Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997

Redagavo:

Ramunė Lūžaitė (1997.07.10)

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1996, Nr.82-1965

Neoficialus

įstatymo tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-329, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1553 (97.07.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO 6 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO

ĮSTATYMAS

1996 m. rugpjūčio 15 d. Nr. I-1495

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1

straipsnis. Pagrindinės sąvokos

1.

Aplinka - gamtoje funkcionuojanti visuma tarpusavyje susijusių elementų (žemės

paviršius ir gelmės, oras, vanduo, dirvožemis, augalai, organinės ir

neorganinės  medžiagos, antropogeniniai elementai) bei juos vienijančios

natūralios ir antropogeninės sistemos.

2.

Poveikis aplinkai - numatomas pokytis aplinkoje, kurio priežastis yra

planuojama ūkinė veikla.

3.

Poveikio aplinkai vertinimas - planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio

aplinkai nustatymo procesas.

4.

Projektavimo specialiosios sąlygos  -  valstybės valdžios  institucijų ir

savivaldos vykdomųjų institucijų specialius  reikalavimus  nustatančios

sąlygos,  kurios parengiamos tik tuo atveju, kai nėra atitinkamų normatyvinių

dokumentų ar kai tie reikalavimai priklauso nuo statinio ir statybos sklypo

konkrečios vietos ir jo aplinkos.

5.

Poveikio aplinkai vertinimo programa - tai dokumentas, kuris nustato poveikio

aplinkai vertinimo procese nagrinėjamų klausimų mastą ir turinį.

6.

Poveikio  aplinkai vertinimo  ataskaita  -  tai planuojamos ūkinės veiklos

galimo poveikio aplinkai atlikto vertinimo dokumentacija, parengta pagal

poveikio aplinkai vertinimo programą.

7.

Planuojama ūkinė veikla - būsima ūkinė  veikla (statybos ir rekonstrukcijos

objektai) arba numatomi esamos veiklos pokyčiai (gamybos modernizavimas,

profilio pakeitimas, naujos gamybos įdiegimas esamuose pastatuose), galintys

turėti poveikio aplinkai.

8.

Teritorijų planavimo dokumento sprendinys - raštu arba grafiškai išreikštas

teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas, nusakantis teritorijų,

žemės sklypų arba jų grupių tvarkymo ir plėtojimo pobūdį, sąlygas bei tvarką.

9.

Projektiniai pasiūlymai - planuojamos ūkinės veiklos konceptuali  projektavimo

stadija,  kurioje  pateikiami pagrindiniai duomenys apie vietos sąlygas,

planuojamą ūkinę veiklą, galimą poveikį aplinkai.

10.

Poveikio aplinkai vertinimo valstybinė ekspertizė - tai užsakovo atlikto

planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo teisingumo išsamus

patikrinimas,  kurį organizuoja tam įgaliota valstybės institucija - Aplinkos

apsaugos  ministerija,  pasitelkusi  licencijas  turinčius ekspertus.

2

straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis

įstatymas reglamentuoja planuojamos ūkinės veiklos, galinčios turėti poveikio

aplinkai, vertinimą bei šio proceso dalyvių santykius.

3

straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo tikslai

1.

Pirminio poveikio aplinkai vertinimo tikslas  - preliminariai nustatyti, ar

planuojama ūkinė veikla, įvertinus situaciją ir planuojamos ūkinės veiklos

poveikį,  galima pasirinktoje vietoje.

2.

Išsamaus poveikio aplinkai vertinimo tikslas  - nustatyti visą galimą

planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai,  įvertinti planuojamą ūkinę  veiklą

socialiniu aspektu, parinkti neigiamą poveikį mažinančias priemones.

4

straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo  teisinis pagrindas

Poveikio

aplinkai vertinimo teisinis pagrindas yra šis įstatymas, Aplinkos apsaugos

įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas, gamtos išteklių naudojimą bei

aplinkos apsaugą reglamentuojantys įstatymai, kiti įstatymai bei norminiai

aktai.

5

straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo objektas

Poveikio

aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri gali turėti

tiesioginį arba netiesioginį poveikį aplinkai.

6

straipsnis.  Poveikio aplinkai vertinimo  proceso dalyviai

Poveikio

aplinkai vertinimo proceso dalyviai yra:

1) planuojamos ūkinės veiklos poveikio

aplinkai vertinimo subjektai:

planuojamos ūkinės veiklos užsakovai (toliau - užsakovai);

apsaugos departamentas;

2)

visuomenė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-329, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1553 (97.07.09)

II SKYRIUS

POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO TVARKA

7

straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo etapai

1.

Poveikio aplinkai vertinimas atliekamas šiais etapais:

1)

pirminis poveikio aplinkai vertinimas - rengiant teritorijų planavimo dokumentų

sprendinius bei projektinius pasiūlymus;

2)

išsamus poveikio aplinkai vertinimas - rengiant techninius projektus .

2.

Pirminis poveikio aplinkai vertinimas atliekamas nagrinėjant:

1)

visus rengiamus teritorijų planavimo dokumentus ir įvertinant sprendinių

pasekmes pagal Vyriausybės patvirtintą sprendinių pasekmių vertinimo tvarką;

2)

planuojamos ūkinės veiklos projektinius pasiūlymus.

3.

Užsakovas pirminį poveikio aplinkai vertinimą atlieka pagal poveikio aplinkai

vertinimo subjektų išduotas teritorijų planavimo ir objektų projektavimo

specialiąsias sąlygas.

4.

Teritorijų  planavimo dokumentų sprendinius  bei planuojamos ūkinės veiklos

projektinius pasiūlymus, atlikus pirminį  poveikio aplinkai vertinimą,

užsakovas  pateikia poveikio aplinkai vertinimo subjektams suderinti, taip pat

su jais supažindina visuomenę ir apibendrina jos atsiliepimus.

5.

Aplinkos apsaugos ministerija, išnagrinėjusi pirminį poveikio aplinkai

vertinimą ir kitų vertinimą nagrinėjusių institucijų  išvadas bei pasiūlymus,

bendru nutarimu  su planuojamos  ūkinės  veiklos poveikio aplinkai  vertinimo

subjektais priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių

pasirinktoje vietoje poveikio aplinkai atžvilgiu.

6.

Išsamus  poveikio aplinkai vertinimas atliekamas planuojamos ūkinės veiklos

rūšims ir objektams, kurių sąrašą Aplinkos apsaugos ministerijos teikimu

tvirtina Vyriausybė.

7.

Visi planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai

turi teisę reikalauti, o Aplinkos apsaugos ministerija - priimti sprendimą, kad

išsamus poveikio aplinkai vertinimas būtų atliekamas ir tos planuojamos ūkinės

veiklos, kuri nenumatyta sąraše, jeigu pirminio poveikio aplinkai vertinimo

rezultatai parodo, kad planuojama ūkinė veikla aplinkai darys esminį poveikį,

kurį tinkamai įvertinti galima tik atlikus išsamų poveikio aplinkai vertinimą.

8.

Užsakovas pagal programą atlieka poveikio aplinkai išsamų vertinimą ir parengia

ataskaitą.

8

straipsnis. Poveikio aplinkai išsamaus  vertinimo programos

rengimas

1.

Poveikio aplinkai išsamaus vertinimo programa rengiama vadovaujantis Aplinkos

apsaugos ministerijos parengtais ir patvirtintais poveikio aplinkai vertinimo

programos rengimo nuostatais, numatant alternatyvų nagrinėjimą.

2.

Poveikio  aplinkai vertinimo programą  užsakovas suderina  su  poveikio

aplinkai  vertinimo  subjektais, supažindina su ja visuomenę ir, įvertinęs jos

pasiūlymus, pateikia Aplinkos apsaugos ministerijai tvirtinti.

9

straipsnis. Poveikio aplinkai išsamaus  vertinimo ataskaitos

rengimas

1.

Užsakovas  pagal Aplinkos apsaugos  ministerijos patvirtintą poveikio aplinkai

išsamaus vertinimo programą privalo nustatyti planuojamos ūkinės veiklos galimą

poveikį aplinkai, numatyti priemones neigiamam poveikiui išvengti ar jį

sumažinti ir parengti poveikio aplinkai išsamaus vertinimo ataskaitą.

2.

Poveikio  aplinkai išsamaus vertinimo  ataskaita pateikiama suderinti poveikio

aplinkai vertinimo subjektams, kurie pagal savo kompetenciją atsako už išvadas.

3.

Su poveikio aplinkai išsamaus vertinimo ataskaita užsakovas supažindina

visuomenę.

10

straipsnis. Poveikio aplinkai išsamaus vertinimo ataskaitos

nagrinėjimo tvarka

1.

Poveikio aplinkai vertinimo subjektai pagal savo kompetenciją  patikrina,  ar

poveikio  aplinkai  išsamaus vertinimo ataskaita parengta pagal patvirtintą

programą, o numatomas poveikis aplinkai atitinka galiojančius aplinkos apsaugos

normatyvus, standartus bei kitus reikalavimus, ir per mėnesį pateikia užsakovui

išvadas.

2.

Poveikio  aplinkai išsamaus vertinimo  ataskaitą užsakovas pateikia Aplinkos

apsaugos ministerijai su kitų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadomis ir

visuomenės pasiūlymų analize.

3.

Aplinkos  apsaugos  ministerija,  per  mėnesį išnagrinėjusi poveikio aplinkai

vertinimo ataskaitą ir kitų ataskaitą nagrinėjusių institucijų išvadas bei

pasiūlymus, priima sprendimą, ar numatomos neigiamą poveikį mažinančios priemonės

yra pakankamos, kad būtų užtikrinta normatyvų nustatyta  aplinkos kokybė.Savo

sprendimą  ir  argumentus ministerija užsakovui pateikia raštu.

4.

Planuojamai  ūkinei  veiklai,  kuriai  privaloma valstybinė poveikio aplinkai

vertinimo ekspertizė, Aplinkos apsaugos ministerija dėl šios veiklos galimybių

poveikio aplinkai  požiūriu  priima sprendimą tik  atlikus  tokią ekspertizę.

11

straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo valstybinė ekspertizė

1.

Poveikio aplinkai vertinimo valstybinė ekspertizė privaloma planuojamos ūkinės

veiklos rūšims ir atskiriems objektams, kurių sąrašą Aplinkos apsaugos

ministerijos teikimu tvirtina Vyriausybė.

2.

Poveikio aplinkai vertinimo valstybinę ekspertizę gali atlikti tik licenciją

turintys ekspertai.

3.

Poveikio  aplinkai vertinimo eksperto  licencija išduodama Vyriausybės

nustatyta tvarka.

4.

Poveikio aplinkai vertinimo valstybinę ekspertizę organizuoja Aplinkos apsaugos

ministerija:

1)

kartu su poveikio aplinkai vertinimo subjektais parengiama ekspertizės programa

ir konkurso būdu parenkami ekspertai;

2)

Aplinkos apsaugos ministerija su ekspertais sudaro ekspertizės atlikimo

sutartį;

3)

parengiama ekspertizės atlikimo išlaidų sąmata ir grafikas, kuriuos tvirtina

Aplinkos apsaugos ministerija ir užsakovas;

4)

poveikio aplinkai vertinimo valstybinės ekspertizės išlaidas Aplinkos apsaugos

ministerijai apmoka užsakovas;

5)

ekspertai savo išvadas pateikia Aplinkos apsaugos ministerijai ir atsako už jų

teisingumą;

6)

Aplinkos apsaugos ministerija apibendrina ekspertų išvadas  ir  perduoda

užsakovui, kuris  į  jas  privalo atsižvelgti;

7)

poveikio aplinkai vertinimo valstybinės ekspertizės išvadų  įgyvendinimą

kontroliuoja  Aplinkos  apsaugos ministerija, kuri dėl planuojamos ūkinės

veiklos galimybių poveikio aplinkai požiūriu priima galutinį sprendimą.

