Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos teismų santvarkos ir teisėjų statuso ĮSTATYMAS

Redaguota:1994

Redaguota:1994.04.06

g

Pakeitimai:

1.Parlamentas.

Įstatymas

I-620;

1990.09.27; Žin., 1990, Nr.29-695

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS TEISMŲ SANTVARKOS

IR TEISĖJŲ

STATUSO ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO

PAKEITIMO

2.Parlamentas.

Įstatymas.

Nr. I-725,

priimtas 1990.10.31; Žin., 1990, Nr.32-772

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS TEISMŲ SANTVARKOS IR TEISĖJŲ

STATUSO

ĮSTATYMO 49 STRAIPSNIO PAKEITIMO

LIETUVOS  RESPUBLIKOS

TEISMŲ

SANTVARKOS IR TEISĖJŲ STATUSO

Į S T A T Y M A S

I skyrius

BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis.

Teisingumą vykdo tik teismas

Sutinkamai su

Lietuvos Respublikos Konstitucija teisingumą

Lietuvos  Respublikoje

vykdo tik teismas.

2 straipsnis.

Lietuvos Respublikos teismų santvarkos ir

teisėjų statuso įstatymai

Lietuvos

Respublikos   teismų santvarką  ir teisėjų  statusą

nustato Lietuvos

Respublikos   Konstitucija, šis   įstatymas  ir

kiti Lietuvos

Respublikos įstatymai.

3 straipsnis.

Teismo uždaviniai

teisingumą, teismas gina piliečių socialines,

ekonomines,

politines  ir asmenines  teises bei  laisves, siekia,

kad  visi

piliečiai  tiksliai   vykdytų  Lietuvos   Respublikos

Konstitucijos ir

įstatymų reikalavimus,   gerbtų  kitų  piliečių

teises,  garbę  ir

orumą, būtų ištikimi Respublikai.

savo kompetencijos  ribose gina įmonių, įstaigų,

organizacijų,

kooperatinių  ir  kitų  visuomeninių  organizacijų

teises ir teisėtus

interesus.

4 straipsnis.

Teisingumo vykdymas

1.

Teisingumas    Lietuvos  Respublikoje  vykdomas  tiksliai

laikantis Lietuvos

Respublikos įstatymų.

vykdomas:

1) nagrinėjant

ir išsprendžiant teismo posėdžiuose civilines

bylas  dėl   ginčų,

susijusių   su  piliečių,  įmonių,  įstaigų,

organizacijų,

kooperatinių,   kitų   visuomeninių   organizacijų

teisėmis;

2) nagrinėjant

teismo posėdžiuose  baudžiamąsias  bylas  ir

skiriant bausmes

asmenims, kurie teismo nuosprendžiu pripažįstami

padarę

nusikaltimus,  arba  išteisinant  nepagrįstai  kaltinamus

asmenis.

5 straispnis.

Administracinių teisės pažeidimų bylų

nagrinėjimas

Rajonų

(miestų)  teismai, teisėjai,  administracinio proceso

teisėjai,

laikydamiesi  įstatymų  nustatytos  tvarkos,  nagrinėja

Lietuvos

Respublikos   įstatymų  jų   kompetencijai   priskirtas

administracinių

teisės pažeidimų bylas.

6 straipsnis.

Piliečių lygybė prieš įstatymą ir teismą

Respublikoje  visi piliečiai prieš įstatymą ir

teismą lygūs.

2.

Teisingumas   Lietuvos   Respublikoje  vykdomas  tiksliai

laikantis

piliečių     lygybės    prieš   įstatymą    ir   teismą

principo,

nepriklausomai nuo  socialinės  ir  turtinės  padėties,

pareigų,

partiškumo,  kilmės,   rasės   ir   tautybės,    kalbos,

išsilavinimo,

santykio su religija, užsiėmimo ir kitų aplinkybių.

7 straipsnis.

