LegalizeLietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 22, 23, 29, 32, 34, 35, 37, 40, 41, 43, 45, 47, 55, 56, 64, 66 straipsnių ir VI-1 skyriaus pakeitimo įstatymas
2) tvirtina valstybinės žemės patikėtinių veiklos valstybinės kontrolės procedūrų organizavimo aprašą, kartu patvirtindama valstybinės žemės patikėtinių rizikingumo vertinimą ir surašomų dokumentų formas;
3) šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytais atvejais teikia išvadą dėl sandorio atitikties teisės aktų reikalavimams ir galimybės jį registruoti Nekilnojamojo turto registre arba dėl nustatytų trūkumų ir galimybės juos pašalinti sandorio šalių susitarimu;
4) šio įstatymo 362 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nurodo pripažinti netekusiais galios priimtus administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, ar nutraukti, pakeisti šių sprendimų pagrindu sudarytus neteisėtus valstybinės žemės patikėtinių sandorius;
5) kreipiasi į teismą, kai valstybinės žemės patikėtiniai nesutinka nutraukti ar pakeisti neteisėtai sudarytų sandorių ar pripažinti netekusiais galios priimtų administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, taip pat kai nevykdo motyvuoto nurodymo;
6) konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą, susijusią su valstybinės žemės sandorių sudarymo procesu ir administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, priėmimu, atlieka kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų sudarant valstybinės žemės sandorius ir priimant su valstybine žeme susijusius administracinius sprendimus: teisės aktų analizę, informacijos apie teisės aktų taikymą vertinimą ir viešinimą, prevencinius patikrinimus.
Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę:
1) susipažinti su valstybinės žemės patikėtinių priimtais administraciniais sprendimais, susijusiais su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu;
2) pareikalauti iš valstybinės žemės patikėtinių priimtų administracinių sprendimų ar sandorių, taip pat visos su jų sudarymu susijusios informacijos ir medžiagos, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, tarp jų ir neviešinamų, kopijų, valstybinės žemės patikėtinių kolegialių valdymo organų posėdžių protokolų kopijų. Šis pareikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos;
3) kreiptis į valstybinės žemės patikėtinius dėl informacijos, susijusios su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikimo;
4) išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo sustabdytas administracinis sprendimas, teikti motyvuotą nurodymą pakeisti ar pripažinti netekusiu galios administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, arba reikalauti, kad būtų neatidėliojant įgyvendinamas įstatymas, vykdomas Vyriausybės nutarimas, motyvuotu nurodymu šį nurodymą ar reikalavimą atšaukti, jeigu jis dar neįvykdytas;
5) vadovaudamasi Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nustatytais pagrindais, kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl žemės naudojimo valstybinės priežiūros patikrinimų atlikimo ir (ar) rezultatų apie atliktus patikrinimus pateikimo.
Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad, remiantis valstybinės žemės patikėtinių administraciniu sprendimu, susijusiu su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinkančiu šio ar kitų įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, yra sudarytas sandoris valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto vardu ir tas sandoris pažeidžia viešąjį interesą, taip pat kai yra kitų įstatymų nustatytų sandorių negaliojimo pagrindų, bendrosios kompetencijos teismui pareiškia ieškinį dėl viešojo intereso gynimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinių priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas.
Jeigu valstybinės žemės patikėtiniai priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriais remiantis sudaromi viešąjį interesą pažeidžiantys sandoriai, arba jeigu valstybinės žemės patikėtiniai priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kurie gali pažeisti viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka savo motyvuotu nurodymu sustabdo tokių valstybinės žemės patikėtinių priimtų administracinių sprendimų vykdymą ir sandorių pasirašymą.
Įgyvendindama šiame skyriuje numatytas funkcijas dėl savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių, veiksmų, Nacionalinė žemės tarnyba informuoja Vyriausybės atstovo įstaigą, o Vyriausybės atstovo įstaiga dėl savivaldybių veiksmų, susijusių su valstybinės žemės patikėtinio funkcijų įgyvendinimu, priežiūros neatlieka; jeigu procedūros Vyriausybės atstovo įstaigoje jau pradėtos, jos nutraukiamos Vyriausybės atstovo įstaigos iniciatyva.
362 straipsnis. Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų atlikimo tvarka
Nacionalinė žemės tarnyba:
1) nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinio priimtas administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinka šio ar kitų įstatymų arba Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų reikalavimų, teikia atitinkamam valstybinės žemės patikėtiniui motyvuotą nurodymą pakeisti ar pripažinti netekusiu galios administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos motyvuotą nurodymą valstybinės žemės patikėtinis turi apsvarstyti per vieną mėnesį nuo motyvuoto nurodymo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą pranešti Nacionalinei žemės tarnybai per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;
2) nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinis neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikia atitinkamam valstybinės žemės patikėtiniui motyvuotą nurodymą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą ir vykdyti Vyriausybės nutarimą, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos motyvuotą nurodymą valstybinės žemės patikėtinis turi apsvarstyti per vieną mėnesį nuo motyvuoto nurodymo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą pranešti Nacionalinei žemės tarnybai per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;
3) jeigu valstybinės žemės patikėtinis, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos motyvuotą nurodymą, atsisako ginčijamą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar pripažinti netekusiu galios arba jeigu, apsvarstęs šios dalies 2 punkte nurodytą Nacionalinės žemės tarnybos motyvuotą nurodymą, atsisako jį vykdyti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti ar vykdyti motyvuotą nurodymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio valstybinės žemės patikėtinio neveikimo.
Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinis priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kad valstybinės žemės patikėtinio priimtas administracinis sprendimas nėra įgyvendintas ir pažeidžia viešąjį interesą:
1) per 3 darbo dienas, kai nustatoma, kad valstybinės žemės patikėtinis priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kai priimtas valstybinės žemės patikėtinio administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, nėra įgyvendintas ir pažeidžia viešąjį interesą, savo motyvuotu nurodymu stabdo jo vykdymą ir sandorio pasirašymą ir motyvuotu nurodymu nurodo administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar pripažinti netekusiu galios;
2) per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie atsisakymą tenkinti motyvuotą nurodymą gavimo dienos, jeigu valstybinės žemės patikėtinis, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos motyvuotą nurodymą, atsisako pakeisti ar pripažinti netekusiu galios administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, įvertinusi atsisakymo motyvus, kreipiasi į teismą su pareiškimu arba ieškiniu prašydama teismo imtis pareiškimo arba ieškinio užtikrinimo priemonių.
Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinio priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, tokius administracinius sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo patikėtinio atsisakymo vykdyti motyvuotą nurodymą ar neveikimo per nustatytą terminą pateikti savo sprendimą dienos.
Visais atvejais apie savivaldybės administravimo subjektui pateiktą motyvuotą nurodymą Nacionalinė žemės tarnyba informuoja merą. Meras artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje privalo su šia informacija supažindinti savivaldybės tarybą.
Nacionalinė žemės tarnyba informaciją apie pradėtus valstybinės kontrolės veiksmus teikia per Žemės informacinę sistemą.
Valstybinės žemės patikėtiniai neturi teisės sudaryti sandorių, jeigu Nacionalinė žemės tarnyba nustatė pažeidimą arba pradėjo pažeidimo procedūrą ir ši informacija buvo pateikta Žemės informacinėje sistemoje. Sandoriai, sudaromi Nacionalinei žemės tarnybai pradėjus pažeidimo procedūrą ar nustačius pažeidimą, taip pat sandoriai, sudaryti negavus Nacionalinės žemės tarnybos išvados, kad sandoris atitinka teisės aktų reikalavimus, kai tokią išvadą privaloma gauti šio straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais, laikytini negaliojančiais (niekiniais) ir dėl jų vykdymo sustabdymo ir pripažinimo negaliojančiais Nacionalinė žemės tarnyba privalo kreiptis į teismą.
Nacionalinė žemės tarnyba teikia išvadą dėl šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytų sandorių, atitinkančių šio straipsnio 8 dalyje nustatytus kriterijus, atitikties jų sudarymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, išskyrus atvejus, kai perleidus statinius ir (ar) įrenginius, nekeičiant sandorio sąlygų, sudaromas susitarimas dėl šioje dalyje nurodytų sandorių pakeitimo ir dėl sandorio, kuris keičiamas, buvo pateikta teigiama Nacionalinės žemės tarnybos išvada ir nuo jos pateikimo nepraėjo daugiau kaip 3 metai. Savivaldybė ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki šių sandorių sudarymo dienos per Žemės informacinę sistemą teikia juos tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai. Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sandorio pateikimo tikrinti dienos parengia išvadą dėl jo atitikties teisės aktų reikalavimams arba informuoja apie nustatytus trūkumus. Nacionalinė žemės tarnyba išvadą teikia per Žemės informacinę sistemą. Savivaldybė per nustatytą terminą pateikia Nacionalinei žemės tarnybai patikslintą sandorį ir informaciją apie išvadoje nurodytų trūkumų pašalinimą. Negavus Nacionalinės žemės tarnybos išvados dėl sandorio atitikties teisės aktų reikalavimams, sandoris nesudaromas. Gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad sandoris atitinka teisės aktų reikalavimus, jo sąlygos nekeičiamos. Siekiant pakeisti sandorio sąlygas, savivaldybė parengia naują sandorio projektą ir kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl pakartotinės išvados gavimo. Nacionalinei žemės tarnybai pateikus pakartotinę išvadą, ankstesnė išvada laikoma negaliojančia. Dėl savivaldybės tarybos patvirtintų sandorių, kurių sąlygos buvo pakeistos be pakartotinės Nacionalinės žemės tarnybos išvados, pripažinimo negaliojančiais Nacionalinė žemės tarnyba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka su pareiškimu kreipiasi į administracinį teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neregistruoja šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytų sandorių, atitinkančių šio straipsnio 8 dalyje nustatytus kriterijus, jeigu su sandorio dokumentais nepateikiama Nacionalinės žemės tarnybos išvada, kad sandoris atitinka teisės aktų reikalavimus. Jeigu teismas nepatenkina Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimo dėl sandorio vykdymo sustabdymo ir pripažinimo negaliojančiu, Nacionalinė žemės tarnyba pakartotinai vertina sandorį ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priima naują išvadą, ar sandoris atitinka teisės aktų reikalavimus ir galima jį registruoti.
