LegalizeLietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas
Valstybės švietimo stebėseną, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais švietimo stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka, vykdo Švietimo ir mokslo ministerija bei kitos ministro įgaliotos įstaigos, apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijos, mokyklos.
Švietimo ir mokslo ministerija kasmet paskelbia pranešimą apie švietimo sistemos būklę šalyje ir regionuose.
54 straipsnis. Švietimo planavimas
Švietimo planavimo paskirtis – įvertinus švietimo būklę ir atsižvelgus į visuomenės švietimo poreikius, nustatyti ilgalaikius ir trumpalaikius švietimo tikslus bei uždavinius, apibrėžti prioritetus ir priemones uždaviniams vykdyti.
Lietuvos švietimo politikos prioritetus, ilgalaikius švietimo tikslus, švietimo turinio kaitos kryptis, finansavimo prioritetus nustato Valstybinė švietimo strategija. Ją rengia ir teikia Seimui tvirtinti Vyriausybė. Strategija rengiama dešimčiai metų, tikslinama ne rečiau kaip kas ketverius metus.
Vadovaujantis Valstybine švietimo strategija, rengiami ir derinami tarpusavyje valstybės, apskrities, savivaldybės, mokyklos strateginiai švietimo planai.
Valstybės strateginius švietimo planus rengia Švietimo ir mokslo ministerija, tvirtina Vyriausybė.
Apskrities strateginiam švietimo planui pritaria apskrities švietimo taryba, jį tvirtina apskrities viršininkas.
Savivaldybės strateginiam švietimo planui pritaria savivaldybės švietimo taryba, jį tvirtina savivaldybės taryba.
Mokyklos strateginiam planui pritaria mokyklos taryba, steigėjas, tvirtina mokyklos vadovas.
Strateginiams švietimo planams vykdyti rengiamos valstybės, apskrities, savivaldybės ir mokyklos metinės švietimo veiklos programos.
Valstybės metinę švietimo veiklos programą svarsto Švietimo ir mokslo ministerijos kolegija ir tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
Apskrities metinę švietimo veiklos programą svarsto apskrities švietimo taryba ir tvirtina apskrities viršininkas.
Savivaldybės metinę švietimo veiklos programą svarsto savivaldybės švietimo taryba ir tvirtina meras.
Mokyklos metinei veiklos programai pritaria mokyklos taryba, steigėjas ir ją tvirtina mokyklos vadovas.
Aukštojo mokslo planavimas atliekamas Aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka.
55 straipsnis. Vyriausybės įgaliojimai švietimo valdymo srityje
Vyriausybė:
1) vykdo švietimą reglamentuojančius įstatymus, Respublikos Prezidento dekretus ir Seimo nutarimus, ilgalaikes valstybines švietimo programas, Vyriausybės programos švietimo dalį, tvirtina jos vykdymo programas;
2) koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą švietimo klausimais;
3) steigia, reorganizuoja, likviduoja ir pertvarko neuniversitetinių studijų aukštąsias mokyklas, švietimo valdymo subjektus – Vyriausybės įstaigas bei įstaigas prie Švietimo ir mokslo ministerijos ir paveda šiai ministerijai visą ar dalį įstaigos prie ministerijos steigėjo funkcijų;
4) paveda jai pavaldžioms vykdomosios valdžios institucijoms rengti Valstybinę švietimo strategiją, atsako už jos ir Vyriausybės programos švietimo srityje vykdymą.
56 straipsnis. Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimai
Švietimo ir mokslo ministerija yra įgaliota:
1) formuoti ir vykdyti valstybinę švietimo politiką;
2) atsakyti už švietimo kokybę;
3) rengti strateginius švietimo planus, metines švietimo veiklos programas;
4) teikti Vyriausybei siūlymus ir nutarimų projektus: dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo bei tobulinimo; dėl švietimo finansavimo, mokyklų materialinės bazės, disponavimo mokyklų turtu; dėl valstybinių aukštųjų mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo; dėl leidimų vykdyti studijas išdavimo;
5) nustatyti mokslo metų pradžią ir trukmę formaliojo švietimo mokyklose (išskyrus nevalstybines ir aukštąsias);
6) pritarti stojančiųjų priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygoms;
7) organizuoti ir koordinuoti vidurinio, profesinio, aukštesniųjų ir aukštojo mokslo studijų programų akreditavimą;
8) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuoti švietimo veiklos registrų ir informacinių sistemų tvarkymą, mokyklų bei jų asociacijų, studijų ir mokymo programų, išsilavinimo pažymėjimų blankų ir licencijų registravimą;
9) organizuoti brandos egzaminus;
10) koordinuoti apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklą įgyvendinant valstybės švietimo politiką, teikti Vyriausybei tvirtinti bendruosius jų nuostatus;
11) prilyginti užsienyje įgytą išsilavinimą Lietuvoje įgytam išsilavinimui;
12) palaikyti ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, skatinti savarankišką šalies mokyklų bei organizacijų bendradarbiavimą su atitinkamomis kitų valstybių mokyklomis ir organizacijomis, teikti valstybės paramą užsienyje gyvenantiems lietuviams švietimo ir studijų srityse, atstovauti Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose;
13) atlikti pavaldžių mokyklų ir pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigų steigėjo funkcijas;
14) tvirtinti formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo ir studijų turinį (Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir dalykų programos, ugdymo, mokymo ir studijų planai); visų lygių (išskyrus aukštąjį išsilavinimą ir doktorantūrą) valstybinius išsilavinimo standartus, profesinio rengimo standartus, studijų krypčių reglamentus; ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarką;
15) tvirtinti brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką; baigiamųjų kvalifikacijos egzaminų tvarką;
16) tvirtinti reikalavimus vadovėliams ir mokymo priemonėms, specifinius reikalavimus visų tipų valstybinių ir savivaldybių mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos nuostatams;
17) tvirtinti mokyklų audito metodiką ir tvarką; kvalifikacinius reikalavimus apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams, inspektoriams ir specialistams, visų tipų (išskyrus aukštąsias mokyklas) mokyklų vadovams;
18) tvirtinti atvirojo konkurso valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų pareigoms eiti organizavimo tvarką;
19) tvirtinti mokytojų, kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų bei pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių darbuotojų rengimo, jų kvalifikacijos tobulinimo tvarką bei reikalavimus kvalifikacinėms kategorijoms; vadovų ir mokytojų atestacijos, valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikavimo komisijos nuostatus;
20) rūpintis lietuvių kalbos mokymu ir mokymu lietuvių kalba užsienio valstybėse; analizuoti, ar tinkamai naudojamos švietimui skirtos biudžeto lėšos, atsiskaityti visuomenei už bendrąją švietimo būklę šalyje ir atlikti kitas įstatymų ir Vyriausybės nustatytas funkcijas.
57 straipsnis. Ministerijų, Seimui atskaitingų valstybės institucijų ir Vyriausybės įstaigų įgaliojimai
Ministerijos ir Vyriausybės įstaigos:
1) dalyvauja švietimo politiką ir mokyklų veiklą reglamentuojančių dokumentų rengimo darbo grupėse, teikia siūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai dėl rengiamų teisės aktų projektų;
2) kartu su švietimo ir mokslo ministru leidžia su švietimo darbu susijusius teisės aktus;
3) atlieka pavaldžių mokyklų steigėjo funkcijas;
Ministerijų ir Vyriausybės įstaigų specialiąją kompetenciją ir atsakomybę švietimo valdymo klausimais nustato Vyriausybė.
Seimui atskaitingos valstybės institucijos teikia pagal savo kompetenciją išvadas ir pasiūlymus Seimui ir Vyriausybei dėl švietimo politiką reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų projektų.
58 straipsnis. Apskrities viršininko įgaliojimai
Apskrities viršininkas:
1) vykdo valstybinę švietimo politiką apskrityje, tvirtina apskrities švietimo strateginį planą, metines švietimo veiklos programas, 63 straipsnio nustatyta tvarka inicijuoja apskrities savivaldos institucijų kūrimąsi;
2) analizuoja bendrąją švietimo būklę apskrityje, prižiūri pavaldžių švietimo teikėjų veiklą;
3) steigia, reorganizuoja ir likviduoja apskrities viršininko administracijos švietimo padalinius pagal Vyriausybės patvirtintą tipinę struktūrą, skiria švietimo inspektorius ir specialistus, suderinusi su Švietimo ir mokslo ministerija skiria švietimo padalinių vadovus;
4) formuoja specialiųjų mokyklų tinklą ir kartu su savivaldybių institucijomis užtikrina specialiųjų poreikių mokinių mokymą pagal privalomojo ir visuotinio švietimo programas;
5) steigia pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas (pedagogines psichologines tarnybas, mokytojų švietimo centrus ir kitas), atlieka šių įstaigų ir pavaldžių mokyklų steigėjo funkcijas;
6) švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka teikia informaciją ministerijai, Valstybinės švietimo priežiūros institucijoms apie švietimo būklę apskrityje.
59 straipsnis. Savivaldybės institucijų įgaliojimai
Savivaldybės institucijos:
1) vykdo valstybinę švietimo politiką savivaldybėje, tvirtina savivaldybės strateginį švietimo planą, metines švietimo veiklos programas;
2) analizuoja švietimo būklę, užtikrina valstybinės švietimo politikos vykdymą;
3) steigia, reorganizuoja ir likviduoja savivaldybės administracijos švietimo padalinius, skiria jų specialistus, vadovaudamasi Švietimo ministerijos nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais skiria švietimo padalinių vadovus;
4) formuoja ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas teikiančių mokyklų tinklą, sudaro sąlygas vaikų privalomajam švietimui vykdyti. Inicijuoja, kad būtų formuojamas gyventojų poreikius atitinkantis profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklas, savarankiškai formuoja neformaliojo švietimo teikėjų tinklą;
5) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuoja ir tvarko savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitą ir užtikrina, kad visi vaikai mokytųsi pagal privalomojo švietimo programas;
6) steigia mokyklas bei pagalbą mokiniams, mokytojams ir mokyklai teikiančias įstaigas (pedagogines psichologines tarnybas, mokytojų švietimo centrus ir kitas), atlieka šių įstaigų ir pavaldžių mokyklų steigėjo funkcijas;
7) organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių pagrindinių mokyklų mokinių pasiekimų vertinimą ir brandos egzaminus;
8) pagal šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalį užtikrina nemokamą mokinių vežiojimą į mokyklas;
9) švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka teikia informaciją ministerijai, valstybinės švietimo priežiūros institucijoms ir visuomenei apie švietimo būklę savivaldybėje.
60 straipsnis. Mokyklos steigėjo įgaliojimai
Mokyklos steigėjas:
1) užtikrina valstybinės švietimo politikos vykdymą, įstatymų, Vyriausybės nutarimų, švietimo ir mokslo ministro įsakymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių mokyklų veiklą, vykdymą mokykloje;
2) įvertina gyventojų švietimo poreikius ir priima sprendimus dėl švietimo programų teikimo;
3) nustato mokslo metų pradžią ir trukmę neformaliojo švietimo ir nevalstybinėje mokykloje;
4) vadovaudamasis Vyriausybės nustatytais kriterijais, steigia, reorganizuoja, likviduoja ir pertvarko mokyklą;
5) tvirtina mokyklos nuostatus (statutą), jų (jo) pakeitimus ir papildymus;
6) užtikrina mokyklos funkcionavimą, demokratinį valdymą;
7) pritaria mokyklos (išskyrus aukštosios) strateginiam švietimo planui, metinei veiklos programai;
8) tvirtina mokyklos vadovo pareigybės (išskyrus aukštųjų mokyklų) aprašymą;
9) tvirtina mokyklos pedagoginių pareigybių (išskyrus aukštųjų mokyklų) sąrašą;
10) teisės aktų nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokyklos (išskyrus aukštosios) vadovą. Valstybės ir savivaldybių mokyklų vadovai skiriami atviro konkurso tvarka. Nevalstybinių mokyklų vadovai skiriami, renkami ir atleidžiami darbo įstatymų nustatyta tvarka;
11) Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka vykdo valstybės ir savivaldybės mokyklos vadovų atestaciją;
12) organizuoja informacinės, psichologinės, socialinės pedagoginės, specialiosios pedagoginės, specialiosios bei medicinos pagalbos teikimą mokiniui, informacinės, kvalifikacijos tobulinimo, konsultacinės bei kitokio pobūdžio pagalbos teikimą mokyklai ir mokytojui;
13) organizuoja mokyklos (išskyrus aukštosios) vadovo, pedagogų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijos tobulinimą, jų atestaciją;
14) prižiūri mokyklos veiklą;
15) organizuoja mokinių maitinimą, apgyvendinimą ir specialiųjų poreikių asmenų, nurodytų 36 straipsnio 2 dalyje, vežiojimą;
16) kaupia ir skelbia informaciją apie mokyklos veiklą;
17) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.
Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba bei asmenys, sudarę mokyklos steigimo sandorį, mokyklos steigėjo funkcijų dalį gali pavesti (įgalioti) atlikti kitai institucijai.
61 straipsnis. Mokyklos vadovo įgaliojimai
Mokyklos vadovas:
1) vadovauja mokyklos strateginio plano ir metinių veiklos programų, mokyklos švietimo programų rengimui, jas tvirtina, vadovauja jų vykdymui;
2) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis bei aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;
3) atsako už 26 straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimą, demokratinį mokyklos valdymą. Užtikrina bendradarbiavimu pagrįstus santykius, Mokytojo etikos normų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms bei žalingiems įpročiams aplinką;
4) analizuoja mokyklos veiklos ir valdymo išteklių būklę, inicijuoja mokyklos vidaus audito vykdymą ir atsako už mokyklos veiklos rezultatus;
5) atlieka mokyklos steigėjo priskirtas funkcijas, įtvirtintas mokyklos nuostatuose ir pareigybės aprašyme.
Aukštosios mokyklos vadovo įgaliojimus ir atsakomybę nustato Aukštojo mokslo įstatymas.
62 straipsnis. Mokyklos savivalda
Mokyklos savivalda grindžiama švietimo tikslais, mokykloje vykdomomis švietimo programomis ir susiklosčiusiomis tradicijomis.
Mokyklos savivaldos institucijos kolegialiai svarsto mokyklos veiklos bei finansavimo klausimus ir pagal kompetenciją, apibrėžtą mokyklos nuostatuose (statute), priima sprendimus bei daro įtaką vadovo priimamiems sprendimams, atlieka visuomeninę mokyklos valdymo priežiūrą. Savivaldos institucijų įvairovę, jų kompetencijas ir sudarymo principus įteisina mokyklos nuostatai (statutas).
Mokyklos taryba – aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija, atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei. Už savo veiklą mokyklos taryba atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams.
Mokytojų taryba – nuolat veikianti mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas ir neformaliojo švietimo mokyklas) savivaldos institucija mokytojų profesiniams bei bendriesiems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro mokyklos vadovybė, visi mokykloje dirbantys mokytojai, medicinos darbuotojai, psichologai, socialiniai, specialieji pedagogai, bibliotekininkai, kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys asmenys.
Mokykloje gali veikti mokyklos savivaldos kitos institucijos (mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų).
Profesinių ir aukštųjų mokyklų savivaldos ypatumus nustato Profesinio mokymo ir Aukštojo mokslo įstatymai.
63 straipsnis. Apskrities, savivaldybės švietimo savivaldos institucijos
Apskrities ar savivaldybės visuomenės dalyvavimui skatinti formuojant apskrities, savivaldybės švietimo politiką, veikti šios politikos vykdymą steigiamos apskrities ir savivaldybės švietimo, profesinio mokymo, specialiojo ugdymo ir kitos atskirų švietimo sričių tarybos.
Apskrities, savivaldybės švietimo taryboje atstovaujami mokiniai, mokytojai, tėvai (globėjai, rūpintojai), socialiniai partneriai, švietimo teikėjai ir (ar) jų asociacijos.
Apskrities švietimo tarybos nuostatus tvirtina apskrities viršininkas, savivaldybės švietimo tarybos – savivaldybės taryba.
Apskrities, savivaldybės švietimo taryba analizuoja, kaip vykdoma bendroji švietimo politika, pritaria strateginiams švietimo planams, metinėms švietimo veiklos programoms ir telkia visuomenę jiems vykdyti.
64 straipsnis. Valstybės švietimo savivaldos institucijos
Visuomenės dalyvavimą formuojant švietimo politiką ir priimant švietimo sprendimus skatina valstybės švietimo savivaldos institucijos:
1) Lietuvos švietimo taryba atlieka ekspertinį vertinimą bei konsultuoja strateginiais Lietuvos švietimo plėtros klausimais. Lietuvos švietimo tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė;
2) Bendrojo ugdymo taryba inicijuoja ir pritaria ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio, specialiojo ugdymo programų kaitos, pedagogų kvalifikacijos ir profesinės raidos, mokyklų aprūpinimo projektams. Jos nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras;
3) Lietuvos profesinio mokymo taryba pataria sprendžiant strateginius profesinio mokymo klausimus. Jos nuostatus tvirtina Vyriausybė;
4) Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo taryba svarsto pagrindines Lietuvos neformaliojo švietimo plėtros perspektyvas, atlieka neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemos plėtotės projektų analizę. Jos nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
5) Lietuvos nuotolinio švietimo taryba yra Švietimo ir mokslo ministerijos patariamoji institucija, konsultuojanti nuotolinio švietimo plėtros klausimais. Jos nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras;
6) Aukštojo mokslo taryba yra Švietimo ir mokslo ministerijos ekspertinė institucija strateginiais aukštojo mokslo plėtros klausimais. Jos nuostatus tvirtina Vyriausybė.
65 straipsnis. Mokyklos bendruomenės narių dalyvavimas švietimo valdyme
Mokyklos bendruomenės nariai gali dalyvauti švietimo valdyme, burtis į įvairių grupių (mokinių, studentų, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų), mokyklų, švietimo valdymo lygių vadovų) interesų asociacijas, organizacijas, sąjungas, vykdančias jų narių nustatytus švietimo, kultūros, mokslinio tyrimo plėtotės uždavinius ir funkcijas, numatytas jų veiklos įstatuose.
Mokytojų asociacijos, draugijos, sąjungos dalyvauja formuojant mokomojo dalyko turinį, sprendžiant su mokytojų kvalifikacijos tobulinimu susijusius klausimus, vadovaudamosi Visuomeninių organizacijų ir Asociacijų įstatymais.
Švietimo valdymo subjektai šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms organizacijoms ir asociacijoms jų funkcijoms atlikti nustatyta tvarka teikia informacinę, konsultacinę ir metodinę pagalbą, gali jas kviestis konsultuoti, būti ekspertais.
Profesinių sąjungų veiklą mokykloje reglamentuoja Profesinių sąjungų įstatymas.
66 straipsnis. Švietimo priežiūra
Švietimo priežiūros paskirtis – vertinti valstybinės švietimo politikos vykdymą, švietimo pasiūlą ir švietimo kokybę, skiriamų lėšų naudojimo tikslingumą, švietimo valdymo sprendimų vykdymą, Švietimo įstatymo ir kitų švietimą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą, švietimo veiklos duomenų patikimumą ir organizacinėmis, teisinėmis, ekonominėmis priemonėmis skatinti veiklos tobulinimą.
Švietimo teikėjų veiklą prižiūri atitinkamos valstybės institucijos ir mokyklos steigėjas.
Valstybinę švietimo teikėjų veiklos priežiūrą atlieka Švietimo ir mokslo ministerija bei apskrities viršininko administracijos valstybinės švietimo priežiūros institucija pagal Vyriausybės patvirtintus Valstybinės švietimo priežiūros nuostatus.
Mokyklos veiklos priežiūrą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus Mokyklos veiklos priežiūros nuostatus ir nustatytą mokyklų vadybinės ir pedagoginės veiklos išorinio audito metodiką atlieka steigėjas.
Aukštojo mokslo studijų kokybės priežiūrą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
ŠVIETIMO FINANSAVIMAS
67 straipsnis. Švietimo finansavimo šaltiniai
Švietimo finansavimo šaltiniai:
1) valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai;
2) kitos lėšos.
68 straipsnis. Investicijos į švietimo plėtotę
Valstybės lygiu investicinės lėšos švietimo plėtotei (statyboms, renovacijai, žmonių išteklių plėtrai ir kt.) skiriamos pagal programas, nustatytas Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo. Vienerių metų ir ilgalaikes investicines programas švietimo srityje rengia Švietimo ir mokslo ministerija, vadovaudamasi Valstybine švietimo strategija ir Vyriausybės programa.
Savivaldybių lygiu investicinės lėšos švietimo plėtotei skiriamos pagal programas, nurodytas savivaldybių tarybų patvirtintuose biudžetuose. Savivaldybių investicinės programos rengiamos atsižvelgiant į valstybės investicines programas ir vadovaujantis švietimo strateginiais planais.
69 straipsnis. Švietimo programų ir mokyklų finansavimas
Formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomas mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui principas.
Mokymo lėšos savivaldybių ir nevalstybinėms mokykloms ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio, atitinkamų specialiojo ugdymo programų, profesinio mokymo, jas papildantiems ir mokinių saviraiškos poreikius tenkinantiems šių programų moduliams vaikų neformaliojo švietimo mokyklose finansuoti skiriamos iš atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme tvirtinamų savivaldybių biudžetams valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų, valstybinėms mokykloms – iš valstybės biudžete numatytų asignavimų.
Mokyklos ūkio lėšas mokykloms skiria mokyklos steigėjas savo nustatyta tvarka.
Ikimokyklinio ir kito neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymą finansuoja mokyklos steigėjas, mokiniai (jų atstovai) bei rėmėjai teisės aktų nustatyta tvarka.
Profesines, aukštesniąsias, neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklas, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas finansuoja steigėjai.
Aukštosios mokyklos finansuojamos Aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka.
Vaikų muzikos, dailės, meno ir sporto mokyklos, nevalstybinės mokyklos, neformaliojo švietimo programos Vyriausybės nustatyta tvarka remiamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Nevalstybinės tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos mokyklos, vykdančios formaliojo švietimo programas, finansuojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, skiriant iš biudžeto mokymo lėšų ir mokyklos ūkio lėšų tiek, kiek ir to paties tipo valstybinėms ar savivaldybės mokykloms, jeigu tai numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje.
Sveikatos priežiūra mokykloje Vyriausybės nustatyta tvarka finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų lėšų.
70 straipsnis. Mokyklų vadovų ir mokytojų darbo apmokėjimas
Valstybinės (išskyrus aukštosios) ir savivaldybės mokyklos vadovo pareiginė alga priklauso nuo išsilavinimo, darbo stažo ir pareigybės kategorijos.
Valstybinės (išskyrus aukštosios) ir savivaldybės mokyklos mokytojo pareiginė alga priklauso nuo turimos pareigybės kategorijos pagal bendruosius aprašus. Pareigybės kategorijų bendruosius aprašus pagal išsilavinimą, kvalifikaciją ir veiklos sudėtingumą tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
Nevalstybinių mokyklų vadovų, mokytojų ir kitų darbuotojų pareiginės algos dydis nustatomas vadovaujantis darbo įstatymų nustatyta tvarka.
Aukštosios mokyklos vadovui, dėstytojui, mokslo darbuotojui mokama už darbą atsižvelgiant į pareigas, darbo stažą ir mokslinę kvalifikaciją Aukštojo mokslo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
71 straipsnis. Materialinė parama
Technologinio profilio, profesinės ir aukštesniosios mokyklos mokiniui ir studentui gali būti mokama stipendija, skiriama materialinė parama Vyriausybės nustatyta tvarka.
Paramą aukštosios mokyklos studentui reglamentuoja Aukštojo mokslo įstatymas.
Neformaliojo švietimo mokiniui Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti suteikta parama.
Mokyklos (išskyrus aukštąją) steigėjas užtikrina, kad mokytojams ir kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems asmenims būtų apmokėtos ne mažiau kaip 5 dienų per metus kvalifikacijos tobulinimo išlaidos.
Mokytojas gali būti visiškai arba iš dalies atleidžiamas nuo gautos valstybės paskolos studijoms grąžinimo arba jam atidedamas paskolos grąžinimo terminas Vyriausybės nustatyta tvarka.
72 straipsnis. Mokestis už švietimą
Valstybinėje ir savivaldybės mokykloje mokymas pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, profesinio mokymo ir aukštesniųjų studijų programas yra nemokamas.
Nevalstybinėje mokykloje mokestį už ugdymą, mokymą ar studijas nustato mokyklos steigėjas. Mokestis mokamas sutarties pagrindu.
Mokinys, besimokantis pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programas, vadovėliais naudojasi nemokamai.
Mokinys, besimokantis pagal vidurinio ugdymo ar pagrindinio profesinio mokymo programas, iš dalies aprūpinamas vadovėliais iš mokyklos vadovėlių fondo, įvertinus tėvų (rūpintojų) ir mokinio socialinę padėtį.
Individualiosiomis mokymosi priemonėmis (pratybų sąsiuviniais, rašymo priemonėmis, skaičiuotuvais ir kt.) mokinį aprūpina tėvai (globėjai, rūpintojai).
Specialiųjų poreikių asmuo mokykloje ir namuose aprūpinamas specialiosiomis mokymo priemonėmis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ugdymui skirta kompensacine technika.
Mokesčio dydį už ikimokyklinio ir bendrojo lavinimo mokyklos nuostatuose reglamentuotas mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu teikiamas papildomas paslaugas (pailgintos dienos grupės, popamokinė mokinių priežiūra, studijos, klubai, būreliai, stovyklos, ekskursijos ir kt.) nustato mokyklos steigėjas.
Mokesčio dydį už išsilavinimo pažymėjimų blankus, už asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą ir pageidaujančių geriau pasirengti tolesniam mokymuisi, pakartotinį pageidaujamų bendrojo lavinimo dalykų mokymąsi, pakartotinius bendrojo lavinimo dalykų valstybinius ar mokyklinius egzaminus nustato švietimo ir mokslo ministras.
Mokesčio dydį už mokyklos teikiamą neformalųjį švietimą nustato steigėjas. Mokestis mažinamas atsižvelgus į mokinių gabumus ir tėvų (globėjų, rūpintojų) socialinę padėtį.
Aukštesniųjų ir profesinių mokyklų teikiamos papildomos (nenumatytos studijų ir mokymo programose) mokymo, mokymosi paslaugos (konsultacijos, kursai, galimybė naudotis kompiuteriais savarankiško darbo metu ir kitomis informacinių technologijų priemonėmis) ir individualios mokymosi priemonės (vadovėliai, konspektai ir pan.) yra mokamos. Mokesčio dydį už teikiamas paslaugas ir mokymosi priemones nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
73 straipsnis. Dalyvavimas tarptautinėje švietimo erdvėje
Lietuvos švietimo sistemos subjektai turi teisę dalyvauti tarptautinėje švietimo erdvėje, tarptautinėse programose ar kitaip bendradarbiauti su užsienio valstybių švietimo sistemų subjektais.
Dalyvavimo ar kitokio bendradarbiavimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos institucijų ir užsienio valstybių institucijų susitarimai, kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, Lietuvos ir užsienio valstybių švietimo įstaigų tiesioginio bendradarbiavimo susitarimai.
Jei įsigaliojusios ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato kitas negu šis Įstatymas nuostatas, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.
74 straipsnis. Užsienio bei tarptautinių organizacijų švietimo programų vykdymas
Užsienio bei tarptautinių organizacijų mokyklos Lietuvos Respublikoje steigiamos ir veikia šio Įstatymo, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Užsienio valstybių bei tarptautinių organizacijų švietimo programos Lietuvos Respublikos mokyklose, gavus švietimo ir mokslo ministro raštišką leidimą, gali būti vykdomos nelietuvių kalba, jas išėjusiems išduodami atitinkamų užsienio valstybių arba organizacijų pažymėjimai.
DEVINTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
75 straipsnis. Pereinamojo laikotarpio nuostatos
Mokytis pagal aukštesniųjų studijų programas priimama iki 2003–2004 mokslo metų.
Nuo 2005–2006 mokslo metų pereinama prie visuotinio priešmokyklinio ugdymo.
Ikimokyklinio ugdymo programoms iš dalies finansuoti nuo 2005–2006 mokslo metų taikomas ugdymo lėšų skyrimo vienam ugdytiniui principas.
Iki juridinių asmenų registro veiklos pradžios švietimo įstaigos registruojamos vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybės registro nuostatais.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ROLANDAS PAKSAS
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).