Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymas

@D1=19900209;D2=19921029;D3=19940110

@D1=19900209;D2=19921029;D3=19940110

Pakeitimai:

Įstatymas

Nr. 1-2474,

priimtas 92.04.09, Žin., 1992, Nr. 12-316

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS SPAUDOS IR KITŲ MASINĖS

INFORMACIJOS

PRIEMONIŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO IR PAKEITIMO

Įstatymas

Nr. 1-3019,

priimtas 92.10.29, Žin., 1992, Nr. 32-979

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 7-1 STRAIPSNIO

BEI LIETUVOS

RESPUBLIKOS SPAUDOS IR KITŲ MASINĖS

INFORMACIJOS

PRIEMONIŲ ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO

*** Pabaiga ***

LIETUVOS

TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS

SPAUDOS IR KITŲ MASINĖS INFORMACIJOS

PRIEMONIŲ

Į S T A T Y M A S

I. BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis.

Spaudos laisvė

Lietuvos TSR

piliečiai turi  teisę laisvai  ir  nekliudomai

reikšti savo

pažiūras,  nuomonę,  skleisti  žinias  spaudoje  ir

kitose masinės

informacijos priemonėse,  gauti iš  jų objektyvią

informaciją

kiekvienu valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimu.

Masinės

informacijos  priemonės laisvos  ir necenzūruojamos.

Kišimasis į  jų

veiklą  rengiant ir  skleidžiant informaciją  yra

neleistinas.

2 straipsnis.

Masinės informacijos priemonės

Pagal  šį   įstatymą

masinės   informacijos  priemonės  yra

laikraščiai,

žurnalai,  knygos, biuleteniai  ir kiti periodiniai,

taip pat

vienkartiniai leidiniai, kurių tiražas daugiau kaip 100

egzempliorių ir

skirtas viešam  platinimui, taip pat televizijos

ir radijo laidos,

kino kronika, informacijos agentūrų pranešimai,

audiovizualiniai

įrašai  bei programos,  kurias rengia ir platina

Respublikos

valstybinės, politinės, visuomeninės organizacijos ir

visuomeniniai

judėjimai, taip pat Lietuvos TSR piliečiai.

Masinės

informacijos priemonėms atstovauja leidėjai, spaudos

televizijos  ir

radijo  redakcijos,  redaktoriai,  informacijos

agentūros,

leidyklos   ir   kitos   įstaigos,   rengiančios   ir

skleidžiančios

masinę informaciją.

Masinės

informacijos priemonė gali būti juridinis asmuo.

Šis

įstatymas    nereguliuoja    visuomeninių    santykių,

atsirandančių

leidžiant  įstatyminius aktus, valstybinės valdžios

ir valdymo organų

aktus, žinybinius normatyvinius aktus.

3 straipsnis.

Masinės informacijos priemonių veiklos

pagrindiniai principai

Masinės

informacijos  priemonės laisvai  rengia ir skleidžia

informaciją. Savo

veikloje jos  vadovaujasi humanizmo,  lygybės,

tolerancijos,

pagarbos   žmogui  ir   kitomis  bendražmogiškomis

vertybėmis,  padeda

plėtoti  demokratiją  ir  viešumą,  skatinti

visuomenės ir

valstybės pažangą.

4 straipsnis.

Teisė gauti informaciją

Valstybinės,

politinės,   visuomeninės   organizacijos   ir

visuomeniniai

judėjimai,  jų vadovai  teikia informaciją  masinės

informacijos

priemonėms,   išskyrus   informaciją,   kuri   yra

neskelbtina pagal

šio įstatymo 6 straipsnį.

Informacija

teikiama Lietuvos TSR valstybine kalba arba kita

abiems pusėms

priimtina kalba.

5 straipsnis.

Masinių informacijos priemonių kalba

Respublikos

teritorijoje   masinės  informacijos  priemonės

rengia ir  platina

informaciją  lietuvių kalba,  o prireikus - ir

kitomis kalbomis.

Masinės informacijos priemonė privalo laikytis

įstatymų aktų,  reglamentuojančių

Lietuvos TSR valstybinės kalbos

vartojimą, rūpintis

jos kultūra.

Tautinėms

mažumoms  įstatymo nustatyta  tvarka  garantuojama

teisė gauti, rengti

ir platinti informaciją jų gimtąja kalba.

6 straipsnis.

Neskelbtina informacija bei informacija,

kurios platinimas ribojamas

Masinės

informacijos    priemonėms   neleidžiama   skelbti

valstybinių

paslapčių, kurių sąrašą nustato Lietuvos TSR Ministrų

Taryba. Vyriausybė

gali nustatyti ir kitus apribojimus, kurie yra

reikalingi apsaugoti

Respublikos interesus ir piliečių teises.

