Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymas
@D1=19900209;D2=19921029;D3=19940110
@D1=19900209;D2=19921029;D3=19940110
Pakeitimai:
Parlamentas,
Įstatymas
Nr. 1-2474,
priimtas 92.04.09, Žin., 1992, Nr. 12-316
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS SPAUDOS IR KITŲ MASINĖS
INFORMACIJOS
PRIEMONIŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO IR PAKEITIMO
Parlamentas,
Įstatymas
Nr. 1-3019,
priimtas 92.10.29, Žin., 1992, Nr. 32-979
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 7-1 STRAIPSNIO
BEI LIETUVOS
RESPUBLIKOS SPAUDOS IR KITŲ MASINĖS
INFORMACIJOS
PRIEMONIŲ ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO
*** Pabaiga ***
LIETUVOS
TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS
SPAUDOS IR KITŲ MASINĖS INFORMACIJOS
PRIEMONIŲ
Į S T A T Y M A S
I. BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis.
Spaudos laisvė
Lietuvos TSR
piliečiai turi teisę laisvai ir nekliudomai
reikšti savo
pažiūras, nuomonę, skleisti žinias spaudoje ir
kitose masinės
informacijos priemonėse, gauti iš jų objektyvią
informaciją
kiekvienu valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimu.
Masinės
informacijos priemonės laisvos ir necenzūruojamos.
Kišimasis į jų
veiklą rengiant ir skleidžiant informaciją yra
neleistinas.
2 straipsnis.
Masinės informacijos priemonės
Pagal šį įstatymą
masinės informacijos priemonės yra
laikraščiai,
žurnalai, knygos, biuleteniai ir kiti periodiniai,
taip pat
vienkartiniai leidiniai, kurių tiražas daugiau kaip 100
egzempliorių ir
skirtas viešam platinimui, taip pat televizijos
ir radijo laidos,
kino kronika, informacijos agentūrų pranešimai,
audiovizualiniai
įrašai bei programos, kurias rengia ir platina
Respublikos
valstybinės, politinės, visuomeninės organizacijos ir
visuomeniniai
judėjimai, taip pat Lietuvos TSR piliečiai.
Masinės
informacijos priemonėms atstovauja leidėjai, spaudos
televizijos ir
radijo redakcijos, redaktoriai, informacijos
agentūros,
leidyklos ir kitos įstaigos, rengiančios ir
skleidžiančios
masinę informaciją.
Masinės
informacijos priemonė gali būti juridinis asmuo.
Šis
įstatymas nereguliuoja visuomeninių santykių,
atsirandančių
leidžiant įstatyminius aktus, valstybinės valdžios
ir valdymo organų
aktus, žinybinius normatyvinius aktus.
3 straipsnis.
Masinės informacijos priemonių veiklos
pagrindiniai principai
Masinės
informacijos priemonės laisvai rengia ir skleidžia
informaciją. Savo
veikloje jos vadovaujasi humanizmo, lygybės,
tolerancijos,
pagarbos žmogui ir kitomis bendražmogiškomis
vertybėmis, padeda
plėtoti demokratiją ir viešumą, skatinti
visuomenės ir
valstybės pažangą.
4 straipsnis.
Teisė gauti informaciją
Valstybinės,
politinės, visuomeninės organizacijos ir
visuomeniniai
judėjimai, jų vadovai teikia informaciją masinės
informacijos
priemonėms, išskyrus informaciją, kuri yra
neskelbtina pagal
šio įstatymo 6 straipsnį.
Informacija
teikiama Lietuvos TSR valstybine kalba arba kita
abiems pusėms
priimtina kalba.
5 straipsnis.
Masinių informacijos priemonių kalba
Respublikos
teritorijoje masinės informacijos priemonės
rengia ir platina
informaciją lietuvių kalba, o prireikus - ir
kitomis kalbomis.
Masinės informacijos priemonė privalo laikytis
įstatymų aktų, reglamentuojančių
Lietuvos TSR valstybinės kalbos
vartojimą, rūpintis
jos kultūra.
Tautinėms
mažumoms įstatymo nustatyta tvarka garantuojama
teisė gauti, rengti
ir platinti informaciją jų gimtąja kalba.
6 straipsnis.
Neskelbtina informacija bei informacija,
kurios platinimas ribojamas
Masinės
informacijos priemonėms neleidžiama skelbti
valstybinių
paslapčių, kurių sąrašą nustato Lietuvos TSR Ministrų
Taryba. Vyriausybė
gali nustatyti ir kitus apribojimus, kurie yra
reikalingi apsaugoti
Respublikos interesus ir piliečių teises.
