Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas

Rinkimų teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais.

Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kurio duomenys apie gyvenamąją vietą įrašyti Lietuvos Respublikos gyventojų registre, arba pilietis, kuris pagal Civilinį kodeksą pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

Seimo nariais negali būti renkami asmenys, kurie, likus 65 dienoms iki rinkimų, yra nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais arba nepakaltinamais.

Seimo nariais negali būti renkami teisėjai, kol eina šias pareigas, taip pat asmenys, rinkimų dieną atliekantys privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėję į atsargą profesinės karo tarnybos kariai arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnai ar asmenys, kurie pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinių partijų veikloje.

Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, jeigu nuo sprendimo pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo ketveri metai.

Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisės apribojimai – dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, nacionalinės priklausomybės, lyties, neįgalumo, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio – draudžiami.

Apygardų rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 95 dienoms iki rinkimų dienos.

Apygardų rinkimų komisijos sudaromos iš:

Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir savivaldybės administracijos direktorius gali siūlyti ir daugiau kandidatūrų. Jeigu rinkimų apygardos teritorija sudaryta iš kelių savivaldybių teritorijų, komisijoje turi būti visų šių savivaldybių administracijose dirbančių karjeros valstybės tarnautojų, pasiūlytų į komisiją šių savivaldybių administracijų direktorių.

Kiekviena parlamentinė partija ir finansuojama partija turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po vieną savo atstovą. Jeigu partija atitinka abu požymius, ji deleguoja vieną atstovą į apygardos rinkimų komisiją. Jeigu partijų pasiūlyti atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti apygardos rinkimų komisijos nariais asmenis, pasiūlytus teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus.

Visais atvejais ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į apygardos rinkimų komisiją iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, apygardos rinkimų komisija didinama įtraukiant narių iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų asmenų. Bet kuriuo atveju apygardos rinkimų komisija negali būti sudaryta tik iš vienai partijai priklausančių asmenų. Visi subjektai, turintys teisę siūlyti kandidatus į apygardos rinkimų komisijos narius, šių kandidatų sąrašus Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 102 dienoms iki rinkimų dienos.

Jeigu tą pačią dieną kartu vyksta arba Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba Europos Parlamento, arba savivaldybių tarybų rinkimai, arba referendumas, sudaromos tos pačios apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos. Vyriausioji rinkimų komisija atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje sudaro vieną – savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo – komisiją ir nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą.

Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai nepasiūlė kandidatūrų į apygardos rinkimų komisijos narius arba kandidatūros buvo pasiūlytos pasibaigus šio straipsnio 5 dalyje nustatytam terminui, arba apygardos rinkimų komisijoje liko laisva vieta, trūkstamus šios komisijos narius Vyriausioji rinkimų komisija skiria iš šio įstatymo 111 straipsnyje nurodyto rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo.

Apygardos rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Apygardos rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos arba apygardos ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties. Vyriausioji rinkimų komisija apygardų rinkimų komisijų pirmininkus skiria kiekvienam kandidatų į apygardų rinkimų komisijas pasiūliusiam subjektui proporcingai visam jo pasiūlytų kandidatų skaičiui.

Apygardos rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

Jeigu pagal šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalį yra sudaroma Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda, šios apygardos rinkimų komisijos funkcijas vykdo Vyriausioji rinkimų komisija.

Ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų apygardos rinkimų komisija nustato kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų (jų koalicijų), turinčių teisę siūlyti kandidatūras į rinkimų komisijas, skaičiui.

Po vienodą skaičių kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisiją turi teisę siūlyti:

Jeigu partija gali siūlyti kandidatūras ir pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą, ir pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą, ji kandidatūras siūlo tik pagal vieną iš šių galimybių pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių rinkimų koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, kai buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant.

Partija kandidatūrų į apylinkių rinkimų komisijų narius sąrašą apygardos rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 48 dienoms iki rinkimų.

Apylinkių rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro apygardų rinkimų komisijos ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų. Jeigu partijos siūloma kandidatūra atitinka šio įstatymo reikalavimus, apygardos rinkimų komisija negali jos atmesti.

Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytos kandidatūros neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos pasibaigus nustatytam terminui, arba apylinkės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, apygardos rinkimų komisija trūkstamus apylinkės rinkimų komisijos narius Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka skiria iš šio įstatymo 111 straipsnyje nurodyto rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo. Jeigu šiame rezerve nėra asmenų, kurie gali būti skiriami konkrečios apylinkės rinkimų komisijos nariais, trūkstamas kandidatūras į apylinkės rinkimų komisijos narius turi pasiūlyti savivaldybės administracijos direktorius. Apygardos rinkimų komisija gali sumažinti apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, bet jį sumažinus, apylinkės rinkimų komisijoje turi būti mažiausiai 5 nariai. Visais atvejais apylinkės rinkimų komisija negali būti sudaryta tik iš vienai partijai priklausančių asmenų.

Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus iš komisijos narių skiria apygardų rinkimų komisijos. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties, arba aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo.

Apylinkės rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

Partija, iškėlusi kandidatą į Seimo narius, kandidatas į Seimo narius, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, ar kitą jos veiką gali apskųsti:

Rinkėjas, atstovas rinkimams, nesutikdamas su apylinkės rinkimų komisijos sprendimu, priimtu pagal jo skundą dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas negali įgyvendinti savo teisės rinkti (neteisingai įrašytas į sąrašą arba išbrauktas iš sąrašo, taip pat kai sąraše netiksliai nurodyti duomenys apie rinkėją), gali apylinkės rinkimų komisijos sprendimą apskųsti atitinkamos apygardos administraciniam teismui.

Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai ar kita jos veika per 5 dienas po sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki balsavimo pabaigos, gali būti apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos. Teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.

Skundai, paduoti nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, nenagrinėjami ir persiunčiami tai rinkimų komisijai, kuri privalo juos nagrinėti. Apylinkės rinkimų komisija, apygardos rinkimų komisija negali persiųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai nagrinėti joms pačioms priklausančių nagrinėti ir neišnagrinėtų skundų.

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, jų pareigūnai, tarnautojai, įmonės, jų darbuotojai privalo padėti rinkimų komisijoms vykdyti įgaliojimus ir teikti komisijų funkcijoms atlikti reikalingus duomenis.

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, jų pareigūnai, tarnautojai, įmonės, jų darbuotojai ne vėliau kaip per 3 dienas privalo apsvarstyti rinkimų komisijų pateiktus prašymus ir duoti rinkimų komisijoms motyvuotus atsakymus.