Neleidžiama

platinti  informaciją, kurstančią  karą, smurtą,

nacionalinę ir

religinę nesantaiką, taip pat draudžiama  gaminti,

platinti ir

demonstruoti pornografinius kūrinius.

Neleidžiama

platinti  informacijos  apie  žmogaus  asmeninį

gyvenimą be jo

sutikimo, išskyrus žinias, nustatytas teismo.

Neleidžiama

skelbti  parengtinio tyrimo  duomenų be raštiško

prokuroro,

tardytojo   ar  asmens,   dariusio  kvotą,   leidimo.

Nusviečiant

teismo   procesą,  neleidžiama  publikuoti  rašinių,

pažeidančių

nekaltumo prezumpciją bei įtakos teismo sprendimai.

Erotinio ir

smurtinio  pobūdžio spaudos leidinių  platinimo,

kino filmų  ir

videoprogramų  bei kitų  žiūrovinių renginių viešo

rodymo tvarką

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-2474, priimtas

92.04.09, Žin., 1992, Nr. 12-316

II. MASINĖS

INFORMACIJOS PRIEMONĖS STEIGIMAS, JOS VEIKLOS

SUSTABDYMAS IR NUTRAUKIMAS

7 straipsnis.

Teisė steigti masinės informacijos

priemones

Steigti

masinės    informacijos   priemones   turi   teisę

Respublikos

valstybinės, politinės, visuomeninės organizacijos ir

visuomeniniai

judėjimai,  kūrybinės sąjungos ir mokslo draugijos,

religinės,

kooperatinės   ir  kitos   organizacijos,  taip   pat

pilnamečiai

Lietuvos   TSR  piliečiai,   gyvenantys  Respublikos

teritorijoje.

Leidėjas gali

bet  kada  nutraukti,  reorganizuoti  masinės

informacijos

priemonės veiklą.

8 straipsnis.

Masinės informacijos priemonės

registravimas

Masinės

informacijos  priemonė  per  mėnesį  nuo  pareiškimo

padavimo

registruojama  Lietuvos TSR  Ministrų  Taryboje  ar  jos

nurodytoje

organizacijoje.

Pareiškime

dėl   masinės  informacijos  priemonės  steigimo

nurodoma:

1) leidėjas

(organizacija, judėjimas, pilietis);

2)  masinės

informacijos   priemonės   buvimo   vieta   ir

pavadinimas taip pat

kalba, kuria bus skleidžiama informacija;

3) masinės

informacijos priemonės tikslai;

4) teritorija,

kurioje numatoma platinti pagrindinę masinės

informacijos

priemonės produkcijos dalį;

5) išleidimo

periodiškumas ir apimtis.

Už pareiškimą

steigti masinės informacijos priemonę mokamas

valstybinis

mokestis,  kurio dydį  nustato Lietuvos  TSR Ministrų

Taryba.

Įregistravus

masinės   informacijos   priemonę,   leidėjui

išduodamas masinės

informacijos priemonės steigimo liudijimas.

Masinės

informacijos  priemonės leidėjas  turi teisę pradėti

savo veiklą per

vienerius metus nuo liudijimo gavimo dienos. Apie

leidinio išleidimą

per tris dienas pranešama masinės informacijos

priemonę

įregistravusiai organizacijai.

Privalomieji

leidinių  egzemplioriai pateikiami bibliotekoms

ir kitoms

įstaigoms  Lietuvos  TSR  Ministrų  Tarybos  nustatyta

tvarka.

9 straipsnis.

Neregistruojama leidybinė veikla

Masinės

informacijos   priemonės  neregistruojamos,   jeigu

leidybinę veiklą

vykdo valstybinės  valdžios ir valdymo organai,

leisdami teisinius

aktus, taip  pat kitą  jų  darbui  reikalingą

medžiagą.

Registravimas

nereikalingas, jeigu gaminama produkcija, kuri

nėra skirta viešai

platinti.

10 straipsnis.

Atsisakymas registruoti

Atsisakyti

registruoti masinės informacijos priemonę galima,

jeigu:

1) pareiškimas

paduotas nesilaikant  šio įstatymo  7  ir  8

straipsniuose

numatytų reikalavimų;

2) pareiškime

nurodyti neteisingi duomenys;

3) asmuo

ankščiau baustas  laisvės atėmimu  už sunkų tyčinį

nusikaltimą;

4) asmuo yra

neveiksnus;

5) tokiu  pat

pavadinimu  masinės informacijos  priemonė jau

yra įregistruota ir

veikia toje pačioje teritorijoje;

6) jeidu už

pareiškimą nesumokėtas valstybinis mokestis.

Atsisakius

įregistruoti  masinės informacijos priemonę, apie

tai pareiškėjui  per

penkias  dienas pranešama  raštu ir nurodoma

atsisakymo

priežastis.

11 straipsnis.

Veiklos sustabdymas

Paskleidus

neskelbtiną  informaciją, nurodytą šio įstatymo 6

straipsnyje,

masinės  informacijos  priemonės  veikla  gali  būti

sustabdyta, t.y.

uždrausta išleisti  vieną  ar  keletą  leidinio

numerių,  taip

pat  nurodyta   laikinai  nutraukti   radijo  ar

televizijos laidas.

Sustabdyti

masinės    informacijos    priemonės    veiklą

laikotarpiui  iki

vieno  mėnesio  turi  teisę  ją  įregistravusi

organizacija. Veikla

sustabdoma ne vėliau kaip per tris dienas po

informacijos

paskleidimo.

Masinės

informacijos  priemonių veikloje  galima ne  ilgesnė

kaip vienerių metų

pertrauka.

12 straipsnis.

Veiklos nutraukimas

Masinės

informacijos  priemonę  įregistravusi  organizacija

gali nutraukti jos

veiklą, jeigu:

1) sistemingai

pažeidžiamas šis įstatymas ir leidėjas dėl to

per metus  bus tris

kartus įspėtas. Įspėti dėl įstatymo pažeidimo

turi  teisę

organizacija,  įregistravusi  masinės  informacijos

priemonę. Jos

veiklos sustabdymas laikomas įspėjimu;

2) šiurkščiai

pažeistas šis  įstatymas  ir  tai  sukėlė  ar

galėjo sukelti

sunkias pasekmes;

3)  masinės   informacijos

priemonė   nedirba  ilgiau  kaip

vienerius metus.

Nutraukti

masinės  informacijos priemonės  veiklą galima  ne

vėliau kaip per tris

mėnesius nuo tos dienos, kai atsiranda šiame

straipsnyje numatyti

pagrindai.

Masinės

informacijos  priemonės  veikla  laikoma  nutraukta,

jeigu leidėjas  per

dešimt  dienų neapskundė  sprendimo nutraukti

jos veiklą teismui.

Priešingu atveju veikla laikoma nutraukta nuo

teismo sprendimo

įsiteisėjimo dienos.

Nutraukus

masinės  informacijos priemonės  veiklą, ją galima

atnaujinti tik

pagal šio įstatymo 7 ir 8 straipsniuose nustatytą

tvarką.

13 straipsnis.

Apskundimas

Atsisakymą

įregistruoti  masinės informacijos priemonę, taip

pat sprendimą

sustabdyti ar  nutraukti jos  veiklą leidėjas gali

per dešimt dienų

apskųsti teismui.

Pripažinus

šiuos   sprendimus  neteisėtais,  juos  priėmusi

organizacija  turi

atlyginti  masinės   informacijos  priemonei

padarytus

materialinius nuostolius.

III. MASINĖS

INFORMACIJOS PRIEMONIŲ VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

14 straipsnis.

Gamybinė ir finansinė veikla

Masinės

inormacijos  priemonių gamybinė  ir finansinė veikla

reguliuojama

Lietuvos TSR įstatymais.

15 straipsnis.

Vadovavimas masinės informacijos

priemonėms

Masinės

informacijos  priemonei vadovauja  leidėjas arba  jo

skiriamas asmuo.

Kiekvienas

periodinis  leidinys privalo  turėti  redaktorių.

Juo gali  būti tik

Lietuvos TSR  pilietis. Redoktorių  skiria ir

atleidžia leidėjas

pagal Lietuvos TSR darbo įstatymus.

16 straipsnis.

Leidėjas ir masinės informacijos

priemonė

Masinės

informacijos   priemonė  leidėjo   programą   vykdo

savarankiškai.

Leidėjo ir masinės informacijos priemonės ūkiniai,

finansiniai ir kiti

santykiai reguliuojami jų sutartimi.

17 straipsnis.

Redaktorius ir redakcija (redakcinė

kolegija)

Redakcijos

(redakcinės   kolegijos)  sudarymo  tvarką,  jos

įgaliojimus nustato

redakcijos nuostatai.

Redakcijai

vadovauja  redaktorius, kuris  atsako už tai, kad

nebūtų pažeistas šis

įstatymas.

18 straipsnis.

Publikacijų rengimas ir panaudojimas

Masinės

informacijos  priemonės  tiria  ir  skelbia  gautus

laiškus  ir   kitus

kūrinius   savo   nuožiūra.   Žurnalistikos,

literatūros,

mokslo,   meno  bei  kitais  kūriniais  naudojamasi

laikantis autorinės

teisės įstatymų.

19 straipsnis.

