Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 111-3574

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO

ĮSTATYMAS

2000 m. gruodžio 21 d. Nr. IX-110

Vilnius

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis

įstatymas nurodo asmenis, draudžiamus ligos ir motinystės socialiniu draudimu,

nustato teisę į šio draudimo pašalpas, jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo

sąlygas.

2

straipsnis. Ligos ir motinystės socialinis draudimas

Ligos

ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja

šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba šeimos narių

ligos, taip pat dėl motinystės, motinystės (tėvystės) dalį prarastų darbo

pajamų.

3

straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

asmuo – fizinis asmuo, kuris pats moka ir už jį mokamos arba pagal

įstatymus turėjo būti mokamos privalomosios valstybinio socialinio draudimo

įmokos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos, nuo kurių buvo

mokamos arba turėjo būti mokamos privalomosios valstybinio socialinio draudimo

įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, šio įstatymo nustatytos ir

apdraustojo gautos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos

dienas), motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, ligos dėl nelaimingo

atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos, mokamos vadovaujantis

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu,

taip pat bedarbio pašalpos, mokamos vadovaujantis Bedarbių rėmimo įstatymu.

uždarbis – apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų visose darbovietėse per 3

paeiliui einančius mėnesius, kai skaičiuojama atgal nuo užpraeito kalendorinio

ketvirčio, buvusio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo, nėštumo ir gimdymo

ar vaiko priežiūros atostogų suteikimo mėnesį, pabaigos, suma.

ir motinystės socialinio draudimo stažas – laikotarpiai, per kuriuos

mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos privalomosios valstybinio

socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, taip pat

per kuriuos apdraustasis asmuo gavo šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant

darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), motinystės ir motinystės

(tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės

ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių

ligų socialinio draudimo įstatymu, bedarbio pašalpas, mokamas vadovaujantis

Bedarbių rėmimo įstatymu.

gavėjas – fizinis asmuo, kuris turi teisę gauti įstatymų nustatytas ligos,

motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpas.

narys – sutuoktinis, vaikas (įvaikis), motina (tėvas), įmotė (įtėvis).

mėnesinės draudžiamosios pajamos – apdraustųjų asmenų draudžiamųjų pajamų

vidurkis, apskaičiuotas remiantis Valstybinio

socialinio draudimo fondo tarybos patvirtinta metodika ir patvirtintas Vyriausybės.

4

straipsnis. Asmenys, draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu

1.

Šiame įstatyme nustatyta tvarka ligos ir motinystės socialiniu draudimu

privalomai draudžiami:

1) gaunantys

atlyginimą už darbą asmenys: dirbantys pagal darbo sutartis, einantys narystės

pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, dirbantys narystės

pagrindu ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse

organizacijose, kandidatai į notarus (asesoriai), viešojo administravimo

valstybės tarnautojai (išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus Valstybinio

socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose);

2) valstybės

politikai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

teisėjai, kitų teismų teisėjai, kandidatai į teisėjus, prokuratūros pareigūnai,

Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai, valdybos nariai, Seimo ar

Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų vadovai, kiti

Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų

pareigūnai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybinių (nuolatinių)

komisijų ir tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų

pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal specialius įstatymus

įsteigtų komisijų ar tarybų pareigūnai. Šiame punkte išvardyti asmenys ligos ir

motinystės socialiniu draudimu draudžiami tuo atveju, jei jie gauna atlyginimą

už darbą.

2.

Ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai nedraudžiami asmenys turi

teisę šios rūšies draudimu draustis savanoriškai Vyriausybės nustatyta tvarka.

5 straipsnis. Ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės)

socialinio draudimo pašalpos

1.

Pagal šį įstatymą skiriamos ir mokamos ligos, motinystės ir motinystės

(tėvystės) pašalpos.

2.

Ligos pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti asmenims šiais atvejais:

1)

apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos arba

traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus Nelaimingų atsitikimų

darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus ligos pašalpos

skyrimo ir mokėjimo atvejus;

2)

sergantiems šeimos nariams slaugyti. Ši pašalpa skiriama, jeigu gydytojo

nurodymu būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį;

3)

dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo

apdraustiesiems asmenims, taip pat vaikų priežiūrai, jeigu vaikų įstaigose

nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas;

[3 punkto redakcija nuo 2002

m. balandžio 1 d.:

3) dėl užkrečiamųjų

ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo;]

4)

apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje,

teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas.Ši pašalpa skiriama

apdraustiesiems asmenims už visą gydymosi tokioje įstaigoje laiką, taip pat

vykimo į ją ir grįžimo iš jos laiką.

[Straipsnis papildomas 5

punktu nuo 2002 m. balandžio 1 d.:

5)

vaikų priežiūrai, jeigu vaikų įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis

režimas.]

3.

Motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti

apdraustiesiems asmenims šiais atvejais:

1)

motinystės – moterims nėštumo ir gimdymo atostogų metu;

2)

motinystės (tėvystės) – apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros atostogų, iki

vaikui sukaks vieneri metai, laiku.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2002-04-01

6

straipsnis. Pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis

yra mažesnis už nedarbingumo atsiradimo bei nėštumo ir gimdymo atostogų

suteikimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių

draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį, ligos ir motinystės pašalpos skaičiuojamos

taikant pastarąjį dydį. Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis

kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už vaiko priežiūros atostogų suteikimo

mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų

pajamų trečdalį, motinystės (tėvystės) pašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį

dydį.

2.

Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis pašalpoms

skaičiuoti negali viršyti paskutinių Vyriausybės patvirtintų vidutinių

mėnesinių draudžiamųjų pajamų 3,5 dydžio sumos.

3.

Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas

Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų

nustatyta tvarka.

7 straipsnis.

Pašalpos mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam teisę ją gauti

gimdymo atostogų laikotarpį, negautos iki teisę jas gauti turėjusio asmens

mirties dienos, mokamos šeimos nariui, pateikusiam mirusiojo asmens mirties

liudijimą.

2.

Motinystės (tėvystės) pašalpa, negauta iki teisę ją gauti turėjusio asmens mirties

dienos, mokama vienam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjui.

3.

Negautos ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos į paveldimą turtą

neįtraukiamos.

ANTRASIS

SKIRSNIS

LIGOS

PAŠALPA

8

straipsnis. Teisė gauti ligos pašalpą

1.

Teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais

atvejais turi šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išvardyti apdraustieji

asmenys, jeigu jie:

1)

tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat jeigu tuo

laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir

profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;

2)

prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių

per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24

mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

2.

Ligos pašalpa skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu,

įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną.

3.

Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal

Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų patvirtintas

Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo

taisykles.

9 straipsnis. Ligos pašalpos dėl apdraustojo asmens ligos arba

traumos mokėjimo

trukmė

1.

Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais šio įstatymo 5

straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktuose nurodytais atvejais, ligos pašalpą 2

pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys. Ligos pašalpa iš

Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo 3 nedarbingumo

dienos ir mokama iki darbingumo atgavimo arba kol bus pripažintas invalidumas.

2.

Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo

invalidumo pensiją, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos ar traumos ir dėl

to praradusiems darbo pajamų, ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo

fondo lėšų pradedama mokėti šio straipsnio

1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų per

kalendorinius metus.

[2 dalies redakcija nuo 2002

m. balandžio 1 d.:

2.

Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo

invalidumo pensiją, ligos pašalpa 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytais

atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti šio

straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių

dienų per kalendorinius metus.]

3.

Apdraustiesiems asmenims, kurie savanoriškai gydosi nuo alkoholizmo,

narkomanijos ar toksikomanijos specializuotuose stacionaruose, ligos pašalpa iš

Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti šio straipsnio 1

dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip

14 kalendorinių dienų vieną kartą per kalendorinius metus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2002-04-01

10 straipsnis. Ligos pašalpos sergančiam šeimos nariui slaugyti

mokėjimo trukmė

1.

Kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį, pašalpa iš Valstybinio

socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos

ir mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.

2.

Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka

šeimos nariui, globėjui, slaugančiam sergantį iki keturiolikos metų vaiką,

pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo

pirmosios slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

3.

Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka

šeimos nariui, globėjui, slaugančiam stacionare sergantį iki septynerių metų

vaiką, taip pat vaiką iki šešiolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių

sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama

mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo

laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.

[3 dalies redakcija nuo 2002

m. balandžio 1 d.:

teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka šeimos

nariui, globėjui, slaugančiam stacionare sergantį iki septynerių metų vaiką,

taip pat slaugančiam stacionare ir vaikų reabilitacijos įstaigoje vaiką iki

šešiolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Sveikatos

apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pašalpa iš Valstybinio

socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos

ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per

kalendorinius metus.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2002-04-01

11

straipsnis. Ligos pašalpos užkrečiamųjų ligų protrūkių arba jų epidemijų metu

mokėjimo

trukmė

arba nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų židiniuose

nustatomas karantino režimas, ligos pašalpa dėl šios priežasties nušalintiems

nuo darbo apdraustiesiems asmenims mokama šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje

nustatyta tvarka visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino atšaukimo.

2.

Užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų metu, kai apdraustasis asmuo nuo

darbo laikinai nušalinamas kaip užkrečiamosios ligos sukėlėjo nešiotojas ir

negalima jo perkelti į kitą darbą, ligos pašalpa apskaičiuojama pagal

kompensuojamąjį uždarbį, gautą tik toje darbovietėje, kurioje apdraustasis

asmuo nušalintas nuo darbo, ir mokama šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje

nustatyta tvarka.

3.

Kai teisės aktų nustatyta tvarka vaikų įstaigose nustatomas infekcijų plitimą

ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė prižiūrėti vaiką, ligos pašalpa

iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama šio įstatymo 10 straipsnio

2 dalyje nustatyta tvarka.

[Straipsnis papildomas nauja

2 dalimi, buvusios 2 ir 3 dalys laikomos atitinkamai 3 ir 4 dalimis nuo 2002 m.

balandžio 1 d.:

2.

Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo

invalidumo pensiją, ligos pašalpa 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytais

atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama šio įstatymo 9

straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

3.

Užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų metu, kai apdraustasis asmuo nuo

darbo laikinai nušalinamas kaip užkrečiamosios ligos sukėlėjo nešiotojas ir

negalima jo perkelti į kitą darbą, ligos pašalpa apskaičiuojama pagal

kompensuojamąjį uždarbį, gautą tik toje darbovietėje, kurioje apdraustasis

asmuo nušalintas nuo darbo, ir mokama šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje

nustatyta tvarka.

4.

Kai teisės aktų nustatyta tvarka vaikų įstaigose nustatomas infekcijų plitimą

ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė prižiūrėti vaiką, ligos pašalpa

iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama šio įstatymo 10 straipsnio

2 dalyje nustatyta tvarka.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2002-04-01

12 straipsnis. Ligos pašalpos asmenims, kurie gydosi sveikatos

priežiūros įstaigose,

teikiančiose ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, mokėjimo

trukmė

Apdraustajam

asmeniui, kuris gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines

ir (ar) protezavimo paslaugas, pašalpa mokama 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta

tvarka už visą gydymosi joje laiką, taip pat vykimo į šią įstaigą ir grįžimo iš

jos laiką.

[12 straipsnio redakcija nuo

2002 m. balandžio 1 d.:

17 straipsnis. Motinystės pašalpos nėštumo ir gimdymo atostogų

laikotarpiu

mokėjimo trukmė

pašalpa mokama moterims už 70 kalendorinių dienų iki gimdymo (suėjus

28 nėštumo savaitėms ir daugiau) ir už 56 kalendorines dienas po gimdymo

(komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau negu vienas vaikas – už 70

kalendorinių dienų po gimdymo). Pašalpa mokama už visą nustatytą iki gimdymo ir

po gimdymo laikotarpį neatsižvelgiant į faktinį iki gimdymo praėjusių dienų

skaičių.

2.

Moterims, pagimdžiusioms 22–28 nėštumo savaitę, motinystės pašalpa mokama už

28 kalendorines dienas po gimdymo. Jeigu kūdikis gyvena 28 paras ir ilgiau,

pašalpa mokama už 70 dienų po gimdymo.

18 straipsnis. Motinystės pašalpos nėštumo ir gimdymo atostogų

laikotarpiu dydis

1.

Motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama 100 procentų

pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tačiau ši pašalpa per mėnesį

negali būti mažesnė už nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį galiojusių

vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.

2.

Motinystės pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir

motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

19

straipsnis. Teisė gauti motinystės (tėvystės) pašalpą

1.

Teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar

globėjas, kuris:

1)

apdraustas pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį;

2)

įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui

sukaks vieneri metai;

3)

per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi

ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

2.

Kai moteriai, gaunančiai motinystės (tėvystės) pašalpą, suteikiamos nėštumo ir

gimdymo atostogos ir ji įgyja teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo

atostogų laikotarpiu, jai mokama didesnioji iš šių pašalpų arba pagal

pasirinkimą.

3.

Asmeniui, neturinčiam teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpos iš

Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, mokama pašalpa pagal Valstybinių

pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymą.

20

straipsnis. Motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo trukmė

1.

Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama už laikotarpį nuo nėštumo ir gimdymo

atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sukanka vieneri metai.

[1 dalies redakcija nuo 2002

m. balandžio 1 d.:

(tėvystės) pašalpa mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir

gimdymo atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sukanka vieneri metai.]

2.

Jeigu motina negavo motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų

laikotarpį, tai motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę ją gauti šio

įstatymo 19 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo vaiko gimimo dienos.

3.

Jeigu motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį gavusi

motina mirė, motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę ją gauti šio

įstatymo 19 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo motinos mirties

dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2002-04-01

21

straipsnis. Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis

Motinystės

(tėvystės) pašalpa mokama 60 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio

dydžio. Tačiau ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už vaiko priežiūros

atostogų suteikimo mėnesį galiojusių vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų

trečdalį. Kai apdraustasis dirba ne vienoje darbovietėje, motinystės (tėvystės)

pašalpa jam apskaičiuojama pagal gautą kompensuojamąjį uždarbį tik tose

darbovietėse, kuriose jis yra išleistas vaiko priežiūros atostogų. Pašalpa

apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio

draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

VALSTYBINIO

SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO LĖŠOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIAM DRAUDIMUI

22 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšos ligos

ir motinystės

socialiniam draudimui

1.

Ligos ir motinystės socialiniam draudimui skirtos lėšos įtraukiamos į

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą įstatymų nustatyta tvarka pagal

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo

nustatytus šios valstybinio socialinio draudimo rūšies įmokų tarifus.

2.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo pajamas sudaro šiai draudimo rūšiai

draudėjų ir apdraustųjų asmenų mokamos privalomosios valstybinio socialinio

draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos. Ligos ir motinystės socialinio

draudimo pajamų dalį gali sudaryti lėšos, skirtos iš Valstybinio socialinio

draudimo fondo biudžeto rezervo.

3.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo išlaidas sudaro lėšos, skirtos šio

įstatymo 5 straipsnyje nurodytoms ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės)

pašalpoms mokėti.

23 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai ligos

ir motinystės

socialiniam draudimui

Valstybinio

socialinio draudimo įmokų tarifai ligos ir motinystės socialiniam draudimui

tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo

įstatymu.

24

straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka

Ligos

ir motinystės socialiniam draudimui skirtos valstybinio socialinio draudimo

įmokos už kiekvieną apdraustąjį asmenį, nurodytą šio įstatymo 4 straipsnio 1

dalyje, skaičiuojamos ir mokamos įstatymų nustatyta tvarka kartu su kitomis

privalomosiomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis.

PENKTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

25 straipsnis. Ginčų

sprendimas

Ginčai dėl šio įstatymo

taikymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

26

straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei

Vyriausybė per du mėnesius nuo šio įstatymo

įsigaliojimo patvirtina Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų

nuostatus.

27

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

2001 m. sausio 1 d.

2.

Šio įstatymo nuostatos taikomos asmenims, nuo šio įstatymo įsigaliojimo

tapusiems laikinai nedarbingais dėl motinystės, motinystės (tėvystės), taip pat

dėl ligos arba traumos, išskyrus atvejus, kuriuos numato Nelaimingų atsitikimų

darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas.

3.

Ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, paskirtos iki šio įstatymo

įsigaliojimo, neperskaičiuojamos ir mokamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo

nustatytą tvarką.

4.

Iki bus patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai,

vadovaujamasi Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatais tiek, kiek jie

neprieštarauja šiam įstatymui.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)

LIGOS

IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 9, 10, 11, 12, 14, 20 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m.

balandžio 1 d.

Šio

Įstatymo nuostatos taikomos draudiminiams įvykiams, įvykusiems po šio Įstatymo

įsigaliojimo.

---

Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė

(2002-02-07)

autrap@lrs.lt

21 straipsnis.

Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis

Motinystės (tėvystės) pašalpa

mokama 60 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ši pašalpa

per mėnesį negali būti mažesnė už vaiko priežiūros atostogų suteikimo mėnesį

galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį. Kai apdraustasis dirba

ne vienoje darbovietėje, motinystės (tėvystės) pašalpa jam apskaičiuojama pagal

gautą kompensuojamąjį uždarbį tik tose darbovietėse, kuriose jis yra išleistas

vaiko priežiūros atostogų. Pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės

tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta

tvarka.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24), įsigalioja nuo 2003-01-01

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

VALSTYBINIO

SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO LĖŠOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIAM DRAUDIMUI

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nurodo asmenis, draudžiamus ligos ir motinystės

socialiniu draudimu, nustato teisę į šio draudimo pašalpas, jų skyrimo,

apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas.

2 straipsnis. Ligos ir motinystės socialinis draudimas

Ligos ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais

atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių

arba šeimos narių ligos, taip pat dėl motinystės, motinystės (tėvystės) dalį

prarastų darbo pajamų.

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

už jį mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos privalomosios

valstybinio socialinio draudimo įmokos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo

nustatyta tvarka.

pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos privalomosios

valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam

draudimui, šio įstatymo nustatytos ir apdraustojo gautos ligos (įskaitant

darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), motinystės, motinystės (tėvystės)

pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos,

mokamos vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio

draudimo įstatymu, taip pat bedarbio pašalpos, mokamos vadovaujantis Bedarbių

rėmimo įstatymu.

draudžiamųjų pajamų visose darbovietėse per 3 paeiliui einančius mėnesius, kai

skaičiuojama atgal nuo užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš

laikinojo nedarbingumo nustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros

atostogų suteikimo mėnesį, pabaigos, suma.

laikotarpiai, per kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos

privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės

socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo gavo šio

įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos

dienas), motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingo

atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu,

bedarbio pašalpas, mokamas vadovaujantis Bedarbių rėmimo įstatymu.

įstatymų nustatytas ligos, motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpas.

(tėvas), įmotė (įtėvis).

asmenų draudžiamųjų pajamų vidurkis, apskaičiuotas

remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos patvirtinta metodika ir

patvirtintas Vyriausybės.

[7

dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

7.

Einamųjų metų draudžiamosios pajamos – pajamos, apskaičiuotos pagal

Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos patvirtintą metodiką. Jų

apskaičiavimo ir tvirtinimo tvarką nustato Valstybinių socialinio draudimo

pensijų įstatymas.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24), įsigalioja nuo 2003-01-01

4 straipsnis. Asmenys, draudžiami ligos ir motinystės socialiniu

draudimu

draudimu privalomai draudžiami:

1)

gaunantys atlyginimą už darbą asmenys: dirbantys pagal darbo sutartis, einantys

narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, dirbantys

narystės pagrindu ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse

organizacijose, kandidatai į notarus (asesoriai), viešojo administravimo

valstybės tarnautojai (išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus Valstybinio

socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose);

2)

valstybės politikai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, kandidatai į teisėjus, prokuratūros

pareigūnai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai, valdybos

nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar

įstaigų vadovai, kiti Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės

institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti

valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių)

komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal

specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų pareigūnai. Šiame punkte

išvardyti asmenys ligos ir motinystės socialiniu draudimu draudžiami tuo

atveju, jei jie gauna atlyginimą už darbą.

asmenys turi teisę šios rūšies draudimu draustis savanoriškai Vyriausybės

nustatyta tvarka.

6 straipsnis. Pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis

kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už nedarbingumo atsiradimo bei nėštumo

ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų

vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį, ligos ir motinystės

pašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį. Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis

mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už vaiko priežiūros atostogų

suteikimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių

draudžiamųjų pajamų trečdalį, motinystės (tėvystės) pašalpos skaičiuojamos

taikant pastarąjį dydį.

[1

dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

pašalpoms skaičiuoti negali viršyti paskutinių Vyriausybės patvirtintų

vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų 3,5 dydžio sumos.

[2

dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

2.

Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis pašalpoms

skaičiuoti negali viršyti paskutinių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų

pajamų 3,5 dydžio sumos.]

apskaičiuojamas Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo

pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24), įsigalioja nuo 2003-01-01

7

straipsnis. Pašalpos mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam teisę ją gauti

gimdymo atostogų laikotarpį, negautos iki teisę jas gauti turėjusio asmens

mirties dienos, mokamos šeimos nariui, pateikusiam mirusiojo asmens mirties

liudijimą.

turėjusio asmens mirties dienos, mokama vienam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar

globėjui.

paveldimą turtą neįtraukiamos.

ANTRASIS

SKIRSNIS

LIGOS

PAŠALPA

8 straipsnis. Teisė gauti ligos pašalpą

nurodytais atvejais turi šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išvardyti

apdraustieji asmenys, jeigu jie:

1) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip

pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Nelaimingų

atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;

2) prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį

kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per

paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną.

išduotas pagal Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų

patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų

davimo taisykles.

13 straipsnis. Ligos pašalpos mokėjimas atostogų metu

arba traumos atsirado to asmens mokamų kasmetinių atostogų metu arba šių

atostogų metu apdraustasis asmuo gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje,

teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, ligos pašalpa mokama

šio įstatymo 9 ir 12 straipsniuose nustatyta tvarka.

5 straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių atsirado to asmens nemokamų atostogų

metu arba jeigu apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo be teisės gauti darbo

užmokestį, ligos pašalpa pradedama mokėti šio įstatymo 9–12 straipsniuose

nustatyta tvarka nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo turėjo pradėti

dirbti. Tokia pat tvarka pašalpa mokama, jeigu apdraustasis asmuo nušalinamas

nuo darbo ligos metu.

14 straipsnis. Ligos pašalpos dydis

1.

Ligos pašalpa, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo

dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų

pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta

tvarka.

Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, lygi

85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Tačiau ši pašalpa per

mėnesį negali būti mažesnė už nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių

vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.

[2

dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.]

Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2002-04-01

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24), įsigalioja nuo 2003-01-01

15 straipsnis. Sąlygos, kuriomis ligos pašalpa nemokama

kad apdraustasis asmuo:

1) tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas

nusikaltimą;

2) sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu;

3) laikinai nedarbingas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu,

narkotinėmis, toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją

arba, kaip teisės aktų nustatyta, pasitikrinti darbingumo, ligos pašalpa gali

būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos

Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų

nustatyta tvarka.

TREČIASIS SKIRSNIS

MOTINYSTĖS

IR MOTINYSTĖS (TĖVYSTĖS) PAŠALPOS

16

straipsnis. Teisė gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų

laikotarpiu

laikotarpiu turi pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį apdraustos moterys,

kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jos iki pirmosios nėštumo

ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12

mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir

motinystės socialinio draudimo stažą.

[1

dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

laikotarpiu turi pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį apdrausti asmenys,

kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo

ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12

mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir

motinystės socialinio draudimo stažą.]

gimdymo atostogų laikotarpiu yra nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas,

išduotas pagal Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų

patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų

davimo taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1248,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5622 (2002-12-27), įsigalioja nuo 2003-01-01

19 straipsnis. Teisė gauti motinystės (tėvystės) pašalpą

(įtėvių) ar globėjas, kuris:

1) apdraustas pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį;

2) įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų,

iki vaikui sukaks vieneri metai;

3) per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros

atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio

draudimo stažą.

suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos ir ji įgyja teisę gauti motinystės

pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, jai mokama didesnioji iš šių

pašalpų arba pagal pasirinkimą.

pašalpos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, mokama pašalpa pagal

Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymą.

20 straipsnis. Motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo trukmė

1.

Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo

nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sukanka vieneri metai.

atostogų laikotarpį, tai motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę ją

gauti šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo vaiko

gimimo dienos.

laikotarpį gavusi motina mirė, motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę

ją gauti šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo motinos

mirties dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2002-04-01

24 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo

tvarka

Ligos ir motinystės socialiniam draudimui skirtos valstybinio

socialinio draudimo įmokos už kiekvieną apdraustąjį asmenį, nurodytą šio

įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, skaičiuojamos ir mokamos įstatymų nustatyta

tvarka kartu su kitomis privalomosiomis valstybinio socialinio draudimo

įmokomis.

PENKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

25

straipsnis. Ginčų sprendimas

Ginčai

dėl šio įstatymo taikymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

26 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei

Vyriausybė per du mėnesius nuo šio įstatymo

įsigaliojimo patvirtina Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų

nuostatus.

27 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

2001 m. sausio 1 d.

įsigaliojimo tapusiems laikinai nedarbingais dėl motinystės, motinystės

(tėvystės), taip pat dėl ligos arba traumos, išskyrus atvejus, kuriuos numato

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas.

iki šio įstatymo įsigaliojimo, neperskaičiuojamos ir mokamos pagal iki šio

įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką.

pašalpų nuostatai, vadovaujamasi Valstybinio socialinio draudimo pašalpų

nuostatais tiek, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 9, 10, 11, 12, 14, 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.

Šio Įstatymo nuostatos taikomos draudiminiams

įvykiams, įvykusiems po šio Įstatymo įsigaliojimo.

2.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, LIGOS IR MOTINYSTĖS

SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ

SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE

AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003

m. sausio 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1248,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5622 (2002-12-27)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 16, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003

m. sausio 1 d.

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2003-01-10)

autrap@lrs.lt

16 straipsnis papildomas nauja 2 dalimi, 2 dalis

laikoma 3 dalimi nuo 2003 m. vasario 1 d.:

nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos

likvidavimo ar bankroto ir turinčiai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ligos ir

motinystės socialinio draudimo stažą, motinystės pašalpa mokama šio įstatymo 17

straipsnyje nustatyta tvarka.

gimdymo atostogų laikotarpiu yra nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas,

išduotas pagal Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų

patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų

davimo taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1248,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5622 (2002-12-27), įsigalioja nuo 2003-01-01

Nr. IX-1333,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 12-441 (2003-01-31), įsigalioja nuo 2003-02-01

11 straipsnis. Ligos pašalpos užkrečiamųjų ligų

protrūkių arba jų epidemijų metu

mokėjimo

trukmė

arba nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų židiniuose

nustatomas karantino režimas, ligos pašalpa dėl šios priežasties nušalintiems

nuo darbo apdraustiesiems asmenims mokama šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje

nustatyta tvarka visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino atšaukimo.

apdraustasis asmuo nuo darbo laikinai nušalinamas kaip užkrečiamosios ligos

sukėlėjo nešiotojas ir negalima jo perkelti į kitą darbą, ligos pašalpa

apskaičiuojama pagal kompensuojamąjį uždarbį, gautą tik toje darbovietėje,

kurioje apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo, ir mokama šio įstatymo 9

straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė prižiūrėti

vaiką, ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama šio

įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

183 straipsnis. Tėvystės pašalpos dydis

Tėvystės

pašalpa mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ši

pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už tėvystės atostogų suteikimo mėnesį

galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį. Pašalpa apskaičiuojama

ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo

pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

19 straipsnio

redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

241 straipsnis. Pašalpų skyrimas ir

mokėjimas, permokėtų pašalpų sumų išieškojimas

numatytas pašalpas, išskyrus darbdavio mokamas ligos pašalpas už 2 pirmąsias

kalendorines nedarbingumo dienas, skiria ir moka Valstybinio socialinio

draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

teritoriniai skyriai (toliau – Fondo valdybos teritoriniai skyriai),

vadovaudamiesi šiuo įstatymu ir Vyriausybės tvirtinamais Ligos ir motinystės

socialinio draudimo pašalpų nuostatais.

valdybos teritorinis skyrius sprendimą dėl pašalpų skyrimo priima ne vėliau

kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų ir (ar)

duomenų gavimo Fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos.

valdybos teritorinis skyrius, priėmęs sprendimą neskirti pašalpos, ne vėliau

kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos išsiunčia (įteikia)

pareiškėjui sprendimą ar jo nuorašą. Sprendime nurodoma pašalpos neskyrimo

priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Sprendimas skirti

pašalpą siunčiamas (įteikiamas) tik asmens prašymu.

profesinės reabilitacijos, motinystės ir tėvystės socialinio draudimo pašalpos

skiriamos ir mokamos nuo teisės gauti pašalpą atsiradimo dienos, jeigu dėl jų

kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo ligos, profesinės reabilitacijos,

nėštumo ir gimdymo ar tėvystės atostogų pabaigos. Tais atvejais, kai

elektroninis nedarbingumo pažymėjimas išduodamas ligai pasibaigus, ligos

pašalpa skiriama ir mokama nuo teisės gauti pašalpą atsiradimo dienos, jeigu

dėl jos kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo elektroninio nedarbingumo

pažymėjimo išdavimo dienos. Motinystės (tėvystės) pašalpa skiriama ir mokama

nuo teisės gauti pašalpą atsiradimo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi ne vėliau

kaip per 12 mėnesių, skaičiuojant nuo laikotarpio, už kurį asmuo turi teisę

gauti pašalpą, pabaigos.

pašalpų sumos išieškomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta

tvarka.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

XII-284,

2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2689 (2013-05-25)

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

Skirsnio numeracijos pakeitimas:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

181 straipsnis. Teisė gauti tėvystės pašalpą

1) apdraustas pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1–3 dalis;

2) įstatymų nustatyta tvarka išleistas tėvystės atostogų, kol vaikui sueis vienas mėnuo;

3) per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios tėvystės atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1395, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19922

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. X-659, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1338, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

Nr. XI-71, 2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)

Nr. XI-1244, 2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 157-7976 (2010-12-31)

Nr. XII-284, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2689 (2013-05-25)

18(2) straipsnis. Tėvystės pašalpos mokėjimo trukmė

Tėvystės pašalpa mokama tėvystės atostogų laikotarpiu nuo vaiko gimimo dienos iki tol, kol vaikui sueis vienas mėnuo.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. X-659, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

28 straipsnis. Profesinės reabilitacijos išmokos nemokėjimas

Jeigu asmuo nedalyvauja profesinės reabilitacijos programoje, profesinės reabilitacijos išmoka neskiriama, nepaisant to, kad asmeniui nustatytas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis ir išduotas profesinės reabilitacijos pažymėjimas, o paskirtos profesinės reabilitacijos išmokos mokėjimas nutraukiamas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.

29 straipsnis. Profesinės reabilitacijos išmokos mokėjimo atnaujinimas

Nutrauktos profesinės reabilitacijos išmokos mokėjimas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka atnaujinamas nuo dienos, kurią asmuo pradėjo tęsti anksčiau pradėtą profesinės reabilitacijos programą.

V SKYRIUS

VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO LĖŠOS LIGOS SOCIALINIAM DRAUDIMUI IR MOTINYSTĖS SOCIALINIAM DRAUDIMUI

30 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšos ligos socialiniam draudimui ir motinystės socialiniam draudimui

31 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai ligos socialiniam draudimui ir motinystės socialiniam draudimui

Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai ligos socialiniam draudimui ir motinystės socialiniam draudimui tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu.

32 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo ir išmokų skaičiavimo tvarka

33 straipsnis. Išmokų skyrimas ir mokėjimas, permokėtų išmokų sumų išieškojimas

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

34 straipsnis. Ginčų sprendimas

Ginčai dėl šio įstatymo taikymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-709, 2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 9, 10, 11, 12, 14, 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.

Šio Įstatymo nuostatos taikomos draudiminiams įvykiams, įvykusiems po šio Įstatymo įsigaliojimo.

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1247, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1248, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5622 (2002-12-27)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 16, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1333, 2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 12-441 (2003-01-31)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 16 IR 19 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. vasario 1 d.

Šio Įstatymo nuostatos taikomos ir asmenims, atleistiems iš darbo dėl įmonės, įstaigos ar organizacijos likvidavimo ar bankroto iki šio Įstatymo įsigaliojimo.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1419, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1664 (2003-04-24)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. gegužės 1 d.

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1975, 2004-01-27, Žin., 2004, Nr. 25-750 (2004-02-14)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. kovo 1 d.

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2483, 2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5755 (2004-10-30)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 16 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. lapkričio 1 d.

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2540, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO, SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO, NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO, INVALIDŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 33, 34, 36, 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 45(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 9, 16, 28, 35, 36, 40, 43, 45, 49, 50, 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 55(6) STRAIPSNIU IR VII SKYRIUMI ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 2, 10, 28, 29, 34, 35, 38, 39, 40, 45, 49, 54, 56 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 55(1), 55(2), 55(3), 55(4), 55(5) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO, LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-211, 2005-05-19, Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO BEI VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. liepos 1 d.

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-659, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 5, 6, 7, 8, 10, 16, 17, 19, 20, 21, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 18(1), 18(2), 18(3) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d.

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1205, 2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3042 (2007-07-12)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 6, 19, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.

Šis įstatymas pripažintas negaliojančiu nuo 2007 m. gruodžio 15 d.:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1339, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5347 (2007-12-15)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 6, 19, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NEGALIOJANČIU ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1338, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 5, 6, 8, 10, 15, 16, 17, 18, 181, 183, 19, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 15 straipsnį, įsigalioja 2008 m. sausio 1 d.

Įsigaliojus šiam įstatymui, iki tol paskirtos ir pradėtos mokėti motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, atitinkamai perskaičiuojamos, padidinamos ir (ar) pratęsiamas jų mokėjimo laikotarpis.

Vaiko priežiūros atostogose esantiems apdraustiesiems asmenims (nepaisant to, ar vaiko priežiūros atostogos tęsiamos, ar suteikiamos iš naujo) ir nurodytiems Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 6 ir 7 dalyse asmenims, kuriems motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų mokėjimo laikas buvo pasibaigęs, nes vaikui (vaikams) suėjo vieni metai, nuo 2008 m. sausio 1 d. šių pašalpų mokėjimas tęsiamas, jeigu vaikui (vaikams) dar nėra suėję dveji metai.

Šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais atvejais apdraustojo asmens kompensuojamasis uždarbis iš naujo neperskaičiuojamas.

Apdraustiesiems asmenims, atitinkantiems Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalių, 16 straipsnio 2 ir 3 dalių, 181 straipsnio 2 ir 3 dalių, 19 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos skiriamos ir mokamos nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jeigu jie yra laikinai nedarbingi, išleisti nėštumo ir gimdymo ar tėvystės atostogų arba vaiko priežiūros atostogų ir atitinka kitas sąlygas, nustatytas šioms pašalpoms gauti.

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1400, 2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5655 (2007-12-29)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. sausio 1 d.

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1618, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2864 (2008-06-30)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 19 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. liepos 1 d.

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1672, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3178 (2008-07-17)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 9, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1788, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5038 (2008-11-15)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 16 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-71, 2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 18(1), 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2009 m. sausio 1 d.

Motinystės, tėvystės ir motinytės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, neperskaičiuojamos.

Tuo atveju, kai po šio įstatymo įsigaliojimo asmeniui suteikiamos pakartotinės vaiko priežiūros atostogos už tą patį vaiką ir jis įgyja teisę gauti motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpą, atnaujinamas anksčiau paskirtos pašalpos mokėjimas. Asmenims, įgijusiems teisę gauti motinystės socialinio draudimo pašalpą, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa skiriama neatsižvelgiant į kintančio stažo reikalavimą.

Asmenų, gavusių pajamas iš sporto veiklos, asmenų, gavusių pajamas iš atlikėjo veiklos, ir asmenų, gavusių pajamas pagal autorines sutartis, nuo kurių 2009 ir 2010 metais įmokėtos sumažinto tarifo privalomojo ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, tų metų draudžiamosiomis pajamomis laikomos gautos pajamų sumos, apskaičiuotos proporcingai mokėtoms valstybinio socialinio draudimo įmokoms: atitinkamais metais gauta pajamų suma dauginama iš dydžio, kuris apskaičiuojamas atitinkamų metų sumažintą draudėjų ir apdraustųjų ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos tarifą, taikomą pajamoms, gautoms iš sporto ir atlikėjo veiklos, ar pajamoms, gautoms pagal autorines sutartis (atitinkamai gautoms iš savo darbdavio arba ne iš savo darbdavio), dalijant iš tų metų ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokų tarifo, nustatyto pajamoms, gautoms iš sporto ir atlikėjo veiklos, ar pajamoms, gautoms pagal autorines sutartis (atitinkamai gautoms iš savo darbdavio arba ne iš savo darbdavio).

Savarankiškai dirbančių asmenų draudžiamosiomis pajamomis laikomos pajamos, nuo kurių 2009 metais, o ūkininkų ir jų partnerių – ir 2010 metais, įmokėtos sumažinto tarifo privalomojo ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos ir kurios apskaičiuotos proporcingai mokėtoms valstybinio socialinio draudimo įmokoms: atitinkamais metais gauta pajamų suma dauginama iš dydžio, kuris apskaičiuojamas atitinkamų metų sumažintą ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos tarifą, taikomą savarankiškai dirbančių asmenų gautoms pajamoms, dalijant iš tų metų bendrojo ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokų tarifo, nustatyto savarankiškai dirbantiems asmenims.

Šio įstatymo baigiamosios nuostatos pakeistos:

17.1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-167, 2009-02-17, Žin., 2009, Nr. 25-969 (2009-03-05)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 18(1), 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2009 m. sausio 1 d.

17.2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-526, 2009-12-08, Žin., 2009, Nr. 151-6773 (2009-12-22)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 18(1), 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

17.3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-929, 2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4223 (2010-07-10)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 18(1), 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-173, 2009-02-17, Žin., 2009, Nr. 25-975 (2009-03-05)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2009 m. sausio 1 d.

19.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-237, 2009-04-28, Žin., 2009, Nr. 49-1941 (2009-04-30)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 9, 10, 14, 21(1), 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Jeigu laikinasis nedarbingumas prasidėjo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir dėl šio nedarbingumo atsiranda teisė gauti ligos pašalpą, ši pašalpa apskaičiuojama ir mokama iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka.

Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. gegužės 1 d.

Įstatymo galiojimas keistas:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-981, 2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4532 (2010-07-20)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 9, 10, 14, 21(1), 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

20.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-420, 2009-09-22, Žin., 2009, Nr. 117-4992 (2009-10-01)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2010 m. liepos 1 d. naujai skiriamoms motinystės (tėvystės) pašalpoms.

21.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-639, 2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-34 (2010-01-05)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.

22.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-982, 2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4533 (2010-07-20)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 6, 16, 18, 19, 20 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 9 straipsnį, įsigalioja 2011 m. liepos 1 d.

Šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2011 m. liepos 1 d. naujai skiriamoms socialinio draudimo pašalpoms.

Įstatymo pakeitimas:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1245, 2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 157-7977 (2010-12-31)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 6, 16, 18, 19, 20 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO 1, 2 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

23.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1244, 2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 157-7976 (2010-12-31)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 8, 16, 18, 18(1), 18(3), 19 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.

24.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1803, 2011-12-15, Žin., 2011, Nr. 160-7569 (2011-12-28)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

31.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2048, 2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3528 (2012-06-21)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 6, 17, 20 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2012 m. rugsėjo 1 d.

32.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-284, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2689 (2013-05-25)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 6, 8, 9, 11, 15, 16, 18, 18(1), 18(3), 19, 20, 21, 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 24(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir 17 straipsnį, įsigalioja 2013 m. liepos 1 d.

Šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2013 m. liepos 1 d. naujai skiriamoms socialinio draudimo pašalpoms.

33.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-850, 2014-04-24, paskelbta TAR 2014-05-02, i. k. 2014-04999

LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 5, 19, 20 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2014 m. birželio 1 d.

Šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2014 m. birželio 1 d. naujai skiriamoms socialinio draudimo pašalpoms.

Konstitucinio Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2012-02-27, Žin., 2012, Nr. 26-1200 (2012-02-29)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖJE STATUTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2001 M. SAUSIO 25 D. NUTARIMU NR. 86 PATVIRTINTŲ LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO PAŠALPŲ NUOSTATŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1329, 2014-11-13, paskelbta TAR 2014-11-18, i. k. 2014-17047

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 14 straipsnio pakeitimo įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1395, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19922

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 8, 16, 18-1 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1930, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11185

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 8, 16, 18-1 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1993, 2015-11-05, paskelbta TAR 2015-11-17, i. k. 2015-18261

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 16, 19 ir 24-1 straipsnių pakeitimo įstatymas

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2142, 2015-12-08, paskelbta TAR 2015-12-21, i. k. 2015-20133

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 8, 16, 18-1 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2501, 2016-06-28, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20641

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymas

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-138, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29842

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2501 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymas

111 straipsnis. Ligos išmokų skyrimo ir mokėjimo ypatumai Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną

TAR pastaba. Įsigaliojus (2020-03-19) įstatymui Nr. XIII-2824, asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 111 straipsnio 3 dalyje, laikinojo nedarbingumo pažymėjimai gali būti išduoti ir ligos išmoka išmokėta už laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įsigaliojimo.

TAR pastaba. Įsigaliojus (2020-03-19) įstatymui Nr. XIII-2824, asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 111 straipsnio 4 dalyje, laikinojo nedarbingumo pažymėjimai gali būti išduoti ir ligos išmoka išmokėta už laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įsigaliojimo.

TAR pastaba. Įsigaliojus (2020-03-19) įstatymui Nr. XIII-2824, asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 111 straipsnio 5 dalyje, laikinojo nedarbingumo pažymėjimai gali būti išduoti ir ligos išmoka išmokėta už laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įsigaliojimo.

TAR pastaba. Įsigaliojus (2020-03-19) įstatymui Nr. XIII-2824, asmenims, kurie, vykdydami savo profesinės veiklos funkcijas, iki įstatymo Nr. XIII-2824 įsigaliojimo (2020-03-19) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės metu susirgo naujuoju koronavirusu (COVID-19), įsigaliojus (2020-03-19) įstatymui Nr. XIII-2824, paskirta ligos išmoka perskaičiuojama ir nuo įstatymo Nr. XIII-2824 įsigaliojimo dienos (2020-03-19) mokama 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2824, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05705

61 straipsnis. Kompensuojamojo uždarbio ir stažo motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms skirti apskaičiavimo ypatumai Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ir (ar) jos plitimo grėsmės

1) netaikoma šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalis ir

2) į laikotarpį per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš asmens teisės gauti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo mėnesį, patenka visas laikotarpis ar jo dalis nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2021 m. birželio 30 d., kuriuo Vyriausybė buvo paskelbusi ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ir (ar) jos plitimo grėsmės.

1) pagal asmens nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. turėtas draudžiamąsias pajamas iš sporto, atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis ir individualios veiklos, kai visą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą laikotarpį ar jo dalį jis buvo savarankiškai dirbantis asmuo, nurodytas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, ir (ar)

2) pagal asmens už nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. deklaruotas draudžiamąsias pajamas iš individualios veiklos, nuo kurių sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, kai visą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą laikotarpį ar jo dalį jis buvo savarankiškai dirbantis asmuo, nurodytas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-375, 2021-06-08, paskelbta TAR 2021-06-15, i. k. 2021-13640