5.

Poveikio aplinkai vertinimo valstybinė ekspertizė sudaro valstybinės

kompleksinės projektų ekspertizės dalį.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

12

straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo  proceso viešumas

1.

Visuomenė turi teisę gauti iš planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai

vertinimo subjektų informaciją apie tai, kaip vertinamas poveikis aplinkai,

teikti pasiūlymus, pastabas ir pretenzijas, kurias planuojamos ūkinės veiklos

užsakovas privalo išnagrinėti ir savo sprendimą pagrįsti.

2.

Visuomenės dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos pirminio  poveikio aplinkai vertinimo

procese organizuoja savivaldybės.

3.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai išsamaus vertinimo rezultatų viešą

svarstymą savo lėšomis organizuoja užsakovas.

4.

Visuomenės informavimo apie planuojamą ūkinę veiklą ir jos pasiūlymų įgyvendinimo

tvarką nustato Vyriausybė.

13

straipsnis. Išvadų dėl poveikio aplinkai vertinimo galiojimas

1.

Aplinkos apsaugos ministerijos teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės

veiklos galioja trejus metus nuo jo priėmimo dienos.

2.

Planuojama ūkinė veikla negali būti vykdoma, jei dėl jos  poveikio  aplinkai

Aplinkos  apsaugos  ministerijos sprendimas yra neigiamas.

14

straipsnis. Ginčų nagrinėjimas

1.

Ginčus dėl šio įstatymo įgyvendinimo nustatyta tvarka nagrinėja ir sprendžia

Lietuvos Respublikos teismai.

2.

Ginčai tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių juridinių bei fizinių asmenų

sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų  nustatyta  tvarka, jeigu  Lietuvos

Respublikos pasirašytose tarptautinėse sutartyse nenumatyta kitokia šių ginčų

nagrinėjimo ir sprendimo tvarka.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                 ALGIRDAS BRAZAUSKAS

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas

reglamentuoja planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą

bei šio proceso dalyvių tarpusavio santykius.

2 straipsnis.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

ūkinė veikla - naujų statinių statyba, esamų statinių rekonstravimas, naujų

technologijų įdiegimas, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimas

ar keitimas, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimas,

žemės gelmių ir kitų gamtos išteklių naudojimas, taip pat žemėtvarkos,

miškotvarkos bei vandentvarkos projektuose numatoma ūkinė veikla.

2.

Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) - fizinis, juridinis

ar juridinio asmens teisių neturintis asmuo, kuris ketina pradėti planuojamą

ūkinę veiklą ir yra atsakingas už šio įstatymo jam nustatytų poveikio aplinkai

vertinimo procedūrų atlikimą.

3.

Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) įpareigotas poveikio

aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas - fizinis, juridinis ar juridinio

asmens teisių neturintis asmuo, kurį planuojamos ūkinės veiklos organizatorius

(užsakovas) įpareigoja nustatyti, apibūdinti ir įvertinti planuojamos ūkinės

veiklos galimą poveikį aplinkai, rengti poveikio aplinkai vertinimo programą

bei ataskaitą ir atlikti šio įstatymo jam nustatytas poveikio aplinkai

vertinimo procedūras.

aplinkai vertinimas - planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai

nustatymo, apibūdinimo ir įvertinimo procesas.

aplinkai vertinimo subjektai - valstybės ir vietos savivaldos institucijos,

nagrinėjančios poveikio aplinkai vertinimo programas bei ataskaitas ir pagal

savo kompetenciją teikiančios išvadas.

aplinkai - numatomas aplinkos pokytis, kurio priežastis yra planuojama

ūkinė veikla.

3 straipsnis.

Poveikio aplinkai vertinimo objektas

aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo

pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį

aplinkai. Ši veikla yra įrašyta į:

1) planuojamos

ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą

(1 priedėlis);

2) planuojamos

ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai

privalomo vertinimo, rūšių sąrašą (2 priedėlis);

aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į

planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas,

rūšių sąrašą arba kai planuojamos ūkinės veiklos atrankos (toliau - atranka)

metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privalomas jos poveikio

aplinkai vertinimas.

planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai turi

teisę reikalauti, o atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės

veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, nuspręsti, kad atranka dėl poveikio

aplinkai privalomo vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri

neįrašyta į šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sąrašus.

aplinkai vertinimas atliekamas prieš planuojamos ūkinės veiklos projekto

parengimą, t.y. rengiant statinio statybos pagrindimą ar kitus veiklos

tikslingumą pagrindžiančius dokumentus ir atliekant tiriamuosius darbus.

4 straipsnis.

Poveikio aplinkai vertinimo tikslai

Poveikio

aplinkai vertinimo tikslai:

1) nustatyti,

apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės

veiklos poveikį žmonėms, gyvūnijai ir augalijai; dirvožemiui, žemės paviršiui

ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei

įvairovei; materialinėms vertybėms ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei

šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai;

2) sumažinti

planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį žmonėms ir kitiems šio straipsnio 1

punkte išvardytiems aplinkos komponentams ar šio poveikio išvengti;

3) nustatyti, ar

planuojama ūkinė veikla įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai leistina

pasirinktoje vietoje.

5 straipsnis.

Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai

aplinkai vertinimo proceso dalyviai yra:

1) atsakinga

institucija - Aplinkos ministerija ar kita Vyriausybės įgaliota institucija;

2) planuojamos

ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektai: valstybės institucijos,

atsakingos už sveikatos apsaugą, priešgaisrinę apsaugą, kultūros vertybių

apsaugą, ūkio plėtrą ir žemės ūkio plėtrą, bei vietos savivaldos institucijos;

3) planuojamos

ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas);

4) planuojamos

ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) įpareigotas poveikio aplinkai

vertinimo dokumentų rengėjas;

5) visuomenė.

aplinkai vertinimo subjektai gali būti ir kitos šio straipsnio 1 dalies 2

punkte nenurodytos valstybės institucijos, jei jos suinteresuotos dalyvauti

poveikio aplinkai vertinimo procese ir atsakinga institucija, atsižvelgdama į

planuojamos ūkinės veiklos pobūdį, mastą ar vietos ypatumus, tam pritaria.

Tokiais atvejais atsakinga institucija raštu praneša visiems poveikio aplinkai

vertinimo subjektams bei planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui)

ar jo įpareigotam poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui, kokios kitos

valstybės institucijos dalyvauja poveikio aplinkai vertinimo procese.

6 straipsnis.

Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių funkcijos

institucija:

1) koordinuoja

poveikio aplinkai vertinimo procesą;

2) atlieka

atranką, tvirtina poveikio aplinkai vertinimo programas, nagrinėja visuomenės

pasiūlymus, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas, poveikio aplinkai vertinimo

subjektų išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo programų, ataskaitų bei

planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir priima motyvuotą sprendimą, ar

planuojama ūkinė veikla įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai leistina

pasirinktoje vietoje;

3) prireikus pasitelkia

konsultantus. Konsultantų dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio

aplinkai vertinimo procese savo lėšomis organizuoja atsakinga institucija.

ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) savo lėšomis atlieka šio įstatymo jam

nustatytas poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) įpareigotas poveikio aplinkai

vertinimo dokumentų rengėjas nustato, apibūdina ir įvertina planuojamos ūkinės

veiklos galimą poveikį aplinkai, rengia poveikio aplinkai vertinimo programą ir

ataskaitą bei atlieka šio įstatymo jam nustatytas poveikio aplinkai vertinimo

procedūras.

ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektai pagal savo kompetenciją

nagrinėja poveikio aplinkai vertinimo programas bei ataskaitas ir teikia

išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo programų, ataskaitų bei planuojamos

ūkinės veiklos galimybių.

Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikia motyvuotus pasiūlymus dėl

planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir šios veiklos galimo

poveikio aplinkai.

II

SKYRIUS

POVEIKIO

APLINKAI VERTINIMAS

7 straipsnis.

Atranka ir poveikio aplinkai privalomas vertinimas

aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į planuojamos

ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą

arba kai atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privalomas

jos poveikio aplinkai vertinimas.

atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į planuojamos ūkinės veiklos,

kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo,

rūšių sąrašą.

tikslas - nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos

poveikio aplinkai vertinimą.

atlieka atsakinga institucija, vadovaudamasi planuojamos ūkinės veiklos

atrankos metodiniais nurodymais, kuriuos rengia ir tvirtina Aplinkos

ministerija.

atliekama remiantis planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar jo

įpareigoto poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija

apie vietą, kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla, bei informacija,

apibūdinančia planuojamą ūkinę veiklą (veiklos mastas, naudojamos technologijos

bei medžiagos, gamtinių išteklių naudojimas, pavojingų medžiagų naudojimas,

atliekų ir kitų medžiagų susidarymas, panaudojimas ir perdirbimas, tarša ir

trukdžiai, galima sąveika su kita planuojama ūkine veikla, avarijų tikimybė ir

jų prevencija).

institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos

ypatumus, gali pareikalauti iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus

(užsakovo) ar jo įpareigoto poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo

papildomos informacijos, reikalingos atrankai atlikti.

institucija atlieka atranką ir priima išvadą, ar privalomas poveikio aplinkai

vertinimas, remdamasi šio straipsnio 5 dalyje nurodyta informacija bei

atsižvelgusi į:

1) vietovės,

kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos požiūriu,

ekosistemos savybes, kraštovaizdį, žemėnaudos pobūdį, vietovės infrastruktūrą,

gamybos objektų sutelkimą, santykinį gamtinių išteklių kiekį, kokybę ir

regeneracijos galimybes, natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį

atkreipdama į saugomas teritorijas, tankiai apgyvendintas teritorijas, pelkes,

miškus, apsaugines zonas, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas

užterštumo lygis ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu arba archeologiniu

aspektu;

2) galimą

planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai, ypatingą dėmesį atkreipdama į

galimą tarpvalstybinį poveikio pobūdį, poveikio kompleksiškumą, jo tikimybę,

trukmę, dažnumą ir grįžtamumą bei teritorijos ir populiacijos dydį;

institucija per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai atlikti gavimo dienos

raštu pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir

poveikio aplinkai vertinimo subjektams atrankos išvadą, ar privalomas poveikio

aplinkai vertinimas.

pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas poveikį aplinkai privaloma vertinti,

arba apie atrankos išvadą planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas)

praneša visuomenei Aplinkos ministerijos patvirtinta tvarka.

per 10 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos turi teisę nustatyta

tvarka teikti atsakingai institucijai motyvuotus pasiūlymus persvarstyti

atrankos išvadą.

ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) per 10 darbo dienų nuo atrankos

išvados gavimo dienos turi teisę pateikti atsakingai institucijai motyvuotą

prašymą persvarstyti atrankos išvadą.

institucija, gavusi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo)

motyvuotą prašymą ar motyvuotus visuomenės pasiūlymus persvarstyti atrankos

išvadą, kviečia atvykti suinteresuotus poveikio aplinkai vertinimo subjektus

dalyvauti priimant galutinę atrankos išvadą, ar privalomas  poveikio  aplinkai

vertinimas.

atrankos išvada prieštarauja išvadai, priimtai pagal šio straipsnio 7 dalies

nuostatas, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) apie tai

praneša visuomenei Aplinkos ministerijos patvirtinta tvarka.

8 straipsnis.