Nacionalinės žemės tarnybos išvada teikiama dėl sandorių, atitinkančių bent vieną iš šių kriterijų:
1) sandoris (nuomos ar panaudos) sudaromas dėl valstybinės žemės sklypo, esančio saugomoje teritorijoje;
2) sandoris sudaromas dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo;
3) sandoris sudaromas dėl valstybinės žemės sklypo, kuriame yra apleisti statiniai;
4) sandoris sudaromas dėl valstybinės žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė ne mažesnė kaip trys šimtai tūkstančių eurų;
5) sandoris sudaromas dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo, ne mažesnio kaip 2 ha ploto;
6) sandoris sudaromas dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo, ne mažesnio kaip 0,3 ha ploto.“
15 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 37 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Žemės konsolidacijos projektų ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles tvirtina Vyriausybė. Specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų rengimo taisykles tvirtina žemės ūkio ministras ir aplinkos ministras. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Ypatingos valstybinės svarbos žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai rengiami Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 37 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Su žemės valdos projektų rengimu ir įgyvendinimu susiję veiksmai atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą, kurios valdytoja – Aplinkos ministerija. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos tvarkytojas ar tvarkytojai, duomenų valdytojas ar valdytojai ir duomenų tvarkytojas ar tvarkytojai skiriami aplinkos ministro tvirtinamuose Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatuose. Žemės valdos projektų rengimo procesas baigiamas, kai projektas patvirtinamas, įgyvendinimo procesas laikomas baigtu, kai atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai ir jų metu nustatyti kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą.“
Papildyti 37 straipsnį 14 dalimi:
„14. Jeigu formuojamame valstybinės žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ir (ar) įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), aplinkos ministro nustatyta tvarka rengiant žemės valdos projektą nustatomos savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti būtinos žemės sklypo dalys. Kai šios dalys nebuvo nustatytos arba jos turi būti keičiamos, šis žemės valdos projektas koreguojamas aplinkos ministro nustatyta tvarka, netaikant viešinimo procedūros ir derinant tik su žemės sklype esančių statinių ir (ar) įrenginių savininkais ir savivaldybe, kurios teritorijoje yra žemės sklypas. Patvirtinta žemės valdos projekto korektūra per 5 darbo dienas nuo jos patvirtinimo dienos registruojama Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje. Šis reikalavimas netaikomas, kai šioje dalyje nurodyti statiniai ir (ar) įrenginiai priklauso vienam savininkui ir jie naudojami tai pačiai (vienai) veiklai vykdyti.“
16 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 40 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Du bendrą ribą turintys žemės sklypai gali būti perdalijami nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kai tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumento sprendiniams. Tvarka ir atvejai, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, nustatomi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Sprendimą dėl šių perdalijimo būdu patikslintų žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų ir mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus suderintus žemės sklypų planus priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas.“
17 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 41 straipsnio 13 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) pranešę žemės savininkui ir kitam naudotojui, vaikščioti, važinėti nedarydami žalos, matuoti, prireikus statyti riboženklius, tyrinėti dirvožemį teritorijose, kurioms rengiami žemėtvarkos planavimo dokumentai, rengiami arba tikslinami erdviniai duomenys ir atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai. Apie numatomus žemėtvarkos darbus ir jų atlikimo laiką žemės savininkams ir kitiems naudotojams pranešama raštu prieš 5 darbo dienas iki numatytų darbų pradžios, o privačioje žemėje šie darbai gali būti atliekami tik gavus žemės savininko ir kito naudotojo sutikimą. Rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, šis sutikimas nereikalingas;“.
