Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinis įstatymas

Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos piliečių referendumo teisės įgyvendinimo tvarką, referendumo rūšis, referendumo inicijavimo, paskelbimo, organizavimo ir vykdymo tvarką.

Spręsti referendumu siūlomus svarbiausius Valstybės ir Tautos gyvenimo klausimus, vadovaudamiesi Konstitucija ir šiuo įstatymu, teikia Lietuvos Respublikos piliečiai ar Seimas.

Dalyvavimas referendume yra laisvas ir grindžiamas demokratiniais rinkimų teisės principais: visuotinės, lygios ir tiesioginės rinkimų teisės bei slapto balsavimo.

Referendume turi teisę dalyvauti Lietuvos Respublikos piliečiai, sukakę 18 metų (toliau – piliečiai). Referendume nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje.

Piliečiai dalyvauja referendume lygiais pagrindais. Kiekvieno dalyvaujančio referendume piliečio balsas yra lygiavertis kiekvieno kito dalyvaujančio referendume piliečio balsui.

Referendumas yra tiesioginis. Piliečiai dalyvauja referendume tiesiogiai ir asmeniškai.

Balsavimas referendume yra slaptas, kontroliuoti ir neteisėtai veikti piliečių valią, balsuoti referendume už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui balsuoti už save, atlikti veiksmus, kurie galėtų atskleisti balsavimo paslaptį, draudžiama.

Piliečių teisės dalyvauti referendume negalima varžyti dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, neįgalumo, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitais diskriminavimo pagrindais.

Nuo piliečių referendumo iniciatyvinės grupės (toliau – grupė) įregistravimo dienos šio įstatymo nustatyta tvarka ar Seimo narių grupės siūlymo paskelbti referendumą pateikimo Seimui dienos iki balsavimo referendume pradžios ir balsavimo referendume dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti piliečių balsus, dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinti piliečius remti reikalavimą paskelbti referendumą ar jo neremti ir (arba) dalyvauti ar nedalyvauti referendume, ir (arba) balsuoti už ar prieš referendumui teikiamo sprendimo priėmimą, taip pat žadėti už reikalavimo paskelbti referendumą rėmimą ir (arba) balsavimą atsilyginti po referendumo, turint tikslą paveikti piliečių valią balsuojant referendume, ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti referendumo teisę.

Piliečių papirkimu nelaikoma reklaminės ar agitacinės medžiagos, kuri skirta referendumui propaguoti arba dėl jo prieštarauti, referendume sprendžiamiems klausimams pristatyti ir neturi materialinės vertės piliečiui, dalijimas.

Piliečių papirkimo faktus tiria ir sprendimus dėl jų priima savivaldybių referendumo komisijos Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Šie sprendimai gali būti skundžiami Vyriausiajai rinkimų komisijai. Vyriausioji rinkimų komisija, siekdama užtikrinti referendumo skaidrumą ir sąžiningumą, apie nustatytą piliečių papirkimo faktą paskelbia savo interneto svetainėje kartu su tyrimo išvada ir nurodo piliečių papirkimą organizavusio asmens ar asmenų grupės vardus ir pavardes. Šie piliečių papirkimą organizavusių asmenų duomenys Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 5 metus nuo jų paskelbimo dienos. Viešai neskelbiama informacija, kuri yra valstybės, komercinė, banko, tarnybinė, privataus gyvenimo ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Piliečių papirkimo faktą pripažinus šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, atsiranda šiame ir kituose įstatymuose nurodytos pasekmės.

Privalomieji referendumai rengiami šiais klausimais:

Privalomieji referendumai gali būti rengiami ir dėl kitų svarbiausių Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimų, kuriuos spręsti referendumu siūlo ne mažiau kaip trys šimtai tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių arba teikia Seimas.

Reikalavimai, taikomi referendumui teikiamo sprendimo turiniui ir formai:

Referendumui teikiamame sprendime turi būti:

Referendumui teikiamas sprendimas apima referendumui teikiamus Konstitucijos pataisų, kitų įstatymų projektus ir spręsti siūlomus kitus svarbiausius Valstybės ir Tautos gyvenimo klausimus.

Privalomasis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.

Sprendimas dėl Konstitucijos 1 straipsnio ir 1991 m. vasario 11 d. konstitucinio įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės“ 1 straipsnio nuostatos „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, taip pat dėl 1992 m. birželio 8 d. konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė ne mažiau kaip 3/4 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.

Sprendimas dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ ir XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.

Sprendimas dėl kitų klausimų, įstatymų ar jų nuostatų, dėl kurių buvo sprendžiama privalomajame referendume, yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.

Patariamasis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.

Tuo atveju, kai patariamajame referendume dalyvavo daugiau kaip pusė turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą piliečių ir šiam referendumui pateiktam sprendimui pritarė ne mažiau kaip pusė jame dalyvavusių piliečių, piliečių pareikštos valios įgyvendinimo klausimas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo galutinių referendumo rezultatų paskelbimo turi būti apsvarstytas Seime Lietuvos Respublikos Seimo statuto nustatyta tvarka.

Referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso piliečiams ir Seimui.

Piliečių referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę gali įgyvendinti ne mažiau kaip trys šimtai tūkstančių turinčių rinkimų teisę piliečių.