Neleidžiama
platinti informaciją, kurstančią karą, smurtą,
nacionalinę ir
religinę nesantaiką, taip pat draudžiama gaminti,
platinti ir
demonstruoti pornografinius kūrinius.
Neleidžiama
platinti informacijos apie žmogaus asmeninį
gyvenimą be jo
sutikimo, išskyrus žinias, nustatytas teismo.
Neleidžiama
skelbti parengtinio tyrimo duomenų be raštiško
prokuroro,
tardytojo ar asmens, dariusio kvotą, leidimo.
Nusviečiant
teismo procesą, neleidžiama publikuoti rašinių,
pažeidančių
nekaltumo prezumpciją bei įtakos teismo sprendimai.
Erotinio ir
smurtinio pobūdžio spaudos leidinių platinimo,
kino filmų ir
videoprogramų bei kitų žiūrovinių renginių viešo
rodymo tvarką
nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. 1-2474, priimtas
92.04.09, Žin., 1992, Nr. 12-316
II. MASINĖS
INFORMACIJOS PRIEMONĖS STEIGIMAS, JOS VEIKLOS
SUSTABDYMAS IR NUTRAUKIMAS
7 straipsnis.
Teisė steigti masinės informacijos
priemones
Steigti
masinės informacijos priemones turi teisę
Respublikos
valstybinės, politinės, visuomeninės organizacijos ir
visuomeniniai
judėjimai, kūrybinės sąjungos ir mokslo draugijos,
religinės,
kooperatinės ir kitos organizacijos, taip pat
pilnamečiai
Lietuvos TSR piliečiai, gyvenantys Respublikos
teritorijoje.
Leidėjas gali
bet kada nutraukti, reorganizuoti masinės
informacijos
priemonės veiklą.
8 straipsnis.
Masinės informacijos priemonės
registravimas
Masinės
informacijos priemonė per mėnesį nuo pareiškimo
padavimo
registruojama Lietuvos TSR Ministrų Taryboje ar jos
nurodytoje
organizacijoje.
Pareiškime
dėl masinės informacijos priemonės steigimo
nurodoma:
1) leidėjas
(organizacija, judėjimas, pilietis);
2) masinės
informacijos priemonės buvimo vieta ir
pavadinimas taip pat
kalba, kuria bus skleidžiama informacija;
3) masinės
informacijos priemonės tikslai;
4) teritorija,
kurioje numatoma platinti pagrindinę masinės
informacijos
priemonės produkcijos dalį;
5) išleidimo
periodiškumas ir apimtis.
Už pareiškimą
steigti masinės informacijos priemonę mokamas
valstybinis
mokestis, kurio dydį nustato Lietuvos TSR Ministrų
Taryba.
Įregistravus
masinės informacijos priemonę, leidėjui
išduodamas masinės
informacijos priemonės steigimo liudijimas.
Masinės
informacijos priemonės leidėjas turi teisę pradėti
savo veiklą per
vienerius metus nuo liudijimo gavimo dienos. Apie
leidinio išleidimą
per tris dienas pranešama masinės informacijos
priemonę
įregistravusiai organizacijai.
Privalomieji
leidinių egzemplioriai pateikiami bibliotekoms
ir kitoms
įstaigoms Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nustatyta
tvarka.
9 straipsnis.
Neregistruojama leidybinė veikla
Masinės
informacijos priemonės neregistruojamos, jeigu
leidybinę veiklą
vykdo valstybinės valdžios ir valdymo organai,
leisdami teisinius
aktus, taip pat kitą jų darbui reikalingą
medžiagą.
Registravimas
nereikalingas, jeigu gaminama produkcija, kuri
nėra skirta viešai
platinti.
10 straipsnis.
Atsisakymas registruoti
Atsisakyti
registruoti masinės informacijos priemonę galima,
jeigu:
1) pareiškimas
paduotas nesilaikant šio įstatymo 7 ir 8
straipsniuose
numatytų reikalavimų;
2) pareiškime
nurodyti neteisingi duomenys;
3) asmuo
ankščiau baustas laisvės atėmimu už sunkų tyčinį
nusikaltimą;
4) asmuo yra
neveiksnus;
5) tokiu pat
pavadinimu masinės informacijos priemonė jau
yra įregistruota ir
veikia toje pačioje teritorijoje;
6) jeidu už
pareiškimą nesumokėtas valstybinis mokestis.
Atsisakius
įregistruoti masinės informacijos priemonę, apie
tai pareiškėjui per
penkias dienas pranešama raštu ir nurodoma
atsisakymo
priežastis.
11 straipsnis.
Veiklos sustabdymas
Paskleidus
neskelbtiną informaciją, nurodytą šio įstatymo 6
straipsnyje,
masinės informacijos priemonės veikla gali būti
sustabdyta, t.y.
uždrausta išleisti vieną ar keletą leidinio
numerių, taip
pat nurodyta laikinai nutraukti radijo ar
televizijos laidas.
Sustabdyti
masinės informacijos priemonės veiklą
laikotarpiui iki
vieno mėnesio turi teisę ją įregistravusi
organizacija. Veikla
sustabdoma ne vėliau kaip per tris dienas po
informacijos
paskleidimo.
Masinės
informacijos priemonių veikloje galima ne ilgesnė
kaip vienerių metų
pertrauka.
12 straipsnis.
Veiklos nutraukimas
Masinės
informacijos priemonę įregistravusi organizacija
gali nutraukti jos
veiklą, jeigu:
1) sistemingai
pažeidžiamas šis įstatymas ir leidėjas dėl to
per metus bus tris
kartus įspėtas. Įspėti dėl įstatymo pažeidimo
turi teisę
organizacija, įregistravusi masinės informacijos
priemonę. Jos
veiklos sustabdymas laikomas įspėjimu;
2) šiurkščiai
pažeistas šis įstatymas ir tai sukėlė ar
galėjo sukelti
sunkias pasekmes;
3) masinės informacijos
priemonė nedirba ilgiau kaip
vienerius metus.
Nutraukti
masinės informacijos priemonės veiklą galima ne
vėliau kaip per tris
mėnesius nuo tos dienos, kai atsiranda šiame
straipsnyje numatyti
pagrindai.
Masinės
informacijos priemonės veikla laikoma nutraukta,
jeigu leidėjas per
dešimt dienų neapskundė sprendimo nutraukti
jos veiklą teismui.
Priešingu atveju veikla laikoma nutraukta nuo
teismo sprendimo
įsiteisėjimo dienos.
Nutraukus
masinės informacijos priemonės veiklą, ją galima
atnaujinti tik
pagal šio įstatymo 7 ir 8 straipsniuose nustatytą
tvarką.
13 straipsnis.
Apskundimas
Atsisakymą
įregistruoti masinės informacijos priemonę, taip
pat sprendimą
sustabdyti ar nutraukti jos veiklą leidėjas gali
per dešimt dienų
apskųsti teismui.
Pripažinus
šiuos sprendimus neteisėtais, juos priėmusi
organizacija turi
atlyginti masinės informacijos priemonei
padarytus
materialinius nuostolius.
III. MASINĖS
INFORMACIJOS PRIEMONIŲ VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
14 straipsnis.
Gamybinė ir finansinė veikla
Masinės
inormacijos priemonių gamybinė ir finansinė veikla
reguliuojama
Lietuvos TSR įstatymais.
15 straipsnis.
Vadovavimas masinės informacijos
priemonėms
Masinės
informacijos priemonei vadovauja leidėjas arba jo
skiriamas asmuo.
Kiekvienas
periodinis leidinys privalo turėti redaktorių.
Juo gali būti tik
Lietuvos TSR pilietis. Redoktorių skiria ir
atleidžia leidėjas
pagal Lietuvos TSR darbo įstatymus.
16 straipsnis.
Leidėjas ir masinės informacijos
priemonė
Masinės
informacijos priemonė leidėjo programą vykdo
savarankiškai.
Leidėjo ir masinės informacijos priemonės ūkiniai,
finansiniai ir kiti
santykiai reguliuojami jų sutartimi.
17 straipsnis.
Redaktorius ir redakcija (redakcinė
kolegija)
Redakcijos
(redakcinės kolegijos) sudarymo tvarką, jos
įgaliojimus nustato
redakcijos nuostatai.
Redakcijai
vadovauja redaktorius, kuris atsako už tai, kad
nebūtų pažeistas šis
įstatymas.
18 straipsnis.
Publikacijų rengimas ir panaudojimas
Masinės
informacijos priemonės tiria ir skelbia gautus
laiškus ir kitus
kūrinius savo nuožiūra. Žurnalistikos,
literatūros,
mokslo, meno bei kitais kūriniais naudojamasi
laikantis autorinės
teisės įstatymų.
