← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2003-05-01

Įstatymas skelbtas: Žin., 2000,

Nr. 111-3574

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO

ĮSTATYMAS

2000 m. gruodžio 21 d. Nr. IX-110

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

5 straipsnis. Ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės)

socialinio draudimo pašalpos

1.

Pagal šį įstatymą skiriamos ir mokamos ligos, motinystės ir

motinystės (tėvystės) pašalpos.

2.

Ligos pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti asmenims

šiais atvejais:

1) apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl

ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus Nelaimingų

atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus

ligos pašalpos skyrimo ir mokėjimo atvejus;

2) sergantiems šeimos nariams slaugyti. Ši pašalpa skiriama, jeigu

gydytojo nurodymu būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį;

3) dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo

darbo;

4) apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros

įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas.Ši pašalpa

skiriama apdraustiesiems asmenims už visą gydymosi tokioje įstaigoje laiką,

taip pat vykimo į ją ir grįžimo iš jos laiką.

5)

vaikų priežiūrai, jeigu vaikų įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis

režimas.

3.

Motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos

turintiems teisę jas gauti apdraustiesiems asmenims šiais atvejais:

1) motinystės – moterims nėštumo ir gimdymo atostogų metu;

2) motinystės (tėvystės) – apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros

atostogų, iki vaikui sukaks vieneri metai, laiku.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2002-04-01

7 straipsnis.

Pašalpos mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam teisę ją gauti

1.

Ligos pašalpos, motinystės pašalpos už nėštumo ir

gimdymo atostogų laikotarpį, negautos iki teisę jas gauti turėjusio asmens

mirties dienos, mokamos šeimos nariui, pateikusiam mirusiojo asmens mirties

liudijimą.

2.

Motinystės (tėvystės) pašalpa, negauta iki teisę ją gauti turėjusio asmens

mirties dienos, mokama vienam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjui.

3.

Negautos ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos į paveldimą turtą

neįtraukiamos.

ANTRASIS

SKIRSNIS

LIGOS

PAŠALPA

8

straipsnis. Teisė gauti ligos pašalpą

1.

Teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais

atvejais turi šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išvardyti apdraustieji

asmenys, jeigu jie:

1)

tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat jeigu tuo

laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir

profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;

2)

prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių

per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24

mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

2.

Ligos pašalpa skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu,

įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną.

3.

Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal

Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų patvirtintas

Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo

taisykles.

9 straipsnis. Ligos pašalpos dėl apdraustojo asmens ligos arba

traumos mokėjimo

trukmė

1.

Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais šio

įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktuose nurodytais atvejais, ligos

pašalpą 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys. Ligos

pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo 3

nedarbingumo dienos ir mokama iki darbingumo atgavimo arba kol bus pripažintas

invalidumas.

2.

Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo invalidumo

pensiją, ligos pašalpa 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytais atvejais iš

Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti šio straipsnio 1

dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per

kalendorinius metus.

3.

Apdraustiesiems asmenims, kurie savanoriškai gydosi nuo

alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos specializuotuose stacionaruose,

ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti

šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip

14 kalendorinių dienų vieną kartą per kalendorinius metus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2002-04-01

10 straipsnis. Ligos pašalpos sergančiam šeimos nariui slaugyti

mokėjimo trukmė

1.

Kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį, pašalpa iš

Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios

slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.

2.

Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje

nustatyta tvarka šeimos nariui, globėjui, slaugančiam sergantį iki keturiolikos

metų vaiką, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama

mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių

dienų.

3.

Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka

šeimos nariui, globėjui, slaugančiam stacionare sergantį iki septynerių metų

vaiką, taip pat slaugančiam stacionare ir vaikų reabilitacijos įstaigoje vaiką

iki šešiolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina

Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pašalpa iš

Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios

slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau

kaip 120 dienų per kalendorinius metus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-709, 2002-01-15,

Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2002-04-01

11

straipsnis. Ligos pašalpos užkrečiamųjų ligų protrūkių arba jų epidemijų metu

mokėjimo

trukmė

1.

Kai teisės aktų nustatyta tvarka ypač pavojingų

arba nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų židiniuose

nustatomas karantino režimas, ligos pašalpa dėl šios priežasties nušalintiems

nuo darbo apdraustiesiems asmenims mokama šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje

nustatyta tvarka visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino atšaukimo.

2.

Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo

invalidumo pensiją, ligos pašalpa 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytais

atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama šio įstatymo 9

straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

3.

Užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų metu, kai

apdraustasis asmuo nuo darbo laikinai nušalinamas kaip užkrečiamosios ligos

sukėlėjo nešiotojas ir negalima jo perkelti į kitą darbą, ligos pašalpa

apskaičiuojama pagal kompensuojamąjį uždarbį, gautą tik toje darbovietėje,

kurioje apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo, ir mokama šio įstatymo 9

straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

4.

Kai teisės aktų nustatyta tvarka vaikų įstaigose nustatomas

infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė prižiūrėti

vaiką, ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama šio

įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2002-04-01

12 straipsnis. Ligos pašalpos asmenims, kurie gydosi

sveikatos priežiūros įstaigose,

teikiančiose ortopedines ir (ar) protezavimo

paslaugas, mokėjimo

trukmė

1.

Apdraustajam asmeniui, kuris

gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar)

protezavimo paslaugas, pašalpa mokama 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka už

visą gydymosi joje laiką, tai pat vykimo į šią įstaigą ir grįžimo iš jos laiką.

2.

Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo

invalidumo pensiją, ligos pašalpa 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytais

atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama šio įstatymo 9

straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2002-04-01

17 straipsnis. Motinystės pašalpos nėštumo ir gimdymo atostogų

laikotarpiu

mokėjimo trukmė

1.

Motinystės pašalpa mokama moterims už 70 kalendorinių dienų iki

gimdymo (suėjus

28 nėštumo savaitėms ir daugiau) ir už 56 kalendorines dienas po gimdymo

(komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau negu vienas vaikas – už 70

kalendorinių dienų po gimdymo). Pašalpa mokama už visą nustatytą iki gimdymo ir

po gimdymo laikotarpį neatsižvelgiant į faktinį iki gimdymo praėjusių dienų

skaičių.

2.

Moterims, pagimdžiusioms 22–28 nėštumo savaitę, motinystės

pašalpa mokama už

28 kalendorines dienas po gimdymo. Jeigu kūdikis gyvena 28 paras ir ilgiau,

pašalpa mokama už 70 dienų po gimdymo.

3.

Apdraustam asmeniui, įvaikinusiam naujagimį ar paskirtam jo globėju, motinystės

pašalpa mokama nuo įvaikinimo ar globos nustatymo dienos, kol kūdikiui sueis 70

dienų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1248,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5622 (2002-12-27), įsigalioja nuo 2003-01-01

18 straipsnis. Motinystės pašalpos nėštumo ir gimdymo atostogų

laikotarpiu dydis

1.

Motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.

2.

Motinystės pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės

tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta

tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24), įsigalioja nuo 2003-01-01

22 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšos ligos

ir motinystės

socialiniam draudimui

1.

Ligos ir motinystės socialiniam draudimui skirtos lėšos

įtraukiamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą įstatymų nustatyta

tvarka pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių

patvirtinimo įstatymo nustatytus šios valstybinio socialinio draudimo rūšies

įmokų tarifus.

2.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo pajamas sudaro šiai

draudimo rūšiai draudėjų ir apdraustųjų asmenų mokamos privalomosios

valstybinio socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos. Ligos ir

motinystės socialinio draudimo pajamų dalį gali sudaryti lėšos, skirtos iš

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervo.

3.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo išlaidas sudaro lėšos,

skirtos šio įstatymo

5 straipsnyje nurodytoms ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms

mokėti.

23 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai ligos

ir motinystės

socialiniam draudimui

Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai ligos ir motinystės

socialiniam draudimui tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto

rodiklių patvirtinimo įstatymu.

25 straipsnis. Ginčų

sprendimas

Ginčai dėl šio įstatymo

taikymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

26

straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei

Vyriausybė per du mėnesius nuo šio įstatymo

įsigaliojimo patvirtina Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų

nuostatus.

27

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1.

Šis įstatymas įsigalioja nuo

2001 m. sausio 1 d.

2.

Šio įstatymo nuostatos taikomos asmenims, nuo šio įstatymo įsigaliojimo

tapusiems laikinai nedarbingais dėl motinystės, motinystės (tėvystės), taip pat

dėl ligos arba traumos, išskyrus atvejus, kuriuos numato Nelaimingų atsitikimų

darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas.

3.

Ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, paskirtos iki šio įstatymo

įsigaliojimo, neperskaičiuojamos ir mokamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo

nustatytą tvarką.

4.

Iki bus patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai,

vadovaujamasi Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatais tiek, kiek jie

neprieštarauja šiam įstatymui.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)

LIGOS

IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 9, 10, 11, 12, 14, 20 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m.

balandžio 1 d.