Poveikio aplinkai vertinimo programa

aplinkai vertinimo programa (toliau - programa) rengiama visais atvejais, kai

pagal 7 straipsnio 1 dalies nuostatas privaloma vertinti planuojamos ūkinės

veiklos poveikį aplinkai.

rengia planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) arba jo

įpareigotas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, vadovaudamasis

Aplinkos ministerijos patvirtintais poveikio aplinkai vertinimo programos ir

ataskaitos rengimo nuostatais.

nustato planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos

(toliau - ataskaita) turinį, joje nagrinėjamus klausimus ir pateiktinos

informacijos kiekį.

turi būti pateikiama bent ši informacija:

1) apibūdintos

pagrindinių planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar jo

įpareigoto poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo svarstytos

alternatyvos, nurodytos jų pasirinkimo priežastys atsižvelgus į geriausius

prieinamus gamybos būdus bei galimą poveikį aplinkai;

2) techninių

charakteristikų, technologinio proceso ir numatomų naudoti medžiagų, gamtinių

išteklių reikmių ir žemės naudojimo (statybos ir eksploatacijos etapų metu)

aprašymas; susidarysiančių teršalų aprašymas; atliekų ir kitų medžiagų

susidarymo, panaudojimo ir perdirbimo aprašymas; aplinkos komponentų, kuriuos

planuojama ūkinė veikla gali paveikti, aprašymas; trumpas planuojamos ūkinės

veiklos galimo poveikio aplinkai aprašymas atsižvelgiant į galimą sąveiką su

kita ūkine veikla; priemonių, numatytų neigiamam poveikiui aplinkai išvengti,

sumažinti, kompensuoti ar jo pasekmėms likviduoti, aprašymas; numatytos galimos

ekstremalios situacijos (avarijos) ir priemonės joms išvengti bei padariniams

likviduoti;

3) taikytini

poveikio aplinkai prognozavimo ir vertinimo metodai.

ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar jo įpareigotas poveikio aplinkai

vertinimo dokumentų rengėjas parengtą programą pateikia poveikio aplinkai

vertinimo subjektams.

aplinkai vertinimo subjektai programą išnagrinėja ir per 10 darbo dienų nuo jos

gavimo dienos savo išvadas pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui

(užsakovui) ar jo įpareigotam poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui.

aplinkai vertinimo subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad

planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar jo įpareigotas

poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų poveikio

aplinkai vertinimo programą. Tokiais atvejais planuojamos ūkinės veiklos

organizatorius (užsakovas) ar jo įpareigotas poveikio aplinkai vertinimo

dokumentų rengėjas papildo ar pataiso programą ir pakartotinai teikia ją poveikio

aplinkai vertinimo subjektams, kurie programą išnagrinėja ir per 5 darbo dienas

nuo jos gavimo dienos pateikia savo išvadas planuojamos ūkinės veiklos

organizatoriui (užsakovui) ar jo įpareigotam poveikio aplinkai vertinimo

dokumentų rengėjui.

ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar jo įpareigotas poveikio aplinkai

vertinimo dokumentų rengėjas programą ir visų poveikio aplinkai vertinimo

subjektų išvadas pateikia atsakingai institucijai.

institucija, išnagrinėjusi poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas,

tvirtina programą per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos.

aplinkai vertinimo subjektų išvados prieštarauja viena kitai, atsakinga

institucija, prieš tvirtindama programą, kviečia atvykti poveikio aplinkai

vertinimo subjektus dalyvauti svarstant jų išvadas.

9 straipsnis.

Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita

aplinkai vertinimo ataskaitą rengia planuojamos ūkinės veiklos organizatorius

(užsakovas) ar jo įpareigotas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas

pagal atsakingos institucijos patvirtintą programą. Šioje ataskaitoje privalo

būti išsamiai išnagrinėti visi programoje numatyti klausimai, pateikta poveikio

aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo išnagrinėtų alternatyvų analizė, aplinkos

monitoringo planas, informacija apie techninio ar praktinio pobūdžio problemas,

kurios planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ar jo įpareigotam

poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui kilo atliekant poveikio aplinkai

vertinimą, bei visos ataskaitoje nagrinėjamos informacijos santrauka.

ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) nustatyta tvarka organizuoja

visuomenės supažindinimą su poveikio aplinkai vertinimo ataskaita.

ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar jo įpareigotas poveikio aplinkai

vertinimo dokumentų rengėjas pateikia pagal motyvuotus visuomenės pasiūlymus

patikslintą ataskaitą poveikio aplinkai vertinimo subjektams, kurie patikrina,

ar ataskaitoje pakankamai išsamiai išnagrinėti jų kompetencijai priklausantys

ir programoje numatyti klausimai.

aplinkai vertinimo subjektai išnagrinėja ataskaitą ir per 20 darbo dienų nuo

jos gavimo dienos savo išvadas pateikia planuojamos ūkinės veiklos

organizatoriui (užsakovui) ar jo įpareigotam poveikio aplinkai vertinimo

dokumentų rengėjui kartu su atsakingai institucijai skirtomis išvadomis dėl

planuojamos ūkinės veiklos galimybių.

aplinkai vertinimo subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad

planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar jo įpareigotas

poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų poveikio

aplinkai vertinimo ataskaitą. Tokiais atvejais planuojamos ūkinės veiklos

organizatorius (užsakovas) ar jo įpareigotas poveikio aplinkai vertinimo

dokumentų rengėjas papildo ar pataiso ataskaitą ir pakartotinai teikia ją

poveikio aplinkai vertinimo subjektams, kurie ataskaitą išnagrinėja ir per 10

darbo dienų nuo jos gavimo dienos savo išvadas pateikia planuojamos ūkinės veiklos

organizatoriui (užsakovui) ar jo įpareigotam poveikio aplinkai vertinimo

dokumentų rengėjui kartu su atsakingai institucijai skirtomis išvadomis dėl

planuojamos ūkinės veiklos galimybių.

ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar jo įpareigotas poveikio aplinkai

vertinimo dokumentų rengėjas atsakingai institucijai pateikia ataskaitą,

poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir dėl planuojamos

ūkinės veiklos galimybių bei argumentuotą visuomenės pasiūlymų įvertinimą.

10 straipsnis.

Sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos

institucija, išnagrinėjusi ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų

išvadas dėl ataskaitos ir dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių bei

argumentuotą visuomenės pasiūlymų įvertinimą, per 25 darbo dienas nuo

ataskaitos gavimo dienos priima motyvuotą sprendimą, ar planuojama ūkinė veikla

atsižvelgiant į jos pobūdį ir poveikį aplinkai leistina pasirinktoje vietoje.

Motyvuotą sprendimą atsakinga institucija raštu pateikia poveikio aplinkai

vertinimo subjektams ir planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui).

aplinkai vertinimo subjektų išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių

prieštarauja viena kitai, atsakinga institucija, prieš priimdama galutinį sprendimą,

kviečia atvykti poveikio aplinkai vertinimo subjektus dalyvauti svarstant jų

išvadas.

institucijos priimtas teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos

galimybių galioja penkerius metus nuo jo priėmimo dienos.

institucija priima sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla dėl galimo neigiamo

poveikio aplinkai pasirinktoje vietoje neleistina, planuojama ūkinė veikla

negali būti vykdoma.

institucija ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) nustatyta

tvarka praneša visuomenei motyvuotą sprendimą, ar planuojama ūkinė veikla

atsižvelgiant į jos pobūdį ir poveikį aplinkai leistina pasirinktoje vietoje,

ir suteikia galimybę su juo susipažinti.

III

SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

11 straipsnis.

Poveikio aplinkai vertinimas tarpvalstybiniame kontekste

atvejais, kai Lietuvos Respublikos teritorijoje planuojama ūkinė veikla gali

turėti reikšmingą neigiamą poveikį užsienio valstybei, kuri yra prisijungusi

prie Jungtinių Tautų Organizacijos 1991 m. Konvencijos dėl poveikio aplinkai

vertinimo tarpvalstybiniame kontekste, arba kai tokia valstybė pareikalauja,

poveikio aplinkai vertinimas atliekamas vadovaujantis Konvencija, Lietuvos

Respublikos ir atitinkamų užsienio valstybių tarptautinėmis sutartimis, šiuo

įstatymu ir kitais teisės aktais.

Konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste ar

Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokias poveikio aplinkai

vertinimo procedūras nei šis įstatymas, taikomos Konvencijos ar Lietuvos

Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatos.

12 straipsnis. Informacijos,

reikalingos poveikio aplinkai vertinimui atlikti,

prieinamumas

Valstybės ar

vietos savivaldos institucijos, disponuojančios informacija apie aplinką,

reikalinga poveikio aplinkai vertinimui atlikti, privalo planuojamos ūkinės

veiklos organizatoriui (užsakovui) ar jo įpareigotam poveikio aplinkai

vertinimo dokumentų rengėjui suteikti galimybę šia informacija pasinaudoti

Vyriausybės nustatyta tvarka.

13 straipsnis.

Poveikio aplinkai vertinimo proceso viešumas

aplinkai vertinimo metu visuomenė turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti iš

kitų planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dalyvių informaciją

apie galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai.

informavimą ir dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai

vertinimo procese savo lėšomis nustatyta tvarka organizuoja planuojamos ūkinės

veiklos organizatorius (užsakovas).

informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai

vertinimo procese tvarką nustato Aplinkos ministerija.

14 straipsnis.

Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių atsakomybė

Poveikio

aplinkai vertinimo proceso dalyviai įstatymų nustatyta tvarka atsako už šio

įstatymo nuostatų vykdymą, teisingos informacijos pateikimą ir pagal savo

kompetenciją padarytas išvadas ir sprendimus.

15 straipsnis.

Ginčų nagrinėjimas

šio įstatymo nuostatų taikymo ir atsakingos institucijos sprendimų įstatymų

nustatyta tvarka nagrinėja Lietuvos Respublikos teismai.

valstybių juridinių bei fizinių asmenų ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse

nenumatyta kitokia šių ginčų nagrinėjimo ir sprendimo tvarka.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                             ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

2000

m. balandžio 18 d.

įstatymo

Nr.VIII-1636

1

priedėlis

PLANUOJAMOS

ŪKINĖS VEIKLOS, KURIOS POVEIKIS APLINKAI

PRIVALO

BŪTI VERTINAMAS,

RŪŠIŲ

SĄRAŠAS

vandens ūkis

1.1.

Kiaulininkystė (900 ir daugiau paršavedžių; 3 000 ir daugiau kitų kiaulių)

1.2.

Vištų auginimas (85 000 ir daugiau broilerių; 60 000 ir daugiau vištų)

1.3.

Tvenkinių įrengimas (daugiau kaip 5 milijonai m(3) vandens tūrio)

perdirbamoji pramonė

2.1.

Naftos gavyba ar jos perdirbimas (išskyrus tepalo gamybą iš nevalytos naftos)

2.2.

Gamtinių dujų gavyba (kai išgaunama daugiau kaip 500 000 m(3) per

parą)

2.3.

Durpių gavyba (kai gavybos plotas - 150 ha ir didesnis)

2.4.

Kitų naudingųjų iškasenų kasyba ar akmens skaldymas (kai kasybos plotas - 25 ha

ir didesnis)

3.1.

Šiluminių elektrinių bei kitų deginimo įrenginių, įskaitant pramoninius

įrenginius elektrai, garui gaminti ar vandeniui šildyti, įrengimas (kai

įrenginių galingumas - 300 MW ir didesnis)

3.2.

Atominių elektrinių ar kitų branduolinių reaktorių įrengimas bei tokių

elektrinių ar reaktorių(*) demontavimas ar uždarymas

3.3.

Branduolinio kuro gamyba, perdirbimas, sodrinimas, saugojimas ar laidojimas

3.4.

Anglies arba bituminio skalūno dujinimas ar suskystinimas (kai įrenginių

pajėgumas - 500 ir daugiau tonų per parą)

gamybos ir perdirbimo pramonė

4.1.

Plieno ir ketaus pradinis lydymas

4.2.

