LegalizeLietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymas
Jeigu už sunkų pažeidimą neskiriama papildoma sankcija – žvejybos produktų, kurie buvo sunkaus pažeidimo padarymo tiesioginis objektas, konfiskavimas, teisėtam valdytojui grąžinama ta už parduotus žvejybos produktus gauta pinigų suma, kurią faktiškai gavo valstybė (atėmus pinigų sumas, išmokėtas fiziniams ir juridiniams asmenims už suteiktas žvejybos produktų saugojimo, realizavimo ir kitas paslaugas, taip pat kitas su žvejybos produktais susijusias išlaidas, kurios buvo patirtos ir apmokėtos), arba grąžinama šio straipsnio 1 dalyje nurodyta garantija.
Nutarimas konfiskuoti žvejybos įrankius, kurie yra teisės pažeidimo įrankis, ir žvejybos produktus, kurie yra teisės pažeidimo objektas, vykdomas neatlygintinai perduodant paimtus žvejybos įrankius ir lėšas už realizuotus paimtus žvejybos produktus valstybės nuosavybėn.
Konfiskuoti žvejybos įrankiai traukiami į apskaitą, grąžinami teisėtam valdytojui arba realizuojami. Konfiskuotos pajamos, kurios buvo gautos sunkaus pažeidimo padarymu, taip pat pajamos, gautos už konfiskuotus realizuotus žvejybos produktus ir žvejybos įrankius, naudojamos šio įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje numatytiems tikslams.
39 straipsnis. Patekimas į ūkio subjekto naudojamą teritoriją ir joje esančius objektus
Pateikęs tarnybinį pažymėjimą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas, atliekantis ūkio subjekto patikrinimą, gali netrukdomas patekti (įeiti, įvažiuoti) į ūkio subjekto naudojamą teritoriją ir joje esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.) darbo metu.
Žuvininkystės kontrolės pareigūnas turi teisę patekti į ūkio subjekto naudojamą teritoriją ir ne darbo metu kartu su to ūkio subjekto administracijos atstovu, savininku arba šio atstovu, jeigu yra pagrįstų įtarimų, kad daromi teisės pažeidimai.
Jeigu žuvininkystės kontrolės pareigūnai turi žinių ir pagrįstai įtaria, kad ūkio subjektas padarė šio įstatymo 53 straipsnyje nurodytą sunkų pažeidimą, kai ūkio subjekto naudojamos teritorijos administracijos atstovo ar savininko negalima rasti arba jie atsisako dalyvauti patikrinime ir vengia skirti įgaliotą atstovą, arba atsisako įleisti žuvininkystės kontrolės pareigūnus į ūkio subjekto naudojamą teritoriją, kai kitais būdais neįmanoma užkirsti kelio teisės pažeidimui ar siekiama užkirsti kelią teisės pažeidimo įrodymų naikinimui, žuvininkystės kontrolės pareigūnai gali į ūkio subjekto naudojamą teritoriją ne darbo metu patekti ir atlikti žuvininkystės kontrolę ir be jų.
40 straipsnis. Privalomojo nurodymo davimo atvejai
Privalomasis nurodymas duodamas, kai:
1) yra grėsmė, kad bus pažeisti žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai;
2) žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra tęstinis ir, šį pažeidimą išaiškinus ir nubaudus kaltus asmenis, nustatomas terminas jį nutraukti;
3) nustatomas terminas pašalinti žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis;
4) nustatomas terminas likviduoti dėl žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo atsiradusias pasekmes;
5) padaryta žala žuvų ištekliams ir nustatomos žuvų išteklių atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai.
41 straipsnis. Privalomojo nurodymo turinys
Privalomajame nurodyme turi būti nurodyta:
1) žuvininkystės kontrolės pareigūno, duodančio privalomąjį nurodymą, vardas, pavardė, pareigos;
2) privalomojo nurodymo surašymo data ir vieta;
3) kam duodamas privalomasis nurodymas – juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas arba fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta;
4) kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias žuvų išteklių atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokį terminą jis tai turi padaryti;
5) privalomojo nurodymo apskundimo tvarka.
Privalomasis nurodymas pateikiamas pasirašyti ir įteikiamas juridinio asmens atstovui ar fiziniam asmeniui, kuriam šis nurodymas duodamas. Jeigu juridinio asmens atstovas ar fizinis asmuo atsisako pasirašyti, tai įrašoma privalomajame nurodyme ir šis išsiunčiamas jiems registruotu laišku.
