← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2007-12-15

Įstatymas skelbtas: Žin., 2000,

Nr. 111-3574

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO

ĮSTATYMAS

2000 m. gruodžio 21 d. Nr. IX-110

Vilnius

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

5 straipsnis. Ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos

1.

Pagal šį

įstatymą skiriamos ir mokamos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės,

tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos.

2.

Ligos pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti asmenims

šiais atvejais:

1) apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl

ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus Nelaimingų

atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus

ligos pašalpos skyrimo ir mokėjimo atvejus;

2) sergantiems šeimos nariams slaugyti. Ši pašalpa skiriama, jeigu

gydytojo nurodymu būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį;

3) dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo

darbo;

4) apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros

įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas. Ši pašalpa

skiriama apdraustiesiems asmenims už visą gydymosi tokioje įstaigoje laiką,

taip pat vykimo į ją ir grįžimo iš jos laiką;

5)

vaikų priežiūrai, jeigu vaikų įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis

režimas;

2 dalis

papildoma 6 punktu nuo 2008 m. sausio 1 d.:

6)

vaiko priežiūrai, jeigu asmuo, kuriam suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos ar

atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai (toliau – vaiko

priežiūros atostogos), dėl savo ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti.

3 dalies

redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

3.

Motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos

skiriamos turintiems teisę jas gauti apdraustiesiems asmenims šiais atvejais:

1) motinystės – moterims nėštumo ir gimdymo atostogų metu;

2) tėvystės – apdraustajam asmeniui tėvystės atostogų metu, kol

vaikui sueis vienas mėnuo;

3) motinystės (tėvystės) – apdraustajam asmeniui vaiko

priežiūros atostogų, kol vaikui sueis vieni metai, laiku.

3 dalies

redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

3.

Motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos

skiriamos turintiems teisę jas gauti apdraustiesiems asmenims šiais atvejais:

1) motinystės – moterims nėštumo ir gimdymo atostogų metu;

2) tėvystės – apdraustajam asmeniui tėvystės atostogų metu, kol

vaikui sueis vienas mėnuo;

3) motinystės

(tėvystės) – apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros atostogų metu, kol vaikui

sueis dveji metai.

4.

Profesinės reabilitacijos pašalpos skiriamos ir mokamos turintiems teisę jas

gauti apdraustiesiems asmenims, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo

tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) nustatė

profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, jeigu šie asmenys dalyvauja

profesinės reabilitacijos programoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1205,

2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3042 (2007-07-12)

Nr. X-1339,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5347 (2007-12-15)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

6 straipsnio

redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

7 straipsnis.

Pašalpos mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam teisę ją gauti

1.

Ligos pašalpos, motinystės pašalpos už nėštumo ir

gimdymo atostogų laikotarpį, negautos iki teisę jas gauti turėjusio asmens

mirties dienos, mokamos šeimos nariui, pateikusiam mirusiojo asmens mirties

liudijimą.

2.

Motinystės (tėvystės) pašalpa, negauta iki teisę ją gauti turėjusio asmens

mirties dienos, mokama vienam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjui.

3.

Negautos ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos į paveldimą turtą

neįtraukiamos.

ANTRASIS

SKIRSNIS

LIGOS

PAŠALPA

8

straipsnis. Teisė gauti ligos pašalpą

1.

Teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais

atvejais turi šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išvardyti apdraustieji

asmenys, jeigu jie:

1)

tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat jeigu tuo

laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir

profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;

2)

prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių

per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24

mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

2.

Ligos pašalpa skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu,

įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną.

3.

Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal

Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų patvirtintas

Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo

taisykles.

9 straipsnis. Ligos pašalpos dėl apdraustojo asmens ligos arba

traumos mokėjimo

trukmė

1.

Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais šio įstatymo 5

straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktuose nurodytais atvejais, ligos pašalpą 2

pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys. Ligos pašalpa iš

Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo 3 nedarbingumo

dienos ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo

dienos. Tuo atveju, kai asmenims NDNT nustato profesinės reabilitacijos

paslaugų poreikį, ligos pašalpa mokama iki pirmos dalyvavimo profesinės

reabilitacijos programoje dienos.

2.

Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo netekto

darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos pašalpa šio įstatymo 5 straipsnio 2

dalies 1 punkte numatytais atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo

lėšų pradedama mokėti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne

ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.

3.

Apdraustiesiems asmenims, kurie savanoriškai gydosi nuo

alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos specializuotuose stacionaruose,

ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti

šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 14

kalendorinių dienų vieną kartą per kalendorinius metus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Straipsnio

pavadinimo redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

10 straipsnis. Ligos pašalpos sergančiam

šeimos nariui slaugyti mokėjimo trukmė

Straipsnio

pavadinimo redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

12 straipsnis. Ligos pašalpos

asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigose,

teikiančiose ortopedines ir (ar) protezavimo

paslaugas, mokėjimo

trukmė

1.

Apdraustajam asmeniui, kuris

gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar)

protezavimo paslaugas, pašalpa mokama 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka už

visą gydymosi joje laiką, tai pat vykimo į šią įstaigą ir grįžimo iš jos laiką.

2.

Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo netekto

darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos pašalpa šio įstatymo 5 straipsnio 2

dalies 4 punkte numatytais atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo

lėšų mokama šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

17 straipsnis. Motinystės pašalpos

nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu

mokėjimo trukmė

1.

Moterims, suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių, motinystės

pašalpa mokama už 126 kalendorines dienas. Komplikuoto gimdymo atveju ir kai

gimė daugiau negu vienas vaikas, pašalpa mokama papildomai už 14 kalendorinių

dienų. Moterims, kurios iki gimdymo datos (suėjus 30 ir daugiau nėštumo

savaičių) nepasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo atostogas, motinystės

pašalpa mokama už 56 kalendorines dienas po gimdymo, komplikuoto gimdymo atveju

ir kai gimė daugiau negu vienas vaikas – už 70 kalendorinių dienų.

2.

Moterims, pagimdžiusioms 22–27 nėštumo savaitę, motinystės

pašalpa mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo. Jeigu kūdikis gyvena 28

paras ir ilgiau, pašalpa mokama už 70 kalendorinių dienų po gimdymo. Moterims,

pagimdžiusioms 28–30 nėštumo savaitę, motinystės pašalpa mokama už 56

kalendorines dienas po gimdymo, komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau

negu vienas vaikas – už 70 kalendorinių dienų. Moterims, pagimdžiusioms 22–30

nėštumo savaitę negyvą vaiką, motinystės pašalpa mokama už 28 kalendorines

dienas po gimdymo.

3.

Apdraustam asmeniui, įvaikinusiam naujagimį ar paskirtam jo globėju, motinystės

pašalpa mokama nuo įvaikinimo ar globos nustatymo dienos, kol kūdikiui sueis 70

dienų.

17 straipsnio

redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

18 straipsnis. Motinystės pašalpos

nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu dydis

1 dalies

redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

1.

Motinystės

pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama 100 procentų pašalpos

gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti

mažesnė už nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį galiojusių einamųjų

metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.

1 dalies

redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

1.

Motinystės

pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama 100 procentų pašalpos

gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti

mažesnė už nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį galiojusių einamųjų metų

draudžiamųjų pajamų trečdalį. Jei gimė daugiau negu vienas vaikas,

motinystės pašalpa didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių

(gimus dvynukams – 2 kartus, gimus trynukams – 3 kartus ir t. t.).

2.

Motinystės pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės

tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta

tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

18(1)

straipsnio redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

18(1) straipsnis. Teisė

gauti tėvystės pašalpą

Teisę gauti tėvystės pašalpą turi tėvas, kuris:

1) apdraustas pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį;

2) įstatymų nustatyta tvarka išleistas tėvystės atostogų, kol

vaikui sueis vienas mėnuo;

3) per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios tėvystės atostogų

dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo

stažą;

4) gyvena santuokoje su kūdikio motina.

181

straipsnio redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

181

straipsnis. Teisė gauti tėvystės pašalpą

1.

Teisę gauti

tėvystės pašalpą turi tėvas, kuris:

1) apdraustas

pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį;

2) įstatymų

nustatyta tvarka išleistas tėvystės atostogų, kol vaikui sueis vienas mėnuo;

3) per

paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios tėvystės atostogų dienos turi ne

trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą,

išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse;

4) pripažino

tėvystę.

2.

Teisę gauti

tėvystės pašalpą tėvystės atostogų laikotarpiu turi apdraustieji

asmenys iki 26 metų, jeigu jie iki tėvystės atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi

nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų

dieniniuose skyriuose ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą

įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais, neviršija 3 mėnesių.

3.

Teisę gauti tėvystės pašalpą, tėvystės atostogų laikotarpiu taip pat turi

apdraustieji, jeigu jie iki tėvystės atostogų pradžios šio stažo neįgijo dėl

to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, išvardyti

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte,

ir pertrauka nuo statuso pasikeitimo neviršija 3 mėnesių.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

18(2) straipsnis. Tėvystės

pašalpos mokėjimo trukmė

Tėvystės

pašalpa mokama tėvystės atostogų laikotarpiu nuo vaiko gimimo dienos iki tol,

kol vaikui sueis vienas mėnuo.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

18(3)

straipsnio redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

18(3) straipsnis. Tėvystės pašalpos dydis

Tėvystės pašalpa mokama 100

procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ši pašalpa per mėnesį

negali būti mažesnė už tėvystės atostogų suteikimo mėnesį galiojusių einamųjų

metų draudžiamųjų pajamų trečdalį. Kai apdraustasis dirba ne vienoje

darbovietėje, tėvystės pašalpa jam apskaičiuojama pagal gautą kompensuojamąjį

uždarbį tik tose darbovietėse, kuriose jis yra išleistas tėvystės atostogų.

Pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės

socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

183

straipsnio redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

22 straipsnis. Valstybinio socialinio

draudimo fondo lėšos ligos ir motinystės

socialiniam draudimui

1.

Ligos ir motinystės socialiniam draudimui skirtos lėšos

įtraukiamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą įstatymų nustatyta

tvarka pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių

patvirtinimo įstatymo nustatytus šios valstybinio socialinio draudimo rūšies

įmokų tarifus.

2.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo pajamas sudaro šiai

draudimo rūšiai draudėjų ir apdraustųjų asmenų mokamos privalomosios

valstybinio socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos. Ligos ir

motinystės socialinio draudimo pajamų dalį gali sudaryti lėšos, skirtos iš

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervo.

3.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo išlaidas sudaro lėšos, skirtos šio

įstatymo 5 straipsnyje nurodytoms ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės,

tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms mokėti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

23 straipsnis. Valstybinio socialinio

draudimo įmokų tarifai ligos ir motinystės

socialiniam draudimui

Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai ligos ir motinystės

socialiniam draudimui tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto

rodiklių patvirtinimo įstatymu.

25 straipsnis. Ginčų sprendimas

Ginčai

dėl šio įstatymo taikymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

21 straipsnis

papildomas 4 dalimi nuo 2008 m. sausio 1 d.:

4.

Asmeniui, nesančiam vaiko priežiūros atostogose iki tol, kol

vaikui sukaks vieneri metai, bet įstatymų nustatyta tvarka dirbančiam ne visą

darbo laiką dėl vaiko auginimo, motinystės (tėvystės) pašalpos dydis

apskaičiuojamas pagal sumažėjusio dėl ne viso darbo laiko uždarbio dalį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

Nr. IX-1975,

2004-01-27, Žin., 2004, Nr. 25-750 (2004-02-14)

Nr.

X-659,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1205,

2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3042 (2007-07-12)

Įstatymas papildomas nauju ketvirtuoju skirsniu nuo 2005 m. liepos

1 d.:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

KETVIRTASIS SKIRSNISPROFESINĖS REABILITACIJOS PAŠALPA 21(1) straipsnis. Teisė gauti profesinės reabilitacijos pašalpą1. Teisę gauti profesinės reabilitacijos pašalpą šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju turi šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išvardyti apdraustieji asmenys, jeigu jie:1) dalyvauja profesinės reabilitacijos programoje ir dėl to negauna darbo pajamų;2) iki profesinės reabilitacijos programos pradžios turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.2. Pagrindas skirti profesinės reabilitacijos pašalpą yra NDNT sprendimas dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo ir profesinės reabilitacijos pažymėjimas, išduotas vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintomis Profesinės reabilitacijos pažymėjimų davimo taisyklėmis. 21(2) straipsnis. Profesinės reabilitacijos pašalpos mokėjimas1. Profesinės reabilitacijos pašalpa turinčiam teisę ją gauti asmeniui skiriama už dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpį ir mokama nuo pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos, kol asmuo taps darbingu arba bus pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų. Ši pašalpa mokama kiekvieną mėnesį (už praėjusį mėnesį).2. Profesinės reabilitacijos pašalpa neturinčiam pagal šį įstatymą teisės ją gauti asmeniui skiriama už dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpį ir mokama Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų. 21(3) straipsnis. Profesinės reabilitacijos pašalpos dydis1. Profesinės reabilitacijos pašalpa, mokama pagal šį įstatymą, lygi 85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.2. Profesinės reabilitacijos pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė kaip profesinės reabilitacijos programos pradžioje galiojusių dviejų valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų suma.3. Profesinės reabilitacijos pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka. Ši pašalpa mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. 21(4) straipsnis. Profesinės reabilitacijos pašalpos nemokėjimasJei asmuo nedalyvauja profesinės reabilitacijos programoje, profesinės reabilitacijos pašalpa neskiriama, nepaisant to, kad asmeniui nustatytas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis ir išduotas profesinės reabilitacijos pažymėjimas, o paskirtosios mokėjimas nutraukiamas Vyriausybės patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka. 21(5) straipsnis. Reabilitacijos pašalpos mokėjimo atnaujinimasNutrauktos profesinės reabilitacijos pašalpos mokėjimas Vyriausybės patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka atnaujinamas nuo dienos, kurią asmuo pradėjo tęsti anksčiau pradėtą profesinės reabilitacijos programą.

PENKTASIS SKIRSNIS

VALSTYBINIO

SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO LĖŠOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIAM DRAUDIMUI

Skirsnio numeracijos pakeitimas:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nurodo asmenis, draudžiamus ligos ir motinystės

socialiniu draudimu, nustato teisę į šio draudimo pašalpas, jų skyrimo,

apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas.

2

straipsnis. Ligos ir motinystės socialinis draudimas

Ligos ir

motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios

rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba šeimos narių ligos,

taip pat dėl motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) dalį prarastų ar dėl

dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje negautų darbo pajamų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

2 straipsnis. Ligos ir motinystės socialinis draudimas Ligos ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba šeimos narių ligos, taip pat dėl motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) dalį prarastų ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje negautų darbo pajamų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr.

X-659,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Apdraustasis asmuo – fizinis asmuo, kuris pats moka ir

už jį mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio

draudimo įmokos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Apdraustojo

asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos, nuo kurių buvo

mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos

ir motinystės socialiniam draudimui, šio įstatymo nustatytos ir apdraustojo

gautos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės

reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos,

ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos, mokamos

vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio

draudimo įstatymu, taip pat nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos

vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu.

3 dalies

redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

3.

Kompensuojamasis

uždarbis – apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų, turėtų užpraeitą

kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo, profesinės

reabilitacijos programos, nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų ar vaiko

priežiūros atostogų pradžios mėnesį, suma.

3 dalies

redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

3.

Kompensuojamasis uždarbis – apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų suma,

pagal kurią apskaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpos.

4.

Ligos ir

motinystės socialinio draudimo stažas – laikotarpiai, per kuriuos mokamos

arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos

ligos ir motinystės socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis

asmuo gavo šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2

pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės,

motinystės (tėvystės), pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba

profesinės ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir

profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, nedarbo draudimo išmokas, mokamas

vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu.

5.

Pašalpos gavėjas – fizinis asmuo, kuris turi teisę gauti įstatymų

nustatytas ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar motinystės

(tėvystės) pašalpas.

6.

Šeimos narys – sutuoktinis, vaikas (įvaikis), motina

(tėvas), įmotė (įtėvis).

7.

