Dėl amnestijos

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

DĖL AMNESTIJOS

1995 m. gruodžio 21 d. Nr. I-1153

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis humanizmo principais, priima šį amnestijos įstatymą.

1 straipsnis.

Atleisti nuo neatliktosios bausmės dalies asmenis, nuteistus iki 1990 m. kovo 10 d. imtinai, išskyrus nuteistus už šiuos nusikaltimus:

banditizmą (Baudžiamojo kodekso 75 straipsnis); masines riaušes (Baudžiamojo kodekso 78 straipsnis); susisiekimo kelių ir transporto priemonių sugadinimą (Baudžiamojo kodekso 85 straipsnis); tyčinį nužudymą (Baudžiamojo kodekso 104 straipsnis); tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis (Baudžiamojo kodekso 105 straipsnis); tyčinį sunkų kūno sužalojimą (Baudžiamojo kodekso 111 straipsnio 2 dalis); išžaginimą (Baudžiamojo kodekso 118 straipsnio 3 ir 4 dalys); įkaitų paėmimą (Baudžiamojo kodekso 1311 straipsnis); kėsinimąsi į policininko ar policijos rėmėjo gyvybę (Baudžiamojo kodekso 2031 straipsnis); chuliganizmą (Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalis); neteisėtą narkotinių priemonių gaminimą, įsigijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą arba realizavimą (Baudžiamojo kodekso 2321 straipsnio 3 ir 4 dalys); narkotinių priemonių grobimą (Baudžiamojo kodekso 2322 straipsnio 2 ir 3 dalys); neteisėtą šaunamojo ginklo, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų nešiojimą, laikymą, įsigijimą, gaminimą ir realizavimą (Baudžiamojo kodekso 234 straipsnio 2 dalis); šaunamojo ginklo, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų grobimą, plėšimą (Baudžiamojo kodekso 2341 straipsnis); orlaivio nuvarymą (Baudžiamojo kodekso 2492 straipsnis); plėšimą (Baudžiamojo kodekso 272 straipsnis); turto prievartavimą (Baudžiamojo kodekso 273 straipsnis); laisvės atėmimo įstaigų darbo dezorganizavimą (Baudžiamojo kodekso 303 straipsnis).

2 straipsnis.

Atleisti nuo neatliktosios bausmės dalies nuteistas laisvės atėmimu iki penkerių metų įskaitytinai moteris, vyresnius kaip 65 metų vyrus, 1 ir 2 grupės invalidus ir nepilnamečius.

Nepilnamečiais pagal šį įstatymą laikomi asmenys, gimę po 1977 m. gruodžio 1 d., o vyresniais kaip 65 metų vyrais – asmenys, kuriems šitiek metų sukako iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

3 straipsnis.

Sumažinti neatliktąją bausmės dalį pusiau asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu iki penkerių metų įskaitytinai už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo. Jeigu tokių asmenų neatliktoji bausmės dalis yra vieneri metai arba trumpesnė, tai jie atleidžiami nuo neatliktosios bausmės.

4 straipsnis.

Sumažinti neatliktąją bausmės dalį 1/3, bet ne daugiau kaip 2 metais, asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu iki septynerių metų įskaitytinai, ir ne daugiau kaip 1,5 metų asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu nuo septynerių metų iki penkiolikos metų įskaitytinai.

Asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę:

1) už piktnaudžiavimą oficialiais įgaliojimais (Baudžiamojo kodekso 742 straipsnis); susisiekimo kelių ir transporto priemonių sugadinimą (Baudžiamojo kodekso 85 straipsnis); tyčinį nužudymą (Baudžiamojo kodekso 104 straipsnis); motinos tyčinį nužudymą savo naujagimio (Baudžiamojo kodekso 106 straipsnis); tyčinį sunkų kūno sužalojimą (Baudžiamojo kodekso 111 straipsnis); išžaginimą (Baudžiamojo kodekso 118 straipsnio 1 ir 2 dalys); chuliganizmą (Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 ir 3 dalys); neteisėtą narkotinių priemonių gaminimą, įsigijimą, gabenimą, siuntimą arba realizavimą (Baudžiamojo kodekso 2321 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys); narkotinių priemonių grobimą (Baudžiamojo kodekso 2322 straipsnis); neteisėtą šaunamojo ginklo, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų nešiojimą, laikymą, įsigijimą, gaminimą ir realizavimą (Baudžiamojo kodekso 234 straipsnio 2 dalis); transporto priemones vairuojančių asmenų pažeidimą eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių (Baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 4 ir 5 dalys); vagystę (Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys); plėšimą (Baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 1 ir 2 dalys); tarnybos įgaliojimų viršijimą (Baudžiamojo kodekso 287 straipsnis); poveikį liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, revizoriui ar vertėjui (Baudžiamojo kodekso 297 straipsnis); kišimąsi į kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo antstolio veiklą (Baudžiamojo kodekso 298 straipsnio 3 dalis); kontrabandą (Baudžiamojo kodekso 312 straipsnis); neteisėtas finansines operacijas (Baudžiamojo kodekso 326 straipsnis); netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimą, laikymą arba paleidimą apyvarton (Baudžiamojo kodekso 327 straipsnis);

2) pažeidinėjantiems laisvės atėmimo režimą, –

šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytas bausmės sumažinimas taikomas, jei taip nusprendžia amnestijos komisija.

5 straipsnis.

Amnestijos komisija, kurioje turi būti pataisos darbų įstaigos viršininkas, jo pavaduotojai auklėjamajam darbui (auklėjamojo darbo skyriaus viršininkas, vyr. instruktorius) ir režimui, įstaigos skyriaus viršininkas (vyr. inspektorius), teritorinės prokuratūros prokuroras bei Kalinių globos draugijos atstovas, sudaroma kiekvienoje pataisos darbų įstaigoje. Komisijų darbą organizuoja įstaigų viršininkai, kurie yra šių komisijų pirmininkai. Komisijos posėdžiai teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip keturi nariai. Komisija, atsižvelgusi į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą ir reakciją į auklėjamąsias priemones, sprendimą dėl amnestijos taikymo priima atviru balsavimu balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Prieš priimdama sprendimą, komisija išklauso patį nuteistąjį. Komisijos posėdžiai protokoluojami.

Motyvuotą sprendimą netaikyti amnestijos nuteistasis per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo gali apskųsti bausmės atlikimo vietos apylinkės teismui.

Teismas tokius skundus, taip pat skundus dėl amnestijos netaikymo, jei ji pagal šį įstatymą galėjo būti taikyta, nagrinėja įstatymų nustatyta tvarka.

6 straipsnis.

Amnestija netaikoma:

1) asmenims, nuteistiems pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“;

2) asmenims, kuriems buvo taikytas 1990 m. gegužės 8 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl amnestijos atstačius nepriklausomą Lietuvos valstybę“ arba 1993 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimą“, arba suteikta malonė;

3) asmenims, kuriems mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, ir asmenims, padariusiems kelis nusikaltimus, jeigu bent dėl vieno iš tų nusikaltimų įstatymas amnestijos nenumato;

4) asmenims, kurie, neatlikę viso teismo paskirtojo bausmės laiko, buvo anksčiau atleisti lygtinai nuo bausmės prieš terminą arba lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų ir vėl padarė tyčinį nusikaltimą paskutiniosios neatliktosios bausmės dalies metu;

5) asmenims, nuteistiems už valstybės išdavimą (Baudžiamojo kodekso 62 straipsnis); šnipinėjimą (Baudžiamojo kodekso 63 straipsnis); kėsinimąsi į Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro arba kito pareigūno gyvybę (Baudžiamojo kodekso 64 straipsnis); kėsinimąsi į užsienio valstybės atstovo gyvybę (Baudžiamojo kodekso 65 straipsnis); diversiją (Baudžiamojo kodekso 66 straipsnis); kenkimą (Baudžiamojo kodekso 67 straipsnis); viešus raginimus smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą (Baudžiamojo kodekso 68 straipsnis); karo kurstymą (Baudžiamojo kodekso 69 straipsnis); antivalstybinių organizacijų kūrimą ir aktyvų dalyvavimą jų veikloje (Baudžiamojo kodekso 70 straipsnis); banditizmą (Baudžiamojo kodekso 75 straipsnis); masines riaušes (Baudžiamojo kodekso 78 straipsnis); vengimą eilinio šaukimo į tikrąją krašto apsaugos tarnybą (Baudžiamojo kodekso 79 straipsnis); tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis (Baudžiamojo kodekso 105 straipsnis); išžaginimą (Baudžiamojo kodekso 118 straipsnio 3 ir 4 dalys); įkaitų paėmimą (Baudžiamojo kodekso 1311 straipsnis); kėsinimąsi į policininko ar policijos rėmėjo gyvybę (Baudžiamojo kodekso 2031 straipsnis); nusikalstamo susivienijimo organizavimą, vadovavimą ar dalyvavimą jame (Baudžiamojo kodekso 2271 straipsnis); asmens terorizavimą (Baudžiamojo kodekso 2272 straipsnis); šaunamojo ginklo, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų grobimą (Baudžiamojo kodekso 2341 straipsnis); radioaktyviųjų medžiagų grobimą (Baudžiamojo kodekso 2342 straipsnis); nusikalstamų grupių ginklavimą (Baudžiamojo kodekso 2344 straipsnis); orlaivio nuvarymą (Baudžiamojo kodekso 2492 straipsnis); plėšimą (Baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 3 dalis); turto prievartavimą (Baudžiamojo kodekso 273 straipsnis); sukčiavimą (Baudžiamojo kodekso 274 straipsnio 3 dalis); turto pasisavinimą arba iššvaistymą (Baudžiamojo kodekso 275 straipsnio 3 dalis); turto sunaikinimą arba sužalojimą tyčia (Baudžiamojo kodekso 278 straipsnio 2 dalis); kyšio priėmimą (Baudžiamojo kodekso 282 straipsnis); operacijų su pinigais ir vertybiniais popieriais taisyklių pažeidimą (Baudžiamojo kodekso 329 straipsnis) bei už nusikaltimus, padarytus laisvės atėmimo vietose.

7 straipsnis.

Asmenims, kurie laisvės atėmimo vietose gydosi nuo venerinių ligų, amnestija taikoma tik baigus gydymo kursą.

8 straipsnis.

Amnestijos pritaikymas nepanaikina teistumo.

9 straipsnis.

Šis įstatymas taikomas asmenims, atliekantiems bausmę Lietuvos Respublikoje ir nuteistiems už nusikaltimus, padarytus iki 1995 m. gruodžio 1 d. įskaitytinai, taip pat asmenims, kuriuos nuteisė Lietuvos Respublikos teismai už nusikaltimus, padarytus iki 1995 m. gruodžio 1 d. įskaitytinai. Asmenims, padariusiems trunkamuosius ar tęstinius nusikaltimus, amnestija taikoma tik tada, jei šie nusikaltimai buvo baigti iki 1995 m. gruodžio 1 d. įskaitytinai.

10 straipsnis.

Šį įstatymą taiko ir vykdo:

1) teismai –

asmenims, kurių bylos ar medžiagos iki šio įstatymo įsigaliojimo neišnagrinėtos arba išnagrinėtos, tačiau nuosprendžiai dar neįsiteisėję ir apskųsti apeliacine tvarka;

2) amnestijos komisijos –

šio įstatymo 4 straipsnyje numatytais atvejais.

11 straipsnis.

Amnestija turi būti įvykdyta (išskyrus tuos atvejus, kai ją taiko ir vykdo teismai) per tris mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

Teismai, taikydami šį įstatymą, neatliktąjį bausmės dalies laiką skaičiuoja nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

Ginčus dėl amnestijos taikymo, kilusius po šio įstatymo įvykdymo, sprendžia Lietuvos Respublikos teismai Baudžiamojo proceso kodekso 414 straipsnyje nustatyta tvarka.

12 straipsnis.

Papildyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimą“ (Žin., 1993, Nr. 25-580) 6 straipsnį 4 punktu:

„4) už viešus raginimus smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą (Baudžiamojo kodekso 68 straipsnis), antivalstybinių organizacijų kūrimą ir aktyvų dalyvavimą jų veikloje (Baudžiamojo kodekso 70 straipsnis).“

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS