Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 trečiojo, penktojo, šeštojo skirsnių ir priedo pakeitimo įstatymas

Iš užsienio gauti dokumentai įteikiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka tiek, kiek Reglamentas (ES) 2020/1784, 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje (toliau šiame skirsnyje – 1965 m. Hagos konvencija) ir šis įstatymas nenustato kitaip.

Apmokestinimo už dokumentų įteikimą Lietuvos Respublikoje tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo nustatyta tvarka.

Centrinė įstaiga Reglamento (ES) 2020/1784 4 straipsnyje nustatytoms funkcijoms atlikti yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Centrinė įstaiga 1965 m. Hagos konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti, paskirta pagal 1965 m. Hagos konvencijos 2 straipsnį, yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Perduoti dokumentus užsienio valstybei pagal Reglamentą (ES) 2020/1784 ir 1965 m. Hagos konvenciją yra kompetentingi visi Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismai, kurie nagrinėja civilines ir komercines bylas.

Pagal Reglamento (ES) 2020/1784 3 straipsnio 2 dalį paskirta įstaiga, kompetentinga priimti kitų valstybių narių prašymus dėl dokumentų įteikimo, yra Lietuvos antstolių rūmai.

Pagal 1965 m. Hagos konvencijos 2 straipsnį paskirta centrinė įstaiga priima kitų susitariančiųjų valstybių prašymus dėl dokumentų įteikimo ir perduoda Lietuvos antstolių rūmams.

Lietuvos antstolių rūmai šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais organizuoja ir koordinuoja dokumentų įteikimą ir jų perdavimą antstoliams vykdyti.

Pagal Reglamento (ES) 2020/1784 7 straipsnio 1 dalies a punktą paskirta įstaiga, kuriai kitų valstybių narių perduodančiosios agentūros gali teikti prašymus nustatyti asmens, kuriam turi būti įteikti dokumentai, adresą, yra Lietuvos antstolių rūmai.

Lietuvos antstolių rūmai turi teisę neatlygintinai gauti iš valstybės registrų duomenis, reikalingus Reglamento (ES) 2020/1784 7 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytai funkcijai atlikti.

Lietuvos Respublikos teismai gali priimti sprendimą net ir tuo atveju, kai nebuvo gautas bylos iškėlimo dokumento arba lygiaverčio dokumento įteikimo ar pristatymo pažymėjimas, jeigu įvykdomos visos Reglamento (ES) 2020/1784 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos arba visos 1965 m. Hagos konvencijos 15 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos.

Reglamento (ES) 2020/1784 22 straipsnio 4 dalyje, išskyrus Reglamento (ES) 2020/1784 22 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, ir 1965 m. Hagos konvencijos 16 straipsnio 1 dalyje, išskyrus 1965 m. Hagos konvencijos 16 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį, nustatytais atvejais atsakovas turi teisę paduoti prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą nenagrinėjamas, jeigu praėjo daugiau kaip vieni metai nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka rinkti įrodymus Europos Sąjungos valstybėje narėje turi teisę visi Lietuvos Respublikos teismai (teisėjai).

Šalys ir jų atstovai, jeigu tokie yra, turi teisę dalyvauti Europos Sąjungos valstybės narės teismui renkant įrodymus Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka.

Bylos dėl neteisėtai išvežto ar kitoje, negu buvo jo įprastinė gyvenamoji vieta, Europos Sąjungos valstybėje narėje arba susitariančiojoje valstybėje pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija) laikomo vaiko grąžinimo (toliau – bylos dėl vaiko grąžinimo) nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek Reglamentas (ES) 2019/1111, Hagos konvencija ir šis įstatymas nenustato kitaip.

Bylos dėl vaiko grąžinimo, kai vaikas neteisėtai atvežtas ar neteisėtai laikomas Lietuvos Respublikoje, teismingos Vilniaus apygardos teismui.

Apie bylos dėl vaiko grąžinimo nagrinėjimą pranešama suinteresuotiems asmenims. Teismas, rengdamasis nagrinėti bylą dėl vaiko grąžinimo, paveda šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytai centrinei institucijai pateikti Reglamento (ES) 2019/1111 80 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą informaciją.

Jeigu pareiškėjas gyvena ne Lietuvos Respublikoje ir nepaskyrė atstovo byloje arba įgalioto asmens procesiniams dokumentams gauti, gyvenančio Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 805 straipsnis), prašyme dėl vaiko grąžinimo turi būti nurodytas adresas Lietuvos Respublikoje arba elektroninių ryšių priemonių adresai, kuriais pareiškėjui būtų galima įteikti procesinius dokumentus.

Prašymas dėl vaiko grąžinimo turi būti išnagrinėtas laikantis Reglamento (ES) 2019/1111 24 straipsnyje nustatytų terminų. Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, turi būti fiksuojama teismo posėdžio eiga.

Teismo nutartis grąžinti vaiką ar atsisakyti grąžinti vaiką gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui. Bylose dėl vaiko grąžinimo kasacija negalima.

Reglamento (ES) 2019/1111 29 straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų perdavimo funkciją Lietuvos Respublikoje atlieka šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta centrinė institucija.

Reglamento (ES) 2019/1111 36 straipsnio 1 dalyje, 49 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažymas išduoda sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas.

Reglamento (ES) 2019/1111 37 ir 48 straipsniuose numatytais atvejais pažymą ištaiso ar atšaukia ją išdavęs teismas. Pažymos ištaisymo ar atšaukimo klausimas išsprendžiamas mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsnio nuostatas dėl rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymo.

Reglamento (ES) 2019/1111 66 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažymą išduoda autentišką dokumentą patvirtinęs notaras.

Reglamento (ES) 2019/1111 67 straipsnyje numatytais atvejais pažymą ištaiso ar atšaukia ją išdavęs notaras. Apie pažymos ištaisymą ar atšaukimą ne vėliau kaip per tris darbo dienas raštu informuojamas asmuo, kuriam buvo išduota pažyma. Šioje dalyje nurodyti notariniai veiksmai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka.

Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai, dėl kurių išduodamos Reglamento (ES) 2019/1111 36 straipsnio 1 dalyje, 47 straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos, taip pat Europos Sąjungos valstybėse narėse formaliai parengti arba užregistruoti autentiški dokumentai ar užregistruoti susitarimai, dėl kurių išduodamos Reglamento (ES) 2019/1111 66 straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos, yra vykdomieji dokumentai.

Reglamento (ES) 2019/1111 30 straipsnio 3 dalyje nurodytus prašymus priimti sprendimą, kad nėra jokių Reglamento (ES) 2019/1111 38 ir 39 straipsniuose nurodytų atsisakymo pripažinti pagrindų, Reglamento (ES) 2019/1111 40 straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus atsisakyti pripažinti, taip pat Reglamento (ES) 2019/1111 59 straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus atsisakyti vykdyti, kai jie grindžiami Reglamento (ES) 2019/1111 39 straipsnio nuostatomis ar kitais Reglamente (ES) 2019/1111 nustatytais pagrindais, nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti prašymai nagrinėjami mutatis mutandis taikant šio įstatymo 4 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatas. Prašymai peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimtas dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų prašymų, gali būti paduoti per trisdešimt dienų nuo nutarties įteikimo šaliai dienos.

Reglamento (ES) 2019/1111 59 straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus atsisakyti vykdyti, kai jie grindžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais, nagrinėja antstolis, kuriam pateiktas vykdyti sprendimas.

Reglamento (ES) 2019/1111 56 straipsnyje numatytais atvejais vykdymo procesą sustabdo vykdymo vietos apylinkės teismas.

Jeigu Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendime dėl bendravimo teisių nėra reikalingų nurodymų arba jų nepakanka, vykdymo veiksmus atliekantis antstolis kreipiasi su pareiškimu į vykdymo vietos apylinkės teismą dėl praktinių nurodymų dėl naudojimosi bendravimo teisėmis.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

Vaikas, kuris sugeba išreikšti savo nuomonę ir suformuluoti savo pažiūras, dėl naudojimosi bendravimo teisėmis turi būti išklausytas teismo posėdyje mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 380 straipsnyje nustatytą tvarką.

Teismas, rengdamasis nagrinėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pareiškimą, paveda vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikti išvadą.

Dėl teismo nutarties, kurioje išdėstyti praktiniai nurodymai dėl naudojimosi bendravimo teisėmis, gali būti paduodamas atskirasis skundas. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta išnagrinėjus atskirąjį skundą, kasacine tvarka neskundžiama.

Centrinė institucija Hagos konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti yra Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Centrinės institucijos Reglamente (ES) 2019/1111 nustatytoms funkcijoms atlikti yra:

Reglamento (ES) 2019/1111 74 straipsnio 2 dalyje nurodytą pareiškimą, kad asmuo turi teisę į antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, išduoda Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.

1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencija) Lietuvos Respublikoje įgyvendinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje ratifikavimo“.

Valstybių 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dalyvių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, teismų sprendimai, patenkantys į 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos taikymo sritį, Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LX skyriaus ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį skirsnius.

Reglamento (ES) 2019/1111 12 ir 13 straipsniuose ir 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos 8 ir 9 straipsniuose nurodytus prašymus dėl jurisdikcijos perėmimo iš užsienio valstybės teismo ir prašymus dėl jurisdikcijos perdavimo užsienio valstybės teismui nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek Reglamentas (ES) 2019/1111, 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencija ir šis įstatymas nenustato kitaip. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai žyminiu mokesčiu neapmokestinami.