Piliečių teisė į teisminę gynybą

Respublikos  piliečiai sutinkamai  su įstatymu

turi teisę į

teisminę  gynybą  nuo  kėsinimosi  į  jų  gyvybę  ir

sveikatą, asmeninę

laisvę   it turtą,   garbę ir  orumą ir  kitų

Lietuvos

Respublikos  Konstitucijos jiems    numatytų  teisių  ir

laisvių apsaugą,

taip pat gynybą  nuo  valstybės  valdymo  organų

ir  pareigūnų

neteisėtų veiksmų.

valstybių  piliečiai  ir  asmenys  be  pilietybės

Lietuvos

Respublikos  teritorijoje naudojasi   teise  į  teisminę

gynybą lygiai su

Lietuvos Respublikos piliečiais.

8 straipsnis.

Teismų sudarymas

Lietuvos

Respublikos   teismai  sudaromi  iš renkamų teisėjų

ir teismo tarėjų.

9 straipsnis.

Kolegialus civilinių ir baudžiamųjų bylų

nagrinėjimas

ir baudžiamąsias  bylas visi teismai nagrinėja

kolegialiai,

išskyrus įstatymo numatytas išimtis.

instancijos teismas civilines ir baudžiamąsias

bylas nagrinėja

dalyvaujant teisėjui ir dviem teismo tarėjams.

3.

Įstatymo     numatytais  atvejais  Lietuvos  Respublikos

aukščiausiasis

teismas   kaip    pirmosios  instancijos   teismas

civilines    ir

baudžiamąsias bylas  nagrinėja dalyvaujant trims

teisėjams.

Respublikos    įstatymų    nustatyta    tvarka

baudžiamąsias

bylas     dėl padarytų   nusikaltimų,  už   kuriuos

įstatyme

numatyta  mirties  bausmė,  nagrinėja  prisiekusiųjų

teismas.

Respublikos aukščiausiojo  teismo  kolegijose

bylas kasacine ir

priežiūros tvarka nagrinėja trys teisėjai.

Respublikos  aukščiausiojo  teismo  prezidiumas

bylas nagrinėja

dalyvaujant daugumai Prezidiumo narių.

Respublikos  aukščiausiojo   teismo  plenumas

bylas narginėja

dalyvaujant      ne    mažiau    kaip    dviem

trečdaliams  jo

sudėties.

10 straipsnis.

Vienasmeniškas bylų nagrinėjimas

nustatytais  atvejais  bylas  teismuose  gali

nagrinėti teisėjas

vienasmeniškai.

bylas vienasmeniškai, teisėjas veikia teismo

vardu.

11 straipsnis.

Teisminio proceso kalba

Teisminis

procesas    Lietuvos    Respublikoje    vyksta

lietuvių   kalba.

Byloje  dalyvaujantiems  asmenims, nemokantiems

lietuvių  kalbos,

užtikrinama teisė  visapusiškai susipažinti  su

bylos   medžiaga,

dalyvauti teisminiuose  veiksmuose per  vertėją

ir   teisė kalbėti

teisme gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis

moka.

12 straipsnis.

Bylų nagrinėjimo viešumas

teismuose bylos nagrinėjamos viešai.

bylas uždarame teismo posėdyje  leidžiama tik

įstatymo nustatytais

atvejais.

sprendimai  ir  nuosprendžiai  visada  skelbiami

viešai.

13 straipsnis.

Nekaltumo prezumcija

Asmuo laikomas

nekaltu,  kol  jo  kaltumas  nebus  įrodytas

įstatymo nustatyta

tvarka ir  pripažintas  įsiteisėjusiu  teismo

nuosprendžiu.

14 straipsnis.

Teisės į gynybą užtikrinimas

Įtariamasis,

kaltinamasis   ir  teisiamasis  turi  teisę  į

gynybą. Gynėjas

kviečiamas nuo  sulaikymo, suėmimo  ar kaltinimo

pareiškimo momento.

15 straipsnis.

Teisinė pagalba piliečiams ir

organizacijoms

1.