Einamųjų metų draudžiamosios pajamos – pajamos, apskaičiuotos pagal

Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos patvirtintą metodiką. Jų

apskaičiavimo ir tvirtinimo tvarką nustato Valstybinių socialinio draudimo

pensijų įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

Nr. IX-2540,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

4 straipsnis. Asmenys, draudžiami ligos ir motinystės socialiniu

draudimu

1.

Ligos ir

motinystės socialiniu draudimu privalomai draudžiami:

1) asmenys,

dirbantys pagal darbo sutartis pas juridinius ar fizinius asmenis, kandidatai į

notarus (asesoriai), taip pat darbo užmokestį gaunantys asmenys ir einantys

narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, skiriami į apygardų,

miestų, rajonų, apylinkių rinkimų ir referendumo komisijas ir gaunantys darbo

užmokestį asmenys;

2) Valstybės

politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Valstybės

tarnybos įstatyme nurodyti valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai,

valstybės tarnautojai (išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus Valstybinio

socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje), taip pat gaunantys darbo

užmokestį Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko

skiriami į pareigas asmenys.

2.

Ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai nedraudžiami

asmenys turi teisę šios rūšies draudimu draustis savanoriškai Vyriausybės

nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

6 straipsnis. Pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis

1.

Jeigu

pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už

nedarbingumo atsiradimo bei nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį

galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų

ketvirtadalį, ligos ir motinystės pašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį

dydį. Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra

mažesnis už vaiko priežiūros ar tėvystės atostogų suteikimo mėnesį galiojusių

Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį, motinystės

(tėvystės) ir tėvystės pašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį.

2.

Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis pašalpoms

skaičiuoti negali viršyti paskutinių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų

draudžiamųjų pajamų penkių dydžių sumos.

3.

Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis

apskaičiuojamas Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo

pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

6 straipsnio

redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

6

straipsnis. Kompensuojamasis uždarbis

1.

Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas

ligos ir profesinės reabilitacijos pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas,

turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš laikinojo nedarbingumo

nustatymo ar profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesį.

2.

Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės,

motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra

apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens

draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų

pradžios mėnesį. Nuo 2009 m. sausio 1 d. kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas

motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų

dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo

asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas šešis iš eilės mėnesius, praėjusius iki

užpraeito kalendorinio ketvirčio pabaigos nuo nėštumo

ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesio.

3.

Jeigu visą

šio straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį arba jo dalį apdraustasis buvo

nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai,

atostogose, jo prašymu nauja motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės)

pašalpa gali būti apskaičiuota iš kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo

apskaičiuota ankstesnė (pirmesnė) motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės)

pašalpa.

4.

Jeigu

vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis ligos pašalpai apskaičiuoti yra

mažesnis už nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų

einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį, ši pašalpa skaičiuojama taikant

pastarąjį dydį. Jeigu vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis motinystės,

tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti yra mažesnis už nėštumo

ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį galiojusių

Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį, šios pašalpos

skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį. Jeigu profesinės reabilitacijos pašalpos

gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už profesinės

reabilitacijos programos pradžios mėnesį galiojusių dviejų valstybinių

socialinio draudimo bazinių pensijų sumą, profesinės reabilitacijos pašalpa

skaičiuojama pagal pastarąjį dydį.

5.

Vidutinis

mėnesinis kompensuojamasis uždarbis pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti

teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų

einamųjų metų draudžiamųjų pajamų penkių dydžių sumos.

6.

Vidutinis

mėnesinis kompensuojamasis uždarbis pašalpoms

apskaičiuoti apskaičiuojamas Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės

socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1205,

2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3042 (2007-07-12)

Nr. X-1339,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5347 (2007-12-15)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

7

straipsnis. Pašalpos mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam teisę ją gauti

1.

Ligos,

profesinės reabilitacijos ir motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės)

pašalpų sumos, kurios priklausė apdraustajam ir kurių jis dėl mirties negavo,

išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas,

kai jie pateikia paveldėjimo teisės liudijimą.

2.

Neteko galios nuo 2006 m. liepos 1 d.

3.

Neteko galios nuo 2005 m. liepos 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

ANTRASIS SKIRSNIS

LIGOS

PAŠALPA

8 straipsnis. Teisė gauti ligos pašalpą

1.

Teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje

nurodytais atvejais turi šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išvardyti

apdraustieji asmenys, jeigu jie:

1) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip

pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Nelaimingų

atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;

1 dalies 2

punkto redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

2) prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį

kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per

paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

1 dalies 2

punkto redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

2)

prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių

per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24

mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą,

išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse.

2 ir 3 dalių

redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

2.

Ligos pašalpa skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo

laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną.

3.

Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas,

išduotas pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų

patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų

davimo taisykles.

13 straipsnis. Ligos pašalpos mokėjimas atostogų metu

1.

Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl ligos

arba traumos atsirado to asmens mokamų kasmetinių atostogų metu arba šių

atostogų metu apdraustasis asmuo gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje,

teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, ligos pašalpa mokama

šio įstatymo 9 ir 12 straipsniuose nustatyta tvarka.

2.

Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl šio

įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių atsirado to asmens nemokamų

atostogų metu arba jeigu apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo be teisės

gauti darbo užmokestį, ligos pašalpa pradedama mokėti šio įstatymo 9–12

straipsniuose nustatyta tvarka nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo turėjo

pradėti dirbti. Tokia pat tvarka pašalpa mokama, jeigu apdraustasis asmuo nušalinamas

nuo darbo ligos metu.

14 straipsnis. Ligos pašalpos dydis

1.

Ligos pašalpa, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo

dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų

pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta

tvarka.

2.

