo 2020 m. vertinant Aplinkos apsaugos strategijoje iškeltų NMLOJ sumažinimo tikslų įgyvendinimo pažangą, iš žemės ūkio veiklos (pagal NFR nomenklatūrą priskiriamos 3B kategorijai (mėšlo tvarkymas) ir 3D kategorijai (žemės ūkio paskirties dirvožemiai)) išmetamas NMLOJ kiekis neįskaitomas į bendrą nacionaliniu mastu išmestą NMLOJ kiekį.) Nors namų ūkiuose dėl stacionaraus kuro deginimo išmestas NMLOJ kiekis sumažėjo 56,5 proc., šis posektorius 2024 m. sudarė apie šeštadalį viso išmesto NMLOJ kiekio, todėl šiame posektoriuje taip pat turėtų būti imamasi priemonių.“
Pakeisti 15.1.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„15.1.4. NH3 sumažinimas:
15.1.4.1. 2005–2024 m. išmestas NH3 kiekis sumažėjo 12,7 proc. – tai rodo pasiektą tikslą sumažinti išmetamo NH3 kiekį. 2024 m. iš mėšlo tvarkymo posektoriaus išmestas NH3 kiekis, palyginti su 2005 m., sumažėjo daugiau kaip šeštadaliu (14,3 proc.), iš kitos žemės ūkio veiklos – neorganinių azoto (N) trąšų naudojimo – išmestas NH3 kiekis sumažėjo 6,3 proc. Bendra situacijos analizė pateikta Plano 9 priede. Siekiant vystyti žemės ūkio sektorių ir išlaikyti sumažėjusį išmetamą NH3 kiekį ar toliau jį mažinti, pirmiausia dėmesys turėtų būti sutelktas į priemones neorganinių azoto trąšų (įskaitant karbamidą) naudojimui mažinti (pvz., karbamido trąšas pakeisti amonio nitrato trąšomis, nenaudoti amonio karbonato trąšų, neorganines trąšas pakeisti organinėmis trąšomis). Dėl dirvožemio tręšimo gyvulių mėšlu išmestas NH3 kiekis sumažėjo 6,4 proc., tačiau 23,1 proc. nacionaliniu mastu išmesto NH3 kiekio 2024 m. sudarė šio posektoriaus išmestas NH3 kiekis. Todėl turėtų būti tęsiamas gerosios mėšlo valdymo (tvarkymo) praktikos įgyvendinimas;
15.1.4.2. remiantis AAA prognoze, nacionaliniu mastu išmestas NH3 kiekis iki 2030 m. pasižymės mažėjimo tendencija. Kaip 2005–2024 m., taip ir iki 2030 m., didžiausią įtaką išmetamam NH3 kiekiui darys augalininkystės sektorius dėl trąšų naudojimo ir mėšlo tvarkymas gyvulininkystės sektoriuje. Prognozuojama situacijos analizė aprašyta Plano 12 priede. Svarbu, kad NH3 yra vadinamasis „antrinių“ kietųjų dalelių pirmtakas, todėl mažinant išmetamą NH3 kiekį bus mažinamas aplinkos oro užterštumas KD2,5.“
Pakeisti 15.1.5.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„15.1.5.1. išmestas KD2,5 kiekis 2005–2024 m. sumažėjo 49,7 proc., vidutiniškai per metus – 2,6 proc. Toks vidutinis metinis mažėjimas užtikrino tikslo sumažinti išmetamo KD2,5 kiekį pasiekimą. 2005–2024 m. didžiausią įtaką išmetamam KD2,5 kiekiui darė stacionarus kuro deginimas namų ūkiuose. Nors šio sektoriaus išmestas KD2,5 kiekis sumažėjo 51,4 proc. (palyginti su 2005 iki 2024 m.), jo dalis šalies bendroje KD2,5 išmesto kiekio struktūroje 2024 m. sudarė apie 63,4 proc. Iš kitų sektorių išskirtini kelių transporto sektorius, viešosios energijos ir šilumos gamybos sektorius (jų išmestas KD2,5 kiekis 2024 m. sudarė apie 8,9 proc. ir 7,3 proc. viso išmesto KD2,5 kiekio). Bendra situacijos analizė aprašyta Plano 9 priede. Teigiamai vertintinas faktas, kad kelių transporto išmestas KD2,5 kiekis 2024 m., palyginti su 2005 m., sumažėjo 20,9 proc.;“.
Pakeisti 2 priedo lentelės 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3.
1 priemonė. SO2 sumažinti skirtų gamybos modernizavimo priemonių įgyvendinimas pramonėje
Geriausius prieinamus gamybos būdus (toliau – GPGB) atitinkančios išmetamą SO2 kiekį mažinančios technologijos įdiegimas ir taikymas
Taršos ir taršos šaltinių mažinimas
Taršos mažinimo technologijų diegimas
Pramonės procesai
Ūkio subjektai
Ūkio subjektai
2028
2030
– “.
Papildyti 2 priedo lentelę 41 punktu:
„41.
21 priemonė. Esamų vidutinių kurą deginančių įrenginių (1-50 MW) keitimas ar modernizavimas
Numatyti finansavimą energetikos ir pramonės sektoriuose naudojamiems vidutiniams kurą deginantiems įrenginiams, pradėtiems eksploatuoti iki 2018 m. gruodžio 20 d., pakeisti į naujus energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius ar kitoms technologijoms, mažinančioms teršalų išmetamą į aplinkos orą kiekį, diegti
Ekonominė
Taršos mažinimo technologijų diegimas, prietaisų energijos vartojimo efektyvumo didinimas
Pramonės procesai, energijos vartojimas
Valstybės institucija
Energetikos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Aplinkos ministerija
2026
2030
150 000 (4.4 pastaba)“.
Pakeisti 2 priedo lentelės 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10.
6 priemonė. Mažiau taršių kelių transporto priemonių įsigijimą ir registravimą skatinantis teisinis reglamentavimas
Transporto priemonių registracijos mokesčiu riboti pirmą kartą šalyje registruojamų taršių kelių transporto priemonių registravimą: – atlikti vertinimą (Lietuvoje registruotų M1, N1 klasių transporto priemonių parko sudėties, privalomosios techninės apžiūros duomenų ir kitos susijusios aktualios informacijos ir duomenų analizę (pagrįstas prielaidas) siekiant peržiūrėti Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymą (toliau – įstatymas) ir reikšmingai sumažinti taršių (Euro 4 ir žemesnių emisijos klasių) kelių transporto priemonių įsigijimo patrauklumą); – atlikti įstatymo pakeitimus
Reguliavimo
Perėjimas prie mažiau taršių transporto priemonių
Transporto
Valstybės institucija
Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, akcinė bendrovė „Regitra“
2024 2026
2025 2027
– „.
Pakeisti 2 priedo lentelės 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12.
8 priemonė. Transporto priemonių išmetamų teršalų nuotolinės stebėsenos sistemos taikymas
Siekiant mažinti techniškai netvarkingų transporto priemonių naudojimą, išbandyti ir įdiegti kilnojamą transporto priemonių išmetamų teršalų nuotolinės stebėsenos sistemą: – naudojant kilnojamą įrangą nuotoliniu būdu matuoti kelyje transporto priemonių išmetamus teršalus (edukacinio ir (ar) informacinio pobūdžio bandomasis projektas); – atlikus analitinį vertinimą priimti sprendimą dėl nuotolinės stebėsenos sistemos taikymo; – įdiegti transporto priemonių išmetamų teršalų nuotolinės stebėsenos sistemą ir (ar) sustiprinti kelių transporto priemonių techninę kontrolę keliuose
Tyrimai, reguliavimo, taršos iš taršos šaltinių kontrolė
Sąmoningesnis vartotojų elgesys, taršos mažinimo technologijų diegimas transporto priemonėse
Transporto
Valstybės institucija, savivaldybės institucija
Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija ir jos reguliavimo srities įstaigos ir bendrovės, Vidaus reikalų ministerija ir jos reguliavimo srities įstaigos, savivaldybės
2021 2024 2026
2023 2026 2029
– 75 (4.1.3 pastaba) 4 048 (4.1.3 pastaba)“.
Papildyti 2 priedo lentelę 151 punktu:
„151.
111 priemonė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pakeitimas
Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektą nustatant didesnes baudas už transporto priemonių (toliau – TP) su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema arba TP su sumontuotu prietaisu ar įrenginiu, kuris išderina gamintojo numatytą išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos veikimą, eksploatavimą
Reguliacinė
Sąmoningesnis vartotojų elgesys, taršos mažinimo technologijų diegimas transporto priemonėse
Transportas
Valstybės institucija
Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija
2027
2027
– “.
Papildyti 2 priedo lentelę 152 punktu:
„152.
112 priemonė. Bendro susitarimo dėl paskatų naudotis netaršiomis transporto priemonėmis Lietuvos teritorijoje inicijavimas
Aplinkos oro užterštumą mažinančių priemonių transporto sektoriuje naudos namų ūkiams didinimas. Motyvuoti savivaldybes pasiūlyti visuomenę rinktis tvarius keliavimo būdus
Švietimas, informavimas
Paskatų naudotis netaršiomis transporto priemonėmis sukūrimas, sąmoningesnis vartotojų elgesys
Transportas
Nevyriausybinė organizacija, valstybės institucija, savivaldybės institucija
Transporto inovacijų asociacija, Susisiekimo ministerija, savivaldybės
2026
2028
– “.
Pakeisti 2 priedo lentelės 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
„16.
Uždavinį įgyvendinti padeda NEKSVP priemonės: T1-E. Elektromobilių įsigijimo skatinimas, T2-E. Alternatyviųjų degalų infrastruktūros ir TP plėtros skatinimas, T3-E. Geležinkelio ir riedmenų elektrifikavimas, T5-E. Mažiau taršių judumo priemonių skatinimas, T6-E. Automobilių registracijos mokestis, T8-E. Elektroninės rinkliavos krovinių vežimo srityje, T9-E. Eismo spūsčių mažinimas, T10-E. Visuomenės informavimas, T11-E. Transporto priemonių atnaujinimas, taikant žaliuosius pirkimus, T12-E. Mažos taršos zonų nustatymas miestuose, T13-E. Elektromobilių įkrovimo infrastruktūra, T14-E. Ekologiškas vairavimas, T15-E. Darnaus judumo priemonių įgyvendinimas, T18-E. Dviračių transporto infrastruktūros plėtra, T23-E. Darnaus judumo skatinimas, T26-E. Tvarios oro uostų infrastruktūros plėtra, T28-E. ATLPS2 paketo įgyvendinimas, T30-E. Alternatyvaus kuro naudojimas Klaipėdos uoste, T31-E. Elektros tiekimo jūrų uoste plėtra, T32-E. Tvarios vidaus laivybos skatinimas, AEI15-E. Žaliojo vandenilio gamybos plėtra, P13-E. Vandenilio gamyba ir panaudojimas, A5-E. Trumpųjų tiekimo grandinių skatinimas, A14-E. Iškastinio kuro naudojimo mažinimas, T1-P. Elektromobilių įsigijimo skatinimas, T2-P. Alternatyviųjų degalų infrastruktūros ir TP plėtros skatinimas, T3-P. Geležinkelio ir riedmenų elektrifikavimas, T4-P. Intermodalinių vežimų skatinimas, T21-P. Traukinių modernizavimas, T22-P. Dviračių ir motorinių dviračių įsigijimo skatinimas, T23-P. Darnaus judumo skatinimas, T24-P. Tvarios vidaus laivybos skatinimas, T25-P. Elektros tiekimo jūrų uoste plėtra, T26-P. Tvarios oro uostų infrastruktūros plėtra, VR13-P. Įtvirtinti nuostatas, susijusias su vandenilio rinkos ir infrastruktūros vystymu Lietuvos teisinėje bazėje, A13-P. AD varoma technika AEI9-E. Sumažinti SGD terminalo į aplinką išmetamo CO2 apimtis“
Papildyti 2 priedo lentelę 181 punktu:
„181.
121 priemonė. Gamybos modernizavimo priemonių taršai nemetaniniais lakiaisiais organiniais junginiais (NMLOJ) sumažinti įgyvendinimas pramonėje
Finansinės paskatos (dalies išlaidų kompensavimas) ūkio subjektams gamybos technologijos modernizavimo priemonėms įgyvendinti, taršos mažinimo priemonėms taikyti, kad būtų reikšmingai sumažintas į aplinkos orą išmetamo acetono ir (ar) kitų NMLOJ kiekis
Ekonominė
Taršos mažinimo technologijų diegimas
Pramonės procesai
Valstybės institucija
Aplinkos ministerija
2027
2028
4 000 (4.5 pastaba)“.
Pakeisti 2 priedo lentelės 19 punktą ir jį išdėstyti taip:
„19.
13 priemonė Taršai NMLOJ sumažinti gamybos modernizavimo priemonių įgyvendinimas pramonėje
GPGB atitinkančios taršos NMLOJ mažinimo technologijos įdiegimas ir taikymas
Taršos ir taršos šaltinių mažinimas
Taršos mažinimo technologijų diegimas
Pramonės procesai
Ūkio subjektai
Ūkio subjektai
2022
2030
– “.
Papildyti 2 priedo lentelę 201 punktu:
„201.
141 priemonė. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimas
Siekiant sudaryti stipresnį ekonominį poveikį mažinti į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekius: – atlikti mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių leidžiamos taršos (NMLOJ, NOx, NH3 išmetamų į aplinkos orą) tarifų peržiūrą: įvertinti aktualius duomenis ir informaciją, parengiant pagrįstas prielaidas dėl tarifų peržiūros; – atsižvelgiant į atlikto vertinimo rezultatus, parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo projektą
Fiskalinė
Taršos mažinimo technologijų diegimas
Pramonės
Valstybės institucija
Aplinkos ministerija
2026 2027
2027 2028
– “.
Papildyti 2 priedo lentelę 371 punktu:
„371.
221 priemonė. Valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencijų ir pajėgumų stiprinimas aplinkos oro kokybės ir taršos stebėsenos, vertinimo, valdymo ir visuomenės informavimo srityse, bandomųjų ir kitų sprendimų diegimas ir jų plėtra
Parengti paraišką ES Aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) strateginio integruoto projekto įgyvendinimui; gavus finansavimą, pradėti įgyvendinti veiklas
Ekono minė
Aplinkos oro kokybės gerinimas, informavimas
Visi sektoriai
Valstybės institucija
Aplinkos projektų valdymo agentūra, Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra, savivaldybės
2026 2028
2027 2030
12 000 (4.6 pastaba)“.
Pakeisti 2 priedo lentelės 44 punktą ir jį išdėstyti taip:
„44.
Iš viso
197.273,18“.
Papildyti 2 priedo pastabas 4.4–4.6 papunkčiais:
„4.4. Pagal 2021–2030 metų energetikos plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 1064 „Dėl 2021–2030 m. energetikos plėtros programos patvirtinimo“, pažangos priemonę Nr. 03-001-06-03-05 „Įgyvendinti AEI panaudojimą šilumos ir vėsumos gamybai didinančias priemones centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sektoriuje“ veiklai „Iškastinio kuro ir nusidėvėjusių biokurą naudojančių katilų keitimas naujais biokurą ar kitais atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiais šilumos gamybos įrenginiais“ suplanuota 14,2 mln. Eur, papildomas poreikis iš VB ar kitų finansavimo šaltinių – 21 priemonei;
4.5. Pagal 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos patvirtinimo“, pažangos priemonę Nr. 02-001-06-11-01 „Stiprinti neigiamo poveikio aplinkai prevenciją ir valdymą“ veiklai „Technologinių įrenginių ir priemonių diegimas mažinant ūkinės veiklos metu į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekį“ VB AARP lėšos – 121 priemonei;
4.6. Pagal ES Aplinkos ir klimato politikos programą (LIFE) – 221 priemonei.“
Pakeisti 9 priedą ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).
Pakeisti 10 priedą ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).
Pakeisti 12 priedą ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).
Pakeisti 16 priedą ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).
Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius
Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).