LegalizeLietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2020-06-20
Įstatymas paskelbtas: TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21410
LIETUVOS RESPUBLIKOS
2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO
ĮSTATYMAS
2019 m. gruodžio 17 d. Nr. XIII-2695
Vilnius
PREAMBULĖ
Lietuvos Respublikos Seimas,
atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo ir Stabilumo ir augimo pakto – 2005 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1055/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo, – fiskalinę drausmę reglamentuojančias nuostatas, kurias vykdant valdomas valdžios sektoriaus struktūrinis balansas ir ribojamas valdžios sektoriaus išlaidų didėjimas, ir į tai, kad fiskalinę drausmę reglamentuojančių nuostatų nesilaikymas keltų riziką ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų ir ekonomikos augimo tvarumui;
įvertindamas tai, kad Lietuva 2018 metais nenukrypo nuo vidutinio laikotarpio tikslo (1 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) valdžios sektoriaus struktūrinio deficito) ir vidutiniu laikotarpiu numatoma nuo jo nenukrypti;
įvertindamas nuo 2019 m. sausio 1 d. pradėtas įgyvendinti naujas struktūrines reformas švietimo, sveikatos apsaugos, šešėlinės ekonomikos mažinimo, inovacijų, socialinio draudimo (pensijų) bei mokestinio reguliavimo srityse ir atsižvelgdamas į tai, kad reformų įgyvendinimo kaštai vidutiniu laikotarpiu turės įtakos valdžios sektoriaus pajamų, išlaidų, balanso rodikliams;
atsižvelgdamas į valstybės išorinės ekonominės aplinkos neapibrėžtumą, kintančią geopolitinę ir saugumo padėtį Europoje ir į tai, kad tokiomis aplinkybėmis neigiama rizika dėl šalies ekonominės raidos scenarijaus išlieka, į poreikį vykdyti narystės NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose įsipareigojimus;
įgyvendindamas 2019 m. birželio 5 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2019 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2019 m. Lietuvos stabilumo programos, kurioje, be kita ko, nurodoma mažinti pajamų nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį;
įvertindamas tai, kad pagal šio įstatymo, taip pat įstatymų, reglamentuojančių Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų finansinius rodiklius, rengimo metu turimus duomenis formuojami valdžios sektoriaus finansų rodikliai 2020 metais turi atitikti nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais nustatytas fiskalinės drausmės taisykles,
p r i i m a šį įstatymą.
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų patvirtinimas
Šiuo įstatymu patvirtinamas Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžetas – 11 530 292 tūkst. eurų pajamų (įskaitant 1 982 356 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), 12 778 539 tūkst. eurų asignavimų (įskaitant 2 235 621 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) išlaidoms ir turtui įsigyti (kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 1 248 247 tūkst. eurų) (šio įstatymo 1, 2, 3 ir 4 priedai).
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2020 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai ir jų rengimas
Šiuo įstatymu patvirtinami šie 2020 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai:
1) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, – 46,21 procento, iš kurios pastovioji dalis – 42,84 procento, kintamoji dalis – 3,1 procento;
2) kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama šio įstatymo 6 priede nurodyta gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), pagal kurią Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos faktiškai įplaukusias lėšas iš gyventojų pajamų mokesčio perveda savivaldybei;
3) gyventojų pajamų mokesčio dalys (procentais), reikalingos prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuoti:
Vilniaus miesto savivaldybei – 60,88 procento;
Kauno miesto savivaldybei – 86,32 procento;
Klaipėdos miesto savivaldybei – 96,21 procento;
Neringos savivaldybei – 25,21 procento;
Kauno rajono savivaldybei – 85,09 procento;
Klaipėdos rajono savivaldybei – 55,22 procento;
Trakų rajono savivaldybei – 98,87 procento;
Vilniaus rajono savivaldybei – 86,65 procento;
visoms kitoms savivaldybėms – 100 procentų;
4) valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams – 1 005 604 tūkst. eurų (šio įstatymo 5 priedas).
Šiuo įstatymu numatomas savivaldybių biudžetų finansinis rodiklis – prognozuojamos pajamos, kuriuo savivaldybės vadovaujasi rengdamos savo biudžetus (šio įstatymo 6 priedas).