Civilinių,   baudžiamųjų   ir   administracinių   teisės

pažeidimų   bylų

procese   teisinę   pagalbą   piliečiams   ir

organizacijoms

teikia advokatų kolegijos.

teikimo  tvarką, dalyvaujančių procese

asmenų teises ir

pareigas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

16 straipsnis.

Prokuroro dalyvavimas nagrinėjant bylas

teismuose

Lietuvos

Respublikos  prokuroras ir jam pavaldūs prokurorai,

remdamiesi

Lietuvos   Respublikos  įstatymais ir  laikydamiesi jų

nustatytos tvarkos,

dalyvauja nagrinėjant bylas teismuose.

17 straipsnis.

Organizacinis rajonų (miestų) teismų

veiklos užtikrinimas

1.

Organizacinę  rajonų  (miestų)  teismų  veiklą  užtikrina

Lietuvos

Respublikos  teisingumo ministerija griežtai laikydamasi

teisėjų

nepriklausomumo ir jų klausymo tik įstatymo principo.

Respublikos teisingumo ministerija:

1) rengia   ir

teikia  Lietuvos  Respublikos  Aukščiausiajai

Tarybai pasiūlymus

rajonų  (miestų) teismų  organizavimo, rajonų

(miestų) teismų

teisėjų rinkimų klausimais;

2) rengia  ir

teikia  Liaudies deputatų  taryboms pasiūlymus

rajonų (miestų)

teismų tarėjų rinkimų klausimais;

3) rengia

kandidatus į  rajonų  (miestų)  teismų  teisėjus,

organizuoja šių

teismų darbuotojų kvalifikacijos kėlimą;

4) organizuoja

rajonų (miestų)  teismų materialinį-techninį

aprūpinimą ir sudaro

jiems tinkamas sąlygas teisingumui vykdyti;

5) organizuoja

teisminės  statistikos  tvarkymą  ir  teismų

sprendimų vykdymą;

6) rengia  ir

įgyvendina  priemones rajonų  (miestų)  teismų

teisėjų

nepriklausomumui stiprinti.

II skyrius

TEISMŲ SISTEMA

Pirmasis skirsnis

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMAI

18 straipsnis.

Lietuvos Respublikos teismai

Respublikos teismai  yra  Lietuvos  Respublikos

aukščiausiasis

teismas, rajonų (miestų) teismai.

su   ypatingais      įgaliojimais    Lietuvos

Respublikoje negali

būti.

Antrasis skirsnis

RAJONŲ (MIESTŲ) TEISMAI

19 straipsnis.

Rajono (miesto) teismo sudarymas

(miesto)  teismas   sudaromas  rajone,   mieste

(išskyrus rajono

pavaldumo miestus), miesto rajone.

Respublikos  Aukščiausioji  Taryba  Lietuvos

Respublikos

teisingumo  ministro  teikimu  gali  sudaryti  vieną

rajono (miesto)  teismą

rajonui  ir miestui  arba rajonui  ir šio

rajono teritorijoje

esantiems miestams, arba vieną teismą keliems

miestams, arba kelis

teismus  vienam miestui.

(miesto) teisme gali būti sudaryta teismo sudėtis,

nagrinėjanti bylas,

kylančias iš šeimos santykių, nepilnamečių ir

kitas bylas.

Pakeitimai:I-620; 1990.09.27;

Žin.,Nr.29-695

20 straipsnis.

Rajono (miesto) teismo sudėtis

(miestų) teismai  sudaromi iš  teismo pirmininko,

teisėjų,

administracinio proceso teisėjų ir teismo tarėjų.

(miestų) teismų  sudėtyje gali  būti  šių  teismų

pirmininkų

pavaduotojai.

(miesto)  teismo   pirmininką   ir   pirmininko

pavaduotoją  iš

teisėjų  tarpo  tvirtina  Lietuvos  Republikos

Aukščiausioji

Taryba  remdamasi Lietuvos  Respublikos  teisingumo

ministro teikimu.

