Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2, 10, 11, 13-1, 20, 21, 28, 29, 30, 33, 35, 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 2, 10, 11, 131, 20, 21,
28, 29, 30, 33, 35, 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 2, 10, 11, 131, 20, 21, 28, 29, 30, 33, 35, 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2013 m. balandžio 18 d. Nr. XII-237
Vilnius
(Žin., 2001, Nr. 31-1010, Nr. 110-3991; 2002, Nr. 116-5193, Nr. 124-5627; 2003, Nr. 17-708, Nr. 38-1708, Nr. 61-2757; 2004, Nr. 61-2185, Nr. 171-6298; 2006, Nr. 50-1799; 2008, Nr. 65-2456; 2010, Nr. 137-6988; 2011, Nr. 85-4132, Nr. 146-6841; 2012, Nr. 4-112, Nr. 6-186, Nr. 51-2530, Nr. 76-3935, Nr. 78-4018; 2013, Nr. 36-1725)
1 straipsnis. 2 straipsnio 11 ir 12 dalių pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Taikos sutartis – kreditorių ir įmonės, o tuo atveju, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, – ir jos savininko (savininkų) susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkas (savininkai) prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti.“
Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.“
2 straipsnis. 10 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 7 dalies 5 punkto, 10, 11 ir 14 dalių pakeitimas ir 12 dalies pripažinimas netekusia galios
10 straipsnio 3 dalies 3 punkte vietoj skaičių ir žodžių „10 ir 12 dalyse“ įrašyti skaičių ir žodį „10 dalyje“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„3) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje numatytus atvejus.“
Pakeisti 10 straipsnio 7 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) įmonė turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą, jeigu jos veiklos rezultatas mažina balanse rodomus nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms. Visi atsiskaitymai, susiję su ūkine komercine veikla, vykdomi per vieną atsiskaitymams, susijusiems su ūkine komercine veikla, skirtą įmonės sąskaitą (toliau – įmonės komercinė sąskaita), iš kurios negali būti vykdomi atsiskaitymai su kreditoriais šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos atsiranda mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų įstatymuose numatytų apmokestinamų objektų, mokesčiai mokami ir gali būti išieškomi iš lėšų, esančių įmonės komercinėje sąskaitoje, įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu dėl ūkinės komercinės veiklos atsiranda reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, jie teikiami tvirtinti teismui ir tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka tik nutraukus ūkinę komercinę veiklą. Jeigu nutraukus ūkinę komercinę veiklą įmonės komercinėje sąskaitoje lieka lėšų, jos pervedamos į šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytą kreditorių sąskaitą. Likusios lėšos gali būti pervedamos į šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytą sąskaitą tik tada, kai sumokėti dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos atsiradę mokesčiai ir kitos privalomosios įmokos;“.
Pakeisti 10 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Kai teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, bankroto byla gali būti keliama ir nagrinėjama šio įstatymo 131 straipsnyje nustatyta supaprastinto bankroto proceso tvarka. Teismas, padaręs pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, turi nustatyti sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Ši suma negali viršyti teisės aktuose nustatyta tvarka nustatytų 25 minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA) sumos. Bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka, kai:
1) teismas pasiūlo asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą šioje dalyje nurodytą teismo nustatyto dydžio sumą ir šis asmuo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą įmoka šią teismo nustatyto dydžio sumą. Įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą pinigų suma yra naudojama teisėjo, nagrinėjančio bankroto bylą, nurodymu teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti;
2) šio įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 ar 6 punkte nurodytas kreditorius pateikė teismui pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą ir pasiūlė administratoriaus kandidatūrą bei pateikė administratoriaus sutikimą administruoti įmonę, prisiimant riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų (toliau – rizika). Jeigu dėl prisiėmusio riziką administratoriaus veiklos (surasto, prisiteisto turto ar išieškotų beviltiškomis laikytų skolų įmonei) gaunama lėšų, šios lėšos naudojamos šio įstatymo 131 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu šiame punkte nurodytu atveju faktiškai patirtos išlaidos, iš jų ir administratoriaus atlyginimas, viršija teismo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje nustatytą sumą, teisėjas, nagrinėjantis bankroto bylą, administratoriaus prašymu gali patikslinti administravimo išlaidų sąmatą, kuri gali būti didesnė negu šioje dalyje nustatyta 25 MMA suma, bet bendra bankroto administratoriaus išlaidų suma taikant supaprastintą bankroto procesą negali būti didesnė negu 40 MMA;
3) šio įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nurodytas kreditorius pateikė pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą dėl neįvykdytų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, reikalavimų atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe. Dėl teismo nustatytos sumos, reikalingos teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išieškojimo iš šio straipsnio 11 dalyje nurodytų asmenų į teismą kreipiasi administratorius.“
Pakeisti 10 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas, savininkas (savininkai) kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.“
10 straipsnio 12 dalį pripažinti netekusia galios.
Pakeisti 10 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Teismas gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo (nutarties) apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu įsiteisėjimo dienos informuoja juridinių asmenų registrą apie šį asmenį juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka, nurodydamas sprendimo (nutarties) priėmimo ir įsiteisėjimo datas, asmens vardą, pavardę, asmens kodą ir terminą, per kurį šis asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, ir nutarties, kuria asmeniui apribota teisė eiti šioje dalyje nurodytas pareigas, kopiją pateikia šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai. Ši institucija sudaro fizinių asmenų, kuriems draudžiama dėl šioje dalyje nurodytos priežasties eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, sąrašą. Į šį sąrašą asmenys įrašomi ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo teismo nutarties gavimo dienos. Šiame sąraše nurodomi tokie duomenys: fizinio asmens vardas, pavardė, gimimo data, teismo sprendimo (nutarties) priėmimo data, terminas, per kurį šis asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Šis sąrašas skelbiamas viešai šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.“
3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 11 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) atidaro atskirą sąskaitą banke lėšoms bankroto proceso metu kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais (toliau – kreditorių sąskaita). Pagrindas kreditorių sąskaitai atidaryti yra teismo nutartis iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimo nutarimas pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka. Kreditorių sąskaitoje esančios lėšos gali būti naudojamos tik teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams šio įstatymo nustatyta tvarka tenkinti. Visos bankroto proceso metu grynaisiais pinigais gautos įmonės lėšos į kreditorių sąskaitą turi būti įneštos ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jų gavimo. Kreditorių reikalavimai šio įstatymo nustatyta tvarka tenkinami tik iš kreditorių sąskaitoje esančių lėšų ir negali būti tenkinami grynaisiais pinigais;“.
Pakeisti 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Šiame punkte nurodytą 6 mėnesių terminą administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Prašymo pripažinti bankrotą tyčiniu pateikimas teismui neatleidžia administratoriaus nuo pareigos patikrinti visus sandorius, sudarytus per šiame punkte nurodytą laikotarpį, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais;“.
Pakeisti 11 straipsnio 3 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
„15) teikia informaciją ir ataskaitas pagal šio straipsnio 10 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytas ir su Lietuvos statistikos departamentu suderintas ataskaitų formas šio straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, informaciją ir ataskaitas teismui, taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informaciją apie bankroto bylos eigą kreditoriams, savininkui (savininkams) ir kitą informaciją šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais;“.
Pakeisti 11 straipsnio 3 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
„16) organizuoja ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant bankrutuojančios įmonės turtu, ir sąnaudų apskaitą, taip pat įmonės bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka sudaro ir teikia metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansines ataskaitas. Tais atvejais, kai įmonė nėra pateikusi mokesčių deklaracijų ir kitų dokumentų, administratorius privalo suteikti galimybę atitinkamoms institucijoms atlikti dokumentų patikrinimus ir revizijas duomenims, teiktiniems nepateiktose mokesčių deklaracijose ar kituose dokumentuose, nustatyti;“.
Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Administratoriumi negali būti paskirtas įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorius (su kreditoriumi darbo santykiais susijęs asmuo ar, kai kreditorius – juridinis asmuo, jo organų narys), asmuo, kuris pagal įstatymus ar kitus teisės aktus neturi teisės būti vadovu, įmonės ar šią įmonę patronuojančios arba šios įmonės dukterinės įmonės savininkas, jos valdymo organų narys, vadovas, jo pavaduotojai (direktoriai), vyriausiasis buhalteris (buhalteris), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovas, akcininkas, nuosavybės teise turintis arba turėjęs per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo daugiau kaip 10 procentų įmonės arba ją patronuojančios ar šios įmonės dukterinės įmonės akcijų, taip pat sutuoktinis, giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su bankroto bylą nagrinėjančiu teisėju susijęs asmuo. Šie apribojimai taikomi ir šioje dalyje nurodytiems asmenims, kurie dirbo įmonėje ir buvo atleisti iš pareigų per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo. Administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Juridinio asmens, turinčio teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, vadovui, jo pavaduotojams (direktoriams), vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovui, juridinio asmens organo nariams, juridinio asmens dalyviams taikomi šioje dalyje administratoriui nustatyti apribojimai.“
Pakeisti 11 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„18. Draudikas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, privalo sudaryti administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su administratoriumi, pateikusiu prašymą ir visus šiai sutarčiai sudaryti būtinus dokumentus. Administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
4 straipsnis. 131 straipsnio 1, 8 ir 9 dalių pakeitimas
131 straipsnio 1 dalyje vietoj skaičių ir žodžių „10 ir 12 dalyse“ įrašyti skaičių ir žodį „10 dalyje“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje numatytais atvejais ir (ar) kai įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu administratorius nustato, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms, teismas gali priimti nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą. Šis procesas negali trukti ilgiau kaip vienerius metus nuo nutarties taikyti supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos. Supaprastinto bankroto proceso metu turi būti taikoma bankroto procedūra – likvidavimas. Šiuo įstatymu kreditorių susirinkimo kompetencijai skirtus turto pardavimo klausimus sprendžia teismas.“
Pakeisti 131 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Patenkinus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus reikalavimus, iš likusios sumos gali būti atlyginama šio įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje nurodytam kreditoriui ar riziką prisiėmusiam administratoriui. Jeigu nurodytam kreditoriui ar administratoriui būtų priteista iš šio įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje nurodytų asmenų tam tikra suma, priteistos sumos dydžiu turėtų būti mažinama riziką prisiėmusio administratoriaus atlyginimo suma.“
Pakeisti 131 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Visiškai patenkinus darbuotojų – kreditorių reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, ir atlyginus šio įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje nurodytam kreditoriui ar riziką prisiėmusiam administratoriui, likusios įmonės lėšos naudojamos kreditorių reikalavimams tenkinti šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.“
5 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Tyčinis bankrotas
Teismas, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu (toliau – prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu).
Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas:
1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu;
2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai;
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.