Spalvotųjų metalų gamyba iš rūdų, koncentratų ar antrinių žaliavų cheminiais,

metalurgijos ar elektrolizės būdais

statybinių medžiagų pramonė

5.1.

Asbesto gavyba ar perdirbimas, asbesto ar gaminių, kuriuose yra asbesto,

perdirbimas (kai gaminių, kuriuose yra asbesto, pagaminama 20 000 ir daugiau

tonų per metus; frikcinių medžiagų - kai per metus pagaminama 50 ir daugiau

tonų; kitais asbesto panaudojimo atvejais - kai per metus naudojama 200 ir

daugiau tonų asbesto)

pramonė

6.1.

Organinių cheminių  medžiagų, neorganinių cheminių medžiagų, fosforo, azoto ar

kalio trąšų (įskaitant kompleksines trąšas), kitų agrocheminių medžiagų

(įskaitant biocidus), farmacinių produktų gamyba pramoniniu mastu

6.2.

Naftos, naftos produktų bei cheminių medžiagų saugojimo statinių (sandėlių ar

aikštelių) statyba (kai talpa - 200 000 ir daugiau tonų)

6.4.

Sprogmenų gamyba

7.

Medienos ir popieriaus pramonė

7.1. Popieriaus ar kartono gamyba

(kaip gamybos pajėgumas - 200 ir daugiau tonų per parą)

7.2.

Celiuliozės ir plaušienos gamyba

statiniai

8.1.

Jūros uostų, prieplaukų ar terminalų (pakrovimo ar iškrovimo) įrengimas

(laivams, kurių keliamoji galia - 1 350 ir daugiau tonų)

8.2.

Vidaus vandenų kelių, uostų, prieplaukų ar terminalų (pakrovimo ar iškrovimo)

įrengimas (laivams, kurių keliamoji galia - 1 350 ir daugiau tonų)

8.3.

Magistralinių ar krašto automobilių kelių tiesimas

8.4.

Kelių, turinčių keturias ir daugiau eismo juostų, tiesimas ar kelių, turinčių

mažiau nei keturias eismo juostas, rekonstravimas įrengiant keturias ar daugiau

eismo juostų (kai tiesiamas ar rekonstruojamas 10 km ar ilgesnis nenutrūkstamas

kelio ruošas)

8.5.

Pagrindinių viešojo naudojimo geležinkelių tiesimas

8.6.

Oro uostų ar aerodromų įrengimas (kai kilimo ir tūpimo takas - 2 100 m arba

ilgesnis)

8.7.

Dujų, naftos ar cheminių medžiagų tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio

skersmuo - 800 ir daugiau milimetrų, o ilgis - 40 ir daugiau kilometrų)

8.8.

Antžeminių elektros perdavimo linijų tiesimas (kai įtampa - 110 kV ar

aukštesnė, o linijos ilgis - 15 ir daugiau kilometrų)

9.1.

Vandenvienčių įrengimas (kai pajėgumas - 10 milijonų ir daugiau m(3)

per metus)

9.2.

Požeminių vandenų dirbtinis papildymas (kai per metus papildoma 10 milijonų ir

daugiau m(3) vandens)

9.3.

Nuotėkio perskirstymas upių baseinams (kai per metus perskirstoma 100 milijonų

ir daugiau m(3) vandens) ar vandens išteklių perskirstymas upių

baseinams (kai daugiametis vidutinis baseino, iš kurio imamas vanduo, nuotėkis

yra 2 000 milijonų ir daugiau m(3) vandens per metus ir perskirstoma

5% ir daugiau šio nuotėkio)

9.4.

Miestų, miestelių ar kaimų nuotėkų valymo įrenginių įrengimas (kai įrenginiai

gali išvalyti 50 000 ir daugiau gyventojų ekvivalentą atitinkantį teršalų

kiekį)

9.5.

Radioaktyviųjų atliekų apdorojimo, naudojimo, saugojimo, laidojimo ar šalinimo

įrenginių įrengimas bei šių įrenginių eksploatacijos nutraukimas

9.6.

Statinių ar įrenginių, skirtų pavojingoms atliekoms šalinti ar naudoti,

statymas ar įrengimas

9.7.

Statinių ar įrenginių, skirtų nepavojingoms atliekoms šalinti ar naudoti

deginant ar apdorojant cheminiu būdu, statymas ar įrengimas (kai įrenginių

pajėgumas - 100 ir daugiau tonų per parą)

Lietuvos

Respublikos

2000

m. balandžio 18 d.

įstatymo

Nr.VIII-1636

2

priedėlis

PLANUOJAMOS

ŪKINĖS VEIKLOS, KURIAI TURI BŪTI ATLIEKAMA

ATRANKA DĖL

POVEIKIO APLINKAI PRIVALOMO VERTINIMO,

RŪŠIŲ SĄRAŠAS

vandens ūkis, miškininkystė

1.1. Kiaulininkystė (mažiau kaip

900, bet daugiau kaip 200 paršavedžių; mažiau kaip 3 000, bet daugiau kaip 700

kitų kiaulių)

1.2. Kitų

naminių gyvulių auginimas (daugiau kaip 200 gyvulių)

1.3. Vištų

auginimas (mažiau kaip 85 000, bet daugiau kaip 10 000 broilerių; mažiau kaip

60 000, bet daugiau kaip 10 000 vištų)

1.4. Kitų

paukščių auginimas (daugiau kaip 10 000 kitų paukščių)

1.5. Žuvų

auginimas ar veisimas (jūroje ar tvenkiniuose, kurių plotas didesnis kaip 5 ha)

1.6.

Vandentvarkos įrenginių žemės ūkio reikmėms, įskaitant sausinimo ir drėkinimo

sistemas, įrengimas (kai užimamas plotas didesnis kaip 5 ha)

1.7. Tvenkinių

įrengimas (mažiau kaip 5 milijonai m(3), bet daugiau kaip 200 000 m(3)

vandens tūrio arba kai jų plotas mažesnis kaip 250 ha, bet didesnis kaip 10 ha)

1.9.

Nesukultūrintų žemės plotų panaudojimas intensyvaus žemės ūkio reikmėms (kai

naudojamas  didesnis kaip 0,5 ha plotas)

1.10.

Kompleksinių žemėtvarkos projektų, numatančių kaimų žemėvaldos pakeitimus,

įgyvendinimas

1.11. Miško

įveisimas ar miško iškirtimas siekiant pakeisti žemės naudojimą (kai plotas -

daugiau kaip 1 ha miestuose ir daugiau kaip 10 ha kaimo vietovėse)

1.12. Žemės

plotų atgavimas iš jūros

perdirbamoji pramonė

2.1. Durpių

gavyba (kai gavybos plotas - mažiau kaip 150 ha, bet daugiau kaip 0,5 ha)

2.2. Gamtinių

dujų gavyba ar perdirbimas (kai išgaunama ar perdirbama mažiau kaip 500 000 m(3)

per parą)

2.3. Kitų

naudingųjų iškasenų kasyba ar akmens skaldymas (kaip kasybos plotas - mažiau

kaip 25 ha, bet daugiau kaip 0,5 ha)

2.4. Mineralinių

ar organinių medžiagų gavyba iš jūrų, ežerų ar upių dugno

2.5. Giluminių

gręžinių (geoterminių, vandens tiekimo, mineralinio vandens gavybos ir kt.,

išskyrus gręžinius, skirtus grunto stabilumui tirti) įrengimas

2.6. Šachtų tipo

kasyklų įrengimas

3.1. Šiluminių

elektrinių bei kitų deginimo įrenginių ar kitokių pramoninių įrenginių

elektrai, garui gaminti arba vandeniui šildyti, įrengimas (kai įrenginių

galingumas - mažiau kaip 300 MW, bet daugiau kaip 20 MW)

3.2. Garo ar

karšto vandens tiekimo vamzdynų tiesimas (kai ilgis - daugiau kaip 2 km)

3.3. Dujų

saugyklų įrengimas (kai talpa - daugiau kaip 10 000 m(3))

3.4. Kito

iškastinio kuro saugojimo statinių (sandėlių ar aikštelių) statyba (kai talpa -

daugiau kaip 1 000 tonų)

3.5. Briketų

gamyba iš anglių ar lignito

3.6.

Hidrojėgainių (hidroelektrinių, malūnų, lentpjūvių ar kitų jėgainių,

naudojančių sukauptą vandens energiją) įrengimas (kai galingumas - daugiau kaip

0,1 MW)

3.7. Vėjo

jėgainių įrengimas (kai aukštis įskaitant sparnų ilgį - daugiau nei 10 m ar

turinčių 2 ar daugiau turbinų)

gamybos ir perdirbimo pramonė

4.1. Metalų rūdų

perdirbimas

4.2. Juodųjų

metalų (įskaitant ketų ir plieną) gamyba (pirminis ar antrinis lydymas arba

liejimas)

4.3. Juodųjų

metalų perdirbimas, įskaitant karštą valcavimą, kalimą, presavimą, štampavimą,

profiliavimą ir apsauginės aplydytosios dangos taikymą

4.4. Spalvotųjų

metalų (išskyrus tauriuosius) lydymas ar liejimas, įskaitant antrinių žaliavų

perdirbimą (valymą, liejimą ir t.t.) (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 30

tonų per parą)

4.5. Metalų ar

plastikų paviršių apdorojimas elektrolizės ar cheminiais būdais (kai gamybos

pajėgumas - daugiau kaip 50 000 m(2) per metus)

4.6. Variklinių

transporto priemonių ar jų variklių gamyba bei surinkimas (kai pagrindinis

plotas - daugiau kaip 1 000 m(2))

4.7. Laivų

statyba ar remontas

4.8. Orlaivių

gamyba ar remontas

4.9.

Geležinkelių įrangos gamyba ar remontas (kai pagrindinis plotas - daugiau kaip

1 000 m(2))

4.10. Metalų

kalimas, presavimas ar štampavimas sprogstamuoju būdu

statybinių medžiagų pramonė

5.1. Kokso

gamyba (sausas anglių distiliavimas)

5.2. Asbesto

gavyba ar perdirbimas, asbesto ar gaminių, kuriuose yra asbesto, perdirbimas

(kai gaminių, kuriuose yra asbesto, pagaminama mažiau kaip 20 000 tonų per

metus; frikcinių medžiagų - kai per metus pagaminama mažiau kaip 50 tonų;

kitais asbesto panaudojimo atvejais - kai per metus naudojama mažiau kaip 200

tonų asbesto)

5.3. Stiklo ar

stiklo pluoštų gamyba

5.4. Mineralinių

medžiagų lydymas, įskaitant mineralinių pluoštų gamybą (kai gamybos pajėgumas -

daugiau kaip 10 tonų per parą)

5.5. Keramikos

gaminių gamyba (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 3 tonos per parą)

5.6. Cemento

gamyba

5.7. Betoninių

statybinių medžiagų ar konstrukcijų gamyba (kai gamybos pajėgumas - daugiau

kaip 5 000 m(3) per metus)

pramonė

6.1. Tepalo

gamyba iš nevalytos naftos

6.2. Farmacijos

produktų (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 1 tona per parą), pesticidų (kai

gamybos pajėgumas - daugiau kaip 5 tonos per parą), dažų ir lakų (kai gamybos

pajėgumas - daugiau kaip 10 tonų per parą), elastomerų (kai gamybos pajėgumas -

daugiau kaip 10 tonų per parą), peroksidų (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip

5 tonos per parą), tarpinių produktų (kai pagaminama daugiau kaip 10 tonų per

parą) gamyba ar perdirbimas

6.3. Naftos,

naftos produktų bei cheminių medžiagų saugojimo statinių (sandėlių ar

aikštelių) statyba (kai talpa - mažiau kaip 200 000, bet daugiau kaip 5 000

tonų)

6.4. Dirbtinių

odų ar dirbtinio pluošto gamyba

pramonė

7.1. Augalinių

ar gyvulinių riebalų bei aliejaus gamyba (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip

5 tonos per parą)

7.2. Augalinių

ar gyvulinių maisto produktų pakavimas ar konservavimas (kai gamybos pajėgumas

• daugiau kaip 5 tonos per parą)

7.3. Pieno ar jo

produktų perdirbimas (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 50 tonų per parą)

7.4. Salyklo ar

alaus gamyba (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 10 tonų salyklo per parą ar

10 000 litrų alaus per parą)

7.5. Duonos

gamyba (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 10 tonų per parą)

7.6. Konditerijos gaminių ar

sirupų gamyba (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 5 tonos per parą)

7.7. Cukraus

gamyba

7.8. Skerdyklų

įrengimas (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 10 tonų skerdienos per parą)

7.9. Krakmolo ar

krakmolo produktų gamyba (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 5 tonos per

parą)

7.10. Mėsos ar

žuvų perdirbimas (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 5 tonos per parą)

7.11. Mielių

gamyba (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 2 tonos per parą)

7.12. Spirito

gamyba (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 1000 litrų per parą)

odos, medienos ir popieriaus pramonė

8.1. Medienos

masės gamyba

8.2. Popieriaus

ar kartono gamyba (kai gamybos pajėgumas - mažiau kaip 200, bet daugiau kaip 20

tonų per parą)

8.3. Pluoštų ar

tekstilės apdorojimas (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 200 000 m(2)

per metus)

8.4. Odų ar

kailių išdirbimas (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 500 m(2) per

parą)

8.5. Medienos

plaušo plokščių gamyba (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 5 000 m(2)

per parą), medienos drožlių plokščių gamyba (kai gamybos pajėgumas - daugiau

kaip 100 m(3) per parą) ar faneros gamyba (kai gamybos pajėgumas -

daugiau kaip 50 m(3) per parą)

9.1. Produktų iš

elastomerų gamyba ar perdirbimas (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 15 tonų

per parą)

statiniai

10.1. Antžeminių

elektros perdavimo linijų tiesimas (kai įtampa žemesnė kaip 110 kV, o linijos

trumpesnės kaip 15 km, bet ilgesnės kaip 3 km)

10.2.

Urbanistinių objektų, įskaitant prekybos centrus, autobusų ar troleibusų

parkus, mašinų stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, statyba (kai užimamas

didesnis kaip 0,5 ha plotas)

10.3. Antžeminių

ar požeminių geležinkelių, išskyrus pagrindinius viešojo naudojimo

geležinkelius, (ilgesnių kaip 2 km) tiesimas

10.4.

Geležinkelių, kelių, jūrų ar oro transporto krovinių paskirstymo ar perkrovimo

įrenginių ar terminalų įrengimas (kai įrengiamas didesnis kaip 0,5 ha plotas)

10.5. Oro uostų

ar aerodromų įrengimas (kai kilimo ir tūpimo takas trumpesnis kaip 2 100 m)

10.6. Rajoninių

kelių (ilgesnių kaip 2 km) tiesimas

10.7. Kelių,

turinčių keturias ar daugiau eismo juostų, tiesimas ar kelių, turinčių mažiau

nei keturias eismo juostas, rekonstravimas, įrengiant juose keturias ar daugiau

eismo juostų (kai tiesiamas ar rekonstruojamas trumpesnis kaip 10 km, bet

ilgesnis kaip 2 km nenutrūkstamas kelio ruožas)

10.8. Jūros

uostų ar prieplaukų įrengimas (laivams, kurių keliamoji galia - mažiau kaip 1

350 tonų, o uosto ar prieplaukos plotas - daugiau kaip 1 ha)

10.9. Vidaus

vandenų kelių, uostų ar prieplaukų įrengimas (kai tinka laivams, kurių

keliamoji galia - mažiau kaip 1 350 tonų, o uosto ar prieplaukos plotas -

daugiau kaip 1 ha)

10.10. Jūros

uostų akvatorijų bei įplaukos kanalų gilinimas

10.11.

Apsisaugoti nuo potvynių skirtų hidrotechnikos statinių statyba (kai plotas

didesnis kaip 1 ha)

10.12.

Tramvajaus, požeminių geležinkelių ar kitokio transporto, iš dalies ar

išimtinai naudojamo keleiviams vežti, linijų (ilgesnių kaip 2 km) tiesimas

10.13. Kabančio

transporto (pvz., keltuvų) ar funikulierių, iš dalies ar išimtinai naudojamo

keleiviams vežti, linijų (ilgesnių kaip 500 m) tiesimas

10.14. Dujų,

naftos ar cheminių medžiagų tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio skersmuo -

mažiau kaip 800 mm, o ilgis - mažiau kaip 40 km, bet daugiau kaip 2 km)

10.15. Vandens

kanalų (ilgesnių kaip 1 km) įrengimas

10.16.

Priešerozinių jūros pakrantės statinių ar įrenginių, galinčių pakeisti jūros

pakrantę, (pvz., pylimų, molų ir kt.) statyba ar įrengimas

10.17.

Vandenviečių įrengimas (kai pajėgumas - mažiau kaip 10 milijonų m(3),

bet daugiau kaip 350 000 m(3) per metus)

10.18. Tiltų

(ilgesnių kaip 250 m) statyba

planuojamos ūkinės veiklos rūšys

11.1. Variklinių transporto priemonių

nuolatinių lenktyniavimo ar išbandymo trasų įrengimas (kai įrengiamas didesnis

kaip 1 ha plotas)

11.2. Statinių

ar įrenginių, skirtų nepavojingoms atliekoms šalinti ar naudoti, statyba ar

įrengimas

11.3.

Vandenvalos įrenginių įrengimas:

11.3.1. miestų,

miestelių ar kaimų nuotėkų valymo įrenginiai (kurie gali išvalyti mažiau kaip

50 000, bet daugiau kaip 2 000 gyventojų ekvivalentą atitinkantį teršalų kiekį)

11.3.2.

paviršinių nuotėkų valymo įrenginiai (kurie skirti paviršinėms nuotėkoms,

surenkamoms kanalizacijos tinklais iš 50 ha ir didesnės teritorijos)

11.3.3.

pramoninių nuotėkų valymo įrenginiai

11.4.

Vandenvalos įrenginių dumblo ar kitokio užteršto dumblo utilizavimo ar

saugojimo įrenginių įrengimas ar tokio dumblo utilizavimo (saugojimo) vietų

nustatymas

11.5. Iškasto

grunto gramzdinimo vietų nustatymas

11.6. Požeminių

vandenų dirbtinis papildymas (kai per metus papildoma mažiau kaip 10 milijonų m(3)

vandens)

11.7. Nuotėkio

perskirstymas upių baseinams (kai per metus perskirstoma mažiau kaip 100

milijonų m(3) vandens) ar vandens išteklių perskirstymas upių

baseinams (kai daugiametis vidutinis baseino, iš kurio imamas vanduo, nuotėkis

yra mažesnis kaip 2 000 milijonų m(3) vandens per metus ir

perskirstoma mažiau kaip 5 procentai šio nuotėkio)

11.8. Metalo

laužo, įskaitant nereikalingas transporto priemones, saugyklų įrengimas (kai

įrengiamas didesnis kaip 0,5 ha plotas)

11.9. Variklių,

turbinų ar reaktorių išbandymų įrenginių įrengimas (kai pagrindinis plotas

didesnis kaip 500 m(2))

11.10. Sprogstamųjų

medžiagų sunaikinimo ar kenksmingumo pašalinimo įrenginių įrengimas ar

sprogstamųjų medžiagų sunaikinimo ar kenksmingumo pašalinimo vietų nustatymas

11.11. Kritusių

ar sergančių gyvulių supirkimas ar skerdimas (kai pajėgumas didesnis kaip 10

gyvulių per parą)

11.12.

Galvaninių elementų gamyba (kai pagaminama daugiau kaip 5 000 vienetų per

metus)

11.13. Ežerų

valymas ar jų vandens lygio reguliavimas (kai valomas ar reguliuojamas didesnis

kaip 0,5 ha plotas)

11.14. Nuosėdų

išgavimas iš jūros ar vidaus vandens telkinių dugno tokiems tikslams kaip

statyba, paplūdimių papildymas ar atkūrimas, žaliava pramonei ar kt.

11.15. Pramonės

objektų valdų plėtimas (kai plečiamas didesnis kaip 0,5 ha plotas)

11.16. Šaudmenų

gamyba

11.17.

Televizijos, radijo stočių, radarų įrenginių įrengimas (kai bendras siųstuvų

galingumas 20 kW ir daugiau)

11.18.

Krematoriumų įrengimas

laisvalaikis

12.1. Jachtų ar valčių prieplaukų

įrengimas (kai prieplaukos plotas didesnis kaip 0,2 ha)

12.2. Poilsio

namų ar viešbučių kompleksų už miestų ribų statyba (kai užimamas plotas

didesnis kaip 0,5 ha)

12.3. Nuolatinių

stovyklaviečių ar kempingų (kurių plotas didesnis kaip 1 ha) įrengimas

12.4. Teminių

parkų (kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha) įrengimas

ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą

įrašyta planuojama ūkinė veikla, skirta eksperimentiniam tobulinimui ar

bandymui ir nevykdoma ilgiau kaip dvejus metus

ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą

ar į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl

poveikio aplinkai privalomo vertinimo, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės

veiklos keitimas ar išplėtimas, įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos

proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo,

produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą ir

kitus pakeitimus, galinčius daryti neigiamą poveikį aplinkai.

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-329, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1553 (97.07.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO 6 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-436, 97.10.07, Žin., 1997, Nr.96-2428 (97.10.24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO 1,

3, 7, 10, 11 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1636, 00.04.18, Žin., 2000, Nr.39-1092

(00.05.12)

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. birželio 1 d., išskyrus Planuojamos ūkinės

veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 11 straipsnį, kuris įsigalioja

Lietuvos Respublikai prisijungus prie Konvencijos dėl poveikio aplinkai

vertinimo tarpvalstybiniame kontekste.

Nauja įstatymo redakcija

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2000.05.15)

• Atominės elektrinės ar kiti branduoliniai

reaktoriai nebepriskiriami šios rūšies įrenginiams, kai branduolinis kuras ir

kitos radionuklidais užterštos dalys visam laikui pašalinami iš įrenginio

vietos.

81 straipsnis. Pranešimas apie poveikio aplinkai vertinimo pradžią

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-3166, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15499

16 straipsnis. Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyvių teisė kreiptis į teismą

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                    ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Lietuvos Respublikos

planuojamos ūkinės veiklos poveikio

aplinkai vertinimo įstatymo

1 priedas

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS, KURIOS POVEIKIS APLINKAI PRIVALO BŪTI VERTINAMAS, RŪŠIŲ SĄRAŠAS

1.1. intensyvus kiaulių (sunkesnių kaip 30 kg) auginimas statiniuose, jeigu joms laikyti yra 3 000 ir daugiau vietų;

1.2. intensyvus paršavedžių auginimas statiniuose, jeigu joms laikyti yra 900 ir daugiau vietų;

1.3. intensyvus naminių paukščių auginimas statiniuose:

1.3.1. jeigu broileriams laikyti yra 85 000 ir daugiau vietų;

1.3.2. jeigu vištoms laikyti yra 60 000 ir daugiau vietų;

1.4. užtvankų ir kitų įrenginių, skirtų vandens sulaikymui ar ilgalaikiam saugojimui, įrengimas (5 milijonai ar daugiau m3 vandens tūrio arba kai vandens paviršiaus plotas – 250 ha ar didesnis).

