Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas
Įstatymas skelbtas: Žin., 2000,
Nr. 111-3574
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO
ĮSTATYMAS
2000 m. gruodžio 21 d. Nr. IX-110
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
5 straipsnis. Ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės)
socialinio draudimo pašalpos
Pagal šį įstatymą skiriamos ir mokamos ligos, motinystės ir
motinystės (tėvystės) pašalpos.
Ligos pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti asmenims
šiais atvejais:
1) apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl
ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus Nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus
ligos pašalpos skyrimo ir mokėjimo atvejus;
2) sergantiems šeimos nariams slaugyti. Ši pašalpa skiriama, jeigu
gydytojo nurodymu būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį;
3) dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo
darbo;
4) apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros
įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas.Ši pašalpa
skiriama apdraustiesiems asmenims už visą gydymosi tokioje įstaigoje laiką,
taip pat vykimo į ją ir grįžimo iš jos laiką.
5)
vaikų priežiūrai, jeigu vaikų įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis
režimas.
Motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos
turintiems teisę jas gauti apdraustiesiems asmenims šiais atvejais:
1) motinystės – moterims nėštumo ir gimdymo atostogų metu;
2) motinystės (tėvystės) – apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros
atostogų, iki vaikui sukaks vieneri metai, laiku.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-709,
2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2002-04-01
7 straipsnis.
Pašalpos mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam teisę ją gauti
Ligos pašalpos, motinystės pašalpos už nėštumo ir
gimdymo atostogų laikotarpį, negautos iki teisę jas gauti turėjusio asmens
mirties dienos, mokamos šeimos nariui, pateikusiam mirusiojo asmens mirties
liudijimą.
2.
Motinystės (tėvystės) pašalpa, negauta iki teisę ją gauti turėjusio asmens
mirties dienos, mokama vienam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjui.
3.
Negautos ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos į paveldimą turtą
neįtraukiamos.
ANTRASIS
SKIRSNIS
LIGOS
PAŠALPA
8
straipsnis. Teisė gauti ligos pašalpą
1.
Teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais
atvejais turi šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išvardyti apdraustieji
asmenys, jeigu jie:
1)
tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat jeigu tuo
laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;
2)
prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių
per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24
mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
2.
Ligos pašalpa skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu,
įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną.
3.
Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal
Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų patvirtintas
Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo
taisykles.
9 straipsnis. Ligos pašalpos dėl apdraustojo asmens ligos arba
traumos mokėjimo
trukmė
Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais šio
įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktuose nurodytais atvejais, ligos
pašalpą 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys. Ligos
pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo 3
nedarbingumo dienos ir mokama iki darbingumo atgavimo arba kol bus pripažintas
invalidumas.
2.
Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo invalidumo
pensiją, ligos pašalpa 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytais atvejais iš
Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti šio straipsnio 1
dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per
kalendorinius metus.
Apdraustiesiems asmenims, kurie savanoriškai gydosi nuo
alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos specializuotuose stacionaruose,
ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti
šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip
14 kalendorinių dienų vieną kartą per kalendorinius metus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-709,
2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2002-04-01
10 straipsnis. Ligos pašalpos sergančiam šeimos nariui slaugyti
mokėjimo trukmė
Kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį, pašalpa iš
Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios
slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.
Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje
nustatyta tvarka šeimos nariui, globėjui, slaugančiam sergantį iki keturiolikos
metų vaiką, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama
mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių
dienų.
3.
Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka
šeimos nariui, globėjui, slaugančiam stacionare sergantį iki septynerių metų
vaiką, taip pat slaugančiam stacionare ir vaikų reabilitacijos įstaigoje vaiką
iki šešiolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina
Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pašalpa iš
Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios
slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau
kaip 120 dienų per kalendorinius metus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-709, 2002-01-15,
Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2002-04-01
11
straipsnis. Ligos pašalpos užkrečiamųjų ligų protrūkių arba jų epidemijų metu
mokėjimo
trukmė
Kai teisės aktų nustatyta tvarka ypač pavojingų
arba nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų židiniuose
nustatomas karantino režimas, ligos pašalpa dėl šios priežasties nušalintiems
nuo darbo apdraustiesiems asmenims mokama šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje
nustatyta tvarka visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino atšaukimo.
2.
Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo
invalidumo pensiją, ligos pašalpa 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytais
atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama šio įstatymo 9
straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų metu, kai
apdraustasis asmuo nuo darbo laikinai nušalinamas kaip užkrečiamosios ligos
sukėlėjo nešiotojas ir negalima jo perkelti į kitą darbą, ligos pašalpa
apskaičiuojama pagal kompensuojamąjį uždarbį, gautą tik toje darbovietėje,
kurioje apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo, ir mokama šio įstatymo 9
straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Kai teisės aktų nustatyta tvarka vaikų įstaigose nustatomas
infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė prižiūrėti
vaiką, ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama šio
įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-709,
2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2002-04-01
12 straipsnis. Ligos pašalpos asmenims, kurie gydosi
sveikatos priežiūros įstaigose,
teikiančiose ortopedines ir (ar) protezavimo
paslaugas, mokėjimo
trukmė
Apdraustajam asmeniui, kuris
gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar)
protezavimo paslaugas, pašalpa mokama 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka už
visą gydymosi joje laiką, tai pat vykimo į šią įstaigą ir grįžimo iš jos laiką.
2.
Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo
invalidumo pensiją, ligos pašalpa 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytais
atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama šio įstatymo 9
straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-709,
2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2002-04-01
17 straipsnis. Motinystės pašalpos nėštumo ir gimdymo atostogų
laikotarpiu
mokėjimo trukmė
Motinystės pašalpa mokama moterims už 70 kalendorinių dienų iki
gimdymo (suėjus
28 nėštumo savaitėms ir daugiau) ir už 56 kalendorines dienas po gimdymo
(komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau negu vienas vaikas – už 70
kalendorinių dienų po gimdymo). Pašalpa mokama už visą nustatytą iki gimdymo ir
po gimdymo laikotarpį neatsižvelgiant į faktinį iki gimdymo praėjusių dienų
skaičių.
Moterims, pagimdžiusioms 22–28 nėštumo savaitę, motinystės
pašalpa mokama už
28 kalendorines dienas po gimdymo. Jeigu kūdikis gyvena 28 paras ir ilgiau,
pašalpa mokama už 70 dienų po gimdymo.
3.
Apdraustam asmeniui, įvaikinusiam naujagimį ar paskirtam jo globėju, motinystės
pašalpa mokama nuo įvaikinimo ar globos nustatymo dienos, kol kūdikiui sueis 70
dienų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1248,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5622 (2002-12-27), įsigalioja nuo 2003-01-01
18 straipsnis. Motinystės pašalpos nėštumo ir gimdymo atostogų
laikotarpiu dydis
Motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.
Motinystės pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės
tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta
tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1247,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24), įsigalioja nuo 2003-01-01
22 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšos ligos
ir motinystės
socialiniam draudimui
Ligos ir motinystės socialiniam draudimui skirtos lėšos
įtraukiamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą įstatymų nustatyta
tvarka pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių
patvirtinimo įstatymo nustatytus šios valstybinio socialinio draudimo rūšies
įmokų tarifus.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo pajamas sudaro šiai
draudimo rūšiai draudėjų ir apdraustųjų asmenų mokamos privalomosios
valstybinio socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos. Ligos ir
motinystės socialinio draudimo pajamų dalį gali sudaryti lėšos, skirtos iš
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervo.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo išlaidas sudaro lėšos,
skirtos šio įstatymo
5 straipsnyje nurodytoms ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms
mokėti.
23 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai ligos
ir motinystės
socialiniam draudimui
Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai ligos ir motinystės
socialiniam draudimui tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto
rodiklių patvirtinimo įstatymu.
25 straipsnis. Ginčų
sprendimas
Ginčai dėl šio įstatymo
taikymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.
26
straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei
Vyriausybė per du mėnesius nuo šio įstatymo
įsigaliojimo patvirtina Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų
nuostatus.
27
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja nuo
2001 m. sausio 1 d.
2.
Šio įstatymo nuostatos taikomos asmenims, nuo šio įstatymo įsigaliojimo
tapusiems laikinai nedarbingais dėl motinystės, motinystės (tėvystės), taip pat
dėl ligos arba traumos, išskyrus atvejus, kuriuos numato Nelaimingų atsitikimų
darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas.
3.
Ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, paskirtos iki šio įstatymo
įsigaliojimo, neperskaičiuojamos ir mokamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo
nustatytą tvarką.
4.
Iki bus patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai,
vadovaujamasi Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatais tiek, kiek jie
neprieštarauja šiam įstatymui.
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-709,
2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)
LIGOS
IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 9, 10, 11, 12, 14, 20 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m.
balandžio 1 d.
Šio
Įstatymo nuostatos taikomos draudiminiams įvykiams, įvykusiems po šio Įstatymo
įsigaliojimo.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1247,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)
VALSTYBINIŲ
SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO,
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE
IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2003-01-10)
autrap@lrs.lt
21 straipsnis.
Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis
Motinystės (tėvystės) pašalpa
mokama 60 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ši pašalpa
per mėnesį negali būti mažesnė už vaiko priežiūros atostogų suteikimo mėnesį
galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį. Kai apdraustasis dirba
ne vienoje darbovietėje, motinystės (tėvystės) pašalpa jam apskaičiuojama pagal
gautą kompensuojamąjį uždarbį tik tose darbovietėse, kuriose jis yra išleistas
vaiko priežiūros atostogų. Pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės
tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta
tvarka.]
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1247,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24), įsigalioja nuo 2003-01-01
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
VALSTYBINIO
SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO LĖŠOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIAM DRAUDIMUI
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nurodo asmenis, draudžiamus ligos ir motinystės
socialiniu draudimu, nustato teisę į šio draudimo pašalpas, jų skyrimo,
apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas.
2 straipsnis. Ligos ir motinystės socialinis draudimas
Ligos ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais
atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių
arba šeimos narių ligos, taip pat dėl motinystės, motinystės (tėvystės) dalį
prarastų darbo pajamų.
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Apdraustasis asmuo – fizinis asmuo, kuris pats moka ir
už jį mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos privalomosios
valstybinio socialinio draudimo įmokos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo
nustatyta tvarka.
Apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens
pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos privalomosios
valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam
draudimui, šio įstatymo nustatytos ir apdraustojo gautos ligos (įskaitant
darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), motinystės, motinystės (tėvystės)
pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos,
mokamos vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio
draudimo įstatymu, taip pat bedarbio pašalpos, mokamos vadovaujantis Bedarbių
rėmimo įstatymu.
Kompensuojamasis uždarbis – apdraustojo asmens
draudžiamųjų pajamų visose darbovietėse per 3 paeiliui einančius mėnesius, kai
skaičiuojama atgal nuo užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš
laikinojo nedarbingumo nustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros
atostogų suteikimo mėnesį, pabaigos, suma.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas –
laikotarpiai, per kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos
privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės
socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo gavo šio
įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos
dienas), motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingo
atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu,
bedarbio pašalpas, mokamas vadovaujantis Bedarbių rėmimo įstatymu.
Pašalpos gavėjas – fizinis asmuo, kuris turi teisę gauti
įstatymų nustatytas ligos, motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpas.
Šeimos narys – sutuoktinis, vaikas (įvaikis), motina
(tėvas), įmotė (įtėvis).
7.
Einamųjų metų draudžiamosios pajamos – pajamos, apskaičiuotos pagal
Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos patvirtintą metodiką. Jų
apskaičiavimo ir tvirtinimo tvarką nustato Valstybinių socialinio draudimo
pensijų įstatymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1247,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24), įsigalioja nuo 2003-01-01
4 straipsnis. Asmenys, draudžiami ligos ir motinystės socialiniu
draudimu
Šiame įstatyme nustatyta tvarka ligos ir motinystės socialiniu
draudimu privalomai draudžiami:
1)
gaunantys atlyginimą už darbą asmenys: dirbantys pagal darbo sutartis, einantys
narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, dirbantys
narystės pagrindu ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse
organizacijose, kandidatai į notarus (asesoriai), viešojo administravimo
valstybės tarnautojai (išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus Valstybinio socialinio
draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose);
2)
valstybės politikai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, kandidatai į teisėjus, prokuratūros
pareigūnai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai, valdybos
nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar
įstaigų vadovai, kiti Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės
institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti
valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių)
komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal
specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų pareigūnai. Šiame punkte
išvardyti asmenys ligos ir motinystės socialiniu draudimu draudžiami tuo
atveju, jei jie gauna atlyginimą už darbą.
Ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai nedraudžiami
asmenys turi teisę šios rūšies draudimu draustis savanoriškai Vyriausybės
nustatyta tvarka.
6 straipsnis. Pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis
Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už nedarbingumo atsiradimo bei nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį, ligos ir motinystės pašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį. Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už vaiko priežiūros atostogų suteikimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį, motinystės (tėvystės) pašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį.
2.
Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis pašalpoms
skaičiuoti negali viršyti paskutinių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų
pajamų 3,5 dydžio sumos.
Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis
apskaičiuojamas Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo
pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1247,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24), įsigalioja nuo 2003-01-01
7
straipsnis. Pašalpos mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam teisę ją gauti
Ligos pašalpos, motinystės pašalpos už nėštumo ir
gimdymo atostogų laikotarpį, negautos iki teisę jas gauti turėjusio asmens
mirties dienos, mokamos šeimos nariui, pateikusiam mirusiojo asmens mirties
liudijimą.
Motinystės (tėvystės) pašalpa, negauta iki teisę ją gauti
turėjusio asmens mirties dienos, mokama vienam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar
globėjui.
Negautos ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos į
paveldimą turtą neįtraukiamos.
ANTRASIS
SKIRSNIS
LIGOS
PAŠALPA
8 straipsnis. Teisė gauti ligos pašalpą
Teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje
nurodytais atvejais turi šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išvardyti
apdraustieji asmenys, jeigu jie:
1) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip
pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;
2) prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį
kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per
paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Ligos pašalpa skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo
laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną.
Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas,
išduotas pagal Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų
patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų
davimo taisykles.
13 straipsnis. Ligos pašalpos mokėjimas atostogų metu
Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl ligos
arba traumos atsirado to asmens mokamų kasmetinių atostogų metu arba šių
atostogų metu apdraustasis asmuo gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje,
teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, ligos pašalpa mokama
šio įstatymo 9 ir 12 straipsniuose nustatyta tvarka.
Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl šio
įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių atsirado to asmens nemokamų
atostogų metu arba jeigu apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo be teisės
gauti darbo užmokestį, ligos pašalpa pradedama mokėti šio įstatymo 9–12
straipsniuose nustatyta tvarka nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo turėjo
pradėti dirbti. Tokia pat tvarka pašalpa mokama, jeigu apdraustasis asmuo
nušalinamas nuo darbo ligos metu.
14 straipsnis. Ligos pašalpos dydis
1.
Ligos pašalpa, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo
dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų
pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta
tvarka.
Ligos pašalpa, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, lygi
85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.
Ligos pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų
Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-709,
2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2002-04-01
Nr. IX-1247,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24), įsigalioja nuo 2003-01-01
15 straipsnis. Sąlygos, kuriomis ligos pašalpa nemokama
Ligos pašalpa nemokama, jeigu atitinkamos institucijos nustato,
kad apdraustasis asmuo:
1)
tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas nusikalstamą veiką;
2) sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu;
3) laikinai nedarbingas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu,
narkotinėmis, toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.
Asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos
režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją
arba, kaip teisės aktų nustatyta, pasitikrinti darbingumo, ligos pašalpa gali
būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos
Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų
nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1419,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1664 (2003-04-24), įsigalioja nuo 2003-05-01
TREČIASIS SKIRSNIS
MOTINYSTĖS
IR MOTINYSTĖS (TĖVYSTĖS) PAŠALPOS
16
straipsnis. Teisė gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų
laikotarpiu
Teisę gauti
motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi pagal šio
įstatymo 4 straipsnio 1 dalį apdrausti asmenys, kuriems suteiktos nėštumo ir
gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos
turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį
kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo
stažą.
Moteriai, atleistai iš darbo nėštumo metu arba
nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos
likvidavimo ar bankroto ir turinčiai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ligos ir
motinystės socialinio draudimo stažą, motinystės pašalpa mokama šio įstatymo 17
straipsnyje nustatyta tvarka.
Pagrindas skirti motinystės pašalpą nėštumo ir
gimdymo atostogų laikotarpiu yra nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas,
išduotas pagal Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų
patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų
davimo taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1248,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5622 (2002-12-27), įsigalioja nuo 2003-01-01
Nr. IX-1333,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 12-441 (2003-01-31), įsigalioja nuo 2003-02-01
19 straipsnis. Teisė gauti motinystės (tėvystės) pašalpą
Teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų
(įtėvių) ar globėjas, kuris:
1) apdraustas pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį;
2) įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų,
iki vaikui sukaks vieneri metai;
3) per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros
atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio
draudimo stažą.
Kai moteriai, gaunančiai motinystės (tėvystės) pašalpą,
suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos ir ji įgyja teisę gauti motinystės
pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, jai mokama didesnioji iš šių
pašalpų arba pagal pasirinkimą.
Asmeniui, neturinčiam teisės gauti motinystės (tėvystės)
pašalpos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, mokama pašalpa pagal
Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymą.
Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, įstatymų nustatyta tvarka
išleistam vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų bei gaunančiam motinystės
(tėvystės) pašalpą, atleistam iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos
likvidavimo ar bankroto, motinystės (tėvystės) pašalpa mokama šio įstatymo 20
straipsnyje nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip iki įsidarbinimo.
Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, turinčiam šio
straipsnio 1 dalyje nurodytą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą,
atleistam iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto
ir dėl to negavusiam vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų, motinystės
(tėvystės) pašalpa mokama šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka, bet ne
ilgiau kaip iki įsidarbinimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1333,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 12-441 (2003-01-31), įsigalioja nuo 2003-02-01
20 straipsnis. Motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo trukmė
1.
Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo
nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sukanka vieneri metai.
Jeigu motina negavo motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo
atostogų laikotarpį, tai motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę ją
gauti šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo vaiko
gimimo dienos.
Jeigu motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų
laikotarpį gavusi motina mirė, motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę
ją gauti šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo motinos
mirties dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-709,
2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2002-04-01
21
straipsnis. Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis
Motinystės (tėvystės) pašalpa
mokama 60 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ši pašalpa
per mėnesį negali būti mažesnė už vaiko priežiūros atostogų suteikimo mėnesį
galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį. Kai apdraustasis dirba
ne vienoje darbovietėje, motinystės (tėvystės) pašalpa jam apskaičiuojama pagal
gautą kompensuojamąjį uždarbį tik tose darbovietėse, kuriose jis yra išleistas
vaiko priežiūros atostogų. Pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės
tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta
tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1247,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24), įsigalioja nuo 2003-01-01
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
VALSTYBINIO
SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO LĖŠOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIAM DRAUDIMUI
24 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo
tvarka
Ligos ir motinystės socialiniam draudimui skirtos valstybinio
socialinio draudimo įmokos už kiekvieną apdraustąjį asmenį, nurodytą šio
įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, skaičiuojamos ir mokamos įstatymų nustatyta
tvarka kartu su kitomis privalomosiomis valstybinio socialinio draudimo
įmokomis.
PENKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
25
straipsnis. Ginčų sprendimas
Ginčai
dėl šio įstatymo taikymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.
26 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei
Vyriausybė per du mėnesius nuo šio įstatymo
įsigaliojimo patvirtina Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų
nuostatus.
27 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja nuo
2001 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo nuostatos taikomos asmenims, nuo šio įstatymo
įsigaliojimo tapusiems laikinai nedarbingais dėl motinystės, motinystės
(tėvystės), taip pat dėl ligos arba traumos, išskyrus atvejus, kuriuos numato
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas.
Ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, paskirtos
iki šio įstatymo įsigaliojimo, neperskaičiuojamos ir mokamos pagal iki šio
įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką.
Iki bus patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo
pašalpų nuostatai, vadovaujamasi Valstybinio socialinio draudimo pašalpų
nuostatais tiek, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-709,
2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO
DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 9, 10, 11, 12, 14, 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.
Šio Įstatymo nuostatos taikomos draudiminiams
įvykiams, įvykusiems po šio Įstatymo įsigaliojimo.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1247,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO
PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, LIGOS IR MOTINYSTĖS
SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ
SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE
AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003
m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1248,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5622 (2002-12-27)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO
DRAUDIMO ĮSTATYMO 16, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003
m. sausio 1 d.
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1333,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 12-441 (2003-01-31)
LIGOS
IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 16 IR 19 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. vasario 1 d.
Šio Įstatymo nuostatos taikomos ir asmenims,
atleistiems iš darbo dėl įmonės, įstaigos ar organizacijos likvidavimo ar
bankroto iki šio Įstatymo įsigaliojimo.
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1419,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1664 (2003-04-24)
LIGOS
IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. gegužės 1 d.
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušra Bodin (2003-04-25)
aubodi@lrs.lt
16 straipsnis papildomas nauja 2 dalimi, 2 dalis
laikoma 3 dalimi nuo 2003 m. vasario 1 d.:
Moteriai, atleistai iš darbo nėštumo metu arba
nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos
likvidavimo ar bankroto ir turinčiai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ligos ir
motinystės socialinio draudimo stažą, motinystės pašalpa mokama šio įstatymo 17
straipsnyje nustatyta tvarka.
Pagrindas skirti motinystės pašalpą nėštumo ir
gimdymo atostogų laikotarpiu yra nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas,
išduotas pagal Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų
patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų
davimo taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1248,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5622 (2002-12-27), įsigalioja nuo 2003-01-01
Nr. IX-1333,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 12-441 (2003-01-31), įsigalioja nuo 2003-02-01