Pripažinti netekusia galios 41 straipsnio 14 dalį.
18 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
Pripažinti netekusia galios 43 straipsnio 2 dalį.
19 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„1. Žemė ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimami, panaikinamos daiktinės teisės į žemę ir joje esantį kitą nekilnojamąjį turtą ir, gavus subjektų, nustačiusių suvaržymus, sutikimus, paimamam turtui Nekilnojamojo turto registre įregistruoti suvaržymai panaikinami, ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos, asmens, nurodyto šio straipsnio 5 dalyje, ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, savivaldybės lygmens miesto teritorijos bendrąjį planą, vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, įskaitant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, valstybinės reikšmės miškų plotų schemas, ar Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatytais atvejais tenkinant viešąjį interesą reikalinga:“.
Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;“.
Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) gamtos paveldo teritorinių kompleksų ir objektų bei kultūros paminklų apsaugai ir naudojimui visuomenės poreikiams;“.
Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, magistraliniams vamzdynams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams;“.
Pakeisti 45 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Nesuformuotoje valstybinėje žemėje esantys statiniai ir (ar) įrenginiai, kuriems eksploatuoti šio įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje nustatyta tvarka žemės sklypai neformuojami, išperkami Vyriausybės nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę pagal statybai naudotų medžiagų ir statybos darbų vertes paėmimo visuomenės poreikiams metu esamomis kainomis.“
Papildyti 45 straipsnį 7 dalimi:
„7. Nesuformuotoje valstybinėje žemėje ar valstybiniame žemės sklype esantys statiniai ir (ar) įrenginiai paimami visuomenės poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą.“
20 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 47 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Visuomenės poreikiams paimamoje žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio ar negauto derliaus vertė neatlyginama, jeigu žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo rašytiniu susitarimu, atlikus turto vertinimą, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui paliekama teisė iš žemės sklypo, paimamo visuomenės poreikiams, pačiam išsikelti sodinius, želdinius, medynus ar nusiimti derlių.“
Pakeisti 47 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:
„20. Išlaidos už inžinerinių statinių ir (ar) įrenginių iškėlimą iš visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo neatlyginamos, jeigu pagal žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos ir žemės savininko ir (ar) patikėtinio, ir (ar) kito naudotojo rašytinį susitarimą suinteresuotos institucijos įgaliotas subjektas inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius iškelia projekto, kuriam įgyvendinti vykdomas žemės paėmimas visuomenės poreikiams, įgyvendinimo metu.“
21 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„55 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už nesiėmimą priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti
Nesiėmimas priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti, kai jų nesiima žemės savininkai ar kiti žemės naudotojai, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt eurų.
Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.“
22 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„56 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už valstybinio geodezinio punkto sunaikinimą arba sugadinimą
Valstybinio geodezinio punkto sunaikinimas arba sugadinimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dviejų šimtų iki šešių šimtų eurų.
Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.“
23 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 64 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„64 straipsnis. Atsakomybės už šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62 ir 63 straipsniuose nurodytus pažeidimus taikymas, šių pažeidimų nagrinėjimo tvarka
Atsakomybė už šio įstatymo 56 straipsnio, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį, ir 61 straipsnio 1–6 dalyse nurodytus pažeidimus taikoma ir juridinių asmenų padaliniams, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; šie pažeidimai nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai pradeda šioje dalyje nurodytų pažeidimų teiseną, atlieka tyrimą ir surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių formą tvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vadovas.
Atsakomybė už šio įstatymo 56 straipsnio, kai valstybinis geodezinis punktas sunaikinamas arba sugadinamas vykdant geodezijos ir kartografijos darbus, 62 ir 63 straipsniuose nurodytus pažeidimus taikoma ir juridinių asmenų padaliniams, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; šie pažeidimai nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai. Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai pradeda šioje dalyje nurodytų pažeidimų teiseną, atlieka tyrimą ir surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių formą tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas.
Atsakomybė už šio įstatymo 54, 55 ir 59 straipsniuose nurodytus pažeidimus taikoma ir juridinių asmenų padaliniams, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; šie pažeidimai nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai ar valstybinių miškų apsaugos pareigūnai pradeda šioje dalyje nurodytų pažeidimų teiseną, atlieka tyrimą ir surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių formą tvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Valstybinių miškų urėdijos vadovai.
Atsakomybė už šio įstatymo 57, 58 ir 60 straipsniuose nurodytus pažeidimus taikoma ir juridinių asmenų padaliniams, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; šie pažeidimai nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai pradeda šioje dalyje nurodytų pažeidimų teiseną, atlieka tyrimą ir surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių formą tvirtina Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vadovas.
Atsakomybė už šio įstatymo 61 straipsnio 7 dalyje nurodytą pažeidimą taikoma ir juridinių asmenų padaliniams, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; šis pažeidimas nagrinėjamas, priimtas spendimas skundžiamas ir vykdomas tokia pačia tvarka kaip atitinkamame Administracinių nusižengimų kodekso straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas. Savivaldybių administracijų pareigūnai pradeda šioje dalyje nurodyto pažeidimo teiseną, atlieka tyrimą ir surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių formą tvirtina savivaldybės meras.“
24 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 66 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Ex post vertinimo laikotarpis – 3 metai nuo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301, 351, 352 ir 66 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2114 įsigaliojimo dienos.“
Pakeisti 66 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2027 m. liepos 1 d.“
25 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. liepos 1 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliotos institucijos, kitos šiame įstatyme nurodytos institucijos ir įstaigos iki 2025 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 10 dalis taikoma valstybinės žemės panaudos sutartims, sudarytoms po 2025 m. birželio 30 d.
Šio įstatymo 4 straipsnio 14 dalyje išdėstytos Žemės įstatymo 9 straipsnio 171 dalies nuostatos taikomos procedūroms dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, kurios pradėtos po 2025 m. birželio 30 d. Iki 2025 m. birželio 30 d. inicijavus valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos sutarties nutraukimą, tačiau, sutarties nenutraukus, šio įstatymo 4 straipsnio 14 dalyje išdėstytoje Žemės įstatymo 9 straipsnio 171 dalyje nurodytas padidintas valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas ir valstybinės žemės nuomininko mokamas nuo 2025 m. liepos 1 d.
Šio įstatymo 4 straipsnio 15 dalyje išdėstytoje Žemės įstatymo 9 straipsnio 172 dalyje nurodytas padidintas valstybinės žemės nuomos mokestis mokamas, jeigu valstybinės žemės nuomos sutarties terminas pasibaigė po 2025 m. birželio 30 d. ir valstybinės žemės nuomininkas nesikreipė dėl naujos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo. Iki 2025 m. birželio 30 d. pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarčių terminui ir pradėjus procedūras dėl statinių nugriovimo (nukėlimo ar pašalinimo) ar kitus veiksmus dėl naujos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, šio įstatymo 4 straipsnio 15 dalyje išdėstytoje Žemės įstatymo 9 straipsnio 172 dalyje nurodytas padidintas valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas ir valstybinės žemės nuomininko mokamas nuo 2025 m. liepos 1 d.
Prašymai dėl valstybinės žemės sklypų suformavimo, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, nagrinėjami ir procedūros baigiamos iki 2025 m. birželio 30 d. galiojusia tvarka ir sąlygomis.
Iki 2025 m. birželio 30 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnų pradėti ir nebaigti pažeidimų tyrimai pagal šio įstatymo 57, 58, 60 straipsnius, 61 straipsnio 7 dalį ir 62 straipsnį baigiami nagrinėti iki 2025 m. birželio 30 d. galiojusia tvarka.
Iki 2025 m. birželio 30 d. pradėti, bet nebaigti rengti ir nepatvirtinti žemės reformos žemėtvarkos projektai ar jiems prilyginami žemės sklypų planai baigiami rengti ir tvirtinami iki 2025 m. birželio 30 d. galiojusia tvarka. Žemės reformos žemėtvarkos projektas ar jam prilyginamas žemės sklypo planas laikomas pradėtu rengti, jeigu yra priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimas dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto ar jam prilyginto žemės sklypo plano patvirtinimo.
Iki 2025 m. birželio 30 d. pradėtos, bet nebaigtos atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje apskaičiavimo ir sumokėjimo procedūros tęsiamos iki 2025 m. birželio 30 d. galiojusia tvarka ir sąlygomis.
Kitos šiame straipsnyje neįvardytos procedūros, susijusios su valstybinės žemės valdymu, naudojimu, disponavimu ja ir numatytos Žemės įstatyme, pradėtos, bet nebaigtos iki 2025 m. birželio 30 d., tęsiamos ir baigiamos iki 2025 m. birželio 30 d. galiojusia tvarka ir sąlygomis. Procedūros yra pradėtos, kai Žemės įstatyme nurodytoms institucijoms pagal kompetenciją pateiktas prašymas ir jis neišnagrinėtas arba kai šios institucijos iki 2025 m. birželio 30 d. savo iniciatyva pradėjo vykdyti procedūras, susijusias su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ar disponavimu ja, ir jų nebaigė.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).