21 straipsnis.

Rajonų (miestų) teismų teisėjų ir tarėjų

skaičius

Kiekvieno

rajono  (miesto) teismo  teisėjų,  administracinio

proceso teisėjų   ir

teismo   tarėjų skaičių   nustato  Lietuvos

Respublikos

Aukščiausioji  Taryba Lietuvos Respublikos teisingumo

ministro teikimu.

22 straipsnis.

Rajono (miesto) teismo įgaliojimai

(miesto)  teismas  nagrinėja  visas  civilines,

baudžiamąsias ir

administracinių teisės pažeidimų bylas, išskyrus

bylas, kurias

įstatymas    priskiria    Lietuvos    Respublikos

aukščiausiojo teismo

kompetencijai.

(miesto)  teismas   analizuoja  ir  apibendrina

teisminę praktiką,

vykdo kitus įstatymų suteiktus įgaliojimus.

23 straipsnis.

Administracinio proceso teisėjo

įgaliojimai

Administracinio

proceso  teisėjai nagrinėja  administracinių

teisės  pažeidimų

bylas,  rajono  (miesto)  teismo  pirmininkui

pavedus,

organizuoja  teismo vykdytojų  darbą ir jį kontroliuoja,

Lietuvos

Respublikos   įstatymų  numatytais   atvejais  nagrinėja

klausimus,

susijusius su teismų ir kitų organų sprendimų vykdymu.

24 straipsnis.

Rajono (miesto) teismo pirmininkas

(miesto) teismo pirmininkas:

1) paskirsto

darbą teisėjams;

2) organizuoja

teismo tarėjų mokymą;

3) priima

piliečius, organizuoja  piliečių priėmimą  ir  jų

pasiūlymų,

pareiškimų bei skundų svarstymą;

4) vadovauja

teisminės praktikos  apibendrinimui, teisminės

statistikos

tvarkymui,      teikia     valstybiniams    organams,

visuomeninėms

organizacijoms  ir pareigūnams bei jų priežastis ir

sąlygas;

5) siūlo

paskirti teismo  vykdytojus, priima ir atledžia iš

darbo kitus teismo

aparato darbuotojus;

6) vadovauja

teismo aparato darbui;

7)

organizuoja  teismo  darbuotojų  kvalifikacijos  kėlimą,

teisėjų profesinių

žinių gilinimą.

kuriuose yra  vienas teisėjas, jis yra ir šio

teismo pirmininkas.

25 straipsnis.

Rajono (miesto) teismo pirmininko

pavaduotojas

Rajono (miesto)

teismo pirmininko pavaduotojas:

1) pagal darbo

pasiskirstymą vykdo jam pavestas funkcijas;

2) rajono

(miesto) teismo pirmininkui laikinai nesant, eina

teismo pirmininko

pareigas.

26 straipsnis.

Rajono (miesto) teismo pirmininko

pavadavimas

(miesto)  teismuose,   kuriuose   nėra   teismo

pirmininko

pavaduotojo,   teismo  pirmininkui  laikinai  nesant,

Lietuvos

Respublikos  teisingumo ministras eiti teismo pirmininko

pareigas paveda

vienam iš šio teismo teisėjų.

laikinai  nesant,  taip  pat  jį  atšaukus  ar

atleidus prieš

terminą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro

teikimu   Lietuvos

Respublikos       Aukščiausiosios   Tarybos

Prezidiumas   eiti

teisėjo pareigas  paveda   vienam  iš    šio

teismo  tarėjų,  o

kai  kuriais atvejais ir kito rajono (miesto)

teismo teisėjui.

Trečiasis skirsnis

LIETUVOS

RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

27 straipsnis.

Lietuvos Respublikos aukščiausiasis

teismas - aukščiausioji teisminė valdžia

Respublikos  aukščiausiasis    teismas    yra

aukščiausioji

teisminė  valdžia   Lietuvos    Respublikoje,  kuri

Lietuvos