Siūlymą paskelbti referendumą turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė. Sprendimą dėl šio siūlymo priima Seimas Seimo statuto nustatyta tvarka.

Iniciatyva paskelbti referendumą tuo pačiu klausimu gali būti reiškiama ne anksčiau kaip po vienų metų.

Piliečių referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę piliečiai įgyvendina tiesiogiai. Šiam tikslui iš ne mažiau kaip 15 piliečių, turinčių rinkimų teisę, sudaroma grupė. Grupės atstovas atvyksta į Vyriausiąją rinkimų komisiją ir pateikia jai prašymą įregistruoti grupę ir referendumui siūlomo sprendimo tekstą bei preliminariai suderina klausimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio datos. Grupės prašymas įregistruoti grupę ir referendumui siūlomo sprendimo tekstas Vyriausiajai rinkimų komisijai gali būti pateikti elektroniniu būdu.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame grupės prašyme turi būti nurodyta: referendumo rūšis, referendumui siūlomo sprendimo tekstas, taip pat grupės koordinatoriaus (koordinatorių) vardas ir pavardė (vardai ir pavardės), telefono numeris (numeriai), elektroninio pašto adresas (adresai), visų grupės narių vardai, pavardės ir gimimo datos. Grupės koordinatoriumi gali būti skiriamas tik grupės narys, grupės koordinatorių gali būti ne daugiau kaip 3. Prašymą įregistruoti grupę ir referendumui siūlomo sprendimo tekstą pasirašo visi grupės nariai ir atvykę į Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdį, kuriame sprendžiamas grupės įregistravimo klausimas, patvirtina reiškiamą iniciatyvą paskelbti referendumą.

Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl referendumui siūlomo sprendimo atitikties Konstitucijai ir šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Įvertinusi atitiktį šiems reikalavimams, Vyriausioji rinkimų komisija sprendžia dėl grupės registravimo ir piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo.

Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo gavimo dienos savo posėdyje priima sprendimą dėl grupės registravimo. Teisės aktų registre paskelbus Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą įregistruoti grupę, Seimo Pirmininkas artimiausiame Seimo posėdyje praneša Seimui apie piliečių iniciatyvą paskelbti referendumą.

Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo grupės įregistravimo dienos turi išduoti jai piliečių parašų rinkimo lapus, taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje sukurti prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo ir sudaryti galimybę jame pasirašyti.

Piliečių reikalavime paskelbti referendumą referendumui siūlomo sprendimo teksto keisti neleidžiama.

Jeigu referendumui siūlomi sprendimai tarpusavyje pagal turinį ir pobūdį yra nesusiję, dėl kiekvieno iš jų piliečių parašai turi būti renkami atskirai. Šiuo atveju Vyriausioji rinkimų komisija išduoda atskirus piliečių parašų rinkimo lapus dėl kiekvieno referendumui siūlomo sprendimo.

Jeigu po grupės įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos iki piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo dienos šios grupės narys atšaukia savo parašą dėl prašymo įregistruoti grupę ir šios grupės narių lieka mažiau kaip 15, laikoma, kad piliečių referendumo paskelbimo iniciatyva nutrūko ir Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą išregistruoti grupę.

Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl grupės registravimo ar išregistravimo skelbiami Teisės aktų registre. Šie Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai per 7 dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šioje dalyje nurodyti skundai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų priėmimo. Skundo padavimas sustabdo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo vykdymą.

Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo, kuriuo panaikintas jos sprendimas neįregistruoti grupės, įsiteisėjimo dienos turi išduoti jai piliečių parašų rinkimo lapus, taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje sukurti prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo ir sudaryti galimybę jame pasirašyti. Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo panaikintas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas įregistruoti grupę, piliečių parašų rinkimas turi būti nutrauktas, o visi piliečių parašų rinkimo lapai grąžinti Vyriausiajai rinkimų komisijai šio įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka.

Siekdama užtikrinti referendumo skaidrumą ir sąžiningumą, Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje skelbia grupės koordinatoriaus (koordinatorių) ir grupės narių vardus ir pavardes. Šie grupės narių duomenys skelbiami 10 metų nuo grupės įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos. Grupės koordinatoriaus (koordinatorių) kontaktinė informacija skelbiama iki galutinių referendumo rezultatų paskelbimo dienos.

Vyriausiosios rinkimų komisijos išduodamas piliečių parašų rinkimo lapas turi atitikti šio įstatymo priede nustatytą formą. Piliečių parašų rinkimo lape gali būti papildoma informacija, reikalinga šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams užtikrinti.

Piliečių parašų rinkimo lapo pabaigoje turi būti nurodomi parašus rinkusio piliečio vardas ir pavardė, jo paso arba asmens tapatybės kortelės numeris, gyvenamoji vieta, parašas.

Grupė, remdamasi Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu įregistruoti grupę, turi teisę organizuoti piliečių parašų rinkimą ir apie tai daryti pranešimus visuomenės informavimo priemonėse. Grupės įgalioti atstovai, užtikrindami piliečių parašų rinkimo lape pasirašančių piliečių duomenų apsaugą, turi teisę rinkti piliečių parašus viešose vietose, piliečių sutikimu – jų gyvenamosiose patalpose.