2.1. tradicinių angliavandenilių (naftos) gavyba Lietuvos Respublikos žemyninėje dalyje (kai telkinyje išgaunama daugiau kaip 500 tonų naftos per parą);

2.2. tradicinių angliavandenilių (dujų) gavyba Lietuvos Respublikos žemyninėje dalyje (kai telkinyje išgaunama daugiau kaip 500 000 m3 dujų per parą);

2.3. tradicinių angliavandenilių (naftos ar dujų) gavyba Lietuvos Respublikos jūros rajone;

2.4. išsklaidytųjų angliavandenilių (dujų ar naftos) gavyba;

2.5. durpių kasyba (kai kasybos sklypas – 150 ha ir didesnis);

2.6. kitų naudingųjų iškasenų kasyba (kai kasybos sklypas – 25 ha ir didesnis);

2.7. išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimas gręžiniuose, kai taikant hidraulinį uolienų ardymą daugiau kaip 10 000 m3 vandens, smėlio ar dirbtinių kietųjų dalelių ir cheminių medžiagų mišinio įspaudžiama į gręžinį per visą ardymo procesą;

2.8. tradicinių angliavandenilių (naftos) perdirbimas (išskyrus tepalų gamybą iš nevalytos naftos).

3.1. šiluminių elektrinių ir kitų deginimo įrenginių, įskaitant pramoninius įrenginius elektrai, garui gaminti ar vandeniui šildyti, įrengimas (kai įrenginių vardinė (nominalioji) šiluminė galia – 150 MW ir didesnė);

3.2. atominių elektrinių ar kitų branduolinių reaktorių statyba ir tokių elektrinių ar reaktorių išmontavimas ar eksploatavimo nutraukimas (išskyrus tyrimo įrenginius reprodukuojamoms ir skylančioms medžiagoms gaminti ir transformuoti, kai įrenginio didžiausia galia neviršija 1 kW nuolatinės šiluminės apkrovos). Atominės elektrinės ar kiti branduoliniai reaktoriai nebepriskiriami nurodytos rūšies įrenginiams, kai branduolinis kuras ir kitos radionuklidais užterštos dalys visam laikui pašalinamos iš įrenginio vietos;

3.3. apšvitinto branduolinio kuro perdirbimas;

3.4. branduolinio kuro gamyba ir sodrinimas;

3.5. apšvitinto branduolinio kuro ar radioaktyviųjų atliekų apdorojimas ir (ar) saugojimas;

3.6. apšvitinto branduolinio kuro dėjimas į atliekyną;

3.7. radioaktyviųjų atliekų dėjimas į atliekyną;

3.8. apšvitinto branduolinio kuro ar radioaktyviųjų atliekų apdorojimo ir (ar) saugojimo įrenginių eksploatavimo nutraukimas;

3.9. anglių arba bituminio skalūno dujinimas ar suskystinimas (kai įrenginių pajėgumas – 500 ir daugiau tonų per parą);

3.10. vėjo elektrinių statyba:

3.10.1. Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje;

3.10.2. sausumoje, kai planuojama statyti 7 ar daugiau vėjo elektrinių ir atstumas nuo planuojamų statyti vėjo elektrinių iki pastatytų, statomų ar planuojamų statyti yra 5 km ar mažesnis (matuojant tarp stiebų centrų) arba kai šie skaičiai ir atstumo dydžiai pasiekiami, įskaitant jau pastatytas, statomas ar planuojamas statyti vėjo elektrines.

4.1. plieno ir ketaus pirminis lydymas;

4.2. spalvotųjų metalų gamyba iš rūdų, koncentratų ar antrinių žaliavų cheminiais, metalurgijos ar elektrolizės būdais.

5.1. asbesto gavyba ar perdirbimas, asbesto turinčių gaminių gamyba: asbesto-cemento gaminių gamyba, kai pagaminama daugiau kaip 20 000 tonų per metus;

5.2. frikcinių medžiagų gamyba – kai per metus pagaminama daugiau kaip 50 tonų;

5.3. kitais asbesto perdirbimo ar panaudojimo atvejais – kai per metus naudojama daugiau kaip 200 tonų asbesto.

6.1. organinių cheminių medžiagų (įskaitant angliavandenilių (linijinių arba ciklinių; sočiųjų arba nesočiųjų, alifatinių arba aromatinių); deguonies turinčių organinių junginių: alkoholio, aldehidų, ketonų, karboksirūgščių, esterių ir jų mišinių, acetatų, eterių, epoksidinių dervų; sieros turinčių organinių junginių; azoto turinčių organinių junginių: aminų, amidų, nitrozo ir nitro junginių arba nitratų, nitrilų, cianatų, izociantų; fosforo turinčių organinių junginių; halogenintų angliavandenilių; metalo organinių junginių; plastinių medžiagų (polimerų, sintetinio pluošto ir pluošto, turinčio celiuliozės); sintetinio kaučiuko, dažiklių ir pigmentų; paviršinio aktyvumo agentų ir medžiagų) gamyba pramoniniu mastu naudojant cheminės konversijos procesus;

6.2. neorganinių cheminių medžiagų (įskaitant dujų, tokių kaip amoniakas, chloras arba chloro vandenilis, fluoras arba fluoro vandenilis, anglies oksidai, sieros turintys junginiai, azoto oksidai, vandenilis, sieros dioksidas, karbonilo chloridas (fosgenas), rūgščių, tokių kaip chromo rūgštis, fluoro vandenilio rūgštis, fosforo rūgštis, azoto rūgštis, druskos rūgštis, sieros rūgštis, oleumas, sulfitinės rūgštys; amonio hidroksido, kalio hidroksido ir natrio hidroksido; amonio chlorido, kalio chlorato, kalio karbonato, natrio karbonato, perborato, sidabro nitrato; nemetalų, metalų oksidų ar kitų neorganinių junginių, tokių kaip kalcio karbidas, silicis, silicio karbidas) gamyba pramoniniu mastu naudojant cheminės konversijos procesus;

6.3. fosforo, azoto ar kalio trąšų (įskaitant kompleksines trąšas) gamyba ir (ar) kitų agrocheminių medžiagų gamyba pramoniniu mastu naudojant cheminės konversijos procesus;

6.4. cheminių augalų apsaugos produktų ir biocidų gamyba pramoniniu mastu naudojant cheminės konversijos procesus;

6.5. farmacinių produktų gamyba pramoniniu mastu taikant cheminius ar biologinius procesus;

6.6. naftos, naftos chemijos produktų, cheminių medžiagų ir cheminių mišinių saugojimas saugyklose (kai vienu metu saugoma 200 000 ir daugiau tonų);

6.7. sprogmenų gamyba.

7.1. popieriaus ar kartono gamyba (kai gamybos pajėgumas – 200 ir daugiau tonų per parą);

7.2. plaušienos gamyba iš medienos ar kitų pluoštinių medžiagų.

8.1. jūrų uostų (įskaitant pakrovimo ir iškrovimo terminalus) ar prieplaukų, įskaitant pakrovimo ir (ar) iškrovimo terminalų įrengimą, įrengimas laivams, kurių keliamoji galia – 1 350 ir daugiau tonų, išskyrus keltų prieplaukas;

8.2. vidaus vandenų kelių, uostų (įskaitant pakrovimo ar iškrovimo terminalus) įrengimas (laivams, kurių keliamoji galia – 1 350 ir daugiau tonų);

8.3. magistralinių ar krašto automobilių kelių tiesimas;

8.4. automobilių kelių, turinčių keturias ir daugiau eismo juostų, tiesimas ar automobilių kelių, turinčių mažiau negu keturias eismo juostas, rekonstravimas įrengiant keturias ar daugiau eismo juostų turintį automobilių kelią (kai tiesiamas ar rekonstruojamas 10 km ar ilgesnis nenutrūkstamas automobilių kelio ruožas);

8.5. pagrindinių viešojo naudojimo geležinkelių tiesimas;

8.6. oro uostų ar aerodromų įrengimas (kai kilimo ir tūpimo takas – 2 100 m arba ilgesnis);

8.7. dujų, naftos ar cheminių medžiagų tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – 800 ir daugiau mm, ilgis – 40 ir daugiau km);

8.8. antžeminių elektros perdavimo linijų tiesimas (kai įtampa – 220 kV ar aukštesnė, o linijos ilgis – 15 ir daugiau km);

8.9. geologiniam saugojimui skirto anglies dioksido (CO2) tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – 800 ir daugiau mm, ilgis – 40 ir daugiau km), įskaitant funkciškai susijusių slėginių įrenginių įrengimą.

9.1. pavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas jas apdorojant terminiais būdais, tokiais kaip deginimas, pirolizė, dujofikavimas, degazacija, plazminis procesas, ar derinant kuriuos nors būdus;

9.2. pavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas jas apdorojant cheminiu būdu;

9.3. pavojingųjų atliekų šalinimas pavojingųjų atliekų sąvartyne;

9.4. nepavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas jas apdorojant terminiais būdais, tokiais kaip deginimas, pirolizė, dujofikavimas, degazacija, plazminis procesas, ar derinant kuriuos nors būdus įrenginiuose, kurių pajėgumas – 100 ir daugiau tonų per parą;

9.5. nepavojingųjų atliekų naudojimas ar šalinimas jas apdorojant cheminiu būdu įrenginiuose, kurių pajėgumas – 100 ir daugiau tonų per parą.

10.1. požeminio vandens vandenviečių įrengimas (kai pajėgumas – 10 milijonų ir daugiau m3 per metus);

10.2. požeminio vandens vandenviečių dirbtinis papildymas (kai per metus papildoma 10 milijonų ir daugiau m3 vandens);

10.3. vandens išteklių (išskyrus geriamąjį vandenį) perskirstymas upių baseinams, kai per metus perskirstoma 100 milijonų ir daugiau m3 vandens ir (ar) kai daugiametis vidutinis baseino, iš kurio imamas vanduo, nuotėkis yra 2 000 milijonų ir daugiau m3 vandens per metus ir perskirstoma 5 procentai ir daugiau šio nuotėkio;

10.4. miestų, miestelių ar kaimų nuotekų valymo įrenginių įrengimas (kai įrenginiai gali išvalyti 150 000 ir daugiau gyventojų ekvivalentą atitinkantį teršalų kiekį);

10.5. anglies dioksido (CO2) saugojimas geologinėse saugyklose;

10.6. įrenginių, naudojamų anglies dioksidui (CO2), kuris saugomas geologinėse saugyklose, surinkti iš įrenginių, naudojamų šio priedo 10.5 papunktyje nurodytai veiklai vykdyti, įrengimas ar įrenginių, kurie per metus surenka 1,5 milijono arba daugiau tonų anglies dioksido (CO2), įrengimas.

Pastaba. Jeigu planuojama auginti skirtingų šio priedo 1.1–1.3 papunkčiuose nurodytų rūšių gyvūnus ir atskiros rūšies planuojamų vietų skaičius yra mažesnis už jai nustatytą ribinį dydį, poveikio aplinkai vertinimas privalomas, jei, perskaičiavus į kurią nors gyvūnų rūšį, gautas vietų skaičius lygus ar didesnis už jai nustatytą ribinį dydį, t. y. planuojamų vietų atitinkamų rūšių gyvūnams auginti ir ribinių dydžių, nurodytų šio priedo 1.1–1.3 papunkčiuose, santykių suma lygi arba didesnė kaip 1. Perskaičiuojama pagal formulę:

,

kurioje:

A1, A2, ... An – planuojamas vietų atitinkamos rūšies gyvūnams auginti skaičius;

AR1, AR2, ... ARn – ribinis vietų atitinkamos rūšies gyvūnams auginti dydis, nurodytas šio priedo 1.1–1.3 papunkčiuose.

