Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas

Redagavo: Ramun? L??ait? (1997

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1996, Nr. 82-1965

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

PLANUOJAMOS

ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO

ĮSTATYMAS

1996 m. rugpjūčio 15

d. Nr. I-1495

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo 2005 m. liepos 12 d.:

Nr.

X-258,

2005-06-21, Žin., 2005, Nr. 84-3105 (2005-07-12)

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

reglamentuoja planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą ir

šio proceso dalyvių tarpusavio santykius.

siekiama suderinti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo

proceso reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio

įstatymo 3 priede.

2

straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

institucija

– Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliota institucija,

koordinuojanti poveikio aplinkai vertinimo procesą ir vykdanti kitas šio

įstatymo nustatytas funkcijas.

veikla

– numatoma vykdyti veikla, apimanti statinių statybą, esamų statinių

rekonstravimą, produktų gamybą, gamybos proceso ir technologinės įrangos

įdiegimą, modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar

rūšies pakeitimą, žemės gelmių išteklių gavybą ir kitų gamtos išteklių

naudojimą, taip pat žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos projektuose

numatomą ūkinę veiklą ir kitą ūkinę veiklą, galinčią turėti poveikį aplinkai.

ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) – fizinis ar juridinis asmuo,

taip pat Lietuvoje veikiantys Europos Sąjungos valstybių narių bei kitų

užsienio valstybių įmonių filialai, planuojantys ūkinę veiklą, kuriai turi būti

atliktos šiame įstatyme nustatytos poveikio aplinkai vertinimo procedūros.

aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas – planuojamos ūkinės veiklos

organizatoriaus (užsakovo) įgaliotas fizinis asmuo, turintis atitinkamą

aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų poveikio

aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, arba juridinis asmuo,

turintis specialistus su atitinkamu aukštuoju išsilavinimu ar kvalifikacija

srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų

dalių specifiką.

aplinkai vertinimo procesas – planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio

aplinkai nustatymas, apibūdinimas ir įvertinimas.

aplinkai vertinimo subjektai – valstybės ir savivaldybių institucijos,

nagrinėjančios poveikio aplinkai vertinimo programas bei ataskaitas ir pagal

savo kompetenciją teikiančios išvadas.

aplinkai – numatomas aplinkos pokytis, kurio priežastis yra planuojama

ūkinė veikla.

poveikis aplinkai – numatomas aplinkos pokytis, kurio poveikiui aplinkai

išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti būtina numatyti

atitinkamas priemones.

atsakingos institucijos motyvuotas nustatyta tvarka priimtas nustatytos formos

dokumentas, nurodantis, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų

įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, veiklos pobūdį ir (ar) poveikį

aplinkai, leistina, ar neleistina pasirinktoje vietoje.

visuomenė – visuomenė, kuriai daro arba gali daryti poveikį sprendimai,

veiksmai ar neveikimas poveikio aplinkai vertinimo srityje arba kuri yra

suinteresuota poveikio aplinkai vertinimo procesu. Pagal šią apibrėžtį

asociacijos ir kiti viešieji

juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų

įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir

skatina aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis.

– vienas arba keli fiziniai ar juridiniai asmenys bei jų organizacijos,

asociacijos ar grupės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1654,

2008-06-30, Žin., 2008, Nr. 81-3167 (2008-07-17)

Nr. XI-1433, 2011-06-09,

Žin., 2011, Nr. 77-3720 (2011-06-28)

3

straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo objektas ir procesas

aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo

pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį

aplinkai.

aplinkai vertinimas atliekamas, kai:

1) planuojama

ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai

privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (1 priedas);

2) atrankos

metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio

aplinkai vertinimą;

3) planuojamos

ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo

„Natura 2000“ teritorijoms ir institucija, atsakinga už saugomų teritorijų

apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka

nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas.

planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai turi

teisę reikalauti, o atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės

veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, nuspręsti, kad atranka dėl poveikio

aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri neįrašyta

į šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytus sąrašus.

planavimo dokumentai ir (ar) statinių, įrenginių techniniai projektai,

numatantys šio straipsnio 2 dalyje nurodytą veiklą,

kuriai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, gali

būti derinami ir tvirtinami tik atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio

aplinkai vertinimą ir priėmus sprendimą leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą.

ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą sudaro:

1) atranka dėl

poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas

bei pranešimas visuomenei apie priimtą atrankos išvadą;

2)

planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos (toliau –

programa) rengimas, pranešimas visuomenei apie parengtą programą, derinimas ir

tvirtinimas;

3)

planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos (toliau –

ataskaita) rengimas, derinimas ir viešas visuomenės supažindinimas;

4) sprendimo

priėmimas ir poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas apie

priimtą sprendimą.

6.

Kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka planuojamai ūkinei

veiklai yra suteiktas valstybės sienos, krašto apsaugos objekto statusas, o šio įstatymo nuostatų taikymas tokiai veiklai gali turėti

neigiamą poveikį valstybės gynybos tikslams, kiekvienu konkrečiu atveju

atsakinga institucija sprendžia, ar tokiai veiklai taikytini šio įstatymo

reikalavimai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1654,

2008-06-30, Žin., 2008, Nr. 81-3167 (2008-07-17)

Nr. XI-1433,

2011-06-09, Žin., 2011, Nr. 77-3720 (2011-06-28)

4

straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo tikslai

Poveikio

aplinkai vertinimo tikslai:

1) nustatyti,

apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės

veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui,

žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir

biologinei įvairovei, socialinei ekonominei aplinkai ir materialinėms

vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų

tarpusavio sąveikai;

2) sumažinti

planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir kitiems šio

straipsnio 1 punkte išvardytiems aplinkos komponentams arba šio poveikio

išvengti;

3) nustatyti, ar

planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina

pasirinktoje vietoje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1433,

2011-06-09, Žin., 2011, Nr. 77-3720 (2011-06-28)

5

straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai

aplinkai vertinimo proceso dalyviai yra:

1) atsakinga

institucija – Vyriausybės įgaliota institucija;

2) planuojamos

ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektai: valstybės institucijos,

atsakingos už sveikatos apsaugą, priešgaisrinę apsaugą, kultūros vertybių

apsaugą, ir savivaldybių institucijos;

3) planuojamos

ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas);

4) poveikio

aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas;

5) visuomenė;

6) kai

atliekamas tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas – Vyriausybės įgaliota

institucija, koordinuojanti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo

procesą.

aplinkai vertinimo subjektai gali būti ir kitos šio straipsnio 1 dalies 2

punkte nenurodytos valstybės institucijos, jei jas pakviečia dalyvauti

atsakinga institucija ar jos pačios suinteresuotos dalyvauti poveikio aplinkai

vertinimo procese ir atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės

veiklos pobūdį, mastą ar vietos ypatumus, tam pritaria. Tokiais atvejais

atsakinga institucija raštu praneša visiems poveikio aplinkai vertinimo

subjektams bei planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir

poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui, kokios kitos valstybės

institucijos dalyvauja poveikio aplinkai vertinimo procese.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1654,

2008-06-30, Žin., 2008, Nr. 81-3167 (2008-07-17)

Nr.

XI-784,

2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2647 (2010-05-11)

Nr. XI-1433,

2011-06-09, Žin., 2011, Nr. 77-3720 (2011-06-28)

6

straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių funkcijos

institucija:

1) koordinuoja

poveikio aplinkai vertinimo procesą;

2) atlieka

atranką, nagrinėja ir tvirtina programas, nagrinėja suinteresuotos visuomenės

pasiūlymų įvertinimą, motyvuotus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus,

ataskaitas, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl programų,

ataskaitų bei planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir priima sprendimą;

2

punkto redakcija nuo 2011 m. rugsėjo 29 d.:

2) atlieka

atranką, nagrinėja ir tvirtina programas, nagrinėja suinteresuotos visuomenės

pasiūlymų įvertinimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, ataskaitas,

poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl programų, ataskaitų bei

planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir priima sprendimą;

3) prireikus

pasitelkia konsultantus. Konsultantų dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos

poveikio aplinkai vertinimo procese savo lėšomis organizuoja atsakinga

institucija.

ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) savo lėšomis atlieka šio įstatymo jam

nustatytas poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas nustato, apibūdina ir įvertina

planuojamos ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai, rengia programą ir

ataskaitą bei atlieka šio įstatymo jam nustatytas poveikio aplinkai vertinimo

procedūras.

ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektai pagal savo kompetenciją

nagrinėja programas bei ataskaitas ir teikia išvadas dėl programų, ataskaitų

bei planuojamos ūkinės veiklos galimybių.

Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikia pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės

veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1654,

2008-06-30, Žin., 2008, Nr. 81-3167 (2008-07-17)

Nr. XI-1433,

2011-06-09, Žin., 2011, Nr. 77-3720 (2011-06-28)

II SKYRIUS

POVEIKIO

APLINKAI VERTINIMAS

7

straipsnis. Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo

1.

Atranka atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės

veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo,

rūšių sąrašą (2 priedas), ir tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimo

proceso dalyviai to reikalauja pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir

atsakinga institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką.

tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos

poveikio aplinkai vertinimą.

atlieka atsakinga institucija, vadovaudamasi planuojamos ūkinės veiklos

atrankos metodiniais nurodymais, kuriuos rengia ir tvirtina Aplinkos

ministerija.

atliekama remiantis planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar

poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija apie vietą,

kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla, bei informacija, apibūdinančia

planuojamą ūkinę veiklą (veiklos mastas, naudojamos technologijos bei

medžiagos, gamtinių išteklių naudojimas, pavojingų medžiagų naudojimas, atliekų

susidarymas, jų tvarkymas, tarša ir trukdžiai, galima sąveika su kita

planuojama ūkine veikla, avarijų tikimybė ir jų prevencija).

institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos

ypatumus, gali pareikalauti iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus

(užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo papildomos

informacijos, reikalingos atrankai atlikti. Tokiais atvejais planuojamos ūkinės

veiklos organizatorius (užsakovas) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų

rengėjas papildo informaciją atrankai atlikti ir pakartotinai teikia ją

atsakingai institucijai, kuri pateikia išvadą šio straipsnio 7 dalyje nustatyta

tvarka.

institucija atlieka atranką ir priima išvadą, ar privaloma atlikti poveikio

aplinkai vertinimą, remdamasi šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta informacija

bei atsižvelgusi į:

1) vietovės,

kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos požiūriu,

ekosistemos savybes, kraštovaizdį, žemėnaudos pobūdį, vietovės infrastruktūrą,

gamybos objektų sutelkimą, santykinį gamtinių išteklių kiekį, kokybę ir

regeneracijos galimybes, natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį

atkreipdama į saugomas teritorijas, taip pat į Europos ekologinio tinklo

„Natura 2000“ teritorijos gamtosauginius tikslus, tankiai apgyvendintas

teritorijas, pelkes, miškus, apsaugines zonas, vykdytos aplinkos stebėsenos

duomenų analizę, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas užterštumo

lygis ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu arba archeologiniu aspektu;

2) galimą

planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai,

augalijai, dirvožemiui, vandeniui, orui, klimatui, kraštovaizdžiui,

materialinėms vertybėms, kultūros paveldui ir visų šių veiksnių sąveikai, ypatingą

dėmesį atkreipdama į galimą poveikio mastą, tarpvalstybinį poveikį, poveikio

kompleksiškumą, jo tikimybę, trukmę, dažnumą ir grįžtamumą bei teritorijos ir

populiacijos dydį.

institucija per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai atlikti gavimo dienos

raštu pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir

poveikio aplinkai vertinimo subjektams motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma

atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Atrankos išvada dėl poveikio

aplinkai vertinimo galioja 3 metus nuo atrankos išvados viešo paskelbimo

dienos.

7

dalies redakcija nuo 2011 m. rugsėjo 29 d.:

institucija per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai atlikti gavimo dienos

raštu pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui), poveikio

aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui (jeigu jis teikė atrankos informaciją) ir

poveikio aplinkai vertinimo subjektams motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma

atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Atrankos išvada dėl poveikio aplinkai

vertinimo galioja 3 metus nuo atrankos išvados viešo paskelbimo dienos.

Atsakinga institucija, vadovaudamasi Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka ir

patvirtintais kriterijais, gali priimti sprendimą pratęsti atrankos išvados

galiojimą ne ilgesniam kaip 3 metų terminui per 20 darbo dienų nuo planuojamos

ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateikto motyvuoto prašymo dėl

atrankos išvados galiojimo pratęsimo.

kad pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas privaloma atlikti poveikio aplinkai

vertinimą, arba apie atrankos išvadą planuojamos ūkinės veiklos organizatorius

(užsakovas) praneša visuomenei Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

visuomenė per 10 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos turi teisę

Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikti atsakingai institucijai

motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą.

9

dalies redakcija nuo 2011 m. rugsėjo 29 d.:

visuomenė per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos turi teisę

Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikti atsakingai institucijai

pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą.

ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), poveikio aplinkai vertinimo

dokumentų rengėjas, poveikio aplinkai vertinimo subjektai per 10 darbo dienų

nuo atrankos išvados gavimo dienos turi teisę pateikti atsakingai institucijai

motyvuotą prašymą persvarstyti atrankos išvadą.

institucija, gavusi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo),

poveikio aplinkai vertinimo subjektų motyvuotą prašymą ar motyvuotus

suinteresuotos visuomenės pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą, kviečia

atvykti poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvius dalyvauti

priimant galutinę atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai

vertinimą.

11

dalies redakcija nuo 2011 m. rugsėjo 29 d.:

institucija, gavusi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo),

poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo, poveikio aplinkai vertinimo

subjektų motyvuotą prašymą ar suinteresuotos visuomenės pasiūlymus persvarstyti

atrankos išvadą, kviečia atvykti poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvius

dalyvauti priimant galutinę atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio

aplinkai vertinimą.

persvarstant atrankos išvadą, poveikio aplinkai vertinimo subjektai

pareikalauja papildomos informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą, planuojamos

ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar poveikio aplinkai vertinimo

dokumentų rengėjas tokią informaciją turi pateikti poveikio aplinkai vertinimo

subjektams. Šie per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos raštu

informuoja planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą), poveikio

aplinkai vertinimo dokumentų rengėją (jeigu jis teikė papildomą informaciją) ir

atsakingą instituciją apie savo išvadas, ar privaloma atlikti planuojamos

ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą.“

institucija, išnagrinėjusi visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas,

per 5 darbo dienas priima galutinę motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti

poveikio aplinkai vertinimą.

ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) apie galutinę atrankos išvadą praneša

visuomenei Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

15.

Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) gali pradėti poveikio

aplinkai vertinimą be atrankos procedūros.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1433,

2011-06-09, Žin., 2011, Nr. 77-3720 (2011-06-28)

8

straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo programa

aplinkai vertinimo programa rengiama, kai pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2

dalies nuostatas privaloma vertinti planuojamos ūkinės veiklos poveikį

aplinkai.

rengia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, vadovaudamasis Aplinkos

ministerijos patvirtintais poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos

rengimo nuostatais.

nustato ataskaitos turinį, joje nagrinėjamus klausimus.

turi būti pateikta:

1) trumpas

pagrindinių poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo svarstytų alternatyvų

aprašymas;

2) trumpas

techninių charakteristikų, technologinio proceso ir numatomų naudoti medžiagų,

gamtinių išteklių reikmių ir žemės naudojimo (statybos ir eksploatavimo

etapais) aprašymas;

3) trumpas

teritorijų, kurios gali būti reikšmingai paveiktos, aprašymas;

4) informacija

apie tai, kokie aplinkos komponentai ir koks poveikis bus nagrinėjamas

atliekant vertinimą;

5) informacija

apie tai, kokiais aspektais bus vertinamas planuojamos ūkinės veiklos poveikis

visuomenės sveikatai, socialinei ekonominei aplinkai;

6) informacija

apie poveikio aplinkai prognozavimo ir vertinimo metodus, kuriuos numatoma

naudoti atliekant vertinimą, bei numatytos priemonės neigiamam poveikiui

aplinkai išvengti, sumažinti ar kompensuoti;

7) informacija

apie tai, ar planuojama ūkinė veikla gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį

kitos valstybės aplinkai;

8) kita svarbi

informacija.

aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas organizuoja visuomenės informavimą apie

parengtą programą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Pasibaigus programos

viešinimo terminui, parengtą ir pagal gautus suinteresuotos visuomenės

pasiūlymus pataisytą programą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas

pateikia poveikio aplinkai vertinimo subjektams.

aplinkai vertinimo subjektai programą išnagrinėja ir per 10 darbo dienų nuo jos

gavimo dienos motyvuotas išvadas pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų

rengėjui. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, atsakingi už priešgaisrinę

apsaugą, kultūros vertybių apsaugą, atsižvelgę į planuojamos ūkinės veiklos

mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, teikdami išvadas dėl programos, turi

nurodyti, ar jie pageidauja nagrinėti ataskaitą. Jeigu poveikio aplinkai

vertinimo subjektai, atsakingi už priešgaisrinę apsaugą, kultūros vertybių

apsaugą, nurodo, kad nepageidauja nagrinėti ataskaitą, ataskaita jiems

neteikiama.

aplinkai vertinimo subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad

poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų programą.

Tokiais atvejais poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildo ar

pataiso programą ir pakartotinai teikia ją poveikio aplinkai vertinimo

subjektams, kurie programą išnagrinėja ir per 5 darbo dienas nuo jos gavimo

dienos pateikia savo motyvuotas išvadas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų

rengėjui.

aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas programą ir visų poveikio aplinkai

vertinimo subjektų išvadas pateikia atsakingai institucijai.

programos patvirtinimo savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė

veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės

veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos

tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, išskyrus atvejus,

kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas

numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose valstybės

strateginiuose planuose. Apie savivaldybės tarybos priimtą neigiamą sprendimą savivaldybės

administracija nedelsdama (per 3 darbo dienas) informuoja atsakingą instituciją

ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ir kartu pateikia

savivaldybės tarybos sprendimą. Atsakinga institucija, gavusi savivaldybės

tarybos sprendimą, apie tai informuoja visuomenę Aplinkos ministerijos

nustatyta tvarka.

institucija, išnagrinėjusi programą, turi teisę pateikti motyvuotus

reikalavimus poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui papildyti ar

pataisyti programą.

institucija, išnagrinėjusi programą, poveikio aplinkai vertinimo

subjektų išvadas, patvirtina programą per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos.

aplinkai vertinimo subjektų išvados prieštarauja viena kitai ir (ar) atsakinga

institucija yra gavusi suinteresuotos visuomenės motyvuotus pasiūlymus,

atsakinga institucija, prieš tvirtindama programą, kviečia atvykti planuojamos

ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų

rengėją, poveikio aplinkai vertinimo subjektus svarstyti jų išvadas ir (ar)

motyvuotus pasiūlymus. Taip pat kviečiami ir motyvuotus pasiūlymus pateikę

suinteresuotos visuomenės atstovai.

12

dalies redakcija nuo 2011 m. rugsėjo 29 d.:

aplinkai vertinimo subjektų išvados prieštarauja viena kitai ir (ar) atsakinga

institucija yra gavusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, atsakinga

institucija, prieš tvirtindama programą, kviečia atvykti planuojamos ūkinės

veiklos organizatorių (užsakovą), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją,

poveikio aplinkai vertinimo subjektus svarstyti jų išvadų ir (ar)

suinteresuotos visuomenės pasiūlymų. Taip pat kviečiami atvykti ir pasiūlymus

pateikę suinteresuotos visuomenės atstovai.

planuojamai ūkinei veiklai taikomos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo

procedūros pagal Jungtinių Tautų Organizacijos 1991 m. Konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (toliau – Konvencija),

atsakinga institucija tvirtina programą, gavusi galinčios patirti neigiamą poveikį

aplinkai Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės, kuri yra

prisijungusi prie Konvencijos, (toliau – užsienio valstybė) atsakymą apie

ketinimą dalyvauti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese.

Programa tvirtinama ir tuo atveju, kai pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį

negaunamas atsakymas iš Europos Sąjungos valstybės narės ar pagal Konvencijos

reikalavimus iš užsienio valstybės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1654,

2008-06-30, Žin., 2008, Nr. 81-3167 (2008-07-17)

Nr.

XI-784,

2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2647 (2010-05-11)

Nr. XI-1433,

2011-06-09, Žin., 2011, Nr. 77-3720 (2011-06-28)

9

straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita

aplinkai vertinimo ataskaitą rengia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų

rengėjas pagal atsakingos institucijos patvirtintą programą. Šioje ataskaitoje

privalo būti išsamiai išnagrinėti visi programoje numatyti klausimai ir pateikta

ši informacija: susidarysiančių teršalų aprašymas; atliekų susidarymo, jų

tvarkymo aprašymas; aplinkos komponentų, kuriuos planuojama ūkinė veikla gali

paveikti, aprašymas; galimo tiesioginio ir netiesioginio planuojamos ūkinės

veiklos poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui,

žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui,

biologinei įvairovei, socialinei ekonominei aplinkai ir materialinėms

vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių aplinkos komponentų

tarpusavio sąveikai apibūdinimas ir įvertinimas; priemonių, numatytų neigiamam

poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti,

aprašymas; poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo išnagrinėtų

alternatyvų analizė nurodant jų pasirinkimo priežastis, atsižvelgus į

geriausius prieinamus gamybos būdus ir galimą poveikį aplinkai; informacija

apie techninio ar praktinio pobūdžio problemas, kurios poveikio aplinkai

vertinimo dokumentų rengėjui kilo atliekant poveikio aplinkai vertinimą;

informacija apie galimas ekstremaliąsias situacijas, priemones joms išvengti ar

sušvelninti ir padariniams likviduoti; vykdytos aplinkos stebėsenos

duomenų analizė, numatomos aplinkos stebėsenos metmenys, informacija apie

galimą reikšmingą neigiamą poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir

(ar) užsienio valstybės aplinkai, taip pat visos ataskaitoje nagrinėjamos

informacijos santrauka.

aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka

organizuoja visuomenės supažindinimą su ataskaita.

aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas pagal motyvuotus suinteresuotos

visuomenės pasiūlymus pateikia patikslintą ataskaitą poveikio aplinkai

vertinimo subjektams. Šie patikrina, ar ataskaitoje išsamiai išnagrinėti jų

kompetencijai priklausantys ir programoje numatyti klausimai.

3

dalies redakcija nuo 2011 m. rugsėjo 29 d.:

aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas pagal suinteresuotos visuomenės

pasiūlymus pateikia patikslintą ataskaitą poveikio aplinkai vertinimo

subjektams. Šie patikrina, ar ataskaitoje išsamiai išnagrinėti jų kompetencijai

priklausantys ir programoje numatyti klausimai.

aplinkai vertinimo subjektai išnagrinėja ataskaitą ir per 20 darbo dienų nuo

jos gavimo dienos savo motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės

veiklos galimybių pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų

rengėjui.

aplinkai vertinimo subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad

poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų

ataskaitą. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi papildyti ar

pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją poveikio aplinkai vertinimo

subjektams. Šie ataskaitą išnagrinėja ir per 10 darbo dienų nuo jos gavimo

dienos motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos

galimybių pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui.

aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas atsakingai institucijai pateikia

ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir

planuojamos ūkinės veiklos galimybių bei argumentuotą suinteresuotos visuomenės

pasiūlymų įvertinimą. Kai planuojamai ūkinei veiklai taikomos tarpvalstybinio

poveikio aplinkai vertinimo procedūros pagal Konvenciją, poveikio aplinkai

vertinimo dokumentų rengėjas pateikia ir argumentuotą galinčios patirti

neigiamą poveikį aplinkai Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio

valstybės pasiūlymų įvertinimą.

7.

Atsakinga institucija turi teisę pareikalauti pakartotinai organizuoti

visuomenės viešą supažindinimą su ataskaita, jeigu po viešo supažindinimo su

ataskaita ji yra iš esmės keičiama, taisoma ar papildoma (pavyzdžiui, siūlomos

naujos vietos, technologijų alternatyvos, poveikį švelninančios

priemonės ir t. t.) dėl gautų poveikio aplinkai vertinimo subjektų motyvuotų

išvadų ir atsakingos institucijos motyvuotų reikalavimų pataisyti ar papildyti

ataskaitą. Kai po pakartotinio viešo supažindinimo arba atsakingos institucijos

pateiktų pastabų ataskaita iš esmės pakeičiama, pataisoma ar papildoma,

poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi gauti pakartotines poveikio

aplinkai vertinimo subjektų išvadas šio straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse

nustatyta tvarka.

aplinkai vertinimo proceso dalyviai planuojamos ūkinės veiklos poveikio

aplinkai vertinimo procedūrų vykdymo metu, iki atsakinga institucija priima

sprendimą, turi teisę kreiptis į atsakingą instituciją ir poveikio aplinkai

vertinimo subjektus jų kompetencijos klausimais, raštu pateikdami informaciją

dėl galimų pažeidimų nustatant, apibūdinant ir įvertinant galimą planuojamos

ūkinės veiklos poveikį aplinkai ar vykdant poveikio aplinkai vertinimo

procedūras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1654,

2008-06-30, Žin., 2008, Nr. 81-3167 (2008-07-17)

Nr. XI-1433,

2011-06-09, Žin., 2011, Nr. 77-3720 (2011-06-28)

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas

reglamentuoja planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą

bei šio proceso dalyvių tarpusavio santykius.

2 straipsnis.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

ūkinė veikla - naujų statinių statyba, esamų statinių rekonstravimas, naujų

technologijų įdiegimas, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimas

ar keitimas, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimas,

žemės gelmių ir kitų gamtos išteklių naudojimas, taip pat žemėtvarkos,

miškotvarkos bei vandentvarkos projektuose numatoma ūkinė veikla.

2.

Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) - fizinis, juridinis

ar juridinio asmens teisių neturintis asmuo, kuris ketina pradėti planuojamą

ūkinę veiklą ir yra atsakingas už šio įstatymo jam nustatytų poveikio aplinkai

vertinimo procedūrų atlikimą.

3.

Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) įpareigotas poveikio

aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas - fizinis, juridinis ar juridinio

asmens teisių neturintis asmuo, kurį planuojamos ūkinės veiklos organizatorius

(užsakovas) įpareigoja nustatyti, apibūdinti ir įvertinti planuojamos ūkinės

veiklos galimą poveikį aplinkai, rengti poveikio aplinkai vertinimo programą

bei ataskaitą ir atlikti šio įstatymo jam nustatytas poveikio aplinkai

vertinimo procedūras.

aplinkai vertinimas - planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai

nustatymo, apibūdinimo ir įvertinimo procesas.

aplinkai vertinimo subjektai - valstybės ir vietos savivaldos institucijos,

nagrinėjančios poveikio aplinkai vertinimo programas bei ataskaitas ir pagal

savo kompetenciją teikiančios išvadas.

aplinkai - numatomas aplinkos pokytis, kurio priežastis yra planuojama

ūkinė veikla.

3 straipsnis.

Poveikio aplinkai vertinimo objektas

aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo

pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį

aplinkai. Ši veikla yra įrašyta į:

1) planuojamos

ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą

(1 priedėlis);

2) planuojamos

ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai

privalomo vertinimo, rūšių sąrašą (2 priedėlis);

aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į

planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas,

rūšių sąrašą arba kai planuojamos ūkinės veiklos atrankos (toliau - atranka)

metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privalomas jos poveikio

aplinkai vertinimas.

planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai turi

teisę reikalauti, o atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės

veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, nuspręsti, kad atranka dėl poveikio

aplinkai privalomo vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri

neįrašyta į šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sąrašus.

aplinkai vertinimas atliekamas prieš planuojamos ūkinės veiklos projekto

parengimą, t.y. rengiant statinio statybos pagrindimą ar kitus veiklos

tikslingumą pagrindžiančius dokumentus ir atliekant tiriamuosius darbus.

4 straipsnis.

Poveikio aplinkai vertinimo tikslai

Poveikio

aplinkai vertinimo tikslai:

1) nustatyti,

apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės

veiklos poveikį žmonėms, gyvūnijai ir augalijai; dirvožemiui, žemės paviršiui

ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei

įvairovei; materialinėms vertybėms ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei

šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai;

2) sumažinti

planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį žmonėms ir kitiems šio straipsnio 1

punkte išvardytiems aplinkos komponentams ar šio poveikio išvengti;

3) nustatyti, ar

planuojama ūkinė veikla įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai leistina

pasirinktoje vietoje.

įstatymo 5 straipsnis, 6 straipsnio 4, 6 ir 8 dalys, 7 straipsnio 4 dalis, 8

straipsnio 3 dalis, 9 straipsnio 1, 6, 7 ir 8 dalys įsigalioja po 3 mėnesių nuo

šio įstatymo paskelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ dienos.

Šio įstatymo 12 straipsnio 3, 6

ir 7 dalys ir 13 straipsnio 4 ir 7 dalys įsigalioja Lietuvos Respublikos

anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo įsigaliojimo dieną.

Šio įstatymo atitaisymas

skelbtas: Žin., 2011, Nr. 109 (2011-09-03)

---

Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2011-06-29)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt

• Atominės elektrinės ar kiti

branduoliniai reaktoriai nebepriskiriami šios rūšies įrenginiams, kai

branduolinis kuras ir kitos radionuklidais užterštos dalys visam laikui

pašalinamos iš įrenginio vietos.

6 straipsnis.

Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių funkcijos

institucija:

1) koordinuoja

poveikio aplinkai vertinimo procesą;

2) atlieka

atranką, tvirtina poveikio aplinkai vertinimo programas, nagrinėja visuomenės

pasiūlymus, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas, poveikio aplinkai vertinimo

subjektų išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo programų, ataskaitų bei

planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir priima motyvuotą sprendimą, ar

planuojama ūkinė veikla įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai leistina

pasirinktoje vietoje;

3) prireikus pasitelkia

konsultantus. Konsultantų dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio

aplinkai vertinimo procese savo lėšomis organizuoja atsakinga institucija.

ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) savo lėšomis atlieka šio įstatymo jam

nustatytas poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) įpareigotas poveikio aplinkai

vertinimo dokumentų rengėjas nustato, apibūdina ir įvertina planuojamos ūkinės

veiklos galimą poveikį aplinkai, rengia poveikio aplinkai vertinimo programą ir

ataskaitą bei atlieka šio įstatymo jam nustatytas poveikio aplinkai vertinimo

procedūras.

ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektai pagal savo kompetenciją

nagrinėja poveikio aplinkai vertinimo programas bei ataskaitas ir teikia

išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo programų, ataskaitų bei planuojamos

ūkinės veiklos galimybių.

Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikia motyvuotus pasiūlymus dėl

planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir šios veiklos galimo

poveikio aplinkai.

II

SKYRIUS

POVEIKIO

APLINKAI VERTINIMAS

7 straipsnis.

Atranka ir poveikio aplinkai privalomas vertinimas

aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į planuojamos

ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą

arba kai atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privalomas

jos poveikio aplinkai vertinimas.

atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į planuojamos ūkinės veiklos,

kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo,

rūšių sąrašą.

tikslas - nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos

poveikio aplinkai vertinimą.

atlieka atsakinga institucija, vadovaudamasi planuojamos ūkinės veiklos

atrankos metodiniais nurodymais, kuriuos rengia ir tvirtina Aplinkos

ministerija.

atliekama remiantis planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar jo

įpareigoto poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija

apie vietą, kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla, bei informacija,

apibūdinančia planuojamą ūkinę veiklą (veiklos mastas, naudojamos technologijos

bei medžiagos, gamtinių išteklių naudojimas, pavojingų medžiagų naudojimas,

atliekų ir kitų medžiagų susidarymas, panaudojimas ir perdirbimas, tarša ir

trukdžiai, galima sąveika su kita planuojama ūkine veikla, avarijų tikimybė ir

jų prevencija).

institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos

ypatumus, gali pareikalauti iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus

(užsakovo) ar jo įpareigoto poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo

papildomos informacijos, reikalingos atrankai atlikti.

institucija atlieka atranką ir priima išvadą, ar privalomas poveikio aplinkai

vertinimas, remdamasi šio straipsnio 5 dalyje nurodyta informacija bei

atsižvelgusi į:

1) vietovės,

kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos požiūriu,

ekosistemos savybes, kraštovaizdį, žemėnaudos pobūdį, vietovės infrastruktūrą,

gamybos objektų sutelkimą, santykinį gamtinių išteklių kiekį, kokybę ir

regeneracijos galimybes, natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį

atkreipdama į saugomas teritorijas, tankiai apgyvendintas teritorijas, pelkes,

miškus, apsaugines zonas, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas

užterštumo lygis ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu arba archeologiniu

aspektu;

2) galimą

planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai, ypatingą dėmesį atkreipdama į

galimą tarpvalstybinį poveikio pobūdį, poveikio kompleksiškumą, jo tikimybę,

trukmę, dažnumą ir grįžtamumą bei teritorijos ir populiacijos dydį;

institucija per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai atlikti gavimo dienos

raštu pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir

poveikio aplinkai vertinimo subjektams atrankos išvadą, ar privalomas poveikio

aplinkai vertinimas.

pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas poveikį aplinkai privaloma vertinti,

arba apie atrankos išvadą planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas)

praneša visuomenei Aplinkos ministerijos patvirtinta tvarka.

per 10 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos turi teisę nustatyta

tvarka teikti atsakingai institucijai motyvuotus pasiūlymus persvarstyti

atrankos išvadą.

ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) per 10 darbo dienų nuo atrankos

išvados gavimo dienos turi teisę pateikti atsakingai institucijai motyvuotą

prašymą persvarstyti atrankos išvadą.

institucija, gavusi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo)

motyvuotą prašymą ar motyvuotus visuomenės pasiūlymus persvarstyti atrankos

išvadą, kviečia atvykti suinteresuotus poveikio aplinkai vertinimo subjektus

dalyvauti priimant galutinę atrankos išvadą, ar privalomas  poveikio  aplinkai

vertinimas.

atrankos išvada prieštarauja išvadai, priimtai pagal šio straipsnio 7 dalies

nuostatas, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) apie tai

praneša visuomenei Aplinkos ministerijos patvirtinta tvarka.

8 straipsnis.

Poveikio aplinkai vertinimo programa

aplinkai vertinimo programa (toliau - programa) rengiama visais atvejais, kai

pagal 7 straipsnio 1 dalies nuostatas privaloma vertinti planuojamos ūkinės

veiklos poveikį aplinkai.

rengia planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) arba jo

įpareigotas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, vadovaudamasis

Aplinkos ministerijos patvirtintais poveikio aplinkai vertinimo programos ir

ataskaitos rengimo nuostatais.

nustato planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos

(toliau - ataskaita) turinį, joje nagrinėjamus klausimus ir pateiktinos

informacijos kiekį.

turi būti pateikiama bent ši informacija:

1) apibūdintos

pagrindinių planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar jo

įpareigoto poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo svarstytos

alternatyvos, nurodytos jų pasirinkimo priežastys atsižvelgus į geriausius

prieinamus gamybos būdus bei galimą poveikį aplinkai;

2) techninių

charakteristikų, technologinio proceso ir numatomų naudoti medžiagų, gamtinių

išteklių reikmių ir žemės naudojimo (statybos ir eksploatacijos etapų metu)

aprašymas; susidarysiančių teršalų aprašymas; atliekų ir kitų medžiagų

susidarymo, panaudojimo ir perdirbimo aprašymas; aplinkos komponentų, kuriuos

planuojama ūkinė veikla gali paveikti, aprašymas; trumpas planuojamos ūkinės

veiklos galimo poveikio aplinkai aprašymas atsižvelgiant į galimą sąveiką su

kita ūkine veikla; priemonių, numatytų neigiamam poveikiui aplinkai išvengti,

sumažinti, kompensuoti ar jo pasekmėms likviduoti, aprašymas; numatytos galimos

ekstremalios situacijos (avarijos) ir priemonės joms išvengti bei padariniams

likviduoti;

3) taikytini

poveikio aplinkai prognozavimo ir vertinimo metodai.

ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar jo įpareigotas poveikio aplinkai

vertinimo dokumentų rengėjas parengtą programą pateikia poveikio aplinkai

vertinimo subjektams.

aplinkai vertinimo subjektai programą išnagrinėja ir per 10 darbo dienų nuo jos

gavimo dienos savo išvadas pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui

(užsakovui) ar jo įpareigotam poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui.

aplinkai vertinimo subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad

planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar jo įpareigotas

poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų poveikio

aplinkai vertinimo programą. Tokiais atvejais planuojamos ūkinės veiklos

organizatorius (užsakovas) ar jo įpareigotas poveikio aplinkai vertinimo

dokumentų rengėjas papildo ar pataiso programą ir pakartotinai teikia ją poveikio

aplinkai vertinimo subjektams, kurie programą išnagrinėja ir per 5 darbo dienas

nuo jos gavimo dienos pateikia savo išvadas planuojamos ūkinės veiklos

organizatoriui (užsakovui) ar jo įpareigotam poveikio aplinkai vertinimo

dokumentų rengėjui.

ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar jo įpareigotas poveikio aplinkai

vertinimo dokumentų rengėjas programą ir visų poveikio aplinkai vertinimo

subjektų išvadas pateikia atsakingai institucijai.

institucija, išnagrinėjusi poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas,

tvirtina programą per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos.

aplinkai vertinimo subjektų išvados prieštarauja viena kitai, atsakinga

institucija, prieš tvirtindama programą, kviečia atvykti poveikio aplinkai

vertinimo subjektus dalyvauti svarstant jų išvadas.

9 straipsnis.

Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita

aplinkai vertinimo ataskaitą rengia planuojamos ūkinės veiklos organizatorius

(užsakovas) ar jo įpareigotas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas

pagal atsakingos institucijos patvirtintą programą. Šioje ataskaitoje privalo

būti išsamiai išnagrinėti visi programoje numatyti klausimai, pateikta poveikio

aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo išnagrinėtų alternatyvų analizė, aplinkos

monitoringo planas, informacija apie techninio ar praktinio pobūdžio problemas,

kurios planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ar jo įpareigotam

poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui kilo atliekant poveikio aplinkai

vertinimą, bei visos ataskaitoje nagrinėjamos informacijos santrauka.

ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) nustatyta tvarka organizuoja

visuomenės supažindinimą su poveikio aplinkai vertinimo ataskaita.

ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar jo įpareigotas poveikio aplinkai

vertinimo dokumentų rengėjas pateikia pagal motyvuotus visuomenės pasiūlymus

patikslintą ataskaitą poveikio aplinkai vertinimo subjektams, kurie patikrina,

ar ataskaitoje pakankamai išsamiai išnagrinėti jų kompetencijai priklausantys

ir programoje numatyti klausimai.

aplinkai vertinimo subjektai išnagrinėja ataskaitą ir per 20 darbo dienų nuo

jos gavimo dienos savo išvadas pateikia planuojamos ūkinės veiklos

organizatoriui (užsakovui) ar jo įpareigotam poveikio aplinkai vertinimo

dokumentų rengėjui kartu su atsakingai institucijai skirtomis išvadomis dėl

planuojamos ūkinės veiklos galimybių.

aplinkai vertinimo subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad

planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar jo įpareigotas

poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų poveikio

aplinkai vertinimo ataskaitą. Tokiais atvejais planuojamos ūkinės veiklos

organizatorius (užsakovas) ar jo įpareigotas poveikio aplinkai vertinimo

dokumentų rengėjas papildo ar pataiso ataskaitą ir pakartotinai teikia ją

poveikio aplinkai vertinimo subjektams, kurie ataskaitą išnagrinėja ir per 10

darbo dienų nuo jos gavimo dienos savo išvadas pateikia planuojamos ūkinės veiklos

organizatoriui (užsakovui) ar jo įpareigotam poveikio aplinkai vertinimo

dokumentų rengėjui kartu su atsakingai institucijai skirtomis išvadomis dėl

planuojamos ūkinės veiklos galimybių.

ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar jo įpareigotas poveikio aplinkai

vertinimo dokumentų rengėjas atsakingai institucijai pateikia ataskaitą,

poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir dėl planuojamos

ūkinės veiklos galimybių bei argumentuotą visuomenės pasiūlymų įvertinimą.

10 straipsnis.

Sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių

institucija, išnagrinėjusi ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų

išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, argumentuotą

suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, taip pat raštu gautus

suinteresuotos visuomenės motyvuotus pasiūlymus, per 25 darbo dienas nuo

ataskaitos gavimo dienos:

1)

teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba

2) priima

sprendimą.

1

dalies redakcija nuo 2011 m. rugsėjo 29 d.:

aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės

veiklos galimybių, argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą,

taip pat raštu gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, per 25 darbo dienas

nuo ataskaitos gavimo dienos:

1) teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar

papildyti arba

2) priima sprendimą.

punktu atsakinga institucija ataskaitai nagrinėti pasitelkia konsultantus, ši

institucija motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti teikia

arba priima sprendimą per 50 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos.

Atsakinga institucija priima motyvuotą sprendimą pasitelkti konsultantus ir

pateikia jį planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir poveikio

aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui per 5 darbo dienas po ataskaitos gavimo

dienos. Šioje straipsnio dalyje nurodytas sprendimo priėmimo terminas vieną

kartą gali būti pratęstas iki 30 dienų. Atsakinga institucija apie priimtą

sprendimą pratęsti terminą privalo ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki

termino pabaigos pranešti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui)

ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir nurodyti priežastis, dėl

kurių terminas buvo pratęstas.

reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti, poveikio aplinkai vertinimo

dokumentų rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai

pateikti ją atsakingai institucijai. Ši ataskaitą išnagrinėja ir per šio

straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą priima sprendimą arba dar kartą teikia

motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti.

ūkinei veiklai atliekamas tarpvalstybinis poveikio aplinkai vertinimas pagal

Konvenciją, atsakinga institucija, atsižvelgusi į tarpvalstybinių konsultacijų

rezultatus, sprendimą priima pasibaigus tarpvalstybinio poveikio aplinkai

vertinimo procedūroms per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą.

institucija poveikio aplinkai vertinimo subjektams, planuojamos ūkinės veiklos

organizatoriui (užsakovui), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui

sprendimą pateikia raštu.

aplinkai vertinimo subjektų išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių

prieštarauja viena kitai ir (ar) atsakinga institucija yra gavusi

suinteresuotos visuomenės motyvuotus pasiūlymus, atsakinga institucija, prieš

priimdama sprendimą, kviečia atvykti planuojamos ūkinės veiklos organizatorių

(užsakovą), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją, poveikio aplinkai

vertinimo subjektus svarstyti jų išvadas ir (ar) motyvuotus pasiūlymus. Taip

pat kviečiami ir motyvuotus pasiūlymus pateikę suinteresuotos visuomenės

atstovai.

6

dalies redakcija nuo 2011 m. rugsėjo 29 d.:

aplinkai vertinimo subjektų išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių

prieštarauja viena kitai ir (ar) atsakinga institucija yra gavusi

suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, atsakinga institucija, prieš priimdama

sprendimą, kviečia atvykti planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą),

poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją, poveikio aplinkai vertinimo

subjektus svarstyti jų išvadas ir (ar) suinteresuotos visuomenės pasiūlymus.

Taip pat kviečiami ir pasiūlymus pateikę suinteresuotos visuomenės atstovai.

nustatoma, kad planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas sukels reikšmingų

neigiamų padarinių Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir nėra

alternatyvių planuojamos ūkinės veiklos sprendinių, planuojama ūkinė veikla

gali būti leistina tik tais atvejais, kai jos sprendiniai susiję su visuomenės

sveikata, tam tikrų aplinkos komponentų išsaugojimu arba, atsižvelgiant į

Europos Komisijos nuomonę, su kitomis svarbiomis priežastimis. Tokiais atvejais

turi būti numatomos ir įgyvendinamos visos įmanomos kompensacinės priemonės,

būtinos Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų tinklo vientisumui

išsaugoti. Apie šias kompensacijos priemones institucija, atsakinga už saugomų

teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, informuoja Europos Komisiją

Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

institucijos priimtas teigiamas sprendimas galioja 5 metus nuo jo priėmimo

dienos.

8

dalies redakcija nuo 2011 m. rugsėjo 29 d.:

institucijos priimtas teigiamas sprendimas galioja 5 metus nuo jo priėmimo

dienos. Atsakinga institucija, vadovaudamasi Aplinkos ministerijos nustatyta

tvarka ir patvirtintais kriterijais, gali priimti sprendimą pratęsti sprendimo

galiojimą ne ilgesniam kaip 5 metų terminui per 20 darbo dienų nuo planuojamos

ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateikto motyvuoto prašymo dėl

sprendimo galiojimo pratęsimo.

atsakinga institucija priima sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla dėl

atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų pažeidimų ir (ar) galimo

neigiamo poveikio aplinkai pasirinktoje vietoje neleistina, planuojama ūkinė

veikla negali būti vykdoma.

10.

Atsakinga institucija ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas)

Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka praneša visuomenei apie sprendimą ir

suteikia galimybę su juo susipažinti. Kai planuojamai ūkinei veiklai buvo atliktos

tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros pagal Konvenciją,

atsakinga institucija informaciją apie sprendimą pateikia ir galinčiai patirti

neigiamą poveikį aplinkai Europos Sąjungos valstybei narei ir (ar) užsienio

valstybei.

10

dalies redakcija nuo 2011 m. rugsėjo 29 d.:

10.

Atsakinga institucija ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas)

Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka praneša visuomenei apie sprendimą ir

suteikia galimybę su juo susipažinti. Kai planuojamai ūkinei veiklai

atliktos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros pagal

Konvenciją, informacija apie sprendimą teikiama ir galinčiai patirti neigiamą

poveikį aplinkai Europos Sąjungos valstybei narei ir (ar) užsienio valstybei

Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1654,

2008-06-30, Žin., 2008, Nr. 81-3167 (2008-07-17)

Nr. XI-1433,

2011-06-09, Žin., 2011, Nr. 77-3720 (2011-06-28)

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

11 straipsnis.

Tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas

atliekant atranką arba rengiant programą paaiškėja, kad Lietuvos Respublikos

teritorijoje planuojama ūkinė veikla gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį

kitos Europos Sąjungos valstybės narės aplinkai arba kita Europos Sąjungos

valstybė narė, kuri, jos nuomone, gali tapti neigiamą poveikį aplinkai

patiriančia valstybe, to pareikalauja, Lietuvos Respublika informuoja Europos

Sąjungos valstybę narę apie planuojamą ūkinę veiklą, galimą tos veiklos

tarpvalstybinį poveikį, pateikia informaciją apie numatomo priimti sprendimo

pobūdį, nurodo laikotarpį, per kurį galima pateikti pranešimą, ar galinti

patirti neigiamą poveikį aplinkai Europos Sąjungos valstybė narė pageidauja

dalyvauti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese, ir nurodo, kada

numatoma parengti ataskaitą.

Sąjungos valstybė narė, kuri gali būti reikšmingai paveikta, gavusi šio

straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, per pranešime nurodytą laikotarpį

turi teisę informuoti Lietuvos Respubliką, patvirtindama, kad gavo pranešimą,

ir nurodydama, ar ji dalyvaus tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo

procese. Jeigu Europos Sąjungos valstybė narė, kuri gali būti reikšmingai

paveikta, neatsako per pranešime nurodytą laikotarpį, Lietuvos Respublika

atlieka poveikio aplinkai vertinimą remdamasi savo nacionalinės teisės normomis

ir galiojančia praktika.

galinčios patirti neigiamą poveikį aplinkai Europos Sąjungos valstybės narės

atsakymą apie jos norą dalyvauti atliekant tarpvalstybinio poveikio aplinkai

vertinimą, Lietuvos Respublika turi pateikti galinčiai patirti neigiamą poveikį

aplinkai Europos Sąjungos valstybei narei atitinkamą informaciją apie

planuojamą ūkinę veiklą ir apie jos galimą reikšmingą neigiamą tarpvalstybinį

poveikį aplinkai, informaciją apie poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir

nurodyti laikotarpį, per kurį galinti patirti neigiamą poveikį aplinkai Europos

Sąjungos valstybė narė gali pateikti savo pasiūlymus. Laikotarpio trukmė turi

būti pakankama, kad galinčios patirti neigiamą poveikį aplinkai Europos

Sąjungos valstybės narės pateiktus pasiūlymus ar papildomą informaciją būtų

galima įtraukti į ataskaitą, iki atsakinga institucija priims sprendimą.

galinčios patirti neigiamą poveikį aplinkai Europos Sąjungos valstybės narės

pasiūlymus ar papildomą informaciją apie planuojamą ūkinę veiklą, Lietuvos

Respublika pradeda tarpvalstybines konsultacijas su galinčia patirti neigiamą

poveikį aplinkai Europos Sąjungos valstybe nare dėl galimo tarpvalstybinio

planuojamos ūkinės veiklos poveikio, numatomų priemonių poveikiui aplinkai

sumažinti ar pašalinti.

Respublikos teritorijoje planuojama ūkinė veikla gali turėti reikšmingą

neigiamą poveikį užsienio valstybei arba kai tokia užsienio valstybė

reikalauja, poveikio aplinkai vertinimas atliekamas vadovaujantis Konvencija,

tarptautinėmis sutartimis, kurias Lietuvos Respublika ir atitinkama užsienio

valstybė yra sudariusi.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1654,

2008-06-30, Žin., 2008, Nr. 81-3167 (2008-07-17)

12 straipsnis. Informacijos, reikalingos

poveikio aplinkai vertinimui atlikti, prieinamumas ir dokumentų pateikimas

ar savivaldybių institucijos, disponuojančios informacija apie aplinką,

reikalinga poveikio aplinkai vertinimui atlikti, privalo planuojamos ūkinės

veiklos organizatoriui (užsakovui) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų

rengėjui suteikti galimybę šia informacija pasinaudoti Vyriausybės nustatyta

tvarka.

poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai turi teisę Vyriausybės nustatyta

tvarka teikti dokumentus atsakingai institucijai ir gauti atsakymus iš jos per

atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą, kaip tai nustatyta

Paslaugų įstatyme, arba tiesiogiai kreipdamiesi į atsakingą instituciją,

išskyrus atvejus, kai nėra techninių galimybių tokiais būdais pateiktos

informacijos atgaminti ar perskaityti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1433,

2011-06-09, Žin., 2011, Nr. 77-3720 (2011-06-28)

13

straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo proceso viešumas

aplinkai vertinimo metu suinteresuota visuomenė turi teisę įstatymų nustatyta

tvarka gauti iš kitų planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo

proceso dalyvių informaciją apie galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį

aplinkai.

informavimą ir dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai

vertinimo procese savo lėšomis nustatyta tvarka organizuoja planuojamos ūkinės

veiklos organizatorius (užsakovas).

informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai

vertinimo procese tvarką nustato Aplinkos ministerija.

institucija ir poveikio aplinkai vertinimo subjektai saugo planuojamos ūkinės

veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų

rengėjo pateiktos informacijos konfidencialumą ir intelektinės nuosavybės

teises, jeigu tokia informacija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės

aktais, yra neskelbtina.

14

straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių atsakomybė

Poveikio

aplinkai vertinimo proceso dalyviai įstatymų nustatyta tvarka atsako už šio

įstatymo nuostatų vykdymą, teisingos informacijos pateikimą ir pagal savo

kompetenciją padarytas išvadas ir sprendimus.

15

straipsnis. Ginčų nagrinėjimas

dėl šio įstatymo taikymo, taip pat dėl sprendimų,

veiksmų ar neveikimo poveikio aplinkai vertinimo srityje nagrinėjami Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Suinteresuota visuomenė turi teisę

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jeigu mano,

kad jos prašymas, pateiktas teisės aktų, reglamentuojančių teisę gauti

informaciją apie aplinką, nustatyta tvarka, buvo neteisėtai atmestas, į jį buvo

iš dalies ar visiškai netinkamai atsakyta arba į prašymą deramai neatsižvelgta

pagal teisės aktus, reglamentuojančius teisę gauti informaciją apie aplinką.

Respublikos ir kitų valstybių juridinių bei fizinių asmenų ginčai sprendžiami

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos

tarptautinėse sutartyse nenumatyta kitokia šių ginčų nagrinėjimo ir sprendimo

tvarka.

visuomenė turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į

teismą dėl viešojo intereso gynimo ginčijant sprendimų, veiksmų ar neveikimo

poveikio aplinkai vertinimo srityje materialinį ar procesinį teisėtumą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1433,

2011-06-09, Žin., 2011, Nr. 77-3720 (2011-06-28)

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                        ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

planuojamos

ūkinės veiklos

poveikio

aplinkai vertinimo

įstatymo

1

priedas

PLANUOJAMOS

ŪKINĖS VEIKLOS, KURIOS POVEIKIS APLINKAI

PRIVALO

BŪTI VERTINAMAS,

RŪŠIŲ

SĄRAŠAS

ūkis:

1.1. Intensyvus

kiaulių auginimas, jeigu yra daugiau kaip 3 000 vietų kiaulėms (sunkesnėms negu

30 kg), arba intensyvus paršavedžių auginimas, jeigu yra daugiau kaip 900 vietų

paršavedėms;

1.2. Intensyvus

naminių paukščių auginimas, jeigu yra daugiau kaip 85 000 vietų broileriams, 60

000 vietų vištoms;

1.3.

Užtvankų ir kitų įrenginių, skirtų vandens sulaikymui ar ilgalaikiam

saugojimui, įrengimas (daugiau kaip 5 milijonai m(3) vandens tūrio

arba kai vandens paviršiaus plotas didesnis kaip 250 ha).

perdirbamoji pramonė:

2.1.

Naftos gavyba ar jos perdirbimas (išskyrus tepalo gamybą iš nevalytos naftos);

2.2.

Gamtinių dujų gavyba (kai išgaunama daugiau kaip 500 000 m(3) per

parą);

2.3.

Durpių gavyba (kai gavybos plotas – 150 ha ir didesnis);

2.4.

Kitų naudingųjų iškasenų kasyba ar akmens skaldymas (kai kasybos plotas – 25

ha ir didesnis).

3.1.

Šiluminių elektrinių bei kitų deginimo įrenginių, įskaitant pramoninius

įrenginius elektrai, garui gaminti ar vandeniui šildyti, įrengimas (kai

įrenginių galingumas –

300 MW ir didesnis);

3.2.

Atominių elektrinių ar kitų branduolinių reaktorių įrengimas bei tokių

elektrinių ar reaktorių(*

)demontavimas ar uždarymas;

3.3.

Branduolinio kuro gamyba, perdirbimas, sodrinimas, saugojimas ar laidojimas;

3.4.

Anglies arba bituminio skalūno dujinimas ar suskystinimas (kai įrenginių

pajėgumas – 500

ir daugiau tonų per parą).

gamybos ir perdirbimo pramonė:

4.1.

Plieno ir ketaus pirminis lydymas;

4.2.

Spalvotųjų metalų gamyba iš rūdų, koncentratų ar antrinių žaliavų cheminiais,

metalurgijos ar elektrolizės būdais.

pramonė:

Asbesto

gavyba ar perdirbimas, asbesto ar gaminių, kuriuose yra asbesto, perdirbimas

(kai gaminių, kuriuose yra asbesto, pagaminama 20 000 ir daugiau tonų per

metus; frikcinių medžiagų – kai per metus pagaminama 50 ir daugiau

tonų; kitais asbesto panaudojimo atvejais – kai per metus naudojama 200

ir daugiau tonų asbesto).

pramonė:

6.1. Organinių cheminių medžiagų, neorganinių cheminių

medžiagų, fosforo, azoto ar kalio trąšų (įskaitant kompleksines trąšas), kitų

agrocheminių medžiagų (įskaitant biocidus), farmacinių produktų gamyba

pramoniniu mastu;

6.2.

Naftos, naftos produktų bei cheminių medžiagų saugojimo statinių (sandėlių ar

aikštelių) statyba (kai talpa – 200 000 ir daugiau

tonų);

6.3.

Sprogmenų gamyba.

7.

Medienos ir popieriaus pramonė:

7.1. Popieriaus ar

kartono gamyba (kai gamybos pajėgumas – 200 ir daugiau tonų per parą);

7.2.

Medienos masės gamyba.

statiniai:

8.1.

Jūros uostų, prieplaukų ar terminalų (pakrovimo ar iškrovimo) įrengimas

(laivams, kurių keliamoji galia, – 1 350 ir daugiau tonų);

8.2.

Vidaus vandenų kelių, uostų, prieplaukų ar terminalų (pakrovimo ar iškrovimo)

įrengimas (laivams, kurių keliamoji galia, – 1 350 ir daugiau tonų);

8.3.

Magistralinių ar krašto automobilių kelių tiesimas;

8.4.

Kelių, turinčių keturias ir daugiau eismo juostų, tiesimas ar kelių, turinčių

mažiau negu keturias eismo juostas, rekonstravimas įrengiant keturias ar

daugiau eismo juostų (kai tiesiamas ar rekonstruojamas 10 km ar ilgesnis

nenutrūkstamas kelio ruožas);

8.5.

Pagrindinių viešojo naudojimo geležinkelių tiesimas;

8.6.

Oro uostų ar aerodromų įrengimas (kai kilimo ir tūpimo takas – 2

100 m arba ilgesnis);

8.7.

Dujų, naftos ar cheminių medžiagų tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio

skersmuo –

800 ir daugiau milimetrų, o ilgis – 40 ir daugiau kilometrų);

8.8.

Antžeminių elektros perdavimo linijų tiesimas (kai įtampa – 110

kV ar aukštesnė, o linijos ilgis – 15 ir daugiau kilometrų);

Priedas

papildomas 8.9 punktu nuo Lietuvos Respublikos anglies dioksido geologinio

saugojimo įstatymo įsigaliojimo dienos:

8.9. Geologiniam

saugojimui skirto anglies dioksido (CO2) tiekimo vamzdynų, įskaitant

susijusias slėgines, tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – daugiau kaip 800 mm, o

ilgis – daugiau kaip 40 km).

9.1.

Vandenviečių įrengimas (kai pajėgumas – 10 milijonų ir

daugiau m(3) per metus);

9.2.

Požeminių vandenų dirbtinis papildymas (kai per metus papildoma 10 milijonų ir

daugiau m(3) vandens);

9.3.

Nuotėkio perskirstymas upių baseinams (kai per metus perskirstoma 100 milijonų

ir daugiau m(3) vandens) ar vandens išteklių perskirstymas upių

baseinams (kai daugiametis vidutinis baseino, iš kurio imamas vanduo, nuotėkis

yra 2 000 milijonų ir daugiau m(3) vandens per metus ir perskirstoma

5 procentai ir daugiau šio nuotėkio);

9.4.

Miestų, miestelių ar kaimų nuotekų valymo įrenginių įrengimas (kai įrenginiai

gali išvalyti 50 000 ir daugiau gyventojų ekvivalentą atitinkantį teršalų

kiekį);

9.5.

Radioaktyviųjų atliekų apdorojimo, naudojimo, saugojimo, laidojimo ar šalinimo

įrenginių įrengimas bei šių įrenginių eksploatacijos nutraukimas;

9.6. Pavojingų

atliekų šalinimas jas deginant ar apdorojant cheminiu būdu arba jų šalinimas

pavojingų atliekų sąvartyne;

9.7.

Nepavojingų atliekų naudojimas energijai gauti arba jų šalinimas jas deginant

ar apdorojat cheminiu būdu (kai numatoma naudoti arba šalinti 100 ir daugiau

tonų per parą atliekų);

Priedas

papildomas 9.8 ir 9.9 punktais nuo Lietuvos Respublikos anglies dioksido

geologinio saugojimo įstatymo įsigaliojimo dienos:

9.8. Anglies

dioksido (CO2) geologinio saugojimo saugyklų įrengimas;

9.9. Įrenginių,

naudojamų geologiniam saugojimui skirto anglies dioksido (CO2)

srautams surinkti iš įrenginių, naudojamų 1 priede nurodytai veiklai vykdyti

arba kai iš viso per metus surenkama 1,5 milijono tonų arba daugiau anglies

dioksido (CO2), įrengimas.

10.

Į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas,

rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos pakeitimas ar išplėtimas tais

atvejais, kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka šiame priede nustatytus

ribinius dydžius, jei jie yra nustatyti.

Priedo

pakeitimai:

Nr. X-1654,

2008-06-30, Žin., 2008, Nr. 81-3167 (2008-07-17)

Nr. XI-1433,

2011-06-09, Žin., 2011, Nr. 77-3720 (2011-06-28)

---

Lietuvos

Respublikos

planuojamos

ūkinės veiklos

poveikio

aplinkai vertinimo įstatymo

2

priedas

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS, KURIAI TURI

BŪTI ATLIEKAMA

ATRANKA DĖL

POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO,

RŪŠIŲ SĄRAŠAS

vandens ūkis, miškininkystė:

1.1. Kiaulininkystė

(mažiau kaip 900, bet daugiau kaip 200 paršavedžių; mažiau kaip 3 000, bet

daugiau kaip 700 kitų kiaulių);

1.2. Kitų

naminių gyvulių auginimas (daugiau kaip 200 gyvulių);

1.3. Vištų

auginimas (mažiau kaip 85 000, bet daugiau kaip 10 000 broilerių; mažiau kaip

60 000, bet daugiau kaip 10 000 vištų);

1.4. Kitų

paukščių auginimas (daugiau kaip 10 000 kitų paukščių);

1.5. Žuvų

auginimas ar veisimas (jūroje ar tvenkiniuose, kurių plotas didesnis kaip 5

ha);

1.6. Vandentvarkos

įrenginių žemės ūkio reikmėms, įskaitant sausinimo ir drėkinimo sistemas,

įrengimas (kai užimamas plotas didesnis kaip 5 ha);

1.7. Užtvankų ir kitų įrenginių, skirtų vandens sulaikymui ar

nuolatiniam saugojimui, įrengimas (mažiau kaip 5 milijonai m(3), bet

daugiau kaip 200 000 m(3) vandens tūrio arba kai jų vandens

paviršiaus plotas mažesnis kaip 250 ha, bet didesnis kaip 10 ha);

1.8.

Nesukultūrintų žemės plotų panaudojimas intensyvaus žemės ūkio reikmėms (kai

naudojamas didesnis kaip 0,5 ha plotas);

1.9.

Kompleksinių žemėtvarkos projektų, numatančių kaimų žemėvaldos pakeitimus,

įgyvendinimas;

1.10. Miško

įveisimas, išskyrus plotus, kuriuose pagal savivaldybių teritorijų miškų

išdėstymo žemėtvarkos schemas numatyta įveisti mišką, ar miško iškirtimas

siekiant pakeisti žemės naudojimą (kai plotas – didesnis kaip 1 ha miestuose ir

didesnis kaip 10 ha kaimo vietovėse);

1.11. Žemės

plotų atgavimas iš jūros.

perdirbamoji pramonė:

2.1. Durpių

gavyba (kai gavybos plotas – mažiau kaip 150 ha, bet daugiau kaip 0,5

ha);

2.2. Gamtinių

dujų gavyba ar perdirbimas (kai išgaunama ar perdirbama mažiau kaip 500 000 m(3)

per parą);

2.3. Kitų

naudingųjų iškasenų kasyba ar akmens skaldymas (kai kasybos plotas – mažiau

kaip 25 ha, bet daugiau kaip 0,5 ha);

2.4. Mineralinių

ar organinių medžiagų gavyba iš jūrų, ežerų ar upių dugno;

2.5. Giluminių

gręžinių (geoterminių, vandens tiekimo, mineralinio vandens gavybos ir kt.,

išskyrus gręžinius, skirtus grunto stabilumui tirti) įrengimas;

2.6. Šachtų tipo

kasyklų įrengimas.

3.1. Šiluminių

elektrinių bei kitų deginimo įrenginių ar kitokių pramoninių įrenginių

elektrai, garui gaminti arba vandeniui šildyti įrengimas (kai įrenginių

galingumas – mažiau kaip 300 MW, bet daugiau kaip 20 MW);

3.2. Garo ar

karšto vandens tiekimo vamzdynų tiesimas (kai ilgis – daugiau kaip 2 km);

3.3. Dujų

saugyklų įrengimas (kai talpa – daugiau kaip 10 000 m(3));

3.4. Kito

iškastinio kuro saugojimo statinių (sandėlių ar aikštelių) statyba (kai talpa –

daugiau kaip 1 000 tonų);

3.5.

Briketų gamyba iš anglių ar lignito;

3.6. Vandens

elektrinių (hidroelektrinių, malūnų, lentpjūvių ar kitų jėgainių, naudojančių

sukauptą vandens energiją) įrengimas (kai galingumas – daugiau kaip 0,1 MW);

3.7. Vėjo

elektrinių įrengimas (kai jų įrengtoji galia viršija 30 kW);

Priedas

papildomas 3.8 punktu nuo Lietuvos Respublikos anglies dioksido geologinio

saugojimo įstatymo įsigaliojimo dienos:

3.8.

Įrenginių, naudojamų geologiniam saugojimui skirto anglies dioksido (CO2)

srautams surinkti iš įrenginių, nenurodytų 1 priedo 9.9 punkte, įrengimas.

gamybos ir perdirbimo pramonė:

4.1. Metalų rūdų

perdirbimas;

4.2. Juodųjų

metalų (įskaitant ketų ir plieną) gamyba (pirminis ar antrinis lydymas arba

liejimas);

4.3. Juodųjų

metalų perdirbimas, įskaitant karštą valcavimą, kalimą, presavimą, štampavimą,

profiliavimą ir apsauginės aplydytosios dangos taikymą;

4.4. Spalvotųjų

metalų (išskyrus tauriuosius) lydymas ar liejimas, įskaitant antrinių žaliavų

perdirbimą (valymą, liejimą ir t. t.) (kai gamybos pajėgumas – daugiau

kaip 30 tonų per parą);

4.5. Metalų ar

plastikų paviršių apdorojimas elektrolizės ar cheminiais būdais (kai gamybos

pajėgumas – daugiau kaip 50 000 m(2) per metus);

4.6. Variklinių

transporto priemonių ar jų variklių gamyba bei surinkimas (kai pagrindinis

plotas – daugiau kaip 1 000 m(2));

4.7.

Laivų statyba ar remontas;

4.8. Orlaivių

gamyba ar remontas;

4.9.

Geležinkelių įrangos gamyba ar remontas (kai pagrindinis plotas – daugiau

kaip 1 000 m(2));

4.10. Metalų

kalimas, presavimas ar štampavimas sprogstamuoju būdu.

pramonė:

5.1. Kokso

gamyba (sausas anglių distiliavimas);

5.2. Asbesto

gavyba ar perdirbimas, asbesto ar gaminių, kuriuose yra asbesto, perdirbimas

(kai gaminių, kuriuose yra asbesto, pagaminama mažiau kaip 20 000 tonų per

metus; frikcinių medžiagų – kai per metus pagaminama mažiau kaip 50

tonų; kitais asbesto panaudojimo atvejais – kai per metus naudojama mažiau kaip

200 tonų asbesto);

5.3.

Stiklo ar stiklo pluoštų gamyba;

5.4. Mineralinių

medžiagų lydymas, įskaitant mineralinių pluoštų gamybą (kai gamybos pajėgumas –

daugiau kaip 10 tonų per parą);

5.5. Keramikos

gaminių gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 3 tonos per parą);

5.6. Cemento

gamyba;

5.7. Betoninių

statybinių medžiagų ar konstrukcijų gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau

kaip 5 000 m(3) per metus);

5.8. Degto molio

plytų, plytelių ir statybinių dirbinių gamyba.

pramonė:

6.1. Tepalo

gamyba iš nevalytos naftos;

6.2. Farmacijos

produktų (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 1 tona per parą), pesticidų (kai

gamybos pajėgumas – daugiau kaip 5 tonos per parą), dažų ir lakų (kai gamybos

pajėgumas – daugiau kaip 10 tonų per parą), elastomerų (kai gamybos pajėgumas –

daugiau kaip 10 tonų per parą), peroksidų (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip

5 tonos per parą), tarpinių produktų (kai pagaminama daugiau kaip 10 tonų per

parą) gamyba ar perdirbimas;

6.3. Naftos,

naftos produktų bei cheminių medžiagų saugojimo statinių (sandėlių ar

aikštelių) statyba (kai talpa – mažiau kaip 200 000, bet daugiau kaip 5 000

tonų);

6.4. Dirbtinių

odų ar dirbtinio pluošto gamyba.

tabako pramonė:

7.1. Augalinių

ar gyvulinių riebalų bei aliejaus gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip

5 tonos per parą);

7.2. Augalinių

ar gyvulinių maisto produktų pakavimas ar konservavimas (kai gamybos pajėgumas

– daugiau kaip 5 tonos per parą);

7.3. Pieno ar jo

produktų perdirbimas (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 50 tonų per parą);

7.4. Salyklo ar

alaus gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 10 tonų salyklo per parą ar

10 000 litrų alaus per parą);

7.5. Duonos

gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 10 tonų per parą);

7.6. Konditerijos

gaminių ar sirupų gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 5 tonos per

parą);

7.7. Cukraus

gamyba;

7.8. Skerdyklų

įrengimas (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 10 tonų skerdienos per parą);

7.9. Krakmolo ar

krakmolo produktų gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 5 tonos per

parą);

7.10. Mėsos ar

žuvų perdirbimas (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 5 tonos per parą);

7.11. Mielių

gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 2 tonos per parą);

7.12. Spirito

gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 1 000 litrų per parą);

7.13. Tabako

gaminių gamyba.

odos, medienos ir popieriaus pramonė:

8.1. Celiuliozės

gamyba ar perdirbimas;

8.2. Popieriaus

ar kartono gamyba (kai gamybos pajėgumas – mažiau kaip 200, bet daugiau kaip 20

tonų per parą);

8.3. Pluoštų ar

tekstilės apdorojimas (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 200 000 m(2)

per metus);

8.4. Odų ar

kailių išdirbimas (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 500 m(2) per

parą);

8.5. Medienos

plaušo plokščių gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 5 000 m(2)

per parą), medienos drožlių plokščių gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau

kaip 100 m(3) per parą) ar faneros gamyba (kai gamybos pajėgumas –

daugiau kaip 50 m(3) per parą).

pramonė:

Produktų iš

elastomerų gamyba ar perdirbimas (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 15 tonų

per parą).

statiniai:

10.1.

Antžeminių elektros perdavimo linijų tiesimas, kai linijos trumpesnės kaip 15

km, bet ilgesnės kaip 3 km, išskyrus 1 priedo 8.8 punkte nurodytą veiklą;

10.2.

Urbanistinių objektų (išskyrus vieno ar dviejų butų gyvenamuosius namus, kai jų

statyba numatyta savivaldybių lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant

prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, mašinų stovėjimo

aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba

(kai užstatomas didesnis kaip 0,5 ha plotas);

10.3. Antžeminių

ar požeminių geležinkelių, išskyrus pagrindinius viešojo naudojimo

geležinkelius, (ilgesnių kaip 2 km) tiesimas;

10.4.

Geležinkelių, kelių, jūrų ar oro transporto krovinių paskirstymo ar perkrovimo

įrenginių ar terminalų įrengimas (kai įrengiamas didesnis kaip 0,5 ha plotas);

10.5. Oro uostų

ar aerodromų įrengimas (kai kilimo ir tūpimo takas trumpesnis kaip 2 100 m);

10.6. Rajoninių

kelių (ilgesnių kaip 2 km) tiesimas;

10.7. Kelių,

turinčių keturias ar daugiau eismo juostų, tiesimas ar kelių, turinčių mažiau

negu keturias eismo juostas, rekonstravimas, įrengiant juose keturias ar

daugiau eismo juostų (kai tiesiamas ar rekonstruojamas trumpesnis kaip 10 km,

bet ilgesnis kaip 2 km nenutrūkstamas kelio ruožas);

10.8. Jūros uostų

ar prieplaukų įrengimas (laivams, kurių keliamoji galia, – mažiau kaip 1 350

tonų, o uosto ar prieplaukos plotas – daugiau kaip 1 ha);

10.9. Vidaus

vandenų kelių, uostų ar prieplaukų įrengimas (kai tinka laivams, kurių

keliamoji galia, – mažiau kaip 1 350 tonų, o uosto ar prieplaukos plotas –

daugiau kaip 1 ha);

10.10. Jūros

uostų akvatorijų bei įplaukos kanalų gilinimas;

10.11.

Apsisaugoti nuo potvynių skirtų hidrotechnikos statinių statyba (kai plotas

didesnis kaip 1 ha);

10.12.

Tramvajaus, požeminių geležinkelių ar kitokio transporto, iš dalies ar

išimtinai naudojamo keleiviams vežti, linijų (ilgesnių kaip 2 km) tiesimas;

10.13. Kabančio

transporto (pvz., keltuvų) ar funikulierių, iš dalies ar išimtinai naudojamo

keleiviams vežti, linijų (ilgesnių kaip 500 m) tiesimas;

10.14. Naftos ar

cheminių medžiagų tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – mažiau

kaip 800 mm, o ilgis – mažiau kaip 40 km);

10.15. Dujų

tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – mažiau kaip 800 mm, o ilgis

– mažiau kaip 40 km, bet daugiau kaip 5 km);

10.16. Vandens

kanalų (ilgesnių kaip 1 km) įrengimas;

10.17.

Priešerozinių jūros pakrantės statinių ar įrenginių, galinčių pakeisti jūros

pakrantę, (pvz., pylimų, molų ir kt.) statyba ar įrengimas;

10.18.

Vandenviečių įrengimas (kai pajėgumas – mažiau kaip 10 milijonų m(3),

bet daugiau kaip 350 000 m(3) per metus);

10.19. Tiltų

(ilgesnių kaip 250 m) statyba;

Priedas

papildomas 10.20 punktu nuo Lietuvos Respublikos anglies dioksido geologinio

saugojimo įstatymo įsigaliojimo dienos:

10.20.

Geologiniam saugojimui skirto anglies dioksido (CO2) tiekimo

vamzdynų, įskaitant susijusias slėgines, tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – 800

mm ir mažiau, o ilgis – 40 km ir mažiau).

planuojamos ūkinės veiklos rūšys:

11.1. Variklinių

transporto priemonių nuolatinių lenktyniavimo ar išbandymo trasų įrengimas (kai

įrengiamas didesnis kaip 1 ha plotas);

11.2.

Nepavojingų atliekų naudojimas energijai gauti ar šalinimas, išskyrus 1 priedo

9.7 punkte nurodytą veiklą;

11.3.

Vandenvalos įrenginių įrengimas:

11.3.1. miestų,

miestelių ar kaimų nuotekų valymo įrenginiai (galintys išvalyti mažiau kaip 50

000, bet daugiau kaip 2 000 gyventojų ekvivalentą atitinkantį teršalų kiekį);

11.3.2.

paviršinių nuotekų valymo įrenginiai (skirti paviršinėms nuotekoms, surenkamoms

kanalizacijos tinklais iš 50 ha ir didesnės teritorijos);

11.3.3.

pramoninių nuotekų valymo įrenginiai;

11.4.

Vandenvalos įrenginių dumblo ar kitokio užteršto dumblo utilizavimo ar

saugojimo įrenginių įrengimas;

11.5. Iškasto

grunto gramzdinimas;

11.6. Požeminių

vandenų dirbtinis papildymas (kai per metus papildoma mažiau kaip 10 milijonų m(3)

vandens);

11.7. Nuotėkio

perskirstymas upių baseinams (kai per metus perskirstoma mažiau kaip 100

milijonų m(3) vandens) ar vandens išteklių perskirstymas upių

baseinams (kai daugiametis vidutinis baseino, iš kurio imamas vanduo, nuotėkis

yra mažesnis kaip 2 000 milijonų m(3) vandens per metus ir

perskirstoma mažiau kaip 5 procentai šio nuotėkio);

11.8. Metalo

laužo, įskaitant nereikalingas transporto priemones, saugyklų įrengimas (kai

įrengiamas didesnis kaip 0,5 ha plotas);

11.9. Variklių,

turbinų ar reaktorių išbandymų įrenginių įrengimas (kai pagrindinis plotas

didesnis kaip 500 m(2));

11.10.

Sprogstamųjų medžiagų sunaikinimo ar kenksmingumo pašalinimo įrenginių

įrengimas arba sprogstamųjų medžiagų sunaikinimo ar kenksmingumo pašalinimo

vietų nustatymas;

11.11. Kritusių

ar sergančių gyvulių supirkimas arba skerdimas (kai pajėgumas didesnis kaip 10

gyvulių per parą);

11.12.

Galvaninių elementų gamyba (kai pagaminama daugiau kaip 5 000 vienetų per

metus);

11.13. Ežerų,

tvenkinių (išskyrus pramoninės žuvininkystės tvenkinius) ir upių (išskyrus

esamus vandens kelius) dugno valymas ar statinių, skirtų ežerų, upių vandens

lygiui ir (ar) srautui keisti, statyba (kai atliekamas dugno valymas ar vandens

lygio keitimas upių ruožuose, ilgesniuose kaip 1 km, ar kai valomas didesnis

kaip 0,5 ha ežero ar tvenkinio plotas arba keičiamas vandens lygis didesniame

kaip 1 ha ežero plote), išskyrus veiklą, nurodytą šio priedo 1.7

punkte;

11.14. Nuosėdų

išgavimas iš jūros ar vidaus vandens telkinių dugno tokiems tikslams kaip

statyba, paplūdimių papildymas ar atkūrimas, žaliava pramonei ar kt.;

11.15. Pramonės

objektų valdų plėtimas (kai plečiamas didesnis kaip 0,5 ha plotas);

11.16. Šaudmenų

gamyba;

11.17.

Televizijos, radijo stočių, radarų įrenginių įrengimas (kai bendras siųstuvų

galingumas – 20 kW ir daugiau);

11.18.

Krematoriumų įrengimas;

11.19. Naujų

kapinių įrengimas.

11.20. Pavojingų

atliekų šalinimas ar naudojimas, išskyrus:

11.20.1. 1 priedo 9.6

punkte nurodytą veiklą;

11.20.2.

pavojingų atliekų, skirtų naudoti, laikymą, kai vienu metu laikoma ne daugiau

kaip 10 tonų atliekų.

laisvalaikis:

12.1. Jachtų ar

valčių prieplaukų įrengimas (kai prieplaukos plotas didesnis kaip 0,2 ha);

12.2. Poilsio

namų ar viešbučių kompleksų už miestų ribų statyba (kai užimamas plotas

didesnis kaip 0,5 ha);

12.3. Nuolatinių

stovyklaviečių ar kempingų (kurių plotas didesnis kaip 1 ha) įrengimas;

12.4. Teminių parkų

(kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha) įrengimas.

Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas,

rūšių sąrašą įrašyta planuojama ūkinė veikla, skirta eksperimentiniam

tobulinimui ar bandymui ir nevykdoma ilgiau kaip dvejus metus.

Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas,

rūšių sąrašą ar į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama

atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos

ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas, įskaitant esamų statinių rekonstravimą,

gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos

būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų

įdiegimą ir kitus pakeitimus, galinčius daryti neigiamą poveikį aplinkai,

išskyrus 1 priedo 10 punkte nurodytus atvejus.

Priedo

pakeitimai:

Nr. X-1654,

2008-06-30, Žin., 2008, Nr. 81-3167 (2008-07-17)

Nr. XI-1433,

2011-06-09, Žin., 2011, Nr. 77-3720 (2011-06-28),  atitaisymas

skelbtas: Žin., 2011, Nr. 109

---

Lietuvos

Respublikos

planuojamos

ūkinės veiklos

poveikio

aplinkai vertinimo įstatymo

3

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS

SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir

privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2004 m. specialusis

leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 248) su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

2009/31/EB (OL 2009 L 140, p. 114).

21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei

floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas,

p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos

direktyva 2006/105/EB (OL 2006 L 363, p. 368).

Priedo

pakeitimai:

Nr. XI-1433,

2011-06-09, Žin., 2011, Nr. 77-3720 (2011-06-28)

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-329,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1553 (97.07.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO 6 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-436,

97.10.07, Žin., 1997, Nr.96-2428 (97.10.24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO 1,

3, 7, 10, 11 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1636,

00.04.18, Žin., 2000, Nr.39-1092 (00.05.12)

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. birželio 1 d., išskyrus Planuojamos ūkinės

veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 11 straipsnį, kuris įsigalioja

Lietuvos Respublikai prisijungus prie Konvencijos dėl poveikio aplinkai

vertinimo tarpvalstybiniame kontekste.

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-258,

2005-06-21, Žin., 2005, Nr. 84-3105 (2005-07-12)

PLANUOJAMOS

ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija nuo 2005 m . liepos 12 d.

Šio

įstatymo normos, reglamentuojančios planuojamos ūkinės veiklos poveikio

aplinkai vertinimą, taikomos procedūroms, pradėtoms įsigaliojus šiam įstatymui.

Poveikio aplinkai vertinimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo,

baigiamos pagal tuo metu galiojusias teisės normas.

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1654,

2008-06-30, Žin., 2008, Nr. 81-3167 (2008-07-17)

PLANUOJAMOS

ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO 2, 3, 5, 6, 8, 9, 10, 11

STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO 1, 2 PRIEDŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Poveikio

aplinkai vertinimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos

pagal tuo metu galiojusias teisės normas.

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-784,

2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2647 (2010-05-11)

PLANUOJAMOS

ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO 5 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Įstatymas

įsigalioja 2010-07-01.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1433,

2011-06-09, Žin., 2011, Nr. 77-3720 (2011-06-28)

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS

POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 15

STRAIPSNIŲ IR 1, 2, 3 PRIEDŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio

13 straipsnis.

Poveikio aplinkai vertinimo proceso viešumas

aplinkai vertinimo metu visuomenė turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti iš

kitų planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dalyvių informaciją

apie galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai.

informavimą ir dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai

vertinimo procese savo lėšomis nustatyta tvarka organizuoja planuojamos ūkinės

veiklos organizatorius (užsakovas).

informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai

vertinimo procese tvarką nustato Aplinkos ministerija.

14 straipsnis.

Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių atsakomybė

Poveikio

aplinkai vertinimo proceso dalyviai įstatymų nustatyta tvarka atsako už šio

įstatymo nuostatų vykdymą, teisingos informacijos pateikimą ir pagal savo

kompetenciją padarytas išvadas ir sprendimus.

15 straipsnis.

Ginčų nagrinėjimas

šio įstatymo nuostatų taikymo ir atsakingos institucijos sprendimų įstatymų

nustatyta tvarka nagrinėja Lietuvos Respublikos teismai.

valstybių juridinių bei fizinių asmenų ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse

nenumatyta kitokia šių ginčų nagrinėjimo ir sprendimo tvarka.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                             ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

2000

m. balandžio 18 d.

įstatymo

Nr.VIII-1636

1

priedėlis

PLANUOJAMOS

ŪKINĖS VEIKLOS, KURIOS POVEIKIS APLINKAI

PRIVALO

BŪTI VERTINAMAS,

RŪŠIŲ

SĄRAŠAS

vandens ūkis

1.1.

Kiaulininkystė (900 ir daugiau paršavedžių; 3 000 ir daugiau kitų kiaulių)

1.2.

Vištų auginimas (85 000 ir daugiau broilerių; 60 000 ir daugiau vištų)

1.3.

Tvenkinių įrengimas (daugiau kaip 5 milijonai m(3) vandens tūrio)

perdirbamoji pramonė

2.1.

Naftos gavyba ar jos perdirbimas (išskyrus tepalo gamybą iš nevalytos naftos)

2.2.

Gamtinių dujų gavyba (kai išgaunama daugiau kaip 500 000 m(3) per

parą)

2.3.

Durpių gavyba (kai gavybos plotas - 150 ha ir didesnis)

2.4.

Kitų naudingųjų iškasenų kasyba ar akmens skaldymas (kai kasybos plotas - 25 ha

ir didesnis)

3.1.

Šiluminių elektrinių bei kitų deginimo įrenginių, įskaitant pramoninius

įrenginius elektrai, garui gaminti ar vandeniui šildyti, įrengimas (kai

įrenginių galingumas - 300 MW ir didesnis)

3.2.

Atominių elektrinių ar kitų branduolinių reaktorių įrengimas bei tokių

elektrinių ar reaktorių(*) demontavimas ar uždarymas

3.3.

Branduolinio kuro gamyba, perdirbimas, sodrinimas, saugojimas ar laidojimas

3.4.

Anglies arba bituminio skalūno dujinimas ar suskystinimas (kai įrenginių

pajėgumas - 500 ir daugiau tonų per parą)

gamybos ir perdirbimo pramonė

4.1.

Plieno ir ketaus pradinis lydymas

4.2.

Spalvotųjų metalų gamyba iš rūdų, koncentratų ar antrinių žaliavų cheminiais,

metalurgijos ar elektrolizės būdais

statybinių medžiagų pramonė

5.1.

Asbesto gavyba ar perdirbimas, asbesto ar gaminių, kuriuose yra asbesto,

perdirbimas (kai gaminių, kuriuose yra asbesto, pagaminama 20 000 ir daugiau

tonų per metus; frikcinių medžiagų - kai per metus pagaminama 50 ir daugiau

tonų; kitais asbesto panaudojimo atvejais - kai per metus naudojama 200 ir

daugiau tonų asbesto)

pramonė

6.1.

Organinių cheminių  medžiagų, neorganinių cheminių medžiagų, fosforo, azoto ar

kalio trąšų (įskaitant kompleksines trąšas), kitų agrocheminių medžiagų

(įskaitant biocidus), farmacinių produktų gamyba pramoniniu mastu

6.2.

Naftos, naftos produktų bei cheminių medžiagų saugojimo statinių (sandėlių ar

aikštelių) statyba (kai talpa - 200 000 ir daugiau tonų)

6.4.

Sprogmenų gamyba

7.

Medienos ir popieriaus pramonė

7.1. Popieriaus ar kartono gamyba

(kaip gamybos pajėgumas - 200 ir daugiau tonų per parą)

7.2.

Celiuliozės ir plaušienos gamyba

statiniai

8.1.

Jūros uostų, prieplaukų ar terminalų (pakrovimo ar iškrovimo) įrengimas

(laivams, kurių keliamoji galia - 1 350 ir daugiau tonų)

8.2.

Vidaus vandenų kelių, uostų, prieplaukų ar terminalų (pakrovimo ar iškrovimo)

įrengimas (laivams, kurių keliamoji galia - 1 350 ir daugiau tonų)

8.3.

Magistralinių ar krašto automobilių kelių tiesimas

8.4.

Kelių, turinčių keturias ir daugiau eismo juostų, tiesimas ar kelių, turinčių

mažiau nei keturias eismo juostas, rekonstravimas įrengiant keturias ar daugiau

eismo juostų (kai tiesiamas ar rekonstruojamas 10 km ar ilgesnis nenutrūkstamas

kelio ruošas)

8.5.

Pagrindinių viešojo naudojimo geležinkelių tiesimas

8.6.

Oro uostų ar aerodromų įrengimas (kai kilimo ir tūpimo takas - 2 100 m arba

ilgesnis)

8.7.

Dujų, naftos ar cheminių medžiagų tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio

skersmuo - 800 ir daugiau milimetrų, o ilgis - 40 ir daugiau kilometrų)

8.8.

Antžeminių elektros perdavimo linijų tiesimas (kai įtampa - 110 kV ar

aukštesnė, o linijos ilgis - 15 ir daugiau kilometrų)

9.1.

Vandenvienčių įrengimas (kai pajėgumas - 10 milijonų ir daugiau m(3)

per metus)

9.2.

Požeminių vandenų dirbtinis papildymas (kai per metus papildoma 10 milijonų ir

daugiau m(3) vandens)

9.3.

Nuotėkio perskirstymas upių baseinams (kai per metus perskirstoma 100 milijonų

ir daugiau m(3) vandens) ar vandens išteklių perskirstymas upių

baseinams (kai daugiametis vidutinis baseino, iš kurio imamas vanduo, nuotėkis

yra 2 000 milijonų ir daugiau m(3) vandens per metus ir perskirstoma

5% ir daugiau šio nuotėkio)

9.4.

Miestų, miestelių ar kaimų nuotėkų valymo įrenginių įrengimas (kai įrenginiai

gali išvalyti 50 000 ir daugiau gyventojų ekvivalentą atitinkantį teršalų

kiekį)

9.5.

Radioaktyviųjų atliekų apdorojimo, naudojimo, saugojimo, laidojimo ar šalinimo

įrenginių įrengimas bei šių įrenginių eksploatacijos nutraukimas

9.6.

Statinių ar įrenginių, skirtų pavojingoms atliekoms šalinti ar naudoti,

statymas ar įrengimas

9.7.

Statinių ar įrenginių, skirtų nepavojingoms atliekoms šalinti ar naudoti

deginant ar apdorojant cheminiu būdu, statymas ar įrengimas (kai įrenginių

pajėgumas - 100 ir daugiau tonų per parą)

Lietuvos

Respublikos

2000

m. balandžio 18 d.

įstatymo

Nr.VIII-1636

2

priedėlis

PLANUOJAMOS

ŪKINĖS VEIKLOS, KURIAI TURI BŪTI ATLIEKAMA

ATRANKA DĖL

POVEIKIO APLINKAI PRIVALOMO VERTINIMO,

RŪŠIŲ SĄRAŠAS

vandens ūkis, miškininkystė

1.1. Kiaulininkystė (mažiau kaip

900, bet daugiau kaip 200 paršavedžių; mažiau kaip 3 000, bet daugiau kaip 700

kitų kiaulių)

1.2. Kitų

naminių gyvulių auginimas (daugiau kaip 200 gyvulių)

1.3. Vištų

auginimas (mažiau kaip 85 000, bet daugiau kaip 10 000 broilerių; mažiau kaip

60 000, bet daugiau kaip 10 000 vištų)

1.4. Kitų

paukščių auginimas (daugiau kaip 10 000 kitų paukščių)

1.5. Žuvų

auginimas ar veisimas (jūroje ar tvenkiniuose, kurių plotas didesnis kaip 5 ha)

1.6.

Vandentvarkos įrenginių žemės ūkio reikmėms, įskaitant sausinimo ir drėkinimo

sistemas, įrengimas (kai užimamas plotas didesnis kaip 5 ha)

1.7. Tvenkinių

įrengimas (mažiau kaip 5 milijonai m(3), bet daugiau kaip 200 000 m(3)

vandens tūrio arba kai jų plotas mažesnis kaip 250 ha, bet didesnis kaip 10 ha)

1.9.

Nesukultūrintų žemės plotų panaudojimas intensyvaus žemės ūkio reikmėms (kai

naudojamas  didesnis kaip 0,5 ha plotas)

1.10.

Kompleksinių žemėtvarkos projektų, numatančių kaimų žemėvaldos pakeitimus,

įgyvendinimas

1.11. Miško

įveisimas ar miško iškirtimas siekiant pakeisti žemės naudojimą (kai plotas -

daugiau kaip 1 ha miestuose ir daugiau kaip 10 ha kaimo vietovėse)

1.12. Žemės

plotų atgavimas iš jūros

perdirbamoji pramonė

2.1. Durpių

gavyba (kai gavybos plotas - mažiau kaip 150 ha, bet daugiau kaip 0,5 ha)

2.2. Gamtinių

dujų gavyba ar perdirbimas (kai išgaunama ar perdirbama mažiau kaip 500 000 m(3)

per parą)

2.3. Kitų

naudingųjų iškasenų kasyba ar akmens skaldymas (kaip kasybos plotas - mažiau

kaip 25 ha, bet daugiau kaip 0,5 ha)

2.4. Mineralinių

ar organinių medžiagų gavyba iš jūrų, ežerų ar upių dugno

2.5. Giluminių

gręžinių (geoterminių, vandens tiekimo, mineralinio vandens gavybos ir kt.,

išskyrus gręžinius, skirtus grunto stabilumui tirti) įrengimas

2.6. Šachtų tipo

kasyklų įrengimas

3.1. Šiluminių

elektrinių bei kitų deginimo įrenginių ar kitokių pramoninių įrenginių

elektrai, garui gaminti arba vandeniui šildyti, įrengimas (kai įrenginių

galingumas - mažiau kaip 300 MW, bet daugiau kaip 20 MW)

3.2. Garo ar

karšto vandens tiekimo vamzdynų tiesimas (kai ilgis - daugiau kaip 2 km)

3.3. Dujų

saugyklų įrengimas (kai talpa - daugiau kaip 10 000 m(3))

3.4. Kito

iškastinio kuro saugojimo statinių (sandėlių ar aikštelių) statyba (kai talpa -

daugiau kaip 1 000 tonų)

3.5. Briketų

gamyba iš anglių ar lignito

3.6.

Hidrojėgainių (hidroelektrinių, malūnų, lentpjūvių ar kitų jėgainių,

naudojančių sukauptą vandens energiją) įrengimas (kai galingumas - daugiau kaip

0,1 MW)

3.7. Vėjo

jėgainių įrengimas (kai aukštis įskaitant sparnų ilgį - daugiau nei 10 m ar

turinčių 2 ar daugiau turbinų)

gamybos ir perdirbimo pramonė

4.1. Metalų rūdų

perdirbimas

4.2. Juodųjų

metalų (įskaitant ketų ir plieną) gamyba (pirminis ar antrinis lydymas arba

liejimas)

4.3. Juodųjų

metalų perdirbimas, įskaitant karštą valcavimą, kalimą, presavimą, štampavimą,

profiliavimą ir apsauginės aplydytosios dangos taikymą

4.4. Spalvotųjų

metalų (išskyrus tauriuosius) lydymas ar liejimas, įskaitant antrinių žaliavų

perdirbimą (valymą, liejimą ir t.t.) (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 30

tonų per parą)

4.5. Metalų ar

plastikų paviršių apdorojimas elektrolizės ar cheminiais būdais (kai gamybos

pajėgumas - daugiau kaip 50 000 m(2) per metus)

4.6. Variklinių

transporto priemonių ar jų variklių gamyba bei surinkimas (kai pagrindinis

plotas - daugiau kaip 1 000 m(2))

4.7. Laivų

statyba ar remontas

4.8. Orlaivių

gamyba ar remontas

4.9.

Geležinkelių įrangos gamyba ar remontas (kai pagrindinis plotas - daugiau kaip

1 000 m(2))

4.10. Metalų

kalimas, presavimas ar štampavimas sprogstamuoju būdu

statybinių medžiagų pramonė

5.1. Kokso

gamyba (sausas anglių distiliavimas)

5.2. Asbesto

gavyba ar perdirbimas, asbesto ar gaminių, kuriuose yra asbesto, perdirbimas

(kai gaminių, kuriuose yra asbesto, pagaminama mažiau kaip 20 000 tonų per

metus; frikcinių medžiagų - kai per metus pagaminama mažiau kaip 50 tonų;

kitais asbesto panaudojimo atvejais - kai per metus naudojama mažiau kaip 200

tonų asbesto)

5.3. Stiklo ar

stiklo pluoštų gamyba

5.4. Mineralinių

medžiagų lydymas, įskaitant mineralinių pluoštų gamybą (kai gamybos pajėgumas -

daugiau kaip 10 tonų per parą)

5.5. Keramikos

gaminių gamyba (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 3 tonos per parą)

5.6. Cemento

gamyba

5.7. Betoninių

statybinių medžiagų ar konstrukcijų gamyba (kai gamybos pajėgumas - daugiau

kaip 5 000 m(3) per metus)

pramonė

6.1. Tepalo

gamyba iš nevalytos naftos

6.2. Farmacijos

produktų (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 1 tona per parą), pesticidų (kai

gamybos pajėgumas - daugiau kaip 5 tonos per parą), dažų ir lakų (kai gamybos

pajėgumas - daugiau kaip 10 tonų per parą), elastomerų (kai gamybos pajėgumas -

daugiau kaip 10 tonų per parą), peroksidų (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip

5 tonos per parą), tarpinių produktų (kai pagaminama daugiau kaip 10 tonų per

parą) gamyba ar perdirbimas

6.3. Naftos,

naftos produktų bei cheminių medžiagų saugojimo statinių (sandėlių ar

aikštelių) statyba (kai talpa - mažiau kaip 200 000, bet daugiau kaip 5 000

tonų)

6.4. Dirbtinių

odų ar dirbtinio pluošto gamyba

pramonė

7.1. Augalinių

ar gyvulinių riebalų bei aliejaus gamyba (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip

5 tonos per parą)

7.2. Augalinių

ar gyvulinių maisto produktų pakavimas ar konservavimas (kai gamybos pajėgumas

• daugiau kaip 5 tonos per parą)

7.3. Pieno ar jo

produktų perdirbimas (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 50 tonų per parą)

7.4. Salyklo ar

alaus gamyba (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 10 tonų salyklo per parą ar

10 000 litrų alaus per parą)

7.5. Duonos

gamyba (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 10 tonų per parą)

7.6. Konditerijos gaminių ar

sirupų gamyba (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 5 tonos per parą)

7.7. Cukraus

gamyba

7.8. Skerdyklų

įrengimas (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 10 tonų skerdienos per parą)

7.9. Krakmolo ar

krakmolo produktų gamyba (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 5 tonos per

parą)

7.10. Mėsos ar

žuvų perdirbimas (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 5 tonos per parą)

7.11. Mielių

gamyba (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 2 tonos per parą)

7.12. Spirito

gamyba (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 1000 litrų per parą)

odos, medienos ir popieriaus pramonė

8.1. Medienos

masės gamyba

8.2. Popieriaus

ar kartono gamyba (kai gamybos pajėgumas - mažiau kaip 200, bet daugiau kaip 20

tonų per parą)

8.3. Pluoštų ar

tekstilės apdorojimas (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 200 000 m(2)

per metus)

8.4. Odų ar

kailių išdirbimas (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 500 m(2) per

parą)

8.5. Medienos

plaušo plokščių gamyba (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 5 000 m(2)

per parą), medienos drožlių plokščių gamyba (kai gamybos pajėgumas - daugiau

kaip 100 m(3) per parą) ar faneros gamyba (kai gamybos pajėgumas -

daugiau kaip 50 m(3) per parą)

9.1. Produktų iš

elastomerų gamyba ar perdirbimas (kai gamybos pajėgumas - daugiau kaip 15 tonų

per parą)

statiniai

10.1. Antžeminių

elektros perdavimo linijų tiesimas (kai įtampa žemesnė kaip 110 kV, o linijos

trumpesnės kaip 15 km, bet ilgesnės kaip 3 km)

10.2.

Urbanistinių objektų, įskaitant prekybos centrus, autobusų ar troleibusų

parkus, mašinų stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, statyba (kai užimamas

didesnis kaip 0,5 ha plotas)

10.3. Antžeminių

ar požeminių geležinkelių, išskyrus pagrindinius viešojo naudojimo

geležinkelius, (ilgesnių kaip 2 km) tiesimas

10.4.

Geležinkelių, kelių, jūrų ar oro transporto krovinių paskirstymo ar perkrovimo

įrenginių ar terminalų įrengimas (kai įrengiamas didesnis kaip 0,5 ha plotas)

10.5. Oro uostų

ar aerodromų įrengimas (kai kilimo ir tūpimo takas trumpesnis kaip 2 100 m)

10.6. Rajoninių

kelių (ilgesnių kaip 2 km) tiesimas

10.7. Kelių,

turinčių keturias ar daugiau eismo juostų, tiesimas ar kelių, turinčių mažiau

nei keturias eismo juostas, rekonstravimas, įrengiant juose keturias ar daugiau

eismo juostų (kai tiesiamas ar rekonstruojamas trumpesnis kaip 10 km, bet

ilgesnis kaip 2 km nenutrūkstamas kelio ruožas)

10.8. Jūros

uostų ar prieplaukų įrengimas (laivams, kurių keliamoji galia - mažiau kaip 1

350 tonų, o uosto ar prieplaukos plotas - daugiau kaip 1 ha)

10.9. Vidaus

vandenų kelių, uostų ar prieplaukų įrengimas (kai tinka laivams, kurių

keliamoji galia - mažiau kaip 1 350 tonų, o uosto ar prieplaukos plotas -

daugiau kaip 1 ha)

10.10. Jūros

uostų akvatorijų bei įplaukos kanalų gilinimas

10.11.

Apsisaugoti nuo potvynių skirtų hidrotechnikos statinių statyba (kai plotas

didesnis kaip 1 ha)

10.12.

Tramvajaus, požeminių geležinkelių ar kitokio transporto, iš dalies ar

išimtinai naudojamo keleiviams vežti, linijų (ilgesnių kaip 2 km) tiesimas

10.13. Kabančio

transporto (pvz., keltuvų) ar funikulierių, iš dalies ar išimtinai naudojamo

keleiviams vežti, linijų (ilgesnių kaip 500 m) tiesimas

10.14. Dujų,

naftos ar cheminių medžiagų tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio skersmuo -

mažiau kaip 800 mm, o ilgis - mažiau kaip 40 km, bet daugiau kaip 2 km)

10.15. Vandens

kanalų (ilgesnių kaip 1 km) įrengimas

10.16.

Priešerozinių jūros pakrantės statinių ar įrenginių, galinčių pakeisti jūros

pakrantę, (pvz., pylimų, molų ir kt.) statyba ar įrengimas

10.17.

Vandenviečių įrengimas (kai pajėgumas - mažiau kaip 10 milijonų m(3),

bet daugiau kaip 350 000 m(3) per metus)

10.18. Tiltų

(ilgesnių kaip 250 m) statyba

planuojamos ūkinės veiklos rūšys

11.1. Variklinių transporto priemonių

nuolatinių lenktyniavimo ar išbandymo trasų įrengimas (kai įrengiamas didesnis

kaip 1 ha plotas)

11.2. Statinių

ar įrenginių, skirtų nepavojingoms atliekoms šalinti ar naudoti, statyba ar

įrengimas

11.3.

Vandenvalos įrenginių įrengimas:

11.3.1. miestų,

miestelių ar kaimų nuotėkų valymo įrenginiai (kurie gali išvalyti mažiau kaip

50 000, bet daugiau kaip 2 000 gyventojų ekvivalentą atitinkantį teršalų kiekį)

11.3.2.

paviršinių nuotėkų valymo įrenginiai (kurie skirti paviršinėms nuotėkoms,

surenkamoms kanalizacijos tinklais iš 50 ha ir didesnės teritorijos)

11.3.3.

pramoninių nuotėkų valymo įrenginiai

11.4.

Vandenvalos įrenginių dumblo ar kitokio užteršto dumblo utilizavimo ar

saugojimo įrenginių įrengimas ar tokio dumblo utilizavimo (saugojimo) vietų

nustatymas

11.5. Iškasto

grunto gramzdinimo vietų nustatymas

11.6. Požeminių

vandenų dirbtinis papildymas (kai per metus papildoma mažiau kaip 10 milijonų m(3)

vandens)

11.7. Nuotėkio

perskirstymas upių baseinams (kai per metus perskirstoma mažiau kaip 100

milijonų m(3) vandens) ar vandens išteklių perskirstymas upių

baseinams (kai daugiametis vidutinis baseino, iš kurio imamas vanduo, nuotėkis

yra mažesnis kaip 2 000 milijonų m(3) vandens per metus ir

perskirstoma mažiau kaip 5 procentai šio nuotėkio)

11.8. Metalo

laužo, įskaitant nereikalingas transporto priemones, saugyklų įrengimas (kai

įrengiamas didesnis kaip 0,5 ha plotas)

11.9. Variklių,

turbinų ar reaktorių išbandymų įrenginių įrengimas (kai pagrindinis plotas

didesnis kaip 500 m(2))

11.10. Sprogstamųjų

medžiagų sunaikinimo ar kenksmingumo pašalinimo įrenginių įrengimas ar

sprogstamųjų medžiagų sunaikinimo ar kenksmingumo pašalinimo vietų nustatymas

11.11. Kritusių

ar sergančių gyvulių supirkimas ar skerdimas (kai pajėgumas didesnis kaip 10

gyvulių per parą)

11.12.

Galvaninių elementų gamyba (kai pagaminama daugiau kaip 5 000 vienetų per

metus)

11.13. Ežerų

valymas ar jų vandens lygio reguliavimas (kai valomas ar reguliuojamas didesnis

kaip 0,5 ha plotas)

11.14. Nuosėdų

išgavimas iš jūros ar vidaus vandens telkinių dugno tokiems tikslams kaip

statyba, paplūdimių papildymas ar atkūrimas, žaliava pramonei ar kt.

11.15. Pramonės

objektų valdų plėtimas (kai plečiamas didesnis kaip 0,5 ha plotas)

11.16. Šaudmenų

gamyba

11.17.

Televizijos, radijo stočių, radarų įrenginių įrengimas (kai bendras siųstuvų

galingumas 20 kW ir daugiau)

11.18.

Krematoriumų įrengimas

laisvalaikis

12.1. Jachtų ar valčių prieplaukų

įrengimas (kai prieplaukos plotas didesnis kaip 0,2 ha)

12.2. Poilsio

namų ar viešbučių kompleksų už miestų ribų statyba (kai užimamas plotas

didesnis kaip 0,5 ha)

12.3. Nuolatinių

stovyklaviečių ar kempingų (kurių plotas didesnis kaip 1 ha) įrengimas

12.4. Teminių

parkų (kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha) įrengimas

ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą

įrašyta planuojama ūkinė veikla, skirta eksperimentiniam tobulinimui ar

bandymui ir nevykdoma ilgiau kaip dvejus metus

ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą

ar į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl

poveikio aplinkai privalomo vertinimo, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės

veiklos keitimas ar išplėtimas, įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos

proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo,

produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą ir

kitus pakeitimus, galinčius daryti neigiamą poveikį aplinkai.

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-329, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1553 (97.07.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO 6 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-436, 97.10.07, Žin., 1997, Nr.96-2428 (97.10.24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO 1,

3, 7, 10, 11 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1636, 00.04.18, Žin., 2000, Nr.39-1092

(00.05.12)

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. birželio 1 d., išskyrus Planuojamos ūkinės

veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 11 straipsnį, kuris įsigalioja

Lietuvos Respublikai prisijungus prie Konvencijos dėl poveikio aplinkai

vertinimo tarpvalstybiniame kontekste.

Nauja įstatymo redakcija

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2000.05.15)

• Atominės elektrinės ar kiti branduoliniai

reaktoriai nebepriskiriami šios rūšies įrenginiams, kai branduolinis kuras ir

kitos radionuklidais užterštos dalys visam laikui pašalinami iš įrenginio

vietos.