Šiuo įstatymu savivaldybės priskiriamos grupėms pagal teritorijoms keliamus ekonominio augimo tikslus (šio įstatymo 7 priedas). Savivaldybės šio įstatymo 6 priede nurodytas sumas verslo plėtros sąlygoms gerinti naudoja su infrastruktūros plėtra, žmogiškaisiais ištekliais, prekėmis ir paslaugomis, turto įsigijimu susijusioms priemonėms, kurios prisideda prie geresnių sąlygų plėtoti verslą. Savivaldybės šių priemonių sąrašą, joms skiriamas sumas ir tikslinės naudos gavėjus bei informaciją apie jų panaudojimą skelbia savo interneto svetainėse.
Vilniaus miesto, Kauno miesto, Klaipėdos miesto ir Šiaulių miesto savivaldybių biudžetai turi būti planuojami, tvirtinami, keičiami ir vykdomi vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, o likusių savivaldybių – Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis.
3 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams paskirstymas ir pervedimas
Šio įstatymo 5 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams, nustatytas šio įstatymo 5 priede:
1) per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirsto savivaldybėms ir apie tai joms praneša, išskyrus specialias tikslines dotacijas, skirtas mokytojų darbo užmokesčiui didinti nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., kurias paskirsto savivaldybėms ir apie tai joms praneša iki 2020 m. spalio 1 d., taip pat iki 2020 m. sausio 15 d. praneša šias dotacijas gaunančioms savivaldybėms apie joms nustatytus tikslus, kuriuos jos turi pasiekti 2020 metais, ir jų pasiekimo vertinimo kriterijus;
2) perveda savivaldybėms atsižvelgdamos į lėšų poreikį.
Asignavimų valdytojai paskirsto savo asignavimų dalį, kuri numatyta jų asignavimuose kaip valstybės biudžeto dotacija savivaldybių biudžetams valstybei vykdant savo įsipareigojimus pagal įstatymus ar Vyriausybės nutarimus. Asignavimų valdytojai praneša savivaldybėms paskirstytų valstybės biudžeto dotacijų paskirtį bei sumas ir, atsižvelgdami į lėšų poreikį, perveda lėšas savivaldybėms. Valstybės biudžeto dotacijos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti pervedamos už atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar įsigytas prekes sumokėti.
Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į gautas valstybės biudžeto dotacijas, įskaitant Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, atitinkamai patikslina savo patvirtintus biudžetus.
Savivaldybės gautas ir nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas grąžina valstybės institucijoms ir įstaigoms, iš kurių jos buvo gautos, išskyrus nepanaudotą Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų dalį.
4 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų perskirstymas, asmeniui keičiant studijų programą
Asmeniui, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir studijų programos keitimo tvarką reglamentuojančių kitų teisės aktų nustatyta tvarka keičiant studijų programą, valstybės biudžeto asignavimų sumos perskirstomos tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija valstybės biudžeto asignavimų sumas perskirsto tarp:
1) valstybinių universitetų, kai asmuo pereina iš vieno valstybinio universiteto į kitą;
2) valstybinių universitetų ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kai asmuo pereina iš valstybinio universiteto į nevalstybinę aukštąją mokyklą ar atvirkščiai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija asignavimų sumas perskirsto tarp kolegijų, kai asmuo pereina iš vienos kolegijos į kitą.
5 straipsnis. Įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą
2020 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydis yra 47 procentai Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) vidurkio ir sudaro 438 eurus už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį.
6 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimai bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti
2020 metų valstybės biudžeto asignavimai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti sudaro 1 918 527 tūkst. eurų, iš jų 7 862 tūkst. eurų – 2018 metų įsiskolinimui padengti.
7 straipsnis. Papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus
2020 metų papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus už dalyvį yra lygi 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio, padauginto iš 1,289, ir sudaro 18,02 euro per mėnesį. 2020 metų papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus už dalyvį, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, yra lygi 0,6 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio, padauginto iš 1,289, ir sudaro 7,21 euro per mėnesį.
8 straipsnis. Įmokos į valstybės biudžetą, skiriamos asignavimų valdytojų programoms finansuoti
Šiuo įstatymu patvirtinamos 2020 metų biudžetinių įstaigų pajamų įmokos į valstybės biudžetą, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, pagal asignavimų valdytojus – 900 166 tūkst. eurų (šio įstatymo 3 priedas).
9 straipsnis. Valstybės garantijų ir valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitai
2020 metais valstybės garantijos gali būti teikiamos:
1) už valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtus įsipareigojimus pagal garantijas. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 ir ankstesniais metais, suma vienu metu negali viršyti 768 000 tūkst. eurų. Į garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą neįtraukiama garantijų institucijų įsipareigojimų pagal garantijas dalis, kuri yra pergarantuota finansų institucijų, turinčių aukščiausią kredito reitingą (AAA), suteiktą bent dviejų iš tarptautinių reitingų agentūrų Moody’s, Standard & Poor’s ir Fitch Ratings;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2819, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05700
2) dėl paskolų, teikiamų valstybės investicijų projektams finansuoti ir (arba) naudojamų Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 ir ankstesniais metais, suma vienu metu negali viršyti 370 500 tūkst. eurų;
3) dėl Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 ir ankstesniais metais, suma vienu metu negali viršyti 95 000 tūkst. eurų, iš jų per 2020 metus prisiimtų naujų įsipareigojimų suma negali viršyti 16 000 tūkst. Eurų;
4) dėl paskolų ir ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Bendra tokių įsipareigojimų, prisiimtų 2020 metais, suma vienu metu negali viršyti 500 000 tūkst. eurų.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-2819, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05700
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-3032, 2020-06-09, paskelbta TAR 2020-06-19, i. k. 2020-13470
10 straipsnis. Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas
2020 metų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra (teigiamas) 5 401 437 tūkst. eurų, iš jų 1 099 368 tūkst. eurų skirta sukaupti lėšoms euroobligacijų emisijai 2021 metais išpirkti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2819, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05700
11 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų skolinimosi limitai
2020 metais valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali pasirašyti paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, suteikiančius teisę skolintis ne daugiau kaip 8 500 tūkst. eurų. 2020 metais valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2020 ir ankstesniais metais pasirašytas paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus limitas – 10 500 tūkst. eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskirsto šiame straipsnyje nurodytus skolinimosi limitus valstybinėms aukštosioms mokykloms ir valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms savo nustatyta tvarka. Valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos už prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai jos nustatyta tvarka.
12 straipsnis. Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai ir įsiskolinimų padengimas
Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai:
1) savivaldybės skola (pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, bet neapsiribojant jomis) negali viršyti 60 procentų (Vilniaus miesto savivaldybės – 75 procentų) šio įstatymo 6 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų;
2) savivaldybės metinio grynojo skolinimosi suma finansų ministro nustatyta tvarka atrinktiems projektams, kuriais prisidedama prie regiono ir (arba) savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros tikslų, nustatytų strateginio planavimo dokumentuose, ir mažinamos savivaldybės biudžeto išlaidos ir (arba) didinamos savivaldybės biudžeto pajamos, yra ne daugiau kaip 10 procentų šio įstatymo 6 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų, o visų savivaldybių bendra metinio grynojo skolinimosi suma šiems projektams yra ne daugiau kaip 0,5 procento šio įstatymo 6 priede nurodytų prognozuojamų visų savivaldybių biudžetų pajamų. Kiekvienos savivaldybės biudžeto atitiktis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatoms turi būti pasiekta per ketverių metų laikotarpį, skaičiuojant nuo pirmų metų, kai pradedama naudoti metinio grynojo skolinimosi suma;
3) savivaldybės prisiimti įsipareigojimai pagal garantijas dėl savivaldybės valdomų įmonių prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas pagal paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus negali viršyti 10 procentų šio įstatymo 6 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų.
Į skolos ir skolinimosi limitus neįskaitomos iš valstybės biudžeto suteiktos trumpalaikės paskolos laikinam pajamų trūkumui padengti ir trumpalaikės arba ilgalaikės paskolos, kai dėl kredito įstaigų veiklos apribojimo ir (arba) jų licencijų atšaukimo savivaldybės negali disponuoti savo lėšomis ir dėl to trūksta apyvartinių lėšų. Savivaldybėms 2011 ir 2013 metais iš valstybės biudžeto suteiktos paskolos laikinam pajamų trūkumui, susidariusiam dėl akcinės bendrovės banko „Snoras“, akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos apribojimo ir banko licencijos atšaukimo, padengti laikomos ilgalaikėmis paskolomis, kurios turi būti grąžintos iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Savivaldybės 2021 m. sausio 1 d. esantis įsiskolinimas (mokėtinos sumos, išskyrus sumas paskoloms grąžinti) turi būti ne didesnis už 2020 m. sausio 1 d. įsiskolinimą (mokėtinas sumas, išskyrus sumas paskoloms grąžinti).
13 straipsnis. Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant biudžetą
Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai suteikiama teisė:
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.