Ligos

pašalpa, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, lygi 85

procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Ši pašalpa per mėnesį

negali būti mažesnė už nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių einamųjų metų

draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.

3.

Ligos pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų

Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

15 straipsnis. Sąlygos, kuriomis ligos pašalpa nemokama

1 dalies

redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

1.

Ligos pašalpa nemokama, jeigu atitinkamos institucijos nustato,

kad apdraustasis asmuo:

1)

tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas nusikalstamą veiką;

2) sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu;

3) laikinai nedarbingas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu,

narkotinėmis, toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

1 dalies

redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

1.

Ligos pašalpa

nemokama, jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad:

1) apdraustasis

asmuo tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas nusikalstamą

veiką;

2) apdraustasis

asmuo sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu;

3)

apdraustasis asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo

psichiką veikiančiomis medžiagomis.

2.

Asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos

režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją

arba, kaip teisės aktų nustatyta, pasitikrinti darbingumo, ligos pašalpa gali

būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos

Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų

nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1419,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1664 (2003-04-24)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

TREČIASIS

SKIRSNIS

MOTINYSTĖS,

TĖVYSTĖS IR MOTINYSTĖS (TĖVYSTĖS) PAŠALPOS

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

19 straipsnis. Teisė gauti motinystės (tėvystės) pašalpą

1.

Teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų

(įtėvių) ar globėjas, kuris:

1) apdraustas pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, išskyrus

atvejus, numatytus 19 straipsnio 4 ir 5 dalyse;

2) įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų,

iki vaikui sukaks vieneri metai;

3) per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros

atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio

draudimo stažą.

2.

Kai moteriai, gaunančiai motinystės (tėvystės) pašalpą,

suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos ir ji įgyja teisę gauti motinystės

pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, jai mokama didesnioji iš šių

pašalpų arba pagal pasirinkimą.

3.

Asmeniui, neturinčiam teisės gauti motinystės (tėvystės)

pašalpos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, mokama pašalpa pagal Išmokų

vaikams įstatymą.

4.

Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, įstatymų nustatyta tvarka

išleistam vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų bei gaunančiam motinystės

(tėvystės) pašalpą, atleistam iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos

likvidavimo ar bankroto, taip pat dėl to, kad pasibaigė terminuotos darbo

sutarties terminas arba Valstybės tarnybos įstatyme ir Valstybės politikų,

teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų asmenų

paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, motinystės (tėvystės)

pašalpa mokama šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip

iki įsidarbinimo.

5.

Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, turinčiam šio

straipsnio 1 dalyje nurodytą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, atleistam

iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto, taip pat

dėl to, kad pasibaigė terminuotos darbo sutarties terminas arba Valstybės

tarnybos įstatyme ir Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo

apmokėjimo įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų

laikas, ir dėl to negavusiam vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų,

motinystės (tėvystės) pašalpa mokama šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta

tvarka, bet ne ilgiau kaip iki įsidarbinimo.

19 straipsnio

redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

19

straipsnis. Teisė gauti motinystės (tėvystės) pašalpą

1.

Teisę gauti

motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, kuris:

1) apdraustas

pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, išskyrus atvejus, numatytus šio

straipsnio 6 ir 7 dalyse;

2) įstatymų

nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus šio įstatymo 21

straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį;

3) per

paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne

trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą,

išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse.

2.

Teisę gauti

motinystės (tėvystės) pašalpą turi apdraustieji

asmenys iki 26 metų (vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas), jeigu jie iki

vaiko priežiūros atostogų pradžios neįgijo šio

straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto stažo

dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų

aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose ir

pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol

jie tapo apdraustaisiais, neviršija 3 mėnesių.

3.

Teisę gauti

motinystės (tėvystės) pašalpą taip pat turi tie apdraustieji asmenys,

kurie  iki vaiko priežiūros atostogų pradžios

neįgijo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto

stažo dėl to, kad nurodytais

laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, išvardyti Valstybinio socialinio

draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte, ir pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo neviršija 3 mėnesių.

4.

Kai moteriai,

gaunančiai motinystės (tėvystės) pašalpą, suteikiamos nėštumo ir gimdymo

atostogos ir ji įgyja teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo

atostogų laikotarpiu, jai mokamos abi šios pašalpos.

5.

Asmeniui, neturinčiam

teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpos iš Valstybinio socialinio draudimo

fondo lėšų, mokama pašalpa pagal Išmokų vaikams įstatymą.

*6. Vienam iš tėvų

(įtėvių) ar globėjui, įstatymų nustatyta tvarka išleistam vaiko priežiūros

atostogų ir gaunančiam motinystės (tėvystės) pašalpą, atleistam iš darbo dėl

įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto, taip pat dėl to, kad

pasibaigė terminuotos darbo sutarties terminas arba Valstybės tarnybos įstatyme

ir Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme

nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, motinystės

(tėvystės) pašalpa mokama šio įstatymo 20 ir 21 straipsniuose nustatyta tvarka.

*7. Vienam iš tėvų

(įtėvių) ar globėjui, turinčiam šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ligos ir

motinystės socialinio draudimo stažą arba atitinkančiam šio straipsnio 2 ar 3

dalių reikalavimus, atleistam iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos

likvidavimo ar bankroto, taip pat dėl to, kad pasibaigė terminuotos darbo

sutarties terminas arba Valstybės tarnybos įstatyme ir Valstybės politikų,

teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų asmenų

paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, ir dėl to negavusiam vaiko

priežiūros atostogų, motinystės (tėvystės) pašalpa mokama šio įstatymo 20 ir 21

straipsniuose nustatyta tvarka.

*Pastaba. Vaiko priežiūros

atostogose esantiems apdraustiesiems asmenims

(nepaisant to, ar vaiko priežiūros atostogos tęsiamos, ar suteikiamos iš naujo)

ir nurodytiems Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo

įstatymo 19 straipsnio 6 ir 7 dalyse asmenims, kuriems motinystės

(tėvystės) socialinio draudimo pašalpų mokėjimo laikas buvo pasibaigęs, nes

vaikui (vaikams) suėjo vieni metai, nuo 2008 m. sausio 1 d. šių pašalpų mokėjimas tęsiamas, jeigu vaikui (vaikams) dar nėra suėję dveji

metai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1333,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 12-441 (2003-01-31)

Nr. IX-2483,

2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5755 (2004-10-30)

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1205,

2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3042 (2007-07-12)

Nr. X-1339,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5347 (2007-12-15)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

20 straipsnis. Motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo trukmė

1 dalies

redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

1.

Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo

nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sukanka vieneri metai.

1 dalies

redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

1.

Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo

nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sueis dveji metai.

2.

Jeigu motina negavo motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo

atostogų laikotarpį, tai motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę ją

gauti šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo vaiko

gimimo dienos.

3.

Jeigu motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų

laikotarpį gavusi motina mirė, motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę

ją gauti šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo motinos

mirties dienos.

4.

Tėvystės atostogų metu tėvui, gaunančiam tėvystės pašalpą,

motinystės (tėvystės) pašalpa nemokama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1205,

2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3042 (2007-07-12)

Nr. X-1339,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5347 (2007-12-15)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

21 straipsnio

redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

21

straipsnis. Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis

1.

Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis yra 70 procentų pašalpos gavėjo

kompensuojamojo uždarbio dydžio, nuo 2007 m. sausio 1 d. šios pašalpos dydis yra 85 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Nuo 2007 m. liepos 1 d. šios pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis 6

mėnesiai, yra 100 procentų, o likusį laiką – 85 procentai pašalpos gavėjo

kompensuojamojo uždarbio dydžio.

2.

Apdraustajam, jeigu gimsta du ir daugiau vaikų, esančiam vaiko iki vienų metų

priežiūros atostogose, motinystės (tėvystės) pašalpos dydis yra 100 procentų

pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

3.

Motinystės (tėvystės) pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė nei vaiko

priežiūros atostogų suteikimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų

pajamų trečdalis. Kai apdraustasis dirba ne vienoje darbovietėje, motinystės

(tėvystės) pašalpa jam apskaičiuojama pagal gautą kompensuojamąjį uždarbį tik

tose darbovietėse, kuriose jis yra išleistas vaiko priežiūros atostogų. Pašalpa

apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio

draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

21 straipsnio

redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

21

straipsnis. Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis

1.

Motinystės

(tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui

sueis vieni metai, yra 100 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai,  – 85

procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

2.

Motinystės

(tėvystės) pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė nei vaiko priežiūros atostogų

pradžios mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalis.

3.

Jeigu

apdraustajam gimsta du ir daugiau vaikų ir jis yra

šių vaikų priežiūros atostogose, motinystės (tėvystės) pašalpa (šio straipsnio

1 ir 2 dalys) didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių (gimus

dvynukams – 2 kartus, gimus trynukams – 3 kartus ir t.t.).

4.

Jeigu

apdraustasis, kuris buvo ar yra išleistas vaiko priežiūros atostogų, turi

draudžiamųjų pajamų, kurių dydis mažesnis už motinystės (tėvystės) pašalpą, jam

mokamas šios pašalpos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų

skirtumas Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo

pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

5.

Motinystės

(tėvystės) pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir

motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

6.

Jeigu

apdraustasis, esantis vaiko priežiūros atostogose, įsidarbina kitoje

darbovietėje ir šioje darbovietėje jam suteikiamos vaiko priežiūros atostogos,

motinystės (tėvystės) pašalpa už šį laikotarpį iš naujo neskiriama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

Nr. IX-1975,

2004-01-27, Žin., 2004, Nr. 25-750 (2004-02-14)

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1205,

2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3042 (2007-07-12)

Nr. X-1339,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5347 (2007-12-15)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

Įstatymas papildomas nauju ketvirtuoju skirsniu nuo 2005 m. liepos 1 d.:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

KETVIRTASIS SKIRSNISPROFESINĖS REABILITACIJOS PAŠALPA

21(1)

straipsnis. Teisė gauti profesinės reabilitacijos pašalpą

1.

Teisę gauti profesinės reabilitacijos pašalpą šio

įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju turi šio įstatymo 4 straipsnio 1

dalyje išvardyti apdraustieji asmenys, jeigu jie:

1) dalyvauja

profesinės reabilitacijos programoje ir dėl to negauna darbo pajamų;

2) iki

profesinės reabilitacijos programos pradžios turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių

per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24

mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

2.

Pagrindas

skirti profesinės reabilitacijos pašalpą yra NDNT sprendimas dėl profesinės

reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo ir profesinės reabilitacijos

pažymėjimas, išduotas vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro

patvirtintomis Profesinės reabilitacijos pažymėjimų davimo taisyklėmis.

21(2)

straipsnis. Profesinės reabilitacijos pašalpos mokėjimas

1.

Profesinės

reabilitacijos pašalpa turinčiam teisę ją gauti asmeniui skiriama už dalyvavimo

profesinės reabilitacijos programoje laikotarpį ir mokama nuo pirmosios

dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos, kol asmuo taps darbingu

arba bus pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, bet ne ilgiau kaip 180

kalendorinių dienų. Ši pašalpa mokama kiekvieną mėnesį (už praėjusį mėnesį).

2.

Profesinės

reabilitacijos pašalpa neturinčiam pagal šį įstatymą teisės ją gauti asmeniui

skiriama už dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpį ir

mokama Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų.

21(3)

straipsnis. Profesinės reabilitacijos pašalpos dydis

1.

Profesinės

reabilitacijos pašalpa, mokama pagal šį įstatymą, lygi 85 procentams pašalpos

gavėjo kompensuojamojo uždarbio.

2.

Profesinės

reabilitacijos pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė kaip profesinės

reabilitacijos programos pradžioje galiojusių dviejų valstybinių socialinio

draudimo bazinių pensijų suma.

3.

Profesinės

reabilitacijos pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės patvirtintų Ligos

ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka. Ši pašalpa

mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

21(4)

straipsnis. Profesinės reabilitacijos pašalpos nemokėjimas

Jei asmuo

nedalyvauja profesinės reabilitacijos programoje, profesinės reabilitacijos

pašalpa neskiriama, nepaisant to, kad asmeniui nustatytas profesinės reabilitacijos

paslaugų poreikis ir išduotas profesinės reabilitacijos pažymėjimas, o

paskirtosios mokėjimas nutraukiamas Vyriausybės patvirtintų Ligos ir motinystės

socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

21(5)

straipsnis. Reabilitacijos pašalpos mokėjimo atnaujinimas

Nutrauktos

profesinės reabilitacijos pašalpos mokėjimas Vyriausybės patvirtintų Ligos ir

motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka atnaujinamas

nuo dienos, kurią asmuo pradėjo tęsti anksčiau pradėtą profesinės reabilitacijos

programą.

PENKTASIS SKIRSNIS

VALSTYBINIO

SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO LĖŠOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIAM DRAUDIMUI

Skirsnio numeracijos pakeitimas:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

24 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo

tvarka

Ligos ir motinystės socialiniam draudimui skirtos valstybinio

socialinio draudimo įmokos už kiekvieną apdraustąjį asmenį, nurodytą šio

įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, skaičiuojamos ir mokamos įstatymų nustatyta

tvarka kartu su kitomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2540,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

Skirsnio numeracijos pakeitimas:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

26 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei

Vyriausybė per du mėnesius nuo šio įstatymo

įsigaliojimo patvirtina Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų

nuostatus.

27 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1.

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

2.

Šio įstatymo nuostatos taikomos asmenims, nuo šio įstatymo

įsigaliojimo tapusiems laikinai nedarbingais dėl motinystės, motinystės

(tėvystės), taip pat dėl ligos arba traumos, išskyrus atvejus, kuriuos numato

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas.

3.

Ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, paskirtos

iki šio įstatymo įsigaliojimo, neperskaičiuojamos ir mokamos pagal iki šio

įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką.

4.

Iki bus patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo

pašalpų nuostatai, vadovaujamasi Valstybinio socialinio draudimo pašalpų

nuostatais tiek, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 9, 10, 11, 12, 14, 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.

Šio Įstatymo nuostatos taikomos draudiminiams

įvykiams, įvykusiems po šio Įstatymo įsigaliojimo.

2.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, LIGOS IR MOTINYSTĖS

SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ

SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE

AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1248,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5622 (2002-12-27)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 16, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

4.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1333,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 12-441 (2003-01-31)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 16 IR 19 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. vasario 1 d.

Šio Įstatymo nuostatos taikomos ir asmenims,

atleistiems iš darbo dėl įmonės, įstaigos ar organizacijos likvidavimo ar

bankroto iki šio Įstatymo įsigaliojimo.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1419,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1664 (2003-04-24)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. gegužės 1 d.

6.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1975,

2004-01-27, Žin., 2004, Nr. 25-750 (2004-02-14)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. kovo 1 d.

7.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2483,

2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5755 (2004-10-30)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 16 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. lapkričio 1 d.

8.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2540,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR

PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ

ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO, SVEIKATOS

DRAUDIMO ĮSTATYMO, NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO

DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO

SANDAROS ĮSTATYMO, INVALIDŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ

SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 33, 34, 36, 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO 45(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ

ĮSTATYMO 9, 16, 28, 35, 36, 40, 43, 45, 49, 50, 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 55(6) STRAIPSNIU IR VII SKYRIUMI ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ

SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 2, 10, 28, 29, 34, 35, 38, 39, 40, 45, 49,

54, 56 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 55(1), 55(2),

55(3), 55(4), 55(5) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO, LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

9.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ

PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO BEI VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. liepos 1 d.

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 5, 6, 7, 8, 10, 16, 17, 19, 20, 21, 22 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO, TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO 18(1), 18(2), 18(3) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d.

11.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1205,

2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3042 (2007-07-12)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 6, 19, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.

Šis įstatymas pripažintas

negaliojančiu nuo 2007 m. gruodžio 15 d.:

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. X-1339,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5347 (2007-12-15)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 6, 19, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO

PRIPAŽINIMO NEGALIOJANČIU ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO

DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 5, 6, 8, 10, 15, 16, 17, 18, 181, 183, 19, 20, 21

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 15 straipsnį,

įsigalioja 2008 m. sausio 1 d.

Įsigaliojus šiam įstatymui, iki tol

paskirtos ir pradėtos mokėti motinystės (tėvystės) socialinio draudimo

pašalpos, vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, atitinkamai perskaičiuojamos,

padidinamos ir (ar) pratęsiamas jų mokėjimo laikotarpis.

