Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas

Redagavo: Ramun? L??ait? (1997

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1996, Nr.82-1965

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

PLANUOJAMOS

ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO

ĮSTATYMAS

1996 m. rugpjūčio 15

d. Nr. I-1495

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo 2005 m. liepos 12 d.:

Nr.

X-258,

2005-06-21, Žin., 2005, Nr. 84-3105 (2005-07-12)

Šio įstatymo normos, reglamentuojančios planuojamos

ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, taikomos procedūroms, pradėtoms

įsigaliojus šiam įstatymui. Poveikio aplinkai vertinimo procedūros, pradėtos

iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal tuo metu galiojusias teisės

normas.

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

reglamentuoja planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą ir

šio proceso dalyvių tarpusavio santykius.

siekiama suderinti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo

proceso reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio

įstatymo 3 priede.

2

straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

institucija – Aplinkos ministerija ar kita Vyriausybės įgaliota

institucija, koordinuojanti poveikio aplinkai vertinimo procesą ir vykdanti

kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.

ūkinė veikla – naujų statinių statyba, esamų statinių rekonstravimas, naujų

technologijų įdiegimas, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimas

ar keitimas, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimas,

žemės gelmių ir kitų gamtos išteklių naudojimas, taip pat žemėtvarkos,

miškotvarkos, vandentvarkos bei kituose projektuose numatoma ūkinė

veikla.

ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) – fizinis ar juridinis asmuo,

taip pat Lietuvoje veikiantys Europos Sąjungos valstybių narių bei kitų

užsienio valstybių įmonių filialai, planuojantys ūkinę veiklą, kuriai turi būti

atliktos šiame įstatyme nustatytos poveikio aplinkai vertinimo procedūros.

aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas – planuojamos ūkinės veiklos

organizatoriaus (užsakovo) įgaliotas fizinis asmuo, turintis atitinkamą

aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų poveikio

aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, arba juridinis asmuo,

turintis specialistus su atitinkamu aukštuoju išsilavinimu ar kvalifikacija

srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų

dalių specifiką.

aplinkai vertinimo procesas – planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio

aplinkai nustatymas, apibūdinimas ir įvertinimas.

aplinkai vertinimo subjektai – valstybės ir savivaldybių institucijos,

nagrinėjančios poveikio aplinkai vertinimo programas bei ataskaitas ir pagal

savo kompetenciją teikiančios išvadas.

aplinkai – numatomas aplinkos pokytis, kurio priežastis yra planuojama

ūkinė veikla.

poveikis aplinkai – numatomas aplinkos pokytis, kurio poveikiui aplinkai

išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti būtina numatyti

atitinkamas priemones.

visuomenė – visuomenė, kuriai planuojama ūkinė veikla darys ar gali daryti

poveikį arba kuri yra suinteresuota planuojama ūkine veikla. Pagal šį

apibrėžimą ir nevyriausybinės organizacijos, dalyvaujančios sprendžiant

aplinkos apsaugos problemas ir veikiančios pagal Lietuvos Respublikos įstatymų

reikalavimus, laikomos suinteresuota visuomene.

– vienas arba keli fiziniai ar juridiniai asmenys bei jų organizacijos,

asociacijos ar grupės.

3

straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo objektas ir procesas

aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo

pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį

aplinkai. Ši veikla yra įrašyta į:

1) Planuojamos

ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą

(1 priedas);

2) Planuojamos

ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai

vertinimo, rūšių sąrašą (2 priedas).

aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į

Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas,

rūšių sąrašą, kai planuojamos ūkinės veiklos atrankos (toliau – atranka) metu

nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio

aplinkai vertinimą, arba šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu

atveju.

planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai turi

teisę reikalauti, o atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės

veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, nuspręsti, kad atranka dėl poveikio

aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri neįrašyta

į šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sąrašus.

planavimo dokumentai ir (ar) statinių, įrenginių techniniai projektai,

numatantys šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą, kuriai

privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, gali būti derinami ir tvirtinami

tik atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą ir priėmus

sprendimą leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą.

ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą sudaro:

1) atranka dėl

poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas

bei pranešimas visuomenei apie priimtą atrankos išvadą;

2)

planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos (toliau –

programa) rengimas, derinimas ir tvirtinimas;

3)

planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos (toliau –

ataskaita) rengimas, derinimas ir viešas visuomenės supažindinimas;

4)

sprendimo, ar planuojama ūkinė veikla leistina, priėmimas, ir poveikio aplinkai

vertinimo proceso dalyvių informavimas apie priimtą sprendimą.

6.

Kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka planuojamai ūkinei

veiklai yra suteiktas valstybės sienos, krašto apsaugos objekto statusas, o šio įstatymo nuostatų taikymas tokiai veiklai gali turėti

neigiamą poveikį valstybės gynybos tikslams, kiekvienu konkrečiu atveju

atsakinga institucija sprendžia, ar tokiai veiklai taikytini šio įstatymo

reikalavimai.

4

straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo tikslai

Poveikio

aplinkai vertinimo tikslai:

1) nustatyti,

apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės

veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui,

žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir

biologinei įvairovei, materialinėms vertybėms ir nekilnojamosioms kultūros

vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai;

2) sumažinti

planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir kitiems šio

straipsnio 1 punkte išvardytiems aplinkos komponentams arba šio poveikio

išvengti;

3) nustatyti, ar

planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina

pasirinktoje vietoje.

5

straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai

aplinkai vertinimo proceso dalyviai yra:

1) atsakinga

institucija – Aplinkos ministerija ar kita Vyriausybės įgaliota

institucija;

2) planuojamos

ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektai: valstybės institucijos,

atsakingos už sveikatos apsaugą, priešgaisrinę apsaugą, kultūros vertybių

apsaugą, ūkio plėtrą ir žemės ūkio plėtrą, ir savivaldybių institucijos;

3) planuojamos

ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas);

4) poveikio

aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas;

5) visuomenė.

aplinkai vertinimo subjektai gali būti ir kitos šio straipsnio 1 dalies 2

punkte nenurodytos valstybės institucijos, jei jas pakviečia dalyvauti

atsakinga institucija ar jos pačios suinteresuotos dalyvauti poveikio aplinkai

vertinimo procese ir atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės

veiklos pobūdį, mastą ar vietos ypatumus, tam pritaria. Tokiais atvejais

atsakinga institucija raštu praneša visiems poveikio aplinkai vertinimo

subjektams bei planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ar

poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui, kokios kitos valstybės

institucijos dalyvauja poveikio aplinkai vertinimo procese.

6

straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių funkcijos

institucija:

1) koordinuoja

poveikio aplinkai vertinimo procesą;

2) atlieka

atranką, nagrinėja ir tvirtina programas, nagrinėja suinteresuotos visuomenės

pasiūlymų įvertinimą, motyvuotus suinteresuotos visuomenės prašymus,

ataskaitas, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl programų,

ataskaitų bei planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir priima motyvuotą

sprendimą, ar planuojama ūkinė veikla leistina pasirinktoje vietoje;

3) prireikus

pasitelkia konsultantus. Konsultantų dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos

poveikio aplinkai vertinimo procese savo lėšomis organizuoja atsakinga

institucija.

ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) savo lėšomis atlieka šio įstatymo jam

nustatytas poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas nustato, apibūdina ir įvertina

planuojamos ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai, rengia programą ir

ataskaitą bei atlieka šio įstatymo jam nustatytas poveikio aplinkai vertinimo

procedūras.

ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektai pagal savo kompetenciją

nagrinėja programas bei ataskaitas ir teikia išvadas dėl programų, ataskaitų

bei planuojamos ūkinės veiklos galimybių.

Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikia motyvuotus pasiūlymus dėl

planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir šios veiklos galimo

poveikio aplinkai.

II SKYRIUS

POVEIKIO

APLINKAI VERTINIMAS

7

straipsnis. Atranka ir poveikio aplinkai vertinimas

atliekamas, kai:

1) planuojama

ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai

privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą;

2) atrankos metu

nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio

aplinkai vertinimą;

3)

planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio

tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, o institucija, atsakinga už saugomų

teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta

tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas.

tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos

poveikio aplinkai vertinimą.

atlieka atsakinga institucija, vadovaudamasi planuojamos ūkinės veiklos

atrankos metodiniais nurodymais, kuriuos rengia ir tvirtina Aplinkos

ministerija.

atliekama remiantis planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar

poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija apie vietą,

kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla, bei informacija, apibūdinančia

planuojamą ūkinę veiklą (veiklos mastas, naudojamos technologijos bei

medžiagos, gamtinių išteklių naudojimas, pavojingų medžiagų naudojimas, atliekų

susidarymas, jų tvarkymas, tarša ir trukdžiai, galima sąveika su kita

planuojama ūkine veikla, avarijų tikimybė ir jų prevencija).

institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos

ypatumus, gali pareikalauti iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus

(užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo papildomos

informacijos, reikalingos atrankai atlikti.

institucija atlieka atranką ir priima išvadą, ar privaloma atlikti poveikio

aplinkai vertinimą, remdamasi šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta informacija

bei atsižvelgusi į:

1) vietovės,

kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos požiūriu,

ekosistemos savybes, kraštovaizdį, žemėnaudos pobūdį, vietovės infrastruktūrą,

gamybos objektų sutelkimą, santykinį gamtinių išteklių kiekį, kokybę ir

regeneracijos galimybes, natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį

atkreipdama į saugomas teritorijas, taip pat į Europos ekologinio tinklo

„Natura 2000“ teritorijos gamtosauginius tikslus, tankiai apgyvendintas

teritorijas, pelkes, miškus, apsaugines zonas, vykdytos aplinkos stebėsenos

duomenų analizę, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas užterštumo

lygis ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu arba archeologiniu aspektu;

2) galimą

planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai,

augalijai, dirvožemiui, vandeniui, orui, klimatui, kraštovaizdžiui,

materialinėms vertybėms, kultūros paveldui ir visų šių veiksnių sąveikai, ypatingą

dėmesį atkreipdama į galimą poveikio mastą, tarpvalstybinį poveikį, poveikio

kompleksiškumą, jo tikimybę, trukmę, dažnumą ir grįžtamumą bei teritorijos ir

populiacijos dydį.

institucija per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai atlikti gavimo dienos

raštu pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir

poveikio aplinkai vertinimo subjektams motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma

atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Atrankos išvada dėl poveikio

aplinkai vertinimo galioja 3 metus nuo atrankos išvados viešo paskelbimo

dienos.

pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas privaloma atlikti poveikio aplinkai

vertinimą, arba apie atrankos išvadą planuojamos ūkinės veiklos organizatorius

(užsakovas) praneša visuomenei Aplinkos ministerijos patvirtinta tvarka.

visuomenė per 10 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos turi teisę

Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikti atsakingai institucijai

motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą.

ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), poveikio aplinkai vertinimo

subjektai per 10 darbo dienų nuo atrankos išvados gavimo dienos turi teisę

pateikti atsakingai institucijai motyvuotą prašymą persvarstyti atrankos

išvadą.

institucija, gavusi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo),

poveikio aplinkai vertinimo subjektų motyvuotą prašymą ar motyvuotus

suinteresuotos visuomenės pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą, kviečia

atvykti poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvius dalyvauti

priimant galutinę atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai

vertinimą.

persvarstant atrankos išvadą, poveikio aplinkai vertinimo subjektai

pareikalauja papildomos informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą, planuojamos

ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) tokią informaciją turi pateikti

poveikio aplinkai vertinimo subjektams. Šie per 5 darbo dienas nuo informacijos

gavimo dienos raštu informuoja planuojamos ūkinės veiklos organizatorių

(užsakovą) ir atsakingą instituciją apie savo išvadas, ar privaloma atlikti

planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą.

institucija, išnagrinėjusi visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas,

per 5 darbo dienas priima galutinę motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma

atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

atrankos išvada prieštarauja išvadai, priimtai pagal šio straipsnio 6 dalies

nuostatas, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) apie tai

praneša visuomenei Aplinkos ministerijos patvirtinta tvarka.

15.

Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) gali pradėti poveikio

aplinkai vertinimą be atrankos procedūros.

8

straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo programa

aplinkai vertinimo programa rengiama, kai pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1

dalies nuostatas privaloma vertinti planuojamos ūkinės veiklos poveikį

aplinkai.

rengia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, vadovaudamasis Aplinkos

ministerijos patvirtintais poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos

rengimo nuostatais.

nustato ataskaitos turinį, joje nagrinėjamus klausimus.

turi būti pateikta:

1) trumpas

pagrindinių poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo svarstytų alternatyvų

aprašymas;

2) trumpas

techninių charakteristikų, technologinio proceso ir numatomų naudoti medžiagų,

gamtinių išteklių reikmių ir žemės naudojimo (statybos ir eksploatavimo

etapais) aprašymas;

3) trumpas

teritorijų, kurios gali būti reikšmingai paveiktos, aprašymas;

4) informacija

apie tai, kokie aplinkos komponentai ir koks poveikis bus nagrinėjamas

atliekant vertinimą;

5) informacija

apie tai, kokiais aspektais bus vertinamas planuojamos ūkinės veiklos poveikis

visuomenės sveikatai;

6) informacija

apie poveikio aplinkai prognozavimo ir vertinimo metodus, kuriuos numatoma

naudoti atliekant vertinimą, bei numatytos priemonės neigiamam poveikiui

aplinkai išvengti, sumažinti ar kompensuoti;

7) informacija

apie tai, ar planuojama ūkinė veikla gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį

kitos valstybės aplinkai;

8) kita svarbi

informacija.

aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas parengtą programą pateikia poveikio

aplinkai vertinimo subjektams ir apie parengtą programą informuoja visuomenę

Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

aplinkai vertinimo subjektai programą išnagrinėja ir per 10 darbo dienų nuo jos

gavimo dienos motyvuotas išvadas pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų

rengėjui.

aplinkai vertinimo subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad

poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų programą.

Tokiais atvejais poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildo ar

pataiso programą ir pakartotinai teikia ją poveikio aplinkai vertinimo

subjektams, kurie programą išnagrinėja ir per 5 darbo dienas nuo jos gavimo

dienos pateikia savo motyvuotas išvadas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų

rengėjui.

aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas programą ir visų poveikio aplinkai vertinimo

subjektų išvadas pateikia atsakingai institucijai.

programos patvirtinimo savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė

veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės

veiklos galimybių, atsakinga institucija, gavusi savivaldybės tarybos

sprendimą, privalo apie tai raštu informuoti planuojamos ūkinės veiklos

organizatorių (užsakovą), kad poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali

būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, išskyrus

atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos

įgyvendinimas yra numatytas valstybės strateginiuose planuose, patvirtintuose

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais.

institucija, išnagrinėjusi programą, turi teisę pateikti motyvuotus

reikalavimus poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui papildyti ar

pataisyti programą.

institucija, išnagrinėjusi programą, poveikio aplinkai vertinimo

subjektų išvadas, patvirtina programą per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos.

aplinkai vertinimo subjektų išvados prieštarauja viena kitai, atsakinga

institucija, prieš tvirtindama programą, kviečia atvykti poveikio aplinkai

vertinimo subjektus dalyvauti, kai svarstomos jų išvados, taip pat kviečia ir

motyvuotus pasiūlymus pateikusius visuomenės atstovus.

9

straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita

aplinkai vertinimo ataskaitą rengia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų

rengėjas pagal atsakingos institucijos patvirtintą programą. Šioje ataskaitoje

privalo būti išsamiai išnagrinėti visi programoje numatyti klausimai bei

pateikta ši informacija: susidarysiančių teršalų aprašymas; atliekų susidarymo,

jų tvarkymo aprašymas; aplinkos komponentų, kuriuos planuojama ūkinė veikla

gali paveikti, aprašymas; galimo tiesioginio ir netiesioginio planuojamos

ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai,

dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui,

kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, materialinėms vertybėms ir

nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio

sąveikai apibūdinimas ir įvertinimas; priemonių, numatytų neigiamam poveikiui

aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti,

aprašymas; poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo išnagrinėtų

alternatyvų analizė, nurodant jų pasirinkimo priežastis, atsižvelgus į

geriausius prieinamus gamybos būdus bei galimą poveikį aplinkai; informacija

apie techninio ar praktinio pobūdžio problemas, kurios poveikio aplinkai

vertinimo dokumentų rengėjui kilo atliekant poveikio aplinkai vertinimą;

informacija apie galimas ekstremalias situacijas ir priemones joms išvengti bei

padariniams likviduoti; vykdytos aplinkos stebėsenos duomenų analizė (jei tokia

buvo vykdyta), numatomos aplinkos stebėsenos metmenys, taip pat visos

ataskaitoje nagrinėjamos informacijos santrauka.

ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) Aplinkos ministerijos nustatyta

tvarka organizuoja visuomenės supažindinimą su ataskaita.

aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas pagal motyvuotus suinteresuotos

visuomenės pasiūlymus pateikia patikslintą ataskaitą poveikio aplinkai

vertinimo subjektams. Šie patikrina, ar ataskaitoje išsamiai išnagrinėti jų

kompetencijai priklausantys ir programoje numatyti klausimai.

aplinkai vertinimo subjektai išnagrinėja ataskaitą ir per 20 darbo dienų nuo

jos gavimo dienos savo motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės

veiklos galimybių pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų

rengėjui.

aplinkai vertinimo subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad

poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų

ataskaitą. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi papildyti ar

pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją poveikio aplinkai vertinimo

subjektams. Šie ataskaitą išnagrinėja ir per 10 darbo dienų nuo jos gavimo

dienos motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos

galimybių pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui.

aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas atsakingai institucijai pateikia

ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir

planuojamos ūkinės veiklos galimybių bei argumentuotą suinteresuotos visuomenės

pasiūlymų įvertinimą.

organizuoti visuomenės viešą supažindinimą su ataskaita, jei po viešo supažindinimo su ataskaita ji yra iš esmės

keičiama, taisoma ar papildoma (pavyzdžiui, siūlomos naujos vietos,

technologijų alternatyvos, poveikį švelninančios priemonės ir t. t.) dėl gautų

poveikio aplinkai vertinimo subjektų motyvuotų išvadų bei atsakingos

institucijos motyvuotų reikalavimų pataisyti ar papildyti ataskaitą.

aplinkai vertinimo proceso dalyviai planuojamos ūkinės veiklos poveikio

aplinkai vertinimo procedūrų vykdymo metu, iki atsakinga institucija priima

sprendimą, turi teisę kreiptis į atsakingą instituciją ir poveikio aplinkai

vertinimo subjektus jų kompetencijos klausimais, raštu pateikdami informaciją

dėl galimų pažeidimų nustatant, apibūdinant ir įvertinant galimą planuojamos

ūkinės veiklos poveikį aplinkai ar vykdant poveikio aplinkai vertinimo

procedūras.

10

straipsnis. Sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių

institucija, išnagrinėjusi ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų

išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, argumentuotą

suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą bei raštu gautus suinteresuotos

visuomenės motyvuotus prašymus, per 25 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo

dienos:

1) teikia

motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti;

2) priima

motyvuotą sprendimą, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų

įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, veiklos pobūdį ir (ar) poveikį

aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje.

sprendimą atsakinga institucija raštu pateikia poveikio aplinkai vertinimo

subjektams ir planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ar poveikio

aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui.

poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos

galimybių prieštarauja viena kitai, atsakinga institucija, prieš priimdama

sprendimą, kviečia atvykti poveikio aplinkai vertinimo subjektus dalyvauti, kai

svarstomos jų išvados, taip pat kviečia ir motyvuotus pasiūlymus pateikusius

visuomenės atstovus.

nustatoma, kad planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas sukels reikšmingų

neigiamų padarinių Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir nėra

alternatyvių planuojamos ūkinės veiklos sprendinių, planuojama ūkinė veikla

gali būti leistina tik tais atvejais, kai jos sprendiniai, susiję su visuomenės

sveikata, tam tikrų aplinkos komponentų išsaugojimu arba, atsižvelgiant į

Europos Komisijos nuomonę, su kitomis svarbiomis priežastimis. Tokiais atvejais

turi būti numatomos ir įgyvendinamos visos įmanomos kompensacinės priemonės,

būtinos Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų tinklo vientisumui

išsaugoti. Apie šias kompensacines priemones institucija, atsakinga už saugomų

teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, informuoja Europos Komisiją

Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

institucijos priimtas teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos

galimybių galioja 5 metus nuo viešo paskelbimo dienos.

atsakinga institucija priima sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla dėl

atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų pažeidimų ir (ar) galimo

neigiamo poveikio aplinkai pasirinktoje vietoje neleistina, planuojama ūkinė

veikla negali būti vykdoma.

institucija ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) nustatyta

tvarka praneša visuomenei motyvuotą sprendimą, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant

į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, veiklos pobūdį ir poveikį

aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje, ir suteikia galimybę su juo

susipažinti.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

11

straipsnis. Tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas

atliekant atranką arba rengiant programą paaiškėja, kad Lietuvos Respublikos

teritorijoje planuojama ūkinė veikla gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį

kitos Europos Sąjungos valstybės narės aplinkai, arba kita Europos Sąjungos valstybė

narė, kuri, jos nuomone, gali tapti poveikį patiriančia valstybe, to

pareikalauja, Lietuvos Respublika informuoja Europos Sąjungos valstybę narę

apie planuojamą ūkinę veiklą, galimą tos veiklos tarpvalstybinį poveikį, nurodo

laikotarpius, per kuriuos galima pateikti pranešimą, ar galinti patirti poveikį

Europos Sąjungos valstybė narė pageidauja pradėti konsultacijas dėl

tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo, bei nurodo, kada numatoma parengti

ataskaitą.

Sąjungos valstybė narė, kuri gali būti reikšmingai paveikta, gavusi šio

straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, per pranešime nurodytą laikotarpį

turi teisę informuoti Lietuvos Respubliką, patvirtindama, kad gavo pranešimą,

ir nurodydama, ar ji dalyvaus vertinant tarpvalstybinį poveikį aplinkai. Jeigu

Europos Sąjungos valstybė narė, kuri gali būti reikšmingai paveikta, neatsako

per pranešime nurodytą laikotarpį, Lietuvos Respublika atlieka poveikio

aplinkai vertinimą remdamasi savo nacionalinės teisės normomis ir galiojančia

praktika.

galinčios patirti poveikį Europos Sąjungos valstybės narės atsakymą apie jos

norą dalyvauti atliekant tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimą, Lietuvos

Respublika turi pateikti galinčiai patirti poveikį Europos Sąjungos valstybei

narei atitinkamą informaciją apie planuojamą ūkinę veiklą ir apie jos galimą

reikšmingą neigiamą tarpvalstybinį poveikį aplinkai, informaciją apie poveikio

aplinkai vertinimo procedūras bei nurodyti laikotarpį, per kurį galinti patirti

poveikį Europos Sąjungos valstybė narė gali pateikti savo pasiūlymus.

Laikotarpio trukmė turi būti pakankama tam, kad galinčios patirti poveikį

Europos Sąjungos valstybės narės pateiktus pasiūlymus ar papildomą informaciją

būtų galima įtraukti į ataskaitą, iki atsakinga institucija priims sprendimą,

ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės

aktų nuostatas, veiklos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje

vietoje.

Respublikos teritorijoje planuojama ūkinė veikla gali turėti reikšmingą

neigiamą poveikį užsienio valstybei, kuri yra prisijungusi prie Jungtinių Tautų

Organizacijos 1991 m. Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo

tarpvalstybiniame kontekste, arba kai tokia valstybė reikalauja, poveikio

aplinkai vertinimas atliekamas vadovaujantis Konvencija, tarptautinėmis

sutartimis, kurias Lietuvos Respublika ir atitinkama užsienio valstybė yra

sudariusi.

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas

reglamentuoja planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą

bei šio proceso dalyvių tarpusavio santykius.

2 straipsnis.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

ūkinė veikla - naujų statinių statyba, esamų statinių rekonstravimas, naujų

technologijų įdiegimas, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimas

ar keitimas, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimas,

žemės gelmių ir kitų gamtos išteklių naudojimas, taip pat žemėtvarkos,

miškotvarkos bei vandentvarkos projektuose numatoma ūkinė veikla.

2.

Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) - fizinis, juridinis

ar juridinio asmens teisių neturintis asmuo, kuris ketina pradėti planuojamą

ūkinę veiklą ir yra atsakingas už šio įstatymo jam nustatytų poveikio aplinkai

vertinimo procedūrų atlikimą.

3.

Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) įpareigotas poveikio

aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas - fizinis, juridinis ar juridinio

asmens teisių neturintis asmuo, kurį planuojamos ūkinės veiklos organizatorius

(užsakovas) įpareigoja nustatyti, apibūdinti ir įvertinti planuojamos ūkinės

veiklos galimą poveikį aplinkai, rengti poveikio aplinkai vertinimo programą

bei ataskaitą ir atlikti šio įstatymo jam nustatytas poveikio aplinkai

vertinimo procedūras.

aplinkai vertinimas - planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai

nustatymo, apibūdinimo ir įvertinimo procesas.

aplinkai vertinimo subjektai - valstybės ir vietos savivaldos institucijos,

nagrinėjančios poveikio aplinkai vertinimo programas bei ataskaitas ir pagal

savo kompetenciją teikiančios išvadas.

aplinkai - numatomas aplinkos pokytis, kurio priežastis yra planuojama

ūkinė veikla.

3 straipsnis.

Poveikio aplinkai vertinimo objektas

aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo

pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį

aplinkai. Ši veikla yra įrašyta į:

1) planuojamos

ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą

(1 priedėlis);

2) planuojamos

ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai

privalomo vertinimo, rūšių sąrašą (2 priedėlis);

aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į

planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas,

rūšių sąrašą arba kai planuojamos ūkinės veiklos atrankos (toliau - atranka)

metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privalomas jos poveikio

aplinkai vertinimas.

planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai turi

teisę reikalauti, o atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės

veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, nuspręsti, kad atranka dėl poveikio

aplinkai privalomo vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri

neįrašyta į šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sąrašus.

aplinkai vertinimas atliekamas prieš planuojamos ūkinės veiklos projekto

parengimą, t.y. rengiant statinio statybos pagrindimą ar kitus veiklos

tikslingumą pagrindžiančius dokumentus ir atliekant tiriamuosius darbus.

4 straipsnis.

Poveikio aplinkai vertinimo tikslai

Poveikio

aplinkai vertinimo tikslai:

1) nustatyti,

apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės

veiklos poveikį žmonėms, gyvūnijai ir augalijai; dirvožemiui, žemės paviršiui

ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei

įvairovei; materialinėms vertybėms ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei

šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai;

2) sumažinti

planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį žmonėms ir kitiems šio straipsnio 1

punkte išvardytiems aplinkos komponentams ar šio poveikio išvengti;

3) nustatyti, ar

planuojama ūkinė veikla įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai leistina

pasirinktoje vietoje.

5 straipsnis.

Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai

aplinkai vertinimo proceso dalyviai yra:

1) atsakinga

institucija - Aplinkos ministerija ar kita Vyriausybės įgaliota institucija;

2) planuojamos

ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektai: valstybės institucijos,

atsakingos už sveikatos apsaugą, priešgaisrinę apsaugą, kultūros vertybių

apsaugą, ūkio plėtrą ir žemės ūkio plėtrą, bei vietos savivaldos institucijos;

3) planuojamos

ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas);

4) planuojamos

ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) įpareigotas poveikio aplinkai

vertinimo dokumentų rengėjas;

5) visuomenė.

aplinkai vertinimo subjektai gali būti ir kitos šio straipsnio 1 dalies 2

punkte nenurodytos valstybės institucijos, jei jos suinteresuotos dalyvauti

poveikio aplinkai vertinimo procese ir atsakinga institucija, atsižvelgdama į

planuojamos ūkinės veiklos pobūdį, mastą ar vietos ypatumus, tam pritaria.

Tokiais atvejais atsakinga institucija raštu praneša visiems poveikio aplinkai

vertinimo subjektams bei planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui)

ar jo įpareigotam poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui, kokios kitos

valstybės institucijos dalyvauja poveikio aplinkai vertinimo procese.

6 straipsnis.

Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių funkcijos

institucija:

1) koordinuoja

poveikio aplinkai vertinimo procesą;

2) atlieka

atranką, tvirtina poveikio aplinkai vertinimo programas, nagrinėja visuomenės

pasiūlymus, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas, poveikio aplinkai vertinimo

subjektų išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo programų, ataskaitų bei

planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir priima motyvuotą sprendimą, ar

planuojama ūkinė veikla įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai leistina

pasirinktoje vietoje;

3) prireikus pasitelkia

konsultantus. Konsultantų dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio

aplinkai vertinimo procese savo lėšomis organizuoja atsakinga institucija.

ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) savo lėšomis atlieka šio įstatymo jam

nustatytas poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) įpareigotas poveikio aplinkai

vertinimo dokumentų rengėjas nustato, apibūdina ir įvertina planuojamos ūkinės

veiklos galimą poveikį aplinkai, rengia poveikio aplinkai vertinimo programą ir

ataskaitą bei atlieka šio įstatymo jam nustatytas poveikio aplinkai vertinimo

procedūras.

ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektai pagal savo kompetenciją

nagrinėja poveikio aplinkai vertinimo programas bei ataskaitas ir teikia

išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo programų, ataskaitų bei planuojamos

ūkinės veiklos galimybių.

Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikia motyvuotus pasiūlymus dėl

planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir šios veiklos galimo

poveikio aplinkai.

II

SKYRIUS

POVEIKIO

APLINKAI VERTINIMAS

7 straipsnis.

Atranka ir poveikio aplinkai privalomas vertinimas

aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į planuojamos

ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą

arba kai atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privalomas

jos poveikio aplinkai vertinimas.

atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į planuojamos ūkinės veiklos,

kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo,

rūšių sąrašą.

tikslas - nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos

poveikio aplinkai vertinimą.

atlieka atsakinga institucija, vadovaudamasi planuojamos ūkinės veiklos

atrankos metodiniais nurodymais, kuriuos rengia ir tvirtina Aplinkos

ministerija.

atliekama remiantis planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar jo

įpareigoto poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija

apie vietą, kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla, bei informacija,

apibūdinančia planuojamą ūkinę veiklą (veiklos mastas, naudojamos technologijos

bei medžiagos, gamtinių išteklių naudojimas, pavojingų medžiagų naudojimas,

atliekų ir kitų medžiagų susidarymas, panaudojimas ir perdirbimas, tarša ir

trukdžiai, galima sąveika su kita planuojama ūkine veikla, avarijų tikimybė ir

jų prevencija).

institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos

ypatumus, gali pareikalauti iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus

(užsakovo) ar jo įpareigoto poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo

papildomos informacijos, reikalingos atrankai atlikti.

institucija atlieka atranką ir priima išvadą, ar privalomas poveikio aplinkai

vertinimas, remdamasi šio straipsnio 5 dalyje nurodyta informacija bei

atsižvelgusi į:

1) vietovės,

kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos požiūriu,

ekosistemos savybes, kraštovaizdį, žemėnaudos pobūdį, vietovės infrastruktūrą,

gamybos objektų sutelkimą, santykinį gamtinių išteklių kiekį, kokybę ir

regeneracijos galimybes, natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį

atkreipdama į saugomas teritorijas, tankiai apgyvendintas teritorijas, pelkes,

miškus, apsaugines zonas, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas

užterštumo lygis ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu arba archeologiniu

aspektu;

2) galimą

planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai, ypatingą dėmesį atkreipdama į

galimą tarpvalstybinį poveikio pobūdį, poveikio kompleksiškumą, jo tikimybę,

trukmę, dažnumą ir grįžtamumą bei teritorijos ir populiacijos dydį;

institucija per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai atlikti gavimo dienos

raštu pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir

poveikio aplinkai vertinimo subjektams atrankos išvadą, ar privalomas poveikio

aplinkai vertinimas.

pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas poveikį aplinkai privaloma vertinti,

arba apie atrankos išvadą planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas)

praneša visuomenei Aplinkos ministerijos patvirtinta tvarka.

per 10 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos turi teisę nustatyta

tvarka teikti atsakingai institucijai motyvuotus pasiūlymus persvarstyti

atrankos išvadą.

ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) per 10 darbo dienų nuo atrankos

išvados gavimo dienos turi teisę pateikti atsakingai institucijai motyvuotą

prašymą persvarstyti atrankos išvadą.

institucija, gavusi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo)

motyvuotą prašymą ar motyvuotus visuomenės pasiūlymus persvarstyti atrankos

išvadą, kviečia atvykti suinteresuotus poveikio aplinkai vertinimo subjektus

dalyvauti priimant galutinę atrankos išvadą, ar privalomas  poveikio  aplinkai

vertinimas.

atrankos išvada prieštarauja išvadai, priimtai pagal šio straipsnio 7 dalies

nuostatas, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) apie tai

praneša visuomenei Aplinkos ministerijos patvirtinta tvarka.

8 straipsnis.

Poveikio aplinkai vertinimo programa

aplinkai vertinimo programa (toliau - programa) rengiama visais atvejais, kai

pagal 7 straipsnio 1 dalies nuostatas privaloma vertinti planuojamos ūkinės

veiklos poveikį aplinkai.

rengia planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) arba jo

įpareigotas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, vadovaudamasis

Aplinkos ministerijos patvirtintais poveikio aplinkai vertinimo programos ir

ataskaitos rengimo nuostatais.

nustato planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos

(toliau - ataskaita) turinį, joje nagrinėjamus klausimus ir pateiktinos

informacijos kiekį.

turi būti pateikiama bent ši informacija:

1) apibūdintos

pagrindinių planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar jo

įpareigoto poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo svarstytos

alternatyvos, nurodytos jų pasirinkimo priežastys atsižvelgus į geriausius

prieinamus gamybos būdus bei galimą poveikį aplinkai;

2) techninių

charakteristikų, technologinio proceso ir numatomų naudoti medžiagų, gamtinių

išteklių reikmių ir žemės naudojimo (statybos ir eksploatacijos etapų metu)

aprašymas; susidarysiančių teršalų aprašymas; atliekų ir kitų medžiagų

susidarymo, panaudojimo ir perdirbimo aprašymas; aplinkos komponentų, kuriuos

planuojama ūkinė veikla gali paveikti, aprašymas; trumpas planuojamos ūkinės

veiklos galimo poveikio aplinkai aprašymas atsižvelgiant į galimą sąveiką su

kita ūkine veikla; priemonių, numatytų neigiamam poveikiui aplinkai išvengti,

sumažinti, kompensuoti ar jo pasekmėms likviduoti, aprašymas; numatytos galimos

ekstremalios situacijos (avarijos) ir priemonės joms išvengti bei padariniams

likviduoti;

3) taikytini

poveikio aplinkai prognozavimo ir vertinimo metodai.

ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar jo įpareigotas poveikio aplinkai

vertinimo dokumentų rengėjas parengtą programą pateikia poveikio aplinkai

vertinimo subjektams.

aplinkai vertinimo subjektai programą išnagrinėja ir per 10 darbo dienų nuo jos

gavimo dienos savo išvadas pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui

(užsakovui) ar jo įpareigotam poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui.

aplinkai vertinimo subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad

planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar jo įpareigotas

poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų poveikio

aplinkai vertinimo programą. Tokiais atvejais planuojamos ūkinės veiklos

organizatorius (užsakovas) ar jo įpareigotas poveikio aplinkai vertinimo

dokumentų rengėjas papildo ar pataiso programą ir pakartotinai teikia ją poveikio

aplinkai vertinimo subjektams, kurie programą išnagrinėja ir per 5 darbo dienas

nuo jos gavimo dienos pateikia savo išvadas planuojamos ūkinės veiklos

organizatoriui (užsakovui) ar jo įpareigotam poveikio aplinkai vertinimo

dokumentų rengėjui.

ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar jo įpareigotas poveikio aplinkai

vertinimo dokumentų rengėjas programą ir visų poveikio aplinkai vertinimo

subjektų išvadas pateikia atsakingai institucijai.

institucija, išnagrinėjusi poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas,

tvirtina programą per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos.

aplinkai vertinimo subjektų išvados prieštarauja viena kitai, atsakinga

institucija, prieš tvirtindama programą, kviečia atvykti poveikio aplinkai

vertinimo subjektus dalyvauti svarstant jų išvadas.

9 straipsnis.

Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita

aplinkai vertinimo ataskaitą rengia planuojamos ūkinės veiklos organizatorius

(užsakovas) ar jo įpareigotas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas

pagal atsakingos institucijos patvirtintą programą. Šioje ataskaitoje privalo

būti išsamiai išnagrinėti visi programoje numatyti klausimai, pateikta poveikio

aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo išnagrinėtų alternatyvų analizė, aplinkos

monitoringo planas, informacija apie techninio ar praktinio pobūdžio problemas,

kurios planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ar jo įpareigotam

poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui kilo atliekant poveikio aplinkai

vertinimą, bei visos ataskaitoje nagrinėjamos informacijos santrauka.

ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) nustatyta tvarka organizuoja

visuomenės supažindinimą su poveikio aplinkai vertinimo ataskaita.

ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar jo įpareigotas poveikio aplinkai

vertinimo dokumentų rengėjas pateikia pagal motyvuotus visuomenės pasiūlymus

patikslintą ataskaitą poveikio aplinkai vertinimo subjektams, kurie patikrina,

ar ataskaitoje pakankamai išsamiai išnagrinėti jų kompetencijai priklausantys

ir programoje numatyti klausimai.

aplinkai vertinimo subjektai išnagrinėja ataskaitą ir per 20 darbo dienų nuo

jos gavimo dienos savo išvadas pateikia planuojamos ūkinės veiklos

organizatoriui (užsakovui) ar jo įpareigotam poveikio aplinkai vertinimo

dokumentų rengėjui kartu su atsakingai institucijai skirtomis išvadomis dėl

planuojamos ūkinės veiklos galimybių.

aplinkai vertinimo subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad

planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar jo įpareigotas

poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų poveikio

aplinkai vertinimo ataskaitą. Tokiais atvejais planuojamos ūkinės veiklos

organizatorius (užsakovas) ar jo įpareigotas poveikio aplinkai vertinimo

dokumentų rengėjas papildo ar pataiso ataskaitą ir pakartotinai teikia ją

poveikio aplinkai vertinimo subjektams, kurie ataskaitą išnagrinėja ir per 10

darbo dienų nuo jos gavimo dienos savo išvadas pateikia planuojamos ūkinės veiklos

organizatoriui (užsakovui) ar jo įpareigotam poveikio aplinkai vertinimo

dokumentų rengėjui kartu su atsakingai institucijai skirtomis išvadomis dėl

planuojamos ūkinės veiklos galimybių.

ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar jo įpareigotas poveikio aplinkai

vertinimo dokumentų rengėjas atsakingai institucijai pateikia ataskaitą,

poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir dėl planuojamos

ūkinės veiklos galimybių bei argumentuotą visuomenės pasiūlymų įvertinimą.

10 straipsnis.

Sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos

institucija, išnagrinėjusi ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų

išvadas dėl ataskaitos ir dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių bei

argumentuotą visuomenės pasiūlymų įvertinimą, per 25 darbo dienas nuo

ataskaitos gavimo dienos priima motyvuotą sprendimą, ar planuojama ūkinė veikla

atsižvelgiant į jos pobūdį ir poveikį aplinkai leistina pasirinktoje vietoje.

Motyvuotą sprendimą atsakinga institucija raštu pateikia poveikio aplinkai

vertinimo subjektams ir planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui).

aplinkai vertinimo subjektų išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių

prieštarauja viena kitai, atsakinga institucija, prieš priimdama galutinį sprendimą,

kviečia atvykti poveikio aplinkai vertinimo subjektus dalyvauti svarstant jų

išvadas.

institucijos priimtas teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos

galimybių galioja penkerius metus nuo jo priėmimo dienos.

institucija priima sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla dėl galimo neigiamo

poveikio aplinkai pasirinktoje vietoje neleistina, planuojama ūkinė veikla

negali būti vykdoma.

institucija ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) nustatyta

tvarka praneša visuomenei motyvuotą sprendimą, ar planuojama ūkinė veikla

atsižvelgiant į jos pobūdį ir poveikį aplinkai leistina pasirinktoje vietoje,

ir suteikia galimybę su juo susipažinti.

III

SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

11 straipsnis.

Poveikio aplinkai vertinimas tarpvalstybiniame kontekste

atvejais, kai Lietuvos Respublikos teritorijoje planuojama ūkinė veikla gali

turėti reikšmingą neigiamą poveikį užsienio valstybei, kuri yra prisijungusi

prie Jungtinių Tautų Organizacijos 1991 m. Konvencijos dėl poveikio aplinkai

vertinimo tarpvalstybiniame kontekste, arba kai tokia valstybė pareikalauja,

poveikio aplinkai vertinimas atliekamas vadovaujantis Konvencija, Lietuvos

Respublikos ir atitinkamų užsienio valstybių tarptautinėmis sutartimis, šiuo

įstatymu ir kitais teisės aktais.

Konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste ar

Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokias poveikio aplinkai

vertinimo procedūras nei šis įstatymas, taikomos Konvencijos ar Lietuvos

Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatos.

12 straipsnis.

Informacijos, reikalingos poveikio aplinkai vertinimui atlikti, prieinamumas

Valstybės ar

savivaldybių institucijos, disponuojančios informacija apie aplinką, reikalinga

poveikio aplinkai vertinimui atlikti, privalo planuojamos ūkinės veiklos

organizatoriui (užsakovui) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui

suteikti galimybę šia informacija pasinaudoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka.

13

straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo proceso viešumas

aplinkai vertinimo metu suinteresuota visuomenė turi teisę įstatymų nustatyta

tvarka gauti iš kitų planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo

proceso dalyvių informaciją apie galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį

aplinkai.

informavimą ir dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai

vertinimo procese savo lėšomis nustatyta tvarka organizuoja planuojamos ūkinės

veiklos organizatorius (užsakovas).

informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai

vertinimo procese tvarką nustato Aplinkos ministerija.

institucija ir poveikio aplinkai vertinimo subjektai saugo planuojamos ūkinės

veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų

rengėjo pateiktos informacijos konfidencialumą ir intelektinės nuosavybės

teises, jeigu tokia informacija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais,

yra neskelbtina.

14

straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių atsakomybė

Poveikio

aplinkai vertinimo proceso dalyviai įstatymų nustatyta tvarka atsako už šio

įstatymo nuostatų vykdymą, teisingos informacijos pateikimą ir pagal savo kompetenciją

padarytas išvadas ir sprendimus.

15

straipsnis. Ginčų nagrinėjimas

šio įstatymo taikymo, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadų, atsakingos

institucijos išvadų ir sprendimų, šio įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nurodyto

savivaldybės tarybos sprendimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatyta tvarka.

Respublikos ir kitų valstybių juridinių bei fizinių asmenų ginčai sprendžiami

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos

tarptautinėse sutartyse nenumatyta kitokia šių ginčų nagrinėjimo ir sprendimo

tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                        ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

planuojamos

ūkinės veiklos

poveikio

aplinkai vertinimo

įstatymo

1

priedas

PLANUOJAMOS

ŪKINĖS VEIKLOS, KURIOS POVEIKIS APLINKAI

PRIVALO

BŪTI VERTINAMAS,

RŪŠIŲ

SĄRAŠAS

vandens ūkis:

1.1.

Kiaulininkystė (900 ir daugiau paršavedžių; 3 000 ir daugiau kitų kiaulių);

1.2.

Vištų auginimas (85 000 ir daugiau broilerių; 60 000 ir daugiau vištų);

1.3.

Užtvankų ir kitų įrenginių, skirtų vandens sulaikymui ar ilgalaikiam

saugojimui, įrengimas (daugiau kaip 5 milijonai m(3) vandens tūrio

arba kai vandens paviršiaus plotas didesnis kaip 250 ha).

perdirbamoji pramonė:

2.1.

Naftos gavyba ar jos perdirbimas (išskyrus tepalo gamybą iš nevalytos naftos);

2.2.

Gamtinių dujų gavyba (kai išgaunama daugiau kaip 500 000 m(3) per parą);

2.3.

Durpių gavyba (kai gavybos plotas – 150 ha ir

didesnis);

2.4.

Kitų naudingųjų iškasenų kasyba ar akmens skaldymas (kai kasybos plotas – 25 ha ir

didesnis).

3.1.

Šiluminių elektrinių bei kitų deginimo įrenginių, įskaitant pramoninius

įrenginius elektrai, garui gaminti ar vandeniui šildyti, įrengimas (kai

įrenginių galingumas –

300 MW ir didesnis);

3.2.

Atominių elektrinių ar kitų branduolinių reaktorių įrengimas bei tokių

elektrinių ar reaktorių(*

)demontavimas ar uždarymas;

3.3.

Branduolinio kuro gamyba, perdirbimas, sodrinimas, saugojimas ar laidojimas;

3.4.

Anglies arba bituminio skalūno dujinimas ar suskystinimas (kai įrenginių

pajėgumas – 500

ir daugiau tonų per parą).

gamybos ir perdirbimo pramonė:

4.1.

Plieno ir ketaus pirminis lydymas;

4.2.

Spalvotųjų metalų gamyba iš rūdų, koncentratų ar antrinių žaliavų cheminiais,

metalurgijos ar elektrolizės būdais.

pramonė:

Asbesto

gavyba ar perdirbimas, asbesto ar gaminių, kuriuose yra asbesto, perdirbimas

(kai gaminių, kuriuose yra asbesto, pagaminama 20 000 ir daugiau tonų per

metus; frikcinių medžiagų – kai per metus pagaminama 50 ir daugiau

tonų; kitais asbesto panaudojimo atvejais – kai per metus naudojama 200

ir daugiau tonų asbesto).

6.1. Organinių cheminių medžiagų, neorganinių cheminių

medžiagų, fosforo, azoto ar kalio trąšų (įskaitant kompleksines trąšas), kitų

agrocheminių medžiagų (įskaitant biocidus), farmacinių produktų gamyba

pramoniniu mastu;

6.2.

Naftos, naftos produktų bei cheminių medžiagų saugojimo statinių (sandėlių ar

aikštelių) statyba (kai talpa – 200 000 ir daugiau

tonų);

6.3.

Sprogmenų gamyba.

7.

Medienos ir popieriaus pramonė:

7.1. Popieriaus ar

kartono gamyba (kai gamybos pajėgumas – 200 ir daugiau tonų per parą);

7.2.

Medienos masės gamyba.

statiniai:

8.1.

Jūros uostų, prieplaukų ar terminalų (pakrovimo ar iškrovimo) įrengimas

(laivams, kurių keliamoji galia, – 1 350 ir daugiau tonų);

8.2.

Vidaus vandenų kelių, uostų, prieplaukų ar terminalų (pakrovimo ar iškrovimo)

įrengimas (laivams, kurių keliamoji galia, – 1 350 ir daugiau tonų);

8.3.

Magistralinių ar krašto automobilių kelių tiesimas;

8.4.

Kelių, turinčių keturias ir daugiau eismo juostų, tiesimas ar kelių, turinčių

mažiau negu keturias eismo juostas, rekonstravimas įrengiant keturias ar

daugiau eismo juostų (kai tiesiamas ar rekonstruojamas 10 km ar ilgesnis nenutrūkstamas kelio ruožas);

8.5.

Pagrindinių viešojo naudojimo geležinkelių tiesimas;

8.6.

Oro uostų ar aerodromų įrengimas (kai kilimo ir tūpimo takas – 2 100 m

arba ilgesnis);

8.7.

Dujų, naftos ar cheminių medžiagų tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio

skersmuo –

800 ir daugiau milimetrų, o ilgis – 40 ir daugiau kilometrų);

8.8.

Antžeminių elektros perdavimo linijų tiesimas (kai įtampa – 110

kV ar aukštesnė, o linijos ilgis – 15 ir daugiau kilometrų).

9.1.

Vandenviečių įrengimas (kai pajėgumas – 10 milijonų ir

daugiau m(3) per metus);

9.2.

Požeminių vandenų dirbtinis papildymas (kai per metus papildoma 10 milijonų ir

daugiau m(3) vandens);

9.3.

Nuotėkio perskirstymas upių baseinams (kai per metus perskirstoma 100 milijonų

ir daugiau m(3) vandens) ar vandens išteklių perskirstymas upių

baseinams (kai daugiametis vidutinis baseino, iš kurio imamas vanduo, nuotėkis

yra 2 000 milijonų ir daugiau m(3) vandens per metus ir perskirstoma

5 procentai ir daugiau šio nuotėkio);

9.4.

Miestų, miestelių ar kaimų nuotekų valymo įrenginių įrengimas (kai įrenginiai

gali išvalyti 50 000 ir daugiau gyventojų ekvivalentą atitinkantį teršalų

kiekį);

9.5.

Radioaktyviųjų atliekų apdorojimo, naudojimo, saugojimo, laidojimo ar šalinimo

įrenginių įrengimas bei šių įrenginių eksploatacijos nutraukimas;

9.6.

Statinių ar įrenginių, skirtų pavojingoms atliekoms šalinti ar naudoti,

statymas ar įrengimas;

9.7.

Statinių ar įrenginių, skirtų nepavojingoms atliekoms šalinti ar naudoti

deginant ar apdorojant cheminiu būdu, statymas ar įrengimas (kai įrenginių

pajėgumas – 100

ir daugiau tonų per parą).

10.

Į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas,

rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos pakeitimas ar išplėtimas tais

atvejais, kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka šiame priede nustatytus

ribinius dydžius, jei jie yra nustatyti.

Lietuvos

Respublikos

planuojamos

ūkinės veiklos

poveikio

aplinkai vertinimo įstatymo

2

priedas

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS, KURIAI TURI

BŪTI ATLIEKAMA

ATRANKA DĖL

POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO,

RŪŠIŲ SĄRAŠAS

vandens ūkis, miškininkystė:

1.1. Kiaulininkystė

(mažiau kaip 900, bet daugiau kaip 200 paršavedžių; mažiau kaip 3 000, bet

daugiau kaip 700 kitų kiaulių);

1.2. Kitų

naminių gyvulių auginimas (daugiau kaip 200 gyvulių);

1.3. Vištų

auginimas (mažiau kaip 85 000, bet daugiau kaip 10 000 broilerių; mažiau kaip

60 000, bet daugiau kaip 10 000 vištų);

1.4. Kitų

paukščių auginimas (daugiau kaip 10 000 kitų paukščių);

1.5. Žuvų

auginimas ar veisimas (jūroje ar tvenkiniuose, kurių plotas didesnis kaip 5 ha);

1.6.

Vandentvarkos įrenginių žemės ūkio reikmėms, įskaitant sausinimo ir drėkinimo

sistemas, įrengimas (kai užimamas plotas didesnis kaip 5 ha);

1.7. Užtvankų ir kitų įrenginių, skirtų vandens sulaikymui ar

nuolatiniam saugojimui, įrengimas (mažiau kaip 5 milijonai m(3), bet

daugiau kaip 200 000 m(3) vandens tūrio arba kai jų vandens

paviršiaus plotas mažesnis kaip 250 ha, bet didesnis kaip 10 ha);

1.8.

Nesukultūrintų žemės plotų panaudojimas intensyvaus žemės ūkio reikmėms (kai

naudojamas didesnis kaip 0,5 ha plotas);

1.9.

Kompleksinių žemėtvarkos projektų, numatančių kaimų žemėvaldos pakeitimus,

įgyvendinimas;

1.10. Miško

įveisimas ar miško iškirtimas siekiant pakeisti žemės naudojimą (kai plotas –

daugiau kaip 1 ha miestuose ir daugiau kaip 10 ha kaimo vietovėse);

1.11. Žemės

plotų atgavimas iš jūros.

perdirbamoji pramonė:

2.1. Durpių

gavyba (kai gavybos plotas – mažiau kaip 150 ha, bet daugiau kaip 0,5 ha);

2.2. Gamtinių

dujų gavyba ar perdirbimas (kai išgaunama ar perdirbama mažiau kaip 500 000 m(3) per parą);

2.3. Kitų

naudingųjų iškasenų kasyba ar akmens skaldymas (kai kasybos plotas – mažiau

kaip 25 ha, bet daugiau kaip 0,5 ha);

2.4. Mineralinių

ar organinių medžiagų gavyba iš jūrų, ežerų ar upių dugno;

2.5. Giluminių

gręžinių (geoterminių, vandens tiekimo, mineralinio vandens gavybos ir kt.,

išskyrus gręžinius, skirtus grunto stabilumui tirti) įrengimas;

2.6. Šachtų tipo

kasyklų įrengimas.

3.1. Šiluminių

elektrinių bei kitų deginimo įrenginių ar kitokių pramoninių įrenginių elektrai,

garui gaminti arba vandeniui šildyti įrengimas (kai įrenginių galingumas – mažiau

kaip 300 MW, bet daugiau kaip 20 MW);

3.2. Garo ar

karšto vandens tiekimo vamzdynų tiesimas (kai ilgis – daugiau kaip 2 km);

3.3. Dujų

saugyklų įrengimas (kai talpa – daugiau kaip 10 000 m(3));

3.4. Kito

iškastinio kuro saugojimo statinių (sandėlių ar aikštelių) statyba (kai talpa –

daugiau kaip 1 000 tonų);

3.5.

Briketų gamyba iš anglių ar lignito;

3.6. Vandens

jėgainių (hidroelektrinių, malūnų, lentpjūvių ar kitų jėgainių, naudojančių

sukauptą vandens energiją) įrengimas (kai galingumas – daugiau kaip 0,1

MW);

3.7. Vėjo

jėgainių įrengimas (kai aukštis, įskaitant sparnų ilgį, – daugiau kaip 10 m ar turinčių 2 ar daugiau turbinų).

gamybos ir perdirbimo pramonė:

4.1. Metalų rūdų

perdirbimas;

4.2. Juodųjų

metalų (įskaitant ketų ir plieną) gamyba (pirminis ar antrinis lydymas arba

liejimas);

4.3. Juodųjų

metalų perdirbimas, įskaitant karštą valcavimą, kalimą, presavimą, štampavimą,

profiliavimą ir apsauginės aplydytosios dangos taikymą;

4.4. Spalvotųjų

metalų (išskyrus tauriuosius) lydymas ar liejimas, įskaitant antrinių žaliavų

perdirbimą (valymą, liejimą ir t. t.) (kai gamybos pajėgumas – daugiau

kaip 30 tonų per parą);

4.5. Metalų ar

plastikų paviršių apdorojimas elektrolizės ar cheminiais būdais (kai gamybos

pajėgumas – daugiau kaip 50 000 m(2) per metus);

4.6. Variklinių

transporto priemonių ar jų variklių gamyba bei surinkimas (kai pagrindinis

plotas – daugiau kaip 1 000 m(2));

4.7.

Laivų statyba ar remontas;

4.8. Orlaivių

gamyba ar remontas;

4.9.

Geležinkelių įrangos gamyba ar remontas (kai pagrindinis plotas – daugiau

kaip 1 000 m(2));

4.10. Metalų

kalimas, presavimas ar štampavimas sprogstamuoju būdu.

pramonė:

5.1. Kokso

gamyba (sausas anglių distiliavimas);

5.2. Asbesto

gavyba ar perdirbimas, asbesto ar gaminių, kuriuose yra asbesto, perdirbimas

(kai gaminių, kuriuose yra asbesto, pagaminama mažiau kaip 20 000 tonų per

metus; frikcinių medžiagų – kai per metus pagaminama mažiau kaip 50

tonų; kitais asbesto panaudojimo atvejais – kai per metus naudojama mažiau kaip

200 tonų asbesto);

5.3.

Stiklo ar stiklo pluoštų gamyba;

5.4. Mineralinių

medžiagų lydymas, įskaitant mineralinių pluoštų gamybą (kai gamybos pajėgumas –

daugiau kaip 10 tonų per parą);

5.5. Keramikos

gaminių gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 3 tonos per parą);

5.6. Cemento

gamyba;

5.7. Betoninių

statybinių medžiagų ar konstrukcijų gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau

kaip 5 000 m(3) per metus);

5.8. Degto molio

plytų, plytelių ir statybinių dirbinių gamyba.

pramonė:

6.1. Tepalo

gamyba iš nevalytos naftos;

6.2. Farmacijos

produktų (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 1 tona per parą), pesticidų (kai

gamybos pajėgumas – daugiau kaip 5 tonos per parą), dažų ir lakų (kai gamybos

pajėgumas – daugiau kaip 10 tonų per parą), elastomerų (kai gamybos pajėgumas –

daugiau kaip 10 tonų per parą), peroksidų (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip

5 tonos per parą), tarpinių produktų (kai pagaminama daugiau kaip 10 tonų per

parą) gamyba ar perdirbimas;

6.3. Naftos,

naftos produktų bei cheminių medžiagų saugojimo statinių (sandėlių ar

aikštelių) statyba (kai talpa – mažiau kaip 200 000, bet daugiau kaip 5 000

tonų);

6.4. Dirbtinių

odų ar dirbtinio pluošto gamyba.

tabako pramonė:

7.1. Augalinių

ar gyvulinių riebalų bei aliejaus gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip

5 tonos per parą);

7.2. Augalinių

ar gyvulinių maisto produktų pakavimas ar konservavimas (kai gamybos pajėgumas

– daugiau kaip 5 tonos per parą);

7.3. Pieno ar jo

produktų perdirbimas (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 50 tonų per parą);

7.4. Salyklo ar

alaus gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 10 tonų salyklo per parą ar 10 000 litrų alaus per parą);

7.5. Duonos

gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 10 tonų per parą);

7.6. Konditerijos

gaminių ar sirupų gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 5 tonos per

parą);

7.7. Cukraus

gamyba;

7.8. Skerdyklų

įrengimas (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 10 tonų skerdienos per parą);

7.9. Krakmolo ar

krakmolo produktų gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 5 tonos per

parą);

7.10. Mėsos ar

žuvų perdirbimas (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 5 tonos per parą);

7.11. Mielių

gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 2 tonos per parą);

7.12. Spirito

gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 1 000 litrų per parą);

7.13. Tabako

gaminių gamyba.

odos, medienos ir popieriaus pramonė:

8.1. Celiuliozės

gamyba ar perdirbimas;

8.2. Popieriaus

ar kartono gamyba (kai gamybos pajėgumas – mažiau kaip 200, bet daugiau kaip 20

tonų per parą);

8.3. Pluoštų ar

tekstilės apdorojimas (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 200 000 m(2) per metus);

8.4. Odų ar

kailių išdirbimas (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 500 m(2) per parą);

8.5. Medienos

plaušo plokščių gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 5 000 m(2) per parą), medienos drožlių plokščių gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau

kaip 100 m(3) per parą) ar faneros gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau

kaip 50 m(3) per parą).

pramonė:

Produktų iš

elastomerų gamyba ar perdirbimas (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 15 tonų

per parą).

statiniai:

10.1. Antžeminių

elektros perdavimo linijų tiesimas (kai įtampa žemesnė kaip 110 kV, o linijos

trumpesnės kaip 15 km, bet ilgesnės kaip 3 km);

10.2.

Urbanistinių objektų, įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar

troleibusų parkus, mašinų stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir

sveikatingumo kompleksus, statyba (kai užimamas didesnis kaip 0,5 ha plotas);

10.3. Antžeminių

ar požeminių geležinkelių, išskyrus pagrindinius viešojo naudojimo

geležinkelius, (ilgesnių kaip 2 km) tiesimas;

10.4.

Geležinkelių, kelių, jūrų ar oro transporto krovinių paskirstymo ar perkrovimo

įrenginių ar terminalų įrengimas (kai įrengiamas didesnis kaip 0,5 ha plotas);

10.5. Oro uostų

ar aerodromų įrengimas (kai kilimo ir tūpimo takas trumpesnis kaip 2 100 m);

10.6. Rajoninių

kelių (ilgesnių kaip 2 km) tiesimas;

10.7. Kelių,

turinčių keturias ar daugiau eismo juostų, tiesimas ar kelių, turinčių mažiau

negu keturias eismo juostas, rekonstravimas, įrengiant juose keturias ar

daugiau eismo juostų (kai tiesiamas ar rekonstruojamas trumpesnis kaip 10 km, bet ilgesnis kaip 2 km nenutrūkstamas kelio ruožas);

10.8. Jūros

uostų ar prieplaukų įrengimas (laivams, kurių keliamoji galia, – mažiau kaip 1

350 tonų, o uosto ar prieplaukos plotas – daugiau kaip 1 ha);

10.9. Vidaus

vandenų kelių, uostų ar prieplaukų įrengimas (kai tinka laivams, kurių keliamoji

galia, – mažiau kaip 1 350 tonų, o uosto ar prieplaukos plotas – daugiau kaip 1 ha);

10.10. Jūros

uostų akvatorijų bei įplaukos kanalų gilinimas;

10.11.

Apsisaugoti nuo potvynių skirtų hidrotechnikos statinių statyba (kai plotas

didesnis kaip 1 ha);

10.12.

Tramvajaus, požeminių geležinkelių ar kitokio transporto, iš dalies ar

išimtinai naudojamo keleiviams vežti, linijų (ilgesnių kaip 2 km) tiesimas;

10.13. Kabančio

transporto (pvz., keltuvų) ar funikulierių, iš dalies ar išimtinai naudojamo

keleiviams vežti, linijų (ilgesnių kaip 500 m) tiesimas;

10.14. Naftos ar

cheminių medžiagų tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – mažiau

kaip 800 mm, o ilgis – mažiau kaip 40 km);

10.15. Dujų

tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – mažiau kaip 800 mm, o ilgis – mažiau kaip 40 km, bet daugiau kaip 5 km);

10.16. Vandens

kanalų (ilgesnių kaip 1 km) įrengimas;

10.17.

Priešerozinių jūros pakrantės statinių ar įrenginių, galinčių pakeisti jūros

pakrantę, (pvz., pylimų, molų ir kt.) statyba ar įrengimas;

10.18.

Vandenviečių įrengimas (kai pajėgumas – mažiau kaip 10 milijonų m(3),

bet daugiau kaip 350 000 m(3) per metus);

10.19. Tiltų

(ilgesnių kaip 250 m) statyba.

planuojamos ūkinės veiklos rūšys:

11.1. Variklinių

transporto priemonių nuolatinių lenktyniavimo ar išbandymo trasų įrengimas (kai

įrengiamas didesnis kaip 1 ha plotas);

11.2. Statinių

ar įrenginių, skirtų nepavojingoms atliekoms šalinti ar naudoti, statyba ar

įrengimas;

11.3.

Vandenvalos įrenginių įrengimas:

11.3.1. miestų,

miestelių ar kaimų nuotekų valymo įrenginiai (galintys išvalyti mažiau kaip 50

000, bet daugiau kaip 2 000 gyventojų ekvivalentą atitinkantį teršalų kiekį);

11.3.2.

paviršinių nuotekų valymo įrenginiai (skirti paviršinėms nuotekoms, surenkamoms

kanalizacijos tinklais iš 50 ha ir didesnės teritorijos);

11.3.3.

pramoninių nuotekų valymo įrenginiai;

11.4.

Vandenvalos įrenginių dumblo ar kitokio užteršto dumblo utilizavimo ar

saugojimo įrenginių įrengimas;

11.5. Iškasto

grunto gramzdinimas;

11.6. Požeminių

vandenų dirbtinis papildymas (kai per metus papildoma mažiau kaip 10 milijonų m(3)

vandens);

11.7. Nuotėkio

perskirstymas upių baseinams (kai per metus perskirstoma mažiau kaip 100

milijonų m(3) vandens) ar vandens išteklių perskirstymas upių

baseinams (kai daugiametis vidutinis baseino, iš kurio imamas vanduo, nuotėkis

yra mažesnis kaip 2 000 milijonų m(3) vandens per metus ir

perskirstoma mažiau kaip 5 procentai šio nuotėkio);

11.8. Metalo

laužo, įskaitant nereikalingas transporto priemones, saugyklų įrengimas (kai

įrengiamas didesnis kaip 0,5 ha plotas);

11.9. Variklių,

turbinų ar reaktorių išbandymų įrenginių įrengimas (kai pagrindinis plotas

didesnis kaip 500 m(2));

11.10.

Sprogstamųjų medžiagų sunaikinimo ar kenksmingumo pašalinimo įrenginių

įrengimas arba sprogstamųjų medžiagų sunaikinimo ar kenksmingumo pašalinimo

vietų nustatymas;

11.11. Kritusių

ar sergančių gyvulių supirkimas arba skerdimas (kai pajėgumas didesnis kaip 10

gyvulių per parą);

11.12.

Galvaninių elementų gamyba (kai pagaminama daugiau kaip 5 000 vienetų per

metus);

11.13. Ežerų

valymas ar jų vandens lygio reguliavimas (kai valomas ar reguliuojamas didesnis

kaip 0,5 ha plotas);

11.14. Nuosėdų

išgavimas iš jūros ar vidaus vandens telkinių dugno tokiems tikslams kaip

statyba, paplūdimių papildymas ar atkūrimas, žaliava pramonei ar kt.;

11.15. Pramonės

objektų valdų plėtimas (kai plečiamas didesnis kaip 0,5 ha plotas);

11.16. Šaudmenų

gamyba;

11.17.

Televizijos, radijo stočių, radarų įrenginių įrengimas (kai bendras siųstuvų

galingumas – 20 kW ir daugiau);

11.18.

Krematoriumų įrengimas;

11.19. Naujų

kapinių įrengimas.

laisvalaikis:

12.1. Jachtų ar

valčių prieplaukų įrengimas (kai prieplaukos plotas didesnis kaip 0,2 ha);

12.2. Poilsio

namų ar viešbučių kompleksų už miestų ribų statyba (kai užimamas plotas

didesnis kaip 0,5 ha);

12.3. Nuolatinių

stovyklaviečių ar kempingų (kurių plotas didesnis kaip 1 ha) įrengimas;

12.4. Teminių

parkų (kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha) įrengimas.

Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas,

rūšių sąrašą įrašyta planuojama ūkinė veikla, skirta eksperimentiniam

tobulinimui ar bandymui ir nevykdoma ilgiau kaip dvejus metus.

Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas,

rūšių sąrašą ar į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama

atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos

ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas, įskaitant esamų statinių rekonstravimą,

gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos

būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų

įdiegimą ir kitus pakeitimus, galinčius daryti neigiamą poveikį aplinkai,

išskyrus 1 priedo 10 punkte nurodytus atvejus.

---

Lietuvos

Respublikos

planuojamos

ūkinės veiklos

poveikio

aplinkai vertinimo įstatymo

3

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS

SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

poveikio aplinkai vertinimo (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/35/EB).

apsaugos.

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-329,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1553 (97.07.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO 6 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-436,

97.10.07, Žin., 1997, Nr.96-2428 (97.10.24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO 1,

3, 7, 10, 11 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1636,

00.04.18, Žin., 2000, Nr.39-1092 (00.05.12)

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. birželio 1 d., išskyrus Planuojamos ūkinės

veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 11 straipsnį, kuris įsigalioja

Lietuvos Respublikai prisijungus prie Konvencijos dėl poveikio aplinkai

vertinimo tarpvalstybiniame kontekste.

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-258,

2005-06-21, Žin., 2005, Nr. 84-3105 (2005-07-12)

PLANUOJAMOS

ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija nuo 2005 m . liepos 12 d.

Šio

įstatymo normos, reglamentuojančios planuojamos ūkinės veiklos poveikio

aplinkai vertinimą, taikomos procedūroms, pradėtoms įsigaliojus šiam įstatymui.

Poveikio aplinkai vertinimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo,

baigiamos pagal tuo metu galiojusias teisės normas.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Angonita Rupšytė (2005-07-12)

anrups@lrs.lt

• Atominės elektrinės ar kiti

branduoliniai reaktoriai nebepriskiriami šios rūšies įrenginiams, kai

branduolinis kuras ir kitos radionuklidais užterštos dalys visam laikui

pašalinamos iš įrenginio vietos.

13 straipsnis.

Poveikio aplinkai vertinimo proceso viešumas

aplinkai vertinimo metu visuomenė turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti iš

kitų planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dalyvių informaciją

apie galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai.

informavimą ir dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai

vertinimo procese savo lėšomis nustatyta tvarka organizuoja planuojamos ūkinės

veiklos organizatorius (užsakovas).

informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai

vertinimo procese tvarką nustato Aplinkos ministerija.

14 straipsnis.

Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių atsakomybė

Poveikio

aplinkai vertinimo proceso dalyviai įstatymų nustatyta tvarka atsako už šio

įstatymo nuostatų vykdymą, teisingos informacijos pateikimą ir pagal savo

kompetenciją padarytas išvadas ir sprendimus.

15 straipsnis.

Ginčų nagrinėjimas

šio įstatymo nuostatų taikymo ir atsakingos institucijos sprendimų įstatymų

nustatyta tvarka nagrinėja Lietuvos Respublikos teismai.

valstybių juridinių bei fizinių asmenų ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse

nenumatyta kitokia šių ginčų nagrinėjimo ir sprendimo tvarka.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                             ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

2000

m. balandžio 18 d.

įstatymo

Nr.VIII-1636

1

priedėlis

PLANUOJAMOS

ŪKINĖS VEIKLOS, KURIOS POVEIKIS APLINKAI

PRIVALO

BŪTI VERTINAMAS,

RŪŠIŲ

SĄRAŠAS

vandens ūkis

1.1.

Kiaulininkystė (900 ir daugiau paršavedžių; 3 000 ir daugiau kitų kiaulių)

1.2.

Vištų auginimas (85 000 ir daugiau broilerių; 60 000 ir daugiau vištų)

1.3.

Tvenkinių įrengimas (daugiau kaip 5 milijonai m(3) vandens tūrio)

perdirbamoji pramonė

2.1.

Naftos gavyba ar jos perdirbimas (išskyrus tepalo gamybą iš nevalytos naftos)

2.2.

Gamtinių dujų gavyba (kai išgaunama daugiau kaip 500 000 m(3) per

parą)

2.3.

Durpių gavyba (kai gavybos plotas - 150 ha ir didesnis)

2.4.

Kitų naudingųjų iškasenų kasyba ar akmens skaldymas (kai kasybos plotas - 25 ha

ir didesnis)

3.1.

Šiluminių elektrinių bei kitų deginimo įrenginių, įskaitant pramoninius

įrenginius elektrai, garui gaminti ar vandeniui šildyti, įrengimas (kai

įrenginių galingumas - 300 MW ir didesnis)

3.2.

Atominių elektrinių ar kitų branduolinių reaktorių įrengimas bei tokių

elektrinių ar reaktorių(*) demontavimas ar uždarymas

3.3.

Branduolinio kuro gamyba, perdirbimas, sodrinimas, saugojimas ar laidojimas

3.4.

Anglies arba bituminio skalūno dujinimas ar suskystinimas (kai įrenginių

pajėgumas - 500 ir daugiau tonų per parą)

gamybos ir perdirbimo pramonė

4.1.

Plieno ir ketaus pradinis lydymas

4.2.

Spalvotųjų metalų gamyba iš rūdų, koncentratų ar antrinių žaliavų cheminiais,

metalurgijos ar elektrolizės būdais

statybinių medžiagų pramonė

5.1.

Asbesto gavyba ar perdirbimas, asbesto ar gaminių, kuriuose yra asbesto,

perdirbimas (kai gaminių, kuriuose yra asbesto, pagaminama 20 000 ir daugiau

tonų per metus; frikcinių medžiagų - kai per metus pagaminama 50 ir daugiau

tonų; kitais asbesto panaudojimo atvejais - kai per metus naudojama 200 ir

daugiau tonų asbesto)

pramonė

6.1.

Organinių cheminių  medžiagų, neorganinių cheminių medžiagų, fosforo, azoto ar

kalio trąšų (įskaitant kompleksines trąšas), kitų agrocheminių medžiagų

(įskaitant biocidus), farmacinių produktų gamyba pramoniniu mastu

6.2.

Naftos, naftos produktų bei cheminių medžiagų saugojimo statinių (sandėlių ar

aikštelių) statyba (kai talpa - 200 000 ir daugiau tonų)

6.4.

Sprogmenų gamyba

7.

Medienos ir popieriaus pramonė

7.1. Popieriaus ar kartono gamyba

(kaip gamybos pajėgumas - 200 ir daugiau tonų per parą)

7.2.

Celiuliozės ir plaušienos gamyba

statiniai

8.1.

Jūros uostų, prieplaukų ar terminalų (pakrovimo ar iškrovimo) įrengimas

(laivams, kurių keliamoji galia - 1 350 ir daugiau tonų)

8.2.

Vidaus vandenų kelių, uostų, prieplaukų ar terminalų (pakrovimo ar iškrovimo)

įrengimas (laivams, kurių keliamoji galia - 1 350 ir daugiau tonų)

8.3.

Magistralinių ar krašto automobilių kelių tiesimas

8.4.

Kelių, turinčių keturias ir daugiau eismo juostų, tiesimas ar kelių, turinčių

mažiau nei keturias eismo juostas, rekonstravimas įrengiant keturias ar daugiau

eismo juostų (kai tiesiamas ar rekonstruojamas 10 km ar ilgesnis nenutrūkstamas

kelio ruošas)

8.5.

Pagrindinių viešojo naudojimo geležinkelių tiesimas

8.6.

Oro uostų ar aerodromų įrengimas (kai kilimo ir tūpimo takas - 2 100 m arba

ilgesnis)

8.7.

Dujų, naftos ar cheminių medžiagų tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio

skersmuo - 800 ir daugiau milimetrų, o ilgis - 40 ir daugiau kilometrų)

8.8.

Antžeminių elektros perdavimo linijų tiesimas (kai įtampa - 110 kV ar

aukštesnė, o linijos ilgis - 15 ir daugiau kilometrų)

9.1.

Vandenvienčių įrengimas (kai pajėgumas - 10 milijonų ir daugiau m(3)

per metus)

9.2.

Požeminių vandenų dirbtinis papildymas (kai per metus papildoma 10 milijonų ir

daugiau m(3) vandens)

9.3.

Nuotėkio perskirstymas upių baseinams (kai per metus perskirstoma 100 milijonų

ir daugiau m(3) vandens) ar vandens išteklių perskirstymas upių

baseinams (kai daugiametis vidutinis baseino, iš kurio imamas vanduo, nuotėkis

yra 2 000 milijonų ir daugiau m(3) vandens per metus ir perskirstoma

5% ir daugiau šio nuotėkio)

9.4.

Miestų, miestelių ar kaimų nuotėkų valymo įrenginių įrengimas (kai įrenginiai

gali išvalyti 50 000 ir daugiau gyventojų ekvivalentą atitinkantį teršalų

kiekį)

9.5.

Radioaktyviųjų atliekų apdorojimo, naudojimo, saugojimo, laidojimo ar šalinimo

įrenginių įrengimas bei šių įrenginių eksploatacijos nutraukimas

9.6.

Statinių ar įrenginių, skirtų pavojingoms atliekoms šalinti ar naudoti,

statymas ar įrengimas

9.7.

Statinių ar įrenginių, skirtų nepavojingoms atliekoms šalinti ar naudoti

deginant ar apdorojant cheminiu būdu, statymas ar įrengimas (kai įrenginių

pajėgumas - 100 ir daugiau tonų per parą)

Lietuvos

Respublikos

2000

m. balandžio 18 d.

įstatymo

Nr.VIII-1636

2

priedėlis

PLANUOJAMOS

ŪKINĖS VEIKLOS, KURIAI TURI BŪTI ATLIEKAMA

ATRANKA DĖL

POVEIKIO APLINKAI PRIVALOMO VERTINIMO,

RŪŠIŲ SĄRAŠAS

vandens ūkis, miškininkystė

1.1. Kiaulininkystė (mažiau kaip

900, bet daugiau kaip 200 paršavedžių; mažiau kaip 3 000, bet daugiau kaip 700

kitų kiaulių)

1.2. Kitų

naminių gyvulių auginimas (daugiau kaip 200 gyvulių)

1.3. Vištų

auginimas (mažiau kaip 85 000, bet daugiau kaip 10 000 broilerių; mažiau kaip

60 000, bet daugiau kaip 10 000 vištų)

1.4. Kitų

paukščių auginimas (daugiau kaip 10 000 kitų paukščių)

1.5. Žuvų

auginimas ar veisimas (jūroje ar tvenkiniuose, kurių plotas didesnis kaip 5 ha)

1.6.

Vandentvarkos įrenginių žemės ūkio reikmėms, įskaitant sausinimo ir drėkinimo

sistemas, įrengimas (kai užimamas plotas didesnis kaip 5 ha)

1.7. Tvenkinių

įrengimas (mažiau kaip 5 milijonai m(3), bet daugiau kaip 200 000 m(3)

vandens tūrio arba kai jų plotas mažesnis kaip 250 ha, bet didesnis kaip 10 ha)

1.9.

Nesukultūrintų žemės plotų panaudojimas intensyvaus žemės ūkio reikmėms (kai

naudojamas  didesnis kaip 0,5 ha plotas)

1.10.

Kompleksinių žemėtvarkos projektų, numatančių kaimų žemėvaldos pakeitimus,

įgyvendinimas

1.11. Miško

įveisimas ar miško iškirtimas siekiant pakeisti žemės naudojimą (kai plotas -

daugiau kaip 1 ha miestuose ir daugiau kaip 10 ha kaimo vietovėse)

1.12. Žemės

plotų atgavimas iš jūros

perdirbamoji pramonė

2.1. Durpių

gavyba (kai gavybos plotas - mažiau kaip 150 ha, bet daugiau kaip 0,5 ha)

2.2. Gamtinių

dujų gavyba ar perdirbimas (kai išgaunama ar perdirbama mažiau kaip 500 000 m(3)

per parą)

2.3. Kitų

naudingųjų iškasenų kasyba ar akmens skaldymas (kaip kasybos plotas - mažiau

kaip 25 ha, bet daugiau kaip 0,5 ha)

2.4. Mineralinių

ar organinių medžiagų gavyba iš jūrų, ežerų ar upių dugno

2.5. Giluminių

gręžinių (geoterminių, vandens tiekimo, mineralinio vandens gavybos ir kt.,

išskyrus gręžinius, skirtus grunto stabilumui tirti) įrengimas

2.6. Šachtų tipo

kasyklų įrengimas

3.1. Šiluminių

elektrinių bei kitų deginimo įrenginių ar kitokių pramoninių įrenginių

elektrai, garui gaminti arba vandeniui šildyti, įrengimas (kai įrenginių

galingumas - mažiau kaip 300 MW, bet daugiau kaip 20 MW)

3.2. Garo ar

karšto vandens tiekimo vamzdynų tiesimas (kai ilgis - daugiau kaip 2 km)

3.3. Dujų

saugyklų įrengimas (kai talpa - daugiau kaip 10 000 m(3))

3.4. Kito

iškastinio kuro saugojimo statinių (sandėlių ar aikštelių) statyba (kai talpa -

daugiau kaip 1 000 tonų)

3.5. Briketų

gamyba iš anglių ar lignito

3.6.

Hidrojėgainių (hidroelektrinių, malūnų, lentpjūvių ar kitų jėgainių,

naudojančių sukauptą vandens energiją) įrengimas (kai galingumas - daugiau kaip

0,1 MW)

3.7. Vėjo

jėgainių įrengimas (kai aukštis įskaitant sparnų ilgį - daugiau nei 10 m ar

turinčių 2 ar daugiau turbinų)

gamybos ir perdirbimo pramonė

4.1. Metalų rūdų

perdirbimas

4.2. Juodųjų

metalų (įskaitant ketų ir plieną) gamyba (pirminis ar antrinis lydymas arba

liejimas)

4.3. Juodųjų

metalų perdirbimas, įskaitant karštą valcavimą, kalimą, presavimą, štampavimą,

profiliavimą ir apsauginės aplydytosios dangos taikymą

4.4. Spalvotųjų

metalų (išskyrus tauriuosius) lydymas ar liejimas, įskaitant antrinių žaliavų

perdirbimą (valymą, liejimą ir t.t.) (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 30

tonų per parą)

4.5. Metalų ar

plastikų paviršių apdorojimas elektrolizės ar cheminiais būdais (kai gamybos

pajėgumas - daugiau kaip 50 000 m(2) per metus)

4.6. Variklinių

transporto priemonių ar jų variklių gamyba bei surinkimas (kai pagrindinis

plotas - daugiau kaip 1 000 m(2))

4.7. Laivų

statyba ar remontas

4.8. Orlaivių

gamyba ar remontas

4.9.

Geležinkelių įrangos gamyba ar remontas (kai pagrindinis plotas - daugiau kaip

1 000 m(2))

4.10. Metalų

kalimas, presavimas ar štampavimas sprogstamuoju būdu

statybinių medžiagų pramonė

5.1. Kokso

gamyba (sausas anglių distiliavimas)

5.2. Asbesto

gavyba ar perdirbimas, asbesto ar gaminių, kuriuose yra asbesto, perdirbimas

(kai gaminių, kuriuose yra asbesto, pagaminama mažiau kaip 20 000 tonų per

metus; frikcinių medžiagų - kai per metus pagaminama mažiau kaip 50 tonų;

kitais asbesto panaudojimo atvejais - kai per metus naudojama mažiau kaip 200

tonų asbesto)

5.3. Stiklo ar

stiklo pluoštų gamyba

5.4. Mineralinių

medžiagų lydymas, įskaitant mineralinių pluoštų gamybą (kai gamybos pajėgumas -

daugiau kaip 10 tonų per parą)

5.5. Keramikos

gaminių gamyba (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 3 tonos per parą)

5.6. Cemento

gamyba

5.7. Betoninių

statybinių medžiagų ar konstrukcijų gamyba (kai gamybos pajėgumas - daugiau

kaip 5 000 m(3) per metus)

pramonė

6.1. Tepalo

gamyba iš nevalytos naftos

6.2. Farmacijos

produktų (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 1 tona per parą), pesticidų (kai

gamybos pajėgumas - daugiau kaip 5 tonos per parą), dažų ir lakų (kai gamybos

pajėgumas - daugiau kaip 10 tonų per parą), elastomerų (kai gamybos pajėgumas -

daugiau kaip 10 tonų per parą), peroksidų (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip

5 tonos per parą), tarpinių produktų (kai pagaminama daugiau kaip 10 tonų per

parą) gamyba ar perdirbimas

6.3. Naftos,

naftos produktų bei cheminių medžiagų saugojimo statinių (sandėlių ar

aikštelių) statyba (kai talpa - mažiau kaip 200 000, bet daugiau kaip 5 000

tonų)

6.4. Dirbtinių

odų ar dirbtinio pluošto gamyba

pramonė

7.1. Augalinių

ar gyvulinių riebalų bei aliejaus gamyba (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip

5 tonos per parą)

7.2. Augalinių

ar gyvulinių maisto produktų pakavimas ar konservavimas (kai gamybos pajėgumas

• daugiau kaip 5 tonos per parą)

7.3. Pieno ar jo

produktų perdirbimas (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 50 tonų per parą)

7.4. Salyklo ar

alaus gamyba (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 10 tonų salyklo per parą ar

10 000 litrų alaus per parą)

7.5. Duonos

gamyba (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 10 tonų per parą)

7.6. Konditerijos gaminių ar

sirupų gamyba (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 5 tonos per parą)

7.7. Cukraus

gamyba

7.8. Skerdyklų

įrengimas (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 10 tonų skerdienos per parą)

7.9. Krakmolo ar

krakmolo produktų gamyba (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 5 tonos per

parą)

7.10. Mėsos ar

žuvų perdirbimas (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 5 tonos per parą)

7.11. Mielių

gamyba (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 2 tonos per parą)

7.12. Spirito

gamyba (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 1000 litrų per parą)

odos, medienos ir popieriaus pramonė

8.1. Medienos

masės gamyba

8.2. Popieriaus

ar kartono gamyba (kai gamybos pajėgumas - mažiau kaip 200, bet daugiau kaip 20

tonų per parą)

8.3. Pluoštų ar

tekstilės apdorojimas (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 200 000 m(2)

per metus)

8.4. Odų ar

kailių išdirbimas (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 500 m(2) per

parą)

8.5. Medienos

plaušo plokščių gamyba (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 5 000 m(2)

per parą), medienos drožlių plokščių gamyba (kai gamybos pajėgumas - daugiau

kaip 100 m(3) per parą) ar faneros gamyba (kai gamybos pajėgumas -

daugiau kaip 50 m(3) per parą)

9.1. Produktų iš

elastomerų gamyba ar perdirbimas (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 15 tonų

per parą)

statiniai

10.1. Antžeminių

elektros perdavimo linijų tiesimas (kai įtampa žemesnė kaip 110 kV, o linijos

trumpesnės kaip 15 km, bet ilgesnės kaip 3 km)

10.2.

Urbanistinių objektų, įskaitant prekybos centrus, autobusų ar troleibusų

parkus, mašinų stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, statyba (kai užimamas

didesnis kaip 0,5 ha plotas)

10.3. Antžeminių

ar požeminių geležinkelių, išskyrus pagrindinius viešojo naudojimo

geležinkelius, (ilgesnių kaip 2 km) tiesimas

10.4.

Geležinkelių, kelių, jūrų ar oro transporto krovinių paskirstymo ar perkrovimo

įrenginių ar terminalų įrengimas (kai įrengiamas didesnis kaip 0,5 ha plotas)

10.5. Oro uostų

ar aerodromų įrengimas (kai kilimo ir tūpimo takas trumpesnis kaip 2 100 m)

10.6. Rajoninių

kelių (ilgesnių kaip 2 km) tiesimas

10.7. Kelių,

turinčių keturias ar daugiau eismo juostų, tiesimas ar kelių, turinčių mažiau

nei keturias eismo juostas, rekonstravimas, įrengiant juose keturias ar daugiau

eismo juostų (kai tiesiamas ar rekonstruojamas trumpesnis kaip 10 km, bet

ilgesnis kaip 2 km nenutrūkstamas kelio ruožas)

10.8. Jūros

uostų ar prieplaukų įrengimas (laivams, kurių keliamoji galia - mažiau kaip 1

350 tonų, o uosto ar prieplaukos plotas - daugiau kaip 1 ha)

10.9. Vidaus

vandenų kelių, uostų ar prieplaukų įrengimas (kai tinka laivams, kurių

keliamoji galia - mažiau kaip 1 350 tonų, o uosto ar prieplaukos plotas -

daugiau kaip 1 ha)

10.10. Jūros

uostų akvatorijų bei įplaukos kanalų gilinimas

10.11.

Apsisaugoti nuo potvynių skirtų hidrotechnikos statinių statyba (kai plotas

didesnis kaip 1 ha)

10.12.

Tramvajaus, požeminių geležinkelių ar kitokio transporto, iš dalies ar

išimtinai naudojamo keleiviams vežti, linijų (ilgesnių kaip 2 km) tiesimas

10.13. Kabančio

transporto (pvz., keltuvų) ar funikulierių, iš dalies ar išimtinai naudojamo

keleiviams vežti, linijų (ilgesnių kaip 500 m) tiesimas

10.14. Dujų,

naftos ar cheminių medžiagų tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio skersmuo -

mažiau kaip 800 mm, o ilgis - mažiau kaip 40 km, bet daugiau kaip 2 km)

10.15. Vandens

kanalų (ilgesnių kaip 1 km) įrengimas

10.16.

Priešerozinių jūros pakrantės statinių ar įrenginių, galinčių pakeisti jūros

pakrantę, (pvz., pylimų, molų ir kt.) statyba ar įrengimas

10.17.

Vandenviečių įrengimas (kai pajėgumas - mažiau kaip 10 milijonų m(3),

bet daugiau kaip 350 000 m(3) per metus)

10.18. Tiltų

(ilgesnių kaip 250 m) statyba

planuojamos ūkinės veiklos rūšys

11.1. Variklinių transporto priemonių

nuolatinių lenktyniavimo ar išbandymo trasų įrengimas (kai įrengiamas didesnis

kaip 1 ha plotas)

11.2. Statinių

ar įrenginių, skirtų nepavojingoms atliekoms šalinti ar naudoti, statyba ar

įrengimas

11.3.

Vandenvalos įrenginių įrengimas:

11.3.1. miestų,

miestelių ar kaimų nuotėkų valymo įrenginiai (kurie gali išvalyti mažiau kaip

50 000, bet daugiau kaip 2 000 gyventojų ekvivalentą atitinkantį teršalų kiekį)

11.3.2.

paviršinių nuotėkų valymo įrenginiai (kurie skirti paviršinėms nuotėkoms,

surenkamoms kanalizacijos tinklais iš 50 ha ir didesnės teritorijos)

11.3.3.

pramoninių nuotėkų valymo įrenginiai

11.4.

Vandenvalos įrenginių dumblo ar kitokio užteršto dumblo utilizavimo ar

saugojimo įrenginių įrengimas ar tokio dumblo utilizavimo (saugojimo) vietų

nustatymas

11.5. Iškasto

grunto gramzdinimo vietų nustatymas

11.6. Požeminių

vandenų dirbtinis papildymas (kai per metus papildoma mažiau kaip 10 milijonų m(3)

vandens)

11.7. Nuotėkio

perskirstymas upių baseinams (kai per metus perskirstoma mažiau kaip 100

milijonų m(3) vandens) ar vandens išteklių perskirstymas upių

baseinams (kai daugiametis vidutinis baseino, iš kurio imamas vanduo, nuotėkis

yra mažesnis kaip 2 000 milijonų m(3) vandens per metus ir

perskirstoma mažiau kaip 5 procentai šio nuotėkio)

11.8. Metalo

laužo, įskaitant nereikalingas transporto priemones, saugyklų įrengimas (kai

įrengiamas didesnis kaip 0,5 ha plotas)

11.9. Variklių,

turbinų ar reaktorių išbandymų įrenginių įrengimas (kai pagrindinis plotas

didesnis kaip 500 m(2))

11.10. Sprogstamųjų

medžiagų sunaikinimo ar kenksmingumo pašalinimo įrenginių įrengimas ar

sprogstamųjų medžiagų sunaikinimo ar kenksmingumo pašalinimo vietų nustatymas

11.11. Kritusių

ar sergančių gyvulių supirkimas ar skerdimas (kai pajėgumas didesnis kaip 10

gyvulių per parą)

11.12.

Galvaninių elementų gamyba (kai pagaminama daugiau kaip 5 000 vienetų per

metus)

11.13. Ežerų

valymas ar jų vandens lygio reguliavimas (kai valomas ar reguliuojamas didesnis

kaip 0,5 ha plotas)

11.14. Nuosėdų

išgavimas iš jūros ar vidaus vandens telkinių dugno tokiems tikslams kaip

statyba, paplūdimių papildymas ar atkūrimas, žaliava pramonei ar kt.

11.15. Pramonės

objektų valdų plėtimas (kai plečiamas didesnis kaip 0,5 ha plotas)

11.16. Šaudmenų

gamyba

11.17.

Televizijos, radijo stočių, radarų įrenginių įrengimas (kai bendras siųstuvų

galingumas 20 kW ir daugiau)

11.18.

Krematoriumų įrengimas

laisvalaikis

12.1. Jachtų ar valčių prieplaukų

įrengimas (kai prieplaukos plotas didesnis kaip 0,2 ha)

12.2. Poilsio

namų ar viešbučių kompleksų už miestų ribų statyba (kai užimamas plotas

didesnis kaip 0,5 ha)

12.3. Nuolatinių

stovyklaviečių ar kempingų (kurių plotas didesnis kaip 1 ha) įrengimas

12.4. Teminių

parkų (kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha) įrengimas

ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą

įrašyta planuojama ūkinė veikla, skirta eksperimentiniam tobulinimui ar

bandymui ir nevykdoma ilgiau kaip dvejus metus

ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą

ar į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl

poveikio aplinkai privalomo vertinimo, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės

veiklos keitimas ar išplėtimas, įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos

proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo,

produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą ir

kitus pakeitimus, galinčius daryti neigiamą poveikį aplinkai.

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-329, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1553 (97.07.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO 6 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-436, 97.10.07, Žin., 1997, Nr.96-2428 (97.10.24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO 1,

3, 7, 10, 11 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1636, 00.04.18, Žin., 2000, Nr.39-1092

(00.05.12)

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. birželio 1 d., išskyrus Planuojamos ūkinės

veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 11 straipsnį, kuris įsigalioja

Lietuvos Respublikai prisijungus prie Konvencijos dėl poveikio aplinkai

vertinimo tarpvalstybiniame kontekste.

Nauja įstatymo redakcija

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2000.05.15)

• Atominės elektrinės ar kiti branduoliniai

reaktoriai nebepriskiriami šios rūšies įrenginiams, kai branduolinis kuras ir

kitos radionuklidais užterštos dalys visam laikui pašalinami iš įrenginio

vietos.