Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas
Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 111-3574
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO
ĮSTATYMAS
2000 m. gruodžio 21 d. Nr. IX-110
Vilnius
PIRMASIS
SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis
įstatymas nurodo asmenis, draudžiamus ligos ir motinystės socialiniu draudimu,
nustato teisę į šio draudimo pašalpas, jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo
sąlygas.
2
straipsnis. Ligos ir motinystės socialinis draudimas
Ligos
ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja
šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba šeimos narių
ligos, taip pat dėl motinystės, motinystės (tėvystės) dalį prarastų darbo
pajamų.
3
straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Apdraustasis
asmuo – fizinis asmuo, kuris pats moka ir už jį mokamos arba pagal
įstatymus turėjo būti mokamos privalomosios valstybinio socialinio draudimo
įmokos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Apdraustojo
asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos, nuo kurių buvo
mokamos arba turėjo būti mokamos privalomosios valstybinio socialinio draudimo
įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, šio įstatymo nustatytos ir
apdraustojo gautos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos
dienas), motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, ligos dėl nelaimingo
atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos, mokamos vadovaujantis
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu,
taip pat bedarbio pašalpos, mokamos vadovaujantis Bedarbių rėmimo įstatymu.
Kompensuojamasis
uždarbis – apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų visose darbovietėse per 3
paeiliui einančius mėnesius, kai skaičiuojama atgal nuo užpraeito kalendorinio
ketvirčio, buvusio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo, nėštumo ir gimdymo
ar vaiko priežiūros atostogų suteikimo mėnesį, pabaigos, suma.
Ligos
ir motinystės socialinio draudimo stažas – laikotarpiai, per kuriuos
mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos privalomosios valstybinio
socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, taip pat
per kuriuos apdraustasis asmuo gavo šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant
darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), motinystės ir motinystės
(tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės
ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių
ligų socialinio draudimo įstatymu, bedarbio pašalpas, mokamas vadovaujantis
Bedarbių rėmimo įstatymu.
Pašalpos
gavėjas – fizinis asmuo, kuris turi teisę gauti įstatymų nustatytas ligos,
motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpas.
Šeimos
narys – sutuoktinis, vaikas (įvaikis), motina (tėvas), įmotė (įtėvis).
Vidutinės
mėnesinės draudžiamosios pajamos – apdraustųjų asmenų draudžiamųjų pajamų
vidurkis, apskaičiuotas remiantis Valstybinio
socialinio draudimo fondo tarybos patvirtinta metodika ir patvirtintas Vyriausybės.
4
straipsnis. Asmenys, draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu
1.
Šiame įstatyme nustatyta tvarka ligos ir motinystės socialiniu draudimu
privalomai draudžiami:
1) gaunantys
atlyginimą už darbą asmenys: dirbantys pagal darbo sutartis, einantys narystės
pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, dirbantys narystės
pagrindu ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse
organizacijose, kandidatai į notarus (asesoriai), viešojo administravimo
valstybės tarnautojai (išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus Valstybinio
socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose);
2) valstybės
politikai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
teisėjai, kitų teismų teisėjai, kandidatai į teisėjus, prokuratūros pareigūnai,
Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai, valdybos nariai, Seimo ar
Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų vadovai, kiti
Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų
pareigūnai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybinių (nuolatinių)
komisijų ir tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų
pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal specialius įstatymus
įsteigtų komisijų ar tarybų pareigūnai. Šiame punkte išvardyti asmenys ligos ir
motinystės socialiniu draudimu draudžiami tuo atveju, jei jie gauna atlyginimą
už darbą.
2.
Ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai nedraudžiami asmenys turi
teisę šios rūšies draudimu draustis savanoriškai Vyriausybės nustatyta tvarka.
5 straipsnis. Ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės)
socialinio draudimo pašalpos
1.
Pagal šį įstatymą skiriamos ir mokamos ligos, motinystės ir motinystės
(tėvystės) pašalpos.
2.
Ligos pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti asmenims šiais atvejais:
1)
apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos arba
traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus Nelaimingų atsitikimų
darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus ligos pašalpos
skyrimo ir mokėjimo atvejus;
2)
sergantiems šeimos nariams slaugyti. Ši pašalpa skiriama, jeigu gydytojo
nurodymu būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį;
3)
dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo
apdraustiesiems asmenims, taip pat vaikų priežiūrai, jeigu vaikų įstaigose
nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas;
[3 punkto redakcija nuo 2002
m. balandžio 1 d.:
3) dėl užkrečiamųjų
ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo;]
4)
apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje,
teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas.Ši pašalpa skiriama
apdraustiesiems asmenims už visą gydymosi tokioje įstaigoje laiką, taip pat
vykimo į ją ir grįžimo iš jos laiką.
[Straipsnis papildomas 5
punktu nuo 2002 m. balandžio 1 d.:
5)
vaikų priežiūrai, jeigu vaikų įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis
režimas.]
3.
Motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti
apdraustiesiems asmenims šiais atvejais:
1)
motinystės – moterims nėštumo ir gimdymo atostogų metu;
2)
motinystės (tėvystės) – apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros atostogų, iki
vaikui sukaks vieneri metai, laiku.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-709,
2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2002-04-01
6
straipsnis. Pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis
Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis
yra mažesnis už nedarbingumo atsiradimo bei nėštumo ir gimdymo atostogų
suteikimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių
draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį, ligos ir motinystės pašalpos skaičiuojamos
taikant pastarąjį dydį. Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis
kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už vaiko priežiūros atostogų suteikimo
mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų
pajamų trečdalį, motinystės (tėvystės) pašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį
dydį.
2.
Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis pašalpoms
skaičiuoti negali viršyti paskutinių Vyriausybės patvirtintų vidutinių
mėnesinių draudžiamųjų pajamų 3,5 dydžio sumos.
3.
Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas
Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų
nustatyta tvarka.
7 straipsnis.
Pašalpos mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam teisę ją gauti
Ligos pašalpos, motinystės pašalpos už nėštumo ir
gimdymo atostogų laikotarpį, negautos iki teisę jas gauti turėjusio asmens
mirties dienos, mokamos šeimos nariui, pateikusiam mirusiojo asmens mirties
liudijimą.
2.
Motinystės (tėvystės) pašalpa, negauta iki teisę ją gauti turėjusio asmens mirties
dienos, mokama vienam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjui.
3.
Negautos ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos į paveldimą turtą
neįtraukiamos.
ANTRASIS
SKIRSNIS
LIGOS
PAŠALPA
8
straipsnis. Teisė gauti ligos pašalpą
1.
Teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais
atvejais turi šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išvardyti apdraustieji
asmenys, jeigu jie:
1)
tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat jeigu tuo
laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;
2)
prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių
per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24
mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
2.
Ligos pašalpa skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu,
įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną.
3.
Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal
Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų patvirtintas
Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo
taisykles.
9 straipsnis. Ligos pašalpos dėl apdraustojo asmens ligos arba
traumos mokėjimo
trukmė
1.
Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais šio įstatymo 5
straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktuose nurodytais atvejais, ligos pašalpą 2
pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys. Ligos pašalpa iš
Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo 3 nedarbingumo
dienos ir mokama iki darbingumo atgavimo arba kol bus pripažintas invalidumas.
2.
Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo
invalidumo pensiją, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos ar traumos ir dėl
to praradusiems darbo pajamų, ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo
fondo lėšų pradedama mokėti šio straipsnio
1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų per
kalendorinius metus.
[2 dalies redakcija nuo 2002
m. balandžio 1 d.:
2.
Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo
invalidumo pensiją, ligos pašalpa 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytais
atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti šio
straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių
dienų per kalendorinius metus.]
3.
Apdraustiesiems asmenims, kurie savanoriškai gydosi nuo alkoholizmo,
narkomanijos ar toksikomanijos specializuotuose stacionaruose, ligos pašalpa iš
Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti šio straipsnio 1
dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip
14 kalendorinių dienų vieną kartą per kalendorinius metus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-709,
2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2002-04-01
10 straipsnis. Ligos pašalpos sergančiam šeimos nariui slaugyti
mokėjimo trukmė
1.
Kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį, pašalpa iš Valstybinio
socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos
ir mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.
2.
Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka
šeimos nariui, globėjui, slaugančiam sergantį iki keturiolikos metų vaiką,
pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo
pirmosios slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
3.
Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka
šeimos nariui, globėjui, slaugančiam stacionare sergantį iki septynerių metų
vaiką, taip pat vaiką iki šešiolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių
sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama
mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo
laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.
[3 dalies redakcija nuo 2002
m. balandžio 1 d.:
Turinčiam
teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka šeimos
nariui, globėjui, slaugančiam stacionare sergantį iki septynerių metų vaiką,
taip pat slaugančiam stacionare ir vaikų reabilitacijos įstaigoje vaiką iki
šešiolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Sveikatos
apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pašalpa iš Valstybinio
socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos
ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per
kalendorinius metus.]
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-709,
2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2002-04-01
11
straipsnis. Ligos pašalpos užkrečiamųjų ligų protrūkių arba jų epidemijų metu
mokėjimo
trukmė
Kai teisės aktų nustatyta tvarka ypač pavojingų
arba nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų židiniuose
nustatomas karantino režimas, ligos pašalpa dėl šios priežasties nušalintiems
nuo darbo apdraustiesiems asmenims mokama šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje
nustatyta tvarka visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino atšaukimo.
2.
Užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų metu, kai apdraustasis asmuo nuo
darbo laikinai nušalinamas kaip užkrečiamosios ligos sukėlėjo nešiotojas ir
negalima jo perkelti į kitą darbą, ligos pašalpa apskaičiuojama pagal
kompensuojamąjį uždarbį, gautą tik toje darbovietėje, kurioje apdraustasis
asmuo nušalintas nuo darbo, ir mokama šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje
nustatyta tvarka.
3.
Kai teisės aktų nustatyta tvarka vaikų įstaigose nustatomas infekcijų plitimą
ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė prižiūrėti vaiką, ligos pašalpa
iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama šio įstatymo 10 straipsnio
2 dalyje nustatyta tvarka.
[Straipsnis papildomas nauja
2 dalimi, buvusios 2 ir 3 dalys laikomos atitinkamai 3 ir 4 dalimis nuo 2002 m.
balandžio 1 d.:
2.
Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo
invalidumo pensiją, ligos pašalpa 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytais
atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama šio įstatymo 9
straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
3.
Užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų metu, kai apdraustasis asmuo nuo
darbo laikinai nušalinamas kaip užkrečiamosios ligos sukėlėjo nešiotojas ir
negalima jo perkelti į kitą darbą, ligos pašalpa apskaičiuojama pagal
kompensuojamąjį uždarbį, gautą tik toje darbovietėje, kurioje apdraustasis
asmuo nušalintas nuo darbo, ir mokama šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje
nustatyta tvarka.
4.
Kai teisės aktų nustatyta tvarka vaikų įstaigose nustatomas infekcijų plitimą
ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė prižiūrėti vaiką, ligos pašalpa
iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama šio įstatymo 10 straipsnio
2 dalyje nustatyta tvarka.]
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-709,
2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2002-04-01
12 straipsnis. Ligos pašalpos asmenims, kurie gydosi sveikatos
priežiūros įstaigose,
teikiančiose ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, mokėjimo
trukmė
Apdraustajam
asmeniui, kuris gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines
ir (ar) protezavimo paslaugas, pašalpa mokama 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta
tvarka už visą gydymosi joje laiką, taip pat vykimo į šią įstaigą ir grįžimo iš
jos laiką.
[12 straipsnio redakcija nuo
2002 m. balandžio 1 d.:
17 straipsnis. Motinystės pašalpos nėštumo ir gimdymo atostogų
laikotarpiu
mokėjimo trukmė
Motinystės
pašalpa mokama moterims už 70 kalendorinių dienų iki gimdymo (suėjus
28 nėštumo savaitėms ir daugiau) ir už 56 kalendorines dienas po gimdymo
(komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau negu vienas vaikas – už 70
kalendorinių dienų po gimdymo). Pašalpa mokama už visą nustatytą iki gimdymo ir
po gimdymo laikotarpį neatsižvelgiant į faktinį iki gimdymo praėjusių dienų
skaičių.
2.
Moterims, pagimdžiusioms 22–28 nėštumo savaitę, motinystės pašalpa mokama už
28 kalendorines dienas po gimdymo. Jeigu kūdikis gyvena 28 paras ir ilgiau,
pašalpa mokama už 70 dienų po gimdymo.
18 straipsnis. Motinystės pašalpos nėštumo ir gimdymo atostogų
laikotarpiu dydis
1.
Motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama 100 procentų
pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tačiau ši pašalpa per mėnesį
negali būti mažesnė už nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį galiojusių
vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.
2.
Motinystės pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir
motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.
19
straipsnis. Teisė gauti motinystės (tėvystės) pašalpą
1.
Teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar
globėjas, kuris:
1)
apdraustas pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį;
2)
įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui
sukaks vieneri metai;
3)
per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi
ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
2.
Kai moteriai, gaunančiai motinystės (tėvystės) pašalpą, suteikiamos nėštumo ir
gimdymo atostogos ir ji įgyja teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo
atostogų laikotarpiu, jai mokama didesnioji iš šių pašalpų arba pagal
pasirinkimą.
3.
Asmeniui, neturinčiam teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpos iš
Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, mokama pašalpa pagal Valstybinių
pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymą.
20
straipsnis. Motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo trukmė
1.
Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama už laikotarpį nuo nėštumo ir gimdymo
atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sukanka vieneri metai.
[1 dalies redakcija nuo 2002
m. balandžio 1 d.:
Motinystės
(tėvystės) pašalpa mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir
gimdymo atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sukanka vieneri metai.]
2.
Jeigu motina negavo motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų
laikotarpį, tai motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę ją gauti šio
įstatymo 19 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo vaiko gimimo dienos.
3.
Jeigu motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį gavusi
motina mirė, motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę ją gauti šio
įstatymo 19 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo motinos mirties
dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-709,
2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2002-04-01
21
straipsnis. Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis
Motinystės
(tėvystės) pašalpa mokama 60 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio
dydžio. Tačiau ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už vaiko priežiūros
atostogų suteikimo mėnesį galiojusių vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų
trečdalį. Kai apdraustasis dirba ne vienoje darbovietėje, motinystės (tėvystės)
pašalpa jam apskaičiuojama pagal gautą kompensuojamąjį uždarbį tik tose
darbovietėse, kuriose jis yra išleistas vaiko priežiūros atostogų. Pašalpa
apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio
draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
VALSTYBINIO
SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO LĖŠOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIAM DRAUDIMUI
22 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšos ligos
ir motinystės
socialiniam draudimui
1.
Ligos ir motinystės socialiniam draudimui skirtos lėšos įtraukiamos į
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą įstatymų nustatyta tvarka pagal
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo
nustatytus šios valstybinio socialinio draudimo rūšies įmokų tarifus.
2.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo pajamas sudaro šiai draudimo rūšiai
draudėjų ir apdraustųjų asmenų mokamos privalomosios valstybinio socialinio
draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos. Ligos ir motinystės socialinio
draudimo pajamų dalį gali sudaryti lėšos, skirtos iš Valstybinio socialinio
draudimo fondo biudžeto rezervo.
3.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo išlaidas sudaro lėšos, skirtos šio
įstatymo 5 straipsnyje nurodytoms ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės)
pašalpoms mokėti.
23 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai ligos
ir motinystės
socialiniam draudimui
Valstybinio
socialinio draudimo įmokų tarifai ligos ir motinystės socialiniam draudimui
tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo
įstatymu.
24
straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka
Ligos
ir motinystės socialiniam draudimui skirtos valstybinio socialinio draudimo
įmokos už kiekvieną apdraustąjį asmenį, nurodytą šio įstatymo 4 straipsnio 1
dalyje, skaičiuojamos ir mokamos įstatymų nustatyta tvarka kartu su kitomis
privalomosiomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis.
PENKTASIS
SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
25 straipsnis. Ginčų
sprendimas
Ginčai dėl šio įstatymo
taikymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.
26
straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei
Vyriausybė per du mėnesius nuo šio įstatymo
įsigaliojimo patvirtina Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų
nuostatus.
27
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja nuo
2001 m. sausio 1 d.
2.
Šio įstatymo nuostatos taikomos asmenims, nuo šio įstatymo įsigaliojimo
tapusiems laikinai nedarbingais dėl motinystės, motinystės (tėvystės), taip pat
dėl ligos arba traumos, išskyrus atvejus, kuriuos numato Nelaimingų atsitikimų
darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas.
3.
Ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, paskirtos iki šio įstatymo
įsigaliojimo, neperskaičiuojamos ir mokamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo
nustatytą tvarką.
4.
Iki bus patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai,
vadovaujamasi Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatais tiek, kiek jie
neprieštarauja šiam įstatymui.
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-709,
2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)
LIGOS
IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 9, 10, 11, 12, 14, 20 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m.
balandžio 1 d.
Šio
Įstatymo nuostatos taikomos draudiminiams įvykiams, įvykusiems po šio Įstatymo
įsigaliojimo.
Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė
(2002-02-07)
autrap@lrs.lt
21 straipsnis.
Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis
Motinystės (tėvystės) pašalpa
mokama 60 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ši pašalpa
per mėnesį negali būti mažesnė už vaiko priežiūros atostogų suteikimo mėnesį
galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį. Kai apdraustasis dirba
ne vienoje darbovietėje, motinystės (tėvystės) pašalpa jam apskaičiuojama pagal
gautą kompensuojamąjį uždarbį tik tose darbovietėse, kuriose jis yra išleistas
vaiko priežiūros atostogų. Pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės
tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta
tvarka.]
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1247,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24), įsigalioja nuo 2003-01-01
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
VALSTYBINIO
SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO LĖŠOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIAM DRAUDIMUI
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nurodo asmenis, draudžiamus ligos ir motinystės
socialiniu draudimu, nustato teisę į šio draudimo pašalpas, jų skyrimo,
apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas.
2 straipsnis. Ligos ir motinystės socialinis draudimas
Ligos ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais
atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių
arba šeimos narių ligos, taip pat dėl motinystės, motinystės (tėvystės) dalį
prarastų darbo pajamų.
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Apdraustasis asmuo – fizinis asmuo, kuris pats moka ir
už jį mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos privalomosios
valstybinio socialinio draudimo įmokos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo
nustatyta tvarka.
Apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens
pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos privalomosios
valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam
draudimui, šio įstatymo nustatytos ir apdraustojo gautos ligos (įskaitant
darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), motinystės, motinystės (tėvystės)
pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos,
mokamos vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio
draudimo įstatymu, taip pat bedarbio pašalpos, mokamos vadovaujantis Bedarbių
rėmimo įstatymu.
Kompensuojamasis uždarbis – apdraustojo asmens
draudžiamųjų pajamų visose darbovietėse per 3 paeiliui einančius mėnesius, kai
skaičiuojama atgal nuo užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš
laikinojo nedarbingumo nustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros
atostogų suteikimo mėnesį, pabaigos, suma.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas –
laikotarpiai, per kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos
privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės
socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo gavo šio
įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos
dienas), motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingo
atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu,
bedarbio pašalpas, mokamas vadovaujantis Bedarbių rėmimo įstatymu.
Pašalpos gavėjas – fizinis asmuo, kuris turi teisę gauti
įstatymų nustatytas ligos, motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpas.
Šeimos narys – sutuoktinis, vaikas (įvaikis), motina
(tėvas), įmotė (įtėvis).
Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos – apdraustųjų
asmenų draudžiamųjų pajamų vidurkis, apskaičiuotas
remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos patvirtinta metodika ir
patvirtintas Vyriausybės.
[7
dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:
7.
Einamųjų metų draudžiamosios pajamos – pajamos, apskaičiuotos pagal
Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos patvirtintą metodiką. Jų
apskaičiavimo ir tvirtinimo tvarką nustato Valstybinių socialinio draudimo
pensijų įstatymas.]
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1247,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24), įsigalioja nuo 2003-01-01
4 straipsnis. Asmenys, draudžiami ligos ir motinystės socialiniu
draudimu
Šiame įstatyme nustatyta tvarka ligos ir motinystės socialiniu
draudimu privalomai draudžiami:
1)
gaunantys atlyginimą už darbą asmenys: dirbantys pagal darbo sutartis, einantys
narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, dirbantys
narystės pagrindu ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse
organizacijose, kandidatai į notarus (asesoriai), viešojo administravimo
valstybės tarnautojai (išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus Valstybinio
socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose);
2)
valstybės politikai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, kandidatai į teisėjus, prokuratūros
pareigūnai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai, valdybos
nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar
įstaigų vadovai, kiti Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės
institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti
valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių)
komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal
specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų pareigūnai. Šiame punkte
išvardyti asmenys ligos ir motinystės socialiniu draudimu draudžiami tuo
atveju, jei jie gauna atlyginimą už darbą.
Ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai nedraudžiami
asmenys turi teisę šios rūšies draudimu draustis savanoriškai Vyriausybės
nustatyta tvarka.
6 straipsnis. Pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis
Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis
kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už nedarbingumo atsiradimo bei nėštumo
ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų
vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį, ligos ir motinystės
pašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį. Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis
mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už vaiko priežiūros atostogų
suteikimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių
draudžiamųjų pajamų trečdalį, motinystės (tėvystės) pašalpos skaičiuojamos
taikant pastarąjį dydį.
[1
dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:
Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už nedarbingumo atsiradimo bei nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį, ligos ir motinystės pašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį. Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už vaiko priežiūros atostogų suteikimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį, motinystės (tėvystės) pašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį.]
Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis
pašalpoms skaičiuoti negali viršyti paskutinių Vyriausybės patvirtintų
vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų 3,5 dydžio sumos.
[2
dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:
2.
Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis pašalpoms
skaičiuoti negali viršyti paskutinių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų
pajamų 3,5 dydžio sumos.]
Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis
apskaičiuojamas Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo
pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1247,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24), įsigalioja nuo 2003-01-01
7
straipsnis. Pašalpos mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam teisę ją gauti
Ligos pašalpos, motinystės pašalpos už nėštumo ir
gimdymo atostogų laikotarpį, negautos iki teisę jas gauti turėjusio asmens
mirties dienos, mokamos šeimos nariui, pateikusiam mirusiojo asmens mirties
liudijimą.
Motinystės (tėvystės) pašalpa, negauta iki teisę ją gauti
turėjusio asmens mirties dienos, mokama vienam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar
globėjui.
Negautos ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos į
paveldimą turtą neįtraukiamos.
ANTRASIS
SKIRSNIS
LIGOS
PAŠALPA
8 straipsnis. Teisė gauti ligos pašalpą
Teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje
nurodytais atvejais turi šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išvardyti
apdraustieji asmenys, jeigu jie:
1) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip
pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;
2) prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį
kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per
paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Ligos pašalpa skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo
laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną.
Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas,
išduotas pagal Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų
patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų
davimo taisykles.
13 straipsnis. Ligos pašalpos mokėjimas atostogų metu
Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl ligos
arba traumos atsirado to asmens mokamų kasmetinių atostogų metu arba šių
atostogų metu apdraustasis asmuo gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje,
teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, ligos pašalpa mokama
šio įstatymo 9 ir 12 straipsniuose nustatyta tvarka.
Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl šio įstatymo
5 straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių atsirado to asmens nemokamų atostogų
metu arba jeigu apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo be teisės gauti darbo
užmokestį, ligos pašalpa pradedama mokėti šio įstatymo 9–12 straipsniuose
nustatyta tvarka nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo turėjo pradėti
dirbti. Tokia pat tvarka pašalpa mokama, jeigu apdraustasis asmuo nušalinamas
nuo darbo ligos metu.
14 straipsnis. Ligos pašalpos dydis
1.
Ligos pašalpa, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo
dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų
pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta
tvarka.
Ligos pašalpa, mokama iš
Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, lygi
85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Tačiau ši pašalpa per
mėnesį negali būti mažesnė už nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių
vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.
[2
dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:
Ligos pašalpa, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, lygi
85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.]
Ligos pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų
Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-709,
2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2002-04-01
Nr. IX-1247,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24), įsigalioja nuo 2003-01-01
15 straipsnis. Sąlygos, kuriomis ligos pašalpa nemokama
Ligos pašalpa nemokama, jeigu atitinkamos institucijos nustato,
kad apdraustasis asmuo:
1) tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas
nusikaltimą;
2) sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu;
3) laikinai nedarbingas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu,
narkotinėmis, toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.
Asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos
režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją
arba, kaip teisės aktų nustatyta, pasitikrinti darbingumo, ligos pašalpa gali
būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos
Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų
nustatyta tvarka.
TREČIASIS SKIRSNIS
MOTINYSTĖS
IR MOTINYSTĖS (TĖVYSTĖS) PAŠALPOS
16
straipsnis. Teisė gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų
laikotarpiu
Teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų
laikotarpiu turi pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį apdraustos moterys,
kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jos iki pirmosios nėštumo
ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12
mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir
motinystės socialinio draudimo stažą.
[1
dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:
Teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų
laikotarpiu turi pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį apdrausti asmenys,
kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo
ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12
mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir
motinystės socialinio draudimo stažą.]
Pagrindas skirti motinystės pašalpą nėštumo ir
gimdymo atostogų laikotarpiu yra nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas,
išduotas pagal Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų
patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų
davimo taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1248,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5622 (2002-12-27), įsigalioja nuo 2003-01-01
19 straipsnis. Teisė gauti motinystės (tėvystės) pašalpą
Teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų
(įtėvių) ar globėjas, kuris:
1) apdraustas pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį;
2) įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų,
iki vaikui sukaks vieneri metai;
3) per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros
atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio
draudimo stažą.
Kai moteriai, gaunančiai motinystės (tėvystės) pašalpą,
suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos ir ji įgyja teisę gauti motinystės
pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, jai mokama didesnioji iš šių
pašalpų arba pagal pasirinkimą.
Asmeniui, neturinčiam teisės gauti motinystės (tėvystės)
pašalpos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, mokama pašalpa pagal
Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymą.
20 straipsnis. Motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo trukmė
1.
Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo
nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sukanka vieneri metai.
Jeigu motina negavo motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo
atostogų laikotarpį, tai motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę ją
gauti šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo vaiko
gimimo dienos.
Jeigu motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų
laikotarpį gavusi motina mirė, motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę
ją gauti šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo motinos
mirties dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-709,
2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2002-04-01
24 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo
tvarka
Ligos ir motinystės socialiniam draudimui skirtos valstybinio
socialinio draudimo įmokos už kiekvieną apdraustąjį asmenį, nurodytą šio
įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, skaičiuojamos ir mokamos įstatymų nustatyta
tvarka kartu su kitomis privalomosiomis valstybinio socialinio draudimo
įmokomis.
PENKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
25
straipsnis. Ginčų sprendimas
Ginčai
dėl šio įstatymo taikymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.
26 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei
Vyriausybė per du mėnesius nuo šio įstatymo
įsigaliojimo patvirtina Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų
nuostatus.
27 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja nuo
2001 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo nuostatos taikomos asmenims, nuo šio įstatymo
įsigaliojimo tapusiems laikinai nedarbingais dėl motinystės, motinystės
(tėvystės), taip pat dėl ligos arba traumos, išskyrus atvejus, kuriuos numato
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas.
Ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, paskirtos
iki šio įstatymo įsigaliojimo, neperskaičiuojamos ir mokamos pagal iki šio
įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką.
Iki bus patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo
pašalpų nuostatai, vadovaujamasi Valstybinio socialinio draudimo pašalpų
nuostatais tiek, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-709,
2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO
DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 9, 10, 11, 12, 14, 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.
Šio Įstatymo nuostatos taikomos draudiminiams
įvykiams, įvykusiems po šio Įstatymo įsigaliojimo.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1247,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO
PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, LIGOS IR MOTINYSTĖS
SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ
SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE
AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003
m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1248,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5622 (2002-12-27)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO
DRAUDIMO ĮSTATYMO 16, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003
m. sausio 1 d.
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2003-01-10)
autrap@lrs.lt
16 straipsnis papildomas nauja 2 dalimi, 2 dalis
laikoma 3 dalimi nuo 2003 m. vasario 1 d.:
Moteriai, atleistai iš darbo nėštumo metu arba
nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos
likvidavimo ar bankroto ir turinčiai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ligos ir
motinystės socialinio draudimo stažą, motinystės pašalpa mokama šio įstatymo 17
straipsnyje nustatyta tvarka.
Pagrindas skirti motinystės pašalpą nėštumo ir
gimdymo atostogų laikotarpiu yra nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas,
išduotas pagal Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų
patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų
davimo taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1248,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5622 (2002-12-27), įsigalioja nuo 2003-01-01
Nr. IX-1333,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 12-441 (2003-01-31), įsigalioja nuo 2003-02-01
11 straipsnis. Ligos pašalpos užkrečiamųjų ligų
protrūkių arba jų epidemijų metu
mokėjimo
trukmė
Kai teisės aktų nustatyta tvarka ypač pavojingų
arba nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų židiniuose
nustatomas karantino režimas, ligos pašalpa dėl šios priežasties nušalintiems
nuo darbo apdraustiesiems asmenims mokama šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje
nustatyta tvarka visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino atšaukimo.
Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos pašalpa šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytais atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų metu, kai
apdraustasis asmuo nuo darbo laikinai nušalinamas kaip užkrečiamosios ligos
sukėlėjo nešiotojas ir negalima jo perkelti į kitą darbą, ligos pašalpa
apskaičiuojama pagal kompensuojamąjį uždarbį, gautą tik toje darbovietėje,
kurioje apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo, ir mokama šio įstatymo 9
straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Kai teisės aktų nustatyta tvarka vaikų įstaigose nustatomas
infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė prižiūrėti
vaiką, ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama šio
įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-709,
2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)
Nr. X-211, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)
183 straipsnis. Tėvystės pašalpos dydis
Tėvystės
pašalpa mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ši
pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už tėvystės atostogų suteikimo mėnesį
galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį. Pašalpa apskaičiuojama
ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo
pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-659, 2006-06-08,
Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1338,
2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)
19 straipsnio
redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:
241 straipsnis. Pašalpų skyrimas ir
mokėjimas, permokėtų pašalpų sumų išieškojimas
Šiame įstatyme
numatytas pašalpas, išskyrus darbdavio mokamas ligos pašalpas už 2 pirmąsias
kalendorines nedarbingumo dienas, skiria ir moka Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
teritoriniai skyriai (toliau – Fondo valdybos teritoriniai skyriai),
vadovaudamiesi šiuo įstatymu ir Vyriausybės tvirtinamais Ligos ir motinystės
socialinio draudimo pašalpų nuostatais.
Fondo
valdybos teritorinis skyrius sprendimą dėl pašalpų skyrimo priima ne vėliau
kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų ir (ar)
duomenų gavimo Fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos.
Fondo
valdybos teritorinis skyrius, priėmęs sprendimą neskirti pašalpos, ne vėliau
kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos išsiunčia (įteikia)
pareiškėjui sprendimą ar jo nuorašą. Sprendime nurodoma pašalpos neskyrimo
priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Sprendimas skirti
pašalpą siunčiamas (įteikiamas) tik asmens prašymu.
Ligos,
profesinės reabilitacijos, motinystės ir tėvystės socialinio draudimo pašalpos
skiriamos ir mokamos nuo teisės gauti pašalpą atsiradimo dienos, jeigu dėl jų
kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo ligos, profesinės reabilitacijos,
nėštumo ir gimdymo ar tėvystės atostogų pabaigos. Tais atvejais, kai
elektroninis nedarbingumo pažymėjimas išduodamas ligai pasibaigus, ligos
pašalpa skiriama ir mokama nuo teisės gauti pašalpą atsiradimo dienos, jeigu
dėl jos kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo elektroninio nedarbingumo
pažymėjimo išdavimo dienos. Motinystės (tėvystės) pašalpa skiriama ir mokama
nuo teisės gauti pašalpą atsiradimo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi ne vėliau
kaip per 12 mėnesių, skaičiuojant nuo laikotarpio, už kurį asmuo turi teisę
gauti pašalpą, pabaigos.
Permokėtos
pašalpų sumos išieškomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta
tvarka.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
XII-284,
2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2689 (2013-05-25)
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
Skirsnio numeracijos pakeitimas:
Nr. X-211, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)
181 straipsnis. Teisė gauti tėvystės pašalpą
Teisę gauti tėvystės pašalpą turi tėvas, kuris:
1) apdraustas pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1–3 dalis;
2) įstatymų nustatyta tvarka išleistas tėvystės atostogų, kol vaikui sueis vienas mėnuo;
3) per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios tėvystės atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.
Teisę gauti tėvystės pašalpą tėvystės atostogų laikotarpiu turi apdraustieji asmenys iki 26 metų, kurie iki tėvystės atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, jeigu tėvystės atostogos suteikiamos per 12 mėnesių nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą).
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1395, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19922
Teisę gauti tėvystės pašalpą, tėvystės atostogų laikotarpiu taip pat turi apdraustieji, jeigu jie iki tėvystės atostogų pradžios šio stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, išvardyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte, ir pertrauka nuo statuso pasikeitimo neviršija 3 mėnesių.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-659, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1338, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)
Nr. XI-71, 2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)
Nr. XI-1244, 2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 157-7976 (2010-12-31)
Nr. XII-284, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2689 (2013-05-25)
18(2) straipsnis. Tėvystės pašalpos mokėjimo trukmė
Tėvystės pašalpa mokama tėvystės atostogų laikotarpiu nuo vaiko gimimo dienos iki tol, kol vaikui sueis vienas mėnuo.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-659, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)
28 straipsnis. Profesinės reabilitacijos išmokos nemokėjimas
Jeigu asmuo nedalyvauja profesinės reabilitacijos programoje, profesinės reabilitacijos išmoka neskiriama, nepaisant to, kad asmeniui nustatytas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis ir išduotas profesinės reabilitacijos pažymėjimas, o paskirtos profesinės reabilitacijos išmokos mokėjimas nutraukiamas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.
29 straipsnis. Profesinės reabilitacijos išmokos mokėjimo atnaujinimas
Nutrauktos profesinės reabilitacijos išmokos mokėjimas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka atnaujinamas nuo dienos, kurią asmuo pradėjo tęsti anksčiau pradėtą profesinės reabilitacijos programą.
V SKYRIUS
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO LĖŠOS LIGOS SOCIALINIAM DRAUDIMUI IR MOTINYSTĖS SOCIALINIAM DRAUDIMUI
30 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšos ligos socialiniam draudimui ir motinystės socialiniam draudimui
Ligos socialiniam draudimui ir motinystės socialiniam draudimui skirtos lėšos įtraukiamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą įstatymų nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymo nustatytus šių valstybinio socialinio draudimo rūšių įmokų tarifus.
Ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo pajamas sudaro šiai draudimo rūšiai draudėjų ir apdraustųjų asmenų mokamos privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos. Ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo pajamų dalį gali sudaryti lėšos, skirtos iš Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo Vyriausybės tvirtinamuose Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo ir valdymo nuostatuose nustatyta tvarka.
Ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo išlaidas sudaro lėšos, skirtos šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytoms ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms mokėti.
31 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai ligos socialiniam draudimui ir motinystės socialiniam draudimui
Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai ligos socialiniam draudimui ir motinystės socialiniam draudimui tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu.
32 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo ir išmokų skaičiavimo tvarka
Ligos socialiniam draudimui ir motinystės socialiniam draudimui skirtos valstybinio socialinio draudimo įmokos už kiekvieną apdraustąjį asmenį skaičiuojamos ir mokamos įstatymų nustatyta tvarka kartu su kitomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis.
Ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos skaičiuojamos ir mokamos bei pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų dienos, nustatomos pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis ir (ar) kitus papildomai pateiktus dokumentus Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.
33 straipsnis. Išmokų skyrimas ir mokėjimas, permokėtų išmokų sumų išieškojimas
Šiame įstatyme numatytas išmokas, išskyrus darbdavio mokamas ligos išmokas už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai (toliau – Fondo valdybos teritoriniai skyriai) arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius (toliau – Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius), vadovaudamiesi šiuo įstatymu ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatais.
Fondo valdybos teritorinis skyrius arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius sprendimą dėl išmokų skyrimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų ir (ar) duomenų gavimo Fondo valdybos teritoriniame skyriuje arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriuje dienos.
Fondo valdybos teritorinis skyrius arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius, priėmęs sprendimą neskirti išmokos, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos išsiunčia (įteikia) pareiškėjui sprendimą ar jo nuorašą. Sprendime nurodoma išmokos neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Sprendimas skirti išmoką ar jo nuorašas siunčiamas (įteikiamas) tik asmens prašymu. Kai prašymas pateikiamas per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą, sprendimas pateikiamas per šią sistemą.
Ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės ir tėvystės socialinio draudimo išmokos skiriamos ir mokamos nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, jeigu dėl jų kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo ligos, profesinės reabilitacijos, nėštumo ir gimdymo ar tėvystės atostogų pabaigos. Tais atvejais, kai elektroninis nedarbingumo pažymėjimas išduodamas ligai pasibaigus, ligos išmoka skiriama ir mokama nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo elektroninio nedarbingumo pažymėjimo išdavimo dienos. Vaiko priežiūros išmoka skiriama ir mokama nuo teisės gauti šią išmoką atsiradimo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių, skaičiuojant nuo laikotarpio, už kurį asmuo turi teisę gauti išmoką, pabaigos.
Permokėtos išmokų sumos išieškomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
34 straipsnis. Ginčų sprendimas
Ginčai dėl šio įstatymo taikymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-709, 2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 9, 10, 11, 12, 14, 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.
Šio Įstatymo nuostatos taikomos draudiminiams įvykiams, įvykusiems po šio Įstatymo įsigaliojimo.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1247, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1248, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5622 (2002-12-27)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 16, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1333, 2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 12-441 (2003-01-31)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 16 IR 19 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. vasario 1 d.
Šio Įstatymo nuostatos taikomos ir asmenims, atleistiems iš darbo dėl įmonės, įstaigos ar organizacijos likvidavimo ar bankroto iki šio Įstatymo įsigaliojimo.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1419, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1664 (2003-04-24)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. gegužės 1 d.
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1975, 2004-01-27, Žin., 2004, Nr. 25-750 (2004-02-14)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. kovo 1 d.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2483, 2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5755 (2004-10-30)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 16 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. lapkričio 1 d.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2540, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO, SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO, NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO, INVALIDŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 33, 34, 36, 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 45(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 9, 16, 28, 35, 36, 40, 43, 45, 49, 50, 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 55(6) STRAIPSNIU IR VII SKYRIUMI ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 2, 10, 28, 29, 34, 35, 38, 39, 40, 45, 49, 54, 56 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 55(1), 55(2), 55(3), 55(4), 55(5) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO, LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-211, 2005-05-19, Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO BEI VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. liepos 1 d.
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-659, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 5, 6, 7, 8, 10, 16, 17, 19, 20, 21, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 18(1), 18(2), 18(3) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d.
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1205, 2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3042 (2007-07-12)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 6, 19, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.
Šis įstatymas pripažintas negaliojančiu nuo 2007 m. gruodžio 15 d.:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1339, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5347 (2007-12-15)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 6, 19, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NEGALIOJANČIU ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1338, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 5, 6, 8, 10, 15, 16, 17, 18, 181, 183, 19, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 15 straipsnį, įsigalioja 2008 m. sausio 1 d.
Įsigaliojus šiam įstatymui, iki tol paskirtos ir pradėtos mokėti motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, atitinkamai perskaičiuojamos, padidinamos ir (ar) pratęsiamas jų mokėjimo laikotarpis.
Vaiko priežiūros atostogose esantiems apdraustiesiems asmenims (nepaisant to, ar vaiko priežiūros atostogos tęsiamos, ar suteikiamos iš naujo) ir nurodytiems Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 6 ir 7 dalyse asmenims, kuriems motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų mokėjimo laikas buvo pasibaigęs, nes vaikui (vaikams) suėjo vieni metai, nuo 2008 m. sausio 1 d. šių pašalpų mokėjimas tęsiamas, jeigu vaikui (vaikams) dar nėra suėję dveji metai.
Šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais atvejais apdraustojo asmens kompensuojamasis uždarbis iš naujo neperskaičiuojamas.
Apdraustiesiems asmenims, atitinkantiems Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalių, 16 straipsnio 2 ir 3 dalių, 181 straipsnio 2 ir 3 dalių, 19 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos skiriamos ir mokamos nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jeigu jie yra laikinai nedarbingi, išleisti nėštumo ir gimdymo ar tėvystės atostogų arba vaiko priežiūros atostogų ir atitinka kitas sąlygas, nustatytas šioms pašalpoms gauti.
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1400, 2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5655 (2007-12-29)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. sausio 1 d.
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1618, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2864 (2008-06-30)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 19 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. liepos 1 d.
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1672, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3178 (2008-07-17)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 9, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1788, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5038 (2008-11-15)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 16 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-71, 2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 18(1), 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2009 m. sausio 1 d.
Motinystės, tėvystės ir motinytės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, neperskaičiuojamos.
Tuo atveju, kai po šio įstatymo įsigaliojimo asmeniui suteikiamos pakartotinės vaiko priežiūros atostogos už tą patį vaiką ir jis įgyja teisę gauti motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpą, atnaujinamas anksčiau paskirtos pašalpos mokėjimas. Asmenims, įgijusiems teisę gauti motinystės socialinio draudimo pašalpą, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa skiriama neatsižvelgiant į kintančio stažo reikalavimą.
Asmenų, gavusių pajamas iš sporto veiklos, asmenų, gavusių pajamas iš atlikėjo veiklos, ir asmenų, gavusių pajamas pagal autorines sutartis, nuo kurių 2009 ir 2010 metais įmokėtos sumažinto tarifo privalomojo ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, tų metų draudžiamosiomis pajamomis laikomos gautos pajamų sumos, apskaičiuotos proporcingai mokėtoms valstybinio socialinio draudimo įmokoms: atitinkamais metais gauta pajamų suma dauginama iš dydžio, kuris apskaičiuojamas atitinkamų metų sumažintą draudėjų ir apdraustųjų ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos tarifą, taikomą pajamoms, gautoms iš sporto ir atlikėjo veiklos, ar pajamoms, gautoms pagal autorines sutartis (atitinkamai gautoms iš savo darbdavio arba ne iš savo darbdavio), dalijant iš tų metų ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokų tarifo, nustatyto pajamoms, gautoms iš sporto ir atlikėjo veiklos, ar pajamoms, gautoms pagal autorines sutartis (atitinkamai gautoms iš savo darbdavio arba ne iš savo darbdavio).
Savarankiškai dirbančių asmenų draudžiamosiomis pajamomis laikomos pajamos, nuo kurių 2009 metais, o ūkininkų ir jų partnerių – ir 2010 metais, įmokėtos sumažinto tarifo privalomojo ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos ir kurios apskaičiuotos proporcingai mokėtoms valstybinio socialinio draudimo įmokoms: atitinkamais metais gauta pajamų suma dauginama iš dydžio, kuris apskaičiuojamas atitinkamų metų sumažintą ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos tarifą, taikomą savarankiškai dirbančių asmenų gautoms pajamoms, dalijant iš tų metų bendrojo ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokų tarifo, nustatyto savarankiškai dirbantiems asmenims.
Šio įstatymo baigiamosios nuostatos pakeistos:
17.1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-167, 2009-02-17, Žin., 2009, Nr. 25-969 (2009-03-05)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 18(1), 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2009 m. sausio 1 d.
17.2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-526, 2009-12-08, Žin., 2009, Nr. 151-6773 (2009-12-22)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 18(1), 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.
17.3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-929, 2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4223 (2010-07-10)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 18(1), 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-173, 2009-02-17, Žin., 2009, Nr. 25-975 (2009-03-05)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2009 m. sausio 1 d.
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-237, 2009-04-28, Žin., 2009, Nr. 49-1941 (2009-04-30)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 9, 10, 14, 21(1), 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Jeigu laikinasis nedarbingumas prasidėjo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir dėl šio nedarbingumo atsiranda teisė gauti ligos pašalpą, ši pašalpa apskaičiuojama ir mokama iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka.
Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. gegužės 1 d.
Įstatymo galiojimas keistas:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-981, 2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4532 (2010-07-20)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 9, 10, 14, 21(1), 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-420, 2009-09-22, Žin., 2009, Nr. 117-4992 (2009-10-01)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2010 m. liepos 1 d. naujai skiriamoms motinystės (tėvystės) pašalpoms.
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-639, 2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-34 (2010-01-05)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.
22.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-982, 2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4533 (2010-07-20)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 6, 16, 18, 19, 20 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 9 straipsnį, įsigalioja 2011 m. liepos 1 d.
Šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2011 m. liepos 1 d. naujai skiriamoms socialinio draudimo pašalpoms.
Įstatymo pakeitimas:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1245, 2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 157-7977 (2010-12-31)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 6, 16, 18, 19, 20 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO 1, 2 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
23.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1244, 2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 157-7976 (2010-12-31)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 8, 16, 18, 18(1), 18(3), 19 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.
24.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1803, 2011-12-15, Žin., 2011, Nr. 160-7569 (2011-12-28)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
31.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2048, 2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3528 (2012-06-21)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 6, 17, 20 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2012 m. rugsėjo 1 d.
32.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-284, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2689 (2013-05-25)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 6, 8, 9, 11, 15, 16, 18, 18(1), 18(3), 19, 20, 21, 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 24(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir 17 straipsnį, įsigalioja 2013 m. liepos 1 d.
Šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2013 m. liepos 1 d. naujai skiriamoms socialinio draudimo pašalpoms.
33.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-850, 2014-04-24, paskelbta TAR 2014-05-02, i. k. 2014-04999
LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 5, 19, 20 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2014 m. birželio 1 d.
Šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2014 m. birželio 1 d. naujai skiriamoms socialinio draudimo pašalpoms.
Konstitucinio Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2012-02-27, Žin., 2012, Nr. 26-1200 (2012-02-29)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖJE STATUTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2001 M. SAUSIO 25 D. NUTARIMU NR. 86 PATVIRTINTŲ LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO PAŠALPŲ NUOSTATŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1329, 2014-11-13, paskelbta TAR 2014-11-18, i. k. 2014-17047
Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 14 straipsnio pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1395, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19922
Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 8, 16, 18-1 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1930, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11185
Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 8, 16, 18-1 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1993, 2015-11-05, paskelbta TAR 2015-11-17, i. k. 2015-18261
Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 16, 19 ir 24-1 straipsnių pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2142, 2015-12-08, paskelbta TAR 2015-12-21, i. k. 2015-20133
Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 8, 16, 18-1 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2501, 2016-06-28, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20641
Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-138, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29842
Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2501 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymas
111 straipsnis. Ligos išmokų skyrimo ir mokėjimo ypatumai Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną
Ligos išmoka asmeniui, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas, pagal kurias neišvengiamas (būtinas) kontaktas su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, susirgo liga, dėl kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ar karantiną, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, yra lygi 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šioje dalyje nurodytų aplinkybių buvimas nustatomas kiekvienu atveju individualiai, darbdaviui pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui dokumentus, pagrindžiančius profesinės veiklos funkcijų vykdymo ir ligos priežastinį ryšį.
Ligos išmoka asmeniui, kuris serga sunkia lėtine liga, įrašyta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sunkių lėtinių ligų sąrašą, ir kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas turi riziką susirgti užkrečiamąja liga ir dėl to tapti laikinai nedarbingas, ir jam nėra galimybės pasinaudoti nuotoliniu darbu arba jam darbdavys nepaskelbė prastovos Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, yra lygi 62,06 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Atsiradus būtinybei prižiūrėti pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, taip pat pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį neįgalų asmenį iki 21 metų, ligos išmoka vaiko motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), jeigu abiem tėvams (įtėviams) arba turimam vienam iš jų nėra galimybės pasinaudoti nuotoliniu darbu arba jiems (jam) darbdavys nepaskelbė prastovos Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, taip pat budinčiam globotojui ar globėjui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino pabaigos. Šioje dalyje nustatytos ligos išmokos dydis yra lygus 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
TAR pastaba. Įsigaliojus (2020-03-19) įstatymui Nr. XIII-2824, asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 111 straipsnio 3 dalyje, laikinojo nedarbingumo pažymėjimai gali būti išduoti ir ligos išmoka išmokėta už laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įsigaliojimo.
Kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino sustabdoma nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos (dienos centro) veikla, asmeniui su negalia, kuriam toje įstaigoje buvo teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa, jo motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), globėjui (rūpintojui), atitinkančiam šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir prižiūrinčiam šioje dalyje nurodytą asmenį su negalia, mokama 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoka.
TAR pastaba. Įsigaliojus (2020-03-19) įstatymui Nr. XIII-2824, asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 111 straipsnio 4 dalyje, laikinojo nedarbingumo pažymėjimai gali būti išduoti ir ligos išmoka išmokėta už laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įsigaliojimo.
Kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino sustabdoma nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos (dienos centro) veikla, pensinį amžių sukakusiam asmeniui, kuriam toje įstaigoje buvo teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa, jo sutuoktiniui, dukrai (sūnui), įdukrai (įsūniui), globėjui (rūpintojui), atitinkančiam šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir prižiūrinčiam šioje dalyje nurodytą pensinį amžių sukakusį asmenį, mokama 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoka.
TAR pastaba. Įsigaliojus (2020-03-19) įstatymui Nr. XIII-2824, asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 111 straipsnio 5 dalyje, laikinojo nedarbingumo pažymėjimai gali būti išduoti ir ligos išmoka išmokėta už laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įsigaliojimo.
Ligos išmokos šiame straipsnyje nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims skiriamos ne anksčiau kaip nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbimo dienos ir mokamos ne ilgau kaip iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino pabaigos.
TAR pastaba. Įsigaliojus (2020-03-19) įstatymui Nr. XIII-2824, asmenims, kurie, vykdydami savo profesinės veiklos funkcijas, iki įstatymo Nr. XIII-2824 įsigaliojimo (2020-03-19) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės metu susirgo naujuoju koronavirusu (COVID-19), įsigaliojus (2020-03-19) įstatymui Nr. XIII-2824, paskirta ligos išmoka perskaičiuojama ir nuo įstatymo Nr. XIII-2824 įsigaliojimo dienos (2020-03-19) mokama 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-2824, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05705
61 straipsnis. Kompensuojamojo uždarbio ir stažo motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms skirti apskaičiavimo ypatumai Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ir (ar) jos plitimo grėsmės
Vadovaujantis šiuo straipsniu apskaičiuojamas asmenų kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomi motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų dydžiai, jeigu apskaičiuojant asmens kompensuojamąjį uždarbį:
1) netaikoma šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalis ir
2) į laikotarpį per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš asmens teisės gauti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo mėnesį, patenka visas laikotarpis ar jo dalis nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2021 m. birželio 30 d., kuriuo Vyriausybė buvo paskelbusi ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ir (ar) jos plitimo grėsmės.
Jeigu visą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą laikotarpį ar jo dalį asmeniui, vadovaujantis Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punktu, dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ir (ar) jos plitimo grėsmės taikytų ūkinės veiklos apribojimų buvo paskelbta prastova, šioje dalyje nurodyto asmens kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos dydis, apskaičiuojamas pagal jo nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. turėtas draudžiamąsias pajamas.
Jeigu, apskaičiuojant asmens, kuris Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytas kaip savarankiškai dirbantis asmuo ir kuris turi teisę gauti motinystės, tėvystės ir (ar) vaiko priežiūros išmokas, kompensuojamąjį uždarbį, visas kompensuojamojo uždarbio skaičiavimo laikotarpis ar jo dalis patenka į visą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą laikotarpį ar jo dalį, kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos dydis, apskaičiuojamas:
1) pagal asmens nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. turėtas draudžiamąsias pajamas iš sporto, atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis ir individualios veiklos, kai visą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą laikotarpį ar jo dalį jis buvo savarankiškai dirbantis asmuo, nurodytas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, ir (ar)
2) pagal asmens už nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. deklaruotas draudžiamąsias pajamas iš individualios veiklos, nuo kurių sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, kai visą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą laikotarpį ar jo dalį jis buvo savarankiškai dirbantis asmuo, nurodytas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje.
Jeigu asmuo, kurio kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi, neturi reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo, nes į stažo skaičiavimo laikotarpį patenka visas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas laikotarpis ar jo dalis, jo motinystės socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro ir (ar) asmens pateiktus duomenis apie jo turėtas draudžiamąsias pajamas 2020 m. kovo 1 d.
Jeigu asmens kompensuojamasis uždarbis gali būti apskaičiuojamas vadovaujantis šio straipsnio 2 ir 3 dalimis, jo kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos dydis, apskaičiuojamas pagal asmens nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. turėtas draudžiamąsias pajamas iš sporto, atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis, individualios veiklos ir nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. turėtas su darbo santykiais susijusias draudžiamąsias pajamas.
Jeigu pagal šio straipsnio 2, 3 ar 5 dalį apskaičiuotas asmens kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už kompensuojamąjį uždarbį, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, apskaičiuojant asmeniui skiriamos motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos dydį, taikomas didesnis kompensuojamojo uždarbio dydis. Pagal šio straipsnio 2, 3 ar 5 dalį apskaičiuotas kompensuojamojo uždarbio dydis, apskaičiuojant asmeniui skiriamos tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos dydį, negali viršyti šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodyto maksimalaus kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms, jeigu asmens kompensuojamasis uždarbis apskaičiuotas pagal šio straipsnio 2, 3 ar 5 dalį, mokėti skirtų motinystės socialinio draudimo išlaidų dalis, apskaičiuota iš motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų, kurioms apskaičiuoti naudotas kompensuojamasis uždarbis, apskaičiuotas pagal šio straipsnio 2, 3 ar 5 dalį, sumos atėmus motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų, jeigu joms apskaičiuoti būtų naudotas kompensuojamasis uždarbis, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, sumą, apmokama iš valstybės biudžeto.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-375, 2021-06-08, paskelbta TAR 2021-06-15, i. k. 2021-13640