Leidinio duomenys

Kiekviename

leidinyje turi būti nurodomi šie duomenys:

1) leidinio

pavadinimas;

2) leidėjas (organizacija,

piliečio vardas ir pavardė);

3) leidinio

kalba;

4) leidinio

eilės numeris ir išleidimo data;

5) kaina;

6) redakcijos

adresas;

7) spaustuvės

pavadinimas ir adresas;

8)  masinės

informacijos  priemonės   steigimo   liudijimo

numeris;

9) redaktorius.

Leidinyje turi

būti nurodomi  ir kiti valstybinio standarto

duomenys.

Televizijos ar

radijo stotis  praneša savo pavadinimą, taip

pat laidos vedėjo

vardą ir pavardę.

20 straipsnis.

Masinės informacijos platinimas

Masinės

informacijos  priemonių produkciją platina leidėjas,

taip pat

valstybinės ar  visuomeninės  organizacijos,  piliečiai

pagal sutartis su

leidėju.

Neregistruotai

masinės   informacijos   priemonei   gaminti

produkciją ir ją

platinti draudžiama.

Dauginti  ir

platinti   paskelbtą   spausdintą   ar   kitą

informaciją

leidžiama  tik  tuo  atveju,  jeigu  tai  nepažeidžia

autoriaus,  taip

pat  leidėjo   teisių  ir   teisėtų  interesų.

Padaugintoje

informacijoje  turi būti nurodyta, iš kokio šaltinio

informacija yra

padauginta, kas  ir kada  ti  padarė,  taip  pat

dauginimo vieta

(adresas).

21 straipsnis.

Oficialūs pranešimai

Valstybinės

valdžios ir valdymo organų oficialius pranešimus

valstybinės masinės

informacijos priemonės  skelbia nemokamai ir

jų nurodytu laiku.

Masinės

informacijos  priemonės  privalo  nemokamai  skelbti

taip pat  teismų

sprendimus  bei valstybinio arbitražo nutarimus,

kurie turi būti

paskebti.

22 straipsnis.

Platinimo sustabdymas

Jeigu

leidinyje  yra informacija, kuri neskelbtina pagal šio

įstatymo 6

straipsnį, šio  leidinio  platinimą  sustabdo  masinę

informacijos

priemonę įregistravusi organizacija.

Masinės

informacijos  priemonė gali  šį  sprendimą  apskųsti

teismui, kuris

išnagrinėja bylą per penkias dienas.

Jeigu teismas

pripažįsta platinimo  sustabdymą  nepagrįstu,

organizacija,

priėmusi  tokį sprendimą, privalo atlyginti masinės

informacijos

priemonei   sustabdymu   padarytus   materialinius

nuostolius.

23 straipsnis.

Paskelbtos informacijos saugojimas

Televizijos

ir  radijo  laidų  redakcijos  privalo  saugoti

informacijos įrašus

ne trumpiau  negu 6 mėnesius nuo tos dienos,

kai ši informacija

buvo paskelbta.

Leidėjas

privalo  saugoti išleistų leidinių egzempliorius ne

trumpiau kaip

vienerius metus  nuo  tos  dienos,  kai  jie  buvo

pradėti platinti.

24 straipsnis.

Paneigimas

Valstybinės,

politinės,   visuomeninės   organizacijos   ir

visuomeniniai

judėjimai,  asmenys  turi  teisę  paneigti  masinių

informacijos

priemonių   paskelbtas  žinias,  kurios  neatitinka

tikrovės, žemina jų

garbę ir orumą.

Paneigime

turi   būti  tiksliai   nurodyta,  kokios  žinios

neatitinka tikrovės,

kada i kur jos buvo paskelbtos.

Masinės

informacijos  priemonė privalo  nedelsdama paskelbti

spaudoje arba

kitokiais būdais  išplatinti paneigimą,  jeigu  ji

negali įrodyti, kad

paskelbta informacija atitinka tikrovę.

Jeigu

masinės   informacijos  priemonė   atsisako  paneigti

paskleistas žinias,

asmuo ar  organizacija turi teisę per teismą

reikalauti

paneigti  šias  žinias,  jeigu  masinės  informacijos

priemonė neįrodo,

kad jos atitinka tikrovę.

Masinės

informacijos   priemonė  gali  atsisakyti  paneigti

paskleistas žinias,

jeigu:

1) prašoma

paneigti faktus, nustatytus įsiteisėjusiu teismo

sprendimu arba

nuosprendžiu;

2)

paneigiamos   žinios,   už   kurių   skleidimą   masinės

informacijos

priemonė neatsako pagal šio įstatymo 34 straipsnį;

3) žinios jau

buvo paneigtos šio įstatymo nustatyta tvarka.