---

part_cea8cdb1497048db9a2629e0fe5c97aa_end

Lietuvos Respublikos

planuojamos ūkinės veiklos poveikio

aplinkai vertinimo įstatymo

2 priedas

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS, KURIAI TURI BŪTI ATLIEKAMA ATRANKA DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO, RŪŠIŲ SĄRAŠAS

1.1. intensyvus gyvūnų ar paukščių auginimas statiniuose, jeigu vietų jiems laikyti yra:

1.1.1. kiaulėms, sunkesnėms kaip 30 kg, – daugiau kaip 1 500, bet mažiau kaip 3 000;

1.1.2. paršavedėms (su paršeliais žindukliais) – daugiau kaip 450, bet mažiau kaip 900;

1.1.3. paršeliams nuo 7 iki 30 kg (3 mėn.) – 25 000 ar daugiau;

1.1.4. karvėms, buliams – 250 ar daugiau;

1.1.5. veršeliams iki 1 metų – 1 000 ar daugiau;

1.1.6. galvijų prieaugliui nuo 1 iki 2 metų – 350 ar daugiau;

1.1.7. avims, ožkoms – 2 500 ar daugiau;

1.1.8. arkliams nuo 1 metų – 250 ar daugiau;

1.1.9. kumeliukams iki 1 metų – 500 ar daugiau;

1.1.10. triušiams – 5 000 ar daugiau;

1.1.11. šinšiloms – 25 000 ar daugiau;

1.1.12. audinėms ir (ar) kiaunėms – 3 500 ar daugiau;

1.1.13. lapėms – 1 500 ar daugiau;

1.1.14. nutrijoms – 2 500 ar daugiau;

1.1.15. stručiams – 250 ar daugiau;

1.1.16. vištoms – mažiau kaip 60 000, bet daugiau kaip 20 000;

1.1.17. broileriams – mažiau kaip 85 000, bet daugiau kaip 20 000;

1.1.18. antims – 12 000 ar daugiau;

1.1.19. kalakutams, auginamiems iki 70 dienų, – 15 000 ar daugiau;

1.1.20. kalakutams, auginamiems iki 133 dienų, – 7 500 ar daugiau;

1.1.21. žąsims – 7 500 ar daugiau;

1.1.22. putpelėms – 20 000 ar daugiau;

1.2. žuvų auginimas ar veisimas (jūroje ar akvakultūros tvenkiniuose, kurių bendras plotas – 5 ha ar didesnis);

1.3. vandens išteklių naudojimas žemės ūkio reikmėms, įskaitant sausinimo ir drėkinimo sistemų įrengimą (kai nusausinamas 5 ha ar didesnis plotas arba kai drėkinimui sunaudojama 50 m3 ar daugiau vandens per parą);

1.4. užtvankų ir kitų įrenginių, skirtų vandens sulaikymui ar nuolatiniam saugojimui, įrengimas (daugiau kaip 200 000 m3 vandens tūrio, bet mažiau kaip 5 milijonai m3 arba kai jų vandens paviršiaus plotas mažesnis kaip 250 ha, bet didesnis kaip 10 ha);

1.5. natūralių ar pusiau natūralių teritorijų (natūralių pievų ir ganyklų, miškų, kitų želdinių, pelkių, nenaudojamos žemės) panaudojimas intensyviai žemės ūkio veiklai, kai ketinama naudoti 0,5 ha ar didesnį plotą;

1.6. ūkinė veikla, kurią planuojant rengiamas kaimo plėtros žemėtvarkos ar žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (kai planuojamos teritorijos plotas – 1 ha ar didesnis), kuriuo planuojamiems sprendiniams įgyvendinti keičiamos žemės naudmenos, išskyrus:

1.6.1. ūkininko sodybos statinių – vieno buto gyvenamosios paskirties pastato su pagalbinio ūkio paskirties statiniais statybos zonos nustatymą;

1.6.2. kai planuojamoje teritorijoje numatoma vykdyti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priede ar šiame priede nurodytą ūkinę veiklą;

1.7. miško įveisimas ar miško iškirtimas keičiant žemės naudmenas, kai:

1.7.1. miškas įveisiamas didesniame kaip 10 ha žemės plote;

1.7.2. miškas iškertamas kaimo vietovėse 1 ha ir didesniame žemės plote, miestuose – bet kokio dydžio žemės plote, išskyrus atvejus, kai atkuriamos atviros Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ar rūšių buveinės;

1.8. žemės plotų atgavimas iš jūros.

2.1. durpių kasyba (kai kasybos sklypas – mažesnis kaip 150 ha, bet didesnis kaip 0,5 ha);

2.2. tradicinių angliavandenilių (naftos) gavyba Lietuvos Respublikos žemyninėje dalyje (kai telkinyje išgaunama 500 ar mažiau tonų naftos per parą);

2.3. tradicinių angliavandenilių (dujų) gavyba Lietuvos Respublikos žemyninėje dalyje (kai telkinyje išgaunama 500 000 ar mažiau m3 dujų per parą);

2.4. kitų naudingųjų iškasenų kasyba (kai kasybos sklypas – mažesnis kaip 25 ha, bet didesnis kaip 0,5 ha);

2.5. mineralinių ar organinių medžiagų gavyba iš jūrų, ežerų ar upių dugno;

2.6. giluminių gręžinių (geoterminių, požeminio vandens, mineralinio vandens gavybos, išsklaidytųjų ir tradicinių angliavandenilių išteklių tiesioginio tyrimo gręžinių ir kt.), kurių gylis 300 ir daugiau m, gręžimas ir įrengimas, išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 2.7 papunktyje nurodytą veiklą ir gręžinius, skirtus grunto stabilumui tirti;

2.7. šachtų tipo kasyklų įrengimas.

3.1. šiluminių elektrinių bei kitų deginimo įrenginių, įskaitant pramoninius įrenginius elektrai, garui gaminti ar vandeniui šildyti, įrengimas (kai įrenginių vardinė (nominalioji) šiluminė galia – mažesnė kaip 150 MW, bet didesnė kaip 5 MW);

3.2. garo ar karšto vandens tiekimo vamzdynų tiesimas (kai ilgis – 2 ar daugiau km);

3.3. gamtinių dujų saugyklų įrengimas (kai talpa – 10 000 ar daugiau m3);

3.4. degiųjų dujų požeminių saugyklų įrengimas (kai talpa – 10 000 ar daugiau m3);

3.5. kito iškastinio kuro saugojimas statiniuose (sandėliuose ar aikštelėse) (kai talpa – 1 000 ar daugiau tonų), išskyrus šio priedo 3.3 ir 6.6 papunkčiuose nurodytą veiklą;

3.6. briketų gamyba iš anglių ar lignito;

3.7. vandens jėgainių (hidroelektrinių, malūnų, lentpjūvių, naudojančių sukauptą vandens energiją) įrengimas;

3.8. vėjo elektrinių statyba, kai:

3.8.1. planuojama statyti 3 ar daugiau vėjo elektrinių, kurių bent vienos aukštis 50 ar daugiau m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško, įskaitant ir sparnuotės aukštį), išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 3.10 papunktyje nurodytą veiklą;

3.8.2. vėjo elektrinę planuojama statyti arčiau kaip 1 km atstumu nuo saugomos teritorijos, išskyrus atvejus, kai įrengiama ne daugiau kaip viena ir ne aukštesnė kaip 25 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) vėjo elektrinė sodyboje ar prie ūkinių pastatų;

3.9. įrenginių, naudojamų anglies dioksidui (CO2), kuris saugomas geologinėse saugyklose, surinkti iš įrenginių, nenurodytų Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 10.6 papunktyje, įrengimas.

4.1. metalų rūdų perdirbimas, išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 4.2 papunktyje nurodytą veiklą;

4.2. juodųjų metalų (įskaitant ketų ir plieną) gamyba (pirminis ar antrinis lydymas arba liejimas), išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 4.1 papunktyje nurodytą veiklą;

4.3. juodųjų metalų perdirbimas ir (ar) apdirbimas, įskaitant:

4.3.1. karštą valcavimą (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą);

4.3.2. kalimą (kai naudojami pneumatiniai, hidrauliniai ar gariniai kūjai);

4.3.3. presavimą, štampavimą, profiliavimą (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą);

4.3.4. apsauginės aplydytosios dangos (kai jos įkrova didesnė kaip 0,5 tonos termiškai neapdoroto plieno per parą) taikymą;

4.4. spalvotųjų metalų (išskyrus tauriuosius) lydymas ar liejimas, įskaitant antrinių žaliavų perdirbimą (valymą, liejimą ir t. t.) (kai gamybos pajėgumas – 15 ar daugiau tonų per parą);

4.5. metalų ar plastikų paviršių apdorojimas elektrolizės ar cheminiais būdais (kai gamybos pajėgumas – 50 000 ar daugiau m2 per metus);

4.6. variklinių transporto priemonių gamyba ir jų variklių gamyba ir surinkimas;

4.7. laivų statyba, perdirbimas ar remontas;

4.8. orlaivių gamyba ar remontas;

4.9. geležinkelių įrangos gamyba, kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą;

4.10. metalų kalimas, presavimas ar štampavimas sprogstamuoju būdu.

5.1. kokso gamyba (sausas anglių distiliavimas);

5.2. asbesto perdirbimas, asbesto turinčių gaminių gamyba, išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 5 punkte nurodytą veiklą;

5.3. stiklo ar stiklo pluoštų gamyba;

5.4. mineralinių medžiagų lydymas (pvz., natūralaus asfalto (bitumo) gamyba iš gamtinių dervų arba perdirbant naftą), įskaitant mineralinių pluoštų gamybą;

5.5. dirbtinių mineralinių pluoštų gamyba;

5.6. keramikos gaminių iš molio – čerpių, blokelių, plytų, koklių, įskaitant porceliano dirbinius, gamyba degimo būdu (kai gamybos pajėgumas – 3 ar daugiau tonų per parą);

5.7. cemento gamyba.

6.1. tarpinių cheminių medžiagų apdorojimas ir cheminių medžiagų gamyba, išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 6.1 ir 6.2 papunkčiuose nurodytą veiklą, kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą;

6.2. pesticidų gamyba (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą);

6.3. dažų ir lakų gamyba (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą);

6.4. peroksidų gamyba (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą);

6.5. elastomerų gamyba (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą);

6.6. naftos, naftos chemijos produktų, cheminių medžiagų ir cheminių mišinių saugojimas statiniuose (sandėliuose ar aikštelėse) (kai talpa – mažiau kaip 200 000 tonų, bet daugiau kaip 5 000 tonų);

6.7. farmacinių produktų gamyba, išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 6.5 papunktyje nurodytą veiklą (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą).

7.1. augalinių ar gyvulinių riebalų ir aliejaus gamyba (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą);

7.2. augalinių ar gyvulinių maisto produktų konservavimas ar pakavimas (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą);

7.3. pieno produktų gamyba (kai gamybos pajėgumas – 50 ar daugiau tonų per parą);

7.4. salyklo ar alaus gamyba (kai gamybos pajėgumas – 10 ar daugiau tonų salyklo per parą arba 10 000 ar daugiau litrų alaus per parą);

7.5. konditerijos gaminių ar sirupų gamyba (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą);

7.6. cukraus gamyba;

7.7. mėsos ar paukštienos perdirbimas, įskaitant gyvūnų ar paukščių skerdimą (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą);

7.8. krakmolo gamyba (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą);

7.9. žuvų perdirbimas, įskaitant žuvų taukų gamybą (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą).

8.1. celiuliozės gamyba ar perdirbimas;

8.2. popieriaus ar kartono gamyba (kai gamybos pajėgumas – mažiau kaip 200 tonų, bet daugiau kaip 20 tonų per parą);

8.3. pluoštų ar tekstilės dažymas ar pirminis apdorojimas (toks kaip plovimas, balinimas, merserizavimas (kai dažoma ar apdorojama 100 000 ar daugiau m2 tekstilės per metus; kai dažoma ar apdorojama 5 ar daugiau tonų pluošto per parą);

8.4. odų ar kailių išdirbimas (kai gamybos pajėgumas – 500 ar daugiau m2 per parą).