Šio

Įstatymo nuostatos taikomos draudiminiams įvykiams, įvykusiems po šio Įstatymo

įsigaliojimo.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

VALSTYBINIŲ

SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO,

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE

IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2003-01-10)

autrap@lrs.lt

21 straipsnis.

Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis

Motinystės (tėvystės) pašalpa

mokama 60 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ši pašalpa

per mėnesį negali būti mažesnė už vaiko priežiūros atostogų suteikimo mėnesį

galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį. Kai apdraustasis dirba

ne vienoje darbovietėje, motinystės (tėvystės) pašalpa jam apskaičiuojama pagal

gautą kompensuojamąjį uždarbį tik tose darbovietėse, kuriose jis yra išleistas

vaiko priežiūros atostogų. Pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės

tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta

tvarka.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24), įsigalioja nuo 2003-01-01

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

VALSTYBINIO

SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO LĖŠOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIAM DRAUDIMUI

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nurodo asmenis, draudžiamus ligos ir motinystės

socialiniu draudimu, nustato teisę į šio draudimo pašalpas, jų skyrimo,

apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas.

2 straipsnis. Ligos ir motinystės socialinis draudimas

Ligos ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais

atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių

arba šeimos narių ligos, taip pat dėl motinystės, motinystės (tėvystės) dalį

prarastų darbo pajamų.

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Apdraustasis asmuo – fizinis asmuo, kuris pats moka ir

už jį mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos privalomosios

valstybinio socialinio draudimo įmokos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo

nustatyta tvarka.

2.

Apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens

pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos privalomosios

valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam

draudimui, šio įstatymo nustatytos ir apdraustojo gautos ligos (įskaitant

darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), motinystės, motinystės (tėvystės)

pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos,

mokamos vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio

draudimo įstatymu, taip pat bedarbio pašalpos, mokamos vadovaujantis Bedarbių

rėmimo įstatymu.

3.

Kompensuojamasis uždarbis – apdraustojo asmens

draudžiamųjų pajamų visose darbovietėse per 3 paeiliui einančius mėnesius, kai

skaičiuojama atgal nuo užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš

laikinojo nedarbingumo nustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros

atostogų suteikimo mėnesį, pabaigos, suma.

4.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas –

laikotarpiai, per kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos

privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės

socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo gavo šio

įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos

dienas), motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingo

atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu,

bedarbio pašalpas, mokamas vadovaujantis Bedarbių rėmimo įstatymu.

5.

Pašalpos gavėjas – fizinis asmuo, kuris turi teisę gauti

įstatymų nustatytas ligos, motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpas.

6.

Šeimos narys – sutuoktinis, vaikas (įvaikis), motina

(tėvas), įmotė (įtėvis).

7.

Einamųjų metų draudžiamosios pajamos – pajamos, apskaičiuotos pagal

Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos patvirtintą metodiką. Jų

apskaičiavimo ir tvirtinimo tvarką nustato Valstybinių socialinio draudimo

pensijų įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24), įsigalioja nuo 2003-01-01

4 straipsnis. Asmenys, draudžiami ligos ir motinystės socialiniu

draudimu

1.

Šiame įstatyme nustatyta tvarka ligos ir motinystės socialiniu

draudimu privalomai draudžiami:

1)

gaunantys atlyginimą už darbą asmenys: dirbantys pagal darbo sutartis, einantys

narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, dirbantys

narystės pagrindu ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse

organizacijose, kandidatai į notarus (asesoriai), viešojo administravimo

valstybės tarnautojai (išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus Valstybinio socialinio

draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose);

2)

valstybės politikai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, kandidatai į teisėjus, prokuratūros

pareigūnai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai, valdybos

nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar

įstaigų vadovai, kiti Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės

institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti

valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių)

komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal

specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų pareigūnai. Šiame punkte

išvardyti asmenys ligos ir motinystės socialiniu draudimu draudžiami tuo

atveju, jei jie gauna atlyginimą už darbą.

2.

Ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai nedraudžiami

asmenys turi teisę šios rūšies draudimu draustis savanoriškai Vyriausybės

nustatyta tvarka.

6 straipsnis. Pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis

1.

Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už nedarbingumo atsiradimo bei nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį, ligos ir motinystės pašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį. Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už vaiko priežiūros atostogų suteikimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį, motinystės (tėvystės) pašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį.

2.

Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis pašalpoms

skaičiuoti negali viršyti paskutinių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų

pajamų 3,5 dydžio sumos.

3.

Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis

apskaičiuojamas Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo

pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24), įsigalioja nuo 2003-01-01

7

straipsnis. Pašalpos mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam teisę ją gauti

1.

Ligos pašalpos, motinystės pašalpos už nėštumo ir

gimdymo atostogų laikotarpį, negautos iki teisę jas gauti turėjusio asmens

mirties dienos, mokamos šeimos nariui, pateikusiam mirusiojo asmens mirties

liudijimą.

2.

Motinystės (tėvystės) pašalpa, negauta iki teisę ją gauti

turėjusio asmens mirties dienos, mokama vienam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar

globėjui.

3.

Negautos ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos į

paveldimą turtą neįtraukiamos.

ANTRASIS

SKIRSNIS

LIGOS

PAŠALPA

8 straipsnis. Teisė gauti ligos pašalpą

1.

Teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje

nurodytais atvejais turi šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išvardyti

apdraustieji asmenys, jeigu jie:

1) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip

pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Nelaimingų

atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;

2) prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį

kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per

paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

2.

Ligos pašalpa skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo

laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną.

3.

Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas,

išduotas pagal Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų

patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų

davimo taisykles.

13 straipsnis. Ligos pašalpos mokėjimas atostogų metu

1.

Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl ligos

arba traumos atsirado to asmens mokamų kasmetinių atostogų metu arba šių

atostogų metu apdraustasis asmuo gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje,

teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, ligos pašalpa mokama

šio įstatymo 9 ir 12 straipsniuose nustatyta tvarka.

2.

Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl šio

įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių atsirado to asmens nemokamų

atostogų metu arba jeigu apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo be teisės

gauti darbo užmokestį, ligos pašalpa pradedama mokėti šio įstatymo 9–12

straipsniuose nustatyta tvarka nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo turėjo

pradėti dirbti. Tokia pat tvarka pašalpa mokama, jeigu apdraustasis asmuo

nušalinamas nuo darbo ligos metu.

14 straipsnis. Ligos pašalpos dydis

1.

Ligos pašalpa, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo

dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų

pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta

tvarka.

2.

Ligos pašalpa, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, lygi

85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.

3.

Ligos pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų

Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2002-04-01

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24), įsigalioja nuo 2003-01-01

15 straipsnis. Sąlygos, kuriomis ligos pašalpa nemokama

1.

Ligos pašalpa nemokama, jeigu atitinkamos institucijos nustato,

kad apdraustasis asmuo:

1)

tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas nusikalstamą veiką;

2) sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu;

3) laikinai nedarbingas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu,

narkotinėmis, toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

2.

Asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos

režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją

arba, kaip teisės aktų nustatyta, pasitikrinti darbingumo, ligos pašalpa gali

būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos

Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų

nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1419,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1664 (2003-04-24), įsigalioja nuo 2003-05-01

TREČIASIS SKIRSNIS

MOTINYSTĖS

IR MOTINYSTĖS (TĖVYSTĖS) PAŠALPOS

16

straipsnis. Teisė gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų

laikotarpiu

1.

Teisę gauti

motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi pagal šio

įstatymo 4 straipsnio 1 dalį apdrausti asmenys, kuriems suteiktos nėštumo ir

gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos

turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį

kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo

stažą.

2.

Moteriai, atleistai iš darbo nėštumo metu arba

nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos

likvidavimo ar bankroto ir turinčiai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ligos ir

motinystės socialinio draudimo stažą, motinystės pašalpa mokama šio įstatymo 17

straipsnyje nustatyta tvarka.

3.

Pagrindas skirti motinystės pašalpą nėštumo ir

gimdymo atostogų laikotarpiu yra nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas,

išduotas pagal Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų

patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų

davimo taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1248,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5622 (2002-12-27), įsigalioja nuo 2003-01-01

Nr. IX-1333,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 12-441 (2003-01-31), įsigalioja nuo 2003-02-01

19 straipsnis. Teisė gauti motinystės (tėvystės) pašalpą

1.

Teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų

(įtėvių) ar globėjas, kuris:

1) apdraustas pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį;

2) įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų,

iki vaikui sukaks vieneri metai;

3) per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros

atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio

draudimo stažą.

2.

Kai moteriai, gaunančiai motinystės (tėvystės) pašalpą,

suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos ir ji įgyja teisę gauti motinystės

pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, jai mokama didesnioji iš šių

pašalpų arba pagal pasirinkimą.

3.

Asmeniui, neturinčiam teisės gauti motinystės (tėvystės)

pašalpos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, mokama pašalpa pagal

Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymą.

4.

Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, įstatymų nustatyta tvarka

išleistam vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų bei gaunančiam motinystės

(tėvystės) pašalpą, atleistam iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos

likvidavimo ar bankroto, motinystės (tėvystės) pašalpa mokama šio įstatymo 20

straipsnyje nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip iki įsidarbinimo.

5.

Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, turinčiam šio

straipsnio 1 dalyje nurodytą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą,

atleistam iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto

ir dėl to negavusiam vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų, motinystės

(tėvystės) pašalpa mokama šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka, bet ne

ilgiau kaip iki įsidarbinimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1333,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 12-441 (2003-01-31), įsigalioja nuo 2003-02-01

20 straipsnis. Motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo trukmė

1.

Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo

nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sukanka vieneri metai.

2.

Jeigu motina negavo motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo

atostogų laikotarpį, tai motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę ją

gauti šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo vaiko

gimimo dienos.

3.

Jeigu motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų

laikotarpį gavusi motina mirė, motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę

ją gauti šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo motinos

mirties dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2002-04-01

21

straipsnis. Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis

Motinystės (tėvystės) pašalpa

mokama 60 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ši pašalpa

per mėnesį negali būti mažesnė už vaiko priežiūros atostogų suteikimo mėnesį

galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį. Kai apdraustasis dirba

ne vienoje darbovietėje, motinystės (tėvystės) pašalpa jam apskaičiuojama pagal

gautą kompensuojamąjį uždarbį tik tose darbovietėse, kuriose jis yra išleistas

vaiko priežiūros atostogų. Pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės

tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta

tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24), įsigalioja nuo 2003-01-01

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

VALSTYBINIO

SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO LĖŠOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIAM DRAUDIMUI

24 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo

tvarka

Ligos ir motinystės socialiniam draudimui skirtos valstybinio

socialinio draudimo įmokos už kiekvieną apdraustąjį asmenį, nurodytą šio

įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, skaičiuojamos ir mokamos įstatymų nustatyta

tvarka kartu su kitomis privalomosiomis valstybinio socialinio draudimo

įmokomis.

PENKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

25

straipsnis. Ginčų sprendimas

Ginčai

dėl šio įstatymo taikymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

26 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei

Vyriausybė per du mėnesius nuo šio įstatymo

įsigaliojimo patvirtina Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų

nuostatus.

27 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1.

Šis įstatymas įsigalioja nuo

2001 m. sausio 1 d.

2.

Šio įstatymo nuostatos taikomos asmenims, nuo šio įstatymo

įsigaliojimo tapusiems laikinai nedarbingais dėl motinystės, motinystės

(tėvystės), taip pat dėl ligos arba traumos, išskyrus atvejus, kuriuos numato

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas.

3.

Ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, paskirtos

iki šio įstatymo įsigaliojimo, neperskaičiuojamos ir mokamos pagal iki šio

įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką.

4.

Iki bus patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo

pašalpų nuostatai, vadovaujamasi Valstybinio socialinio draudimo pašalpų

nuostatais tiek, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 9, 10, 11, 12, 14, 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.

Šio Įstatymo nuostatos taikomos draudiminiams

įvykiams, įvykusiems po šio Įstatymo įsigaliojimo.

2.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, LIGOS IR MOTINYSTĖS

SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ

SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE

AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003

m. sausio 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1248,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5622 (2002-12-27)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 16, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003

m. sausio 1 d.

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1333,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 12-441 (2003-01-31)

LIGOS

IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 16 IR 19 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. vasario 1 d.

Šio Įstatymo nuostatos taikomos ir asmenims,

atleistiems iš darbo dėl įmonės, įstaigos ar organizacijos likvidavimo ar

bankroto iki šio Įstatymo įsigaliojimo.

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1419,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1664 (2003-04-24)

LIGOS

IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. gegužės 1 d.


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušra Bodin (2003-04-25)

aubodi@lrs.lt

16 straipsnis papildomas nauja 2 dalimi, 2 dalis

laikoma 3 dalimi nuo 2003 m. vasario 1 d.:

2.

Moteriai, atleistai iš darbo nėštumo metu arba

nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos

likvidavimo ar bankroto ir turinčiai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ligos ir

motinystės socialinio draudimo stažą, motinystės pašalpa mokama šio įstatymo 17

straipsnyje nustatyta tvarka.

3.

Pagrindas skirti motinystės pašalpą nėštumo ir

gimdymo atostogų laikotarpiu yra nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas,

išduotas pagal Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų

patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų

davimo taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1248,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5622 (2002-12-27), įsigalioja nuo 2003-01-01

Nr. IX-1333,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 12-441 (2003-01-31), įsigalioja nuo 2003-02-01