42 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminai
Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, ne ilgesnį kaip 3 mėnesiai, nustato privalomąjį nurodymą duodantis žuvininkystės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti.
Ilgesnį privalomojo nurodymo įvykdymo terminą žuvininkystės kontrolės pareigūnas gali nustatyti suderinęs su savo tiesioginiu vadovu.
43 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminų pratęsimas
Ūkio subjekto, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti duoto nurodymo, šio nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas.
Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo galima kreiptis ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos.
Sprendimą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau ne ilgiau kaip dar 2 mėnesiams, priima privalomąjį nurodymą davęs pareigūnas, suderinęs su savo tiesioginiu vadovu.
44 straipsnis. Privalomojo nurodymo apskundimas
Privalomąjį nurodymą gali apskųsti ūkio subjektas, kuriam jis duotas.
Privalomasis nurodymas per 10 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Žuvininkystės tarnybos vadovui.
Skundas dėl privalomojo nurodymo turi būti išnagrinėtas per 5 darbo dienas nuo skundo užregistravimo dienos.
Žuvininkystės tarnybos vadovas, išnagrinėjęs skundą, priima vieną iš šių sprendimų:
1) privalomąjį nurodymą palieka nepakeistą;
2) privalomąjį nurodymą pakeičia iš dalies, sumažindamas jame nustatytus reikalavimus arba pratęsdamas jo įvykdymo terminus;
3) privalomąjį nurodymą panaikina ir perduoda jį davusiam pareigūnui teikti iš naujo;
4) privalomąjį nurodymą panaikina.
Žuvininkystės tarnybos vadovo sprendimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas) nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.
45 straipsnis. Žuvininkystės kontrolės pareigūnų veiksmai, jeigu pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui jame nustatyti reikalavimai neįvykdomi
Jeigu privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo privalomojo nurodymo neįvykdžiusį ūkio subjektą patraukti administracinėn atsakomybėn už šio nurodymo neįvykdymą, už žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jeigu pažeidimas tęstinis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, arba jeigu privalomasis nurodymas duotas dėl šio įstatymo 40 straipsnio 5 punkte nurodytų priežasčių, pareikšti ieškinį teisme dėl žuvų ištekliams padarytos žalos atlyginimo.
46 straipsnis. Teisės stabdyti, apžiūrėti transporto priemones ir į jas patekti atsiradimo pagrindai
Žuvininkystės kontrolės pareigūnai turi teisę stabdyti, apžiūrėti transporto priemones ir į jas patekti, kai:
1) turi žinių arba pagrįstai įtaria, kad transporto priemonėje yra asmenų, padariusių žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus;
2) transporto priemonė yra daromo žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo įrankis arba priemonė;
3) turi žinių arba pagrįstai įtaria, kad transporto priemone vežami neteisėtai įgyti žuvininkystės produktai.
47 straipsnis. Reikalavimai stabdant ir apžiūrint transporto priemonę
Transporto priemonę stabdantis žuvininkystės kontrolės pareigūnas turi dėvėti tarnybinę uniformą.
Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant vairuotojui signalą lazdele ar mojant skrituliu su raudonu atšvaitu.
Tamsiuoju paros metu transporto priemonės stabdomos laikantis šių reikalavimų:
1) žuvininkystės kontrolės pareigūnas turi dėvėti tarnybinę uniformą su šviesą atspindinčiais elementais, dirbti tik su specialiaisiais skiriamaisiais ženklais pažymėtu automobiliu;
2) automobilio ekipaže turi dirbti ne mažiau kaip du žuvininkystės kontrolės pareigūnai, o kai dirbama kartu su kitų institucijų (policijos ir kt.) pareigūnais, – be žuvininkystės kontrolės pareigūno, ne mažiau kaip dar vienas kitos institucijos pareigūnas;
3) automobilis stabdomas lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus specialiaisiais skiriamaisiais ženklais pažymėto automobilio mėlynos spalvos švyturėlius.
Sustabdęs transporto priemonę, vienas iš ekipaže dirbančių žuvininkystės kontrolės pareigūnų privalo nedelsdamas prieiti prie vairuotojo, pasakyti sustabdymo priežastį, savo tarnybos vietą, pareigas, pavardę, asmeniui pareikalavus, pateikti tarnybinį pažymėjimą.
Jeigu transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo persekioti transporto priemonę Žuvininkystės tarnybos automobiliu su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir nedelsdamas informuoti policiją apie persekiojamos transporto priemonės judėjimo kryptį.
Žuvininkystės kontrolės pareigūnai transporto priemonę ir joje esančius daiktus apžiūri transporto priemonės savininko ar jos valdytojo akivaizdoje, išskyrus atvejus, kai apžiūros atidėlioti negalima. Tokiu atveju apžiūroje privalo dalyvauti du kviestiniai asmenys.
48 straipsnis. Teisės sulaikyti laivus ir kitas vandens transporto priemones atsiradimo pagrindai
Žuvininkystės kontrolės pareigūnai turi teisę sulaikyti laivus ar kitas vandens transporto priemones ir pradėti tyrimą dėl žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo, jeigu:
1) pagrįstai įtaria, kad Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar užsienio valstybių žvejybos laivas ar kita vandens transporto priemonė, esantys Lietuvos Respublikos uostuose, teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje, pažeidė žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus;
2) yra gautas pranešimas iš užsienio valstybių, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos Sąjungos kompetentingų institucijų ar tarptautinių žvejybos valdymo organizacijų, kad su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojantis laivas ar kita vandens transporto priemonė įtariami pažeidę užsienio valstybės, Europos Sąjungos valstybės narės žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus šios užsienio valstybės, Europos Sąjungos valstybės narės uostuose, teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje;
3) yra gautas prašymas iš užsienio valstybių, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos Sąjungos kompetentingų institucijų ar tarptautinių žvejybos valdymo organizacijų pradėti tyrimą dėl savanoriškai įplaukusio į Lietuvos Respublikos uostą laivo ar kitos vandens transporto priemonės, pažeidusių prašančios valstybės teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus.
49 straipsnis. Laivų stabdymas
Nurodymas laivo kapitonui sustabdyti laivą, atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir oro sąlygas, perduodamas naudojantis tarptautinių signalų kodu, ultratrumpųjų bangų (UTB) radijo stoties kanalu, tarptautiniu radijo ryšiu, šviesos signalais, pirotechnikos signalais, vėliavomis, signalinėmis raketomis, signaliniais šviesos prietaisais.
Vykdydamas žuvininkystės kontrolės pareigūnų nurodymą, laivo kapitonas privalo, nepažeisdamas saugios laivybos reikalavimų, kuo greičiau sustabdyti laivą.
Jeigu žuvininkystės kontrolės pareigūnai laivą stabdo iš žuvininkystės kontrolei skirto laivo, šis laivas Reglamento (ES) Nr. 404/2011 102 straipsnyje nustatyta tvarka turi būti paženklintas skiriamaisiais ženklais.
Laivui sustojus, žuvininkystės kontrolės pareigūnai įsilaipina į laivą Reglamento (ES) Nr. 404/2011 103 straipsnyje nustatyta tvarka ir nedelsdami atlieka patikrinimą.
Žuvininkystės kontrolės pareigūnai laivą sustabdyti gali ne ilgiau, negu to reikia patikrinimui atlikti.
Jeigu laivas nesustoja, kai to reikalauja žuvininkystės kontrolės pareigūnai, šie pareigūnai apie tai informuoja Lietuvos Respublikos institucijas, įgaliotas priverstinai sustabdyti laivus. Šios institucijos privalo imtis teisės aktuose numatytų veiksmų, kad žuvininkystės kontrolės pareigūno reikalavimu laivas būtų sustabdytas.
Apie laivo sustabdymą žuvininkystės kontrolės pareigūnai nedelsdami informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba).
50 straipsnis. Laivų tikrinimas
Žuvininkystės kontrolės pareigūnai, siekdami ištirti žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, turi teisę tikrinti laivus Reglamento (ES) Nr. 404/2011 104 straipsnyje nustatyta tvarka.
Tikrindamas laivą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo:
1) prisistatyti laivo kapitonui ar jo paskirtam įgulos nariui, pateikti tarnybinį pažymėjimą ir paaiškinti patikrinimo tikslą;
2) išaiškinti laivo kapitonui ar jo paskirtam įgulos nariui jo teisę dalyvauti patikrinime, pateikti su patikrinimu susijusius prašymus ir pasiūlymus;
3) nustatęs pažeidimą, nurodyti laivo kapitonui ar jo paskirtam įgulos nariui pažeidimo esmę ir pareikalauti nutraukti pažeidimą;
4) atlikęs patikrinimą, surašyti Žemės ūkio ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytos formos patikrinimo aktą;
5) patikrinimo akte įrašyti tikrinamo laivo kapitono ar jo paskirto įgulos nario prašymus, skundus.
51 straipsnis. Laivo sulaikymas
Žuvininkystės kontrolės pareigūnas, surinkęs pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad laivas padarė žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimų, turi teisę sulaikyti laivą, kad galėtų išsamiai ir objektyviai šiuos pažeidimus ištirti.
Laivas sulaikomas žuvininkystės kontrolės pareigūno sprendimu. Sprendimo sulaikyti laivą formą nustato Žuvininkystės tarnyba.
Jeigu žuvininkystės kontrolės pareigūnas priima sprendimą sulaikyti laivą, laivas privalo plaukti į uostą. Jeigu laivas atsisako plaukti į uostą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas apie tai informuoja Lietuvos Respublikos institucijas, įgaliotas priverstinai atplukdyti laivus į uostą. Šios institucijos privalo imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų, kad nepaklusęs žuvininkystės kontrolės pareigūno reikalavimui plaukti į uostą laivas būtų nuplukdytas į uostą. Apie sustabdyto laivo buvimą ar priverstinį laivo plukdymą į uostą žuvininkystės kontrolės pareigūnas nedelsdamas informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybą.
Apie priimtą sprendimą sulaikyti laivą žuvininkystės kontrolės pareigūnas nedelsdamas informuoja valstybės, su kurios vėliava laivas plaukia, kompetentingas institucijas, Valstybės sienos apsaugos tarnybą ir jūrų uosto kapitoną.
Jūrų uosto kapitonas neleidžia sulaikytam laivui išplaukti iš uosto tol, kol negauna žuvininkystės kontrolės pareigūno rašytinio pranešimo apie laivo sulaikymo nutraukimą arba laivo sulaikymo galiojimo termino pabaigą.
Sprendimas sulaikyti laivą per 10 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas rajono (miesto) apylinkės teismui.
Sprendimo sulaikyti laivą apskundimas nesustabdo sprendimo vykdymo.
Laivo savininkas (valdytojas) apmoka sulaikyto laivo stovėjimo uoste išlaidas. Sulaikytam laivui neleidžiama išplaukti iš uosto tol, kol neapmokėtos sulaikyto laivo stovėjimo uoste išlaidos arba kol sulaikyto laivo kapitonas ar savininkas arba valdytojas nepateikia garantijų žuvininkystės kontrolės pareigūnui arba įstatymų įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teismui, prokurorui ar įstatymų įgaliotam nagrinėti baudžiamąją bylą teismui, kuriems yra perduota bylos medžiaga, kad šios išlaidos bus apmokėtos po laivo išplaukimo.
52 straipsnis. Sprendimo sulaikyti laivą panaikinimas ir galiojimas
Žuvininkystės kontrolės pareigūnas priima Žuvininkystės tarnybos nustatytos formos nutarimą panaikinti sprendimą sulaikyti laivą šiais atvejais:
1) nepasitvirtina sprendime nurodyti įtarimai;
2) atlyginta žala, padaryta pažeidžiant žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus, ir (arba) įvykdytos visos skirtos nuobaudos, jeigu tarptautinės sutartys nenustato kitaip;
3) pateiktos garantijos, kad sankcijos už žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą bus įvykdytos.
Kai žuvininkystės kontrolės pareigūnas perduoda bylos medžiagą teismui, įstatymų įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas patikrina laivo sulaikymo pagrįstumą ir, jeigu reikia, priima nutartį dėl sprendimo sulaikyti laivą panaikinimo.
Kai žuvininkystės kontrolės pareigūnas perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai, sprendimas sulaikyti laivą galioja 5 dienas nuo medžiagos perdavimo ikiteisminio tyrimo institucijai dienos, išskyrus atvejus, kai prokuroras priima nutarimą nutraukti laivo sulaikymą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priima nutarimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo. Šiuo atveju sprendimas sulaikyti laivą galioja iki nutarimo nutraukti laivo sulaikymą priėmimo arba nutarimo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo priėmimo.
Priimto žuvininkystės kontrolės pareigūno nutarimo panaikinti sprendimą sulaikyti laivą arba įstatymų įgalioto nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teismo nutarties, prokuroro nutarimo nutraukti laivo sulaikymą ar nutarimo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo ar termino pratęsimo, įstatymų įgalioto nagrinėti baudžiamąją bylą teismo nutarties dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo, termino pratęsimo ar panaikinimo kopijos nedelsiant išsiunčiamos sulaikyto laivo kapitonui, valstybės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingoms institucijoms, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir jūrų uosto kapitonui.
Jeigu nutarimas sulaikyti laivą nustoja galioti šio straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais, prokuroras apie laivo sulaikymo galiojimo termino pabaigą nedelsdamas informuoja šio straipsnio 4 dalyje nurodytas institucijas ir laivo kapitoną.
Už patirtus nuostolius, atsiradusius dėl neteisėto laivo sustabdymo ar sulaikymo, Žuvininkystės tarnyba ir žuvininkystės kontrolės pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
ŪKIO SUBJEKTŲ ATSAKOMYBĖ UŽ SUNKIUS PAŽEIDIMUS ŽUVININKYSTĖS SRITYJE
53 straipsnis. Sunkūs pažeidimai
Sunkiais pažeidimais žuvininkystės srityje yra laikomi:
1) Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai, jeigu, atsižvelgdami į Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, juos sunkiais pripažįsta šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nurodyti pareigūnai;
2) Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai, jeigu, atsižvelgdami į Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, juos sunkiais pripažįsta šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nurodyti pareigūnai.
Šio skirsnio nuostatos dėl ūkio subjektų atsakomybės už sunkius pažeidimus žuvininkystės srityje mutatis mutandis taikomos ir užsienio valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims, eksportuojantiems į Lietuvos Respubliką žvejybos produktus ir vykdantiems verslinę žvejybą jūrų vandenyse.
54 straipsnis. Sunkių pažeidimų tyrimas ir protokolo surašymas
Pažeidimus sunkiais pripažįsta, tiria ir protokolus surašo:
1) Žuvininkystės tarnybos žuvininkystės kontrolės pareigūnai – dėl Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų sunkių pažeidimų ir dėl Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto sunkaus pažeidimo, jeigu klastojami ir naudojami suklastoti ar negaliojantys Žuvininkystės tarnybai teikiami dokumentai;
2) įgalioti muitinės pareigūnai – dėl Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto sunkaus pažeidimo ir dėl Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto sunkaus pažeidimo, jeigu klastojami ir naudojami suklastoti ar negaliojantys muitinei teikiami dokumentai.
Siekiant nutraukti daromą sunkų pažeidimą, užkirsti kelią sunkiems pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti bylų nagrinėjimą ir nutarimų vykdymą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pareigūnai pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka taiko vieną ar kelias neatidėliotino vykdymo priemones:
1) duoda privalomąjį nurodymą nutraukti žvejybą;
2) nukreipia žvejybos laivą į uostą;
3) sulaiko transporto priemonę apžiūrai;
4) paima žvejybos įrankius, kurie yra teisės pažeidimo įrankis, ir (ar) žvejybos produktus, kurie yra teisės pažeidimo objektas, arba sugautų žvejybos produktų vertės dydžio garantiją;
5) sulaiko žvejybos laivą;
6) sustabdo verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimą.
Baigus sunkaus pažeidimo tyrimą, surašomas sunkaus pažeidimo protokolas, kurio vienas egzempliorius kartu su tyrimo metu surinkta medžiaga ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo protokolo surašymo dienos perduodamas nagrinėti šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nurodytai komisijai ar pareigūnui pagal kompetenciją, o kitas egzempliorius nedelsiant įteikiamas sunkaus pažeidimo padarymu įtariamam ūkio subjektui.
Sunkaus pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie atsakomybėn traukiamą ūkio subjektą; sunkaus pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 ar Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 straipsnis, straipsnio dalis ir punktas, kurio reikalavimus pažeidė ūkio subjektas; liudytojų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; atsakomybėn traukiamo ūkio subjekto įgalioto atstovo pasiaiškinimas; kita informacija, būtina bylai išnagrinėti.
Sunkaus pažeidimo protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas ar jo įgaliotas atstovas; jeigu yra liudytojų, protokolą gali pasirašyti taip pat ir šie asmenys. Jeigu atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas ar jo įgaliotas atstovas atsisako pasirašyti protokolą, tai įrašoma protokole.
Atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas ar jo įgaliotas atstovas turi teisę pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, taip pat išdėstyti savo atsisakymo jį pasirašyti motyvus.
Surašant protokolą, atsakomybėn traukiamam ūkio subjektui ar jo įgaliotam atstovui išaiškinamos ūkio subjekto teisės ir pareigos, numatytos šiame įstatyme, ir tai pažymima protokole.
55 straipsnis. Sunkaus pažeidimo bylos nagrinėjimas ir nutarimo priėmimas
Sunkių pažeidimų bylas nagrinėja ir priima vieną iš šio straipsnio 8 dalyje nurodytų nutarimų:
1) Žuvininkystės tarnybos vadovo įsakymu iš žuvininkystės kontrolės pareigūnų ir kitų kompetentingų Žuvininkystės tarnybos darbuotojų sudaryta komisija – dėl šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų sunkių pažeidimų;
2) muitinės pareigūnas, įgaliotas nagrinėti šiame įstatyme nustatytų sunkių pažeidimų bylas, – dėl šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų sunkių pažeidimų.
Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos komisijos darbo tvarką nustato Žuvininkystės tarnyba.
Sunkių pažeidimų bylos nagrinėjamos ir nutarimai sunkaus pažeidimo byloje priimami per 40 darbo dienų nuo tos dienos, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyta komisija ar pareigūnas gauna protokolą ir kitą bylos medžiagą. Sankcijos už sunkų pažeidimą negali būti skiriamos, jeigu nuo sunkaus pažeidimo padarymo dienos, o jeigu sunkus pažeidimas yra tęstinis, – nuo jo paaiškėjimo dienos, praėjo daugiau kaip 5 metai ir daugiau kaip 3 metai nuo sunkaus pažeidimo nustatymo.
Apie sunkaus pažeidimo bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą ne vėliau kaip prieš 10 dienų registruotu laišku fizinio asmens gyvenamosios vietos arba juridinio asmens Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą arba kai šaukimas išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu, pranešama sunkaus pažeidimo padarymu įtariamam ūkio subjektui.
Sunkių pažeidimų bylos nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Jeigu pažeidimo padarymu įtariamam ūkio subjektui buvo laiku ir tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, tačiau ūkio subjektas ar jo atstovas neatvyko ir nepateikė dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą, byla gali būti išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Posėdis, kuriame išklausomi proceso dalyviai ir apklausiami liudytojai, yra viešas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta komisija ar pareigūnas savo iniciatyva arba proceso dalyvių prašymu gali paskelbti posėdį ar jo dalį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės ar tarnybos paslaptį arba ūkio subjekto komercinę paslaptį.
Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta komisija ar pareigūnas arba kitas subjektas pateikia naujų įrodymų bet kuriuo proceso metu, ūkio subjektui suteikiama teisė nedelsiant su jais susipažinti ir pateikti savo paaiškinimus dėl jų ne mažiau kaip per 5 darbo dienas nuo susipažinimo su pateiktais įrodymais. Tokiu atveju sunkaus pažeidimo bylos išnagrinėjimo ir nutarimo priėmimo terminas gali būti pratęsiamas 5 darbo dienomis.
Išnagrinėjus sunkaus pažeidimo bylą, priimamas vienas iš šių nutarimų:
1) skirti šio įstatymo nustatytą sankciją;
2) nutraukti bylą;
3) grąžinti bylą papildomam tyrimui atlikti;
4) motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytai komisijai ar pareigūnui.
56 straipsnis. Ūkio subjekto teisės tiriant ir nagrinėjant sunkius pažeidimus
Ūkio subjektas, traukiamas atsakomybėn už įtariamą sunkų pažeidimą, turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus dėl sunkaus pažeidimo ne mažiau kaip per 14 darbo dienų iki bylos nagrinėjimo, dalyvauti nagrinėjant bylą, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba, kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos.
Jeigu bylos nagrinėjimo posėdyje apklausiami liudytojai, ūkio subjektui suteikiama teisė paklausti jų, taip pat siūlyti savo liudytojus, teikti kitus įrodymus.
Ūkio subjektas, dėl kurio priimtas nutarimas sunkaus pažeidimo byloje, turi teisę per 20 dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos apskųsti jį teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
57 straipsnis. Sankcijos už sunkius pažeidimus
Ūkio subjektui, padariusiam sunkų pažeidimą, skiriama pagrindinė sankcija – bauda.
Už sunkų pažeidimą skiriama bauda ne mažesnė kaip sunkaus pažeidimo metu gautų žvejybos produktų vertė, padauginta iš dviejų, bet ne didesnė kaip sunkaus pažeidimo metu gautų žvejybos produktų vertė, padauginta iš penkių.
Jeigu per 5 metų laikotarpį nuo sunkaus pažeidimo padarymo dienos padaromas kitas sunkus pažeidimas, už jį skiriama bauda ne mažesnė kaip sunkaus pažeidimo metu gautų žvejybos produktų vertė, padauginta iš penkių, bet ne didesnė kaip pažeidimo metu gautų žvejybos produktų vertė, padauginta iš aštuonių.
Žvejybos laivų sugautų žvejybos produktų vertės nustatymo tvarką nustato Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija. Importuojamų žvejybos produktų verte laikoma prekių muitinė vertė, kuri nustatoma vadovaujantis Europos Sąjungos muitų teisės aktais.
Jeigu sunkaus pažeidimo metu žvejybos produktų negaunama, skiriama bauda nuo 1 iki 5 procentų ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų, gautų iš verslinės žvejybos veiklos praėjusiais finansiniais metais, buvusiais prieš pažeidimo padarymą. Jeigu ūkio subjektas praėjusiais finansiniais metais negavo pajamų, bauda apskaičiuojama pagal ankstesnių finansinių metų bendrąsias metines pajamas iš verslinės žvejybos veiklos. Jeigu ūkio subjektas verslinės žvejybos veiklą pradėjo tik sunkaus pažeidimo padarymo metais, skiriama bauda nuo 1 iki 5 procentų ūkio subjekto sunkaus pažeidimo padarymo metų potencialių bendrųjų metinių pajamų iš verslinės žvejybos veiklos, apskaičiuotų įvertinus tais metais gautas vidutines mėnesines pajamas.
Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 10 ar 11 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas sunkaus pažeidimo bylos nutarime.
Baudos dydis, apskaičiuotas šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, sumažinamas atsižvelgiant į ūkio subjekto nuostolius, patirtus dėl neatidėliotinų vykdymo priemonių taikymo.
Skundą dėl priimto nutarimo sunkaus pažeidimo byloje nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą, negu šiame straipsnyje nustatytos minimalios baudos.
Skundo dėl priimto nutarimo sunkaus pažeidimo byloje padavimas į teismą sustabdo nutarimo vykdymą.
Atsakomybę už sunkų pažeidimą lengvinančios aplinkybės yra šios:
1) sunkų pažeidimą padaręs ūkio subjektas padėjo išaiškinti pažeidimą, bendradarbiavo su pažeidimą tiriančia institucija ar pareigūnu tyrimo metu;
2) sunkų pažeidimą padaręs ūkio subjektas savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams ar pašalino padarytą žalą.
Atsakomybę už sunkų pažeidimą sunkinančios aplinkybės yra šios:
1) sunkų pažeidimą padaręs ūkio subjektas slėpė padarytą sunkų pažeidimą;
2) sunkų pažeidimą padaręs ūkio subjektas kliudė vykdyti sunkaus pažeidimo tyrimą;
3) sunkų pažeidimą padaręs ūkio subjektas tęsė sunkų pažeidimą nepaisydamas kompetentingos institucijos ar pareigūno nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus;
4) per 5 metų laikotarpį iki sunkaus pažeidimo padarymo ūkio subjektas yra baustas už to paties sunkaus pažeidimo padarymą;
5) per 5 metų laikotarpį iki sunkaus pažeidimo padarymo ūkio subjektas yra baustas du ar daugiau kartų už sunkaus pažeidimo padarymą;
6) trunkamas sunkus pažeidimas tęsiasi ilgiau negu 15 dienų;
7) dėl sunkaus pažeidimo atitinkamiems žuvų ištekliams padaryta didesnė negu 1 000 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio žala;
8) ūkio subjektas padarė Reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede nurodytą sunkų pažeidimą, už kurį skiriama 6 ir daugiau taškų.
Šiame įstatyme nustatytų sankcijų taikymas neatleidžia ūkio subjektų nuo pareigos atlyginti sunkiu pažeidimu žuvų ištekliams padarytą žalą.
58 straipsnis. Baudų išieškojimas
Šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtos baudos į valstybės biudžetą turi būti sumokamos ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo ūkio subjektui dienos, o jeigu toks nutarimas apskundžiamas ir teismas skundo nepatenkina, – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo teismo sprendimo nuorašo įteikimo ūkio subjektui dienos.
Nesumokėtos baudos išieškomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
59 straipsnis. Taškų skyrimas ūkio subjektams
Už Reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede nurodyto sunkaus pažeidimo padarymą ūkio subjektui, kuriam yra išduotas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, skiriamas Reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede nurodytas atitinkamas taškų skaičius. Taškai susiejami su ūkio subjekto valdomu Lietuvos Respublikos žvejybos laivu, kuris buvo sunkaus pažeidimo padarymo įrankis ar priemonė arba tiesioginis objektas.
Taškų ūkio subjektams skyrimo ir apskaitos tvarką nustato Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.
Taškus ūkio subjektams skiria šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta komisija. Žuvininkystės tarnyba tvarko ūkio subjektams skirtų taškų apskaitą ir užtikrina taškų perdavimą kitam ūkio subjektui Lietuvos Respublikos žvejybos laivo, su kuriuo buvo susieti taškai, pardavimo, perdavimo ar kitokio Lietuvos Respublikos žvejybos laivo valdytojo pasikeitimo atveju.
Jeigu sankciją už sunkų pažeidimą skyrė kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, taškus šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta komisija skiria po to, kai gauna informaciją apie sankcijos paskyrimą iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės.
Jeigu šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta komisija skyrė sankciją už Reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede nurodytą sunkų pažeidimą kitos Europos Sąjungos valstybės narės ūkio subjektui, ji apie sankcijos paskyrimą per 5 darbo dienas praneša atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai.
Taškų skyrimas įforminamas nutarimu sunkaus pažeidimo byloje.
60 straipsnis. Papildomos sankcijos už sunkius pažeidimus
Kartu su pagrindine sankcija už sunkų pažeidimą ūkio subjektui gali būti skiriama viena arba kelios iš šių papildomų sankcijų:
1) žvejybos įrankių, kurie yra sunkaus pažeidimo padarymo įrankis ar priemonė, žvejybos produktų, kurie yra sunkaus pažeidimo padarymo tiesioginis objektas, arba pajamų, kurios buvo gautos sunkaus pažeidimo padarymu, konfiskavimas;
2) teisės užsiimti žvejyba atėmimas, sustabdant arba panaikinant Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo galiojimą;
3) patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo statuso panaikinimas.
Papildoma sankcija gali būti skiriama, kai yra dvi ar daugiau ūkio subjekto atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Kiekviena iš papildomų sankcijų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, gali būti skiriama šiais atvejais:
1) žvejybos įrankiai, kurie yra sunkaus pažeidimo padarymo įrankis ar priemonė, konfiskuojami, jeigu šie žvejybos įrankiai yra draudžiami Europos Sąjungos teisės aktais ar neatitinka jų reikalavimų;
2) žvejybos produktai, kurie yra sunkaus pažeidimo padarymo tiesioginis objektas, arba pajamos, gautos juos realizavus, konfiskuojami, jeigu šie žvejybos produktai nedeklaruoti Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka;
3) patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo statusas panaikinamas, kai ūkio subjektas sunkų pažeidimą padarė importuodamas žuvininkystės produktus.
Papildoma sankcija, nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, skiriama automatiškai, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 3 dalyje, kai ūkio subjektas sukaupia Reglamento (ES) Nr. 404/2011 129 straipsnyje nurodytą taškų skaičių.
Kiekviena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų papildomų sankcijų gali būti skiriama kartu su kitomis papildomomis sankcijomis.
61 straipsnis. Taškų skyrimas žvejybos laivų kapitonams
Už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 8710 straipsnyje numatytų pažeidimų padarymą Žuvininkystės tarnyba žvejybos laivo kapitonui skiria Reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede nurodytą atitinkamą taškų skaičių.
Jeigu žvejybos laivo kapitonas per 3 metus nuo paskutinio sunkaus pažeidimo padarymo dienos nepadaro kito sunkaus pažeidimo, visus jam skirtus taškus Žuvininkystės tarnyba panaikina.
Taškų žvejybos laivų kapitonams skyrimo ir jų apskaitos tvarką nustato Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija.
DVYLIKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
62 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus
Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.
63 straipsnis. Žalos žuvų ištekliams atlyginimas
Fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos žuvų ištekliams, privalo ją atlyginti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarką nustato Aplinkos ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija.
Lietuvos Respublikos
žuvininkystės įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 4 skyrius, 4 tomas, p. 198).
2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2347/2002, nustatantis konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai (OL 2004 m. specialusis leidimas, 4 skyrius, 5 tomas, p. 391), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2269/2004 (OL 2004 L 396, p. 1).
2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (OL 2004 m. specialusis leidimas, 4 skyrius, 5 tomas, p. 460) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1224/2009 (OL 2009 L 343, p. 1).
2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007, nustatantis Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą bei iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 779/97 (OL 2007 L 248, p. 1).
2008 m. liepos 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 665/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, taikymo taisyklės (OL 2008 L 186, p. 3).
2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL 2008 L 286, p. 1).
2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93 ir (EB) Nr. 1627/94 bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 3317/94 (OL 2008 L 286, p. 33).
2009 m. spalio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1010/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įgyvendinimo taisyklės (OL 2009 L 280, p. 5).
2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL 2009 L 343, p. 1).
2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės (OL 2011 L 112, p. 1).“
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).