Vaiko priežiūros atostogose esantiems

apdraustiesiems asmenims (nepaisant to, ar

vaiko priežiūros atostogos tęsiamos, ar suteikiamos iš naujo) ir nurodytiems

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 19

straipsnio 6 ir 7 dalyse asmenims, kuriems motinystės (tėvystės) socialinio

draudimo pašalpų mokėjimo laikas buvo pasibaigęs, nes vaikui (vaikams) suėjo

vieni metai, nuo 2008 m. sausio 1 d. šių pašalpų mokėjimas tęsiamas, jeigu

vaikui (vaikams) dar nėra suėję dveji metai.

Šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2

dalyse numatytais atvejais apdraustojo asmens

kompensuojamasis uždarbis iš naujo neperskaičiuojamas.

Apdraustiesiems asmenims,

atitinkantiems Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo

įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalių, 16 straipsnio 2 ir 3 dalių, 181

straipsnio 2 ir 3 dalių, 19 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, ligos,

motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos

skiriamos ir mokamos nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jeigu jie yra

laikinai nedarbingi, išleisti nėštumo ir gimdymo ar tėvystės atostogų arba

vaiko priežiūros atostogų ir atitinka kitas sąlygas, nustatytas šioms pašalpoms

gauti.

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2007-12-17)

autrap@lrs.lt

16 straipsnis. Teisė gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo

atostogų laikotarpiu

1 dalies

redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

1.

Teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų

laikotarpiu turi pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį apdrausti asmenys,

kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo

ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12

mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir

motinystės socialinio draudimo stažą.

1 dalies

redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

1.

Teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų

laikotarpiu turi pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį apdrausti asmenys,

kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo

ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12

mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio

straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.

2 ir 3 dalių

redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

2.

Moteriai, atleistai iš darbo nėštumo metu arba

nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos

likvidavimo ar bankroto, taip pat dėl to, kad pasibaigė terminuotos darbo

sutarties terminas arba Valstybės tarnybos įstatyme ir Valstybės politikų,

teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų asmenų

paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, ir turinčiai šio straipsnio

1 dalyje nurodytą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, motinystės

pašalpa mokama šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka.

3.

Pagrindas skirti motinystės pašalpą nėštumo ir

gimdymo atostogų laikotarpiu yra nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas,

išduotas pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų

patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų

davimo taisykles.

Straipsnis

papildomas naujomis 2 ir 3 dalimis, buvusios 2 ir 3 dalys laikomos 4 ir 5

dalimis nuo 2008 m. sausio 1 d.:

2.

Teisę gauti

motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji asmenys iki 26 metų, jeigu jie iki nėštumo ir gimdymo atostogų

pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto

stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka

įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose

skyriuose ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį

dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais asmenimis,

neviršija 3 mėnesių.

3.

Teisę gauti

motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu taip pat turi

apdraustieji, jeigu jie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto stažo dėl to, kad

nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, išvardyti Valstybinio

socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte, ir pertrauka

nuo statuso pasikeitimo neviršija 3 mėnesių.

4.

Moteriai, atleistai iš darbo nėštumo metu arba

nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos

likvidavimo ar bankroto, taip pat dėl to, kad pasibaigė terminuotos darbo

sutarties terminas arba Valstybės tarnybos įstatyme ir Valstybės politikų,

teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų asmenų

paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, ir turinčiai šio straipsnio

1 dalyje nurodytą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, motinystės

pašalpa mokama šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka.

5.

Pagrindas skirti motinystės pašalpą nėštumo ir

gimdymo atostogų laikotarpiu yra nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas,

išduotas pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų

patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų

davimo taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1248,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5622 (2002-12-27)

Nr. IX-1333,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 12-441 (2003-01-31)

Nr. IX-2483,

2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5755 (2004-10-30)

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

17 straipsnio

redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

11 straipsnis. Ligos pašalpos užkrečiamųjų ligų

protrūkių arba jų epidemijų metu

mokėjimo

trukmė

1.

Kai teisės aktų nustatyta tvarka ypač pavojingų

arba nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų židiniuose

nustatomas karantino režimas, ligos pašalpa dėl šios priežasties nušalintiems

nuo darbo apdraustiesiems asmenims mokama šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje

nustatyta tvarka visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino atšaukimo.

2.

Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo netekto

darbingumo (invalidumo) pensiją, ligos pašalpa šio įstatymo 5 straipsnio 2

dalies 3 punkte numatytais atvejais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo

lėšų mokama šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

3.

Užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų metu, kai

apdraustasis asmuo nuo darbo laikinai nušalinamas kaip užkrečiamosios ligos

sukėlėjo nešiotojas ir negalima jo perkelti į kitą darbą, ligos pašalpa

apskaičiuojama pagal kompensuojamąjį uždarbį, gautą tik toje darbovietėje,

kurioje apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo, ir mokama šio įstatymo 9

straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

4.

Kai teisės aktų nustatyta tvarka vaikų įstaigose nustatomas

infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė prižiūrėti

vaiką, ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama šio

įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-709,

2002-01-15, Žin., 2002, Nr. 13-469 (2002-02-06)

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

183 straipsnis. Tėvystės pašalpos dydis

Tėvystės

pašalpa mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ši

pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už tėvystės atostogų suteikimo mėnesį

galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį. Pašalpa apskaičiuojama

ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo

pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-659, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2676 (2006-06-28)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1338,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5346 (2007-12-15)

19 straipsnio

redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.: