Lietuvos Respublikos įstatymas dėl 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso bei 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso ratifikavimo

Redagavo:

Ramunė Lūžaitė (1997.05.09)

Neoficialus

įstatymo tekstas

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1997, Nr.12-227

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-193,

97.04.22, Žin., 1997, Nr.40-968 (97.05.09)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO DĖL 1951 M.

KONVENCIJOS DĖL PABĖGĖLIŲ STATUSO BEI 1967 M. PROTOKOLO DĖL PABĖGĖLIŲ STATUSO

RATIFIKAVIMO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

cvbnc

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMAS

DĖL 1951

M. KONVENCIJOS DĖL PABĖGĖLIŲ STATUSO BEI 1967 M. PROTOKOLO DĖL PABĖGĖLIŲ

STATUSO RATIFIKAVIMO

1997 m. sausio 21 d. Nr. VIII-85

Vilnius

1 straipsnis. Konvencijos ratifikavimas

Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktu ir atsižvelgdamas į Respublikos

Prezidento 1996 m. lapkričio 4 d. dekretą Nr.1084, ratifikuoja 1951 m.

Konvenciją dėl pabėgėlių statuso bei 1967 m. Protokolą dėl pabėgėlių statuso.

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į 1951 m.

Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio B skirsnio 1 punktą, pareiškia,

kad Lietuvos Respublika šios Konvencijos 1 straipsnio A skirsnyje žodžius

“įvykiai, buvę iki 1951 m. sausio 1 d.” vertina kaip reiškiančius įvykius,

buvusius Europoje ir kitur iki 1951 m. sausio 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-193,

97.04.22, Žin., 1997, Nr.40-968 (97.05.09)

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą

įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                  ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

KONVENCIJA

DĖL PABĖGĖLIŲ STATUSO

Priimta 1951 m.

liepos 28 d.

Jungtinių

Tautų Organizacijos įgaliotųjų atstovų konferencijos

dėl

pabėgėlių ir pilietybės neturinčių asmenų statuso,

sušauktos

pagal 1950 m. gruodžio 14 d.

Generalinės

Asamblėjos 429 (V) rezoliuciją

Įsigaliojo 1954 m.

balandžio 22 d. pagal 43 straipsnį.

PREAMBULĖ

Aukštosios susitariančiosios šalys,

atsižvelgdamos į tai, kad

Jungtinių Tautų Organizacijos Įstatai ir Visuotinė žmogaus teisių deklaracija,

Generalinės Asamblėjos priimta 1948 m. gruodžio 10 d., nustatė principą, pagal

kurį visi žmonės turi naudotis pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis be jokios

diskriminacijos,

atsižvelgdamos į tai, kad

Jungtinių Tautų Organizacija ne kartą parodė didelį susirūpinimą pabėgėliais ir

dėjo visas pastangas, kad šie galėtų kuo plačiau naudotis pagrindinėmis

teisėmis ir laisvėmis,

atsižvelgdamos į tai, kad

pageidautina peržiūrėti ir apjungti ankstesnius tarptautinius susitarimus dėl

pabėgėlių statuso bei nauju susitarimu išplėsti jų taikymo sritį ir teikiamą

apsaugą,

atsižvelgdamos į tai, kad

prieglobsčio teisės suteikimas kai kurioms šalims gali būti per sunki našta ir

kad problemos, kurios tarptautinį mastą ir pobūdį pripažino Jungtinių Tautų

Organizacija, negalima teigiamai išspręsti be tarptautinio bendradarbiavimo,

išreikšdamos pageidavimą, kad visos

valstybės, pripažindamos pabėgėlių problemos socialinį ir humanistinį pobūdį,

imtųsi visų priemonių, kad ši problema nesukeltų įtampos tarp valstybių,

pažymėdamos, kad Jungtinių Tautų Organizacijos

pabėgėlių reikalų vyriausiajam komisarui patikėtina pareiga stebėti, kaip

vykdomos tarptautinės konvencijos dėl pabėgėlių apsaugos, ir pripažindamos, kad

šios problemos sprendimo priemonių koordinavimo veiksmingumas priklausys nuo valstybių

bendradarbiavimo su vyriausiuoju komisaru,

susitarė:

I SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

2 straipsnis. Bendri įsipareigojimai

Kiekvienas pabėgėlis turi įsipareigojimų šaliai, kurioje jis

yra, t.y. paklusti jos įstatymams ir kitiems teisės aktams, taip pat priemonėms

viešajai tvarkai palaikyti.

3 straipsnis. Diskriminacijos

neleistinumas

Susitariančiosios valstybės taiko šios Konvencijos nuostatas

pabėgėliams be jokios diskriminacijos dėl rasės, religijos ar kilmės šalies.

4 straipsnis. Religija

Susitariančiosios valstybės savo teritorijose esantiems

pabėgėliams suteikia bent jau tokio pat palankumo padėtį kaip ir savo piliečiams

laisvai išpažinti savo religiją ir rūpintis savo vaikų religiniu auklėjimu.

5 straipsnis. Teisės, suteiktos ne

pagal šią Konvenciją

Jokia šios Konvencijos nuostata nevaržo bet kokių teisių ir

privilegijų, Susitariančiosios valstybės suteiktų pabėgėliams ne pagal šią

Konvenciją.

6 straipsnis. Terminas “tomis

pačiomis aplinkybėmis”

Šioje Konvencijoje terminas “tomis pačiomis aplinkybėmis”

reiškia, kad pabėgėlis turi atitikti visus reikalavimus (įskaitant reikalavimus

dėl laikino buvimo arba gyvenimo šalyje trukmės ir sąlygų), kuriuos tam tikras

asmuo turėtų atitikti, kad galėtų naudotis atitinkama teise, jeigu jis nebūtų

pabėgėlis, išskyrus reikalavimus, kurių dėl jų pobūdžio pabėgėlis negali

atitikti.

7 straipsnis. Išimtys taikant

abipusiškumo principą

pabėgėliams suteikiama palankesnė teisinė padėtis, Susitariančioji valstybė

suteikia pabėgėliams tokią padėtį, kokia naudojasi visi užsieniečiai.

teritorijoje pabėgėliams netaikomas įstatymų nustatytas abipusiškumo principas.

pabėgėliams teises ir privilegijas, į kurias jie be jokių abipusių

įsipareigojimų turėjo teisę šios Konvencijos įsigaliojimo toje valstybėje

dieną.

abipusiškumo principo suteikti pabėgėliams teises ir privilegijas, išskyrus

tas, į kurias jie turi teisę pagal 2 ir 3 dalis, ir galimybei netaikyti abipusiškumo

principo tiems pabėgėliams, kurie neatitinka 2 ir 3 dalyse numatytų sąlygų.

Konvencijos 13, 18, 19, 21 ir 22 straipsniuose nurodytoms teisėms ir

privilegijoms ir toms teisėms bei privilegijoms, kurios šioje Konvencijoje

nenumatytos.

8 straipsnis. Išimtys taikant

išimtines priemones

Išimtinių priemonių, kurių gali būti imamasi prieš užsienio

valstybės piliečio asmenį, jo turtą ar interesus, Susitariančiosios valstybės

netaiko pabėgėliams, kurie formaliai yra tos valstybės piliečiai, vien tik dėl

jų pilietybės. Susitariančiosios valstybės, kurių įstatymai neleidžia taikyti

šiame straipsnyje išdėstyto bendro principo, atitinkamais atvejais daro išimtis

tokių pabėgėlių naudai.

9 straipsnis. Laikinosios priemonės

Nė viena šios Konvencijos nuostata neatima iš Susitariančiosios

valstybės teisės karo metu ar kitomis ypatingomis aplinkybėmis prieš konkretų

asmenį imtis laikinų priemonių, kurias ji laiko būtinomis valstybės saugumui,

nors dar ta Susitariančioji valstybė ir neišsiaiškino, kad tas asmuo iš tikrųjų

yra pabėgėlis ir kad taikyti jam tokias priemones yra būtina valstybės saugumo

interesais.

10 straipsnis. Be pertraukos

pragyventas laikotarpis

perkeltas ir išsiųstas į vienos iš Susitariančiųjų valstybių teritoriją ir ten

gyvena, tai tokio prievartinio buvimo laikas laikomas teisėto gyvenimo toje

teritorijoje laiku.

iš Susitariančiosios valstybės teritorijos ir iki šios Konvencijos įsigaliojimo

dienos grįžo į ją nuolat gyventi, tai laikas, išgyventas prieš tokią

deportaciją ir po jos, laikomas vienu nepertrauktu laikotarpiu visais atvejais,

kai reikalaujama tam tikro be pertraukos pragyvento laikotarpio.

11 straipsnis. Pabėgėliai jūreiviai

Jei pabėgėliai yra asmenys, nuolat tarnaujantys laivo,

plaukiojančio su vienos iš Susitariančiųjų valstybių vėliava, įguloje, tai ši

valstybė pritaria šių asmenų įsikūrimui savo teritorijoje ir kelionės dokumentų

išdavimui arba laikinos teisės įvažiuoti į jos teritoriją suteikimui, siekdama

palengvinti jiems apsigyventi kitoje šalyje.

II SKYRIUS

TEISINIS

STATUSAS

12 straipsnis. Asmens statusas

nuolatinė gyvenamoji vieta, įstatymai, o jei asmuo nuolatinės gyvenamosios

vietos neturi, - tos šalies, kurioje jis gyvena, įstatymai.

t.y. su vedybomis susijusias teises, Susitariančioji valstybė gerbia atlikdama

reikalingus savo įstatymų nustatytus formalumus su sąlyga, kad atitinkama teisė

yra viena iš tų, kurias pripažintų jos įstatymai, jei tas asmuo nebūtų tapęs

pabėgėliu.

13 straipsnis. Kilnojamasis ir

nekilnojamasis turtas

Kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui įsigyti ir kitoms su juo

susijusioms teisėms įgyvendinti, taip pat nuomos ir kitoms sutartims dėl

kilnojamojo ir nekilnojamojo turto sudaryti Susitariančiosios valstybės

suteikia pabėgėliui kuo palankesnę padėtį, bet ne mažesnio palankumo už tą,

kokia tomis pačiomis aplinkybėmis paprastai suteikiama užsieniečiams.

14 straipsnis. Autorinės teisės ir

pramoninė nuosavybė

Pramoninei nuosavybei, tokiai kaip išradimai, brėžiniai ar

modeliai, prekių ženklai, firmų vardai, ir teisei į literatūros, meno ir mokslo

kūrinius apsaugoti pabėgėliui toje šalyje, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji

vieta, suteikiama tokia pat apsauga, kokia teikiama tos šalies piliečiams.

Kurios nors kitos Susitariančiosios valstybės teritorijoje pabėgėliui

suteikiama tokia pat apsauga, kokia šioje teritorijoje teikiama piliečiams

šalies, kurioje yra jų nuolatinė gyvenamoji vieta.

15 straipsnis. Asociacijų teisė

Susitariančiosios valstybės teisėtai jų teritorijoje esantiems

pabėgėliams nepolitinių ir pelno nesiekiančių asociacijų ir profesinių sąjungų

atžvilgiu suteikia kuo palankesnę, bet ne mažesnio palankumo padėtį, kokia

tomis pačiomis aplinkybėmis paprastai suteikiama bet kurios užsienio valstybės

piliečiams.

16 straipsnis. Teisė kreiptis į

teismus

visų Susitariančiųjų valstybių teritorijose.

yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, turi tokią pat teisę kaip ir jos piliečiai

kreiptis į teismą, įskaitant teisinę pagalbą ir atleidimą nuo teismo išlaidų (cautio

judicatum solvi).

nuolatinė gyvenamoji vieta, 2 dalyje nurodytoms teisėms įgyvendinti pabėgėliui

suteikiama tokia pat padėtis kaip ir šalies, kurioje yra jo nuolatinė

gyvenamoji vieta, piliečiams.

III SKYRIUS

PAJAMAS

DUODANTI VEIKLA

17 straipsnis. Samdomasis darbas

valstybės suteikia teisėtai jų teritorijoje esantiems pabėgėliams kuo

palankesnę padėtį, kokia paprastai suteikiama bet kurios užsienio valstybės

piliečiams tomis pačiomis aplinkybėmis.

samdymą, kad būtų apsaugota vidaus darbo rinka, netaikomos pabėgėliui, kuriam

šios priemonės nebuvo taikomos Konvencijos įsigaliojimo Susitariančiojoje

valstybėje dieną arba kuris atitinka vieną iš šių sąlygų:

pilietis. Pabėgėliui negali būti taikoma ši nuostata, jeigu jis yra savo

sutuoktinį palikęs;

gyvena, pilietybę.

pabėgėlių teises dirbti samdomąjį darbą su savo piliečių teisėmis, ypač tų

pabėgėlių, kurie atvyko į jų teritoriją pagal  darbo jėgos verbavimo programas

arba imigracijos planus.

18 straipsnis. Savarankiškas

verslas

Teisei savarankiškai verstis žemės ūkiu, pramone, amatais ir

prekyba, taip pat kurti prekybos ir gamybos bendroves įgyvendinti

Susitariančiosios valstybės teisėtai jų teritorijoje esantiems pabėgėliams

suteikia kuo palankesnę teisinę padėtį, bet ne mažesnio palankumo už tą, kokia

paprastai naudojasi užsieniečiai tomis pačiomis aplinkybėmis.

19 straipsnis. Laisvosios

profesijos

esantiems pabėgėliams, turintiems šios valstybės kompetentingų institucijų

pripažintus diplomus ir norintiems verstis laisvąja profesija, suteikia kuo

palankesnę teisinę padėtį, bet ne mažesnio palankumo už tą, kokia paprastai

naudojasi užsieniečiai tomis pačiomis aplinkybėmis.

konstitucijų leidžiamas priemones, padedančias tokiems pabėgėliams įsikurti

metropolijai nepriklausančiose teritorijose, už kurių tarptautinius ryšius jos

atsako.

IV SKYRIUS

SOCIALINĖ

RŪPYBA

20 straipsnis. Normavimas

Ten, kur yra visiems gyventojams privaloma normavimo sistema,

reguliuojanti deficitinių produktų bendrą paskirstymą, ta sistema pabėgėliams

taikoma lygiai taip pat kaip ir piliečiams.

21 straipsnis. Gyvenamasis plotas

Kadangi gyvenamojo ploto klausimai reguliuojami įstatymais ar

kitais teisės aktais arba juos kontroliuoja valstybės institucijos,

Susitariančiosios valstybės teisėtai jų teritorijose esantiems pabėgėliams

suteikia kuo palankesnę teisinę padėtį, bet ne mažesnio palankumo už tą, kokia

paprastai naudojasi užsieniečiai tomis pačiomis aplinkybėmis.

22 straipsnis. Švietimas

pabėgėliams suteikia tokią pat teisinę padėtį, kaip ir piliečiams.

galimybę mokytis, naudotis užsienio mokyklų atestatais, diplomais ir mokslo

laipsniais, nemokėti mokesčių už mokslą bei rinkliavų ir gauti stipendijas,

Susitariančiosios valstybės suteikia pabėgėliams kuo palankesnę teisinę padėtį,

bet ne mažesnio palankumo už tą, kokia paprastai naudojasi užsieniečiai tomis

pačiomis aplinkybėmis.

23 straipsnis. Valstybės pagalba

Valstybės pagalbai ir paramai gauti Susitariančiosios valstybės

teisėtai jų teritorijoje esantiems pabėgėliams suteikia tokią pačią padėtį,

kokia naudojasi jų piliečiai.

24 straipsnis. Darbo įstatymai ir

socialinis aprūpinimas

esantiems pabėgėliams suteikia tokią pačią padėtį kaip ir piliečiams dėl:

sudaro atlyginimo už darbą dalį, darbo dienos trukmės, viršvalandžių, mokamų

atostogų, namudinio darbo apribojimo, minimalaus samdomų darbuotojų amžiaus,

mokinystės ir profesinio parengimo, moterų bei paauglių darbo ir naudojimosi

kolektyvinių sutarčių privalumais tiek, kiek šiuos klausimus reglamentuoja

įstatymai ar kiti teisės aktai arba kiek juos kontroliuoja vykdomosios valdžios

institucijos;

darbe, profesinių ligų, motinystės, ligos, invalidumo, senatvės, mirties,

nedarbo, šeimos pareigų ir kitų atvejų, kuriuos pagal nacionalinius įstatymus

ar kitus teisės aktus numato socialinio aprūpinimo sistema) su šiais

apribojimais:

išlaikyti,

ii) šalies, kurioje yra pabėgėlio nuolatinė gyvenamoji vieta,

įstatymuose ar kituose teisės aktuose gali būti nustatyta speciali visos ar

dalinės pašalpos, mokamos iš valstybės lėšų, ir pašalpų, mokamų asmenims, kurie

neįvykdė visų sąlygų, susijusių su įmokomis, reikalingomis normalioms pensijoms

paskirti, gavimo tvarka.

mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar dėl profesinės ligos, gyvena ne

Susitariančiosios valstybės teritorijoje, neturi jokios reikšmės.

privilegijas, susijusias su sudarytais arba būsimais susitarimais dėl įgytų

arba įgyjamų teisių išlaikymo socialinio aprūpinimo srityje, laikydamosi tik tų

sąlygų, kurios taikomos tuos susitarimus pasirašiusių valstybių piliečiams.