Produktų iš elastomerų gamyba ar perdirbimas (kai gamybos ar perdirbimo pajėgumas – 10 ar daugiau tonų per parą).

10.1. antžeminių elektros perdavimo linijų tiesimas, kai tiesiama 3 km ar ilgesnė linija, išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 8.8 papunktyje nurodytą veiklą;

10.2. urbanistinių objektų (išskyrus gyvenamuosius pastatus, kai jų statyba numatyta savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, automobilių stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba (kai objekto ir jo priklausinių užimamas plotas didesnis kaip 1 ha);

10.3. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 8.5 papunktyje nenurodytų geležinkelių (2 km ar ilgesnių) tiesimas, išskyrus geležinkelio eismo transporto saugos ir aplinkos apsaugos priemonių įrengimą;

10.4. intermodalinių perkrovimo įrenginių ir terminalų statyba (kai užstatomas 0,5 ha ar didesnis plotas);

10.5. oro uostų ar aerodromų įrengimas (kai kilimo ir tūpimo takas trumpesnis kaip 2 100 m);

10.6. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 8.3 ir 8.4 papunkčiuose nenurodytų automobilių kelių (2 km ar ilgesnių) tiesimas, išskyrus vietinės reikšmės vidaus automobilių kelius ir (ar) inžinerinių saugaus eismo priemonių (greitėjimo, lėtėjimo juostų, pėsčiųjų ir dviračių takų, esamų sankryžų pertvarkymo kelio juostos ribose dėl eismo saugos), aplinkos apsaugos priemonių (laukinių gyvūnų apsaugos, triukšmo užtvarų sistemų) įdiegimą ir kelio techninių normatyvinių parametrų atstatymą automobilių kelio juostos ribose, nekeičiant automobilių kelio kategorijos;

10.7. jūros uostų ar vidaus vandenų uostų (įskaitant žvejybos uostus, pakrovimo ar iškrovimo terminalus) įrengimas (laivams, kurių keliamoji galia mažesnė kaip 1 350 tonų, arba kai įrengiamas 0,5 ha ar didesnis plotas akvatorijoje ir sausumoje);

10.8. vidaus vandenų kelių (laivams, kurių keliamoji galia mažesnė kaip 1 350 tonų) įrengimas ir (ar) gilinimas;

10.9. jūros uostų akvatorijų gilinimas;

10.10. hidrotechnikos statinių, skirtų apsisaugoti nuo potvynių, statyba;

10.11. tramvajaus, antžeminio ar požeminio geležinkelio, kabančių ar kitokio transporto priemonių, iš dalies ar išimtinai naudojamų keleiviams vežti, linijų (2 km ar ilgesnių) tiesimas;

10.12. slidinėjimo trasų, slidinėjimo keltuvų, funikulierių ar kitų panašių įrenginių (500 m ar ilgesnio atstumo) įrengimas;

10.13. naftos ar cheminių medžiagų tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – 800 ar daugiau mm, ilgis – mažiau kaip 40 km);

10.14. dujų tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – 800 ar daugiau mm, ilgis – mažiau kaip 40 km, bet daugiau kaip 5 km);

10.15. dujų tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – mažiau kaip 800 mm, ilgis – 5 ar daugiau km);

10.16. vandens kanalų (0,5 km ar ilgesnių) įrengimas;

10.17. priešerozinių jūros pakrantės statinių ar įrenginių, galinčių pakeisti jūros pakrantę (pvz., pylimų, molų ir kt.), statyba ar įrengimas;

10.18. požeminio vandens vandenviečių įrengimas (kai pajėgumas – mažiau kaip 10 milijonų m3, bet daugiau kaip 350 000 m3 per metus);

10.19. geologiniam saugojimui skirto anglies dioksido (CO2) tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – 800 ir daugiau mm, ilgis – mažiau kaip 40 km), įskaitant funkciškai susijusių slėginių įrenginių įrengimą.

11.1. variklinių transporto priemonių nuolatinių lenktyniavimo ar išbandymo trasų įrengimas (kai įrengiamas 1 ha ar didesnis plotas);

11.2. nepavojingųjų atliekų naudojimas ar šalinimas jas apdorojant terminiais būdais, tokiais kaip deginimas, pirolizė, dujofikavimas, degazacija, plazminis procesas, ar derinant kuriuos nors būdus įrenginiuose, kurių pajėgumas – mažiau kaip 100 tonų per parą;

11.3. nepavojingųjų atliekų naudojimas ar šalinimas jas apdorojant cheminiu būdu įrenginiuose, kurių pajėgumas – mažiau kaip 100 tonų per parą;

11.4. nepavojingųjų atliekų naudojimas jas apdorojant biologiniu būdu įrenginiuose, kurių pajėgumas – 10 ar daugiau tonų per parą;

11.5. nepavojingųjų atliekų laikymas, įskaitant jų paruošimą naudoti, išskyrus paruošimą naudoti pakartotinai, arba šalinti, kai vienu metu laikoma 100 ar daugiau tonų atliekų ir (ar) paruošimo naudoti ar šalinti pajėgumas – 10 ar daugiau tonų per parą;

11.6. nepavojingųjų atliekų šalinimas, kai netaikomi šio priedo 11.2–11.5 papunkčiai;

11.7. pavojingųjų atliekų tvarkymas:

11.7.1. pavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas, išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 9.1, 9.2 ir 9.3 papunkčiuose nurodytą veiklą;

11.7.2. pavojingųjų atliekų laikymas, įskaitant jų paruošimą naudoti, išskyrus paruošimą naudoti pakartotinai, arba šalinti, kai vienu metu laikoma 10 ar daugiau tonų atliekų ir (ar) paruošimo naudoti ar šalinti pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą;

11.7.3. pavojingųjų atliekų paruošimas naudoti pakartotinai, įskaitant tokių atliekų laikymą;

11.8. biodujų gamyba, išskyrus 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines;

11.9. vandenvalos įrenginių įrengimas:

11.9.1. miestų, miestelių ar kaimų nuotekų valymo įrenginių, galinčių išvalyti mažiau kaip 150 000, bet daugiau kaip 2 000 gyventojų ekvivalentą atitinkantį teršalų kiekį, įrengimas;

11.9.2. paviršinių nuotekų valymo įrenginių, skirtų paviršinėms nuotekoms, surenkamoms kanalizacijos tinklais iš 50 ha ir didesnės teritorijos, įrengimas;

11.10. dumblo laikymas ar šalinimas tam specialiai įrengtose vietose;

11.11. požeminio vandens vandenviečių dirbtinis papildymas (kai per metus papildoma mažiau kaip 10 milijonų m3 vandens);

11.12. vandens išteklių, išskyrus geriamąjį vandenį, perskirstymas upių baseinams, kai per metus perskirstoma mažiau kaip 100 milijonų m3 vandens ir (ar) kai daugiametis vidutinis baseino, iš kurio imamas vanduo, nuotėkis yra mažesnis kaip 2 000 milijonų m3 vandens per metus ir perskirstoma mažiau kaip 5 procentai šio nuotėkio;

11.13. metalo laužo, įskaitant nebetinkamas naudoti (eksploatuoti) transporto priemones, saugyklų įrengimas (kai bendras saugojimo plotas – 0,5 ha ar didesnis arba bendras saugojimo pajėgumas – 500 tonų ar daugiau);

11.14. variklių, turbinų ar reaktorių išbandymų įrenginių įrengimas (kai išbandymams skiriamas 500 m2 ar didesnis plotas);

11.15. sprogstamųjų medžiagų sunaikinimo ar jų atliekų naudojimo įrenginių įrengimas;

11.16. nereikalingų ar netinkamų naudoti gyvūnų šalinimas ar naikinimas, išskyrus kritusių ar sergančių gyvulių naikinimą epidemiologinio židinio vietoje siekiant išvengti užkrečiamųjų ligų išplitimo;

11.17. upių vagų gilinimas ir (ar) kranto (-ų) keitimas, įskaitant salų, dambos įrengimą ar nukasimą;

11.18. gamybos, pramonės ir sandėliavimo objektų, kuriuose planuojama vykdyti veiklą, neįtrauktą į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedą ir šį priedą, statyba pramonės ar kitam verslui suformuotoje teritorijoje, kuri skirta bendrai naudoti objektams, sudarantiems eksploatacinį ar funkcinį vienetą, kai objektas ir jo priklausiniai užima 1 ha ar didesnį plotą.

12.1. jachtų ar valčių prieplaukų įrengimas (kai prieplaukos plotas – 0,2 ha ar didesnis);

12.2. poilsio namų, viešbučių kompleksų, kaimo turizmo sodybų ar panašių objektų už miestų ribų statyba (turinčiuose 100 ar daugiau lovų ir kai nėra centralizuotos inžinerinių tinklų infrastruktūros);

12.3. nuolatinių stovyklaviečių ir kempingų, kai sklypo plotas – 1 ha ar didesnis, įrengimas;

12.4. teminių parkų (pvz., zoologijos sodų, golfo laukų, teniso kortų, šaudyklų, vandens pramogų parkų ant paviršinių vandens telkinių ir pan.), kurių plotas – 1 ha ar didesnis, įrengimas.

15.1. nenustatyti ribiniai dydžiai, – jeigu planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai;

15.2. nustatyti ribiniai dydžiai, – jeigu vykdoma veikla ir veiklos pakeitimas ar išplėtimas yra mažesnis, negu sąraše nustatyti žemutiniai ribiniai dydžiai, o pakeitus ar išplėtus veikla atitiks žemutinius ribinius dydžius;

15.3. nustatyti ribiniai dydžiai, – kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka šiame sąraše nustatytus žemutinius ribinius dydžius ar yra didesnis už juos.

Pastabos:

,

kurioje:

A1, A2, ... An – planuojamas vietų atitinkamų rūšių gyvūnams auginti skaičius;

AR1, AR2, ... ARn – ribinis vietų atitinkamos rūšies gyvūnams auginti dydis, nurodytas šio priedo 1.1.1–1.1.22 papunkčiuose.

---

part_2ad26c8974f94027b97b77a7dc805700_end

Lietuvos Respublikos

planuojamos ūkinės veiklos poveikio

aplinkai vertinimo įstatymo

3 priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

---

part_5c502ca86f07460fb63370f340f8a179_end

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-329, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1553 (97.07.09)

LIETUVOS RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-436, 97.10.07, Žin., 1997, Nr.96-2428 (97.10.24)

LIETUVOS RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO 1, 3, 7, 10, 11 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1636, 00.04.18, Žin., 2000, Nr.39-1092 (00.05.12)

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. birželio 1 d., išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 11 straipsnį, kuris įsigalioja Lietuvos Respublikai prisijungus prie Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste.

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-258, 2005-06-21, Žin., 2005, Nr. 84-3105 (2005-07-12)

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija nuo 2005 m . liepos 12 d.

Šio įstatymo normos, reglamentuojančios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, taikomos procedūroms, pradėtoms įsigaliojus šiam įstatymui. Poveikio aplinkai vertinimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal tuo metu galiojusias teisės normas.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1654, 2008-06-30, Žin., 2008, Nr. 81-3167 (2008-07-17)

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO 2, 3, 5, 6, 8, 9, 10, 11 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO 1, 2 PRIEDŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Poveikio aplinkai vertinimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal tuo metu galiojusias teisės normas.

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-784, 2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2647 (2010-05-11)

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO 5 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymas įsigalioja 2010-07-01.

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1433, 2011-06-09, Žin., 2011, Nr. 77-3720 (2011-06-28)

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 15 STRAIPSNIŲ IR 1, 2, 3 PRIEDŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS