LegalizeLietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2019-12-31
Įstatymas paskelbtas: TAR 2018-07-16, i. k. 2018-12049
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VIDAUS TARNYBOS STATUTO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2018 m. birželio 29 d. Nr. XIII-1381
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą ir jį išdėstyti taip:
„PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 29 d.
įstatymu Nr. IX-1538
(Lietuvos Respublikos
2018 m. birželio 29 d.
įstatymo Nr. XIII-1381
redakcija)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VIDAUS TARNYBOS
statutAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
2 straipsnis. Pagrindinės Statuto sąvokos
Individualus tarnybinis ginčas – vidaus tarnybos sistemos pareigūno nesutarimas su statutine įstaiga dėl šiame statute, kituose teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo.
Kursantas – asmuo, kuris mokosi statutinėje profesinio mokymo įstaigoje ir yra pasirašęs stojimo į vidaus tarnybą sutartį.
Lygiavertės pareigos – tai pačiai vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareigybių grupei priklausančios pareigos.
Pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.
Pareigūnų rotacija – pareigūnų perkėlimas šio statuto ir kitų įstatymų nustatytais atvejais į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje arba kitoje statutinėje įstaigoje, pasibaigus šiame statute ar kituose įstatymuose nustatytai kadencijai.
Tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės.
Tarnybos vietovė – savivaldybės teritorija, kurioje yra statutinės įstaigos, kurioje pareigūnas eina pareigas, ar šios įstaigos padalinio (kai padalinio buveinė nesutampa su statutinės įstaigos buveine), kuriame pareigūnas eina pareigas, buveinė, jeigu šakos kolektyvinėje sutartyje arba statutinės įstaigos veiklą reglamentuojančiame įstatyme nenustatyta kitaip.
Statutinė įstaiga – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių viešasis juridinis asmuo, kurio vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnyba organizuojama statutiniais pagrindais. Prie statutinių įstaigų priskiriamos ir vidaus reikalų bei teisingumo ministrų valdymo srityse veikiančios profesinio mokymo įstaigos (toliau – statutinė profesinio mokymo įstaiga).
Vidaus tarnyba – vidaus tarnybos sistemos pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ir praradimo bei su vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu susijusių teisinių santykių visuma.
Vidaus tarnybos sistema – vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrams pavestų valdymo sričių statutinių įstaigų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų visuma ir ryšiai tarp jų.
Vidaus tarnybos sistemos pareigūnas (toliau – pareigūnas) – šiame statute nustatyta tvarka į pareigūno pareigas vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose, teisingumo ministro valdymo srities statutinėse įstaigose, finansų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose priimtas statutinis valstybės tarnautojas, atliekantis įstatymuose nustatytas funkcijas, kuriomis užtikrinamas statutinei įstaigai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų ir (ar) vadovaujantis kitiems pareigūnams.
3 straipsnis. Pagrindiniai vidaus tarnybos principai
Pagrindiniai vidaus tarnybos principai:
1) įstatymų viršenybės principas. Pareigūno statusas, reglamentuotas šiame statute ir kituose įstatymuose, negali būti keičiamas kitaip negu įstatymu;
2) lygiateisiškumo principas. Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi lygias teises stoti į vidaus tarnybą, o pareigūno statusas negali būti ribojamas dėl aplinkybių, nesusijusių su pareigūno profesinėmis ir dalykinėmis savybėmis;
3) politinio neutralumo principas. Pareigūnas privalo, nepaisydamas asmeninių politinių pažiūrų, nešališkai tarnauti žmonėms ir teisėtai valstybės valdžiai, nedalyvauti politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje;
4) skaidrumo principas. Bet kokia pareigūno veikla atliekant pareigas turi būti vieša, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus;
5) karjeros principas. Skyrimas į aukštesnes pareigas grindžiamas pareigūnų kompetencija, atrankos ar tarnybinės veiklos vertinimo metu įvertinant jų profesionalumą, tarnybinės veiklos rezultatus, tinkamumą pareigoms, į kurias pretenduojama, vidaus tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti;
6) vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principas. Pareigūnų tarnybos ypatumai (didesnis pavojus gyvybei ar sveikatai, griežtesnė atsakomybė ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis;
7) teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principas. Preziumuojama, kad asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins jos pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, dėl to pagal šį statutą ir kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti užtikrinama visą jų tarnybos laiką;
8) bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas. Pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas;
9) tarnybinio pavaldumo principas. Pareigūnai yra pavaldūs savo tiesioginiams vadovams ir privalo vykdyti vadovų teisėtus nurodymus.
Pareigūnų tarnybinės etikos principus nustato centrinių statutinių įstaigų vadovai.
4 straipsnis. Statutinės įstaigos
Vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinės įstaigos:
1) centrinės statutinės įstaigos: Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas), Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba), Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vadovybės apsaugos departamentas), Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba);
2) kitos statutinės įstaigos – centrinėms statutinėms įstaigoms pavaldžios statutinės įstaigos;
3) statutinės profesinio mokymo įstaigos – vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos.
Teisingumo ministro valdymo srities statutinės įstaigos:
1) centrinė statutinė įstaiga – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas);
2) kitos statutinės įstaigos – Kalėjimų departamentui pavaldžios probacijos tarnybos, pataisos įstaigos, tardymo izoliatoriai;
3) statutinė profesinio mokymo įstaiga – pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaiga.
Finansų ministro valdymo srities statutinės įstaigos:
1) centrinė statutinė įstaiga – Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas);
2) kitos statutinės įstaigos – Muitinės departamentui pavaldžios muitinės statutinės įstaigos.
Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos centrinės statutinės įstaigos kiekviena atskirai su pavaldžiomis statutinėmis įstaigomis sudaro statutinių įstaigų sistemą.
5 straipsnis. Pareigūnų pareigybės
Pareigūnų pareigybės skirstomos į 15 grupių. Aukščiausia yra 1 grupė, žemiausia – 15 grupė.
Pareigūnų pareigybių grupės, joms priskirtos pareigūnų pareigybės ir pareiginių algų koeficientų intervalai nustatyti šio statuto priede.
Šio statuto priede nurodytų 11, 12, 13, 14 ir 15 pareigybių grupių pareigybėms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta kvalifikacija, 8, 9 ir 10 pareigybių grupių pareigybėms – ne žemesnis kaip aukštasis koleginis išsilavinimas, iki 2009 metų įgytas aukštesnysis išsilavinimas arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas, 1, 2, 3, 4, 5, 6, ir 7 pareigybių grupių pareigybėms – aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas. Kitus papildomus reikalavimus, taikomus pretenduojant eiti pareigūnų pareigybes, nustato ministras, kurio valdymo sričiai priskirta statutinė įstaiga (toliau – ministras), centrinių statutinių įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys.
Centrinių statutinių įstaigų vadovai tvirtina pareigūnų pareigybių, kurioms eiti būtinas aukštasis teisinis išsilavinimas, sąrašus.
6 straipsnis. Pareigūnų pareigybių skaičius, pareigybių aprašymai ir sąrašai
Didžiausią leistiną pareigūnų pareigybių skaičių centrinėse statutinėse, kitose statutinėse ir statutinėse profesinio mokymo įstaigose tvirtina ministras, atsižvelgdamas į centrinių statutinių įstaigų poreikius ir neviršydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus jo valdymo sričiai priskirtose įstaigose.
Pareigūnų pareigybių centrinėse statutinėse, kitose statutinėse ir statutinėse profesinio mokymo įstaigose poreikio nustatymo metodiką tvirtina ministras.
Pareigūnų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis vidaus reikalų, finansų ir teisingumo ministrų patvirtinta Pareigūnų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika.
Centrinių statutinių įstaigų vadovų pareigybių aprašymus tvirtina ministras.
Centrinių statutinių įstaigų ir joms pavaldžių statutinių įstaigų pareigūnų pareigybių sąrašus ir pareigybių aprašymus, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus pareigybių aprašymus, neviršydamas ministro patvirtinto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus, tvirtina centrinės statutinės įstaigos vadovas arba jo įgalioti statutinių įstaigų vadovai.
7 straipsnis. Statutinių įstaigų personalas
Statutinių įstaigų personalą sudaro pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.
Pareigūnų tarnybos santykiai reglamentuoti šiame statute. Kituose statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatytos specialios su šių įstaigų veiklos ypatumais susijusios pareigūnų tarnybos santykius reglamentuojančios normos.
Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti įstatymai pareigūnams taikomi tiek, kiek jų tarnybos santykiai ir socialinės garantijos nereglamentuoti šiame statute, kituose statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.
Karjeros valstybės tarnautojams, tarnaujantiems ir siekiantiems tarnauti statutinėse įstaigose, taikomos šio statuto 11 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 16 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktų nuostatos. Muitinės departamento ir jam pavaldžių įstaigų karjeros valstybės tarnautojams, be to, taikomos ir šio statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų karjeros valstybės tarnautojams – ir šio statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 dalies nuostatos.
Muitinės departamento ir jam pavaldžių įstaigų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taikomos šio statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 11 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 16 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų nuostatos. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų darbuotojams taikomos šio statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 11 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 16 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų ir 3 dalies nuostatos.
II SKYRIUS
VIDAUS TARNYBA
PIRMASIS SKIRSNIS
PRIĖMIMAS Į VIDAUS TARNYBĄ
8 straipsnis. Pretenduojantiems į vidaus tarnybą asmenims taikomi reikalavimai
Pretenduojantis į vidaus tarnybą asmuo turi:
1) būti Lietuvos Respublikos pilietis ir mokėti lietuvių kalbą;
2) būti sukakęs ne mažiau kaip 18 metų ir ne daugiau kaip 60 metų;
3) būti nepriekaištingos reputacijos;
4) būti lojalus Lietuvos valstybei;
5) turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą;
6) būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas vidaus tarnybos sistemoje. Sveikatos būklės reikalavimus nustato vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrai;
7) būti tokio fizinio pasirengimo, kuris leistų eiti pareigas vidaus tarnybos sistemoje. Pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimus nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais.
Pretenduojantys į vidaus tarnybą vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose asmenys taip pat turi būti baigę vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinę profesinio mokymo įstaigą ar Lietuvos aukštąją mokyklą (toliau – kita švietimo įstaiga) ministro nustatyta tvarka išduotu siuntimu arba vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus.
Ministras ar jo įgalioti centrinių statutinių įstaigų vadovai gali nustatyti papildomų reikalavimų, taikomų asmenims, pageidaujantiems mokytis statutinėje profesinio mokymo įstaigoje ar kitoje švietimo įstaigoje arba pretenduojantiems tarnauti tam tikruose statutinių įstaigų padaliniuose. Šie papildomi reikalavimai siejami su asmens intelektiniais, fiziniais ir praktiniais gebėjimais, moraliniu ir psichologiniu tinkamumu vidaus tarnybai ar tinkamumu eiti pareigas tam tikruose padaliniuose.
9 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija
Pretenduojantys į vidaus tarnybą asmenys ir pareigūnai turi būti nepriekaištingos reputacijos.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar yra panaikintas, arba pripažintas kaltu dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo ir nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai, arba turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo;
2) įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai;
3) anksčiau ėjo statutinio valstybės tarnautojo pareigas, dirbo teisėju, notaru, prokuroru, advokatu ar krašto apsaugos sistemoje ir buvo atleistas atitinkamai už pareigūno vardo pažeminimą, teisėjo vardą žeminantį poelgį, notarų profesinės etikos ir tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardo pažeminimą, advokato profesinės etikos ir profesinės veiklos pažeidimus ar kario vardą žeminančius teisės pažeidimus arba šio statuto 39 straipsnio 8 dalyje numatytu atveju buvo pripažintas pažeminusiu pareigūno vardą;
4) buvo atleistas iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą ir nuo šio atleidimo dienos nepraėjo 3 metai arba šio statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytu atveju pripažintas padariusiu tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padariusiu tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo šio pripažinimo dienos nepraėjo 3 metai;
5) buvo atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitinka kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, ar dėl etikos normų pažeidimo ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
6) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.
10 straipsnis. Lojalumas Lietuvos valstybei
Pretenduojantys į vidaus tarnybą asmenys ir pareigūnai turi būti lojalūs Lietuvos valstybei.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.