19 straipsnis.
Leidinio duomenys
Kiekviename
leidinyje turi būti nurodomi šie duomenys:
1) leidinio
pavadinimas;
2) leidėjas (organizacija,
piliečio vardas ir pavardė);
3) leidinio
kalba;
4) leidinio
eilės numeris ir išleidimo data;
5) kaina;
6) redakcijos
adresas;
7) spaustuvės
pavadinimas ir adresas;
8) masinės
informacijos priemonės steigimo liudijimo
numeris;
9) redaktorius.
Leidinyje turi
būti nurodomi ir kiti valstybinio standarto
duomenys.
Televizijos ar
radijo stotis praneša savo pavadinimą, taip
pat laidos vedėjo
vardą ir pavardę.
20 straipsnis.
Masinės informacijos platinimas
Masinės
informacijos priemonių produkciją platina leidėjas,
taip pat
valstybinės ar visuomeninės organizacijos, piliečiai
pagal sutartis su
leidėju.
Neregistruotai
masinės informacijos priemonei gaminti
produkciją ir ją
platinti draudžiama.
Dauginti ir
platinti paskelbtą spausdintą ar kitą
informaciją
leidžiama tik tuo atveju, jeigu tai nepažeidžia
autoriaus, taip
pat leidėjo teisių ir teisėtų interesų.
Padaugintoje
informacijoje turi būti nurodyta, iš kokio šaltinio
informacija yra
padauginta, kas ir kada ti padarė, taip pat
dauginimo vieta
(adresas).
21 straipsnis.
Oficialūs pranešimai
Valstybinės
valdžios ir valdymo organų oficialius pranešimus
valstybinės masinės
informacijos priemonės skelbia nemokamai ir
jų nurodytu laiku.
Masinės
informacijos priemonės privalo nemokamai skelbti
taip pat teismų
sprendimus bei valstybinio arbitražo nutarimus,
kurie turi būti
paskebti.
22 straipsnis.
Platinimo sustabdymas
Jeigu
leidinyje yra informacija, kuri neskelbtina pagal šio
įstatymo 6
straipsnį, šio leidinio platinimą sustabdo masinę
informacijos
priemonę įregistravusi organizacija.
Masinės
informacijos priemonė gali šį sprendimą apskųsti
teismui, kuris
išnagrinėja bylą per penkias dienas.
Jeigu teismas
pripažįsta platinimo sustabdymą nepagrįstu,
organizacija,
priėmusi tokį sprendimą, privalo atlyginti masinės
informacijos
priemonei sustabdymu padarytus materialinius
nuostolius.
23 straipsnis.
Paskelbtos informacijos saugojimas
Televizijos
ir radijo laidų redakcijos privalo saugoti
informacijos įrašus
ne trumpiau negu 6 mėnesius nuo tos dienos,
kai ši informacija
buvo paskelbta.
Leidėjas
privalo saugoti išleistų leidinių egzempliorius ne
trumpiau kaip
vienerius metus nuo tos dienos, kai jie buvo
pradėti platinti.
24 straipsnis.
Paneigimas
Valstybinės,
politinės, visuomeninės organizacijos ir
visuomeniniai
judėjimai, asmenys turi teisę paneigti masinių
informacijos
priemonių paskelbtas žinias, kurios neatitinka
tikrovės, žemina jų
garbę ir orumą.
Paneigime
turi būti tiksliai nurodyta, kokios žinios
neatitinka tikrovės,
kada i kur jos buvo paskelbtos.
Masinės
informacijos priemonė privalo nedelsdama paskelbti
spaudoje arba
kitokiais būdais išplatinti paneigimą, jeigu ji
negali įrodyti, kad
paskelbta informacija atitinka tikrovę.
Jeigu
masinės informacijos priemonė atsisako paneigti
paskleistas žinias,
asmuo ar organizacija turi teisę per teismą
reikalauti
paneigti šias žinias, jeigu masinės informacijos
priemonė neįrodo,
kad jos atitinka tikrovę.
Masinės
informacijos priemonė gali atsisakyti paneigti
paskleistas žinias,
jeigu:
1) prašoma
paneigti faktus, nustatytus įsiteisėjusiu teismo
sprendimu arba
nuosprendžiu;
2)
paneigiamos žinios, už kurių skleidimą masinės
informacijos
priemonė neatsako pagal šio įstatymo 34 straipsnį;
3) žinios jau
buvo paneigtos šio įstatymo nustatyta tvarka.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.